აფხაზეთი. ნარკვევები საქართველოს ისტორიიდან
აფხაზეთი. ნარკვევები საქართველოს ისტორიიდან
აფხაზეთი. ნარკვევები საქართველოს ისტორიიდან
afxazeTi
uZvelesi droidan dRemde
Tbilisi
inteleqti
2007
UDC (uak) 94(479.22)+94(479.224)
n – 295
1
saredaqcio kolegia: profesori jemal gamaxaria
(mTavari redaqtori), profesori Tamaz beraZe,
profesori Teimuraz gvancelaZe
avtorTa koleqtivi:
jemal gamaxaria (proeqtis
xelmZRvaneli), lia axalaZe, malxaz baramiZe, Tamaz
beraZe, lia biTaZe, irakli gelenava, Teimuraz
gvancelaZe, badri gogia, koba okujava, guranda
fxakaZe, rezo xvistani, beJan xorava, dazmir jojua.
ISBN 978-9941-0-0410-0
2
sarCevi
Tavi IV. Tanamedrove afxazeTis teritoria I saukunidan VIII saukunis Sua xanebamde
(jemal gamaxaria)
1. eTnikuri viTareba ............................................................................................................................................................... 58-77
2. qristianobis gavrceleba................................................................................................................................................. 77-80
3. afxazeTi egrisis (lazikis) SemadgenlobaSi. ........................................................................................... 80-92
Tavi V. afxazeTi `afxazTa samefos” SemadgenlobaSi. VIIIs. meore naxevari – Xs. (lia
axalaZe) ……............................................................................................................................................................................................. 93-112
Tavi VIII. Tanamedrove afxazeTis teritoria XVI saukuneSi (Tamaz beraZe) ................ 148-152
Tavi XII. afxazeTi XVIII saukunis dasawyisidan 80-ian wlebamde (beJan xorava)........ 199-204
3
Tavi XIV. afxazeTi 1810-1880 wlebSi (beJan xorava)
1. ruseTis batonobis ganmtkicebis mcdelobani. 1810-1820ww. ......................................................... 221-228
2. saxalxo ajanyebebi da ruseTis mier gatarebuli samxedro-diplomatiuri
RonisZiebebi.
XIXs. 20-iani wlebi. .................................................................................................................................................................... 228-241
3. afxazeTis samTavro XIXs. 30-50-ian wlebSi ................................................................................................ 242-251
4. ruseT-kavkasiis omis dasruleba da afxazeTis samTavros gauqmeba ............................... 251-260
5. afxazeTis kolonizacia XIX s. 60-70-ian wlebSi..................................................................................... 260-265
Tavi XV. afxazeTi 1881 wlidan 1917 wlis Tebervlamde (irakli gelenava)
1. rusuli kolonialuri politikis gamkacreba afxazeTSi. 1880-1905ww. ........................... 266-276
2. afxazeTi demokratiuli revoluciis, reaqciisa da pirveli msoflio omis periodSi.
1905 - 1917 wlebi ............................................................................................................................................................................. 277-286
Tavi XVIII. afxazeTi sabWoTa socializmis epoqaSi. 1938-1990ww. (dazmir jojua) .... 325-344
4
Sesavali
afxazeTis istoriis sakiTxebze ganmazogadebeli mecnieruli naSromis momzadeba
da sxvadasxva enebze gamocema metismetad gaWianurda. aseTi naSromis Seqmnis
aucilebloba ki mravali garemoebiT aris nakarnaxevi. pirvel rigSi, xazgasmiT unda
aRiniSnos, rom ruseTis saxelmwifos mudmivi mcdeloba, CamoaSoros saqarTvelos
Tavisi Crdilo-dasavleTi nawili, jer kidev saukuneze meti xnis win gaxda afxazeTisa
da masTan erTad mTlianad dasavleT saqarTvelos istoriis politizaciis, Sesabamisad,
istoriuli warsulis uxeSi falsifikaciis mizezi. swored gayalbebuli istoriis
safuZvelze, lozungiT `afxazeTi – saqarTvelo ar aris”, XXs. dasawyisSi aRmocenda
Tanamedrove afsuur-afxazuri politikuri separatizmi – rusuli imperializmis erT-
erTi nairsaxeoba da misi dasayrdeni saqarTveloSi. saqme iqamdec ki mivida, rom
afxazeTSi dRes arsebuli ukanono reJimi da misi mfarvelebi odiTganve qarTuli
regionis `saxelmwifoebrivi damoukideblobis” safuZvlad `xalxis nebasTan” erTad,
istorias, `istoriul uflebas” (?!) asaxeleben. am `uflebis” dasacavad separatistulad
ganwyobilma avtorebma (s.lakoba, o. bRaJba, v. Cirikba, m. gunba, v. hagba, g. oTirba, n.
akaba, e. ajinjali, i. maruxba, T. aCugba, d.dbari, s.Samba, T.ZafSba da sxvebma) rusul da
inglisur enebze gamoaqveynes aTobiT tendenciuri naSromi, maT Soris
saxelmZRvaneloebi. xsenebul avtorTa gamocemebs mecnieruli Rirebuleba praqtikulad
ar gaaCnia. separatistebi TavianTi fantastikuri `daskvnebiT” ufro iluzorul
politikur miznebs emsaxurebian, vidre mecnierebas. yalbi istoriografia
separatistuli xelisuflebis gansakuTrebuli mzrunvelobisa da yuradRebis qveS
imyofeba.
qarTuli istoriografia ki, samwuxarod, Zlier CamorCa movlenebs. miuxedavad
didi potencialisa, damoukidebel saqarTveloSi man jer ver daimkvidra Rirseuli
adgili. saTanadod ar aris gacnobierebuli istoriografiis mniSvneloba erovnuli
saxelmwifos mSeneblobis, politikuri da ideologiuri safrTxeebisagan qveynis dacvis,
awmyosa da momavlis ukeTesad gaazrebis saqmeSi. am pirobebSic afxazeTis istoriisadmi
miZRvnilma araerTma sayuradRebo naSromma ixila mzis sinaTle. Tumca aSkaraa, rom
qarTulma istoriografiam dRemde ver SeimuSava erTiani midgoma calkeuli sakvanZo
problemebisadmi; bolomde ar aris daZleuli sabWoTa istoriografiis negatiuri
gavlena iseT problemaTa kvlevisas, rogorebicaa antikuri xanis kolxeTis//egrisis
samefos eTnopolitikuri istoria, qarTveli da afxazi xalxebis eTnogenezisi da a.S. es
ki, Tavis mxriv, garkveul zemoqmedebas axdens sxva mniSvnelovani sakiTxebisa da
Semdgomi periodis istoriis gaSuqebazec.
avtorTa koleqtivis amocanas warmoadgenda afxazeTis Tanamedrove teritoriis
(da ara mxolod sakuTriv afxazeTis, romlis sazRvrebi yovelTvis ar emTxveoda mis
amJamindel farglebs) upiratesad eTnopolitikuri istoriis gaSuqeba, argumentirebuli
pasuxis gacema separatist-falsifikatorebisaTvis. mTavari argumenti ki qarTuli da
ucxouri istoriuli wyaroebia, romelTa cnobebiTac gajerebulia warmodgenili
naSromi. gamokvlevis erT-erTi Tavisebureba imaSi mdgomareobs, rom masSi
gamoyenebulia rogorc istorikosebisa da arqeologebis, ise anTropologebis,
istoriuli geografiis specialistebisa da lingvistebis ukanaskneli mecnieruli
miRwevebi.
winamdebare naSroms aranairi kavSiri ara aqvs da arc SeiZleba hqondes
mimdinare politikasTan, afxazeTis momavali statusis gansazRvrasTan. narkvevis mizans
warmoadgens ara qarTul-afxazur urTierTobaze zemoqmedeba misi gaumjobesebis, miT
umetes gauaresebis TvalsazrisiT, aramed istoriuli sinamdvilis aRdgena. vinaidan
qarTvel da afxaz istorikosTa mosazrebebi am etapze sruliad SeuTavsebelia,
TanamSromloba maT Soris ver xerxdeba. miuxedavad amisa, avtorebi gamoTqvamen
mzadyofnas, momavalSi iTanamSromlon meore mxaresTan.
wignis momzadebaSi gaweuli sxvadasxva saxis kvalificiuri daxmarebisaTvis
avtorebi madlobas moaxseneben simon gogiZes, nana kvaracxelias, dinara darsalias,
lika (Teona) nucubiZes, xviCa qardavas, daviT Jvanias.
naSromi SeiZleba gamoyenebul iqnes damxmare saxelZvanelod umaRles
saswavleblebSi saqarTvelos istoriis, politologiis, geopolitikis,
konfliqtologiis da sxva kursebis Seswavlisas. igi daexmareba pedagogebs
kvalifikaciis amaRlebaSi.
5
Tavi I. istoriul-geografiuli mimoxilva
saqarTvelos Crdilo-dasavleT nawilSi, Savi zRvis sanapiroze, mdinareebs _
engursa da fsous Soris mdebareobs qveynis erT-erTi mxare afxazeTi, romelic
aris avtonomiuri respublika saqarTvelos SemadgenlobaSi.
afxazeTis avtonomiur respublikas md. fsou da kavkasionis mTavari
wyalgamyofi qedi ruseTis federaciisagan gamoyofs, xolo md.enguri da
kavkasionis gverdiTi kodorisa da afxazeT-svaneTis qedebi - mezobeli svaneTisa
da samegrelos mxareebisagan. afxazeTis farTobia 7600kv.km, rac saqarTvelos
farTobis 12,3% Seadgens; dedaqalaqia _ q.soxumi, saqarTvelos erT-erTi
uZvelesi da saxelganTqmuli qalaqi.
saxelwodeba `soxumi“ qarTuli cxomi//cxumisagan modis, rac rcxilas
niSnavs. Zvel berZnul wyaroebSi (fsevdo skilaqs kariandeli - Zv.w. IVs. da sxv.)
mas dioskuria ewodeba. antikuri tradiciiT, es saxelwodeba miTiuri
dioskurebidan momdinareobs. dioskurebi (berZn. Dioskuroi, zedmiwevniT _
zevsis vaJiSvilebi) iyvnen tyupi Zmebi kastori da polidevke. TiTqos,
dioskurTa meetleebma, argonavtebma telxisma da amfistma daaarses
q.dioskuria. Tumca, qalaqis saxeli dioskuria Zveli qarTuli saxelwodebis
berZnul gaazrebas unda warmoadgendes. aRsaniSnavia, rom `dia~ qarTuli enis
ramdenime dialeqtze, maT Soris megrulad dedas niSnavs, xolo `skuri~ _
wyals. romaelebma Zv.w I saukuneSi mas sebastopolisi uwodes romis
imperatoris gaius oqtaviane avgustusis (Zv.w. 43 _ ax.w. 14ww.) pativsacemad,
romelic avgustusTan erTad sebastosis (,,didi~) titulsac atarebda. mTeli
Sua saukuneebis manZilze qarTul wyaroebSi qalaqis saxelwodeba ori formiT
_ cxomi da cxumi - gvxvdeba. XIVs. dasawyisSi arabi avtori abu-al-feda
pirvelad ixseniebs qalaqs saxelwodebiT `suxum“, rac misi qarTuli
saxelisagan `cxumi“ momdinareobs. suxum//soxums eZaxdnen mas Turq-osmalebic,
romlebic SavizRvispireTSi XVs. II naxevridan gamoCndnen. aRmosavlur enebSi
(arabuli, Turquli) c bgera ar aris, amasTan ori Tanxmovnis erTad gamoTqmac
Wirs. ase miviReT qarTuli cxomi//cxumidan suxum//soxumi. es saxelwodeba
qarTulSi soxumis, xolo rusulSi suxumis formiT damkvidrda. sakuTriv
afxazebi am qalaqs `ayvas“ uwodeben. es afxazuri geografiuli saxeli
pirvelad italieli kartografis j.gastaldis 1561 wlis rukazea
dafiqsirebuli ,,ayva~ formiT md.yubanis Sua welze, xolo Semdeg, 1737w.
qarTulad Sedgenil dasavleT saqarTvelos rukaze dRevandel qalaq soxumis
adgilas dafiqsirebulia `ayu“ formiT, Tumca iqve maxloblad aRniSnulia
`cxumis cixec”.
* * *
afxazeTs CrdiloeTiT kavkasionis mTavari wyalgamyofi qedi sazRvravs,
romelic Crdilo-dasavleTidan samxreT-aRmosavleTiskenaa gadaWimuli.
afxazeTis farglebSi kavkasionis mTavari wyalgamyofi qedis, afxazeTis
kavkasionis, mwvervalebia: dombaiulgeni (4046 m), gvandra (3985 m), ercaxu (3910 m),
fSiSi (3790 m), aRefsTa (3257 m). sanCaros (2292 m), aZafSis (2497 m), alaSTraxus
(2723 m), xidas (2632 m), naharis (2931 m), maruxis (2746 m) da qluxoris (2781 m)
uReltexilebze gadadis sacalfexo gzebi CrdiloeT kavkasiaSi. kavkasionis
mTavari wyalgamyofi qedi cicabod eSveba mdinareebis bzifis, CxalTis, sakenis
xeobebisaken. afxazeTis mTiani Sua nawili uWiravs kavkasionis gverdiT _
gagris, bzifis, CxalTis anu afxazeTis, kodoris anu fanavis qedebs, romlebsac,
Tavis mxriv, mravali ganStoeba aqvT.
afxazeTi mTagoriani mxarea. misi teritoriis 74% mTasa da mTiswineTs
uWiravs, danarCeni _ vake-dablobebs. zogan mTa uSualod adgeba zRvas, zogan
maT Soris SedarebiT didi manZilia. Crdilo-dasavleTiT, md.fsous marcxena
6
napirze, 10-15km. manZilze, zRvasa da kavkasions Soris zRvis piras mozrdili
vakea. samxreT-aRmosavleTiT, gagris qedi uSualod adgeba zRvas. gagris
samxreT-aRmosavleTiT mTis masivi TandaTan ukan ixevs da zRvispira viwro vake
zoli biWvinTis dablobSi gadadis. biWvinTis samxreT-aRmosavleTiT mTa kvlav
zRvisken miiwevs da axali aTonis midamoebSi uSualod zRvas adgeba. soxumis
samxreT-aRmosavleTiT zRvispira vake zoli TandaTan farTovdeba da
md.kodoris marcxena napiridan kolxeTis dablobSi gadadis. sanapiro zoli
sworxazovania; aRsaniSnavia soxumisa da gagris ubeebi, biWvinTisa da soxumis
koncxebi.
kodoris qedis CrdiloeTiT, md.kodoris Sua welSi mdebareobs mTiani mxare
webeli, xolo mis zemo welSi _ mTiani mxare dali (afxazeTis svaneTi);
md.bzifis zemo welSi, kavkasionis qedsa da bzifis qeds Soris qvabulSi _
mTiani mxare fsxu.
afxazeTSi bevri tbaa: riwa, adueda aZiJi, derikvara aZiSi, yvaraSi, patara
riwa, amtyeli, cisferi tba, inkiTi, bebesiri, papanwyvili da sxv.
afxazeTis mdinareTa qseli xSiria. mTavari mdinareebia: fsou, bzifi,
kodori, gumisTa, kelasuri, RaliZga, moqvi, enguri, romlebic Savi zRvis auzs
miekuTvnebian.
saqarTvelos, da Sesabamisad afxazeTis, sasazRvro mdinare fsou saTaves
aibgis qedze iRebs da Sav zRvas sof.leseliZesTan erTvis. mis samxreT-
aRmosavleTiT md.mehadiri moedineba, romelsac saTave gagris qedis samxreT-
dasavleT kalTaze aqvs da Sav zRvaSi daba ganTiadTan Caedineba. daba
ganTiadis samxreT-aRmosavleTiT Sav zRvas patara mdinare beRerefsTa, igive
xolodnaia reCka erTvis. afxazeTis yvelaze grZeli mdinarea bzifi. igi saTaves
kavkasionis qedis samxreT kalTaze, uReltexil adangesTan iRebs. misi sigrZea
110km. Tavisi dinebis umetes nawilSi, md.iufSaras SesarTavamde, zogadad
dasavleTis mimarTuleba aqvs, Semdeg gezs icvlis da samxreTisaken uxvevs.
zemo dinebaSi xeoba viwro da Rrmaa; sof.fsxusTan xeoba ganierdeba da mdinare
itoteba; qvemoT xeoba viwro, zogan kanionisebria, daba bzifTan dablobze
gamodis da biWvinTis koncxTan Sav zRvas erTvis. aRsaniSnavia, rom `bzifi“ am
mdinaris SedarebiT axali saxelwodebaa. XIXs. 20-ian wlebamde mas kapoetis
wyali (kapoetis mdinare) erqva. saxelwodeba qarTulia da momdinareobs Tevzis
saxelidan kapoeti. Tevzi kapoeti kalmax-oragulis jiSs ekuTvnis; igi
mozrdili saxis kalmaxia da swored am mdinareSi gvxvdeba. gamoTqmulia
mosazreba, rom qarTulia saxelwodeba bzific (bzibi), rac dakavSirebulia
mcenaris saxelTan _ bza. afxazeTis mTavar mdinares, romelic bzebis xeobaze
moedineba bzifis (bzebis) wyali ewodeba.
bzifis marjvena Senakadis iufSaras xeobaSi, zRvis donidan 884 m-ze
umSvenieresi riwis tba mdebareobs. igi mTa fSegiSxis Camoqcevisa da
md.laSifsas dagubebis Sedegad gaCnda. riwis sanapiroebi garSemortymulia
wiwviani da Sereuli tyeebiT dafaruli mTis ferdobebiT, ris gamoc is
kavkasiaSi erT-erT ulamazes tbad iTvleba.
sakuTriv bzifis marjvena napirze, zRvasTan axlos, patara, magram uaRresad
lamazi cisferi tba mdebareobs.
bzifis samxreT-aRmosavleTiT moedineba md.mWiSTa anu Savwyala, romelic
saTaves bzifis qedis samxreT kalTaze iRebs da Sav zRvas gudauTis
dasavleTiT erTvis. is karstuli mdinarea. Sua saukuneebSi `muwis wyali“ anu
miwis wyali ewodeboda, radgan did manZilze miwis qveS moedineba. misi
afxazuri (mWiSTa) da rusuli (Cornaia reCka) saxelebi Savwyalas irib Targmans
warmoadgens.
mWiSTas samxreT-aRmosavleTiT moedineba md. xifsTa, romelic saTaves
bzifis qedis samxreT kalTaze iRebs da Sav zRvas gudauTasTan erTvis. misi
rusuli saxeli _ belaia reCka, qarTuli TeTrwyalas pirdapiri Targmania. Sua
7
saukuneebSi am mdinares zufu (zufus mdinare) erqva, mis napirze iyo sof. zufu
(amJ. lixni), saidanac man saxelwodeba miiRo.
xifsTas samxreT-aRmosavleTiT md. aafsTa moedineba, romelic saTaves
bzifis qedis aRmosavleT nawilSi iRebs, samxreT kalTas miuyveba da gudauTasa
da axal aTons Soris Sav zRvaSi Caedineba. mas baklanovkasac eZaxian, Tumca
misi istoriuli saxelia aRacos wyali, romelic soflis saxelidan `aRaco~
momdinareobs. XIX saukuneSi am mdinares aacs eZaxdnen, rac qarTuli aRacos
wylis afxazuri formaa; sofel aRacos ki dResac aaci ewodeba. md.xifsTas
marjvena Senakadia patara mdinare egri.
axali aTonis Crdilo-dasavleTiT Sav zRvaSi patara mdinare fsircxa
Caedineba. Sua saukuneebSi mas anakofiis mdinare ewodeboda Zveli cixe-qalaqis,
anakofiis (amJ. axali aToni) saxelis mixedviT.
fsircxas samxreT-aRmosavleTiT md.gumisTa moedineba. igi mdinareebis
aRmosavleT gumisTis da dasavleT gumisTis SeerTebiT warmoiqmneba. es mdinare
Sav zRvas soxumis dasavleTiT erTvis. dRevandeli q.soxumis farglebSi Sav
zRvaSi md.besleTi (basla) Caedineba. igi karstuli mdinarea, saTaves karstuli
wyaroebidan iRebs. Sua saukuneebSi mas cxomis, igive cxumis mdinare ewodeboda
q.cxomis (amJ. soxumi) saxelis mixedviT. besleTi 4km-iani karstuli gvirabiT
dakavSirebulia md.kelasurTan, romelic soxumis aRmosavleTiT,
sof.kelasurTan erTvis Sav zRvas. igi saTaves bzifis qedis samxreT kalTaze,
ximsis myinvarze iRebs. saxelwodeba `kelasuri“ berZnuli `klisuradan“
momdinareobs, rac gasasvlel adgils, viwrobs niSnavs.
kelasuris samxreT-aRmosavleTiT yvelaze didi mdinarea kodori, romelic
sigrZiT afxazeTis meore mdinarea. igi dalis xeobaSi iRebs saTaves, iqmneba
mdinareebis gvandrisa da sakenis SeerTebis Sedegad. kodori jer dasavleTiT,
Semdeg ki samxreT-dasavleTiT miedineba da sof.aZiubJas (istoriuli sof.
Sqawyari, igive Suawyali, romlis Targmania afxazuri aZiubJa) samxreTiT Sav
zRvas erTvis. misi sigrZea 84km. md.kodoris marjvena napirze mdebareobs
drandis taZari, X-XVIIss. dasavleT saqarTvelos erT-erTi saeklesio centri.
didi qarTveli istorikosisa da geografis vaxuSti bagrationis (1696-1758ww.)
cnobiT, kodori Tavdapirvelad dabis saxelwodeba yofila da aqedan darqmevia
Semdeg es saxeli mdinares. sof. kodori skotoris formiT jer kidev VII
saukuneSi bizantiel avtorTan Teodosi gangrelTan ixsenieba. saxelwodeba
`kodori“ qarTulia, rogorc fuZe sityviT, ise gramatikuli gaformebiT.
kodoris umTavresi Senakadebia: CxalTa (afxazurad awgara), mramba, jampali
amtyeliT. md. amtyelis xeobaSi amtyelis anu azanTis tba mdebareobs, romelic
1891w. warmoiSva miwis uzarmazari masis mier md. amtyelis dagubebis Sedegad.
kodoris aRmosavleTiT, erT patara mdinares cxeniswyali ewodeba. am
mdinaris berZnulad Targmnili saxelwodeba jer kidev II saukunis berZeni
istorikosisa da romis imperiis didmoxelis flavius arianes TxzulebaSi
gvxvdeba.
afxazeTis mniSvnelovani mdinarea agreTve moqvi, romelic saTaves kodoris
qedis samxreT kalTaze iRebs da Sav zRvas oCamCiris maxloblad erTvis. md.
moqvTan misi marjvena Senakadis md.dvabis SeerTebis adgilas mdebareobs moqvis
taZari, X-XVIIss. dasavleT saqarTvelos erT-erTi saeklesio centri; q.oCamCiris
aRmosavleTiT Sav zRvas erTvis md.RaliZga (saxeli RaliZga - `Relis napiri~
Tavidan am mdinarispiras mdebare sofels erqva), romelic saTaves kodoris
qedis samxreT kalTaze, mwverval xojalis maxloblad iRebs. Sua saukuneebSi
mas egriswyali ewodeboda; kodoris qedis samxreT kalTaze iRebs saTaves
md.oqumic, romelic Sav zRvas sof.gudavasTan erTvis. mis marjvena napirzea
istoriuli sofeli oqumi, saidanac mdinarem es saxeli miiRo. oqumis marjvena
Senakadebia: md.warCe _ istoriuli wyaroebis dadiswyali _ da md.oxoje,
romlis napirzec mdebareobs dasavleT saqarTvelos erT-erTi saeklesio
8
centri X-XVIIIss. bediis taZari; marcxena Senakadia md.didi eriswyali,
istoriuli wyaroebis erTiswyali. md.oqumis aRmosavleTiT swrafi da wyaluxvi
md.enguri moedineba. igi saTaves svaneTSi, zRvis donidan 2614m-ze, myinvar
engurze iRebs da Sav zRvas sof.anakliasTan erTvis. misi qvemo dineba
afxazeTis avtonomiur respublikas samegrelosgan gamoyofs.
afxazeTi subtropikuli sartylis yvelaze CrdiloeT sazRvarze mdebareobs.
kavkasionis mTavari wyalgamyofi qedi mas CrdiloeTis civi qarebis
SemoWrisagan icavs. Tbili zRva, romelic arasodes iyineba, mSfoTvare mTis
mdinareebi rbil, tenian subtropikul klimats qmnian. afxazeTSi ZiriTadad
zRvis notio subtropikuli havaa gavrcelebuli. misi teritoriis didi nawili,
daaxloebiT 55% tyiT aris dafaruli. aq 2 aTasze meti saxeobis mcenarea
gavrcelebuli, maT Soris, 150 saxeobis xe da buCqovani mcenare. xe-mcenareebidan
aRsaniSnavia: muxa, rcxila, nekerCxali, cacxvi, wifeli, wabli, kakali, naZvi,
fiWvi, soWi, bza da sxv. aq gvxvdeba rogorc barisa da mTis tyis, ise maRali
mTis cxovelTa saxeobebi. binadrobs: jixvi, Sveli, arCvi, riwis tyeebSi _
kavkasiuri iremi. gvxvdeba: daTvi, mgeli, tura, mela, maCvi, kverna, ciyvi,
kurdReli da sxv. XXs. dasawyisSi moispo kavkasiuri domba. frinvelebidan
gavrcelebulia: arwivi, mimino, orbi, Sevardeni, kavkasiuri SurTxi, xoxobi,
mwyeri, Tolia, ofofi da sxv. mdinareebsa da tbebSi aris kalmaxi, kolxuri
wvera, loqo, zogan Savi zRvidan _ oraguli da zuTxi. sasargeblo florisa da
faunis dasacavad Seqmnilia: riwa-avadharis, fsxus, biWvinTis, gumisTis,
miuseris nakrZalebi.
afxazeTi mdidaria sasargeblo wiaRiseuliT. aRsaniSnavia tyvarCelisa da
bzifis qvanaxSiris sabadoebi. bevrganaa tyviis, TuTiis, spilenZis sabadoebi;
TabaSiri, kirqva, saagure Tixa da sxv. gansakuTrebiT uxvad aris samkurnalo
mineraluri wylebi mdinareebis kodoris, sakenis, bzifis, avadharis da sxv.
xeobebSi, xolo Termuli samkurnalo wylebi _ tyvarCelis, soxumis, axali
aTonis da gagris midamoebSi. SesaniSnavi buneba da Zvirfasi samkurnalo
wyaroebi afxazeTs umdidresi klimatologiuri janmrTelobis kerad aqceven.
afxazeTis ZiriTad mosaxleobas qarTvelebi da afxazebi Seadgenen.
amJamindeli afxazebi (afsuebi) eTnikurad afxazur-adiRuri jgufis xalxebs
miekuTvnebian, maTi ena _ afxazuri, iberiul-kavkasiuri enaTa ojaxis Crdilo-
dasavlur, afxazur-adiRur enaTa jgufSi Sedis. am jgufSi afxazurTan erTad
Sedis abazuri, adiReuri, yabardouli, ubixuri enebi, romlebzec CrdiloeT
kavkasiis monaTesave xalxebi _ abazebi, adiReelebi, yabardoelebi, Cerqezebi
metyveleben.
gvian Sua saukuneebamde afxazebi eTnokulturuli TvalsazrisiT iseTive
qarTvelebi iyvnen, rogorc saqarTvelos sxva istoriuli provinciebis
mosaxleoba (qarTlelebi, kaxelebi, megrelebi, svanebi da sxv.) da qarTuli
saxelmwifosa da qarTuli kulturis CamoyalibebaSi aqtiurad monawileobdnen.
gvian Sua saukuneebSi mTis Camowolis – dasavleT kavkasiis mTis mosaxleobis
afxazeTSi moZalebisa da Camosaxlebis Sedegad am mxareSi radikaluri
eTnikuri cvlileba moxda. Camosaxlebul mTielTa adgilobriv qarTul
mosaxleobasTan Serwymis Sedegad Tanamedrove afxazuri (afsua) eTnosi
Camoyalibda.
1989 wlis aRweris monacemebiT, afxazeTis mosaxleoba 525 061 Seadgenda.
erovnuli Semadgenloba aseTi iyo: qarTveli _ 239 872 (45,7%), afxazi _ 93 267
(17,8%), somexi _ 76 541 (14,6%), rusi _ 74 913 (14,2%), berZeni _ 14 664 (2,8%), sxva
erovnebis warmomadgeneli _ 25 804 (4,9%).
1991 wlis administraciul-teritoriuli dayofiT afxazeTis avtonomiur
respublikaSi Sedis 5 administraciuli raioni _ galis, oCamCiris, gulrifSis,
soxumis, gudauTis; 1 _ gagris saqalaqo sabWosadmi daqvemdebarebuli
9
teritoria, 6 qalaqi _ gali, oCamCire, tyvarCeli, soxumi, gudauTa, gagra; 4'daba
_ axali aToni, biWvinTa, ganTiadi, gulrifSi.
afxazeTis dRevandel sazRvrebSi Camoyalibeba rTuli eTno-politikuri
procesebis Sedegia, romelic saukuneebis ganmavlobaSi mimdinareobda da
mxolod XX saukunis 20-iani wlebis bolos dasrulda.
iyo dro, rodesac afxazeTi, rogorc calke administraciul-teritoriuli
erTeuli ar arsebobda. Zv.w. XV-IIss. dRevandeli afxazeTis teritoria
kolxeTis samefoSi Sedioda da mTlianad qarTuli modgmis tomebiT iyo
dasaxlebuli.
Zv.w. I _ ax.w. IIss. am teritoriaze Canan kvlav qarTveluri Temebi amjerad
sanigebis, afSilebisa da abazgebis saxelwodebiT. II-VIIIss. Tanamedrove
afxazeTis teritoria egrisis samefos SemadgenlobaSi Sedioda. saistorio
wyaroebis mixedviT, VI-VIIIss. am teritoriis samxreT-aRmosavleTi nawili
md.kodorsa da md.engurs Soris egrisis samefos odiSis erisTavebs
eqvemdebareboda. kodoris saTaveebSi _ dalis xeobaSi misimianTa svanuri tomi
cxovrobda, romelic uSualod egrisis mefes emorCileboda. uSualod lazeTis
samefo administracias emorCileboda agreTve afSileTic, romelic Savi zRvis
piras, mdinareebis kodorisa da anakofiiswyals Soris mdebareobda. ufro
Crdilo-dasavleTiT, md.aqeuntamde (amJamad md.Saxe), lazTa samefos
daqvemdebarebuli abazgiis ori saerisTavo mdebareobda.
IX-Xss. dRevandeli afxazeTis teritoria damoukidebel dasavlurqarTul
samefoSi Sedioda, romelsac samefo dinastiis mixedviT, saistorio tradiciiT,
`afxazTa samefos~ uwodeben. am samefoSi, mdinareebs kodorsa da engurs Soris
teritoria, iseve rogorc adre, odiSis saerisTavoSi Sedioda; dalis xeoba
svaneTis erisTavs emorCileboda; Zveli afSileTis teritorias cxumis
saerisTavo moicavda, mis Crdilo-dasavleTiT ki sakuTriv afxazeTis
saerisTavo mdebareobda, romelic Savi zRvis sanapiroze md. nikofsiamde (amJ.
negofsuxo) aRwevda.
saqarTvelos gaerTianebis Semdeg, daaxloebiT 2,5 saukuneze met xans
dRevandeli afxazeTis teritoriis administraciul-teritoriuli dayofa ar
Secvlila. XIVs. dasawyisSi cxumis saerisTavo odiSis saerisTavos SeuerTda.
amis Semdeg odiSisa da afxazeTis saerisTavoebs Soris sazRvari md.
anakofiiswyalze gadioda.
XVs. 70-90-ian wlebSi erTiani qarTuli samefo daiSala. dRevandeli
afxazeTis teritoria iseTive administraciul-teritoriuli danawilebiT
dasavlurqarTul imereTis samefoSi gaerTianda. afxazeTis erisTavebi imereTis
mefeebis da imavdroulad odiSis erisTavebis vasalebi iyvnen.
XVIs. 50-ian wlebSi imereTis samefos guria, odiSi da afxazeTi ganudgnen.
Tavdapirvelad afxazeTsa da odiSs Soris sazRvari md.anakofiiswyalze
gadioda, magram XVIs. 80-iani wlebis Semdeg sazRvarma ufro samxreT-
aRmosavleTiT, md.kelasurze gadainacvla. am droisaTvis afxazeTis gamgeblebi
jer kidev odiSis mTavrebis uzenaesobas aRiarebdnen.
XVI-XVIIss. afxazeTSi, rogorc zemoT iTqva, radikaluri eTnikuri
cvlilebebi moxda, rac dakavSirebuli iyo dasavleT kavkasiis tomebis
CamosaxlebasTan. maTze dayrdnobiTa da osmaleTis gadamwyveti mxardaWeriT
XVII-XVIIIss. mijnaze afxazeTis mTavrebma sazRvari samxreT-aRmosavleTiT
md.egriswyalze (amJ. RaliZga), mogvianebiT ki md.engurze gadaitanes.
TandaTanobiT md.engursa da md.RaliZgas Soris Camoyalibda mcire feodaluri
samflobelo _ samurzayano. 1702 wlidan 1840 wlamde es olqi odiSis
(samegrelos) samTavroSi Sedioda, garda drois patara monakveTisa XVIIIs. 80-
iani wlebidan 1805 wlamde, roca is afxazTa mTavars emorCileboda.
1810w. ruseTis imperiam afxazeTis samTavro (md.bzifidan md.RaliZgamde
webelisa da sxva mTis sazogadoebebis gareSe) misi okupaciis mizniT Tavisi
10
`mfarvelobis” qveS Seiyvana. 1864w. ruseTis xelisuflebam afxazeTis samTavro
gaauqma da teritoria md.enguridan gagris CaTvliT `soxumis samxedro
ganyofilebaSi~ Seiyvana, romelsac Semdeg soxumis olqi ewoda.
afxazeTis teritorias TiTqmis Tanamedrove sazRvrebSi (mehadir-fsous
monakveTis gareSe) oficialurad afxazeTi pirvelad 1919 wlis maisSi ewoda mas
Semdeg, rac saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam afxazeTis
avtonomia aRiara da afxazeTis saxalxo sabWom regionis saxelis
gadarqmevasTan dakavSirebiT specialuri gadawyvetileba miiRo. afxazeTis
avtonomia dRevandel sazRvrebSi sabolood XXs. 20-iani wlebis bolos
Camoyalibda, rodesac ruseTis sabWoTa federaciulma socialisturma
respublikam saqarTvelos sabWoTa socialistur respublikas md.mehadirsa da
md.fsous Soris mdebare teritoria daubruna.
11
1. qvis xana (Zv.w. 1 800 000 – 50 000)
1. С. Н. Замятнин. Палеолит Абхазии. Сухуми, 1937; misive: Очерки по палеолиту. М-Л., 1961.
2. Б.А. Куфтин. Материалы к археологии Колхиды, т.I. Тб., 1949; А.Л. Лукин. Неолитическое селище Кистрик близ
Гудаута. - С.А., XII. М., 1950; Ю.Воронов. Археологическая карта Абхазии. Сухуми, 1969; В.Бжания. Древнейшая культура
Абхазии. Автореферат канд. диссертации. М., 1966; Л.Н.Соловьев. Первобытное общество на территории Абхазии.
Сухуми, 1971.
3. n. berZeniSvili, al.kalandaZe da sxv. saqarTvelos arqeologia. Tb., 1959.
