Taisomas Viktoras Hugo (skyrelis)

==Sentencijos==
===Apie ateitį===
# [[Ateitis]] – [[mokykla|mokyklos]] [[mokytojas|mokytojo]] rankose.
# Niekas taip nepadeda kurti [[ateitis|ateities]], kaip drąsios [[svajonė]]s. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.
# Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]].
===Apie atkaklumą===
# [[Atkaklumas|Atkaklūs]] žmonės didingi.
# [[Atkaklumas|Atkaklūs]] žmonės yra kilnūs.
# Beveik visa didžiadvasiškumo paslaptis glūdi žodyje [[atkaklumas]]. Atkaklumas narsai – tas pats kaip ratas svertui; tai nepaliaujamas atramos taško atsinaujinimas.
===Apie blogį===
# Iš ryto suvalgykite gyvą rupūžę, ir tą dieną jums nieko [[blogis|blogesnio]] nebenutiks.
# [[Melas]] – tai [[blogis|blogio]] įsikūnijimas.
# [[Nemokšiškumas]] – tai prieblanda, kurioje švaistosi [[blogis]].
===Apie darbą===
# [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus.
# [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri [[žmogus|žmogaus]] veidai.
# Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]].
# Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto.
===Apie džiaugsmą===
# Didžiausias gyvenimo [[džiaugsmas]] – žinoti, kad mes esame mylimi.
# [[Džiaugsmas]], kuri mes teikiame kitiems, yra žavus tuo, kad, užuot nublankęs, kaip kiekvienas kitas atspindys, sugrįžta į mus, dar labiau spindėdamas.
# Kitam teikiamas [[džiaugsmas]] žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis. 
===Apie gyvenimą===
# Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.
# [[Gyvenimas]] – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome. 
# [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]].
# Mūsų [[gyvenimas]] – kelionė, [[idėja]] – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę.
# Prieš [[neganda]]s lengviau atsispirti negu prieš gerą [[gyvenimas|gyvenimą]].
# Visi žmonės eina tais pačiais [[gyvenimas|gyvenimo]] keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas.
===Apie idėją===
# Galima pasipriešinti armijų įsiveržimui, bet pasipriešinti [[idėja]]i, kurios laikas atėjo, - neįmanoma.
# Kietaširdžiai žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms [[idėja|idėjoms]].
# Niekas pasaulyje nėra galingesnis už laiku gimusią [[idėja|idėją]].
===Apie jaunystę===
# [[Jaunystė|Jaunatvė]] net ir [[sielvartas|sielvarte]] išlaiko šiek tiek [[šviesa|šviesos]].
# [[Jaunystė|Jaunystei]] natūralu būti [[laimė|laimingai]]. Pats jos alsavimas tarytum sklidinas [[viltis|vilties]].
# [[Jaunystė]] yra toks amžius, kai greitai suartėja žmonės ir veikiai gyja žaizdos.
# Keturiasdešimt metų – [[jaunystė]]s [[senatvė]], penkiasdešimt – senatvės jaunystė.
===Apie knygas===
# Kartais [[skaitytojas|skaitytojai]] atsitraukia nuo [[knyga|knygos]] neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi.
# [[Knyga|Knygos]] kūrėjas – [[autorius]], o jos likimo kūrėjas – [[visuomenė]].
# [[Knyga|Knygos]] – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri.
# Neskaitykite gerų [[knyga|knygų]], skaitykite geriausias.
===Apie liaudį===
# Būna banditiškų [[vyriausybė|vyriausybių]], bet negali būti banditiškos [[liaudis|liaudies]].
# Dirbti [[liaudis|liaudžiai]] – štai neatidėliotinas uždavinys.
# Įsižiūrėkite į [[liaudis|liaudies]] gelmes ir pamatysite [[tiesa|tiesą]].
# Kiekvienas [[genijus]] priklauso tik [[liaudis|liaudžiai]].
# [[Liaudis|Liaudies]] didybė nepriklauso nuo niūrių kardo ir špagos nuotykių.
# Šviesti [[liaudis|liaudį]] – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros [[knyga|knygos]] tarsi liepsna tirpdo [[šiurkštumas|šiurkštumą]].
===Apie meilę===
# Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]].
# Kas gali būti maloniau, kaip saugoti tą, kuris tave [[meilė|myli]]. Teikti viską, kas reikalinga tam, kuris tau atveria kelią į žvaigždes.
# [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą.
# [[Meilė]] – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
# Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]].
