Medicina

210 KiB

Open AccessArticle

Hospitalinės infekcijos ekonominis įvertinimas vaikų intensyviosios terapijos skyriuose Lietuvoje

by Vaidotas Gurskis, Rimantas Kėvalas, Virginija Kerienė, Eglė Vaitkaitienė, Jolanta Miciulevičienė, Algirdas Dagys, Jolanta Ašembergienė and Dovilė Grinkevičiūtė

Medicina 2010, 46(11), 781; https://doi.org/10.3390/medicina46110110 - 9 Nov 2011

Cited by 2 | Viewed by 923

Abstract

Tyrimo tikslas. Įvertinti trijų Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyrių tiesiogines išlaidas, susijusias su hospitalinių infekcijų atvejais bei apžvelgti hospitalinių infekcijų prevencijos programos (intervencijos) ekonominį efektyvumą.
Metodika. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas atliktas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. [...] Read more.

Tyrimo tikslas. Įvertinti trijų Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyrių tiesiogines išlaidas, susijusias su hospitalinių infekcijų atvejais bei apžvelgti hospitalinių infekcijų prevencijos programos (intervencijos) ekonominį efektyvumą.
Metodika. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas atliktas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. gruodžio mėn. Tikslinės atrankos būdu į tyrimą įtraukti visi 1 mėn. – 18 metų vaikai, kurie gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuose ilgiau nei 48 val. Tiesioginės vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos apskaičiuotos vienam hospitaline infekcija susirgusiam ligoniui ir vienam hospitalinės infekcijos atvejui. Vidutiniam vieno lovadienio įkainiui apskaičiuoti panaudoti hospitalinių infekcijų registro duomenys, taip pat remtasi ligoninių gaunamų lėšų už suteiktas vaikų reanimacijos paslaugas analize pagal 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-802 patvirtintus stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Pagal gydymo trukmę reanimacijos paslaugų įkainius ir hospitalinių infekcijų sąlygotas išlaidas visi ligoniai suskirstyti į dvi grupes – įgiję ir neįgiję hospitalinių infekcijų. Vertinant intervencijos ekonominį efektyvumą, ligoniai suskirstyti į kitas dvi grupes – prieš ir po intervencijos. Ekonominis įvertinimas apskaičiuotas nacionaline šalies valiuta – litais.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 755 pacientai. Pagal daugialypės tiesinės regresijos modelį (r²=0,47), vienam ligoniui įgijus hospitalinę(-es) infekciją(-as), vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydymo trukmės pailgėjimas sudarė vidutiniškai 6,32 (95 proc. PI: 4,32–8,33; p=0,003) lovadienio. Vieno ligonio įgytos(-ų) hospitalinės(-ių) infekcijos(ų) sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 5215,47 litų (95 proc. PI: 3565,00–6874,19). Vieno hospitalinės infekcijos atvejo sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 4070,61 litų (95 proc. PI: 2782,44–5365,22). Hospitalinių infekcijų profilaktikos programos (intervencijos) bendrasis ekonominis efektas buvo 20046,14 litų. Apsaugojus vieną ligonį nuo hospitalinės(-ių) infekcijos(-ų), išlaidų sumažėjimas sudarė 1336,41 litų, pavykus išvengti vieno hospitalinės infekcijos atvejo, išlaidų sumažėjimas sudarė 1113,67 litų, o sąnaudų ir naudos santykis – 1:4.
Išvados. Vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos buvo pakankamai didelės. Įdiegus hospitalinių infekcijų profilaktikos programoje numatytas priemones, užfiksuotas teigiamas ekonominis efektyvumas – hospitalinių infekcijų profilaktikai panaudojus 1 litą, sutaupyti 4 litai lėšų. Full article

161 KiB

Open AccessArticle

Osteoarthritis: etiology, epidemiology, impact on the individual and society and the main principles of management

by Giedrė Sakalauskienė and Dovilė Jauniškienė

Medicina 2010, 46(11), 790; https://doi.org/10.3390/medicina46110111 - 13 Nov 2010

Cited by 32 | Viewed by 2559

Abstract

Etiology, epidemiology, and impact of osteoarthritis on an individual, society, and nation and the main principles of management of this disease are reviewed in the article. Treatment should be tailored to the needs of an individual patient. Physicians should be familiar with pharmacologic [...] Read more.