Н.З.Бердзенишвили. Новые данные по палеолиту Абхазии. - ТАИ, т. XXX, 1959; А.Н.Каландадзе. Разыскания по
археологии до-античной Грузии. Автореферат. Тб., 1969; l.wereTeli, l.qorqia, g.grigolia, m.baramiZe. dazverviTi
arqeologiuri samuSaoebi engurhesis samSeneblo teritoriaze. _ akZ. 1963 wels saqarTveloSi. Tb., 1964.
4. sadReisod qvis xanis yvela etapis daaxloebiT 150-mde Zeglia cnobili. aqedan qveda paleoliTs
ganekuTvneba 15-20.
5. Л.Н. Соловьев. dasax. naSromi, gv. 27, 35.
6. И.И. Коробков. Итоги пятилетних исследований Яштухского палеолитического местонахождения. - С.А.У. М.,1967,
gv. 201; o. jafariZe. qarTvel tomTa eTnikuri istoriis sakiTxisaTvis. Tb., 1976, gv. 12-13.
12
qveda paleoliTuri Zeglebi kavkasiaSi sadReisod sakmaod mravalricxovania da,
SeiZleba iTqvas, TiTqmis yvela klimatur zolSia fiqsirebuli, maT Soris iaSTxvaSi. es
periodi Zeglebis gansakuTrebuli simravliT gamoirCeva. marto afxazeTis teritoriaze
mustieuri iaraR-nakeTobebi 100-mde punqtSia mopovebuli. isini ganlagebulia
faqtobrivad yvela vertikalur zolSi dablobidan dawyebuli maRalmTiani zonis
CaTvliT. aSkaraa, mosaxleobam imdenad moimata, rom saWiro gaxda axali sasicocxlo
teritoriebis aTviseba. gvianSelisa da adre musties xanaSi, rogorc Cans, hava mkveTrad
Seicvala da mosaxleoba tovebs maRalmTian zols. gvianmusties xanaSi sakmaod daTba
da mosaxleoba kvlav ubrundeba mTian regions. ganviTarebuli da gvianmusties masalebi
Cans kodoris xeobaSi sof.aJaris zemoT, faqtobrivad alpur zonaSi maSin, rodesac
galis, oCamCiris, kelasuris, bzifis exis da sxva adremusties da momdevno xanis Zeglebi
ZiriTadad dablob da mTiswina zolSia ganfenili. mxaris istoriis TvalsazrisiT,
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba im faqts, rom mustieuri xanis Zeglebi mravladaa
gamovlenili afxazeTis mimdebare soWis regionSi. afxazeTisgan gansxvavebiT, aq Ria
sadgomebi ar Cans da musties xana fiqsirdeba navaliSenis, axStiris, voroncovis, xostis
da sxva gamoqvabulebSi, rac, SesaZloa, klimatis gavleniT iyo gamowveuli.
aqve unda aRiniSnos, rom afxazeTis Zeglebze kraniologiuri masala faqtobrivad ar
aris, rac aZnelebs msjelobas anTropogenezis procesebze. erTaderTi xelmosaWidi am
TvalsazrisiT aris axStiris gamoqvabulSi gvianmusties fenaSi napovni
anTropologiuri naSTebi. gamoTqmulia mosazreba, rom axStiris paleoanTropi axlos
dgas Tanamedrove adamianis tipTan da ganekuTvneba e.w. palestinel adamianebs,
romlebisTvisac damaxasiaTebelia Tanamedrove adamianis zogierTi niSnebi. sakaJias,
jruWulas, cucxvaTis da gansakuTrebiT axStiris mcirericxovani anTropologiuri
masala TiTqos imis maniSnebelia, rom swored am jgufidan unda ganviTarebuliyo
Tanamedrove fizikuri tipis adamiani Homo Sapiens–i. magram es mosazreba ar iqna
gaziarebuli rigi mkvlevarebis mier. mdgomareoba radikalurad Seicvala dmanisis
aRmoCenebis Semdgom, romlis mixedviT, gonieri adamianis formirebis procesis erT-erT
ZiriTad kerad samxreT saqarTvelo, ufro farTod ki dasavleT amierkavkasia unda iqnes
miCneuli. kerZod, afxazeTis, aWarisa da zemo imereTis regionebia sagulisxmebeli.
primitiuli iaraRis arsebobis pirobebSi pirvelyofil adamianebs patara jgufebad
unda ecxovraT da sakmaod unda emoZravaT sakvebis mosapoveblad. ganviTarebuli musties
periodSi ki aSkarad SeiniSneba mosaxleobis ricxvis mateba, pirvelyofili sazogadoebis
uadres safexurs sazogadoebrivi urTierTobis TvalsazrisiT bzari uCndeba da iqmneba
gvarovnuli sazogadoebis Camoyalibebis winapiroba.
paleoliTis dasawyisSi mTeli kavkasiis teritoriaze SeiniSneba klimatis mkveTri
aciveba, rac garkveul gavlenas axdens mcenareul safarze da cxovelTa samyaroze.
adamiani tovebs mTian regions da ikavebs ufro Tbil, dablob da Rrma xeobebs. amis
gamo kulturul fenebSi mopovebuli Zvlovani da mcenareuli naSTebi tipuria zeda
viurmis gamyinvarebis periodisaTvis. SeiniSneba mosaxleobis koncentracia or ZiriTad
regionSi – rion-yvirilas auzsa da Crdilo-dasavleT kolxeTSi. SemuSavebulia
qronologiuri Skala1. es xana ufro xanmoklea da grZeldeba daaxloebiT 25 aTasi
wlis ganmavlobaSi. icvleba qvis damuSavebis teqnika. Cndeba sruliad axali formebi –
safxekebi, saWrisebi, wvetanebi, mogrZo lamelebi, nukleusebi. gansakuTrebiT
sayuradReboa mikroliTuri geometriuli CasarTebis da Zvlis damuSavebuli iaraRebis
gamoCenis faqti. zogierT Zeglze (mRvimevis exi) SeiniSneba kedelze saWrisiT
gamoyvanili gravirebuli usistemo xazebi.
afxazeTis teritoriaze zedapaleoliTuri masalebi yvelaze srulad sam punqtSia
Seswavlili – afianCa, sufinifSahva (civi mRvime), oqumi. saintereso Zeglebi mikvleulia,
soWi-adleris mxaris gamoqvabulebSi: axSTiri, novoliSeni, xosta, awi da sxva.
mniSvnelovania is garemoeba, rom axSTiris gamoqvabulis zedapaleoliTuri fena
radionaxSirbadiT 19500±500w. aris daTariRebuli (kalibrirebuli meTodiT TariRi kidev
1. С. Н. Замятнин. О локальных различиях в культуре палеолитического периода. - ТИЭ, XVI. М., 1951, gv. 131.
13
ufro aZvelebs mas). swored es Zeglebi qmnian Crdilo-dasavleT kolxeTis
zedapaleoliTur ZeglTa regions, Tumca raime lokalur gansxvavebaze laparaki
jerjerobiT saTuoa.
afxazeTis Zeglebidan gansakuTrebiT mniSvnelovani da srulad Seswavlilia
afianCas gamoqvabuli2. kulturul fenaTa saerTo simZlavre 16m. aRwevs. adamiani masSi
dasaxlebula zeda paleoliTis adreul etapze da cxovrobda neoliTis xanis CaTvliT.
amdenad, saqme gvaqvs qvis xanis sami safexuris uwyveti ganviTarebis suraTTan. am
TvalsazrisiT afianCas stratigrafiuli Wrili faqtobrivad erTaderTia da etalonuri
zogadad kavkasiis qvis xanis SeswavlisaTvis.
afianCas zedapaleoliTur fenebSi (2 done) yvela zemoTnaxsenebi iaraRia mopovebuli.
gansakuTrebiT sayuradReboa mikroliTuri iaraRebis simravle da nairgvaroba. am
fenebSi Cndeba Zvlis naprialevi iaraRebi: nemsebi, sakinZebi, danisebri, harpunisebri da
sxva.
msgavsi masalebi mopovebulia md.kodoris da amtyelis SesarTavTan civi mRvimis
orfenian exSi (xufinifSahva). gansakuTrebiT aRsaniSnavia cxovelTa Zvlebis naSTebi.
maTSi gamoirCeva gamoqvabulis daTvi, keTilSobili iremi, taxi, frinvelTa nairsaxeoba.
aSkaraa, rom monadireoba jer kidev meurneobis ZiriTadi saxeobaa. SesaZloa, garkveuli
wili ukavia meTevzeobasac. zedapaleoliTi socialurad ar aris is sazogadoeba, sadac
ukve unda iyos gamoyofili beladi an winamZRoli. es pirvelyofili gvarovnuli
sazogadoebaa yovelgvari diferenciaciis gareSe.
amrigad Cans, rom gvianpaleoliTis adamiani ZiriTadad dasavleT saqarTvelos
teritoriazea gansaxlebuli da, SesaZlebelia, swored aqedan xdeba misi gadaadgileba
kavkasiis sxva regionebSi. am TvalsazrisiT sayuradReboa am masalebis msgavseba
CrdiloeT kavkasiis ZeglebTan. mniSvnelovani Cans kontaqtebi da tipologiuri msgavseba
iran-erayis da azovispireTis masalebTan. aRniSnuli garemoeba migvaniSnebs kavkasiis,
maT Soris afxazeTis, zedapaleoliTis erTian xasiaTze, rac erTgvarovani istoriuli
procesebiTaa ganpirobebuli.
kraniologiuri masalebis simcire ar iZleva saSualebas im periodis adamianis
fizikuri tipis, miT ufro eTnikuri kuTvnilebis garkvevisaTvis. savaraudoa, rom es
adamiani qveda paleoliTSi mosaxle gonieri adamianis, neandertalelis ganviTarebis
Semdgomi etapi iyos, risTvisac Crdilo-dasavleT saqarTveloSi yvela piroba
arsebobda.
gvianpaleoliTuri kulturis ganviTarebis Semdgomi etapi mezoliTis saxeliTaa
cnobili. es periodi, upirveles yovlisa, xasiaTdeba im garemoebiT, rom kvlav mkveTrad
icvleba klimati, mTavrdeba gamyinvarebis periodi da dgeba Tanamedrove geologiuri
periodi, holoceni.
mezoliTi aRmocenebulia adgilobrivi zeda paleoliTis safuZvelze. amaze aSkarad
miuTiTebs is garemoeba, rom zemoTxsenebul rig Zeglebze (afianCa, TeTri mRvime, rion-
yvirilas auzi) mezoliTi zemodan adevs zeda paleoliTs1. monapovari masalebis
tipologiuri analizi aSkarad miuTiTebs TandaTanobiTi ganviTarebis evoluciur
suraTs. zeda paleoliTSi Casaxuli qvis damuSavebis mikroliTuri industria TandaTan
ixveweba da srulyofil saxes Rebulobs. adamiani jer kidev ZiriTadad saxlobs
gamoqvabulSi, Tumca klimatis daTboba SesaZleblobas aZlevs, barisa da mTis
regionebis xelaxali aTviseba daiwyos. amis gamo mezoliTis xanaSi faqtobrivad
aTvisebulia yvela landSaftur-klimaturi zoli, Tumca upiratesoba kvlav, rion-
yvirilas auzsa da afxazeTs ukavia. am ukanasknelis teritoriaze dafiqsirebulia da
nawilobriv Seswavlili iseTi pirvelxarisxovani Zeglebi, rogoricaa qvaCara (qvabCara),
civi mRvime, jampali, iaSTxvis Ria sadgomi da sxva. masalis Seswavla saSualebas iZleva
am ZeglebSi gamoiyos ori periodi: adreuli etapi da mogviano. damaxasiaTebelia
adreul etapze makroliTuri teqnikis Semdgomi aRmavloba da geometriuli formebis
2l. wereTeli. mezoliTuri kultura kavkasiis SavizRvispireTSi. Tb., 1973, gv. 37 da Smd.
1.
o. jafariZe. saqarTvelos arqeologia, gv. 34-39; misive: qarTvel tomTa..., gv. 25-29; l. wereTeli. dasax.
naSromi, gv. 77 da Smd.
14
gaCena (segmenti, trapecia, samkuTxedi). amasTanave Cndeba kombinirebuli iaraRebi,
romlebsac amzadebdnen xisgan an cxovelis Zvlisgan. specialur napralSi webovani
nivTierebis gamoyenebiT magrdeboda CasarTebi, geometriuli formis mikroliTebi.
CasarTis dazianebis SemTxvevaSi igi advilad icvleboda da iaraRi axldeboda.
savaraudoa, rom aRniSnul periodSi kombinirebuli iaraRi gamoiyeneboda Semgroveblur
meurneobaSi mcenareuli sakvebis mopovebis dros. araa gamoricxuli maTi gamoyeneba
cxoveluri nawilebis (magaliTad, tyavis) damuSavebis drosac.
mezoliTis adamianis meurneoba mimTvisebluri xasiaTisaa da damyarebulia
Semgrovebloba-monadireobaze, razec miuTiTebs zemoTaRniSnuli Zvlovani naSTebi.
mcenareuli sakvebis mopovebaSi, rogorc Cans, gamoiyeneboda Zvlis wverwamaxuli da
namuSevari Toxisebri iaraRi. es garemoeba SeiZleba CaiTvalos mompovebeli meurneobis
primitiul, Canasaxovan saxed. am TvalsazrisiT afianCas (Tanamedrove gulrifSis
raioni) aRmoCenebs arsebiTi da gadamwyveti mniSvneloba eniWebaT.
garkveuli Zvrebi meurneobis xasiaTSi iwvevs cvlilebebs sazogadoebis socialur
sferoSi. am periodisTvis pirvelyofil adamianTa jogi, rogorc erTeuli, daSlili da
gamqrali Cans da safuZveli eyreba gvarovnul wyobilebas, mis uadres safexurs -
adrematriarqalur gvars. SesaZlebelia, amave periodSi vivaraudoT adretomobrivi
gaerTianebebic. aSkaraa, rom mosaxleoba xangrZlivadaa dasaxlebuli erT adgilze, rac
sakmaod organizebuli da mWidro kavSirSi myofi erTeulebis arsebobis gareSe
SeuZlebelia. pirveli aseTi organizacia ki mxolod matriarqalur principze
damyarebuli gvarovnuli Temi unda yofiliyo. es Temebi erTiandeboda tomobriv
gaerTianebebaSi, risi Canasaxic ukve zeda paleoliTidan SeiniSneba. savaraudoa zeda
paleoliTis xanaSi saqarTvelos SavizRvispireTSi ramdenime tomobrivi gaerTianebis
arseboba. monaTesave tomebi SemdgomSi ifantebian mTeli dasavleT amierkavkasiis
teritoriaze, ramac gamoiwvia saerTokavkasiuri erTiani kulturuli erTobis daSla,
risi asaxva lokaluri regionebis Casaxva unda iyos. materialuri kulturis ZiriTadSi
erTgvarovani xasiaTi TiTqos imisken migvaniSnebs, rom dasavleT amierkavkasiaSi
mosaxle tomebSi sagrZnobi eTnikuri cvlileba ar momxdara. farTo teritoriaze
gansaxlebas ki unda gamoewvia enobrivi erTobis TandaTanobiTi daSla. es procesi
swored paleoliTis bolo da mezoliTis etapze unda dawyebuliyo.
neoliTi anu axali qvis xana (Zv.w. IX-VI aTaswleulebi) sazogadoebis ganviTarebis
erT-erTi umniSvnelovanesi periodia. am dros xdeba Zireuli Zvrebi meurneobis xasiaTSi,
rodesac paleoliTuri miTvisebiTi meurneoba mwarmoeblur safuZvelze gadadis.
neoliTSi xdeba warmoebiTi meurneobis ZiriTadi saxeebis – miwaTmoqmedebis da
mesaqonleobis Casaxva-ganviTareba.
meurneobis axali formebis Camoyalibebam gamoiwvia didi Zvrebi sazogadoebriv
urTierTobaTa TiTqmis yvela sferoSi. adamiani mkvidrad ukavSirdeba miwas da myarad
saxldeba masze. Cndeba soflis tipis dasaxlebani xelovnuri sacxovrisiT. Cndeba axali
tipis iaraRebi, axali teqnikuri Cvevebi: gaxexva-gaprialeba, gaxvreta, gaxexva,
makroliTuri teqnika. am teqnikiT aris damzadebuli neoliTuri culebi, romlebic
sakmaod efeqturi da produqtiuli iaraRia da gvian safexurze Cndeba.
mwarmoebluri meurneobis gaCenam sazogadoebrivi cxovrebis yvela saxeobaze
moaxdina gavlena. swored amis gamo am movlenas `neoliTur revolucias~ uwodeben.
ekonomikuri revolucia unda momxdariyo iq, sadac amisTvis xelsayreli pirobebi
arsebobda. amis gamo neoliTuri kultura yvelgan erTdroulad ar Camoyalibebula. am
TvalsazrisiT yvelaze momzadebuli winaaziuri regioni aRmoCnda, romelSic eqceva
dasavleT amierkavkasia afxazeTis CaTvliT. neoliTuri kulturis formireba aq moxda
adgilobrivi mezoliTis evoluciuri ganviTarebis Sedegad, rac gansakuTrebiT kargad
Cans qvis mikroliTur teqnikaSi.
neoliTuri kulturis Zeglebi naklebadaa Seswavlili. aSkaraa, rom maTi
koncentracia ZiriTadad dasavleT saqarTvelos teritoriaze xdeba. maTSi or safexurs
gamoyofen – adreuli da gviandeli neoliTi. mwarmoeblur meurneobaze gadasvla
aSkarad gviani periodis Zeglebze SeiniSneba. afxazeTis teritoriaze neoliTuri
15
Zeglebi ramdenime punqtSia dafiqsirebuli1. yvelaze adreuli Cans RumuriSis nasaxlari,
romelic `ukeramiko neoliTur~ ZeglTa rigs unda miekuTvnos. qronologiurad masTan
yvelaze axlos dgas gali I-is nasaxlari, Semdgom modis lemsa, kistrik-CxorToli,
aTara.
gansakuTrebiT siaxlove SeiniSneba yubanispireTis masalebTan (kamenomostkoe) da,
SesaZloa, maTTan erTad erT lokalur variants qmnides. meore aseTi lokaluri
varianti isaxeba dasavleT saqarTvelos dablobis Zeglebis saxiT (anaseuli I da II,
odiSi, gurianTa, paluri, mamaTi, TeTramiwa, saTaflia da sxv.). yoveli maTgani
specifikuri niSnebiT xasiaTdeba, rac etapebis mixedviT maTi qronologiuri dajgufebis
saSualebas iZleva. masalis ZiriTadad erTgvarovani xasiaTi safuZvels iZleva
dasavleT amierkavkasiis teritoriaze erTiani materialuri kulturis ori lokaluri
varianti vigulisxmoT.
1. l. nebieriZe. dasavleT amierkavkasiis neoliTi. Tb,. 1972; o. jafariZe. qarTvel tomTa..., gv. 35-44; misive:
saqarTvelos arqeologia, gv. 41-56; k. kalandaZe. dasavleT saqarTvelos neoliTuri kultura. Tb., 1986; Ю.
Воронов. Археологическая карта, gv. 17; О.Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии. Сухуми, 2006, gv. 26.
1 . g. fxakaZe. afxazeTis eneoliTuri Zeglebi. - afxazeTi. I Tb., 2006, gv. 20-29.
2. g.fxakaZe. oqumis gamoqvebulis eneoliTuri naSTebi. _ masalebi saqarTvelos da kavkasiis
arqeologiisaTvis, VII. Tb., 1979, gv. 68-76.
3 . Л.Н. Соловьев. Новый памятник культурных связей Кавказского причерноморья эпохи энеолита и бронзы –
стоянки Воронцовской пещеры. - Труды Абх. ИЯЛИ, 29. Сухуми, 1958,gv.. 115-135.
4 . s. zamiatninis gaTxrebi. masala inaxeba peterburgSi. eTnografiis da anTropologiis muzeumSi.
5 . Л.К. Соловьев. dasax. naSromi, gv. 120.
6 . М.В. Барамидзе, Г.Г. Пхакадзе, А.З. Орджоникидзе. Раскопки в С. Атара. - Арх. открытия. 1977 г. М., 1977, gv.
174-175.
7 . В.В. Бжания. Поселение Мачара эпохи энеолита и ранней бронзы в Абхазии. – Совет. Археология, I. М., 1966,
gv. 113-126.
8 . И.И. Цвинария. Поселение Гуандра. Тб., 1978.
16
nasaxlarebze aRmoCenili arqeologiuri masala ZiriTadad erTgvarovania. esaa qva,
kaJi, keramika. iSviaTia Zvlisa da rqis nivTebi. masala Tavmoyrili iyo savaraudo
sacxovrebelTa iatakebze, an qviT Semowyobili nacrovani ormoebis (kerebis) garSemo.
qvis industria eneoliTuri sazogadoebis meurneobis safuZvels warmoadgens. qvis
iaraRebis tipologiur-morfologiuri analizi aSkarad adasturebs, rom industria
Zlieri neoliTuri tradiciebis kvals atarebs. farTod ixmareba riyis qvis, bazaltis,
serpantinis da qvis sxva jiSebisagan damzadebuli iaraRebi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia
riyis qvis gaxexil-gaprialebuli calpirlesili da soliseburi culebi, saTlelebi,
satexebi da sxv. neoliTSive iwyebs gamoCenas qvis iaraRebis damuSavebis axali teqnika –
atkecva da mokodva, romlebic eneoliTsa da Semdeg adrebrinjaos xanaSi viTardeba da
universalur xasiaTs iRebs.
atkecva-mokodviTaa damzadebuli eneoliTuri iaraRebis umravlesoba: culebi,
satexebi, saTlelebi, Toxebi, `pikis~ tipis iaraRebi. farTo xmarebaSi iyo sibrtyiT
gapobili riyis qvebi, romelTa napirebis damatebiT Camotexisa da wamaxvilebis Sedegad
isini gamoiyeneboda safxekebad, saWrisebad da sxv. qvis industriaSi gansakuTrebuli
adgili uWiravs qvis Toxebs, e.w. soWi-adleris tipis Toxebi soWi-adleris regionis
Zeglebs axasiaTebs. xolo soxumis regionSi ki Toxebi gansxvavebuli formisaa da maT
`soxumis tipis~ Toxebs uwodeben. Toxis es orive tipi adrebrinjos xanaSi ganagrZobs
arsebobas.
kaJis iaraRebi umniSvnelodaa warmodgenili. esaa anatkecebi da uxeSi lamelebi
retuSis gareSe, zogjer namuSevrobis kvaliT. gamonakliss warmoadgens oqumis da
axSTiris mRvimeebi. aq napovnia geometriuli mikroliTebi, trapeciebi da segmentebi;
aseTive kompleqsiTaa kaJis iaraRebi warmodgenili axSTiris mRvimeSi. neoliTuri
tradiciebi Tavs iCens keramikul nawarmSic. Tixis Semadgenloba, formebi da ornamenti
amis aSkara sabuTia.
kaJis ormxriv damuSavebuli isrisa da Subispirebis simravliT gamoirCeva farduli
`oCaJni~. zemoTaRniSnuli iaraRebi migviTieben, rom mRvimeTa eneoliTuri kulturuli
fenebi amavdroul Ria nasaxlarebze (maWara, guandra) ufro adreulebia. amas mowmobs
ara marto kaJis industriis degradacia, aramed keramikuli produqciac.
afxazeTis eneoliTuri Zeglebis asakis gansazRvrisaTvis arsebobs erTi TariRi C14
maWaris nasaxlaris Zira IV fenidan 3810±90, magram Sesworebuli, kalibrebuli
daTariRebiT es kultura ukve Zv.w. V aTaswleulSi gadadis.
qvisa da kaJis iaraRebis morfologiuri analizi cxadyofs rom sxvadasxva jgufebis
nasaxlarebze meurneobis gansxvavebuli xasiaTi fiqsirdeba.
Ria terasul nasaxlarebze (maWara, gvandra, fsou, gvadixu) `pikis~ tipis
weraqviseburi iaraRebis siWarbe samiwaTmoqmedo saqmianobasTanaa dakavSirebuli.
miwaTmoqmedebas ukavSirdeba aseve `soxumisa~ da `soWi-adleris~ tipis Toxebi da
xelsafqvavebi. amave Zeglebze nanaxi qvis mrgvali an ovaluri formis badis sawafebi
meTevzeobis mniSvnelovan rolze migviTiTebs.
mRvimur nasaxlarebze (oqumi, oCaJni, axSTiri) samiwaTmoqmedo xasiaTis iaraRebi ar
Cans. `oCaJnisa~ da axSTirSi isrisa da Subispirebis arseboba adasturebs, rom am
Zeglebis meurneobaSi mniSvnelovani adgili monadireobas eWira.
afxazeTis eneoliTuri masalebi, qvis iaraRebi da gansakuTrebiT Toxebi axlo
msgavsebas pouloben wina aziis ZeglebSi (xasuna, sialki, jemdeT-nasri, suza da sxv.). es
masalebi mWidro kavSirs avlenen agreTve rion-yvirilas auzis mRvimeebis Tanadroul
masalebTan. dasavleT amierkavkasiis am orive regionis masalebi kulturis mTeli rigi
wamyvani elementebiT garkveul urTierTobaSia CrdiloeT kavkasiis – yubanispireTis
cnobil adremaikopur kulturasTan1. eneoliTuri kulturis uSualo memkvidrea
brinjaos xana, romelic adre, Sua da gviani brinjaos xanad iyofa.
IV aTaswleulis bolosaTvis mTeli dasavleT amierkavkasiis mosaxleobis
cxovrebaSi Tavs iCens progresuli cvlilebani, romlebic istoriuli ganviTarebiT iyo
18
borcvze (m.ivaSCenko, l.soloviovi,5 b.kuftini6) nasaxlari fena zRvis doneze dabla
Cadioda. dafiqsirda riyis qviT mokenWili TixiT gadalesili moednebi, romlebzec
mownuli da TixiT Selesili `facxis~ tipis nagebobebi idga.
meore Zeglze, gumisTaSi (soxumis raioni) nagebobis aranairi kvali ar aRmoCenila.
aqve gaiTxara yorRani, sadac micvalebulebi mokrunCxul mdgomareobaSi gverdze iyvnen
dasvenebulni.7
oCamCiresa da gumisTis nasaxlarebze mopovebuli masala _ keramika da qvis iaraRebi
savsebiT identuria amave droisa da aseTive tipis keramikuli Tu qvis masalebisa.
adrebrinjaos kulturas misi pirveli aRmoCenis punqtis mixedviT oCamCiruli kultura
uwodes da asea cnobili literaturaSi. magram amave epoqas `protokolxur
kulturasac~ uwodeben8. am bolo dros aRmosavleT SavizRvispireTis yvela am periodis
ZeglTa Seswavlam naTelyo, rom erTgvarovani adrebrinjaos kultura mTel sanapiro
zolsa da borcvovan zolzec vrceldeba, amitom literaturaSi SexvdebiT termins
`kolxeTis adrebrinjaos xanis kultura~ (g. fxakaZe)9, romelSic ZiriTadi
erTgvaronebis miuxedavad sami lokaluri regioni gamoiyofa: Crdilo-dasavleT
kolxeTi (afxazeTi), centraluri kolxeTi da samxreT-dasavleT kolxeTi (aWara-guria).
adrebrinjaos xanis nasaxlarebs Soris gansakuTrebuli adgili daimkvidra fiCoris
nasaxlarma (galis r-ni). igi SeiZleba etalonurad CaiTvalos, radgan centralur
borcvze dafiqsirda 8 kulturuli fena: Zv.w. III aTaswleulis meore naxevari - Zv.w. IIIs.
dasawyisi10, aqedan adrebrinjaos VII da VIII fenebi ganekuTvneba. sisqiT 3m. qveda me-8
fenaSi dafiqsirda ximinjebze dayrdnobili xis baqniani saTavsoebis naSTebi, romelTa
iatakebi TixiT iyo molesili. wnelis anabeWdiani baTqaSebis mixedviT kedlebi mownuli
da TixiT Selesili unda yofiliyo. nasaxlaris me-8 fenaSive aRmoCnda `sakulto~
saTavso, romlis iatakze keris garSemo Tavmoyrili iyo mravalgvari Tixis WurWeli,
qvis iaraRebi, xis saxnisebi, liTonis nivTebi da Tixis orsagduliani 60 yalibi. fiCoris
nasaxlarisa da aq aRmoCenili artefaqtebis Seswavlam safuZveli misca mkvlevarebs
(m.baramiZe, g.fxakaZe, l.jiblaZe) srulad aRedginaT adrebrinjaos xanis sazogadoebis
cxovrebis, meurneobis, ekonomikis, sawarmoo iaraRebisa da sakulto wes-CveulebaTa
ganviTarebis suraTi.
afxazeTis adrebrinjaos xanis kultura eneoliTis memkvidrea. qvis industrias
Zlieri eneoliTuri tradiciebi etyoba: riyis qvis iaraRebi atkecvisa da mokodvis gziT
aris damzadebuli.
kaJis warmoeba dacemulia, nukleusebi amorfulia, amorfulia anatkecTa
umravlesobac. lamelebi ar aris. safxekebi, saWrisebi da saxokebic Zalze mcire da
atipuria. kaJis isriswveri sul samia; samive asimetriuli, frTebdaSvebuli, erTi maTgani
yunwiania. aseTi formisaa xelSubispirebic. sayuradRebo faqtia nasaxlarze kaJis
namglispirebis arseboba, romlebic ormxriv damuSavebulia, gverdebdakbiluli.
WurWelTa umetesoba xeliT naZerwia. Tixis coms urevia kalciti, Samoti, qarsi, kiri,
kvarci; gamomwvaria mura-movardisfrod, mura-mowiTalod, lega da moyavisfrod;
formebia: qilebi, qoTnebi, dergebi, jamebi, koWbis tipis da kasriseburi WurWlebi.
umravlesobas zedapirze nafotiT mosworebuli paraleluri zolebi etyoba.
funqciurad isini samzareulo da sameurneo (sanovagisa da siTxis Sesanax) WurWlebs
warmoadgendnen.
yuri WurWlis yvela tips axasiaTebs. upiratesia pirsa da mxarze damagrebuli
yurebi, gansakuTrebiT didi zomis WurWelze (qoTani) da jam-fialebze. danarCenebs yuri
5 . Л.Н. Соловьев. Энеолитическое селище у Очамчирского порта в Абхазии. - Труды Абх. Института ЯЛИ. Сухуми,
1939; Л.Н. Соловьев. Археологические раскопки близ Очамчири в Абхазии. - С.А., IV. 1937, gv. 323.
6 . Б. А. Куфтин. Материалы к археологии Колхиды, II, Т. 5. 1950, gv. 267.
7 . В.В. Бжания. Результаты исследования Гумистинского поселения в 1967 г. – КСИЯ, 15. М., 1969.
8 . T. miqelaZe. Ziebani kolxeTisa da aRmosavleT SavizRvispierTis uZvelesi mosaxleobis istoriidan.
Tb., 1974, gv. 41; m. baramiZe. dasax. naSromi; l. jiblaZe. kolxeTis dablobis Zv.w. III-II aTaswleulebis
namosaxlarebi, Tb., 2007, gv. 7-12.
9 . g. fxakaZe. dasavleT amierkavkasia Zv.w. III aTaswleulSi. Tb., 1993, gv. 120-121.
10 . iTxreboda 1980-1991 ww. saq. mecn. akad. areqologiuri kvlevis centris eqspediciis mier, xelmZRvaneli
m. baramiZe. ix.: m. baramiZe. fiCoris nasaxlari da kavkasiis arqeologiis zogierTi sakiTxi. Tb., 1977.
19
yelsa da tanze aqvT miZerwili. Semkulobis yvelaze gavrcelebul saxeobas sxvadasxva
formis Sveril-kopebi warmoadgens: ZuZuseburi, qimiseburi, mogrZo, ovaluri,
unagiriseburi, jibiseburi, yelze an mxarze daZerwili reliefuri sartyeli.
fiCoris da oCamCiris nasaxlarebze am zemoT aRwerili tradiciuli keramikis
gverdiT aris misgan sruliad gansxvavebuli Txeli, ganleqili Tixisagan naZerwi, muqi
priala zedapiriani Tixis WurWeli, romelic adgilobrivi ar aris da ukavSirdeba
AaRmosavleT saqarTveloSi gavrcelebul adreyorRanul kulturaSi (TrialeTi, bedeni)
cnobil nawarms.
adrebrinjaos asaks gansazRvravs fiCoris nasaxlaris me-8 fenis C-14 TariRi 2290±60,
romelic kalibrebis Semdeg Zv.w. III aTasw. I naxevramde Cadis.
am periodSi maRal ganviTarebas aRwevs miwaTmoqmedeba. miwis damuSaveba xdeba ukve
xis saxnisis saSualebiT. fiCoraSi aRmoCenilia xis ori sxvadasxva tipis saxvneli; e.i.
miwaTmoqmedeba ukve guTnur xasiaTs iRebs, rac TavisTavad gulisxmobs gamwevi Zalis
gamoyenebas. amis dadasturebaa mTel amierkavkasiaSi am dros gavrcelebuli xaris
figurebi, romelTa nawili kiserTan gaxvretilia. amave periods ukavSirdeba borblisa
da sazidari transportis gaCena.
fiCoris nasaxlarze didi raodenobiT aRmoCnda kulturuli marcvleulis naSTebi:
xorbali, qeri, Svria da sxv. oCamCiris nasaxlarze aRmoCenilia msxvilfexa rqosani
pirutyvis (xaris, Zroxis), aseve wvrilfexa rqosnebis, Rorisa da sxva Zvlebi, romlebic
metyveleben mesaqonleobis did rolze imdroindeli adamianebis meurneobaSi.
sazogadoebis ekonomikuri cxovrebis aRmavlobis realur safuZvels warmoadgenda
metalurgia. adrebrinjaos epoqaSi xdeba liTonis warmoebis mkveTri da swrafi
ganviTareba. seriulad Camoisxmeba sameurneo da sabrZolo iaraRebi. fiCoris nasaxlarma
metalurgiis unikaluri nimuSebi mogvca: 60 orsagduliani yalibi yuamiliani culebisa
da samkuTxa ToxebisaTvis, oTxmxrivi Ria yalibi oTxi sxvadasxva nivTisaTvis (kovzi,
satevari, Subispiri da ucnobi nivTi). amasTan erTad aRmoCenili iyo saqSeni milebi,
cicxvebi, kovzebi, WurWeli fskerze liTonis naSTiT da sxva, rac imis
damadasturebelia, rom nivTebis damzadeba nasaxlarzeve xdeboda; am nivTebma saSualeba
misca mkvlevarebs, liTonis iaraRis warmoebis mTeli procesi aRedginaT. savaraudoa,
rom brinjaos metalurgiaSi gamoiyeneboda afxazeTsa da zemo raWaSi mopovebuli
spilenZis madani.
