Perkamosios galios paritetas

Valstybės ar teritorijos pagal perkamosios galios pariteto BVP vienam gyventojui 2024 m.

> $60 000   $50 000 – $60 000   $40 000 – $50 000   $30 000 – $40 000

$20 000 – $30 000   $10 000 – $20 000   $5000 – $10 000   $2500 – $5000

$1000 – $2500   < $1000   Nėra duomenų

Perkamosios galios paritetas (angl. purchasing power parity; PPP) – metodas, kurį taikant apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas, ir pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. Šį metodą išvystė ekonomistas Gustavas Casselis 1920 m., remdamasis vienos kainos dėsniu.

Sąvoka

Paritetas (vok. Paritat, iš lot. paritas 'lygybė') čia reiškia vienos šalies piniginio vieneto santykį su kitos šalies piniginiu vienetu pagal jais įvertinamą aukso kiekį arba pagal jų perkamąją galią.

Perkamosios galios paritetas rodo, kiek konkrečios šalies valiutų vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.

Apskaičiavimas

Perkamosios galios paritetas apskaičiuojamas kaip tam tikrų tarp šalių palyginamų prekių ir paslaugų kainų, išreikštų šalių nacionaline valiuta, santykių vidurkis. Iš pradžių perkamosios galios paritetas (t. y., kainų santykis) apskaičiuojamas kiekvienai prekei ar paslaugai, paskui pagal specialią metodiką apskaičiuojamas šių santykių vidurkis. Pvz., taikant perkamosios galios pariteto metodą, skaičiuojamas Big Mac indeksas - lyginamos mėsainio kainos įvairiose šalyse.

Daroma prielaida, kad homogeninių prekių kainos skirtingose šalyse turi būti vienodos. Pvz., jei Lietuvoje mėsainis kainuoja 2 eurus, JAV – 3 dolerius, tai pagal Big Mac perkamosios galios pariteto indeksą apskaičiuotos euro ir dolerio kursas būtų 2 eurai už 3 dolerius, arba 1,5 dolerio už vieną eurą. Jei šis kursas labai skiriasi nuo valiutos rinkos kurso, sakoma, kad valiuta yra nuvertinta arba pervertinta, ir manoma, kad turi įvykti kainų arba valiutos kurso prisitaikymas.

Taikymo išlygos

Supriešinant šį apskaičiuotą valiutos kursą su rinkos kursu, būtina įvertinti visas perkamosios galios pariteto taikymo išlygas ir ribotumus: jis neįvertina paklausos ir pasiūlos ypatumų ir skirtumų šalyse, neapima transportavimo išlaidų, kurios taip pat veikia kainą, ir netinka nekilnojamajam turtui.

Rūšys

Perkamosios galios paritetas gali būti absoliutusis arba santykinis. Absoliutusis rodo kainų išsilyginimą šalyse, o santykinis – kainų pokyčio poveikį valiutos kursui ir tai, kad valiutos kurso pokytis lygus šalių infliacijos skirtumui, pvz., jei Europoje infliacija yra 2 proc., o JAV – 4, tai reiškia, kad JAV doleris per metus euro atžvilgiu turėtų nuvertėti 2 proc.

Šaltiniai

• Rūta Vainienė, „Ekonomikos terminų žodynas“, Vilnius, 2005 m.
• Statistikos departamentas^{[neveikianti nuoroda]}
• „Tarptautinių žodžių žodynas“, „Gimtinė“, Vilnius, 2009 m.
• Sąvoka angliškoje Wikipedijoje