vėliava
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Of somewhat disputed origin:
- According to Greimas, from vėlė ("ghost"), ultimately derived from Proto-Indo-European *welh₃- (“death”).
- According to Fraenkel, related to vėlankė, vėlangė ("weather vane"), ultimately from the same root as vėjas (“wind”).
- Smoczynski derives the word from vė́ti (“to blow (of wind)”) + a neo-suffix -liava also found in words like mẽsliava and nẽšliava, literally "that which blows in the wind", comparing the formation to that of Czech vlajka (“flag”). This derivation ultimately traces back to the same Proto-Indo-European root as Fraenkel's.[1]
Pronunciation
[edit]Noun
[edit]vė̃liava f (plural vė̃liavos) stress pattern 1
- banner, flag (a piece of fabric with a distinctive design used as a sign or symbol)
- Lietuvos vėliava ― flag of Lithuania
- vėliavos stiebas ― flagpole
- skraidinti vėliavą ― to carry, to fly a flag
- laivo vėliava ― flag, colours of the ship
- vėliavos emblema, užrašas ― flag emblem, inscription
- balta, juoda, raudona vėliava ― white, black, red flag
- iškelti, nuleisti vėliavą ― to hoist, to lower the flag
- vėliava pusiau nuleista ― flag at half-mast
- pulko, asociacijos vėliava ― regimental banner, association flag
Declension
[edit]Declension of vė̃liava
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | vė̃liava | vė̃liavos |
genitive (kilmininkas) | vė̃liavos | vė̃liavų |
dative (naudininkas) | vė̃liavai | vė̃liavoms |
accusative (galininkas) | vė̃liavą | vė̃liavas |
instrumental (įnagininkas) | vė̃liava | vė̃liavomis |
locative (vietininkas) | vė̃liavoje | vė̃liavose |
vocative (šauksmininkas) | vė̃liava | vė̃liavos |
References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “vė̃liava”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, pages 731-2
Further reading
[edit]- “vėliava”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024