SesaniSnavi liTonis nivTebi aRmoCnda agreTve saSualo zomis dolmenebSi,
romlebic adrebrinjaos xanas ganekuTvneba: yuadaqanebuli culebi, foTlisebri
satevari, masragaxsnili da masraSekruli kavebi zedwnuli ornamentiT, qinZisTavebi da
sxva. amaT dasamzadeblad gamoiyeneboda Camosxmis, civad Wedvisa da cvilis modelis
dakargvis wesi. zogierTi nivTi jer Camosxmulia yalibSi da Semdeg damatebiT aris
gamoWedili11. liTonis nivTebi dariSxaniani spilenZisagan iyo damzadebuli. sxvadasxva
daniSnulebis mixedviT dariSxanis minarevi meryeobda 2,7%-dan 6,73%-mde.
metalurgiis ganviTarebam, meurneobis intensiurma zrdam ojaxSi win wamoswia
mamakacis wamyvani roli da sabolood Camoyalibda patriarqaluri sazogadoeba.
eneoliTis da gansakuTrebiT adrebrinjaos xanaSi mTel aRmosavleT
SavizRvispireTsa da mimdebare borcvian zolSi erTgvarovani kultura iyo
gavrcelebuli. Znelia am kulturis matarebeli tomebis eTnikuri vinaobis gansazRvra,
magram arqeologiuri masalebis mixedviT, es teritoria im dros erTi tomiT Tu ara,
erTmaneTis monaTesave tomebiT unda yofiliyo dasaxlebuli. am erTgvarovan
kulturaSi lokaluri regionebi gamoiyofa.
afxazeTi swored erT-erT aseT Tavisebur lokalur regions warmoadgens, romlis
ZiriTadi damaxasiaTebeli da ganmasxvavebeli niSani aris dolmenebi. Zv. w. III
aTaswleulis Suaxanebs ganekuTvneba adreuli dolmenebi, romlebic patara zomebiT
gamoirCeva. rogorc zRvasTan axlos, aseve mTis zolSi (eSera, azanTa, oThara,
11 . Г.Г. Пхакадзе. Восточное причерноморье во второй половине IV-III тысяч. до н. э. (К проблеме культурных
12 . o. jafariZe. dolmenuri kultura saqarTveloSi. _ Tsu-s Sromebi, 1955.; o. jafariZe. qarTvel tomTa
istoriisaTvis liTnonis warmoebis adreul safexurze. Tb., 1961.
13 . g. fxakaZe. afxazeTis dolmenebis kvlevis zogierTi aspeqti. _ afxazeTi, I, 2006, gv. 138-142.
14 . T. miqelaZe. Ziebani, gv. 41.
15 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi.,.. gv. 117-145;l. jiblaZe.dasax. naSromi, gv. 103-126.
16 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi..., gv. 117-126.
17 . iqve.
21
dasturdeba vaziseburi sasmisebi, msgavsi profilis jamebi, grZeli lenturi yurebi,
nakawri ornamenti. mkvlevarTa meore nawili (l.soloviovi, i. voronovi, j. afaqiZe)18 am
keramikis saTaveebs winaazia-anatoliis Zeglebze xedavs. aRsaniSnavia, rom arc am
regionSi Cans gavrcelebuli msgavsi profilis Tixis nawarmi, nakawri ornamenti; iq
ZiriTadad gavrcelebulia yavisferpriala nawarmi, Savpriala ki erTeulia.
Savpriala keramikis warmomavlobis TvalsazrisiT yvelaze realuri gzebi isaxeba
aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze. fiCoris keramikis zedmiwevniTi msgavseba
bedenuri ieris nawarmTan, kerZod, formaTa msgavseba (jamebi, vaziseburi sasmisebi, ziari
WurWeli, lentiseburi yurebi), nakawri ornamenti, keci da zedapiris metaluri
bzinvareba is elementebia, romlebic erTmaneTs ukavSirebs am or regions da svams
sakiTxs maTi erTi keridan momdinareobis Sesaxeb. kolxeTSi Savpriala keramikis
gamoCena faqtobrivad emTxveva beden-martyofis kulturis ayvavebis safexurs.
keramikis meore jgufSi erTiandeba uxeSi kvarc - da qarsnarev comis nakeTobebi.
gamomwvaria ruxad, monacrisfrod da yavisfrad, iSviaTad Savad. es aris tipuri
protokolxuri nawarmi, romelic gavrcelebuli Cans kolxeTSi Zv.w. III aTaswleulis
Sua xanebidan Zv.w. II aTaswleulis Sua xanebamde. bunebrivia, mTeli am xanis
ganmavlobaSi SeiniSneba calkeul formaTa ganviTarebis suraTi, Tumca saerTo ieriT es
principulad erTgvarovani nawarmia.
formebidan aRsaniSnavia horizontalur yurebiani mozrdili, pirgaSlili dergebi,
TiTisebri an Wrili anabeWdiani reliefuri sartylebiT, zogjer `jibiseburi~
reliefuri danaZerwebiT, rac ZiriTadad damaxasiaTebeli Cans Crdilo-dasavleT
kolxeTisaTvis; samyura WurWeli, vertikalurnaxvretiani an ZuZusebrkopiani jamebi,
cilindrultaniani qilebi vertikaluri, xSirad dublirebuli yuriT, upiratesad zeda
nawilSi naWdevi ornamentiT; Txelkedliani xeladebi, mcenaris an Wilobis anabeWdebiT
Semkuli Zirebi. vxvdebiT rqisebur sadgrebsac.
Sua brinjaos xanis mogviano safexurze vxvdebiT mesame jgufis keramikul nawarmsac.
am jgufisaTvis damaxasiaTebelia jamisebri formebi, moSavo feri, zogjer naprialevi
zedapiri, SedarebiT ukeTesad damuSavebuli keci. isini Semkulia kopis an patara cru
yuris irgvliv datanili koncentruli wreebiT, naxevarrkalebiT, SevronebiT. am jgufis
keramikas garkveuli Sexebis wertilebi aqvs teramarebis kulturis nawarmTan evropaSi19
da, SesaZloa, saqme gvqondes kulturul gavlenasTan aRmosavleT evropis mxriv.
aRsaniSnavia, rom bulgareTis adreTrakiuli namosaxlarebidan igrZnoba garkveuli
impulsebi Zv. w. VII-VI ss. kolxur keramikaze, rac imis maniSnebelia, rom aRmosavleT
evropidan kavkasiisaken perioduli kavSirebi asaxvas poulobs materialur kulturaSi.
es keramika Tavs iCens fiCori I-is IV fenaSi, sadac mas axlavs meore jgufis, uxeSi
reliefurWrili ornamentiT Semkuli keramika da gvianbrinjaos sawyisis iseTi tipuri
masala, rogoricaa frinvelismkerdisebri da pirTan mierTebuli orferda yurebi.
aSkaraa, rom saqme gvaqvs Sua da gvianbrinjaos xanebs Soris gardamaval safexurTan,
romlis mikuTvneba romelime am periodisadmi safuZvels moklebulia. sayuradReboa, rom
msgavsi narevi masala dafiqsirebulia namWeduris qveda (VI) fenebSi, anaklia I-is III
fenaSi, nosiris I fenaSi, ergetis IV_V fenebSi. amgvarad, kolxur namosaxlarebze
gamoiyofa mTeli plasti, romelic aSkarad Suidan gvianbrinjaoze gardamaval etapSi
unda gaerTiandes. am mosazrebas mxars uWers interdisciplinaruli meTodebiT
Sesabamisi fenebis daTariReba (Zv.w. II aTaswleulis Sua xanebi).
protokolxuri II etapis keramikis Seswavla stratigrafiul WrilSi, rogorc zemoT
iTqva, saSualebas iZleva Suabrinjaos xanis nawarmi pirobiT or qronologiur
safexurad gaiyos: protokolxuri IIa da IIb. protokolxuri IIa safexurs ganekuTvneba
fiCori I-is VI kulturuli fena, maWara III-is fena, gumisTa I, gvandra – zeda fena, axra
yapSi da pali. am periodis ganmsazRvrelad Cans grZeli lenturi yurebi, romlebic
saTaves VIII_VII fenebSi iRebs, magram aRaraa V fenaSi; qronologiurad protokolxuri
1. Т. Микеладзе и др. О работах колхидской археологической экспедиции. – ПАИ в 1984-85гг. Тб., 1987, gv. 40.
2 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi, gv. 102-117.
3 . iqve, gv. 142.
4 . Е.И. Крупнов. Материали по археологии Северной Осетии докобанского периода. – ЛИА, 23. М., Л. 1951, gv. 49-
60; В. И. Козенкова. Культурно-экномические процессы на Северном Кавказе. М., 1966, gv. 74-103.
5 . m. baramiZe. kolxur-yobanur kulturaTa urTierTobis sakiTxisaTvis keramikuli nawarmis mixedviT. _
afxazeTi I, Tb., 2006, gv. 49-61.
24
dros Taviseburi ganviTarebis xazi. saqarTvelos teritoriaze am periodidan, winare
xanebis msgavsad, yalibdeba ori sxvadasxva arqeologiuri kultura: aRmosavleTSi –
centralur amierkavkasiuri, dasavleTSi ki – dasavlur-qarTuli (kolxuri). TiToeul
am kulturaSi erTiani materialuri kultura da ganviTarebis erTiani suraTi
SeiniSneba. amasTanave am kulturebSi SesaZlebeli xdeba lokaluri regionebisa da maT
SigniT mikro-lokaluri samrewvelo kerebis gamoyofa. Crdilo-dasavleT kolxeTi
(Tanamedrove afxazeTis teritoria) am erTiani kolxuri kulturis lokalur variantad
aris miCneuli.20 sayuradReboa aRvniSnoT, rom aRniSnuli periodi zogadad xasiaTdeba
ZeglTa gansakuTrebuli simravliT. aSkaraa, rom meurneobis sxvadasxva dargebis,
gansakuTrebiT brinjaos da rkinis metalurgiis mkveTri aRmavlobis Sedegad xdeba
erTgvari `demografiuli afeTqeba~, romelmac moicva istoriuli kolxeTis rogorc
dablobi, ise mTiani kavkasionis zolic. am periodSi ukve SesaZlebeli xdeba
vilaparakoT xelosnuri warmoebis aRmavlobaze, gansakuTrebiT keramikul warmoebasa
da metalurgiaSi, mozrdil samarovnebsa da nasaxlarebze, protourbanistul
dasaxlebebze da sxva. es yovelive winapirobaa kolxeTis saxelmwifos ganviTarebis
ufro maRal safexurze migvaniSnebs. gansakuTrebiT kargad es movlenebi SeiniSneba
fiCoris mravalfenian nasaxlarze.
afxazeTis teritoriaze sakvlevi periodis 300-mdis obieqtia dafiqsirebuli. isini
warmodgenilia nasaxlarebiT, samarovnebiT, sawarmoo kerebiT da ganZebiT, e.i. kulturis
yvela im komponentiT, romlebic saerTod arqeologiuri ZeglebisTvis aris
damaxasiaTebeli. bunebrivia, rom yvela maTgani ar gamxdara (da verc gaxdeboda)
mecnieruli kvlevis obieqti, Tumca rac Seswavlilia SemTxveviTi aRmoCenebis
gaTvaliswinebiT saSualebas iZleva am periodis zogadi suraTis aRsadgenad. erTi ram
ki aSkaraa: kolxuri kultura aRmocenebulia adgilobrivi, TviTmyofadi kulturis
safuZvelze da raime kataklizmebi an kulturul-eTnikuri cvlilebebi ar SeiniSneba.
afxazeTis namosaxlarTa Seswavlis dRevandel safexurze kolxuri kulturis
afxazeTis lokalur variantSi SeiZleba gamoiyos 3 mikroregioni. I mikrolokalur
variants warmoadgens md. enguris qvemo welis namosaxlarebi, fiCoris nasaxlaris II-III
fenebi da mimdebare #2-10 borcvebi, mziuris, abaJus, Tagilonis da warCes xelovnuri
namosaxlari borcvebi, romelTa arqeologiuri monapovari ZiriTadad imeorebs
kolxeTis dablobisa da samxreT-dasavleT kolxeTis namosaxlarTa monapovars,
zogierTi Taviseburi elementiT. II lokalur variants warmoadgens moqvisa da tamiSis
namosaxlarebi. aq gvaqvs rogorc xelovnur namosaxlarTa kompleqsi tamiSis saxiT, ise
bunebriv zRvispira terasaze ganfenili dasaxleba. arqeologiuri monapovari, erTi
mxriv, msgavsia I lokaluri variantis nawarmisa da, meore mxriv, garkveulad ukavSirdeba
III variantis nasaxlarTa monapovars.
III lokaluri variantis nasaxlarebi (kistriki, bombora) warmodgenilia zRvispira
dabal terasaze gamovlenili kulturuli fenebiT da naxevrad miwuri wnuli,
facxiseburi nagebobebiT, romelic gvxvdeba meore variantis nasaxlarebze. I lokaluri
variantis nagebobani Zeluri, `jargvaluri~ tipis nagebobebiTaa warmodgenili, rac
tipuria dasavleT saqarTvelos eTnografiuli yofisaTvis. aSkaraa, rom xis
arqiteqtura faqtobrivad erTgvarovania da ar icvleba kolxeTis mTeli istoriis
ganmavlobaSi. faqtobrivad igive SeiZleba iTqvas wnulkedlebian, baTqaSiT Selesil
`facxaze~.21 xis arqiteqturis paralelurad sxva saxis nagebobani Tanamedrove afxazeTis
teritoriaze, TiTqos ar dasturdeba. erTgvar gamonakliss warmoadgens `abaJus~
namosaxlari sof. pirvel galSi, sadac qveda, Zv.w. VIII-VIIss. fenaSi gaTxrilia kldeSi
(Tiri) CaWrili sworkedliani (simaRle 3-1,6m), dasavleTiT gaxsnili nagebobis naSTebi
saerTo farTiT daaxloebiT 400m2 meti.22 msgavsi nageboba sadReisod ucnobia kolxeTis
20 . o. jafariZe. saqarTvelos arqeologia, gv. 200; m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi, gv. 217; misive:
kolxur-yobanur kulturaTa urTierTobis sakiTxisaTvis, gv. 49 da sxva.
21 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi ... gv. 57-72; T. CigoSvili. engur-kodoris ormdinareTis
namosaxlarTa kultura. .... afxazeTi I, Tb. 2006, gv. 133-136.
22 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi, gv. 38-40; ix. agreTve eqspediciis angariSebi 1983-1990ww.
25
arqeologiaSi. gaurkvevelia misi daniSnulebac, Tumca gamoTqmulia mosazreba, rom igi
warmoadgenda saqonlis gadarekvis dros DdroebiT sadgoms23. aseT SemTxvevaSi
erTgvarad gaurkvevelia misi originaluri konstruqcia, gansakuTrebuli zomebi,
gadaxurvaSi xis svetebis gamoyeneba da sxva. igi ufro SeiZleba iyos xeobis Camketi,
saTvalTvalo, sasimagro sistema.
afxazeTis namosaxlarTa sistemaSi SeiniSneba kidev erTi kanonzomiereba. engur-
kodoris ormdinareTSi, dablob zolSi, sadac mravladaa Waobiani, nestiani niadagi,
namosaxlarebi gamarTulia xelovnurad mozvinul borcvebze mdinareebis an Zveli
namdinarevi kalapotebis gaswvriv. msgavsi suraTi fiqsirdeba kolxeTis dablobis
gavrcelebis mTel teritoriaze.24
sayuradReboa, rom xelovnur borcvTa ganlagebaSic SeiniSneba Tavisebureba. erT-
erTi borcvi iyo centraluri da nasaxlaris arsebobis pirvel etapze hegemoni. fiCoris
nasaxlaris magaliTze Cans, rom centraluri borcvi arsebobs Zv.w. III aTaswleulis
bolodan da cxovreba masze grZeldeba uwyvetad mTeli 20 saukunis ganmavlobaSi, vidre
Zv.w. IIIs. dasawyisamde (fenebi I-VIII). mxolod Zv.w. I aTaswleulis pirvel naxevarSi (fenebi
III-II) mosaxleoba iwyebs borcvis mimdebare teritoriis aTvisebas. Zv.w. IX_VIII s-Tvis
centraluri borcvis irgvliv or rigad 10 xelovnuri borcvis aTviseba xdeba, sadac
ZiriTadad winareantikur-adreelinisturi (Zv.w. VIII-IIIss) xanis fenebia warmodgenili. am
periodSi ukve nasaxlars ukavia daaxloebiT 10 heqtari farTobi. es aris mozrdili
sofeli, Tanamedrove terminologiiT dabis tipisa.
msgavsi suraTi SeiniSneba kolxeTis rig Zeglebzec: tamiSi (afxazeTi), namarnu, wyemi,
nosiri, namWeduri, nakarRali da sxva (kolxeTis dablobi).
yovel borcvs da borcvebis mTel am sistemas Semouyveba xelovnuri Txrili (arxi),
romelic, rogorc Cans, ivseboda md. zorRaTis wyliT da samxreT-dasavleTiT
gadadioda zRvaSi. sayuradReboa, rom Zv.w. IVs. berZeni avtoris hipokrates cnoba
pirdapir adasturebs kolxeTSi arxebis, rogorc sagzao arteriebis arsebobas. igi
ambobs: `maTi (kolxebis - avt.) saxlebi gakeTebulia wyalze da masalad gamoyenebulia
xeebi an lerwami. isini cotas dadian fexiT da isic mxolod qalaqSi an bazarSi.
Cveulebriv mogzauroben navebiT, romlebiTac zemoT da qvemoT miuyvebian arxebs. arxebi
ki iq bevria~.25 aSkaraa, rom es arxebi ZiriTadad samimosvlo arteriaa, Tumca mas,
rogorc Cans, sxva funqciac hqonda. kerZod, gamoiyeneboda Tavdasacavad, sameurneod da
sadrenaJod. amgvarad, igi mravalprofiliani daniSnulebis sistemas warmoadgenda.
sayuradReboa, rom fiCoris nasaxlaris saarxo sistema Zalze kargadaa SemorCenili.
nasaxlaridan arxis kvali miemarTeba CrdiloeTiT 4 kilometris manZilze. 2
kilometrSi aRmarTulia xelovnuri borcvi, `jvaralebi~, xolo 4 kilometrSi
`nakarRali~. aqedan arxis (Rali-s) erT Stod, savaraudaod (Sualedi monakveTi
dazianebulia sameurneo samuSaoebis dros) uxvevs samxreT-aRmosavleTiT da 3
kilometrSi miadgeba ganmuxuris namosaxlar kompleqss (5 borcvi). aqedan ki arxi midis
samxreTiT, zRvisken. amgvarad, aSkaraa, rom erT saarxo sistemaSi ganlagebulia 4
erTmaneTis sinqronuli namosaxlari (sofeli). sayuradReboa, rom msgavsi saarxo
sistemebi fiqsirdeba centralur kolxeTSi abaSa-senakis raionSi (wyemi–Zigura-keTilari
da sagviCios borcvebi., agreTve namarnus sistema lanCxuTis raionSi).
nasaxlar borcvTa aRniSnuli suraTi aSkarad gviCvenebs, rom gvianbrinjaos xanis
dasasrulisTvis kolxeTis – dasavleT saqarTvelos mTeli teritoria Zalze mWidrod
aris dasaxlebuli. namosaxlarTa didi farTobi, gamagrebis sistema, meurneobis
mwarmoebluri xasiaTi, savaraudod, calkeul xelosanTa jgufebi (keramika, liTonis
iaraRi da samkauli) TiTqos imaze migvaniSnebs, rom saqme gvaqvs protourbanistul
civilizaciasTan, romelic aucileblad saxelmwifoebrivi politikuri erTeulis saxiT
unda yofiliyo warmodgenili.
26
afxazeTis teritoriaze ramdenime aTeuli samarovania mokvleuli da nawilobriv
Seswavlili. maT Soris aRsaniSnavia iseTi cnobili sagvareulo samarovnebi, rogoricaa
wiTeli Suqura, gvadixu, eSera, jantuxa, ayarmara, merxeuli, fiCori da sxva.
sayuradReboa, rom yvela maTgani TiTqmis sinqronulia da Zv.w. VIII-Vss. farglebSi
eqceva. isini ZiriTadad tipologiurad da arqeologiuri masalebiT zustad jdebian e.w.
kolxuri samarovnebis rigebSi, romlebic ukanasknel ramdenime aTwleulSi iqna
mokvleuli (paluri, larilari, brili, muxurCa, ureki, ergeta da sxva). SeiniSneba erTi
saerTo niSani am samarovnebis daTariRebis sakiTxSi. gviani brinjaos xanis samarovnebi
adreuli safexuris (Zv.w. II aTaswleulis meore naxevari) kolxeTis dablobze
faqtobrivad jerjerobiT ucnobia da es problema erT-erTi ZiriTadi da sakvanZoa
arqeologiaSi. gvaqvs namosaxlari fenebi, ganZebi, SemTxveviTi monapovari, samarxeuli
kompleqtebi mTian regionSi, magram ar Cans maTi sinqronuli samarovnebi kolxeTis
dablobze. riT aixsneba es garemoeba, Zneli saTqmelia da am mimarTulebiT kvleva
kolxeTis arqeologiis ZiriTadi problemaa. am problemis gadawyvetis gareSe ki
qronologiis garkveva SeuZlebelia. aqedan gamomdinare, mTeli zemoT aRniSnuli
samarovnebi zogjer zogadad sakvlevi periodiT aris daTariRebuli, rac
gaurkvevlobas iwvevs.26 sayuradReboa, rom afxazeTis dRevandel teritoriaze
aRmoCenili samarovnebi gansakuTrebuli mravalferovnebiT gamoirCeva. aris ormo-
samarxebi sxvadasxva mdgomareobaSi dakrZaluli micvalebulebiT, meoradi dakrZalvis
ritualiT, kremaciiTa da naxevradkremaciiT da sxva. gansakuTrebiT aRsaniSnavia
meoradi dakrZalvis rituali, rac Zalze damaxasiaTebelia kolxuri samarovnebisTvis
da gavrcelebulia kolxeTis mTel teritoriaze.27 samegrelos, imereTisa da afxazeTis
eTnografiul yofaSi dadasturebulia, rom dakrZalvis es rituali erTnairad
damaxasiaTebelia mTeli dasavleT saqarTvelosTvis, rac aRniSnul teritoriaze
mosaxleobis erTgvarovnebaze unda miuTiTebdes; imavdroulad igi eTnikuri vinaobis
sakiTxebis kvlevisaTvis erT-erT sayuradRebo wyaros warmoadgens.
gansakuTrebiT sayuradRebo Cans samarxis erTi tipi, romelic gavrcelebulia
mxolod soxumis Crdilo-dasavleTiT da cnobilia Tixis osuariumebiT. dakrZalvis
wesi aqac meoradia. aRniSnuli garemoeba aSkarad migviTiTebs, rom kolxuri kulturis
afxazeTis lokaluri raionis erT-erTi mikrolokaluri varianti swored am regions
moicavs. sayuradReboa, rom swored am variants axasiaTebs brinjaos samkaulis erTi
jgufi Wviruli mZivebi, sartylebi cxovelis TaviT, frinvelis formis sakidebi da sxva.
amave jgufisTvis tipuria arqauli ieris agurisferi an monacrisfro keramika
reliefur-Wrili an texili saxeebiT. Zalze mcirea tipuri kolxuri nairgvari
ornamentiT Semkuli Tixis nawarmi. SedarebiT mravladaa kaJis isrispiri, namglis
CasarTi, riyis qvis salesebi, sabegveli, xelsafqvavi. regionis specifika, SesaZloa,
kolxur kulturaSi periferiuli mdgomareobiT aixsnas. arqeologiuri masalebis am
jgufis gavrcelebis CrdiloeT nawili garkveulad moicavs dRevandeli adleris
raions, rac kolxuri kulturis gavrcelebis Crdilo-dasavlur sazRvrad unda iqnes
miCneuli.
kolxuri kulturis erT-erT specifikur komponents e.w. diunuri dasaxlebani
warmoadgens. isini vrceldeba faqtobrivad mTel aRmosavleT SavizRvispireTSi aWaridan
moyolebuli afxazeTis Tanamedrove teritoriis CaTvliT zRvis sanapiro zolis
gaswvriv TiTqmis uwyvetad. amgvari dasaxlebebi cnobilia da nawilobriv Seswavlili
baTumSi, urekSi, qobuleTSi, yulevSi, gagidaSi, oCamCireSi, gulrifSSi, soxumSi, axal
aTonSi, qvemo eSeraSi da sxvagan. isini warmoadgenen 1,5-3,5m. simaRlis qviSazvinulebs,
romlebzec dasturdeba uZvelesi adamianis saqmianobis ramdenime (2-3-dan 12 donemdis)
fena, romlebic WrilSi moSavo-monacrisfro feriT gamoiyofa. es Sreebi mozrdil
laqebadaa fiqsirebuli (sigrZe 40-50 m-mdis, sisqe 10-15sm). gamonaklisis saxiT rig
26 . amaSi scodaven separatistebi. ix.: О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 39-41. naSromSi faqtobrivad
mogviano kompleqsebi xelaRebiT adreuladaa aRiarebuli. xdeba sruli aRreva calkeuli, kargad
gansazRvruli tipis nakeTobebis qronologiisa.
27 . m. baramiZe. merxeulis samarovani. Tb., 1997, gv. 13-14.
27
Zeglebze fiqsirdeba Tixatkepnili iataki (gudava II). fenebSi gamovlenili
arqeologiuri masala mravalricxovania da erTgvarovani. warmodgenilia Zirze
qsovilis anabeWdiani oTxkuTxa an ovaluri formis `abazanisebri~ WurWlebi da
rqiseburi an wawvetebulTaviani sadgrebi. keramika uxeSia, xreSnarevi, ferad mowiTalo.
TiTqmis uklebliv yvela abazanisebri WurWeli atarebs cecxlSi yofnis kvals.
Tanmxlebi kolxuri keramikisa da iSviaTad brinjaos nakeTobaTa mixedviT irkveva, rom
diunuri dasaxlebebi gaCndnen Zv.w. VIII saukunis dasawyisisaTvis da wyveten arsebobas
Zv.w. VI saukunis Sua xanebisTvis. samecniero literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, rom
es dasaxlebebi marilis sarew saxelosnoebs Tu sxva daniSnulebis sadgomebs
warmoadgendnen28. mkvlevarTa nawili am mosazrebebs dRemde iziarebs.29 am dros sruliad
ugulebelyofilia qarTvel arqeologTa ukanaskneli gamokvlevebi am sadgomebis
daniSnulebis Sesaxeb30. istoriul wyaroebze dayrdnobiT da arqeologiuri masalis
Seswavlis axleburi interpretaciis Sedegad diunuri nasaxlarebi rkinis sawarmoo
obieqtebad aris miCneuli.31
ufro misaRebia diunur sadgomTa rkinis metalurgiasTan dakavSireba. irkveva, rom
uklebliv yvela sadgomi Seicavs rkinas magnetitis saxiT da misi miReba
qviSazvinulidan savsebiT SesaZlebelia.32 a. ramiSvilis mier aRdgenili es procesi,
SesaZloa, iwvevs garkveul kiTxvebs, magram saerTo suraTi mainc misaRebia da
gasaziarebeli. amasTanave faqtia, rom ukve Zv.w. VIII saukunidan rkinis iaraRi kolxuri
kulturis wamyvani da gadamwyveti elementia. Tumca misi pirveli nakeTobebis gaCena
afxazeTis teritoriaze, SesaZloa, ramdenadme winac uswrebdes am TariRs.
sayuradReboa, rom rkinis pirveli nakeTobebi zustad imeoreben brinjaos nakeTobaTa
formebs da Camoyalibebuli Canan adgilobrivi, kolxuri brinjaos formebis mibaZviT.33
ar aris gamoricxuli, rkinis madnis nawili, misi masStaburobis gamo, warmoadgenda
importis erT-erT saxes da spilenZis madnis paralelurad sacvlel produqtad iyo
gamoyenebuli. mxedvelobaSia misaRebi is garemoebac, rom faqtobrivad mkvlevarTa
udidesi nawili rkinis metalurgiis Camoyalibebas qarTveluri tomis, xalibebis
saxelTan akavSirebs. aRniSnuli sakiTxebi detalurad Seiswavla akad. d.xaxutaiSvilma.
mxolod aRvniSnavT, rom samxreT saqarTvelos teritoriaze (guria-aWara, qvemo qarTli)
warmoqmnili metalurgiuli warmoebis procesis uadresi safexurebi Zv.w. XIV saukuniT
mainc unda ganisazRvros.34 rogorc Cans, swored aqedan gavrcelda rkinis metalurgia
saqarTvelos sxva regionebSi, Tanac arasinqronulad, sxvadasxva periodSi. afxazeTis
dRevandel teritoriaze misi gavrceleba Zv.w. I aTaswleulis dasawyisiT aris
gansazRvruli.35 diunur sadgomTa gverdiT rkinis metalurgiis maRal dones aWara-
samegrelos teritoriaze Seswavlili rkinis qura-saxelosnoebi adastureben.
aRsaniSnavia, rom msgavsi qurebi Seswavlilia afxazeTSi, Tanamedrove galis raionSi,
kerZod mziuris teritoriazec, romelic aSkarad sinqronulia diunuri sadgomebisa da
ganekuTvneba winareantikur xanas.
kolxuri kulturis gavrcelebis mTel teritoriaze (Tanamedrove afxazeTis
regionis CaTvliT) materialuri kulturis erT-erT specifikur da damaxasiaTebel
komponents brinjaos nivTebis ganZebi warmoadgenen. sadReisod samecniero
28 . Л. Соловьев. Следы древнего сольярного промысла в близ г. Очамчире и Сухуми. - Труды Абхазского Гос.
Музея, 1.Сухуми, 1947.
29 . О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 41; И.И. Цвинария. Поселение Гуандра. Тб., 1978.
30 . Г. Инанишвили. Железо-плавильное дело в центральном и западном Закавказье в XIII – I веках до н.э. Тб.,
1997.
31 . Н.В. Хоштария. Археологические исследование в с. Уреки; А.Т. Рамишвили, И. Грдзелишвили.
Железоплавильное дело в древней Грузии. Тб., 1964, gv. 17; Д. А . Хахутаишвили. Производство железа в древней
Колхиде. Тб., 1987, gv. 6-39.
32 . r. abramiSvili. rkinis warmoebis aTvisebis sakiTxebisaTvis. _ ssmm XXIII-B. Tb., 1967.
33 . iqve.
34 . iqve.
35 . iqve.
28
literaturaSi cnobilia daaxloebiT 200-mde amgvari kompleqsi.36 maT Soris 65 swored
dRevandeli afxazeTis teritoriazea fiqsirebuli.37 isini Seicaven brinjaos wundebul,
xmarebidan gamosul iaraRebs (kolxuri culebi, segmentiseburi iaraRi, Toxi, zodebi),
iSviaTad samkauls, kombinirebul iaraRs da `meliToneTa~ ganZebis saxeliTaa cnobili.
savaraudod, isini xelmeored gadasadnobad da axali iaraRis Camosasxmelad iyo
gankuTvnili. maTi gaCena ZiriTadad Zv.w. II aTaswleulis Sua xanebSi xdeba (gali, ureki,
biWvinTa/lZava, ganTiadi), e.i. periodSi, romelic uSualod uswrebs win kolxur
kulturas da warmoadgens erTgvar gardamaval etaps. ganZebi gvxvdeba gvianbrinjao-
adrerkinis xanis yvela etapze da, rogorc Cans, wyvets arsebobas Zv.w. I aTaswleulis
Sua xanebisTvis. Cveulebriv, isini dakavSirebuli arian im periodis namosaxlarTa
sawarmoo ubnebTan (fiCori, gali). maTi gaqroba dakavSirebuli unda iyos brinjaos
nawarmis warmoebis SemcirebasTan rkinis metalurgiaze sruli gadasvlis Semdgom.
kolxuri kultura38 drois did monakveTs moicavs da qronologiurad Zv.w. II
aTaswleulis meore da I aTaswleulis pirvel naxevars moicavs. arqeologiuri
masalebis tipologiur-qronologiuri Seswavla gviCvenebs, rom masSi ZiriTadad ori
etapia warmodgenili. pirveli etapi xasiaTdeba brinjaos industriis maRali doniT da
warmodgenilia yvela im iaraRiT, rac saerTod am kulturas axasiaTebs arsebobis mTel
manZilze. meore etapi ki am kulturis ayvavebis xanaa, roca brinjaos metalurgiasTan
erTad rkinis warmoeba wamyvani dargi xdeba.39 TiToeuli am etapis SigniT SesaZlebeli
xdeba ramdenime qronologiuri safexuris gamoyofa.40
kolxuri kulturis xasiaTi ganpirobebulia misi sameurneo TaviseburebiT. igi
ZiriTadad miwaTmoqmedi mosaxleobis kulturaa da iaraRebic swored am funqciis
matarebelia. ukve adrebrinjaos xanidan kolxeTis teritoriaze guTnuri miwaTmoqmedeba
iyo meurneobis wamyvani dargi, risTvisac gamoiyeneboda xis saxvnelebi. isini agrZeleben
arsebobas sakvlev periodSic, razec unda migviTiTebdes fiWvnaris gvianbrinjaos xanis
fenebSi aRmoCenili xis saxnisebi.41 SesaZloa, saxniss am periodSi ukve hqonda liTonis
damcavi. yovel SemTxvevaSi, Zv.w. I aTaswleulis Sua xanebSi (Zv.w. VII-VIss.) kolxeTSi
dasturdeba rkinis saxnisebis arseboba, romlebic xis saxnisze wamosagebad iyo
gankuTvnili (nigvzianis da fiCoris samarovnebi).42 miwis dasamuSaveblad gamoyenebulia
brinjaos Toxebi, romlebic xasiaTdeba simravliT da nairgvarobiT. isini
gavrcelebulia faqtobrivad mTel kolxeTSi, Tumca SeiniSneba erTi garemoeba -
afxazeTis teritoriaze isini SedarebiT mcire raodenobiTaa cnobili. Toxebis
gavrcelebis CrdiloeTi punqti qvemo eSeraa. mis samxreTiT ki Toxebi ramdenime
punqtSia gamovlenili.43 aSkaraa, rom qvis iaraRis (Toxebis) farTod gavrcelebis gamo
md. gumisTis CrdiloeTiT liTonis Toxi ufro gvian Sedis, rac am mikrolokaluri
keris44 erT-erTi TaviseburebiT unda aixsnas.
kulturis erT-erT ZiriTad da ganmsazRvrel iaraRad kolxuri culebia
aRiarebuli. afxazeTis teritoriaze vxvdebiT am iaraRis samive ZiriTad saxeobas –
Svetiltaniani, maxvili yuiT, swortaniani dawaxnagebuli yuiT da tanSi orgzis
36 . d. qoriZe. kolxeTis materialuri kulturis istoriidan. Tb., 1965; al. ramiSvili. kolxeTis
materialuri kulturis istoriidan. Tb., 1974 w.; l. saxarova. brinjaos ganZebi leCxumidan; Ю.Н. Воронов.
dasax. naSromi; m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi... da sxva.
37 . j. afaqiZe. afxazeTis gvianbrinjaosa da adrerkinis xanis ganZebi. _ afxazeTi, I, Tb., 2006.
38 termini `kolxuri kultura~ samecniero literaturaSi ixmareba gvianbrinajao-adrerkinis periodis
aRsaniSnavad da erTgvarad pirobiTi cnebaa, radgan Sinaarsobrivad rogorc misi winare, ise momdevno
kulturebic aseve kolxuria.
39 . o. jafariZe. saqarTvelos arqeologia, gv. 202.
40 . m. baramiZe. aRmosavleT SavizRvispireTi..., gv. 147-159.
41 . l. ZiZiguri. uZvelesi saxvneli iaraRebi Crdilo-dasavleT kolxeTidan. - afxazeTi. I, Tb., 2006, gv. 40;
i. CavliSvili. uZvelesi saxvneli iaraRebi fiWvnaridan. _ baTumis areqologiuri muzeumis Sromebi, III. Tb.,
2005.
42 . m. baramiZe. dasax. naSromi.
43 . j. afaqiZe. afxazeTis gvianbrinjaosa da adrerkinis xanis ganZebi, gv. 66-85.
44 . o. jafariZe. kolxuri culi. _ saqarTvelos sax. muzeumis moambe, XVI –B. Tb., 1955; d. qoriZe. dasax.
naSromi; l. saxarova. dasax. naSromi.