Etiology, epidemiology, and impact of osteoarthritis on an individual, society, and nation and the main principles of management of this disease are reviewed in the article. Treatment should be tailored to the needs of an individual patient. Physicians should be familiar with pharmacologic and nonpharmacologic treatment modalities to maximize effective utilization and a thorough understanding of short- and long-term complications and costs. Severity of osteoarthritis should be taken into physician’s and patient’s consideration while applying an appropriate treatment. A stepwise management of osteoarthritis has to be taken into account. As effective interventions remain underused, state arthritis programs, including osteoarthritis programs, have to be developed to build an appropriate scientific base in public health, observe burden and impact, assess and disseminate evidence-based interventions, and work to reduce and delay disability, and improve quality of life among people with arthritis. Adequate studies on the costs of osteoarthritis are urgently required so that cogent arguments can be made to governments to appropriately fund prevention and treatment programs for this condition. Its recognition as a major cause of disability, particularly in the aging population, should increase community focus on this important condition. Osteoarthritis as a pathogenic process and its impact on an individual and society should be taken into special consideration by health providers and officers developing the national health policy in Lithuania, because there is a lack of information related to the prevalence of osteoarthritis, risk factors, also osteoarthritisassociated disability, and costs of the management of this disease among Lithuanian inhabitants. Full article

230 KiB

Open AccessArticle

The effects of sevoflurane and propofol on cerebral hemodynamics during intracranial tumors surgery under monitoring the depth of anesthesia

by Gediminas Banevičius, Danguolė Rugytė, Andrius Macas, Arimantas Tamašauskas and Edgaras Stankevičius

Medicina 2010, 46(11), 743; https://doi.org/10.3390/medicina46110105 - 13 Nov 2010

Cited by 11 | Viewed by 1269

Abstract

Hemodynamic effects during cerebral tumor resection surgery under monitoring the depth of anesthesia and during recovery in sevoflurane- or propofol-anesthetized patients have not been previously compared. Objective. To compare cerebral hemodynamic changes using transcranial Doppler sonography during sevoflurane or propofol anesthesia under state [...] Read more.

Hemodynamic effects during cerebral tumor resection surgery under monitoring the depth of anesthesia and during recovery in sevoflurane- or propofol-anesthetized patients have not been previously compared. Objective. To compare cerebral hemodynamic changes using transcranial Doppler sonography during sevoflurane or propofol anesthesia under state entropy (SE) monitoring, and during recovery period.
Material and methods. In a randomized manner, 130 patients received sevoflurane (group T-S) or propofol (group T-P) to maintain SE at 40–50. Cerebral blood flow velocity (Vmean) in the middle cerebral artery was evaluated at baseline, after tracheal intubation, opening of the dura mater, tumor resection, skin closure, extubation, and two hours after extubation. Cerebrovascular resistance index (RAP), estimated cerebral perfusion pressure (eCPP), and cerebral blood flow index (CBFI) were calculated off-line.
Results. During surgery SE was 40.6 (SD, 8.1) in the group T-S and 44.0 (SD, 7.4) in the group T-P. Blood pressure was significantly higher in the group T-P. Compared to the baseline, Vmean decreased by 16.6% and 23.5% in the groups T-S and T-P, respectively (P<0.05). RAP and eCPP were higher in the group T-P versus the group T-S: 28.9% and 5.2%, respectively, above the baseline for RAP (P<0.005) and 3.2% and 16.9% below the baseline for eCPP (P<0.005). CBFI was below the baseline by 20.1% and 24.0% in the groups T-S and T-P, respectively (P>0.05). After the extubation and 2 hours later, Vmean recovered comparably with no differences in RAP, eCPP, or CBFI between the two groups.
Conclusions. At the comparable depth of anesthesia for intracranial tumors surgery and during recovery, sevoflurane had no major effect on cerebral circulation measured by transcranial Doppler sonography as compared with propofol. Our results add to current knowledge on the safety of sevoflurane in neuroanesthesia. Full article

159 KiB

Open AccessArticle

Importance of pain evaluation for more accurate diagnosis of painful diabetic polyneuropathy

by Kęstutis Petrikonis, Arūnas Ščiupokas, Gintautė Samušytė, Jolita Janušauskaitė, Rita Šulcaitė and Antanas Vaitkus

Medicina 2010, 46(11), 735; https://doi.org/10.3390/medicina46110104 - 13 Nov 2010

Cited by 8 | Viewed by 1142

Abstract

Pain is a common problem in diabetic neuropathy, but relatively little has been published regarding the extent to which it needs to be addressed in clinical practice. Objective. To assess neuropathic pain profile and its association with quantitative sensory testing in painful diabetic [...] Read more.

