atimtis
Lithuanian
editEtymology
editNominal formation from atim̃ti (“to take away”), from at- (“away, into a result”) + im̃ti (“to take”).
Pronunciation
editNoun
editatimtìs f (plural ãtimtys) stress pattern 3b
Declension
editDeclension of atimtìs
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | atimtìs | ãtimtys |
genitive (kilmininkas) | atimtiẽs | atimčių̃ |
dative (naudininkas) | ãtimčiai | atimtìms |
accusative (galininkas) | ãtimtį | ãtimtis |
instrumental (įnagininkas) | atimtimì | atimtimìs |
locative (vietininkas) | atimtyjè | atimtysè |
vocative (šauksmininkas) | atimtiẽ | ãtimtys |
Coordinate terms
editFurther reading
edit- “atimtis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “atimtis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024