Bėtės

Bėtės renk medo

Bėtės, aba bėtie (luotīnėškā: Apis mellifera) īr nuognē naudings vabzdis, katros muokslėškā prėgol bėtėniu (Apoidea) ontšeimiō. Tas īr patsā tonkiausē žmuoniu ougėnams vabzdis.

Mėslījama, ka bėtis prėjonkė kažkor Pėitū Azėjuo, aba Afganėstanė. Bėtiu medu mėnavuo jau senuobės šomerā.

Bėtis gīven šeimuom, katrūsna prėgol tūkstontē vabzdiū. Šeimuo būn trejuopė gīvē: bėtalės darbėninkės, bėtėnā ė bėtis muotėnielės. Darbėnėnkės skraidiuo ė renk nektara, dėrb medo, dėrb aulios, keravuo bėtiu lervas. Bėtėnā gausėnas so muotėnielė, katra atved vėsas naujės bėtis. Muotėnielė par vėsa šeima īr vėina, a bėtėnā šeimuom neprėgol ė skraidiuo liuosā.

Bėitės darbėninkė gīven aple mienesi, bat tas, katras lėik žėimuotė, ta būn lėgė pavasarė. Vuo muotėnielė gīven keleta metu.

Bėtis nu sena liuob gīventė mediu drevies. No žmuogus anuom dėrb vėsuokius aulius. Anūs bėtis padėrb vaška kuorios, katrūs augėn lervas. Bėtis prėveiz auli ėr eš mediu sakū dėrb pėkė, katruo ožkaiša aulė skīlės.

Bėtis ont kuorė

Kumet bėtis jau nab’telp aulī aba drevie, anas ožsėaugėn naujū muotėnieliu vuo so senāja padėrb spėitiu ėr ėškrėdosės ėišk naujės vėitas. 

Vasara bėtis ėš žėidū nektara dėrbėn medo. Anas gal noskrėstė nu aulė nat kelis kėliuometros. Kāp rond naujė nektara, bėtės savuotėškā šuok ė tēp paruod kėtuom bėtim, kap rastė naujė kvietka.

Medu bėtis renk ėš 40 augalū rūšiu. Tonkiausē ėš lėipu, vėržiu, rapsu, ōžoulū, duobėlū.

Bėtės, kumet īr prėspausta aba gėn auli, skaudē gel. Sīkio so sava gelounio bėtės sodraska sava skėlvė, tudie nomėra. Bėtėis gielėms tonkiausē nie pavuojings – īgelta vėita ėštėnst, pasuop ė praēn, no kāp īgel daug bėtiu aba jēgo žmuogus anuom īr alergėškos, tūmet gal būt ė smertės.