Pain is a common problem in diabetic neuropathy, but relatively little has been published regarding the extent to which it needs to be addressed in clinical practice. Objective. To assess neuropathic pain profile and its association with quantitative sensory testing in painful diabetic polyneuropathy.
Material and methods. Altogether, 61 consecutive diabetic inpatients with symmetric neuropathic complaints were enrolled. Clinical neurological examination and quantitative sensory testing (QST) were performed. Patients were interviewed using the Neuropathic Pain Scale (NPS) and filled in the McGill Pain Questionnaire (MPQ).
Results. Of all patients, 49 (80.3%) had clinical diabetic polyneuropathy. Only 17 of these patients complained of lower extremity pain on an initial interview, while 27 marked it in the MPQ. The intensity of deep and superficial pain did not differ, but patients rated deep pain as more unpleasant than superficial (6.27±2.37 vs. 4.30±1.42 on the NPS, P=0.034). Superficial pain NPS items tended to correlate with QST results, while deep pain items did not. Only female gender (OR=7.87) and lower glycosylated hemoglobin level (OR=0.65) were predictive of pain in case of diabetic neuropathy.
Conclusions. Standard pain questionnaires were useful in identifying pain sufferers. At the same intensity, deep neuropathic pain was more unpleasant than superficial. Pain manifestation was associated with female gender and lower level of glycosylated hemoglobin. Full article

140 KiB

Open AccessArticle

Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės netolygumai bei juos lemiančios mirties priežastys

by Ramunė Kalėdienė, Skirmantė Starkuvienė, Jadvyga Petrauskienė and Snieguolė Kaselienė

Medicina 2010, 46(11), 774; https://doi.org/10.3390/medicina46110109 - 10 Nov 2010

Cited by 1 | Viewed by 999

Abstract

Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) netolygumų pokyčius 1990–2006 m. ir nustatyti juos lemiančias mirties priežastis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti duomenys apie mirusiuosius ir gyventojus, gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Įvertinti vyrų ir moterų VGT [...] Read more.

Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) netolygumų pokyčius 1990–2006 m. ir nustatyti juos lemiančias mirties priežastis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti duomenys apie mirusiuosius ir gyventojus, gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Įvertinti vyrų ir moterų VGT netolygumai. Pagal išgyvenamumo lenteles apskaičiuotas vyrų ir moterų prarastų dėl svarbiausių mirties priežasčių VGT metų skaičius. Pagrindinių mirties priežasčių įtaka vyrų ir moterų VGT pokyčiams bei skirtumams nustatyta komponentinės analizės metodu. VGT pokyčių kritiniai laikotarpiai vertinti jungiamųjų taškų regresinės analizės metodu.
Rezultatai. Vyrų ir moterų VGT pokyčiams 1990–2006 m. būdingi du lūžio taškai, VGT kreivę suskirsčius į tris laikotarpius: mažėjančios, didėjančios ir vėl mažėjančios VGT. Vyrų VGT pokyčiai visais laikotarpiais buvo intensyvesni nei moterų. Bendras vyrų VGT pokytis 1990–2006 m. buvo statistiškai nereikšmingas, o moterų VGT didėjo vidutiniškai 0,2 proc. per metus. Ir vyrai, ir moterys daugiausia VGT metų prarado dėl mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurių reikšmė buvo didesnė moterims. Darbingo amžiaus (15–65 metų) vyrų ir moterų VGT labiausiai trumpino nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos. Nors vyrų ir moterų VGT skirtumas nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo nuo 12,3 iki 11,8 metų, jis yra vienas didžiausių Europoje. Nuo 1991 m. svarbiausia mirties priežastimi, lemiančia vyrų ir moterų VGT skirtumus, tapo nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos, kurių reikšmė vyrų ir moterų VGT skirtumams pastaraisiais metais sumažėjo. 2006 m., palyginus su 1994 m., padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų įtaka vyrų ir moterų VGT skirtumui.
Išvados. Demografi nių ir socialinių gyventojų grupių sveikatos netolygumų mažinimas turi tapti valstybės socialinės ir sveikatos politikos prioritetu. Sveikatos, socialinių bei kitų valstybinių arba regioninių programų įgyvendinimo vertinimo kriterijuose turėtų atsispindėti vyrų ir moterų lygių sveikatos galimybių užtikrinimo aspektai. Full article