29
moxrili.45 kulturis ganviTarebis meore etapze maTi formebi ufro daxvewilia, koxta
da msubuqi. zogierTi maTgani ornamentirebulia. rogorc Cans, ZiriTadad sabrZolo
iaraRis funqcia hqonda, Tumca, SesaZloa, uxeSi, masiuri egzemplarebi sameurneo
daniSnulebisa iyo.
kolxuri kulturis erT-erT ZiriTad elements warmoadgens segmentiseburi iaraRi,
romelic sakmao raodenobiTaa aRmoCenili afxazeTSi, ZiriTadad gumisTis samxreT
zolSi. maTi daniSnulebis Sesaxeb azrTa sxvadasxvaobaa. mkvlevarTa nawils mozrdili
nimuSebi baris funqciis matareblad miaCnia, nawils _ xvewisa, nawils ki _ xis saxnisis
garsakravad. gamoTqmulia mosazreba sacvlel erTeulad maTi gamoyenebis Sesaxeb.
kolxuri kulturis adreul safexurebze samarovanTa naklebad Seswavlilobis gamo
naklebi informacia gvaqvs sxva rigis (sabrZolo, samkauli) masalebis Sesaxeb. ganZebis
SemadgenlobaSi es nakeTobani iSviaTi gamonaklisis saxiTaa warmodgenili. meore etapze
(Zv.w. I aTaswleulis pirveli naxevari) ukve mravladaa am rigis masalac: sxvadasxva
tipis brinjaos Subispirebi, satevrebi, liTonis samkauli. sayuradReboa, rom am
nakeTobaTa erTgvarovnebis fonze maT Soris gamoiyofa afxazeTis lokaluri
regionisTvis damaxasiaTebeli specifikuri formebic, magaliTad, grZelyunwiani,
samkuTxapiriani Subispirebi, cxovelis gamosaxulebiani brtyeli balTebi, Wviruli da
brtyeli samajurebi, kirkalis Taviseburi formebi, Tavdafanjruli da fuye mZivebi,
cxovelisa da frinvelis formis sakidi amuletebi da sxva. kolxuri kulturis
brinjaos nawarmi aSkarad migviTiTebs brinjaos metalurgiis maRal doneze. ukve adre
brinjaos xanidan spilenZis mopoveba kolxuri tomebis sameurneo yofaSi erT-erTi
prioritetuli mimarTulebaa. kavkasionis samxreTi kalTebis teritoriaze sadReisod
cnobilia ramdenime punqti, sadac dasturdeba liTonis mopovebisa da damuSavebis
mTeli procesi (baSkafsara, CxalTa –afxazeTSi, brili, gona – raWaSi, mestia – svaneTSi,
Tlia da misi Semogareni – cxinvalis regionSi). mikvleulia uZvelesi samTomadno
gamonamuSevrebi da masTan dakavSirebuli sawarmoo kerebi. am Zeglebidan yvelaze ukeT
raWis samTo-metalurgiuli centria Seswavlili.46 gansakuTrebul aRmavlobas es dargi
ganicdis gvianbrinjaos xanaSi. am periodis Stolnebi, Strekebi, saZiebo Txrilebi,
kamerebi da fuZe qanebis gadanayari aSkarad gviCveneben, rom mopovebulia ramdenime
aseuli aTasi tona spilenZis madani; igi sakmarisi iyo aramarto adgilobrivi
warmoebisaTvis, aramed sruliad realuria maTi eqsporti wina aziaSi da anatoliis
saSualedo vaWrobis gziT ufro samxreTiTac ki.47 swored raWaSi, brilis samarovnis
Zv.w. VI-IVss fenis samarxebSi vxvdebiT kilogramobiT lurji minis navkratisul mZivebs,
egviptur skarabeebs, sanelsacxeblebs, Tevzis gamosaxulebian brinjaos finikiur (?)
monetebs. es ukanaskneli saSuamavlo vaWrobaSi finikiuri qalaqebis (mag. puneJis) rolze
unda migviTiTebdes.48 SemTxveviTi ar unda iyos is garemoebac, rom egvipturi importi
TiTqmis ar Cans kolxeTis dablobis am periodis Zeglebze da igi mxolod raWis samTo-
metalurgiuli centris zolSia dadasturebuli. amiT unda aixsnas kolxuri kulturis
gavrcelebis mTel arealSi (maT Soris afxazeTSic) brinjaos zodebis gansakuTrebuli
simravle, romelTa forma transportirebisaTvis sakmaod moxerxebulia.
brinjaos metalurgiis maRalma donem da sawarmoo Cvevebma moamzada axal, ufro
progresul da srulyofil rkinis metalurgiaze gadasvla. amitom SemTxveviTi ar unda
iyos rkinis metalurgiaSi qarTvelur tomTa gansakuTrebuli rolis aRiareba.
samwuxarod, separatisti mkvlevarebi sruliad uaryofen am Tvalsazriss da cdiloben
31
foladi. aqedan igi vrceldeba saqarTvelos mTel teritoriaze. afxazeTSi maTi
gamoyeneba Zv.w. I aTaswleulis dasawyisze modis, rac skviTebTan veranairad ver iqneba
dakavSirebuli.
50. apolonios rodoseli. argonavtika. Targmani da Sesavali akaki gelovanisa. redaqcia, narkvevi,
SeniSvnebi da saZieblebi akaki uruSaZisa. Tb., 1975; a.uruSaZe. Zveli kolxeTi argonavtebis TqmulebaSi. Tb.,
1964w.
51 . apiane. miTridates omebis istoria. berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca, Sesavali da
saZieblebi daurTo T. yauxCiSvilma. Tb., 1958, gv. 195.
52 . , . IV. Тб.,1884, gv. 212-213.
53 . m. brose. saqarTvelos istoria, naw. I. Tb., 1895, gv. 13; П.К. Услар. Древнейшия сказания о Кавказе. Тб., 1881, gv.
378; . . , 1926, . 39, 41-42 da a.S.
54 . Г. Ф. Турчанинов. Памятники письма и языка народов Кавказа и Восточной Европы. Л., 1971, gv. 11-34.
55 . Вестник Древней Истории, 1966, №2; Советская Этнография, 1967, №2; Вопросы Истории, 1964, №8; 1965, №4 da a.S.
56 . g.turCaninovi cdilobda afsua-afxazebisaTvis `didi istoriis~ Seqmnas. man maikopis warwera xeTur
ieroglifebs miamsgavsa, daaTariRa Zv.w. XIII-XII saukuneebiT da afxazurad `waikiTxa~; gamodioda, rom kolxebi
viTom afxazebi arian, isini (afxazebi) cxovrobdnen mcire aziidan yubanamde, hqondaT TavianTi damwerloba da
saxelmwifo qalaq aiaTi; g.turCaninovis mizani kolxeTis saxelmwifos Sesaxeb qarTuli versiis ganeitraleba
iyo; misma `aRmoCenam~ seriozuli gavlena moaxdina separatistul istoriografiaze ( . . .
. ., 2003, gv. 349-354).
57 . О. Г. Бгажба, С. З. Лакоба. История Абхазии, gv. 59. afsirte saxelis warmoSobis Sesaxeb arsebobs sakmaod
saintereso mosazreba, romlis mixedviTac igi ixsneba qarTvelur enobriv niadagze (m. Cuxua. qarTvelur ena-
koloTa SedarebiTi leqsikoni. Tb., 2000-2001, gv. 206).
58 . egviptis Zv.w. VII-VI saukuneebis sami faraoni _ fsametixebi, ofsite VIs. lazikasa da afxazeTSi,
mwerali mixeil fselosi (XIs.).
59 . ix. amis Sesaxeb: g.yoranaSvili. saqarTveloSi saxelmwifos warmoSobis sakiTxi. Tb., 2000; wignSi
motanilia qarTvel da ucxoel mkvlevarTa mosazrebebi aRniSnul sakiTxze. Tavad avtors uZvelesi kolxeTis
samefos arsebobisa ar sjera.
60 . l. sanikiZe. aranakleb 3500 _ meTqi!!!. _ saqarTvelos respublika, 1997, 16 Tebervali.
61 . T. gamyreliZe. saqarTvelo evropaa Tu azia? _ literaturuli saqarTvelo, 1999, 18-25 ivnisi, gv. 4.
62 . T. beraZe. Zveli egrisis (kolxeTis) samefo. _ aia, 2001, #9-10, gv. 32; m. lorTqifaniZe. qarTuli
saxelmwifos arsebobis uwyveti xazi. _ qarTuli saxelmwifoebriobis saTaveebTan. Tb., 2001, gv.140.
33
mweralTagan `kolxeTis qveyana~-s pirvelad evmelos korinTeli (Zv.w. VIIIs.)
axsenebs argonavtebTan dakavSirebul konteqstSi.63 ra Tqma unda, amJamad
SeuZlebelia am saxelmwifos formirebis zusti TariRis dadgena, magram Zv.w. II
aTaswleulis Sua xanebidan misi arseboba savsebiT realuria.
`argonavtikis~ mixedviT, aia damoukidebeli, Zlieri da civilizebuli
saxelmwifoa64. kolxeTis xalxi da mefe, romlebmac gulTbili miReba mouwyves
argonavtebs, _ werda diubua de monpere, _ `civilizaciis gacilebiT ufro
maRal safexurze idgnen, vidre is faTerakebis maZiebelni da maTi molaSqreni,
romlebic, Sua saukuneebis normanebis msgavsad, maTTan saZarcvavad movidnen da
daarRvies stumarTmoyvareobis yvela kanoni~65. oqros sawmisisa da medeas
gamtacebel berZnebs, - wers apolonios rodoseli, _ aiet mefis SiSi aqvT;
fiqroben, `male Camova is eladaSi, rom SvilisaTvis iZios Suri~66; kolxTa
mbrZaneblis gadakideba, berZnebis azriT, ar ivargebs, radganac
`qveynad veravin gautoldeba Zlevamosil kolxeTis mefes.
Tumca Sors aris, Tu moindoma, eladaSic wava salaSqrod~67.
qveynis Zliereba da misi warmatebuli ekonomikuri mdgomareoba asaxulia
kolxeTis mefis epitafiaSi, romelic moyvanili aqvs aristoteles: `oqroTi
mdidari kolxeTis mefe aieti RmerTebis yovlismZle svem aq gaapatiosna~68.
argonavtebis Sesaxeb miTis Tanaxmad, Zveli kolxeTi kulturuladac
dawinaurebuli qveyana yofila, hqonia Tavisi damwerlobac ki:
`Senaxuli aqvT mamapapuri Zveli kirbebi
da am kirbebSia naCvenebi gzebi yovelTa zRvaTa da xmelTa~69.
es aris uZvelesi cnoba qarTuli damwerlobisa da kartografiis arsebobis
Sesaxeb. aia-kolxeTSi sakuTar enaze urTierTobdnen. igive medea `Tavis kolxur
enaze~70 saubrobda, Tumca flobda tavrebis enasac71.
kolxeTi namdvilad oqroTi mdidari saxelmwifo Cans. gansakuTrebuli
brwyinvalebiTa da simdidriT dedaqalaqi kutaiisi gamoirCeoda. roca fazisSi
Semosuli argonavtebi gemiT mdinares aRma auyvnen, maT xelmarcxniv aRmoCnda
`maRali kavkasioni, aias qalaq kutaiisi~72.
kolxeTis samefos sazRvrebi marTlac kavkasionamde unda yofiliyo
gadaWimuli. amaze miuTiTebs homerosis (Zv.w. VIIIs.) `odiseac~ (masSi CarTulia
cnoba argonavtebis Sesaxeb, aia ki moqceulia odisevsis mogzaurobebis
sferoSi), romlis mixedviT, aietis samefo sarmatiaSi mdebare kimerielebs
esazRvreboda73. ovidius nazonTan (herodiebi, XII, 25-28) medea ambobs: `Cemi mama
saxelganTqmulia, mas upyria Tovliani skviTeTi, rac ki pontos sanapiroa~74.
amrigad, aietis droindeli kolxeTis samefos Crdilo-dasavleTi sazRvari,
SesaZloa, azovis zRvasTan axlos gadioda; amasve adasturebs diodore
sicilielis (Zv.w. Is.) cnobac kolxTa tomis 33 saukunis win meotis tbis (azovis
Меликишвили. К истории древней Грузии. Тб., 1959, gv. 215; ak. uruSaZe. Zveli kolxebi argonavtebis TqmulebaSi, gv.
145-168.
70 . apolonios rodoseli. argonavtika, w. IV, str. 730.
71 . T. yauxCiSvili. berZeni mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, w. III, Tb., 1976, gv. 90, 91.
72 . apolonios rodoseli. argonavtika, w. II, str. 1265-1266.
73 . homerosi. odisea. redaqtori r.gordeziani. Tb., 1979, simRera XI, 10.
74 . . . ., 1973, gv. 125; flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo. Targmani,
gamokvleva, komentarebi da ruqa naTela keWaymaZisa. Tb., 1961, gv. 9.
34
zRvis) midamoebSi formirebis Sesaxeb75. es yovelive srul TanxmobaSia
`qarTlis cxovrebasTan~ _ leonti mrovelis TxzulebasTan, romlis mixedviTac
`egross ergo aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hqvian lixi; dasavliT zRua;
mdinare mcirisa xazareTisa (yubani _ avt.), sada warswuTebis wueri kavkasisa~76.
Zveli egrisis sazRvrebi T.beraZis azriTac Woroxis auzidan mcire xazareTis
mdinaremde vrceldeboda77.
aia-kolxeTis samefos mkvidrTa eTnikuri kuTvnilebis dasadgenad pirvel
rigSi unda mivmarToT `qarTlis cxovrebas~, aseve arqeologiur da arsebul
mwir, magram saintereso lingvistur masalas. `qarTlis cxovrebis~ mixedviT,
dasavleT saqarTvelo aris Tanamedrove afxazeTisa da misi Crdilo-dasavleT
regionebis CaTvliT egrTa _ uZveles qarTvelTa samkvidro. amas adasturebs
arqeologTa dasabuTebuli daskvna Zv.w. II aTaswleulis meore naxevarSi mTel
dasavleT saqarTveloSi erTiani kolxuri kulturis Camoyalibebis Sesaxeb78.
seriozuli daskvnebia gakeTebuli enobrivi monacemebis mixedviTac.
T.gamyreliZisa da viaC. ivanovis erTobliv naSromSi (`indoevropuli enebi da
indoevropelebi~) specialuri paragrafi eZRvneba Temas _ `berZnul-qarTveluri
leqsikuri kavSirebi da `miTi argonavtebis Sesaxeb~. avtorebi asabuTeben, rom
berZnul enaSi jer kidev uZveles xanaSi nasesxebi ramdenime aTeuli
qarTveluri sityvaa Sesuli, maT Soris `tkov~ (tyavi), rac egrisSi, maT Soris
Tanamedrove afxazeTis farglebSi qarTvelTa winaprebis mosaxleobaze mi-
uTiTebs79. amasve mowmobs `odiseaSi~ dafiqsirebuli samkurnalo balaxis
saxelwodeba _ `moli~80, romelic aiaSi xarobda. msgavsi termini sxva berZnul
teqstSi ar gvxvdeba da misi axsna indoevropul enobriv safuZvelze
SeuZlebelia. specialistTa azriT, moli berZnebis mier nasesxebi qarTuli
sityvaa81. tanze wasasmeli wamlis Tu wamosasxamis mniSvnelobiT igi SoTa
rusTavelis `vefxistyaosanSic~ aris gamoyenebuli82. profesor merab Cuxuas
azriT, `argonavtikaSi~ da sxva berZnul wyaroebSi fiqsirebuli `kirbos~
warmomavlobiT aris megrul-lazuri saxeoba saerToqarTveluri `kerb~
samwerlo terminisa, romelic Semonaxulia s.s.orbelianis leqsikonSi `kefi~
(`mTeli furceli ars werilisa~) formis saxiT.
qarTuli saistorio tradicia, ZvelberZnuli miTologiidan moxmobili
cnobebi, lingvisturi monacemebi, aseve wina TavSi motanili arqeologiuri
75 . T. yauxCiSvili. berZeni mwerlebis cnobebi..., w. III, gv. 75. diodore sicilieli imeorebs herodotes
cnobas kolxebis egvipturi warmoSobis Sesaxeb. qarTuli istoriografia am Teorias, romelic `herodotes
nasibrZni unda iyos~ (iv. javaxiSvili. saqarTvelos, kavkasiisa da maxlobeli aRmosavleTis istoriul-
eTnologiuri problemebi. Tb., 1950, gv. 17), ar iziarebs, Tumca im uZvelesi xanis qarTvelTa da egviptelTa
naTesaobisa da kulturuli kavSirebis damadasturebeli uamravi masalaa dagrovili (m. janaSvili.
saqarTvelos istoria, t. 1. Tb., 1906, gv. 4, 28-32; s. kakabaZe. qarTuli saxelmwifoebriobis genezisis sakiTxebi.
_ saistorio moambe, 1924, w. I, gv. 61-62; am konkretul SemTxvevaSi mniSvnelovania diodore sicilielis cnoba
kolxTa tomis ara fazisis, rogorc herodote miiCnevda (T. yauxCiSvili. herodotes cnobebi saqarTvelos
Sesaxeb. Tb,. 1960, gv. 71), aramed azovis zRvis napirebze formirebis da, Sesabamisad, iq mkvidrobis Sesaxeb.
76 . qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. 1.
Tb., 1955, gv. 5.
77 . T. beraZe. Zveli egrisis (kolxeTis) samefo, gv. 34. ix. agreTve: T. beraZe, m. sanaZe. saqarTvelos
istoria, w. I. Tb., 2003, gv. 45-46. rogorc qvemoT iqneba naCvenebi, XVIII saukunis bolomde (miuxedavad aRmo-
savleT SavizRvispireTis eTnikuri suraTis mkveTri cvlilebisa) mTel rig ucxour (maT Soris rusul)
wyaroebSi, rukebze saqarTvelos saxelmwifoebrivi sazRvari, istoriuli tradiciisamebr, swored yubanTan,
azovis zRvasTan, an maTTan axlos fiqsirdeboda (ix. aqve rukebi ##1, 10, 16 da a.S).
78 . o.jafariZe. saqarTvelos istoriis saTaveebTan. Tb., 2003, gv. 203 (ix. aqve, Tavi II).
79 . . . , . . , . II. ., 1984, gv. 904-909; T. gamyreliZe.
Zveli kolxeTis satomo saxelTa istoriidan. _ saqarTvelos da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da
qarTuli terminologia. Tb., 1993, gv. 588. T. gamyreliZisagan gansxvavebiT, t. futkaraZes sityva `tyov~ ar
miaCnia Zv. w. II aTaswleulSi zanuris arsebobis damadastureblad (t. futkaraZe. qarTvelebi, gv. 282-284). is,
albaT, ufro saerToqarTveluri sityvaa, saidanac SemdgomSi miviReT tyebi (megr.) da tyavi.
80 . homerosi. odisea. gv. 218 (X, 303-306); Р. В. Гордезиани. Проблемы Гомеровского эпоса. Тб., 1978, gv. 209.
81 . `moli _ axali balaxi~. ix.: _ s. orbeliani. leqsikoni qarTuli, t. 1. Tb., 1991, gv. 500; es sityva
dResac arsebobs.
82 . SoTa rusTaveli. vefxistyaosani. _ qarTuli mwerloba, t. 4. Tb., 1988, gv. 262 (266-e strofi); Ш. В.
Дзидзигури. Грузинский язык. Тб., 1968, gv. 69.
35
masala iZlevian sakmaod myar safuZvels varaudisaTvis, rom Zv.w. II
aTaswleulis Sua xanebidan mainc afxazeTis Tanamedrove teritoria aia-
kolxeTis samefos, anu Zveli qarTuli saxelmwifos organul nawils Seadgenda
da mxolod qarTvelTa winaprebiT, saerToqarTveluri enis matarebeli xalxiT
iyo dasaxlebuli. o.lorTqifaniZis mtkicebiT, Zv.w. VIII saukunidan kolxeTi
moicavda mTlianad dasavleT saqarTvelos da uZveles qarTvelTa
samkvidrebels warmoadgenda.83 am samefos arsebobis periodSi megrel-Wanebsa da
qarTebs Soris enobrivi gansxvaveba jer ar unda yofiliyo, _ samarTlianad
wers g.meliqiSvili. misi azriT, `kolxi~ saxeli maSin `saerToqarTveluri Tu
qarTi-zanuri (megrul-Wanuri) elementis aRmniSvneli unda yofiliyo. ionieli
berZnebi qarTvel tomebs jer kidev qarTul-zanuri erTobis arsebobis
`kolxur~ xanaSi gaecvnen da `kolxi~ saxelsac, unda vifiqroT, am erTobis
aRsaniSnavad xmarobdnen~84. yvela winapiroba arsebobda maSin, raTa intensiurad
ganviTarebuliyo erTiani qarTuli eTnosis Camoyalibebis, albaT, bevrad adre
dawyebuli procesi. aseTi winapirobebi gaxldaT mravali saukunis ganmavlobaSi
arsebuli ekonomikurad mdidari (`oqromravali~), samxedro TvalsazrisiT
Zlieri (eladis dalaSqvris SemZle), kulturulad dawinaurebuli
(damwerlobisa da kartografiis mqone), teritoriulad vrceli kolxeTis
saxelmwifo, romlis sazRvrebi Tavdapirvelad aSkarad scildeboda qarTuli
wyaroebis egrisis farglebs da aRmosavleT saqarTvelos did nawilsac
moicavda (SemdgomSi `kolxeTi” da `egrisi” identuri cnebebia). mis
SemadgenlobaSi moqceuli engur-fsous monakveTic iyo is mxare, sadac
qarTvelTa eTnogenezis xangrZlivi procesi mimdinareobda. sruli safuZveli
gvaqvs, vifiqroT, rom qarTvelobam swored aia-kolxeTis epoqaSi miaRwia
konsolidaciis iseT maRal xarisxs, romelmac istoriis qartexilebs gauZlo.
rac mTavaria, SenarCunda saerToerovnuli TviTSegneba, romelic efuZneboda
saerTo kulturuli enis (miuxedavad fuZeenis rRvevisa), saerTo saxelm-
wifoebrivi gancdis (miuxedavad teritoriuli daqucmacebisa) arsebobas.
marTalia, eris konsolidaciis procesi SemdgomSiac grZeldeboda (am mxriv
gansakuTrebuli roli qristianobas miuZRvis), magram qarTveli xalxis myari
sulieri erToba mainc aia-kolxeTis xanaSi Camoyalibda. sxva axsna qarTvelTa
sami ZiriTadi Stos (megrul-svanur-qarTluri) mtkice erTobis unikaluri
faqtisa SeuZlebelia imis gaTvaliswinebiT, rom Semdgom epoqebSi qarTveli
xalxis arsebobis bevrad meti xnis ganmavlobaSi ukve gareSe faqtorebiT ganpi-
robebuli upiratesad dezintegraciis xelSemwyobi procesebi moqmedebdnen.
Zv.w. III-II aTaswleulebis mijnaze da ufro Soreul warsulSi dasavleT
saqarTvelos, maT Soris engur-fsous monakveTis mosaxleobaze, konkretul
eTnikur jgufze arsebiTi `msjelobis SesaZlebloba gamoricxulia~85 sakmarisi
wyaroTmcodneobiTi bazis uqonlobis gamo. miuxedavad amisa, arsebobs sruliad
gansxvavebuli mosazreba aRmosavleT SavizRvispireTis uZvelesi mosaxleobis
eTnikuri kuTvnilebis Sesaxeb. igi efuZneba usabuTo hipoTezas, romlis
Tanaxmadac III-II aTaswleulebSi mcire aziaSi mosaxle qaSqa-abeSlas tomebi
TiTqos afxaz-adiRTa winaprebi arian. am mosazrebas iziarebdnen p.uslari,
n.mari, p.uSakovi, d.gulia, v.struve, m.diakonovi da sxvebi86. n.mari afxazTa
pirvandel samSoblos kolxeTis samxreTiT da wina aziaSi eZebda; Tanamedrove
geografiuli saxelebi _ gubazouli, CibaTi, anCa (guria), agreTve aWara, fazisi
da a.S. man afxazur toponimebad miiCnia87. d.guliam yovelgvari dasabuTebis
Лингвистическая поездка в Абхазию (к этимологическим вопросам). – Известия..., 1913, №6, gv. 303-337; misive:
36
gareSe kolxebi afxazTa (afsuaTa) winaprebad Seracxa da daaskvna, TiTqos,
axal welTaRricxvamde mTeli kolxeTi, mcire somxeTi, CrdiloeT mesopotamia
da kolxeTis mimdebare sxva regionebi rogorc amierkavkasiaSi, ise CrdiloeT
kavkasiaSi afxazur-Cerqezulenovani xalxiT iyo dasaxlebuli88; ufro metic,
man Tavisi wignis mTeli Tavi (Tavi IV) miuZRvna imis `damtkicebas~, `rom
afxazebi egviptidan da abisiniidan, e.i. abasiidan arian gamosulebi~89. d.gulia
emyareboda XIX-XX saukuneebis evropel da qarTvel mecnierTa Sexedulebebs
qarTvelTa da sxva kavkasiel xalxTa winaprebis samxreTidan gadmosaxlebis
Sesaxeb90, kolxTa egvipturi warmoSobis herodoteseul Teorias. mosazreba
qarTvelTa samxreTuli warmomavlobis Sesaxeb eWvqveS dadga, rogorc ki
dasavleTis mecnierebma (b.grozni CexeTidan da sxv.) Tubalebi, muSqebi
(qarTvelebis savaraudo winaprebi) indoevropelebad aRiares. amis Semdeg iv.
javaxiSvilma, romelic qarTvelebis samxreTidan gadmosaxlebis Teorias
uWerda mxars, pozicia ramdenadme Secvala. igi Seudga qarTveli da sxva
kavkasieli xalxebis naTesaobis ideis damuSavebas. epigrafikuli wyaroebis,
tomobrivi saxelwodebebisa da toponimebis analizis safuZvelze
i.javaxiSvilma iranulenovan xalxebad aRiarebuli skviTebi da sarmatebi
adiRebis, CeCnebisa da lekebis winaprebad gamoacxada. CrdiloeT kavkasielTa
kvali, misi azriT, saqarTvelosa da mezobel albaneTSic moipoveboda;
toponimebisa da eTnonimebis es kvali mcire aziamde aRwevda, - werda mecnieri.
sakuTari monacemebis safuZvelze i.javaxiSvili odnavi gansxvavebiT, magram
mainc tradiciul Tvalsazriss daubrunda. amjerad, misi mtkicebiT, `monaTesave
qarTuli, qarTveluri da skviTur-sarmatuli tomebi” gadaadgildnen
samxreTidan CrdiloeTisaken; amitom uSualod qarTvelTa winaprebi Tubal-
tibarenebi da muSkebi//meSexebi, iv.javaxiSvilis azriT, indoevropelebi ver
iqnebodnen91.
akad. s.janaSiam sruliad axali Teoria wamoayena. `qarTvelebi warmoSobiT
wina aziis Zvels mkvidr mosaxleobas ekuTvnian~ da xeTa-subarebis
STamomavlebi arian, _ werda mecnieri; 6 aTasi wlis win uzarmazar terito-
riaze (wina azia, balkaneTi, apeninisa da pireneis naxevarkunZulebi) ganfenili
es mosaxleoba TandaTanobiT Seviwrovda, Zv.w. XIII saukunidan (xeTebis
saxelmwifos damxobis Semdeg) wvril-wvril saxelmwifoebad daqucmacda;
pirveli aTaswleulis pirvel saukuneebSi saqarTvelos Tanamedrove teri-
toriaze dasavluri da aRmosavluri kulturuli wre Camoyalibda, romelic
qarTvelTa or gaerTianebas _ dasavlurqarTuls da aRmosavlur qarTuls _
Seesabameboda; `dasavluri kulturuli wre Seicavda mTels dasavleT
saqarTvelos, CrdiloeT kavkasiis mTianeTs md.Tergis dasavleTiT, md. Woroxis
xeobasa da Savi zRvis samxreT sanapirosac”; Zv.w. VI saukunisaTvis, roca
urartus samefo daeca, saxelmwifoebrivma centrebma CrdiloeTisaken
gadainacvles92. s.janaSias Teoriam didi popularoba da mxardaWera moipova.
dRis wesrigidan moixsna qarTvelTa winaprebis sxvagan Zebnisa da maTi
gadmosaxlebis sakiTxi; yovelgvari azri dakarges d.gulias mosazrebebmac. unda
vivaraudoT, rom swored s.janaSias Teoriis gavleniT Tqva man uari Tavis
37
ZiriTad daskvnebze93, Tumca XX saukunis 30-ian wlebSi94 arc mkacri kritika
dahklebia mecnierTa Tu xelisufalTa mxridan95. d.guliam ki uaryo Zveli
absurduli Sexedulebebi, magram separatistuli istoriografia dRemde
iziarebs maT.96
egvipte-abisiniidan afxazTa gamosvlis idea seriozulad aravis miuRia,
samagierod araerTi cnobili avtori, rogorc zemoT aRiniSna, umTavresad
fonetikur msgavsebaTa safuZvelze qaSqa-abeSlas tomebs CerqezTa winaprebad
miCneul kerketebTan da afxazur-afsuur tomad monaTlul afSilebTan
aigivebda. erT-erTi pirveli iyo germaneli mecnieri edmund maieri, romelmac
sxva evropel mecnierebTan erTad jer kidev 1884 wels kolxebi, savaraudod,
qaSqebad miiCnia.97 igive mosazreba gamoTqva miSel TamaraTim (mixeil
TamaraSvilma) 1910w. romSi frangul enaze gamocemul wignSi `qarTuli eklesia
dasabamiTgan dRemde~98. qasqebs kolxebad Tvlida iv. javaxiSvilic99.
gansxvavebuli varaudebi gamoTqves i.diakonovma, i.dunaevskaiam,
g.meliqiSvilma100. am ukanasknelis azriT, qaSqa-abeSla protoxeTebis (xaTebis)
monaTesave krebiTi mniSvnelobis erTi da igive tomobrivi saxelis ori
sxvadasxva variantia. qaSqebis saxeliT xeTebi moixseniebdnen Crdilo-aRmo-
savleT mcire aziis mTielebs, romelTa Soris, TiTqos, iyvnen, - werda
g.meliqiSvili, - rogorc afxaz-adiRTa, ise qarTvelTa winaprebic101.
XX saukunis 50-60 wlebidan aqtiurad muSavdeboda afxazTa samxreTuli war-
moSobis Teoria, rac dakavSirebuli iyo p.ingoroyvas fundamenturi naSromis _
`giorgi merCules~ (Tb., 1954) oficialur dagmobasTan. masSi dasabuTebulia
afsua-afxazTa Crdilokavkasiuri warmoSobisa da gvian Sua saukuneebSi
samegrelos samTavros Crdilo-dasavleT nawilSi Camosaxlebis, rogorc qvemoT
iqneba naCvenebi, adrec arsebuli Teoria. amis gamo aRelvebuli afxazuri sa-
zogadoebis daSoSminebis mizniT da aseve politikuri motivebiT sabWoTa
kavSiris kompartiis centralurma komitetma (romlis gansakuTrebuli
kontrolis qveS imyofeboda istoriuli mecniereba) 1956 wlis 10 ivlisis
dadgenilebiT qarTvelebi afxazTa (aseve osTa da somexTa) erovnuli kulturis
viTom likvidaciisa da asimilaciis mcdelobaSi daadanaSaula. `braldeba~
aRiares saqarTvelos kompartiis centraluri komitetisa (1956 wlis 6-8 ag-
visto) da afxazeTis saolqo komitetis (1956 wlis 16 agvisto) plenumebma102.
ararsebuli `qarTuli Sovinizmis~, afxazTa erovnul-kulturuli `Cagvris”
dagmobam gza gauxsna istoriografiaSi p.ingoroyvas Teoriis sapirispiro
varaudebis, maT Soris afxazTa samxreTuli warmoSobis koncefciis
damkvidrebas.
93 . . . « ». , 1951.
94 . 30-ani wlebidan sabWoTa istoriografiaSi damkvidrda zemodan dakveTiT damuSavebuli n. maris axali
koncefcia xalxTa adgilobrivi warmomavlobis Sesaxeb; amiT uari eTqva migraciul Teoriebs, brZola
gamocxadda nacionalizmisa da Sovinizmis winaaRmdeg (ix. . Шни . , gv. 290).
95 . d.gulias, aseve s.basarias ( . , 1923) da s. aSxvawaas ( . .
. , 1925) antimecnieruli publikaciebis kritika (maT Soris partiuli organizaciebis mxridan) ix.:
. . , . I. , 1934. gv. 13-18; В. Шнирельман. Войны памяти, gv. 290-291.
96 . . , 1991, gv. 9-11; . . ж , . . . , gv. 4-5.
97 . А. С. Хаханов. Древние пределы разселения грузин по Малой . ., 1903, gv. 17; g.meliqiSvili. saqarTvelos,
kavkasiis ..., gv. 32.
98 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 515.
99 . iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, w. I-II. Tb., 1913, gv. 26.
100 . И. М. Дьяконов. Языки древней Передней Азии. М., 1967; misive: Предыстория армянского народа. М., 1968, gv. 12-13;
misive: Урарту, Фригия, Лидия. – История древнего мира. Расцвет древних обществ. Изд. III. М., 1989, gv. 40, 46-49; И. М.
Дунаевская. О структурном сходстве хаттского языка с языками Северо-Западного Кавказа. – Исследования по истории культуры
народов Востока. М., - Л., 1960; Г. А. Меликишвили. Наири – Урарту. Тб., 1954, с. 77, 401; misive: К истории древной Грузии. Тб.,
1959, с. 97, 120-122; misive: saqarTvelos, kavkasiisa da maxlobeli aRmosavleTis mosaxleobis sakiTxisaTvis. gv.
32; misive: Ziebani saqarTvelos, kavkasiisa da axlo aRmosavleTis Zveli istoriis dargSi. Tb., 1999, gv. 84-96.
101 . saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 1, gv. 360.
102 . komunisti,1956, 9, 25 agvisto.