# Tiems, kuriems nesvetimas [[pyktis|pykčio]] jausmas, nesvetimas ir [[meilė]]s jausmas.
# Tikra [[meilė]] niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada.
===Apie mintis===
# Gražūs [[posakis|posakiai]] papuošia gražią [[mintis|mintį]] ir ją išsaugo.
# Kur [[mintis]], ten ir [[galybė]].
# Leisk [[mintis|minčiai]] subręsti, bet neleisk pernokti: pernokusios mintys, kaip ir pernokę vaisiai, nenaudingos.
# [[Mintis]] – tai amžinybės suteikta laisvė.
# [[Mintis]] – taip pat maistas. [[Mąstymas|Mąstyti]] reiškia maitintis.
# Nieko nėra stipriau už [[mintis|mintį]], kurią įgyvendinti pribrendo laikas.
# Žmogaus [[veidas]] visada atspindi vidinį pasaulį, ir klaidinga manyti, kad [[mintis]] neturi atspalvių.
# Žmogaus [[žvilgsnis]] – langelis, pro kurį matyti [[mintis|mintys]], susikaupusios galvoje.
===Apie mirtį===
# [[Mirtis|Mirti]] – tai niekis, baisu [[gyvenimas|negyventi]].
# [[Mirtis]] yra didžioji [[lygybė]] ir kartu didžioji [[laisvė]].
# [[Mirtis]] – tai ne tamsa – tai šviesa. Tai ne niekas – tai amžinybė. Tai ne galas – tai pradžia.
# [[Mirtis|Mirusieji]] yra nematomi, bet ne nesantys.
===Apie moteris===
# Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]].
# [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu.
# [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios.
# [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia.
# Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti.
# Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]].
# [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė.
===Apie pareigą===
# Jei supranti būtinumą atlikti [[pareiga|pareigą]], turi užmiršti asmeninius interesus.
# Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo [[tikslas|tikslą]] – [[laimė|laimę]], pamiršti tikrąjį – [[pareiga|pareigą]].
# Mėgstu būti populiarus – tai [[laimė]], bet noriu būti naudingas – tai [[pareiga]].
===Apie protą===
# Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]].
# Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą.
# [[Protas]], kaip ir [[gamta]], nepakenčia tuštumos.
# [[Protas]] taip pat gali pagimdyti kūdikį.  
# Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę.
# Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską.
===Apie sąžinę===
# Aukščiausias [[teismas]] – [[sąžinė]]s teismas.
# [[Sąžinė]] yra žmoguje esantis Dievas.
# [[Sielvartas]] – tai kvota. Joks teisėjas nėra toks smulkmeniškas, kaip [[sąžinė]], tardanti pati save. 
===Apie sielą===
# Deimantų randama tik Žemės viduriuose, [[tiesa|tiesos]] aptinkamos tik [[siela|sielos]] gelmėse.
# Esti reginys, didingesnis už dangų: tasai reginys — tai [[siela|sielos]] gelmės.
# Pakelti žmogaus [[siela|sielą]], pažadinti jo [[savigarba|savigarbą]] yra daug daugiau, negu sušelpti [[kūnas|kūną]] rūbu arba duona.
# Reikia palaikyti [[kūnas|kūno]] tvirtybę, kad išliktų [[siela|sielos]] tvirtybė.
===Apie tautas===
# Nuo [[tauta|tautos]] negalima tartum nuo nosinės nuardyti išsiuvinėtų inicialų.
# Pasaulyje nėra mažų [[tauta|tautų]]. Tautos [[didybė]] visai nematuojama jos garsumu, taip, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu.
# [[Taika|Taikos]] visame pasaulyje idėja — visų [[tauta|tautų]] turtas, tautos jos reikalauja kaip didžiausios gerovės.
# [[Tauta|Tautos]] [[didybė]] nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos [[išprusimas]] ir [[dorovė]].
===Apie teisę===
# Nesvarbu, kieno pusėje [[jėga]]; svarbu, kieno pusėje [[teisė]].
# [[Teisė]]s kova su [[faktas|faktu]] tęsiasi nuo visuomenės atsiradimo laikų. Užbaigti dvikovą, sulydyti tyrą idėją su žmogaus gyvenimo realybe, priversti teisę taikingai įsiskverbti į fakto sritį ir faktą į teisės sritį – štai [[išminčius|išminčių]] darbas.
# Žmogaus [[teisė]] į ašaras neįsisenėja.
===Apie tėvynę===
# Juodinti savo [[tėvynė|tėvynę]] – reiškia ją [[išdavystė|išduoti]].
# Kas kovoja prieš savo [[tėvynė|tėvynę]], tas niekada netampa [[didvyris|didvyriu]].
# Negalima gyventi be [[duona|duonos]], taip pat negalima gyventi be [[tėvynė]]s.
# Tik [[iškrypėlis]] gali širsti, kad [[tėvynė]] laiminga.
# Žaizdą, padarytą [[tėvynė|tėvynei]], kiekvienas iš mūsų jaučia savo širdies gilumoje.
===Apie vaikus===
# Nėra pasaulyje iškilmingesnio himno, kaip [[vaikas|vaiko]] vogravimas.
# Stengtis sukurti [[vaikas|vaikui]] laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga.
# Tas, kuris matė [[vyras|vyro]] [[neturtas|neturtą]], nematė niekuo – reikia matyti moters neturtą; tas, kuris matė [[moteris|moters]] neturtą taip pat nieko nematė, reikia matyti [[vaikas|vaiko]] neturtą.