164 KiB

Open AccessArticle

Demographic and social inequalities in need for orthodontic treatment among schoolchildren in Lithuania

by Aistė Kavaliauskienė, Antanas Šidlauskas and Apolinaras Zaborskis

Medicina 2010, 46(11), 767; https://doi.org/10.3390/medicina46110108 - 10 Nov 2010

Cited by 7 | Viewed by 1059

Abstract

The present study, which focused on Lithuanian 11–15-year-old schoolchildren, was aimed to describe the frequency of orthodontic anomalies in terms of self-reported complaints about malposed teeth and malocclusion and self-reported use of orthodontic appliances (removable or braces) across different sociodemographic strata.
Material and [...] Read more.

The present study, which focused on Lithuanian 11–15-year-old schoolchildren, was aimed to describe the frequency of orthodontic anomalies in terms of self-reported complaints about malposed teeth and malocclusion and self-reported use of orthodontic appliances (removable or braces) across different sociodemographic strata.
Material and methods. The study population comprised 5632 schoolchildren surveyed in the 2005-2006 school year according to the WHO collaborative cross-national HBSC study in Lithuania.
Results. Almost half (47.5%) of schoolchildren reported orthodontic complaints. Therefore, only 15.8% of total population or 27.0% of schoolchildren who had orthodontic complaints reported wearing orthodontic appliances. Several municipalities of Lithuania with a high prevalence of orthodontic problems among schoolchildren were identified. Orthodontic problems were more prevalent among girls than boys. The prevalence of orthodontic complaints was not associated with social factors, while the use of orthodontic appliances was significantly related to social determinants. Children from rural areas were 2.44 times less likely of wearing orthodontic appliances than those living in cities, and children from families with low affluence were 2.33 times less likely of wearing orthodontic appliances than children from high-affluence families.
Conclusion. There is a considerable variation and high social inequalities in need of orthodontic treatment among schoolchildren across different municipalities in Lithuania. Full article

178 KiB

Open AccessArticle

Ūminio širdies nepakankamumo sąsajos su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų baigtimis

by Irena Milvidaitė, Dalia Lukšienė, Birutė Šlapikienė, Marija Rūta Babarskienė, Rimvydas Šlapikas and Jonė Venclovienė

Medicina 2010, 46(11), 753; https://doi.org/10.3390/medicina46110106 - 10 Nov 2010

Viewed by 949

Abstract

Tyrimo tikslas. Nustatyti ūminių išeminių sindromų ir ūminio širdies nepakankamumo sąsajas su mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionare bei mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir lėtiniu širdies nepakankamumu vienerių metų laikotarpiu.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodika. Tirtųjų kontingentą [...] Read more.