38
aRniSnul Temas Seexo k.Sayrili. mas miaCnda, rom qaSqebi adiRTa winaprebi
arian, abeSla ki _ afsua-afxazebisa; daaxloebiT III-II aTaswleulebis mijnaze
isini TiTqos nel-nela daiZrnen kavkasiisaken da Zv.w. I aTaswleulSi
Tanamedrove afxazeTis teritoriamde moaRwies; avtoris azriT, mosuli
afxazur-adiRuri tomebi ganviTarebis ufro maRal safexurze idgnen, vidre
adgilobrivi mosaxleoba, romelsac Tavs moaxvies TavianTi ena da kultura103.
amasTanave k.Sayrili arafers ambobs (da verc ityoda) imis Sesaxeb, Tu raSi
gamoixateboda viTom mcire aziidan gadmosaxlebulTa kulturuli upiratesoba
da sad gaqra igi SemdgomSi. amasTanave unda aRiniSnos, rom arqeologiuri
masala ar adasturebs mosaxleobis Semadgenlobis radikalur cvlas Zv.w. I
aTaswleulSi, an mis gadaadgilebas mcire aziidan CrdiloeT kavkasiis
mimarTulebiT.
qaSqa-abeSlas tomebis mcire aziidan kavkasiaSi, maT Soris dasavleT
saqarTveloSi gadmosaxlebis Teorias mxars uWerda arqeologi l.soloviovi.
misi azriT, dolmenebi afxazeTSi qaSqebma daamkvidres, Tumca TviTonve
aRniSnavda, rom SavizRvispireTSi es dolmenebi mcireazieli tomebis savaraudo
gadmosaxlebamdec aris dafiqsirebuli104. aRniSnul mosazrebas emxroboda
z.anCabaZec; igi amtkicebda, rom afxazuri eTnosis Camoyalibeba moxda kavkasiis
SavizRvispireTSi adgilobrivi aborigenuli mosaxleobisa da Crdilo-dasavleT
mcire aziidan mosuli tomebis konsolidaciis xangrZlivi procesis (neoliTis
xanidan wina antikuri xanis bolo saukuneebamde) Sedegad;105 SemdgomSi
z.anCabaZem ramdenadme gansxvavebuli mosazreba warmoadgina. misi mtkicebiT,
afxazur-adiRur-qarTvelur tomebs uxsovari droidan ekavaT kavkasiis
dasavleTi nawili da mimdebare raionebi mcire aziaSi. e.w. dolmenuri
kulturis ayvavebis periodi, III aTaswleulis dasasruli - II aTaswleulis
pirveli naxevari, unda ganvixiloT, _ werda mecnieri, _ rogorc Zvelafxazuri
eTnosis Camoyalibebis periodi, vinaidan ufro metad swored maSin moxda
protoafxazur-adiRuri eTnikuri erTobis saboloo rRveva106. z.anCabaZesTan ver
vpoulobT sarwmuno monacemebs III-II aTaswleulebSi dasavleT saqarTveloSi,
kerZod, engur-fsous monakveTze maincdamainc Zvelafxazuri tomebis mkvidrobis
Sesaxeb. S.inal-ifas azriTac, xaTur-afxazur-adiRuri tomebi samxreTidan Camo-
sulni ki ar arian, aramed III-II aTaswleulebSi saxlobdnen teritoriaze
CrdiloeT kavkasiidan mcire aziamde107.
eTnikuri istoriis sakiTxebs Seexo o. jafariZec. kavkasiis kulturul-
enobrivi daSlis Semdeg (IV-III aTaswleulebi) mis dasavleT nawils (afxazeTis
CaTvliT) xaTur-afxazur-adiRuri tomebi ikaveben, _ werda igi, _ qarTveluri
tomebi ki am dros amierkavkasiis dasavleT da centralur olqebSi arian.
dasavleT kavkasiaSi aRmoCenili kultura o.jafariZem afxaz-adiRTa
kuTvnilebad miiCnia108. samwuxarod, imaves amtkicebda mecnieri mogvianebiTac109.
o.jafariZis pozicia amJamadac TiTqmis ucvleli rCeba _ gvianneoliTis xanaSi
(III aTaswleuli) afxaz-adiRTa winaprebi yubanispireTSi arian, magram dasavleT
kolxeTSi maTi yofna gamoricxuli ar aris; aq isini viTom qarTveluri tomebis
mezoblad mosaxleobdnen, ramac, SesaZloa, ganapiroba afxazur-adiRur da qarT-
103 . К. Шакрыл. К вопросу об этногенезе абхазско-адыгских народов. – Ученые записки Адыгейского НИИ, IV. Краснодар,
1965, с. 205-221.
104 . Л. Н. Соловьев. Новый памятник культурных связей Кавказского Причерноморья в эпоху неолита и бронзы – стоянки
39
velur enebSi asaxuli Sexvedrebi110. sinamdvileSi aseTi Sexvedrebi bevrad
ufro gviandeli xanisaa.
arsebobs sapirispiro Sexedulebebic. mcire aziidan dasavleT kavkasiaSi
qaSqebis gadasaxleba, ar dasturdeba arqeologiuri masalebiT111, maT Soris
dolmenebiT, romlebic ar arian dafiqsirebuli mcire aziaSi112. mxedvelobaSia
misaRebi is garemoebac, rom qaSqebis eTnikuri jgufi dRemde arsebobs iranSi113.
afxaz-adiRTa lingvistur kavSirebs xaTebTan uaryofs germaneli mecnieri
a.kamenhuberi. igi miiCnevs, rom xaTuri da kavkasiuri enebis genetikurad
erTmaneTTan dakavSirebis mcdeloba warumatebeli iqneba imis gamo, rom
xaTuris kvdomidan kavkasiuri enebis werilobiT fiqsaciamde 3000 weliwadia
gasuli; Sesabamisad, daskvnebis gamosatanad aucilebeli masala ar darCa;
aqedan gamomdinare, igi uaryofs i.dunaevskaias pretenziebs imis Taobaze, rom
jerovnad ar mimdinareobs xaTur da afxazur-adiRur enebs Soris stru-
qturuli Tu SesaZlo genetikuri kavSirebis Seswavla; mecnieri darwmunebulia,
rom am enebSi arsebul msgavsi JReradobis sityvebs kavSiri erTmaneTTan ara
aqvT114.
genetikuri kavSiris arseboba Cerqez-adiRTa winaprebis aRmniSvnel `qasag~,
`qaSag~ terminebsa da qaSqas Soris gamoricxulad miaCnia n.volkovas, vinaidan
wyaroebSi isini ori aTasi wlis intervaliT moixseniebian115. aseTive Sualedia
lursmuli warwerebis `abeSlasa~ da `qarTlis cxovrebis~ `afSils~ Soris.
marto did wyvetilobas drosa da agreTve sivrceSic damajerebel
argumentad ar miiCnevs gr.giorgaZe. mecnieris azriT, ufro mTavari is gaxlavT,
rom `qaSag~ _ `qaSqas~ igiveobis dasadgenad mxolod terminTa fonetikuri
msgavseba (romelic SeiZleba SemTxveviTi iyos) sakmarisi ar aris; xeTuri
wyaroebis `qasqa~ msgavsi an identuria sxvadasxva epoqis xalxTa saxelwode-
bebisa, romlebic cxovrobdnen (zog SemTxvevaSi axlac cxovroben) msoflios
sxvadasxva mxareSi (kamerunSi aris tomi `qasqa~, indoeTSi _ gaSqa, pamfiliaSi -
samxreT mcire aziaSi – cxovrobda qerqoi da a.S.); gr.giorgaZe yuradRebas
aqcevs im garemoebasac, rom `qaSagi~ s.-s. orbelianTan ganmartebulia rogorc
`mozrdili tyve~, xolo zaza fanaskertelTan sityva `qaSqi~ _ niSnavs `wueni
qeris korkotisa~ (gamoiyeneboda ludis aRsaniSnavadac)116. ufro zustad, s.-s.
orbeliani aseT ganmartebas iZleva: `qaSagi mozrdili tyve, da baRana-Cvili~117.
d.CubinaSvili ufro akonkretebs am qarTuli sityvis mniSvnelobas: `qaSagi,
tyved gasayidad daniSnuli mozdili yrma~118. aqve, gansjisaTvis SegviZlia
davsZinoT, rom Cingiz-xanis pirad gvardias qeSigi erqva. amrigad, mtkicebas
`qaSag”-`qaSqas” identurobis Sesaxeb mtkice safuZveli ar gaaCnia.
gr.giorgaZem Seiswavla qasqebis eTnikuri vinaoba; man ar gaiziara mosazreba
xaTebTan maTi identificirebis Sesaxeb im mizeziT, rom es tomebi ganviTarebis
sxvadasxva safexurebze imyofebodnen; afxazur-adiRur tomebTan qasqebis
dakavSirebac aradamajereblad miiCnia tomTa saxelebis bgeriTi siaxlovis
garda sxva argumentebis uqonlobis gamo; ar arsebobs agreTve qasqebis
gadasaxleba-gadmosaxlebis damadasturebeli raime masala. xeTur da lursmul
110 . o. jafariZe. qarTveli eris eTnogenezis saTaveebTan. Tb., 2006, gv. 248.
111 . Е. Алексеева. Древняя и средневековая история Карачаево-Черкессии. М., 1971, с. 186-198.
112 . В. Марковин. Дольменная культура и вопросы раннего этногенеэа абхазо-адыгов. Нальчик, 1974, с. 29.
113 . . . а . –
- . , 1980, . 166.
114 . А. Камменхубер. Хатский язык. – Древние языки Малой Азии. Под редaкцией И. М. Дьяконова и Вяч. Вс. Иванова. М.,
1980, с. 23-98.
115 . Н. Г. Волкова. Этнонимы и племенние названия Северного Кавказа. М., 1973, с. 22.
116 . gr. giorgaZe. uZvelesi axloaRmosavluri eTnosebi da qarTvelTa warmomavloba. Tb., 2002, gv. 96-97.
117 . sulxan-saba orbeliani. leqsikoni qarTuli, II. Tb., 1993, gv. 218.
118 . d. CubinaSvili. rusul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1984, gv. 1330.
40
teqstebSi asaxuli qasquri toponimebis119, sakuTari saxelebisa120 da calkeuli
sityvebis121 pirveladma analizma mecnieri im daskvnamde miiyvana, rom qasqebi met
erTobas avlenen qarTvelebTan (megrel-lazebTan da svanebTan), vidre afxaz-
adiRebTan122.
gr.giorgaZe ganixilavs abeSlaelTa123 vinaobis sakiTxsac. asureTis mefis
tiglaTfalasar I-is (Zv.w. 1115-1077ww.) saxeliT Sedgenil teqstebSi isini
moxseniebuli arian qasqebis variantad, rac imas unda niSnavdes, rom lursmuli
teqstebis qaSqac aseve sinonimia imave abeSlasi, _ wers mecnieri da daaskvnis:
`Tuki am Sexedulebas (`qaSqa~ _ `abeSlas~ sinonimobis Sesaxeb) gaviziarebT,
maSin xeTuri da asuruli wyaroebis qasqebi (qaSqebi) da asuruli teqstebis
abeSlaelebi (saerTo jamSi afsilebic _ `abeSla~ da `afsili~ terminebis
gaigivebis SemTxvevaSi) erTi da imave Camomavlobis _ samxreTkolxuri war-
moSobis tomebia~124.
mTeli rigi argumentebis moSveliebiT (uzustobebi asurul teqstebSi,
abeSlaelTa lokalizacia, xeTur teqstebSi maT Sesaxeb informaciis uqonloba,
politikur asparezze SedarebiT gvian gamoCena da a.S.) gr. giorgaZe uaryofs
`qaSqa~ _ `abeSlas~ igiveobas da gamoTqvams varauds, rom abeSlaelebi
qaSqebTan da muSqebTan erTad dasavlurqarTveluri warmoSobisani arian;
amasTanave, hipoTeturs uwodebs `abeSla~ _ `afsil~ _ `afsuas~ _ sul
sxvadasxva epoqisa da regionis xalxebis gaigivebis mcdelobas, romelic
mxolod da mxolod terminTa miaxloebiT msgavsebas efuZneba; Tuki aseT
igiveobas davuSvebT, `maSin afsilebic kolxuri (megrul-lazuri)
warmomavlobis tomad unda CavTvaloT, radgan abeSlaelebi qaSqebTan erTad
swored aseT tomad migvaCnia~125. aseTia gr.giorgaZis mosazreba, romelic
principulad gansxvavdeba am sakiTxze sxva mecnierebis, maT Soris g. meliqiS-
vilis126 daskvnebisagan. imedia, momavalSi es mosazreba damatebiTi argumentebiT
gamyardeba.
mcire aziis Crdilo-dasavleTidan afxazur-adiRuri tomebis winaparTa
dasavleT kavkasiaSi gadasaxlebis Tu am tomebis kavkasiidan mcire aziamde
gavrcelebis Teoriis dasabuTebas dasavleT saqarTveloSi amJamad arsebulo
toponimebiTac cdiloben. rogorc ukve iTqva, erT-erTi pirveli iyo n.mari, ro-
melmac dasavleT saqarTvelos zogierT regionSi (aWara, guria, svaneTi, raWa)
arsebuli calkeuli toponimebi viTom aq 3 aTasze meti wlis win mosaxle
afxazTa winaprebs miakuTvna. sabWoTa periodSi es mosazreba ganaviTares d.
guliam, s. janaSiam, iv. javaxiSvilma da sxvebma. `afxazur-Cerqezuli
etimologiis mdinareTa da pirTa saxelebis~ safuZvelze d. guliam mTeli
(daTa, TaTa), dadidu, TemeTi, TiTa (diTa), qasqaili (qasqeli), sameTili (samTeli), dadilu (dadieli) da a. S.
121 . fegafilu, figuriali, fifalala, fiTauria, fiTunTuS da a. S. (maTi mniSvneloba ucnobia)
122 . gr.giorgaZe. dasax. naSromi, gv. 108-111; n. xazaraZe Tvlis, rom urTierTkavSiri muSqebsa da mosxebs,
muSqebsa da qaSqebs, qaSqebsa da mosxebs Soris aSkaraa, rac mosxebisa da muSkebis aRmniSvneli terminebis
igiveobis erT-erT mowmobad SeiZleba CaTvaloT (n. xazaraZe. mesxi eTnikuri terminis istoriisaTvis.
saqarTvelos da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia. Tb., 1993, gv. 39).
123 . i. gelbi `abeSla~ termins akavSirebda mesopotamiuri wyaroebis `afSil~ (`abSil~) saxelwodebasTan,
xolo abeSlaelebis teritorias _ md. tigrosisa da vanis tbas Soris mdebare raionebTan. sityva `abeSla~
Tavisi fonetikuri SemadgenlobiT axlos dgas agreTve erT-erTi asureli mefis saxelTan _ abiaSal
(afiaSal); igive sityva SeiZleba gagebul iqnas rogorc mamakacis saxeli `abiSalam~. gr.giorgaZe dasaSvebad
miiCnevs, rom abeSlaelebi semituri warmoSobisa iyvnen (gr. giorgaZe. dasax. naSromi, gv. 119)
124 . gr. giorgaZe. dasax. naSromi, gv. 115. gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom Zv.w. III-II saukuneebSi
winare qarTveluri ena jer kidev ar iyo dialeqtebad dayofili.
125 . iqve. gv. 121.
126 . g. meliqiSvili. Ziebani ... gv. 93-96.
41
dasavleT kavkasia, somxeTi da TurqeTi, rogorc zemoT iTqva, afxazTa
winaprebis istoriul sacxovrisad gamoacxada127.
s.janaSias moxsenebaSi `Cerqezuli (adiReuri) elementi saqarTvelos
toponimikaSi~ (1933w.) `araqarTuli~ saxelwodebebis (akamfsi, sufsa, agidayva,
aWyva, malTayva, boboyvaTi, bereyva da a.S.) analizis safuZvelze gakeTebulia
daskvna: `saqarTvelos teritoriis garkveul nawilSi Cerqezuli toponimika
udavod dadasturebulad unda CaiTvalos... es ki aq Cerqezuli mosaxleobis
odindeli mosaxleobis nakvalevia~128. igive mosazreba gamoTqva iv.javaxiSvilma.
fs-bolokiduriani hidronimebi man Cerqezulad aRiara, xolo fS-
bolokiduriani saxelebis saxelmdeblad yabardoelebi miiCnia, yva, yuara ki
afxazebs miakuTvna129. manve sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiaSi 1939w.
maisSi wakiTxul moxsenebaSi im motiviT, rom Cerqezulad yva Ze-s niSnavs,
qarTuli gvarebi ingoro-yva, Wanu-yva-Ze, Rele-yva adiRuri warmoSobis gvarebad
gamoacxada. aseve adiRur toponimebad CaTvala xofa, sinopi. sofel bJinevis
(xaragaulis r-ni) saxelwodebac Cerqezulad (niSnavs niors) iqna axsnili.
`amrigad, _ askvnis iv.javaxiSvili, _ istoriamdel xanaSi adiRevelebi unda
yofiliyvnen dasaxlebuli dasavleT amierkavkasiaSi, istoriuli xanis
saqarTvelos teriroriaze~130.
fs-, fS-, yva- elementebis Semcveli onomastika, mTel rig garemoebaTa gamo,
Cerqez-adiRTa winaprebis nakvalevad ver CaiTvleba. pirvel rigSi, moyvanili
toponimebi da hidronimebi laTinuri, berZnuli da qarTuli warmoSobisaa,
razec yuradRebas iv.javaxiSvilic amaxvilebda131; meorec, maTi nawili ekuTvnis
ara 3-5 aTasi wlis winandel periods, aramed gvianantikuri, an, SesaZloa
adreuli Sua saukuneebis xanas, roca md.rionis samxreTiT mdebare TiTqmis
ukacriel teritoriebze (Tanamedrove guria, imereTisa da aWaris nawilebi)
kvlav qarTuli mosaxleoba damkvidrda132; meore nawili Zvel werilobiT
wyaroebSi saerTod ar ixsenieba. Cerqez-adiRTa nakvalevad miCneuli
saxelwodebebis daTariRebis aucileblobaze ki savsebiT samarTlianad
gaamaxvila yuradReba m.inaZem133; mesamec, msgavsi toponimebi mravlad gvxvdeba
rogorc saqarTveloSi, ise evraziisa da afrikis kontinentebze134. yva- (kva), fs-,
fS- komponentebis Semcveli sityvebic sakmarisad moipoveba sxvadasxva enebSi,
135 . amfsoni, afsida, afsindi, afsioreba, afski, akvalangi, akvamarini (minerali), akvaparki, ayva (laT.
wyali), ayvaviTi (macocxlebeli wyali), elifsisi (berZn.), elifsoidi (beZrn.), fsalmuni, fsaltiri, fsati,
fsevdonimi, fseli, fsveni, fsoni, fsiadi (sasakmevle), fsiti (arCvi), fsilebi (msubuqi qveiTi jari
saberZneTSi), fsolefiti (mcenare), fsilomelani (minerali), fsilosi (berZn. SiSveli), fsini, fsiqo, fskeri,
fsovi, fsoriazi, fstvini, fSani, fSati, si-yva-ruli, yvavi, yvavili, yvanCala da a. S.
136 . yva-s Semcveli gvarebis Cerqezul-adiRur warmoSobas Tu davuSvebT, es mxolod imas niSnavs, rom
aseTi gvarebis matarebelTa winaprebi sxvadasxva socialuri mizezebis gamo arc Tu ise Soreul warsulSi
CrdiloeT kavkasiidan saqarTveloSi Camosaxlebulan (Sdr. gruzinovebi ruseTSi, sokolovebi, gogolebi
saqarTveloSi, gvari afxazi kaxeTSi, marSaniebi guriaSi, da a. S.).
137 . gr. giorgaZe axloaRmosavlur eTnosebs Sumerebis CaTvliT, sakmaod dasabuTebulad, ara afsua-
afxazebTan, aramed dasavlur-qarTul samyarosTan akavSirebs (gr. giorgaZe. dasax. naSromi, gv. 22-26 da a. S.).
138 . n. lomouri. klavdios ptolemaiosi, `geografiis saxelmZRvanelo~, cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. _
masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 32. Tb., 1955, gv. 52.
139 . georgika, t. 2. Tb., 1965, gv. 11.
1. n. lomouri. Zveli afxazeTis eTno-kulturuli istoriidan. Tb., 1998, gv. 5; ix. agreTve misive: Некоторые
вопросы ранней истории Абхазии (Ответ проф. Ш. Д. Инал-ипа). _ macne istoriis... seria, 1990, #3, gv. 165-166.
2. o. lorTqifaniZe. `oqromravali kolxeTi~ (miTi da realoba). _ samegrelo, kolxeTi, odiSi. Tbilisi-
zugdidi, 1999, gv. 61.
43
ar eTanxmeba mosazrebas Zv.w. VIIIs. bolo meoTxedSi kolxeTis samefos
arsebobis Sewyvetis Sesaxeb da varaudobs, rom kimerielTa SesaZlo Semosevas
katastrofuli Sedegebi ar mohyolia; winaaRmdeg SemTxvevaSi, es faqti
aisaxeboda arqeologiur masalaSic (ix. aqve, gv. 26-27) da berZnul-somxur
mwerlobaSic3. unda iTqvas, rom pirdapiri Tu iribi monacemebi sxva
varaudebisaTvis _ kimerielebis mier kolxeTis sruli ganadgurebis, samefos
teritoriaze mezobeli mTielebis SemoRwevisa da damkvidrebis, `ZalTa
Tanafardobis Secvlis~ Sesaxeb4 ar arseboben. roca danamdvilebiT isic ki ar
aris cnobili, kimerilebma aRmosavleT SavizRvispireTi marTlac gamoiares da
miayenes Tu ara dartyma Crdilo-dasavleT kolxeTs, yovelgvar azrs kargavs
Semdgomi varaudebis mTeli seriali am `dartymis~ negatiuri Sedegebis Taobaze.
meti safuZveli arsebobs sxva varaudisaTvis _ kolxeTis samefom gansakuTre-
bul Zlierebas swored Zv.w. VIII saukunidan miaRwia (diauxis samefos
ganadgureba da SemoerTeba da a.S.). im droidan daiwyo da momdevno saukuneebSi
ufro intensiurad mimdinareobda Savi zRvis sanapiroebis berZnuli
kolonizacia, ramac gavlena iqonia politikuri procesebis Semdgom
ganviTarebaze. marTebulia m. lorTqifaniZis mosazreba qarTuli saxelmwifos
istoriis uwyveti xazis arsebobis Sesaxeb5. es uwyvetoba dadasturebulia
T.miqelaZiseuli periodizaciiTac6, romlis Tanaxmad, Zv.w. XIII s-dan dawyebuli
kolxeTis samefos istoriis pirveli periodi Zv.w. VIs. Sua xanebSi dasrulda.
mecnieri mas `Zveli samefos periods~ uwodebs; amis Semdeg iwyeba da Zv.w. I
saukunemde grZeldeba `Sua samefos~ axali periodi, romelic gviandeli (I-IV
ss.) samefos periodma Secvala7.
45
monetebis (kolxuri TeTris) mimoqceva146 berZnebis mosvlamde aq Zlieri samefo
xelisuflebis arsebobaze miuTiTebs. amrigad, Zv.w. VIs-Si kolxeTis samefo ki
ar Camoyalibda147, aramed gadavida ganviTarebis ufro maRal safexurze, rac
SavizRvispireTis berZnuli koloniebis meSveobiT mTel antikur samyarosTan
ekonomikurma da kulturulma daaxloebam, aseve SedarebiT xelsayrelma
sagareo pirobebma (mSvidobiani da garkveulwilad megobruli urTierToba
aqmenidur sparseTTanac) ganapirobes148.
adreantikuri xanis Tanamedrove afxazeTis teritoriaze arsebuli
eTnopolitikuri situacia asaxulia werilobiT wyaroebSi. gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba berZeni logografosebis149 hekate mileTelis (Zv.w. VIs),
skilaqs kariandelis (Zv.w. VIs.; misi cnobebi Semonaxulia Zv.w. IVs. Sua xanebis
avtorTan _ fsevdo skilaqs kariandelTan), helanike mitilenelis (Zv.w. Vs.
meore naxevari), `istoriis mamis~ _ herodotes (Zv.w. Vs.) da sxvaTa cnobebs.
hekate mileTelis Txzulebis (`dedamiwis aRweriloba~) fragmentebi,
romlebic ax.w. VIs. avtoris _ stefane bizantielis leqsikon `eTnikaSi~150 aris
SemorCenili, Semdegnairad gvixataven Crdilo-dasavleT saqarTvelos eTnikur
suraTs: `koraqsebi, kolxuri tomi, kolebis mezoblad; hekate `aziaSi~ (ambobs)
`koraqsebis kedeli da koraqsikes mxare~.
kolebi, tomi kavkasionTan; hekate `aziaSi~ (ambobs): `xolo kavkasionis qveda ferdebs
ewodeba kolikis mTebi; qveyana (iwodeba) koliked~151.
skilaqs kariandelis naSromSi `dasaxlebuli evropis, aziisa da libiis
zRvis irgvliv mogzauroba~152 aRmosavleT SavizRvispireTi aRwerilia
CrdiloeTidan _ md.tanaisidan (doni) samxreTisaken, dasaxelebulia aq
macxovrebeli xalxebi, agreTve qalaqebi da mdinareebi. igi werda:
`70. savromatebi. mdinare tanaisidan iwyeba azia da misi pirveli tomi pontosTan
aris savromatebi, xolo savromatTa tomi aris qalTa mier marTuli.
71. maiotebi. qalTa mier marTulTa Semdeg arian maiotebi.
72. sindebi. maiotebis Semdeg aris tomi _ sindebi. maTi (sacxovrisi) vrceldeba tbis
iqiTac. maTSi aris Semdegi elinuri qalaqebi: fanagoriis qalaqi, kepo, sindis
navsadguri, patusi.
73. kerketebi. sindis navsadguris Semdeg aris tomi kerketebi.
74. toretebi. kerketebis Semdeg aris tomi _ toretebi, elinuri qalaqi torikosi da
da navsadguri.
75. aqaiebi. toretebis Semdeg aris tomi _ aqaiebi.
76. henioqebi. aqaiebis Semdeg aris tomi _ henioqebi.
77. koraqsebi. henioqebis Semdeg aris tomi _ koraqsebi.
78. kolebis (tomi). koraqsebis Semdeg aris kolebis tomi.
79. melanqlainebi. kolebis (tomis) Semdeg aris tomi _ melanqlainebi. maTSi aris md.
metasorisi da mdinare aigiposi.
80. gelonebi. melanqlainebis Semdeg arian gelonebi.
81. kolxebi. amaT Semdeg aris tomi kolxebi, qalaqi dioskurisi, elinuri qalaqi
gienosi, mdinare gienosi, mdinare qerobiosi, mdinare qorsosi, mdinare ariosi, mdinare
fasisi da elinuri qalaqi fasisi, mdinaris zeviT ayolebiT 180 stadionis manZilze
146 . Д. Капанадзе, К. Голенко. К вопросу о происхождении колхидок. _ Вестник Древней Истории , 1957, №4, gv. 88-95; o.
lorTqifaniZe. Zveli qarTuli civilizaciis saTaveebTan. Tb., 2002, gv. 206.
147 . З. В. Анчабадзе. Очерк, gv. 27 da sxv.
148 . ix. ufro vrclad: o. lorTqifaniZe. antikuri samyaro da Zveli kolxeTi. Tb., 1966; misive: argonavtika
da Zveli kolxeTi. Tb., 1986.
149 . istorikosebi, romlebic proziT werdnen. ix.: n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb. _ masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis, nakv. 35. Tb., 1963, gv. 3-35.
150 . georgika, t. III. Tb., 1936, gv. 272-289.
151 . n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi..., gv. 29.
152 . skilaqs kariandelis pirovnebisa da naSromis Sesaxeb ix.: n. lomouri. berZeni logografosebis
cnobebi...; ak. uruSaZe. Zveli kolxeTi argonavtebis TqmulebaSi. Tb., 1964; ufro vrclad: T. yauxCiSvili.
berZeni mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, I (skilaqs kariandeli, skimnos qioseli, dionisios
periegeti). Tb., 1967.
46
aris didi barbarosuli qalaqi, saidanac iyo medea. aq aris mdinare risi, mdinare isisi,
mdinare lestoni (yaCaRTa wyali) da mdinare afsarosi~153.
helanike mitilenelis `tomTa da qalaqTa dafuZneba~, agreTve palefate
abidoselis (Zv.w. IVs.) Txzulebebi sindebisa da meoteli skviTebis samxreTiT
macxovrebel xalxebze aseT informacias gvawvdian:
`qarimatebi _ tomi pontos gayolebaze. palefate `troikis~ meSvide wignSi (ambobs):
`kerketebs esazRvrebian mosxebi da qarimatebi, romlebmac aiRes parTenioni evqsinis
pontosTan. (moixsenebs) helanikec `tomTa da qalaqTa dafuZnebebSi~: `kerketebis zemoT
cxovroben mosxebi da qarimatebi, qvemoT henioxebi, zemoT ki koraqsebi~~154
uaRresad mniSvnelovan cnobebs Seicavs herodotes `istoria~:
`xolo meotidis tbidan md. fazisamde da kolxebamde aris 30 dRis savali msubuqad
SeiaraRebuli (kacisaTvis), xolo kolxididan midiaSi didi araa gadasavali (1. 104)...
cxadia, rom kolxebi egvipetelebi arian. amas me TviT mivxvdi uwin, vidre
movismendi... SevekiTxe orives, kolxebs ukeT axsovdaT egviptelebi, vidre egviptelebs
kolxebi. egviptelebi amboben, rom maT miaCniaT, rom kolxebi arian sesostrisis
laSqridan, xolo TviT mec ase meCveneboda, radgan (kolxebi) arian Savgvremanebi da
xuWuWTmianebi..., magram amasTanave da ufro metad (amas mowmobs is), rom yvela
xalxTagan mxolod kolxebi, egviptelebi da eTiopelebi arian, romlebic imTaviTve
misdeven winadacveTas...
kidev sxva ramec SeiZleba, rom kolxebis Sesaxeb vTqva maTi egviptelebTan
msgavsebis Sesaxeb: mxolod eseni da egviptelebi amuSaveben sels erTnairad; mTeli
cxovreba da ena msgavsi aqvT erTmaneTisa... (2. 104).
kolxebmac daiweses saCuqrebi da maTma mezoblebmac, vidre kavkasionis mTebamde
(radgan am mTebamde vrceldeba sparseTis mmarTveloba, xolo kavkasionidan
CrdiloeTisaken mdebare qveynebs araferi undaT icodnen sparselebisa), amaT saCuqrad
daiweses Cven dromde, yovel mexuTe wels rom gadaixadon asi yrma da asi qalwuli...
(III. 97).
sparselebi cxovroben da aRweven samxreTis zRvamde, romelsac uwodeben mewamuls.
amaT zemoT CrdiloeTis mimarTulebiT cxovroben midielebi, midielebs zemoT
saspeirebi, saspeirebs zemoT kolxebi, romlebic aRweven CrdiloeTis zRvamde,
romelsac erTvis md. fazisi. es oTxi tomi mosaxleobs zRvidan zRvamde (4. 37).
yvela adamianebze ufro veluri Cveulebebi androfagebsa aqvT. isini arc
samarTalsa scnoben da arc raime kanons iyeneben. isini momTabareebi arian. tanisamoss
atareben skviTuris msgavss, xolo ena ki sakuTari aqvT. am xalxebidan mxolod eseni
Wamen adamianis xorcs (4. 106).
yvela melanxlenebi Sav tansacmels atareben, aqedana aqvT maT es saxelic, xolo
Cveulebebs skviTebisas misdeven (4. 107).
marebs hqondaT Tavebze adgilobrivi mownuli muzaradebi, tyavis patara farebi da
xelSubebi. xolo kolxebs Tavebze xis muzaradebi hqondaT. gamouqneli tyavis patara
farebi da mokle Subebi, amas garda _ danebi. marebsa da kolxebs ganagebda farandate
teaspis Ze. alarodielebi da saspeirebi laSqroben kolxebis msgavsad SeiaraRebulebi.
maT winamZRolobda masistios siromitresis Ze (7. 79)~155.
mivmarToT kidev erTi avtoris _ herodore heraklelis (Zv.w. V-IVss.) cnobas,
romelic kolxeTis miaxloebiT lokalizaciaSi dagvexmareba: `kavkasia arme-
nielTa qveynidan kolxTa (mxaremdea) gadaWimuli~156.
motanili cnobebis mimoxilvamde, sxvadasxva tomebis vinaobis garkvevamde
upriania, gaverkveT `tomi~-s cnebaSi, gaverkveT, ras aRniSnavdnen Zveli avtorebi
153 . T. yauxCiSvili. berZeni mwerlebis cnobebi..., I, gv. 46-49; T. yauxCiSvilis, n. lomourisa da ak. uruSaZis
Targmanebs Soris umniSvnelo gansxvavebaa, isic mxolod stilisturi xasiaTisa; aris mcire sxvaoba
saxelebis transkrifciaSic. magaliTad, `maiotebi~, `kepo~, `melanqlainebi~, `aigipiosi~ (n. lomouri, T.
yauxCiSvili) da `meotebi~, `kepebi~, `melanqlenebi~, `egipiosi~ (ak. uruSaZe); `henioqebi, kolebi~ (T.
yauxCiSvili) da `penioxebi~, `kolike~ (n. lomouri, ak. uruSaZe); `aqaiebi~ (T. yauxCiSvili), `axaiebi~ (n. lo-
mouri), `aqeelebi ~ (ak. uruSaZe) da a. S. ix. n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi..., gv. 33-34; ak.
uruSaZe. Zveli kolxeTi..., gv. 288-289.
154 . ak. uruSaZe. Zveli kolxeTi..., gv. 278; ix. agreTve n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi..., gv. 32.
155 . T. yauxCiSvili. herodotes cnobebi..., gv. 65, 71-73, 76, 82, 88, 113.
156 . n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi..., gv. 32.
47
am terminiT da yovelTvis marTebulad gamoiyeneba Tu ara igi
istoriografiaSi.
ZvelqarTul literaturaSi, aseve `qarTlis cxovrebaSi~ termini `tomi~ sami
mniSvnelobiT ixmareba: zogadad adamianTa modgmis; konkretuli eTnosis (eri,
xalxi); eris nawilis, ganStoebis _ naTesauri, administraciul-teritoriuli da
sxva niSniT gamoyofili erTobis157. bibliis sxvadasxva drois qarTul
TargmanebSi `tomi~ ZiriTadad xalxisa (eris) da misi ganStoebis
mniSvnelobebiT gamoiyeneba158. sulxan-saba orbeliani ki am termins ase
ganmartavs: `naTesavi, romlis naTesavisaganacaa, vityviT israelisa; Semdgomad
vityviT: romeli tomisagan? vityviT: rubenis tomisagan, gina levisa, gina sxvaTa;
rameTu erTi naTesavi ganiyofebis tom-tomad, tomi ganiyofebis saxlad-saxlad
da saxli ganiyofebis kacad-kacad; tomad iTqmis gvamovanTa ganyofilebaica
simravled-dasdasobaTa... tomad iTqmis gvamoanTa ganyofilebaica simravled
das-dasobaT~159. mokled, tomi aris xalxis, eris garkveuli nawili da Sedgeba
ramdenime saxlisagan _ jgufisagan, saTavadosagan, sanaTesaosagan, gvarisagan.
rogorc vxedavT, s.-s. orbelianis mixedviT, tomi ar warmoadgens eTnikur
kategorias. ZvelqarTulad `tomebai~ niSnavs naTesaobas, `tomebiT~ _ igivea, rac
`STamomavlobiT~160.
SemdgomSi cneba `tomi~ (племя) upiratesad eTnosis, xalxis mniSvnelobas
imkvidrebs; am terminiT aRiniSneba eTnikuri erToba misi pirvelyofili formiT
_ gvariT dawyebuli da zogjer eriTac damTavrebuli. dasavluri
sociologiuri da istoriuli mecniereba eris warmoSobas ganixilavs rogorc
gvartomobrivi kavSirebis gagrZeleba-ganviTarebas161. sabWoTa sociologiisa da
istoriografiisaTvis tomi aseve iyo eTnikuri erTobisa da klasobrivamdeli
sazogadoebis socialuri organizaciis tipi, eTnosis pirvandeli forma,
winareeTnosi; momdevno formad ganixileboda xalxi (erovneba), bolos _ eri.
qarTul-afxazuri istoriografia xSirad am sabWouri162 kategoriebiT
(samsafexuriani eTnogenezi) udgeboda (arc Tu ise iSviaTad, amJamadac udgeba)
antikuri wyaroebis mixedviT aRmosavleT SavizRvispireTSi dafiqsirebuli
mosaxleobis vinaobis dadgenis sakiTxs da ganixilavda maT calke eTnosebad.
ase, magaliTad, z.anCabaZes mxedvelobaSi hqonda kolxeTis samefoSi arsebuli
viTareba da aRniSnavda, rom tomebi warmoadgendnen teritoriul-eTnikur
jgufebs, romlebic qveynis administraciuli dayofisas ar iyvnen erTmaneTSi
organulad Serwymulni; mas miaCnda, rom termini `tomebi~ yovel konkretul
SemTxvevaSi garkveuli mniSvnelobiT unda gamoiyenebodes. erT SemTxvevaSi eseni
iyvnen pirvelyofili Temuri wyobilebis eTnikuri erTeulebi, meore SemTxvevaSi
157 . gamoTqmebSi _ `misgan kide sanaxavad ara unda kacTa tomi” (SoTa rusTaveli. vefxistyaosani. _
qarTuli mwerloba, t. 4. Tb., 1988, str. 990, gv. 207), agreTve `naTesavi adamisi da tomni noesni~ (qarTlis
cxovreba, t. IV. Tb., 1973, gv. 14) adamianTa modgma igulisxmeba (`tomni noesni~ SeiZleba gavigoT agreTve
rogorc calkeuli erebi). konkretuli eri (erebi) ivaraudeba frazebSi: `yovelni tomni qveyanisani~ (giorgi
merCule. grigol xanZTelis cxovreba. _ qarTuli mwerloba, t. I. Tb., 1987, gv. 536.); `vin xar, mzeo, anu Svili
visTa tomTa~ (SoTa rusTaveli. iqve, str. 1130, gv. 236); `SeiZra razmi indoTa tomisa~ (iqve, str. 1336 gv. 276);
`tomman ebraelTaman~ (qarTlis cxovreba, t. II. Tb., 1959, gv. 8.); `aRvwereT tomoba da Camomavloba
qarTvelTa~ (iqve, t. IV, gv. 14.). eris nawilis ganStoebis mniSvnelobiT termin `tomi~-s gamoyenebis
magaliTebia: `aginebda varsqen Tesl-tomsa missa~ (sanaTesavos _ avt.). – ix.: iakob xucesi. SuSanikis wameba. _
qarTuli mwerloba, t. I, gv. 230; `tomni didisa efrem mawyverel episkoposisani~ (giorgi merCule. grigol
xanZTelis cxovreba. _ qarTuli mwerloba, t. 1, gv. 611.); `mun xel-yos ganbrwyinebad xelmwifobasa da
Saravandedobasa tomis-guarisa Tquenisa~, `aw ismineT Cemi, tomno da erT-nebanno~, `aw ismineT Cemi, tomno da
erT-nebanno~ (qarTlis cxovreba, t. II, gv. 26, 312.); `xolo ese qarTvelTa tomni...~ (iqve, t. IV, gv. 14.);
`Semdgomad mokuda dedofali Tamari, coli mefisa, romeli iyo kaxT—batonTa tomisa~ (iqve, gv. 459.) da a.S.
