Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai (lot. liquidae [numanoma voces]) – [l] arba [r] tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.[1] Lietuvių literatūroje terminai „sklandieji priebalsiai“, „balsingieji priebalsiai“, „sonantai“ ir „pusbalsiai“ dažnai vartojami kaip sinonimai.[2][3]
Antikinėse gramatikose terminas buvo taikomas priebalsiams l, m, n, r. Graikų mokslininkas Dionisas Trakietis tokio tipo priebalsius įvardijo žodžiu sen. gr. ὑγρός (sklandus, takus; pažodžiui 'skystas'), kurį lotynų gramatikai pirmaisiais mūsų eros amžiais išsivertė ir po to plačiai vartojo visą viduramžių laikotarpį. Pagal taisyklę muta cum liquida atskirti skiemens dalis tarp vadinamųjų „bebalsių“ priebalsių ([b], [p], [d], [t], [g], [k])[4] ir sklandžiųjų lotynų kalboje negalima (pavyzdžiui, žodį integrum taisyklingai reikėtų skaidyti in-te-grum, skiemenavimas in-teg-rum būtų netaisyklingas).[5]
Specifinė sklandžiųjų priebalsių fonetika graikų poezijoje dvigarsėse priebalsių grupėse buvo naudojama perėjimo efektui sudaryti, kur sklandusis priebalsis būdavo antrasis grupės narys.[6] Tradicinėje grigališkojoje monodijoje fonetinis „nutekėjimo“ efektas iš sklandžiojo priebalsio į bet kurį kitą laikomas viena būdingiausių likvescencijų.
Lietuvių kalboje, praplėtus sklandžiųjų priebalsių sąvoką, galima aprėpti 11 garsų: [v], [v'], [j], [m], [m'], [n], [n'], [l], [l'], [r], [r']. Pagal tarimo būdą jie smulkiau skirstomi į nosinius ([m], [m'], [n], [n']), virpamuosius ([r], [r']), šoninius ([l], [l']); pusbalsius – lūpų dantinius ([v], [v']), liežuvio vidurinius ([j]).[7]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ахманова О. С. Словарь лингвистических терминов. М., 1966, с.325.
- ↑ R. Kliukienė (2012-12-04, red. 2018-09-10). T. Paulauskytė (red.). „Sonantai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-08-13.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
(pagalba) - ↑ „Priebalsių fonetinės ypatybės“. tartis.vdu.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-13.
- ↑ Muta (kaip ir liquida) – antikinės ir viduramžių gramatikos terminai. Dabartinėje fonetikoje šie priebalsiai vadinami kitais terminais.
- ↑ Белов А.М. Ars grammatica. Москва, 2007, с. 44.
- ↑ Allen W. S. Phonetics in ancient India. Oxford: Oxford University Press, 1965), p. 31.
- ↑ Kristina Bužinskaitė (2011). „Sklandžiųjų priebalsių vartojimas bendriniuose XX amžiaus spaudos žodžiuose“. talpykla.elaba.lt. Nuoroda tikrinta 2020-09-03.