Tyrimo tikslas. Nustatyti ūminių išeminių sindromų ir ūminio širdies nepakankamumo sąsajas su mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionare bei mirtimi nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir lėtiniu širdies nepakankamumu vienerių metų laikotarpiu.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodika. Tirtųjų kontingentą sudarė nuoseklios imties 1554 ligoniai, susirgę ūminiais išeminiais sindromais (Q bangos miokardo infarktu – 607, miokardo infarktu be Q bangos – 441, nestabiliąja krūtinės angina – 500), 2005 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (buvusiose Kauno medicinos universiteto klinikose) Kardiologijos klinikoje. Ligonių būklei stacionariniu laikotarpiu įvertinti naudoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies centro informacinės bazės duomenys. Ligonių būklė stebėta vienerius metus nuo hospitalizavimo dienos.
Rezultatai. Ūminis širdies nepakankamumas stacionare diagnozuotas trečdaliui (32,3 proc.) ligonių, postacionariniu vienerių metų laikotarpiu lėtinis širdies nepakankamumas – beveik penktadaliui (17,0 proc.) ligonių. Miokardo revaskulizacija atlikta 70,8 proc. ligonių, kuriems vainikinių arterijų stenozė buvo ≥70 proc. Lėtinis širdies nepakankamumas po vienerių metų įvertintas 1039 ligoniams ir nustatytas tris kartus dažniau nei ligoniams be stacionare nustatyto ūminio širdies nepakankamumo (31,4 ir 11,6 proc., p<0,05). Mirtis nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų stacionariniu ir postacionariniu laikotarpiu reikšmingai dažniau ištiko ligonius, kuriems buvo ūminis širdies nepakankamumas palyginti su ligoniais, kuriems nebuvo ūminio širdies nepakankamumo (11,5 ir 1,9 proc., p<0,001; 7,7 ir 2,3 proc., p<0,001).
Išvada. Ištikus ūminiams išeminiams sindromams, atsiradęs ūminis širdies nepakankamumas reikšmingai didina lėtinio širdies nepakankamumo dažnumą postacionariniu vienerių metų laikotarpiu bei mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų dažnumą stacionare ir vienerių metų laikotarpiu. Full article

128 KiB

Open AccessArticle

A role of anesthesiologist in reducing surgical bleeding in endoscopic sinus surgery

by Darius Činčikas, Juozas Ivaškevičius, Jonas Laimutis Martinkėnas and Svajūnas Balseris

Medicina 2010, 46(11), 730; https://doi.org/10.3390/medicina46110103 - 10 Nov 2010

Cited by 25 | Viewed by 1353

Abstract

Visibility in the surgical field reduced by bleeding is one of the most important problems of endoscopic sinus surgery. It causes the risk of serious complications and reduces intervention quality. Recently, an increasing number of patients undergo surgical interventions under general anesthesia. Since [...] Read more.

Visibility in the surgical field reduced by bleeding is one of the most important problems of endoscopic sinus surgery. It causes the risk of serious complications and reduces intervention quality. Recently, an increasing number of patients undergo surgical interventions under general anesthesia. Since general anesthesia may influence surgical bleeding in physiological and pharmacological pathways, the role of an anesthesiologist is extremely important in reducing bleeding. The impact of different anesthesia methods on quality of the surgical field is being investigated, and the most effective medicines are being sought. Full article

169 KiB

Open AccessArticle

Hemodinaminių pokyčių pobūdis ir priežastys atliekant kepenų rezekcijas

by Arūnas Gelmanas, Juozas Pundzius, Antanas Gulbinas, Alfredas Smailys and Andrius Macas

Medicina 2010, 46(11), 760; https://doi.org/10.3390/medicina46110107 - 9 Nov 2010

Cited by 2 | Viewed by 1175

Abstract

Tyrimo tikslas. Nustatyti kepenų rezekcinių operacijų metu vykstančių hemodinaminių pokyčių priežastis bei jų pobūdį, kai nenaudojamos kepenų kraujotakos sustabdymo metodikos, bei parinkti labiausiai tinkamus paciento stebėsenos metodus.
Metodai. Į prospektyvųjį tyrimą įtraukti 55 pacientai, kuriems 2003–2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno [...] Read more.