158 . ix. amis Sesaxeb: d. meliqiSvili. Zveli qarTuli filosofiur-Teologiuri terminologiis istoriidan.
Tb., 1999, gv. 208-229. gamoTqma `vefxistyaosnis” proloogSi `tomi gvarTa zenaTa” (str. 20), z.gamsaxurdias
azriT, samebas gulisxmobs (z.gamsaxurdia. vefxistyaosnis saxismetyveleba. Tb., 1991, gv. 124).
159 . s.-s. orbeliani. leqsikoni qarTuli, II. Tb., 1993, gv. 142.
160 . z. sarjvelaZe. Zveli qarTuli enis leqsikoni. Tb., 1995, gv. 197.
161 . r. TofCiSvili. qarTvelTa eTnikuri istoria da saqarTvelos istoriul-eTnografiuli mxareebi. Tb., 2002,
gv.
162 . ix.: i. b. stalini. marqsizmi da nacionaluri sakiTxi. Txz. t.2.
48
_ adreklasobriv urTierTobaTa doneze myofi eTnikuri erToba, mcire erovneba.
sruliad usafuZvlod, magram konkretuli miznebidan gamomdinare, saqarTvelos
didi nawilis momcveli kolxeTis samefo mecnierma `eTnikurad daqucmacebul~
saxelmwifod gamoacxada, sadac kolxebis garda, viTom cxovrobda eTnikuri
individualobiT gamorCeuli bevri sxva xalxi; am samefos Crdilo-dasavleTi
nawili _ Tanamedrove afxazeTic, z.anCabaZis azriT, eTnikuri siWreliT
gamoirCeoda163.
moviyvanT kidev erT magaliTs. m.inaZe wuxs imis gamo, rom berZen-romaeli
avtorebi Savi zRvis aRmosavleT sanapiroze sxvadasxva tomebs maTi eTnikuri
vinaobis miTiTebis gareSe asaxeleben, rac arTulebs afxazeTis Zveli
mosaxleobis eTnopolitikuri procesebis kvlevas da xelsayrel pirobebs qmnis
am sakiTxze msjelobisas azrTa sxvadasxvaobis gaCenisaTvis. pativcemuli
mecnieri ar iTvaliswinebs im garemoebas, rom aRmosavleT SavizRvispireTSi,
yovel SemTxvevaSi, istoriuli saqarTvelos farglebSi moxseniebuli tomebi,
SesaZloa, sulac ar warmoadgendnen calke eTnikur jgufebs. aqve unda
davazustoT, rom antikur periodSi ki ar daiwyo `satomo erTeulebidan
erovnebis Camoyalibebis rTuli procesi~164, aramed im droisaTvis es procesi
ZiriTadad dasrulda.
rogorc zemoT ukve iTqva, qarTveli eri antikur xanamde, kerZod, II
aTaswleulis meore naxevarSi rom ar yofiliyo sakmaod myar erTobad (saerTo
TviTSegnebiT, eniT, kulturiT, saxelmwifoebriobiT) Camoyalibebuli,
gardauvali iqneboda sxvadasxva eTnosebad misi daSla,165 radganac xelsayreli
pirobebi monaTesave qarTvelur tomTa konsolidaciisa da istoriuli
saqarTvelos mTel sivrceze ganfenil erTian eTnosad formirebisaTvis
SemdgomSi ax.w. VIII-X saukuneebamde mxolod epizodurad (Zv.w. IIIs., ax.w. Vs.) Tu
arsebobda. gareSe faqtorebis zegavleniT, antikuri xana, sinamdvileSi iyo erSi
dezintegraciuli procesebis mimdinareobis, ganStoebebad misi dayofis
periodi; rogorc t.futkaraZe asabuTebs, saerToqarTveluri enis divergenciac
im epoqaSi _ welTaRricxvaTa mijnaze xdeba166. gamomdinare aqedan, droa, uari
vTqvaT Teoriaze sami viTom sxvadasxva tomis (qarTebis, megrelebisa da
svanebis) Serwymis Sedegad qarTveli eris formirebis Sesaxeb. samive ganStoeba,
piriqiT, erTi mTlianis nawilobrivi dezintegraciis gziT Camoyalibda;
amasTanave rRvevis procesi Sors ar wasula, ar gaRrmavebula, zogadqarTuli
TviTSegnebisa da saerTo kulturuli enis daSla ar gamouwvevia. es ki
xelsayrel viTarebaSi Zlier qarTvel mefeebs droebiT an xangrZlivi periodiT
qveynisa da eris mTlianad Tu nawilobriv gaerTianebis saSualebas aZlevda.
gareSe mtruli Zalebi rogorc eris, ise misi ama Tu im ganStoebis mcire
`eTnosebad~ daSlas cdilobdnen. gansakuTrebiT rTuli viTareba Seiqmna am
mxriv dampyrobTaTvis yvelaze mimzidvel saqarTvelos SavizRvispireTSi, sadac,
romaul-bizantiuri wyaroebis mixedviT, mravali `eTnosia~ dafiqsirebuli.
msgavsi `tomebis~ Tu `xalxebis~ vinaoba Tavidanve ainteresebdaT mwerlebs,
mematianeebs. jer kidev straboni (Is.) akritikebda helanikes, herodotes da
evdoqses Crdilo-dasavleT SavizRvispireTis satomo saxelebis
damaxinjebisaTvis167. XIX saukunis rusi istorikosi p.buraCkovi werda, rom
Геродот и Евдокс~. – . 17 . , . . .
. . . ., 1964,gv. 516.
49
ruseTis samxreTiT dafiqsirebuli axali geografiuli saxelebi, aseve eT-
nonimebi warmoadgendnen erTi da imave saxelis sxvadasxva enaze Targmans;
zogjer ki toponimikisa da eTnonimikis cvlilebebi sacxovrebeli adgilebis
Tu mmarTvelTa gamocvlas ukavSirdeboda. Tavis mosazrebas igi ganamtkicebda
cnobiT erT-erTi rusuli matianedan, romelSic naTqvamia, rom Zvel tomebs
`saxelebi daerqvaT im adgilebis mixedviT, sadac isini damkvidrdnen~168.
yabardoeli istorikosi g. kokievi aseve amtkicebda, rom Zveli avtorebi `erTi
da imave tomis nawilebs, sacxovrebeli adgilis cvlilebisa da maT mier
dakavebuli miwebis geografiuli Taviseburebebis mixedviT, sxvadasxva saxele-
biT moixseniebdnen~169.
satomo saxelebis mikuTvneba sxva mizezebiTac xdeboda, kerZod, saqmianobis,
profesiis, garegnobis, ama Tu im dasaxlebisaTvis (`tomisaTvis~) miniWebuli
funqciis mixedviT da a.S. igive koraqsebi ZvelberZnuli enidan iTargmneba
rogorc yvavebi; henioxebi _ meetleebi, mxedrebi, sadavis damWerebi; savromatebi
_ xvlikisTvalianebi; melanqlenebi _ SavebSi (nabadSi) Cacmulebi; kerketebi _
mesaWeebi; xarimatebi _ sasiamovno Tvalebianebi; telonebi _ xarkis amkrefni;
fterofagebi _ girCis mWamelebi, tilis mWamelebi; makrocefalebi _
grZelTavianebi da a.S.170 amis Taobaze a.diaCkov-tarasovi werda: `saerTod
elinebi ar eridebodnen adgilobrivi tomebisaTvis saxelebis moZebnas: SeamCnies
usufTaoba toms, daarqves fTirofagebi (tilismWamelebi), unaxes grZeli
wverebi _ makropogonebi; henioxebis erT-erT mezobel toms, SeiZleba TviT
henioxTa erT-erT toms ubralod kefalotomebi (Tavis mWrelebi, baSibuzukebi)
uwodes. TviT `henioxi~ berZnuli saxelwodebaa, romelic miRebulia
dioskuriadis saxelis asociaciiT~171. zogjer xdeboda adgilobrivi saxelis
berZnul-romauli gaazreba da amis Sesabamisad saxelis Secvla.
rogorc vxedavT, umetes SemTxvevaSi satomo saxelebis etimologia maTi
matarebeli xalxebis eTnikur TavisTavadobaze sulac ar miuTiTebs. garkveul
problemas da gaugebrobas qmnis is garemoeba, rom berZen-romaeli avtorebis
`toms~ mkacri definicia ar gaaCnia. is xan ers, eTnoss niSnavs172, xan kidev,
rogorc zemoT iyo naCvenebi, sxvadasxva niSniT misgan gamoyofil nawils
(nawilebs) Tu administraciul-teritoriul erTeuls (erTeulebs).
ZvelberZnulSi termin `eTnoss~ mravali mniSvneloba hqonda; igi aRniSnavda ara
mxolod `toms~ an `xalxs~, aramed mas hqonda zogadmadiferencirebeli
mniSvneloba da aRniSnavda saxelmwifos, `barbarosul~, araelinur
sazogadoebas173 da a.S. stefane bizantielis cnobil `eTnika~-Sic am terminiT,
garda eTnikuri erTeulebisa, aRiniSneba saxelmwifoebi, qalaqebi, kunZulebi,
mTebi, ubralod adgilebi, dasaxlebebi da a.S. magaliTad: `gogarene, adgili
kolxebsa da aRmosavleTis iberebs Sua. eTnikuria gogareni~; `tvienosi, kolxTa
qalaqi... eTnikuria tvienites~174 (igulisxmeba q.gienosi). am sakiTxs yuradReba
miaqcia g.meliqiSvilmac. igi marTebulad miuTiTebda, rom mravali satomo
saxelis arseboba jer kidev ar niSnavs sxvadasxva eTnikuri warmoSobis tomebis
arsebobas. `zogieri saxelwodeba zogadi (aRwerilobiTi) berZnulia
(magaliTad, `makrokefalebi~ _ `grZelTavianebi~) da ar unda ganixilebodnen
168 . П. Бурачков. О местоположении древняго города Каркинитеса и монетах ему принадлежащих. – Записки Императорского
Одесского Общества Истории древностей, т.IX. Одесса, 1875, gv. 118.
169 . Г. А. Кокиев. Некоторые сведения из древней истории адыгов (кабардинцев). Нальчик, 1946, gv. 7.
170 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 28-30; b. gogia. Zveli kolxeTis zogierTi tomis eTnonimebTan
dakavSirebiT. parizi, 2003, gv. 51-54.
171 . a. diaCkov-tarasovi. gagra da misi Semogareni. rusulidan Targmnes da komentarebi daurTes z.
papasqirma da b.xoravam. Tb., 2003, gv. 63. SedarebisaTvis gavixsenoT, rom Turqebi imerlebs `baSiaCukebs~
(TavSiSvelebs) eZaxdnen; yizilbaSi niSnavs wiTelTavians da a.S.
172 . ix. magaliTad, `strabonis terminologia~. _ T. yauxCiSvili. strabonis geografia. cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb. Tb., 1957, gv. 26-30.
173 . o. lorTqifaniZe. iyo Tu ara saxelmwifo kolxeTi? gv. 41-43.
174 . georgika, t. 3, gv. 277, 286.
50
rogorc saxelebi garkveuli tomebisa, romlebsac sxva SemTxvevaSi SeeZloT
sxva saxelebiT gamoCena, _ werda g.meliqiSvili. _ rig SemTxvevaSi saqme gvaqvs
satomo saxelebis damaxinjebasTan an modifikaciasTan... erTi da igive eTnikur
koleqtivs SeeZlo wyaroebSi gamoCeniliyo sxvadasxva saxelebiT am
ukanasknelTa sxvadasxvaenovani wyaroebisa an sxvadasxva mezoblebisagan
gadmoRebis Sedegad. amitom Cven, ra Tqma unda, ar SegviZlia antikur wyaroebSi
Cvenamde moRweuli SavizRvispira tomTa saxelebi ganvixiloT rogorc
sxvadasxva tomTa realuri saxelebi da maTi gaqrobis SemTxvevaSi visaubroT am
eTnikuri jgufebis raRacnair gadaadgilebebze an ganadgurebazec ki da a.S.~175
es absoluturad swori daskvna iSviaTad Tu aris mkvlevarebis mier gaTvalis-
winebuli; samwuxarod, istoriografiaSi kvlavac grZeldeba nebismieri `tomis~
eTnikur warmonaqmnad ganxilva, Sesabamisad, kvlavac mimdinareobs usafuZvlo
da simarTlis dadgenis TvalsazrisiT sruliad uperspeqtivo dava-kamaTi
(gansakuTrebiT qarTvel da afxaz istorikosebs Soris), `varaudebis~ wamoyeneba
maT eTnikur kuTvnilebasTan dakavSirebiT. `tomis~ araswori gageba xdeba
safuZveli araswori daskvnebisa istoriografiaSi kolxeTis
`mravaltomianobis~, mTielTa `Tavdasxmebis~, CrdiloeTkavkasiidan mudmivi
`Semosevebis~, xalxTa `gadasaxlebebis~ Sesaxeb. sakiTxisadmi amgvari mcdari
midgoma saSualebas aZlevs separatistebs gaayalbon da `miiTvison~ kolxeTis
istoria.
termin `tomis~ xmarebisas mudam unda gvaxsovdes yvela es momenti da ara
sazogadoebriv-politikuri formaciebi, rogorc amas mkacrad moiTxovda
sabWoTa ideologia. antikuri xanis bolomde da adre Sua saukuneebSic
dasaSvebia saqarTvelos SavizRvispireTSi mosaxle kolxebis (laz-megrelebis,
svanebis) mimarT termin `tomis~ gamoyeneba eris ganStoebis mniSvnelobiT, Tumca
Tanamedrove gagebiT `tomi~ namdvilad aris winareeTnosi176. saubaria mxolod
antikuri wyaroebis `tomis~ swor definiciaze. aqve unda aRiniSnos, rom xSirad
terminebs `tomi~, `Sto~ (ganStoeba) paraleluri mniSvnelobiT iyenebdnen iv.
javaxiSvili, s. janaSia, p.ingoroyva da sxvebi177. dasavlurqarTuli tomebisagan
(laz-megrelebisa da svanebisagan) gamoyofil da wyaroebSi calke dasaxelebul
wvril administraciul erTeulebs ufro miesadageba termini `Temi~. am termins
zogjer xmarobda iv.javaxiSvili178. TezisebSi `qarTuli saxelmwifoebriobis
genezis istoriidan~ s.janaSia kolxeTis samefos Sesaxeb werda: igi Seicavs
`mravaltomians Tu mravalTemian mosaxleobas~; `mravaltomiani (Tu mra-
valTemiani) kolxuri samyaros mTlianoba...; `kolxeTis samefosaTvis damax-
asiaTebeli mravaltomianoba (mravalTemianoba)...~179 da a.S. Tanamedrove
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebis mosaxleobis aRsaniSnavad termin `Temis~
gamoyenebis mizanSewoniloba daasabuTa t.futkaraZem. misi azriT, termini `tomi~
mxolod winareeTnosis aRsaniSnavad unda iyos gamoyenebuli, sxva SemTxvevaSi
ki _ Temi180. r TofCiSvilisaTvis aseve misaRebia `Temis~ imave mniSvnelobiT
xmareba, Tumca sxva variantebsac (`eTnografiuli jgufi~, `eTnografiul-
dialeqturi erTeuli~ da a.S.) gvTavazobs181. aRniSnuli mosazrebebi ZiriTadad
gasaziarebelia, magram antikur xanasTan mimarTebaSi garkveuli koreqtivebia
saWiro. magaliTad, kolxTa mimarT termin `Temis~ gamoyenebis SemTxvevaSi
marTebuli ar iqneboda imave terminiT misi ganStoebebis aRniSvna. amitom
kaTolike misionerebi qr. kasteli da arq. lamberti md. kodors koraqsTan aigivebdnen. _ Дж. Гамахария, Б. Гогия.
dasax. naSromi, gv. 251, 252.
189 . К. Кудрявцев. Сборник…, gv. 28-29; p. ingoroyva. giorgi merCule, gv. 141.
190 . Новейшие географические и историч. известия о Кавказе, собранные и пополненные С. Броневским, ч. I. M., 1823, gv.
293.
191 . Б.А.Куфтин. Материалы по археологии Колхиды, т.1. Тб., 1949, gv.124; n.lomouri. berZeni logografosebis
cnobebi, gv.9; Д.Качарава. Города и поселения Причерноморья антической эпохи. Тб., 1991, gv. 141; b.gogia. Zveli
kolxeTis, gv. 49-50.
192 . p. ingoroyva. giorgi merCule, gv. 143.
193 . ix. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 168 (straboni), 170 (pomponius mela), 171 (pliniusi), 175
(dionise periegeti), 177 (amiane marcelinusi), 182 (Vs. anonimi), 189 (stefane bizantieli); n.lomouri. klavdios
ptolemaiosi, gv. 44. I saukunis avtori valerius flaviusi axsenebs mrisxane henioxebs medeasTan kavSirSi.
misi cnobiT, medeas hyolia ZiZa _ henioxi qali (T. yauxCiSvili. kavkasiuri tomebis sakiTxisaTvis antikuri
wyaroebis mixedviT. 2. henioxebi. _ macne, istoriis... seria, 1980, #4, gv. 68).
194 . l. arboliSvili. plinius ufrosis `bunebis istoria~ rogorc saqarTvelos istoriis wyaro. Tb., 2006
gv.146, 148.
52
samxreTiT aTavsebs195. Vs. anonimis mixedviTac henioxebi fiqsirdebian rogorc
Crdilo-aRmosavleT, ise samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTSi196. aristotele
(Zv.w. Vs.), II saukunis aleqsandrieli swavluli heraklide lembusi (qarTul is-
toriografiaSi igi miCneuli iyo Zv.w. III-IVss. berZen mweral heraklide
pontoelad) henioxebs fazisis macxovreblebad Tvlian, romlebic SemdgomSi mi-
leTelebma Secvales197.
erT-erTi pirveli mecnieri, romelmac specialuri naSromi miuZRvna
henioxebs, gaxldaT i. orbeli. werilSi `tyupebis qalaqi dioskuria da henioxTa
meetle tomi~ (rus. en.) avtoris mier Camoyalibebuli mosazrebis Tanaxmad,
soxumi uZvelesi droidan qarTvelebis (an maT monaTesaveTa) kuTvnileba iyo,
xolo qalaqis (dioskuriis) daarsebasTan kavSiris mqone meetleebi _ henioxebi
(`heniqi~) igive sanigebi anu svanebi arian198. am Temas n.maric Seexo. man mxaric
dauWira i.orbelis im daskvnas, rom `henioxi~ aris swori pirveladi formis _
`heniqi~//`sanigi~-s berZnuli damaxinjeba; sufiqs `q~-s gaTvaliswinebiT, es
sityva, TiTqos, ekuTvnis iafetur enaTa im Stos, romlis warmomadgenelicaa
afxazuri. n.mari ar eTanxmeba i.orbels imaSi, rom ZvelqarTul `hune~-s (cxeni)
kavSiri ara aqvs `henioq~-ebTan//henioxebTan199, romlebic berZnul-romauli
wyaroebis mixedviT, ganTqmuli iyvnen yaCaRobiT, avazakobiT, mekobreobiT;
somxuri `heun~, _ dasZens n.mari, - niSnavs aseve yaCaRs, mekobres, avazaks; es
ukanaskneli sityva qarTulSi Sesula, viTom misgan yofila nawarmoebi
avazgi//abazgi//afxazi200. amrigad, xelovnuri lingvisturi kombinaciebiT n. marma
`henioxi~ (`henioqi~) mainc afxazebs daukavSira.
`afxazeTis istoriis~ II Tavi (`henioxebi_inioxebi=abasgebis_abasebis_
afxazebis winaprebi~) d.guliam henioxebs miuZRvna da isini kolxebTan gaaigiva,
orive erTad afsua-afxazTa winaprebad gamoacxada201. z.anCabaZe
202
henioxebs//sanigebs jiq-saZebad miiCnevda . am mosazrebas, romelic pirvelad
1903 wels a.diaCkov-tarasovma gamoTqva203, iziarebda204 da iziarebs
separatistuli istoriografia . 205
henioxebs SesaqmeTa wignis enoqs206//henoxs ukavSirebda da Wan-megrelebad
miiCnevda iv.javaxiSvili207. aseTive mosazreba hqonda s.janaSias208. p.ingoroyvas
azriT, henioxebi, igive sanixebi anu sanebi, megrul-lazur Stos ekuTvnodnen;
`maTi gansaxlebis teritoria sam nawilad iyofoda: Zveli samxreT henioxeTi _
195 . flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo. Targmani, gamokvleva, komentarebi da ruka n.
keWaymaZisa. Tb., 1961, gv. 42.
196 . georgika, t. 2. Tb., 1965, gv. 3-4, 11.
197 . T. mibCuani. dasavleT saqarTvelos qarTvel mTielTa eTnogenezis, gansaxlebisa da kulturis
istoriidan. Tb., 1989 gv.51; b. gogia. Zveli kolxeTis..., gv. 83-93.
198 . . , . XXIII, 1911, май. СПБ., 1911, gv. 202-215. kislingi
henioxebs qarTvelur tomad miiCnevda, akavSirebda maT sanebsa da lazebTan, am ukanasknelebs ki _ kerketebTan
(T. yauxCiSvili. kavkasiis tomebis sakiTxisaTvis... 2. henioxebi. _ macne, istoriis... sesia, 1980, #4, gv. 72).
199 . i. orbelis zogierT mosazrebasTan dakavSirebiT m. inaZe wers: `satomo saxelwodebas` `heni~ da mis
variantebs `honi~, `huni~ ZvelqarTul saxelwodebas `hune~ ukavSirebda i. orbeli... eTnonim `henis~ variantuli
saxesxvaobidan `Weni~ SesaZlebelia nawarmoebi iyos zmna `Weneba~ (m. inaZe. Zveli afxazeTis..., macne, 1992, #1,
gv. 14.). aseT dakavSirebas axdenda ara i. orbeli, aramed n. mari. `Нельзя однако решительно примкнуть к мнению И.
А. Орбели, _ werda igi, _ что с henioq-ами не имеет ничего общаго древнегрузинский hone hone>hune hune конь... Трудно
отказаться от мысли о связи древне-грузинского названия лошади hone hone>hune hune-с этническим термином hon, двоиником
henioq...~. `heni~, `Weni~, `Weneba~-s erTmaneTTan dakavSirebasac n. mari axdenda (Н. Марр. Из лингвистической поездки
в Абхазию…, gv. 327).
200 . Н. Марр. Из лингвистической поездки в Абхазию, gv. 325-330.
201 . Д. Гулия. История Абхазии, т. 1, gv. 35-52.
202 . З. Анчабадзе. Очерк..., gv. 31-36.
203 . a. diaCkov-tarasovi. gagra da misi Semogareni, gv. 74-75.
204 . Ю. Воронов. Материальная культура гениохских племен в VI-I вв. до н. э. – Сборник работ молодых учених-историков
53
Semdgomi zRvispira afxazeTi soxumidan adleramde; Sida henioxeTi (soWis
raioni) da Crdilo henioxeTi _ SemdgomSi afxazeTis jiqeTi (tuafses raioni)~.
sakuTar Sexedulebas p.ingoroyva henioxTa gansaxlebis teritoriaze mxolod
qarTveluri toponimebis arsebobiTac asabuTebda209.
henioxTa vinaobis sakiTxs Seexo g.meliqiSvili. igi iziarebda p. uSakovis
Sexedulebas maTi urartuli warmoSobis iganiexTan gaigivebis Sesaxeb210.
g.meliqiSvili henioxebs qarTvelTa dasavluri Stos _ Wanebisa da svanebis
winaprebad Tvlida211. specialur gamokvlevebSi henioxebi qarTvelebad hyavT
gaazrebuli ak. uruSaZes212 da b. gigineiSvils213. es ukanaskneli uaryofs
`henioxis~ kavSirs enox//enuqTan (iv. javaxiSvili) da agreTve iganiexTan (p.
uSakovi, g. meliqiSvili).
henioxebisadmi miZRvnil gamokvlevaTa Soris dRemde saukeTesod rCeba
T.yauxCiSvilis naSromi214. masSi moyvanili, Sejerebuli da Rrmad
gaanalizebulia TiTqmis yvela uZvelesi cnoba am jgufis Sesaxeb,
gaTvaliswinebulia qarTvel da ucxoel (kislingi da sxv.) specialistTa
naazrevi; naCvenebia, rom `wyaroebis umravlesobis mixedviT, Zv.w. V-IVss-dan Is-
mde henioxebi cxovrobdnen soWidan pitiunt-dioskuriamde~; warmomavlobiT ki es
xalxi aris `WeSmaritad erT-erTi uZvelesi qarTuli tomi~; avtori miiCnevs,
rom mxolod I saukunidan xdeba henioxTa samxreTiT gadaadgileba jiqTa
mowolis Tu sxva mizezebis gamo215.
henioxebs eZRvneba vrceli paragrafi T.mibCuanis monografiaSi. avtori maT
qarTul samyaros miakuTvnebs216. seriozuli istoriografiuli analizis Semdeg
imave daskvnas akeTebs g.gasviani217. henioxebis Temas ramdenime naSromSi
sainteresod aviTarebs m.inaZe da mohyavs garkveuli argumentebi qarTvelTa ama
Tu im Stosadmi maTi kuTvnilebis Sesaxeb218. n.berulavas azriT ki henioxebs
Soris iyvnen svanebi, megrelebi, qarTebi (mosxebis saxiT) da afxazTa
winaprebic219.
henioxTa vinaobisa da gansaxlebis sakiTxs vrclad exeba b.gogia. `saboloo
jamSi unda davaskvnaT, _ wers igi, _ rom arsebobda henioxTa ZiriTadi
kolxuri tomi dioskuriasa da mis mimdebare teritoriebze, xolo henioxTa
ramdenime tomi (kolonia) ki aqedan wasula da damkvidrebula: kimeriul
bosforTan, tuafsesTan, rizesTan da fazisTan~220. Tavis daskvnas is afuZnebs
qarTvel da evropel mecnierTa Sromebze, agreTve pirvelwyaroebze.
yvelasagan gansxvavebuli mosazreba aqvs n. lomours. adre gamoqveynebul
werilebSi man damajereblad ar miiCnia henioxebisa da sanigebis identuroba,
Tanamedrove afxazeTis teritoriaze henioxTa mkvidroba, qarTveluri Stos (gan-
sakuTrebiT svanebis) warmomadgenlebad maTi gamocxadeba, Tumca adre ar
gamoricxavda, `rom henioxebi Tavdapirvelad das. saqarTvelos samxreT nawilSi
binadrobdnen da Semdgom TandaTan gadaiwies Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT
sanapiroze221~; amasTanave n.lomouri uSvebda henioxebis `kuTvnilebas megrul-
54
Wanuri Stosadmi~222. bolo periodSi misi pozicia ufro kategoriuli gaxda.
`arsebiTad gamoricxulia, _ wers n.lomouri, _ henioxebis mosaxleoba
kolxeTis da e.i. afxazeTis teritoriaze, maTi qarTveloba, megrul-Wanuri Tu
svanuri warmomavlobis tomad gamocxadeba, isev dausabuTebelia maTi kavSiri
sanigebTan~223. mecnieri fiqrobs, rom mxolod amgvari poziciis dacviT aris
SesaZlebeli afxazeTSi qarTvelTa yofnis dasabuTeba da mogerieba
separatistulad ganwyobili istorikosebisa, romlebic henioxebs (aseve
sanigebs) afxazebad miiCneven da maTi gansaxlebis arealad mTel kolxeTs
moiazreben; henioxebs afxazeTidan Tu `gavasaxlebT~, miaCnia n.lomours, yvela
problema TiTqos mogvardeba224. Znelia, daeTanxmo am, erTi SexedviT,
keTilSobiluri miznebiT nakarnaxev, magram mcdar da Tanac miamitur
mosazrebas. n.lomouris Sexedulebebi henioxebTan mimarTebaSi detaluradaa
ganxiluli da uaryofilia b. gogias monografiaSi225. amjerad ki upriania
vaCvenoT, ramdenad aris dasabuTebuli mecnieris erT-erTi mTavari argumenti:
`erTaderTi cnoba, romelic gancalkevebiT dgas da henioxebis lokalizacias
dioskuriis olqSi axdens, ekuTvnis ax.w. I saukunis geografs, pomponius melas~,
romelic viTom `sakmaod zerele~avtoric yofila226.
n. lomouris Targmanis mixedviTac, fsevdo-skilaqs kariandelTan `henioxebis
iqiT (samxreTiT _ avt.) aris koraqsebis tomi~227. rogorc zemoT iyo naCvenebi,
n.lomouri aris erT-erTi, vinc damajereblad moaxdina koraqsebis lokalizeba
bzifis midamoebSi. am versias Tu miviRebT, cxadia, fsevdo-skilaqs kariandelis
henioxebi Tanamedrove afxazeTis farglebSi _ gagraSi da mis Crdilo-
dasavleTiT arian savaraudebeli.
strabonTan damowmebuli artemidores (II-Iss.) cnobiT, kerketebisa da
aqavelebis Semdeg modian henioxebi, romelTa 100 stadionis sigrZis sanapiro
did pitiuntamde aRwevs (XI. 2,14)228. n.lomouris mier dawunebuli pomponius
melas Tanamedrove pliniusi, rogorc ukve iTqva, henioxebs kolxeTis samxreTiT
(VI. 12) da aseve CrdiloeTiTac (VI. 14) aTavsebs. igi werda: `zogierTTa azriT,
es qalaqi (dioskuria) dasaxlebuli iyo tyupi Zmebis, kastorisa da poluqsis,
amfitis da telxiusis mier, romelTagan, rogorc iuwyebian TiTqmis sruliad
sando (wyaroebi), Tavis warmomavlobas iRebs henioxTa tomi~229. msgavsi cnoba
aqvs solinussac (IIs.): `kolxidis qalaqi dioskuriada daaarses kastorisa da
poluqsis meetleebma, romelTaganac warmosdga henioxTa tomi~230.
mivmarToT n. lomouris naSroms _ klavdios ptolemaiosis (IIs.)
`geografiuli saxelmZRvanelos~ miseul Targmans Sesabamisi winasityvaobiTa da
komentarebiT. am wyaroSi henioxebi Crdilo-aRmosavleT SavizRvispireTSi
suano-kolxebis samxreTiT arian dasaxelebuli231. es ki utyuari mtkicebaa imisa,
rom henioxebi kolxeTis (maT Soris afxazeTis) farglebSi arian moqceulni.
n.lomouri faqtobrivad uaryofs sakuTar Teorias henioxebis afxazeTis miRma
(CrdiloeTiT) mkvidrobis Sesaxeb, roca svano-kolxebis lokalizacias sworad
axdens `md.bzifis (ptolemaiosis koraqsi) gaswvriv~232. gamodis, rom henioxebi
sadRac dioskuriasa da md. bzifs Soris arian. n.lomouri aRniSnavs da asec
aris, apiane (IIs.) henioxebs uSualod dioskuriis Semdeg (CrdiloeTiT)
55
aTavsebs233. amianus marcelinusi (IVs.) q.dioskurias, gadmocemebis safuZvelze,
kastor-poluqsis meetleebisa da henioxebis winaprebis daarsebulad miiCnevs
(XXII. 24)234.
Aamrigad, n.lomouris mtkiceba, TiTqos `zerele~ pomponius melas garda
Tanamedrove afxazeTis teritoriaze aravin axdens henioxTa lokalizacias,
sinamdviles ar Seefereba. xSirad henioxebi namdvilad moixseniebian gagris
Crdilo-dasavleTiTac, magram ara afxaz-adiRTa garemocvaSi, rogorc n.
lomouri wers, aramed ueWvelad qarTuli qalaqis _ Zveli lazikis midamoebSi,
rac TavisTavad mravlismTqmelia da im mecnierTa mosazrebas amyarebs, vinc
SavizRvispira mosaxleobis am jgufs qarTvelTa dasavlur Stos miakuTvnebs.
henioxebis vinaobasTan dakavSirebiT n.kvezerel-kopaZes miiCnevs, rom isini ar
warmoadgendnen gansakuTrebul eTnikur jgufs; isini iyvnen profesionali
mzidavebi (Tu gamcileblebi)235, romlebic vaWrebs emsaxurebodnen erTi
adgilidan meoreze gadasvlisas236. marTalia, es mosazreba mecnierebis mier
gaziarebuli ar aris237, magram mxolod misi meSveobiT (da ara imdenad
gadasaxlebebiT) SeiZleba aixsnas henioxTa erTdrouli moxsenieba aRmosavleT
SavizRvispireTis ramdenime regionSi, maT Soris samxreT-aRmosavleT
SavizRvispireTSi.238 sxva qarTuli Temebisagan profesiuli niSniT gan-
calkevebulobaze miuTiTeben `henioxis~ etimologia, `mravaltomianoba~ (anu
mravali dasaxlebis mqone), agreTve istoriuli arenidan SeumCneveli gaqroba
regionSi romaelTa poziciebis ganmtkicebis, adgilobrivi politikuri
warmonaqmnebis gaZlierebisa da vaWarTa momsaxureba-dacvis funqciis sakuTar
Tavze aRebis kvalobaze.
arsebobs safuZveli `sxvadasxva saxelwodebis~ henioxebs mivakuTvnoT ara
mxolod sanebi (pliniusi), aramed kerketebic. damkvidrebuli mosazreba, rom
isini Cerqezebi arian, eyrdnoba mxolod TiTqmis ararsebul an Zalian
miaxloebiT fonetikur msgavsebas. T.yauxCiSvili yuradRebas amaxvilebs im
garemoebaze, rom henioxTa legendaruli winaprebi _ dioskurTa meetleebi
wyaroebSi sxvadasxva saxelebiT moixseniebian. erTs hqvia amfistratosi
(straboni, trogus iustinusi), an amfitosi (pliniusi, amianus marcelinusi);
meore saxelis oTxi variantia cnobili _ rekasi an krekasi (straboni),
Telxiosi (pliniusi), frigiasi (trogus iustinusi) da kerkiosi (amianus
marcelinusi). `krekasi~ da `kerkiosi~ `SeiZleba erTi saxelis gadasxvafereba
iyos da masSic `kerketebis~ eponimi imalebodes~239, _ wers T.yauxCiSvili.
kerketebis vinaobasTan dakavSirebiT g.meliqiSvili marTebulad SeniSnavda,
rom `Cerqezi~ ar aris adgilobriv niadagze warmoqmnili saxeli (marTlac,
`Cerqezi~ Turqulad `Sara-gzis yaCaRs~ niSnavs) maSin, roca `kerketebi~
SeiZleba davukavSiroT `egr~-s, romelic pliniusTan (VI. 14) `kegritiki~-s, xolo
ptolemaiosTan (9. 4) `ekrektikas~ saxeliT ixsenieba. am mosazrebas adasturebs,
_ Tvlis g.meliqiSvili, _ kerketebis teritoriaze q. Zveli lazikis
arsebobac240.
aRniSnul Sexedulebas arsebobis sruli ufleba aqvs. garda amisa,
kerketebis semantika am saxelis henioxebTan dakavSirebis saSualebasac iZleva.