# [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė.
# [[Vaikas|Vaikų]] čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai [[giesmė]], tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro [[kalba|kalbą]].
===Apie žmones===
# Didieji [[žmogus|žmones]] patys pasistato postamentus.
# Jei [[žmogus]] pats save laikai, tai laikai tvirtai.
# Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]].
# Kiekvienas [[žmogus]] gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama [[nusivylimas|nusivylimu]].
# Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą.
# Nėra nei blogų [[augalas|augalų]], nei blogų [[žmogus|žmonių]]. Yra tik blogų augintojų.
# [[Progresas]] – tai [[žmogus|žmogaus]] egzistavimo būdas.
# [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus.
# [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]].
# [[Žmogus|Žmonėms]] trūksta ne [[stiprybė]]s, o [[valia|valios]].
# [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]].
===Kitos===
# Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]].
# Ar nėra tikriausias [[pasigailėjimas]] – neliesti skaudamos vietos?
# [[Atsargumas]] – vyriausias [[išmintis|išminties]] vaikas.
# [[Baimė|Baimei]] būdinga padidinti tikrąją [[faktas|fakto]] reikšmę.
# Besaikė [[panieka]] paniekintajam sukelia savo didybės pojūtį.
# Būti [[gerumas|geram]] visai nesunku; sunku būti [[teisingumas|teisingam]].
# Būti [[šventumas|šventam]] — išimtis, būti [[teisumas|teisiam]] — taisyklė.
# Daryti ir perdarinėti. ''(Devizas)''.
# Didelis skirtumas tarp teisiojo ir teisėjo.
# Didžios [[širdis|širdies]] [[dora|dorumas]], virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas.
# [[Dorybė]] turi šydą, [[yda]] kaukę.
# Du pagrindiniai valstybės valdininkai – tai [[žindyvė]] ir [[mokytojas]].
# Dviem būdais galima pasidaryti nepasiekiamu: arba būti labai aukštai, arba – labai žemai.
# [[Garbė]]s troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus.
# [[Gailestingumas]] yra [[teisingumas]], tik teisingesnis.
# [[Galimybė]] – tai paslaptingas paukštis, kuris amžinai plasnojo virš žmogaus. 
# [[Globa]] pagal įstatymus nutraukiama globojamajam sulaukus pilnametystės, nesvarbu, ar globojamasis yra vaikas, ar visa tauta: visokia globa, kuri nesibaigia sulaukus pilnametystės, virsta uzurpacija.
# [[Idėja]] – maistas. [[Galvojimas|Galvoti]] – vadinasi, maitintis.
# [[Išdidumas]] – visų herojų [[Achilo kulnas]].
# Išgydęs pamuštą peslio sparną, tampi [[atsakomybė|atsakingas]] už jo nagus.
# [[Juokas]] – tai saulė; jis išveja žiemą iš žmogaus veido.
# [[Kaltė|Kaltas]] ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam [[šviesa|šviesos]].
# [[Karas|Karą]] – prie gėdos stulpo.
# Kartais [[istorija|istorijoje]] kartojasi tai, kas buvo išgalvota [[pasaka|pasakoje]].
# Kas [[grožis|gražu]] – tiek pat reikalinga, kaip ir tai, kas naudinga, – gal net daugiau.
# Kas labai smarkiai [[gynyba|ginasi]], širdies gilumoje nori būti [[puolimas|puolamas]].
# Kas [[skaitymas|skaito]], tas [[mąstymas|mąsto]], kas mąsto, tas samprotauja.
# [[Kelionė|Keliauti]] – tai kiekvieną akimirką gimti ir mirti.
# Kiekviena socialinė doktrina, bandanti sugriauti šeimą, netikusi ir netaikytina. [[Šeima]] – tai [[visuomenė]]s kristalas.
