Terba
Terba ī tuokis mažos maišos, medegėnis kašėks, katros prītink nešioutė kuoki nedėdli šmuota dāktū. Paprastā būn ėš kuokės medegas (pvz., lėnū), so ronkėnuom. Terbuo nešiuoj vairiausius dāktus – tonkiausē jiedi, tepuogė kningas, ė kėtuokius sausus aba gerā sorėštus, oždarītus dalīkus. Ož kašėka terba tou gerā, ka kap ana dīka, ta galam solonkstītė, ana naonkšt vėitas. So terba tonkiausē ēn i kriautovė, torgu, tas tepuogė paprasts ūbaga nešolīs. Da terbas so avėžuom rėš arkliam prī snokė – anėi tap pajied.