SavizRvispi-reTSi mogzauroba da amitomac uwodes maT berZnebma meetleebi. _ Д. Гулия. История Абхазии, т.1, gv.
45-46.
236 . Н. Квезерели-Копадзе. Дорожные сооружения древней Абхазии. Сухуми, 1955, gv. 30-55.
237 . T. yauxCiSvili. kavkasis tomebis sakiTxisaTvis... _ macne, 1980, #4, gv. 71; m. inaZe. Zveli afxazeTis...,
macne, 1992, #1, gv. 13-14.
238 . ax. w. I s. samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTSi dafiqsirebulma henioxebma, SesaZloa, Caanacvles Zv.
w. 64 w. pompeusis mier ganadgurebuli kilikieli yaCaRebi da mekobreebi.
239 . T. yauxCiSvili. kavkasis tomebis sakiTxisaTvis... _ macne, 1980, #4, gv. 58-59.
240 . Г. А. Меликишвили. История древней Грузии, gv. 89.
56
rogorc zemoT aRiniSna, `kerketi~ berZnulad niSnavs `mesaWe~-s (Sdr. henioxi _
meetle, mxedari, sadavis damWeri). gansakuTrebiT sainteresoa misi qarTuli
ganmarteba: `kerketni... eseni arian kacni Ramis mcvelni, raTa borotad mavalni
Seipyran. kerketni arian kacni RameTa mcvelni, raTa borotad moqmedni ara
uteon~241. amrigad, `kerketis~ berZnul da qarTul semantikaSi asaxulia sakmaod
mWidro kavSiri henioxebTan242, orivesi erTad ki _ qarTul samyarosTan.
arsebobs aseTi ganmartebac _ kerketi _ maRali da Casxmuli kaci243, rac aseve
amyarebs gakeTebul daskvnas. kerketebi ax.w. Is. avtorebis _ strabonis (XII. 3,
18)244, kvintus kurcius rufusis245 mier samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTSi
moixseniebian. es garemoeba kidev ufro safuZvlians xdis kerketebis qarTvelur
samyarosTan, maT Soris henioxebTan dakavSirebis albaTobas. m.inaZe, piriqiT,
cdilobs viTom Cerqezuli warmoSobis kerketebis Is. samxreT saqarTveloSi
yofna yva-Ti warmoebul toponimebs daukavSiros246 maSin, roca im periodSi
msgavsi toponimebi samxreT saqarTveloSi dafiqsirebuli ar aris. aseTi
saxelebi kerketebs ar dautovebiaT Crdilo-aRmosavleT SavizRvispireTSic,
sadac adre mravali saukunis ganmavlobaSi mkvidrobdnen.
Vs. anonimis mier kerketebTan gaigivebuli toretebic247, savaraudod,
henioxTa erT-erT jgufs da qarTul Tems miekuTvneba248. b.gogias sakmaod
dasabuTebuli mosazrebiT, henioxebi arian telonebic (`xarkis amkrefni~,
`moZaladeni~), romelTa saxelwodeba meetle telqiusis saxels ukavSirdeba249.
adreantikuri xanis afxazeTis teritoriaze, helanike mitilenelisa da
palefate abidoselis zemoT moyvanili cnobebis Tanaxmad, saxlobdnen
mosxebic250. amas adastureben strabonTan daculi miTridate didis omebis
istorikosebic, `romelTac metad daejerebaT. amboben, rom jer arian zigebi,
mere henioxebi, kvlav kerketebi, mosxebi, kolxebi, Semdeg amaT fTirofagebi,
svanebi da sxva patara tomebi kavkasionTan~ (XI. 2,14)251. sarwmuno cnobebi
(`romelTac metad daejerebaT~) xels ar uSlian strabons sam nawilad
(kolxebis, iberebisa da armenielebis) gayofili `mosxebis qveyana~ samxreT
saqarTveloSic daafiqsiros Tavisi `mosxuri mTebiT~ (XI. 2, 15, 17; XI 12, 4; XI. 14,
1; XII. 3, 18)252. motanil cnobebSi straboni winaaRmdegobas ver xedavs. mosxebis
samxreTSi yofna araviTar eWvs ar iwvevs. maT jer kidev herodote d
moixseniebda ariosis XIX satrapiis SemadgenlobaSi253.
diskusiis sagania CrdiloeTSi, maT Soris Tanamedrove afxazeTis farglebSi
mosxebis mosaxleoba-armosaxleobis sakiTxi. pomponius melas monacemebiT,
mosxuri mTebi ukve CrdiloeTiT (kavkasiaSi) arian dasaxelebuli254. ax.w. VIs.
iseTi kompetenturi avtori, rogoric iyo prokopi kesarieli, mosxebis qveyanas
kavkasiis mTianeTSi aTavsebs da iqauri mosaxleobis sameurneo saqmianobasac
aRwers255.
57
aseTia wyaroTa cnobebi, romelTa mixedviTac mosxebi arian rogorc
CrdiloeTiT, ise samxreTiT. n.marma isini, pirvel rigSi, afxazebTan daakavSira.
saxelwodeba `mcxeTa~, _ werda igi, _ `etyoba danergilia abxaz-abazxebis,
saxeldobr, maTi winaprebis _ mosxebisa da ara qarTebis mier~256.
saintereso mosazreba gamoTqva iv.javaxiSvilma. `pr. n.mari marTali unda
iyos, _ werda igi, _ rodesac afxazebis Zvel saxelwodebas `abasxi~-s am `mas-
xi~-s ukavSirebs, mxolod mas TavSi Cveulebrivi afxazuri TavsarTi `a~ uzis...
amgvarad, afxazebs da mesxebs erTi da igive tomobrivi saxeli aqvT, magram
marto amiT, rasakvirvelia, tomobrivi igiveoba ver damtkicdeba, metadre sanam
am sityvis `mas~, `mos~, `mes~-xis ZiriTadi mniSvneloba gamorkveuli ar aris.
piriqiT, SesaZlebelia igi sazogado saxeli iyos. mainc da mainc sagulisxmoa,
rom es saxeli marto am or toms _ afxazebs da mesxebs ki ar rqmeviaT, aramed
lekebi TuSebs axlac `moseqebs~, e.i. `mosoxebs~ eZaxian~257. iv.javaxiSvilis
msjelobaSi gansakuTrebiT mniSvnelovania varaudi `mesxi~-s sazogado
mniSvnelobis Sesaxeb, rac imas gulisxmobs, rom msgavsi saxeli SeiZleba
Segvxvdes qarTvelTa gansaxlebis farTo arealSi _ afxazeTSi, samxreT
saqarTveloSi, TuSeTSi da a.S.
p. ingoroyvam gaiziara n.marisa da iv.javaxiSvilis mosazrebaTa is nawili,
romelic mosxisa da abasxis identurobas Seexeboda; radganac mesxebi
saxeldebodnen, mecnieris azriT, kelasuris xeobaSi (sinamdvileSi ki bzifis
mxareSi) mcxovrebi koraqsebis Semdeg, maTi gansaxlebis arealad sakuTriv
afxazeTi (dioskuria-bzifis monakveTi) miiCnia258. vinaidan mesxebis qarTveloba
eWvs ar iwvevda (da arc iwvevs), p.ingoroyvam gaakeTa originaluri daskvnebi
(mesxisa da afxazis igivveobis Sesaxeb), romelTa Sesaxeb qvemoT iqneba saubari.
p.ingoroyvas winaaRmdeg z.anCabaZem gailaSqra. man aRniSna, rom damowmebul
wyaroebSi (helanike, palefate, miTridates omebis istorikosebi) mosxebis
gansaxlebis zusti adgili miTiTebuli ar aris, amitom am `erTeuli avtorebis
saeWvo cnobebze~ dayrdnobiT afxazeTis Tanamedrove teritoriaze maTi
lokalizeba ar SeiZleba; mosxebis namdvili sacxovrisi ki samxreT-aRmosavleT
SavizRvispireTSia, sadac n.maris mtkicebiT, SesaZloa, afxazebic
mosaxleobdnen259.
n.lomourmac CaTvala, rom helanikes cnobebi zogadia, sizustiT ar
gamoirCevian, amitom mis mier dasaxelebul tomTa samosaxlo teritoriis
gansazRvrisaTvis ar gamodgebian260. radganac palefate abidoselis fragmentis
Tanaxmad, mosxebis mezobeli xarimatebi flobdnen md.parTenions mcire
aziaSi261, n.lomourma mxari dauWira n.xazaraZis Sexedulebas262 mosxebis mcire
aziaSi, matienebis mezoblad mosaxleobis Taobaze da gaakeTa kategoriuli
daskvna: `absoluturad gamoricxulia mosxebis moTavseba afxazeTis
teritoriaze~; amasTanave dasZina, rom `Tu Cven vaRiarebT afxazeTis
teritoriaze mesxTa odesme mosaxleobas, p.ingoroyvas momxre-mimdevarTa
pozicia SeiZleba erTgvarad ganmtkicdes~263.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom qarTvelur TemTa zogadi saxeli `mesxi~
(iv.javaxiSvili) romel regionSic ar unda dafiqsirdes, amiT aranairad ar ga-
moiricxeba am saxelis matarebeli xalxis afxazeTSic yofna; imavdroulad,
Труды Абхазского института языка, литературы и истории им. Д. И. Гулия. XXVII. Сухуми, 1956, gv. 262-264.
260 . n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi, gv. 10-12, 26.
261 . rogorc b. gogia wers, parTenioni arsebobda ara mxolod mcire aziaSi, aramed xersonesTan da
feodosiasTanac (anu xarimatebis siaxloves). _ b. gogia. Zveli kolxeTis..., gv. 127.
262 . n. xazaraZe. saqarTvelos Zveli istoriis eTno-politikuri problemebi. Tb., 1984, gv. 34.
263 . n. lomouri. Zveli afxazeTis..., gv. 24, 25.
58
afxazeTSi mosxTa mosaxleobis daSveba-ardaSvebaze naklebad aris da-
mokidebuli p.ingoroyvas koncefciisa da misi mimdevrebis poziciis simtkice Tu
sisuste. es martivi WeSmariteba kargad esmiT mecnierebs. g.Citaiam jer kidev
1955w. p.ingoroyvas `giorgi merCule~-ze daweril recenziaSi ar gaiziara
`mesxisa~ da `afxazis~ urTierTkavSiri, magram mxari dauWira istoriul
afxazTa qarTvelobis ideas264. T.miqelaZem, romelic ar unda iyos p.ingoroyvas
mimdevari, SesaniSnavad daasabuTa mesxebis afxazeTSi yofna265. adre m.inaZe
Tvlida, `rom mosxTa binadroba Zv.w. I _ ax.w. Iss-Si Savi zRvis Crdilo-
aRmosavleT sanapiroze sakmaod saeWvod gamoiyureba da met dasabuTebas
moiTxovs~266. damatebiT sabuTebad SemdgomSi man gamoiyena strabonis,
gansakuTrebiT prokopi kesarielis cnobebi da gaakeTa daskvna mesxebis erTi
jgufis afxazeTis mTianeTSi mosaxleobis Sesaxeb; amasTanave, m.inaZe adasturebs
Zv.w. VIs. mesxebis mcire aziaSi binadrobis cnobil faqtsac267. b.gogia aseve
aRniSnavs, rom uZveles wyaroebSi arsebobs mosxTa binadrobis ori
(CrdiloeTsa da samxreTSi) gansxvavebuli tradicia268.
amrigad, adreantikur xanaSi zogadi saxelis matarebeli erT-erTi qarTuli
Temis _ mosxebis afxazeTis Tanamedrove teritoriaze yofna dadasturebulad
unda CaiTvalos, Tumca am faqtis mxolod aRiarebiT damajereblad ver
dgindeba mosxisa da abasxis identuroba.
afxazeTis siaxloves dasaxelebuli arian aqaiebi269 da melanqlenebi270,
romelTa Sesaxeb cota ram aris cnobili; s.yauxCiSvili am Temebsac qarTul
samyaros miakuTvnebs271.
adreantikuri xanis wyaroebis mixedviT, afxazeTis mTeli Tanamedrove
teritoria kolxeTis samefos SemadgenlobaSia da kolxebiTaa dasaxlebuli.
miuxedavad aqemeniduri sparseTis eqspansiisa da Zv.w. VIs. qveynis samxreT
raionebis damorCilebisa, kolxeTi inarCunebda damoukideblobas, Tumca
herodotes cnobiT, yovel mexuTe wels nebayoflobiTi saCuqris saxiT
sparseTSi 100 Wabuks da 100 qalwuls agzavnida (III. 97). samefos qarTveluri
mosaxleoba Zveli avtorebis mier kolxebad miCneul koraqsebTan da kolebTan
erTad bzifamde Tu kavkasionis qedamdea gavrcelebuli. herodotes cnobiT ki
kolxebs eWiraT uzarmazari sivrce meotis tbamde (azovis zRvamde)272; samxreTis
sazRvari afsarosTan (Woroxi) Tu trapezund-kerasuntis midamoebSia
savaraudebeli273. wyaroTa monacemebiT, aRniSnul teritoriaze ucxo eTnikuri
jgufebi dasaxlebuli ar arian. gansakuTrebiT naTelia situacia engur-fsous
monakveTze, sadac sxva eTnosis kvali ar Cans..
separatistTa politikuri ambiciebis dakmayofilebas emsaxureba versia
termin `kolxeTi~-s krebiTi anu farTo (geografiuli) da viwro (eTnikuri)
mniSvnelobis Sesaxeb. terminebs `kolxeTi~, `kolxi~ zogjer marTlac aqvT
krebiTi mniSvneloba; maTSi igulisxmeba qarTuli regionebi, qarTveli eris
sxvadasxva ganStoebebi da Temebi. ase esmoda ivane javaxiSvils `kolxeTis
264 . g. Citaia. Zveli afxazeTis mosaxleobis eTnikuri Camomavlobis Sesaxeb. _ Sromebi xuT tomad, II. Tb.,
2000, gv. 119.
265 . T. miqelaZe. Ziebani..., gv. 21-24.
266 . m. inaZe. antikuri xanis...,_ moambe, 1960, #2, gv. 148.
267 . m. inaZe. afxazebis..., _ macne, 1992, #1, gv. 16-20;. . .
. – // . ., 1999. gv. 66.
268 . b. gogia. Zveli kolxeTis..., gv. 127-130.
269 . T. yauxCiSvili. kavkasiis tomebis sakiTxisaTvis antikuri wyaroebis mixedviT. 1. aqaiebi. _ macne, 1980,
#3, gv. 31-40.
270 . n. lomouri. berZeni logografosebis cnobebi.., gv. 32, 33.
271 . georgika, t. 2, gv. 28.
272 . herodote axsenebs kolxTa mezoblebs vidre kavkasionis mTebamde. m. inaZem sxva wyaroTa monacemebis
gaTvaliswinebiT kolxTa mezoblebad, savsebiT marTebulad, isev kolxebi _ kolebi da koraqsebi miiCnia (T.
yauxCiSvili. herodotes cnobebi, gv. 76; М. Инадзе. Вопросы..., gv. 63).
273 . З. В. Анчабадзе. Очерк, gv. 27; T. yauxCiSvili. berZeni mwerlebis cnobebi, I, gv. 31; d. musxeliSvili.
saqarTvelos istoriuli geografiis ZiriTadi sakiTxebi. Tb., 1977, gv. 46 da sxv.
59
saxelis zogadi SemkreblobiTi mniSvneloba~274. TviT sabWoTa istoriul
enciklopediaSi `kolxebi~ (`Колхи~) ganmartebulia rogorc `qarTvelur tomTa
krebiTi saxelwodeba~275.
sruliad gansxvavebuli mosazreba ganaviTara g.meliqiSvilma. adreantikuri
xanis avtorebis mier dioskuria-biWvinTis nawilSi da kavkasionamde miTiTebuli
kolxeTis sazRvari yovelgvari dasabuTebis gareSe CaTvala geografiul da
ara eTnikur sazRvrad276. amaSi mas mxari dauWira z.anCabaZem277. aRniSnuli
Sexeduleba gaiziara n.lomourma278. antikuri drois avtorebi, _ wers igi, _
aRmosavleT SavizRvispireTSi `mxolod erT xalxs _ kolxebs asaxelebs
(herodote, fsevdo-skilaqs kariandeli, straboni da sxv.). araa gamoricxuli,
rom eTnonimi kolxi am SemTxvevaSi politikuri Sinaarsisaa da mas krebiTi
xasiaTi aqvs. e.i. faravs yvela im toms, romelic kolxeTis samefos
teritoriaze saxlobda da berZnul-romauli wyaroebisaTvis gvian gaxda
cnobili, Tumca aseTi varaudebisaTvis pirdapiri cnobebi ar mogvepoveba~279.
swored, cnobebis ararsebobis gamo varaudebi adreantikur xanaSi afsua-
afxazebis dRevandeli maTi gansaxlebis teritoriaze yofnis Sesaxeb280 yovlad
usafuZvlo da ararealuria. Sesabamisi utyuari monacemebis gareSe, gaugebaria,
rogor unda daadgino, Tundac ivaraudo afxazTa winaprebis afxazeTSi yofna,
roca xSirad Wirs, SeuZlebelic ki xdeba wyaroebSi araerTgzis miTiTebuli
zogierTi tomis Tu Temis vinaobis garkveva.
terminebis `kolxeTi~, `kolxi~ mniSvnelobis damaxinjebas saTavisod
iyenebda da amJamadac iyenebs separatistuli istoriografia, romelic saerTod
gamoricxavs qarTvelTa gansaxlebas afxazeTis teritoriaze281; wyaroebi ki,
rogorc davinaxeT, sruliad sapirispiros amtkiceben. zemoxsenebul terminebs
uZvelesi droidan hqondaT konkretulad istoriuli kolxeTis (Zveli
saqarTvelos) da eTnikuri kolxis (qarTvelis) mniSvneloba. ucnobia sxva
araqarTvel eTnosebze am terminebis gavrcelebis Tundac erTi faqtic ki.
piriqiT, berZnul-bizantiuri wyaroebi asaxavdnen `gaTiSe da ibatones~
oficialur saxelmwifo politikas an sxvadasxva mizezebiT gamowveul ama Tu
im etapze arsebul realur mdgomareobas (politikur daqucmacebas da a.S.) da
erTian toms umetes SemTxvevaSi wvril-wvrili erTeulebis saxiT (da ara
`farTo~ geografiuli gagebiT) warmogvidgenen. am viTarebaSi `kolxis~ `krebiT
mniSvnelobaze~ saubars aqvs mxolod politikuri mizani: Zveli kolxeTis
teritoriaze Tanamedrove afsua-afxazTa winaprebs rogorme miuCinon adgili,
romelic istoriuli wyaroebiT dadasturebuli ar aris. mkvlevar-
separatistebs es aZlevs mTeli kolxuri civilizaciis miTvisebis mcdelobis
saSualebas.
istoriografiaSi tendenciurad aris gaSuqebuli Zv.w. III-I saukuneebis eTno-
politikuri movlenebi. rogorc cnobilia, Zv.w. IIIs. pirveli naxevridan,
qarTuli saistorio tradiciis Tanaxmad, dasavleT saqarTvelo qarTlis
samefos nebayoflobiT SeuerTda282 da erTiani qarTuli saxelmwifos nawils
warmoadgenda. es ar yofila gamowveuli egrisis samefos dasustebiTa da
60
daSliT. farnavazma daxmarebisaTvis qujis imitom mimarTa283, rom egrisi im
droisaTvis kvlav Zlier saxelmwifos warmoadgenda. aRmosavleT-dasavleT
saqarTvelos maSindeli gaerTianeba iyo, rogorc ukve iTqva, nebayoflobiTi,
saerTo erovnuli interesebiT ganpirobebuli istoriuli aqti, romlis
realizebas xels uwyobda saerTaSoriso viTarebac_elinuri saxelmwifoebis
rRvevisa da urTierTdapirispirebis xangrZlivi procesis dawyeba284. am process
ar SeeZlo ar gamoewvia saerTaSoriso ekonomikuri aqtiurobisa da kavSirebis
Sesusteba, axal saxelmwifoTa warmoSoba Tu aRdgena, seriozuli
geopolitikuri Zvrebi. Seqmnil viTarebaSi qarTl-egrisis gaerTianeba da
Zlieri gaerTianebuli qarTuli saxelmwifos Camoyalibeba arsebuli realobiT
nakarnaxev obieqtur aucileblobas warmoadgenda. rogorc n.berulava
asabuTebs, maSin qarTls SeuerTda ara mxolod centraluri egrisi
md.RaliZgamde,285 aramed mTeli samefo dioskuriis CaTvliT286. daqucmacebuli da
gamudmebuli SinaomebiT dakavebuli saberZneTis mdgomareobis gaTvaliswinebiT,
namdvilad saeWvod gamoiyureba leonti mrovelis cnoba egriswylis (RaliZgis)
Crdilo-dasavleTiT mdebare teritoriis berZnebis (Tundac, Zv.w. III saukunis
ganmavlobaSi galatiasTan mZime brZolebSi dasustebuli pontos samefos)
xelSi gadasvlis Sesaxeb.
Zv.w. IIs. dasawyisidan, roca qarTlze selevkidebis saxelmwifos rRvevis
Sedegad warmoqmnili somxeTi gabatonda, egrisi isev calke samefod Cans, razec
imave saukunis meore naxevris mefe savlakis monetebi mowmoben.287 soxumis
raionSi misi aRmoCena samefos kvlav Zvel sazRvrebSi aRdgenaze unda
miuTiTebdes288. pliniusis cnobiT, `kolxeTSi mefobda aietis STamomavali
savlaki, romelmac miiRo samTavrod mTeli miwa; amboben, mas Semosdioda didi
raodenobiT oqro da vercxli svanTa tomebis miwidan da saerTod mTeli Tavisi
samflobelodan, romelic saxelganTqmuli iyo oqros sawmisebiT~289. aqedanac
irkveva, rom savlaki mTlianad flobda egriss (`mTel miwas~) Tanamedrove
afxazeTis teritoriisa da svaneTis CaTvliT.
Zv.w. II-I ss. mijnaze pontos mefe miTridate VI evpatorma (111-63ww.) mTeli
aRmosavleT SavizRvispireTi, sakuTari samefos SemadgenlobaSi moaqcia290.
egrisi agrZelebda arsebobas calke erTeulis saxiT. misi mmarTveli gaxda
miTridate umcrosi (mefis vaJi), romelic male RalatSi iqna eWvmitanili da
sikvdiliT dasajes291. mmarTvelebad kolxeTSi miTridate VI-Tan daaxloebuli
pirovnebebi igzavnebodnen. aseTi iyo strabonis `dedis biZac mamis mxridan~ _
moaferne; pontos mefes egrisidan `mosdioda meti wili Zalebisa sanaosno
samsaxurisaTvis~292.
Zv.w. I saukunis Suaxanebidan, roca romaelebma daamarcxes miTridate VI,
TviTon daeuflnen yofili kolxeTis samefos da aRmosavleT SavizRvispireTs,
maT Soris afxazeTis Tanamedrove teritorias. romaelTagan devnilma
61
miTridatem 66/65ww. zamTari dioskuriaSi gaatara da aq SeimuSava grandiozuli
samoqmedo gegmebi, romelTa ganxorcieleba ver moaxerxa293.
kolxeTi//egrisi aqtiurad iyo Cabmuli elinistur samyarosTan
gacxovelebul savaWro-ekonomikur urTierTobebSi. elinistur xanas
ganekuTvneba strabonis cnobac dioskuriaSi aTobiT erovnebis
warmomadgenelTa, ZiriTadad kavkasielebis Tavmoyris Sesaxeb.294 n.berulavas
varaudiT, es cnoba exeba kolxeTSi romaelTa batonobis, kerZod, aristarxis
mmarTvelobis periods; rogorc energiulma mmarTvelma, man gaaerTiana
kolxeTi, Wrida monetebs dioskuriaSi, sadac erT-erTi, Tu erTaderTi
(g.gamyreliZe, T.Todua) rezidencia hqonda; moaxerxa vaWrobis gamococxleba
aReb-micemobaSi romaelTa CarTvis gziT.295 Zv.w. 48w. pompeusis daRupviTa da
aristarxis poziciebis SesustebiT isargebla bosforis mefe farnakem
(miTridates vaJma) da mZime brZolebis gadaxdis Semdeg kolxeTs daeufla,
daibruna pontos samefo da Tavi aziis mefed gamoacxada. 47w. iulius keisarma
(Zv.w. 49-44ww.) iolad daamarcxa farnake296; kolxeTi kvlav rCeboda romis
provinciad.
ar arsebobs arqeologiuri masala an werilobiTi cnobebi Zv.w. II-Iss-Si
afxazeTis amJamindel farglebSi da mis siaxloves eTnikuri situaciis
Secvlis Sesaxeb. miuxedavad amisa, g.meliqiSvili wers afxazeTis mTianeTSi
viTom mcxovreb meomar tomebze, CrdiloeT kavkasiidan mTielTa SemoRwevaze,
jiqebis Semosevaze da kerketebis miwebis mitacebaze, baris mosaxleobis
awiokebaze da a.S.297. es daskvna agebulia strabonis cnobaze zigebis Crdilo-
aRmosavleT SavizRvispireTSi pirvelad gamoCenis Taobaze; berZeni mwerali
saubrobda kargad cnobil Temaze _ aqeelebis, zigebis da henioxebis yaCaRoba-
mekobreobaze, mosaxleobis Seviwroebaze, xalxis gatacebaze (XI. 2, 12)298.
strabonTan ar aris cnoba mTielTa Semosevebis, kerketebis zigebiT
Canacvlebis, mTisa da baris dapirispirebis, eTnikuri da, aqedan gamomdinare,
politikuri viTarebis Secvlis Sesaxeb. gaugebaria, ratom aniWebs
g.meliqiSvili gadamwyvet mniSvnelobas wyaroSi zigebis gamoCenas. es xalxi
miTridate VI-s dros ukve cxovrobda aRmosavleT SavizRvispireTSi299. zigis
semantika (`uRelSi Sebmulni~ _ berZn.) raRacnairad mosaxleobis saqmianobaze
unda migvaniSnebdes; Crdilo-aRmosavleT SavizRvispireTSi am xalxis gamoCenas
araviTari politikuri Tu teritoriuli cvlilebebi ar mohyolia, arc maTi
eTnikuri vinaobaa (Zveli wyaroebiT, pelazguri warmoSobisani arian) sabolood
dadgenili, xolo damkvidrebuli mosazreba zigebis adiRelobis Sesaxeb
damajereblad dasabuTebuli ar aris. asec rom iyos, ra SuaSia aq afxazeTi?
zigebi xom aqedan Sors _ Tanamedrove tuafses midamoebSi saxlobdnen da
mxolod Vs-Si daeuflnen q.Zvel lazikas1.
mZime, magram aseve ararealur suraTs gvixatavs m.inaZec, romlis azriT,
straboniseuli `skeptuxiebi~2 warmoadgendnen jer kidev adreklasobrivi
sazogadoebis wina xanaSi arsebul satomo organizaciaTa safuZvelze
warmoqmnil administraciul erTeulebs, romlebmac saukuneebis manZilze
SeinarCunes eTnikuri TavisTavadoba, midrekileba samefosagan gandgomisa,
riTac, saboloo jamSi, Ziri gamouTxares kolxeTis saxelmwifos da
293 . apiane. miTridates omebis istoria, gv. 195-196, 261; g. gamyreliZe, T. Todua. romis samxedro-
politikuri eqspansia saqarTveloSi. Tb., 2006, gv. 28-32.
294 . T. yauxCiSvili. strabonis geografia, gv. 122-123.
295 . Н. Берулава. dasax. naSromi, gv. 97-98; g. gamyreliZe, T. Todua. dasax. naSromi, gv. 40.
296 . g. gamyreliZe, T. Todua. dasax. naSromi, gv. 41-42.gamarjvebulma iulius keisarma roms saswrafod
62
adreantikuri xanis dasasrulisaTvis igi TiTqos wvril politikur
erTeulebad daqucmacda.3 SemdgomSi m.inaZem odnav Searbila pozicia, magram
`skeptuxiebis~ arsi (viTom, eTno-teritoriuli erTeuli) ucvleli datova4.
kolxeTis samefos eTno-teritoriul erTeulebad daSlis Tema xelovnuradaa
Seqmnili da miznad isaxavs ax.w. pirvel saukuneebSi dasavleT saqarTveloSi
dafiqsirebuli `mravaltomianobis~ mizezebis `axsnas~; m.inaZe am movlenis
mizezebs mTielTa etapobriv CamosaxlebebSi, xan kidev kolxeTis viTom
mravaltomianobaSi, skeptuxiebSi xedavs5.
aRniSnul problemas sakmaod vrclad Seexo o. lorTqifaniZe. kolxeTis
samefos mravaltomianoba `Znelad sarwmunoa, _ wers mecnieri. _ yvela wyaro,
romelic ki CvenTvis saintereso xanas exeba... dRevandel dasavleT saqarTvelos
teritoriaze zRvispireTSi CrdiloeTidan samxreTisaken (romelic strabonTan
`kolxeTis zRvad~ iwodeba.... XI. 1, 6) pitiuntidan (dRevandeli biWvinta)
md.afsarosamde (md. Woroxi) da aRmosavleTiT iberiamde _ asaxelebs yovelTvis
da mxolod (!) erT xalxs _ kolxebs (sxva arcerTi tomi am teritoriaze
arianemde ar ixsenieba)~6. skeptuxiebs eTnopolitikur erTeulebad ar miiCnevs T.
beraZe. misi daskvniT, skeptuxia aris saerisTavo, romelic zog SeTxvevaSi
mxolod teritoriul-administraciul erTeuls warmoadgenda, zogjer ki maTSi
erTi qarTuli modgmis tomi iyo gaerTianebuli7.
amrigad, wyaroTa monacemebiT, Zv.w. VI – Iss. afxazeTis Tanamedrove
teritoriaze eTnopolitikuri xasiaTis cvlilebebi ar momxdara, igi kvlav
qarTul regionad rCeboda. aRmosavleT SavizRvispireTis didi xniT romaelTa
xelSi gadasvlam ganapiroba mniSvnelovani politikuri Zvrebi momavalSi.
3 . m. inaZe. kolxeTis samefos skeptuxiaTa sakiTxisaTvis. _ saq. sssr mecn. akademiis moambe, t. 26, #6, 1961,
gv. 783-789; misive: Zveli kolxeTis sazogadoeba. Tb., 1994, gv. 54.
4 . m. inaZe. kidev erTxel eTno-teritoriuli erTeulis Sesaxeb. _ qarTveli xalxis eTnogenezi. Tb., 2002,
gv. 93-111.; skeptuxiebis `separatizmze~ da `Sidadapirispirebebze~ saubrobs n. berulavac ( . . dasax.
naSromi, gv. 87, 88, 121, 131 da a. S.).
5 . m. inaZe. Zveli afxazeTis... - macne, 1992, #2, gv. 47, 48, 58; misive: ..., gv. 64, 71, 77-78, 80 da a. S.
6 . o. lorTqifaniZe. iyo Tu ara saxelmwifo kolxeTi, gv. 49-50.
7 . T. beraZe. samegrelos istoria. _ aia, 2001, #9-10, gv. 39.
63
1. eTnikuri viTareba
welTaRricxvaTa mijnaze kolxeTi Tanamedrove afxazeTis CaTvliT war-
moadgenda romTan vasalur damokidebulebaSi myofi pontos samefos Semadgenel
calke administraciul erTeuls. Zv.w. 14 wlidan pontoSi (Sesabamisad egrisSi)
mefobdnen jer polemon I, Semdeg misi meuRle piTodorisi; ax.w. 38w. taxti,
romis nebiT, maTma SviliSvilma polemon II-m daikava. 63 wels imperatorma
neronma (54-68ww.) uaryo buferul qveynebze dayrdnobis politika, amitom pontos
samefo gaauqma, gadaaqcia igi imperiis provinciad da egrisTan erTad galatiis
SemadgenlobaSi Seiyvana. 72 wlidan imperator domicianes (81-96ww.)
mmarTvelobamde egrisi Sedioda `kapadokiur kompleqsSi~ _ kapadokiisa da
galatiisagan Semdgar erTian provinciaSi, mogvianebiT ki igi kapadokiis nawili
gaxda300.
kolxeTis zRvispira qalaqebSi _ fazissa da dioskuriaSi I saukunis 60-ni
wlebidan romauli samxedro garnizonebi idgnen. es qalaqebi imavdroulad
iTvlebodnen imperiis sazRvao flotis sayrden punqtebad. ioseb flaviusis
sityvebiT (66w.), iudevelTa mefes herode agripas (29-93ww.) ganucxadebia, rom
henioxebi da kolxebi, tavrebi da bosforelebi, saerTod pontosa da meotidis
garSemo mcxovrebi xalxebi, `romlebic uwin sakuTar mflobelebsac ki ar
scnobdnen, axla 3000 hoplits hyavT isini morCilebaSi da 40 xomaldi icavs
mSvidobas zRvaze, romelzedac uwin curva ar SeiZleboda da SemaZrwunebeli
iyo~301. aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom romaelebi sakmaod mtkiced
akontrolebdnen aRmosavleT SavizRvispireTis did nawils, gansakuTrebiT
samxedro garnizonebis mimdebare regionebs, maT Soris afxazeTis Tanamedrove
teritorias.
eTnopolitikuri istoriis TvalsazrisiT mniSvnelovan cnobebs gvawvdian
straboni (I saukunis dasawyisi), pomponius mela (Is. pirveli naxevari), plinius
ufrosi (79 w-mde), flavius ariane (131w.), klavdios ptolemaiosi (IIs. 20-60-ani
wlebi) da sxvebi.
strabonis `geografiaSi~ kolxeTTan dakavSirebiT ZiriTadad wina sau-
kuneebis mweralTa wyaroebia gamoyenebuli, magram masSi aris avtoris Tana-
drouli monacemebic. mxedvelobaSi gvaqvs pontos mefeebis polemon I-isa da pi-
Todorisis mmarTvelobis periodi (XI. 2, 18)302; kolxeTis farglebSia
moxseniebuli dioskuria da biWvinTa (XI. 2, 14)303. uaRresad didi mniSvneloba
aqvs cnobas dioskuriis Tavze da mis irgvliv svanTa Zlieri tomis dominirebis
Sesaxeb. straboni wers, rom svanebi `TiTqmis saukeTesoni arian simamacisa da
Zalis mxriv: floben isini irgvliv (yvelafers) da upyriaT kavkasionis
mwvervalebi, romlebic dioskuriis zemoT aris: hyavT maT basilevsi da sabWo
300 mamakacisagan Semdgari da, rogorc amboben, hkreben laSqars 200000 (kacis
raodenobiT): marTlac mTeli xalxi meomaria, magram araa organizebuli~ (XI.