# Kiekvienoje [[profesija|profesijoje]] reikalingi [[talentas|talentai]].
# [[Komplimentas]] yra tarsi bučinys per skraistę.
# Mano [[galva|galvoje]] žiema, bet [[širdis|širdyje]] – nesibaigiantis pavasaris.
# [[Melas]] – paties šėtono veidas.
# [[Melagis]] dėvi velnio kostiumą. [[Velnias]] turi du vardus: vienas – „šėtonas”, kitas – „melagis”.
# [[Melancholija]] – tai džiaugsmas būti nelaimingu.
# Mes esame vergai dievų, pabaisų, milžinų, kurie vadinasi mūsų [[mintis|mintimis]]. 
# Monarchijoje [[teisėtvarka]] pavaldi karaliui, respublikoje ji turi kilti iš liaudies.
# Mūsų laikais [[menas|meno]] horizontai gerokai išsiplėtė; anksčiau [[poetas]] kreipdavosi į publiką, o dabar – į liaudį.
# Nelaimingas tas, kuris niekuo [[tikėjimas|netiki]].
# Nepaprasti laikai įteisina nepaprastus [[poelgis|poelgius]].
# [[Neviltis]] – tai paskutinis ginklas, kuris kartais atneša [[pergalė|pergalę]].
# Niekada nebijokime nei vagių, nei galvažudžių. Išorės [[pavojus|pavojai]] nėra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai — štai vagys; mūsų ydos – štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi – svarbu, kad pavojus gresia mūsų gyvybei ar piniginei? Galvokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai.
# Niekas taip nesidomi kitų [[veiksmas|veiksmais]] kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti.
# Norint išlaikyti [[dvasia|dvasios]] stiprybę, reikia rūpintis [[kūnas|kūno]] tvirtumu.
# [[Paslaptis]] – kaip tinklas: vos sutruks viena akis, ir visas subyra.
# [[Patriotizmas]] yra padugnių ir niekšų prieglobstis.
# Paviršutiniškai [[žinojimas|žinoti]] viską, vadinasi, nieko nežinoti.
# [[Pilvas]] – tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyrą tarp sielos ir kūno.
# [[Populiarumas]]? Tai smulkios [[šlovė]]s monetos.
# Pradmenys, žmogaus atsinešti iš [[vaikystė]]s, panašūs į jauno medžio žievėje išpjaustytas raides, kurios auga, keičiasi su juo, sudaro neatskiriamą jo dalį.
# Pripažindamas savo [[kaltė|kaltę]], kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo [[garbė|garbę]].
# [[Puikybė]] turi ne tik savo teises, bet ir savo ribas.
# Raukšlių atmieštas [[linksmumas]] žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą [[senatvė|senatvę]].
# [[Revoliucija]] – tai grįžimas iš dirbtinumo į tikrumą.
# [[Revoliucija|Revoliucijos]] jausmas yra dorovinis jausmas.
# [[Santuoka]] – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti.
# Sėkmingai [[nacija|nacijos]] raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata.
# Slėpti nuo ko nors [[pyktis|pyktį]], vadinasi, geisti jam bloga.
# [[Svajonė]]mis galima apsinuodyti, kaip ir gėlėmis.
# [[Svajonė|Svajoti]], vadinasi, [[kūryba|kurti]].  
# Svarbu nenustoti kelti [[klausimas|klausimus]].
# [[Taika]] – [[civilizacija|civilizacijos]] dorybė, [[karas]] – jos nusikaltimas.
# Tam, kuris gyvena [[apgaulė|apgaule]], [[tiesa]] dvokia.
# Tarnavimas [[tiesa]]i pateisina visa.
# Tegul [[visuomenė]] duoda žmogui tiek pat, kiek [[gamta]].
# Teisusis nepriekaištauja.
# [[Tingėjimas]] – blogybių tėvas. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]].
# Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama [[pažanga]].
# Tikrų [[valstybė]]s veikėjų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie moka gauti naudos iš kiekvienos būtinybės, o kartais net lemtingai susiklosčiusias aplinkybes pakreipti valstybės gerovei.
# [[Tylėjimas]] – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda.
# [[Tolerancija]] – geriausia religija.
# Už debesies, kuris meta mums savo [[šešėlis|šešėlį]], yra žvaigždė, skleidžianti mums [[šviesa|šviesą]].
# Vidinis žmogaus [[gerumas]] – tai saulė.
# [[Vienatvė|Vienišumas]]. Šiame žodyje įkūnytas pragaras.
# Virš visų revoliucijų, kaip žvaigždėtas dangus virš audros debesų, spindi [[tiesa]] ir [[teisingumas]].
# Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš [[kūdikis|kūdikių]] [[didingumas|didingumą]].
# Visur [[muzika]], pasaulis groja [[himnas|himną]].
# Visų arčiau [[didingumas|didingumo]] yra [[garbingumas]].
# Visų aukščiausia [[didybė]] – [[dora]] ir [[sąžiningumas]].
# Žavimės tuo, kas mums artima. Tai – [[gamta|gamtos]] dėsnis.
# Žengdamas į priekį, [[mokslas]] nuolatos verčia niekais pats save.
# Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip [[senatvė]]je.