Tyrimo tikslas. Nustatyti kepenų rezekcinių operacijų metu vykstančių hemodinaminių pokyčių priežastis bei jų pobūdį, kai nenaudojamos kepenų kraujotakos sustabdymo metodikos, bei parinkti labiausiai tinkamus paciento stebėsenos metodus.
Metodai. Į prospektyvųjį tyrimą įtraukti 55 pacientai, kuriems 2003–2008 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (tuometinėse KMUK) Chirurgijos klinikoje buvo atliktos kepenų rezekcinės operacijos. Papildomai buvo stebimi pacientų centrinės hemodinamikos rodmenys, arterinis kraujo spaudimas, centrinis veninis spaudimas ir slėgis apatinėje tuščiojoje venoje invaziniais metodais.
Rezultatai. 53 pacientams operacijos metu konstatuoti hipotenzijos epizodai (iš viso 186) – 3,4 (2,0) vienam pacientui. Slėgio šlaunies venoje pokyčiai, nustatyti 54 pacientams (iš viso 262) – 4,8 (3,2) vienam pacientui. Hipotenzijos epizodo metu reikšmingai kito, atsižvelgiant į pradines reikšmes, slėgis šlaunies venoje, širdies minutinis tūris, širdies indeksas, sisteminis periferinių kraujagyslių priešinimosi indeksas, centrinis veninis slėgis. Netekto kraujo kiekis ir slėgio šlaunies venoje pokyčių skaičius tarpusavyje koreliavo teigiamai reikšmingai (r=0,5; p<0,001). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 69,0 proc., jei centrinis veninis spaudimas didėjo, 38,3 proc., jei jis mažėjo (p<0,01). Daugiau kaip 450 ml kraujo neteko 41,6 proc. neigiamo slėgio šlaunies venoje pokyčio grupėje, 88,0 proc. – teigiamo pokyčio grupėje (p<0,001).
Išvados. Kepenų operacijų metu dažniausiai stebimi hemodinaminiai pokyčiai yra hipotenzija, širdies indekso sumažėjimas ir slėgio apatinėje tuščiojoje venoje padidėjimas. Hipotenzijos priežastis dažniau yra apatinės tuščiosios venos perspaudimas, rečiau – kraujo netekimas. Kraujo netekimas susijęs su apatinės tuščiosios venos perspaudimų skaičiumi ir su didėjančiu slėgiu viršutinėje tuščiojoje venoje. Hipotenzijos priežastį kepenų rezekcinių operacijų metu galima nustatyti stebint slėgius viršutinėje bei apatinėje tuščiojoje venoje. Full article

184 KiB

Open AccessReview

Perioperative use of metformin in cardiac surgery

by Edmundas Širvinskas, Šarūnas Kinduris, Juozas Kapturauskas and Robertas Samalavičius

Medicina 2010, 46(11), 723; https://doi.org/10.3390/medicina46110102 - 9 Nov 2010

Cited by 11 | Viewed by 1175

Abstract

Metformin is an oral antidiabetic agent, used to reduce blood glucose concentration in patients with non–insulin-dependent diabetes mellitus. Metformin was approved in Europe in 1957, and it is used for the treatment of non–insulin-dependent diabetes mellitus for more than 50 years. One of [...] Read more.

Metformin is an oral antidiabetic agent, used to reduce blood glucose concentration in patients with non–insulin-dependent diabetes mellitus. Metformin was approved in Europe in 1957, and it is used for the treatment of non–insulin-dependent diabetes mellitus for more than 50 years. One of the most serious complications of the treatment with this drug is metformin-induced lactic acidosis. It is a rare but dangerous metabolic complication with a mortality rate of up to 50% that can result from the accumulation of lactates. Lactic acidosis is also associated with conditions such as diabetes mellitus, significant tissue hypoperfusion, and hypoxemia caused by lactic acid overproduction or underutilization. It is characterized by an increased serum lactate level (>5 mmol/L or >45 mg/dL), decreased blood pH (<7.35), and electrolyte imbalance with an increased anion gap. The rate of lactic acidosis in patients receiving metformin is not precisely known. The estimated incidence of this syndrome is 2–9 cases per 100 000 patients. However, in the majority of cases, lactic acidosis is diagnosed in patients with severe acute renal failure, which itself can cause lactic acidosis. Currently, there are no standardized guidelines for metformin administration during the perioperative period, and published data remain controversial. According to some investigators, metformin should be withdrawn before major surgery. Concerns have been raised for the use of metformin in patients with cardiovascular, renal, hepatic, and respiratory failure. The aim of the article is to overview the frequency of metformin-caused lactic acidosis and the latest recommendations for the use of metformin in the perioperative period proposed in recent years. Full article

Journal Menu

Journal Browser

Medicina, Volume 46, Issue 11 (November 2010) – 10 articles

Further Information

Guidelines

MDPI Initiatives

Follow MDPI