2,19)304. ara aqvs principuli mniSvneloba, ramdenad Seesabameba sinamdviles
svanuri laSqris savaraudo raodenoba. aSkaraa, rom dioskuriis mxare da
kavkasiis zekarebi kvlav qarTvelTa xelSia. amasTanave, xazgasmiT unda
aRiniSnos, rom aranair pirdapir Tu irib cnobebs Tanamedrove afxazeTis
teritoriaze eTnikuri situaciis Secvlis Sesaxeb strabonis `geografia~ ar
Seicavs. igive SeiZleba iTqvas Is. pirveli naxevris moRvawis _ pomponius melas
300 . Г. Меликишвили. К истории древней Грузии, gv. 363-364; saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 1, gv. 537-538;
T. Todua. romauli samyaro da kolxeTi. I-IV ss. Tb., 2003, gv. 7-8.
301 . georgika, t. 1, gv 274; T. Todua. dasax. naSromi, gv. 6.
302 . T. yauxCiSvili. strabonis geografia, gv. 120-121, 125 – 126.
303 . iqve, gv. 120-121.
304 . iqve, gv. 125-126.
64
`qveynis aRwerilobazec~. am naSromis pirvel wignSi moyvanilia cnobebi
aRmosavleT SavizRvispireTis Sesaxeb; fazisis Semdeg miTiTebulia qalaqi,
romelic `berZeni vaWrebis daarsebulia da kiknosi hqvia~305. T.yauxCiSvilis
azriT, saubari unda iyos q.gienosze306 (oCamCiresTan), romlis Semdegac
pomponius mela asaxelebs `velur da gaunaTlebel tomebs, farTo zRvasTan
mcxovrebT _ melanxlenebs, toretikas, eqvs koliks, koraqsikebs, fTirofagebs,
henioxebs, aqeebs, kerketebs da, ukve meotidis axlos _ sindonebs. henioxTa
sazRvrebSia dioskuria...~307 am cnobis Sefasebisas unda gaviTvaliswinoT , rom
pomponius mela, rogorc al. gamyreliZe werda, marTalia, `sapatio adgils
ikavebs antikuri geografiis warmomadgenelTa Soris~, magram misi naSromisadmi
mainc `didi sifrTxiliT midgomaa saWiro, radgan sxvadasxva drois avtorebis
cnobebi xSirad erTmaneTis gverdiT aqvs moTavsebuli~308. swored, es aris
mizezi dasaxelebul `tomTa~ Tanmimdevrobis aRrevisa, Tumca qarTveluri
warmomavlobis henioxTa sazRvrebSi dioskuriis moqcevas garkveuli sicxade
Seaqvs danarCenTa lokalizaciis sakiTxSic. SeuZlebelia melanqlenebi,
romlebic, zogierTi mkvlevris azriT, dRevandel moskovTan, xarkovTan,
zogadad, skviTebis CrdiloeTiT fiqsirdebian309, sxvebTan erTad henioxebis
samxreTiT yofiliyvnen. pomponius melas mier dasaxelebuli `tomebidan~
afxazeTis Tanamedrove teritoriaze unda vivaraudoT henioxebi, kolikebi,
koraqsebi da, albaT, fTeirofagebic, romlebsac svanebTan aigiveben310.
sakmaod rTul suraTs gvixatavs plinius ufrosi. misi monacemebiT, md.
fazisis `Semdeg aris sxva mdinare qarienti, saltiebis tomi, romelTac Zvelad
fTeirofagebi ewodeboda da sxvebi sannebi. svanebis gavliT kavkasionidan moedineba
mdinare xobusi, Semdeg _ roani, kegritikes mxare. mdinareebi: sigania, Tersosi,
asTelefosi, qrisoroasi. absilTa tomi, cixesimagre sebastopolisi, fasisidan 100000
nabijia; sanikebis tomi, q. kignumi, mdinare da qalaqi peniusi da bolos henioxTa
tomebi, romlebic ganirCevian bevri saxelwodebebiT.
maT (henioxebs) esazRvreba pontos mxare kolika, romelSic, rogorc naTqvamia,
kavkasiis mTebi mibrunebulia rifeebis mTebisaken... danarCeni sanapiro uWiravT tomebs:
melanqlenebsa da koraqsebs, kolxuri qalaqiT dioskuriadiT, romelic mdebareobs
mdinare anTemuntTan, axla is gaukacrielebulia... dioskuriadidan Semdegi qalaqia
heraklea. sebastopolisidan is daSorebulia 70000 nabijiT. aq cxovroben aqaelebi,
mardebi, kerketebi, maT miRma arian _ serebi, kefalotomebi; am sivrcis SigniT aris
umdidresi qalaqi pitiunti, gaZarcvuli henioxebis mier. mis ukan kavkasiis mTebSi
cxovroben savromatebis xalxi _ epageritebi, xolo maT Semdeg savromatebi~ (VI. 14-
16)311.
aSkarad Cans, rom pliniusi, msgavsad pomponius melasi, sxvadasxva drois
mweralTa cnobebs iyenebs312, amitomac geografiuli punqtebisa da mosaxleobis
ama Tu im jgufis lokalizacias arasworad iZleva. avtori sxvadasxva qalaqe-
bad warmogvidgens sebastopolissa da dioskurias; cnoba melanqlenebisa da
koraqsebis Sesaxeb kolxuri qalaqiT dioskuriadiT aSkarad Zvelia da Is.
mdgomareobas ar asaxavs; simarTles unda Seesabamebodes mtkiceba dioskuriis
gaukacrielebis Sesaxeb, rac gamowveuli iyo, albaT, rogorc kolxeTis samefos
gauqmebiT, savaWro faqtoriebis moSliT, ise faqtobrivad axali qalaqis _
305 . al. gamyreliZe. pomponius melas cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. _ qarTuli wyaroTmcodneoba, kr. I.
Tb., 1965, gv. 29.
306 . T. yauxCiSvili. kavkasiis tomebis sakiTxisaTvis... _ macne, 1980, #4, gv. 64; m. inaZis azriT, kiknosi
md. xobis SesarTavTan mdebare sof. yulevia (m. inaZe. Zveli kolxeTis qalaqebi kignumi da ea-aia. _ qarTuli
wyaroTmcodneoba. X. Tb., 2004, gv. 36-42)..
307 . al. gamyreliZe. dasax. naSromi, gv. 29.
308 . iqve, gv. 12, 13.
309 . T. yauxCiSvili. fsevdo-sqilaqsis zogierTi cnobis Sesaxeb. _ qarTuli wyaroTmcodneoba, kr. I, gv. 6.
310 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 527.
311 . l. arboliSvili. plinius ufrosis `bunebis istoria~, gv. 147-149.
312 . ix. amis Sesaxeb: m. inaZe. kolxeTis aRweriloba plinius ufrosis `bunebis istoriaSi~. _ kavkasiur-
axloaRmosavluri krebuli, X. Tb., 2001, gv. 211-212, 218; l. arboliSvili. dasax. naSromi, gv. 10, 13-14.
65
sebastopolisis gaSenebiT Tavisi samxedro garnizoniT, saiTkenac gadainacvla
aqtiurma cxovrebam. sebastopolisis Crdilo-dasavleTiT SecdomiT miTiTebuli
q.kignumi, savaraudod, unda iyos pomponius melas kiknosi//gienosi.
gasaziarebelia g.lorTqifaniZis mosazreba peniusisa da pitiuntis identurobis
Sesaxeb; am versiis Tanaxmad, md.peniusi SeiZleba md.bzifTan gaigivdes313.
dioskuriis Crdilo-dasavleTiT dasaxelebuli q.heraklea identificirebuli
unda iyos flavius arianes herakles koncxTan314, romlis lokalizacias
s.janaSia xostasTan axdens315.
aSkara Secdomaa, rodesac pliniusi fTeireofagebs (saltiebs) amJamindel
samegreloSi (kegritikes mxareSi) ixseniebs maSin, roca isini ufro adrindel
(straboni)316 da gviandel (flavius ariane)317 avtorebTan gagris midamoebSi
arian dafiqsirebuli. sinamdviles unda Seesabamebodes mdidari qalaqis _
biWvinTis Is. gaZarcva henioxebis mier. amave dros, gaugebaria am faqtis, aseve
dioskuriis dacarielebis axsna kavkasiel mTielTa `TavdasxmebiT~, razec
sruliad usafuZvlod mudmivad amaxvilebs yuradRebas g.meliqiSvili318.
biWvinTis ukan kavkasiis mTebSi (arsebiTad, afxazeTis farglebs gareT)
savromatuli tomebis moxsenieba aranairad ar gamodgeba afxazeTSi eTnikuri
situaciis Secvlis dasadastureblad. pliniusis cnoba principuli
mniSvnelobis erTaderT siaxles Seicavs. es aris istoriaSi absilTa pirvelad
moxsenieba. maT lokalizaciasTan da vinaobasTan dakavSirebuli diskusiebi
dRemde grZeldeba (ix. qvemoT).
afxazeTis istoriis umniSvnelovanesi wyaroa kvintus epius flavius arianes
`mogzauroba Savi zRvis garSemo~319. naSromi warmoadgens moxsenebas, romelic
avtorma (kapadokiis mmarTvelma) miarTva romis keisar adrianes (117-138ww.) mas
Semdeg, rac misi davalebiT 134w. moinaxula Savi zRvis sanapiro zoli
(trapizonidan sebastopolamde) da Caatara romauli garnizonebis inspeqcia.
danarCeni sanapiro aRwerilia sxvaTa zepiri gadmocemebis, an adrindeli
mwerlebis cnobaTa safuZvelze. trapizonis Crdilo-dasavleTiT flavius
ariane asaxelebs kolxebs, drilebs anu sanebs da wers: `amaT gverdiT arian
makronebi da henioxebi, maTi mefe anqialea. makronebisa da henioxebis mezoblebi
Zidritebi arian, eseni farsmanis qveSevrdomni arian. Zidritebis gverdiT lazebi arian.
lazebis mefe malasaa, romelsac taxti Sengana aqvs miRebuli. lazebis mezoblebi
afsilebi arian, maTma mefem iulianem mefoba Seni mamisagan miiRo. afsilebis mezoblebi
abaskebi arian. abaskTa mefe resmagaa, amasac taxti Sengana aqvs miRebuli. abaskTa
mezoblebi sanigebi arian, maT miwaze imyofeba sebastopolisi. sanigTa mefe spadagam
Sengan miiRo taxti... hiposidan dawyebuli astelefamde da dioskuriamde Cven vxedavdiT
kavkasionis mTas, romelic simaRliT waagavs yvelaze metad keltur alpebs. gviCvenes
erT-erTi mwvervali kavkasionisa _ strobili, romelzedac miTis mixedviT zevsis
brZanebiT promeTeosi Camokidebul iqna hefestos mier~320. dioskuria ukve aRar aris
dacarielebuli qalaqi: `sebastopolisi Zvelad dioskuriad iwodeboda,
mileTis axalSenia~, _ naTqvamia `mogzaurobaSi~; trapizonidan igi 2260
stadioniTaa321 daSorebuli, sebastopolisidan biWvinTamde ki 350 stadionia;
aqedan stenitikis mxaremde (Zv. trigliti) iyo 150 stadioni; am mxareSi
313 . g. lorTqifaniZe. biWvinTis naqalaqari. Tb., 1991, gv. 12; ix. agreTve: l. arboliSvili. dasax. naSromi,
gv. 35-36 (sxva mdinareebis lokalizaciis Sesaxeb ix. iqve, gv. 32-35).
314 . flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo, gv. 92.
315 . s. janaSia. Sromebi, t. 6. Tb., 1988, gv. 267.
316 . T. yauxCiSvili. strabonis geografia, gv. 111.
317 . flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo, gv. 52.
318 . Г. А. Меликишвили. К истории древней Грузии, gv. 364.
319 . veyrdnobiT n. keWaRmaZis gamocemas: `mogzauroba Savi zRvis garSemo~ arianes sxva SromebTan erTad
Targmna da winasityvaoba-komentarebiT gamoaqveyna T. yauxCiSvilmac. ix.: berZeni mwerlebis cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb, V. Tb., 1983.
320 . flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo, gv. 42-44.
321 . erTi stadioni udrida daaxloebiT 178-180 metrs. ix.: Н. Ломоури. Из исторической географии древней
322 . sanigebis teritoriaze, kerZod, gagris zeviT dasaxelebuli md. abaskosis saxelis dakavSireba imave
sanigTa qalaq dioskuriis samxreTiT lokalizebul abaskebTan (m. inaZe. Zveli kolxeTis..., _ macne, 1992, #2,
gv. 49) veranair kritikas ver uZlebs. piriqiT, aRniSnulma mdinarem abaskebisagan ki ar miiRo, aramed swored
maTi mosvlis Semdeg dakarga Tavisi saxelwodeba.
323 . flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo, gv. 52-53.
324 . georgika, t. 2, gv. 6-11.
325 . iqve, gv. 6.
326 . iqve, gv. 11.
327 . savaraudebelia tamanis naxevarkunZulze; aq da qvemoT, Tu sxva ar aris miTiTebuli, geografiuli
punqtebis lokalizacia naCvenebia n. lomouris komentarebis mixedviT. _ n. lomouri. klavdios ptolemaiosi,
gv. 52-57.
328 . Д. Качарава, Г. Квирквелия. dasax. naSromi, gv. 141-142.
329 . Seesabameba favstos buzandis egersvanebs (История Армении Фавстоса Бузанда. Перевод с древнеармянского М.
330 . klavdios ptolemaiosi kolxidas msoflios did qveynebs Soris moixseniebda (`tetrabiblosi~) da
kavkasiis qedis qvemoT aTavsebda. _ Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi , gv. 532.
331 . n. lomouri. klavdios ptolemaiosi, gv. 43-45.
332 . iqve, gv. 45.
333 . iqve, gv. 57; Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi , gv. 523.
334 . iv. javaxiSvili. Txz., t. I . Tb., 1979, gv. 214.
335 . s. janaSia. Sromebi, t. II. Tb., 1952, gv. 311.
336 . iqve, t. I. Tb., 1949, gv.210; t. II, gv. 311.
337 . iqve, t. II, gv. 312.
338 . С. Н. Джанашиа. Абхазия в составе Колхидского царства и Лазики. Образование «Абхазского царства» _macne,
istoriis... seria, 1991, #2, gv. 23.
339 . amitomac mcdaria n. keWaymaZis mtkiceba imis Sesaxeb, rom imperias arc ainteresebda da arc gasCenia
kolxeTSi `axali wyobis damyarebis survili~. _ flavius ariane. mogzauroba Savi zRvis garSemo, gv. 13.
340 . n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. VIII. Tb., 1975, gv. 245-246, 251; misive: saqarTvelos
istoriis sakiTxebi. Tb., 1990, gv. 554.
68
mosaxleobis gandevnisa da `ueWvelad~ im `stiqiis~ Semadgeneli afSilebis,
abazgebisa da sanigebis iq damkvidrebis Sesaxeb. es iqca, misi azriT, kolxeTSi
wvrili politikuri erTeulebis Camoyalibebis mTavar mizezad. aRniSnuli
warmonaqmnebi TiTqos warmoadgendnen tomTa kavSirebs `saxelmwifoebriobis
Zlieri CanasaxiT~, `mefeebi~ ki _ tomTa kavSirebis beladebs.341
g. meliqiSvilis mTeli es msjeloba da daskvnebi efuZneba ara wyaroTa
monacemebs, aramed I saukunidan kolxeTis teritoriaze mis mier mTiel afsua-
afxazebad miCneuli `tomebis~ gamoCenis faqtis Tavisebur interpretacias.
gaugebaria, henioxebs (romelTac mecnieri svanebad da megrelebad Tvlis) ratom
miakuTvnebs Crdilokavkasiur `mrisxane stiqias~, ratom acxadebs am `stiqiis~
nawilad aseve qarTvelebad aRiarebul sanigebs? sxvaTa Soris, arc pirveli
saukuneebis jiqebi (`mrisxane stiqiis~ viTom avangardi) Canan ucxo Zalad da ar
warmoadgenen gansakuTrebul safrTxes. arianes mixedviT, maTac romaelTa
daniSnuli mefe hyavdaT; jiqTa teritoriaze mdebareobda qarTuli qalaqi
Zveli lazika. `mrisxane stiqiis~ kidev erTi `mTavari Zala~ _ aqeelebi
g.meliqiSvilis mier aRwerili viTom masobrivi Semotevebis Semdeg henioxebTan
erTad male saerTod qrebian istoriuli asparezidan. es yovelive dasturia
imisa, rom axali welTaRricxvis dasawyisSi araviTari `mrisxane stiqia~ ar
arsebula.
g.meliqiSvilis mosazrebas `metad meryev safuZvelze~ damyarebulad Tvlis n.
lomouric, magram aviTarebs aranakleb mcdar da ukve nacnob Sexedulebas (s.
janaSia) kolxeTis samefoSi damoukideblobisaken miswrafebis tendenciebis
mqone teritoriul-tomobrivi erTeulebis (skeptuxiebis) arsebobis Sesaxeb.
adre Zlieri samefo xelisufleba (jer kolxeTis, mere romisa) boWavda
partikularizms, magram ax. w. pirvel saukuneebSi, roca viTareba Seicvala,
romi iZulebiT daTmobaze wavida da cno `kolxeTis calkeul teritoriul-
eTnikur erTeulTa beladebis pretenzia, maT mier faqtiurad damoukideblobis
mopoveba, raTa formalurad suzerenoba da erTgvari gavlena mainc SeinarCunos
kolxeTSi~, - wers n. lomouri; mTavari daskvna ki, romelic wyaroTa monacemebs
ar eyrdnoba da, amdenad, miuRebelia, aseTia: `kolxeTis samefos arsebobis
xanaSive moqmedi tendenciebis gaZlierebis winaaRmdeg brZolis SeuZlebloba,
gamowveuli amierkavkasiaSi saerTo politikuri situaciis romis sazianod
SecvliT, kolxeTis calkeul `skeptuxiaTa~ gaaqtiurebiT da iberiis
momZlavreba-gaagresiulobiT, aris, Cveni azriT, kolxeTis teritoriaze
calkeul samefoTa warmoqmnis obieqturi pirobebi da realuri mizezebi~342.
n.lomouri faqtobrivad imeorebs g.meliqiSvilis Sexedulebas gaZlierebuli da
dasavleTis mimarTulebiT gaaqtiurebuli iberiis faqtoris Sesaxeb343. viTom
es faqtori aiZulebda SavizRvispira wvril `eTnikur~ erTeulebs romTan
garkveuli kavSiris damyarebas; am TvalsazrisiT, romauli garnizonebis
fazissa da dioskuriaSi ganlagebac aRniSnul erTeulTa mmarTveloebisaTvis
yofila sasargeblo; n.lomouris azriT, romis xelqveiToba egrisSi warmoqmnil
`samefoebs~ saqarTvelos Crdilo-dasavleT periferiaze mcxovreb tomTa
Tavdasxmebisagan icavda da a.S.344
VI saukuneSi afxazeTis Tanamedrove teritoriaze dafiqsirebulia kidev
erTi politikuri erTeuli _ misimianeTi. agaTia sqolastikosi (VIs.) gvawvdis
vrcel informacias bizantielTa winaaRmdeg misimielebis ajanyebisa da
imperiis mier misi sastikad CaxSobis Sesaxeb .345
70
sanigebTan dakavSirebul cnobas Seicavs VII saukunis wyaro - `pasqaluri
qronika~, sadac saubaria miwa-wyalze `egreTwodebuli sallebisa, romlebsac
sanitebsac eZaxian~353. sallebi unda iyvnen fazisis CrdiloeTiT lokalizebuli
pliniusis saltiebi, romlebsac Zvelad fTeirofagebi erqvaT, sxvebi ki
uwodebdnen sannebs (aqve, gv. 57). aq ar SeiZleba ar gavixsenoT plinius ufrosis
`sanTa henioxTa tomi~ (VI. 12), agreTve makronebisa (stefane bizantielis
mixedviT _ sanebi354) da henioxebis `samefo~ flavius arianesTan (aqve, gv. 58),
raTa kidev erTxel gavusvaT xazi sanebis//sanigebis da henioxebis rogorc
identurobas, ise maT qarTvelobas. savnebze//svanebze da sanebze `pretenzia~
TviT separatistulad ganwyobil mkvlevarebsac ara aqvT., vinaidan maTi
(Sesabamisad, sanigebis) qarTveloba udavoa. prokopi kesarieli werda, rom
`trapezuntelTa mosazRvreni arian sanebi, romelTac axla Wanebi ewodebaT, an
kolxebi, sxvanairad lazebs rom eZaxdnen, romelnic axla imave saxels atare-
ben~355. amrigad, istoriuli wyaroebis mixedviT, sanigebi, igive sanebi//Wan-
kolxebi da svanebi, qarTvelebi arian. aRsaniSnavia, rom am ueWvel faqts,
Tanamedrove separatistebisagan gansxvavebiT, aRiarebda TviT d.gulia356.
sanigebis qarTvelobis utyuari sabuTia Tanamedrove gagris zonaSi
kl.ptolemaiosis mier svanokolxebis moxsenieba (aqve, gv. 59), agreTve flavius
arianesTan da V saukunis anonimTan Tanamedrove tuafses Crdilo-dasavleTiT
xsenebuli q.Zveli lazika (aqve, gv. 58,59), V saukunidan _ nikofsia357. am
faqtebTan dakavSirebiT separatistuli istoriografia srul dumils
amjobinebs, vinaidan isini mTlianad arRveven afsua-afxazTa avtoqTonobis yalb
koncefcias. q. Zveli lazikis arsebobas m. inaZe savsebiT logikurad da
damajereblad ukavSirebs uZveles saistorio tradicias egrosis samflobelos
gavrcelebis Sesaxeb zRvamde, `sada warswuTebis wueri kavkasisa~ da aRniSnavs,
rom kavkasionis qedis dasavleTi kalTebi swored Zvel lazikasTan eSvebian
zRvaSi.358
sanigTa qarTvelobis sasargeblod moyvanil istoriul mtkicebulebebs ver
uaryofs afxaz avtorTa yvelaze mTavari argumenti _ `sanig~-isa da `saZ~-is
fonetikuri msgavseba, romelic iolad gaabaTiles m. inaZem da n. lomourma359.
bevrad ufro rTuli aRmoCnda afsil-abazgTa vinaobis garkveva.am sakiTxze
TviT qarTul istoriografiaSic ar aris azrTa sruli erTianoba, rom araferi
vTqvaT afxaz istorikosebze. specialistTa erTi nawili afsil-abazgebs
afxazTa winaprebad miiCnevs im motiviT, rom `afsili~, TiTqos, aris `afsuas~ -
afxazis TviTsaxelwodebis identuri, `abazgi~ _ `afxazisa~. sxva ufro
seriozuli argumentebi am Sexedulebis avtorebs ar gaaCniaT. arsebobda da
arsebobs sapirispiro mosazreba, romlis Tanaxmadac istoriuli engur-fsous
monakveTi uZvelesi droidan gvian Sua saukuneebamde qarTvelebiT iyo
dasaxlebuli; istoriuli afxazi igive qarTvelia, Tanamedrove afsua-afxazebi
ki XVI-XVIIss. Camosaxlebuli Crdilokavkasiuri modgmis xalxia. es mosazreba
XVI saukunidan TandaTanobiT ixveweboda da dasrulebuli saxe XXs. miiRo.
afxazeTis uZveles istorias, maT Soris afsua-afxazTa warmoSobis Temas
gvian Sua saukuneebidan exebodnen mogzaurebi, misionerebi, diplomatebi,
mecnierebi. germaneli diplomati s.gerberStaini, romelic XVIs. pirvel
meoTxedSi sagangebo misiiT orjer imyofeboda ruseTSi, md.yubanis samxreTiT
и после Р. Хр. жили около Диоскурии». – Д. И. Гулиа. Собр. соч., т. 6, gv.. 100-101.
357 . saqarTvelos istoriuli sasazRvro punqti XIV s. meore naxevramde mainc. _ qarTlis
cxovreba, t. 4. Tb., 1973, gv. 201.
358 . m. inaZe Zveli afxazeTis... macne, 1992, #2, gv. 47.
359 . m. inaZe. antikuri xanis..., moambe, 1960, #2, gv. 148-156; n. lomouri. Zveli afxazeTis... gv. 31-33.
71
mdebare teritoriebs, rusebis mier miwodebuli informaciis safuZvelze,
samegrelos miakuTvnebda; iqve aRniSnavda, rom `mdinare yubanTan cxovrobda
afxazi xalxi~360.
XVIIs. Sua xanebis Turqi istorikosi qaTib Celebi afxazebs ebrauli
warmoSobis xalxad miiCnevda; ebraelebSi is, savaraudod, gulisxmobda xaza-
rebs, romelTa umetesoba iudaizms misdevda; afxazTa uSualo winaprebad Turqi
istorikosi yara aJdahanis (astraxanis) mosaxleobas (sadac yvelaze metad iyo
iudaizmi gavrcelebuli xazarTa Soris) Tvlida361. qaTib Celebis mosazrebas
amyarebs pliniusis cnoba abzoas tomis kaspiis zRvis CrdiloeTiT binadrobis
Sesaxeb.
kaTolike misioneri arqanjelo lamberti, romelic 1633-1649 wlebSi
samegrelos samTavroSi imyofeboda da kargad icoda saqarTvelos istoria,
werda: `...saqarTvelos samefo midioda kafamdi~362. mniSvnelovania, rom 1672w.
saqarTveloSi Camosuli Jan Sardeni samegrelos mkvidrTa istoriul
mexsierebaze dayrdnobiiT werda: `kolxTa samefos aseTi mcire teritoria
rodi eWira, rogorc dRes. igi erTi mxriv ganvrcobili iyo meotidis (azovis _
avt.) Waobamde, meore mxriv ki _ iberiamde~363.
qarTul saistorio literaturaSi pirvelad XVIIIs. gaCnda termini
`afsari~//`afsua~, romelic CanarTis saxiTaa Setanili XIIIs. TxzulebaSi
`istoriani da azmani SaravandedTani~364. `qarTlis cxovrebis~ teqstebis dam-
dgenisa da gamomcemlis _ s.yauxCiSvilis ganmartebiT, `afsari~ aris `erT-erTi
qarTveli tomi dasavleT saqarTveloSi~365. vaxuSti batoniSvilis mixedviT,
`anakofiis dasavleTi aris afxazeTi, pirvelad wodebuli egreTve egrisi~. es
teritoria, `daipyres ra berZenTa, uwodes abasa, xolo qarTvelTa _ afxazeTi.
garna umetes sagonebeli ars ZeTagan anu Zis ZeTagan egrosisaTa ewoda saxeli
ese366~. amrigad, abazgTa gansaxlebis teritoria aris ara mTiel kavkasianTa,
aramed egrosianTa kuTvnileba. Tanamedrove afsua-afxazebma, rogorc vaxuSti
werda, miwebi `egrisis mdinaredmde~ daipyres XVIIs. bolos367.
afxazeTis Temas Seexo pirveli rusi profesionali istorikosi da sax-
elmwifo moRvawe v.tatiSCevi (1686-1750ww.), romlis Sromebs rusul isto-
riografiaSi wyaros mniSvneloba eniWeba. misi sityvebiT, Tanamedrove afxazeTis
teritoria _ CrdiloeT samegreloa, romlis `meti nawili~ amJamad sxva xalxiT
_ yubanelebiT gaivso368 (кубанцы наполняют). v.tatiSCevma termini `avxazos~
rusul matianeTa `obezebs~ daukavSira da es ukanasknelni qarTvelebTan
gaaigiva. `obezTa qveynidan anu qarTveli dedofali~369, _ ase uwodebs igi kievis
mTavris iziaslav II-is (1146-1154ww.) meuRles. Sexeduleba, rom afxazeTi
samegrelos CrdiloeTi nawilia, anu igive samegreloa, XVIIIs. bolomde da
XIXs. dasawyisamde myarad iyo gabatonebuli rusul mecnierebasa da politikur
azrovnebaSi.
generali pietro _ simeon palasi (1741-1811ww.), peterburgis mecnierebaTa
akademiis wevri, romelmac 1794w. kavkasiaSi imogzaura, afxazebs (`absne~)
abazebad moixseniebda da maT Sesaxeb werda: `es xalxi, rogorc Cans,
72
warmoSobiT aris kavkasiis mTebis Crdilo-dasavleTi nawilidan~370. amdenad,
palasis mixedviT, SeuZlebelia Tanamedrove afxazebi afsil-abazgTa
STamomavlebi iyvnen.
afsilebis lokalizacia samegreloSi moaxdina da megrelebad miiCnia
istorikosma da geografma, ruseTis sagareo uwyebis TanamSromelma Jan (ian)
potockim (1761-1815ww.), romelmac kavkasia 1799 wels moinaxula371.
abazebis saxeliT icnobs afxazebs minas mediCi-bJiSkiani, romelmac aRmo-
savleT SavizRvispireTSi 1815-1819ww. imogzaura. misi daskvniT, `abasi skviTuri
tomia, rogorc Cans, didi saTaTreTidan mosuli da aq dasaxlebuli da, cxov-
robdnen ra megrelebis mezoblad, maT JamTa ganmavlobaSi miiRes qristianoba
da Seerivnen megrelebs Savi zRvis sanapiroze. Semdgom maT, abasebma, dauteves
qristianoba da xis Tayvanismcemlebi Seiqmnen~. m.mediCi-bJiSkianis dakvirvebiT,
`uTuod soxumeli abasebic am tomebs (megrelebs _ avt.) ekuTvnian. SemdgomSi
isini, gaxdnen ra xis Tayvanismcemlebi, SeuerTdnen ZiriTadad abasebs~.372
afxazeTs da afxazebs (abaziebs) kargad icnobda germaneli mogzauri da
enaTmecnieri hainrix iulius klaproTi (1783-1835ww.); kavkasiaSi mogzaurobis
(1807-1808ww.) Semdeg man gamosca ramdenime naSromi germanul da frangul enebze.
afxazTa (`absne~) Sesaxeb 1812w. igi werda: `fiqroben, rom isini Crdilo-
dasavleT kavkasiis aborigenebi arian da mogvianebiT gavrceldnen sxva
raionebSi...~373 klaproTi, rogorc vxedavT, eyrdnoba im droisaTvis gabatonebul
mosazrebas (`fiqroben~ sxvebic) afsua-afxazTa CrdiloeT kavkasiidan
Camosaxlebis Sesaxeb. morig naSromSi (1823w.) ki man aRniSna: abazebi (`absne~),
`rogorc etyoba, mTeli antikuri epoqa cxovrobdnen kavkasiis Crdilo-dasav-
leT nawilSi~, saidanac gamodevnes Cerqezebma374. es daskvna gansakuTrebulad
mniSvnelovania. Tanamedrove afxazTa winaprebs antikur xanaSi dasavleT
saqarTveloSi rom ar ucxovriaT da es winaprebi afsil-abazgebi ar arian,
damajereblad mtkicdeba afxazuri enobrivi masalisa da xalxis zne-
Cveulebebis analizis safuZvelze. sxvebisagan gansxvavebiT375, amas iolad mixvda
germaneli mecnieri. 1827 wels gamoqveynebul naSromSic i.klaproTma kidev
erTxel daadastura: afsua-afxazebi `Zalian didxans cxovrobdnen kavkasiis
Crdilo-dasavleT nawilSi~376. kavkasiaSi, saqarTveloSi, maT Soris afxazeTSi
mogzaurobas (1833w.) seriozuli mecnieruli gamokvleva miuZRvna Sveicarielma
frangma, parizis mecnierebaTa akademiis wevrma frederik diubua de monperem.
avtori paraleluri mniSvnelobiT xmarobda terminebs `afxazeTi~ da `lazika~;
aRniSnavda, rom mTielTa Semotevebis Sedegad samegrelos sazRvarma ori
saukunis win jer anakofiamde, SemdgomSi ki md.RaliZgamde gadainacvla377;
exeboda ra uZveles istorias, kerZod, arianesTan dasaxelebul `tomebs~, diubua
de monpere kolxeTSi eTnikur cvlilebebs ver xedavda378. is specialurad ar
ikvlevs aRniSnul `tomTa~ eTnikuri vinaobis sakiTxs, magram komentarebSi
73
miTiTebuli aqvs: `afsilebi _ megruli mosaxleoba (adre henioxebi erqvaT)~379.
igi ganmartavda, rom egrisi aris kolxeTis mkvidri georgianebis sacxovrisi;
maT `axsenebs pliniusi `ekrektikes~ formiT da am saxeliT Tanamedrove
380
samegrelos moixseniebs~ . mokled, fr. diubua de monpere istoriul
kolxeTSi, egrisSi, samegreloSi araqarTvel tomebs ar icnobda.
Teimuraz bagrationis mixedviT, afxazeTi aris qvemo iveria, `romelsaca
egrisi saxelsZevs~; saxeli `afxazi~, misi azriT, ukavSirdeba egrosis STamo-
mavlis, gmirisa da afxazeTis pirveli mefis _ afxazosis saxels381. rogorc
Cans, Teimurazi emyareba vaxuSti batoniSvilis versias _ legendas egrosisa
da misi STamomavlebis Sesaxeb (aqve, gv. 63). magram es aris istoriuli realobis
Semcveli legenda, romelic xazs usvams uZveles afxazTa qarTul warmomav-
lobas. am dros, arsebobs kavkasiis xalxebis, maT Soris afsua-afxazebis leg-
enda _ narTebis eposi, romlis gmirebis ZiriTadi samoqmedo areali yu-
banispireTia; afxazeTis Tanamedrove teritoriasTan ki isini dakavSirebuli ar
arian. eposis yvelaze Zveli da mniSvnelovani nawili yubanispireTSi mcxovrebi
xalxis Semoqmedebis nayofia~382, _ askvnis n.anTelava.
afsilTa eTnikur vinaobaze aris saubari prokopi kesarielis Txzulebis
frangul gamocemaSi (1856w.), romelic m. isambers ekuTvnis. masSi naTqvamia:
`afsilebi arian lazebi, romlebic Crdilo-dasavleTiT cxovroben da abazgebs
esazRvrebian (isini ueWvelad, Tanamedrove megrelebi arian)~383.
i.Sopenis azriTac, afsilebi (henioxebTan da sanigebTan erTad) qarTuli
(megruli) warmomavlobisani arian, abazg (апгасы)-afxazebi ki `didxans cxov-
robdnen mTis (kavkasionis) xeobebSi~384.
d.baqraZe axali epigrafikuri da arqeologiuri masalis gaTvaliswinebiT
daweril wignSi Crdilo-dasavleTis mxridan qarTuli enisa da misi megrul-
svanuri dialeqtebis gavrcelebis arealad Tvlida Tanamedrove afxazeTs
gagramde, Tumca `megrelebs ekavaT, _ werda igi, _ mTeli SavizRvispireTi,
yubanidan trapizonamde da TviT trapizonic~385. e.i. d.baqraZe mTielTa yofnas
megrelebTan erTad Tanamedrove afxazeTis Crdilo-dasavleTiT varaudobda.
mogvianebiT igi kvlav miubrunda afxazeTis Temas. `Cven vfiqrobT, _ werda d.
baqraZe, _ rom afxazni, Semdeg imaTis gadmoxvewnisa mTas-iqidam, rogorc ufro
Zlierni, moawvnen megrelebs da am ukanasknelebma Tavis sisustis gamo dauTmes
maT Tavisi miwawyali... cxadi unda iyos, rom afxazuri ena Zveladganve cota-co-
tad iWerda megrulis enis adgils _ miwasa da, rogorc Cven vfiqrobT, im dros,
romelsac zemoT xsenebuli naSTebi ekuTvnis, mTeli webeldi da afxazeTi,
mTlad Tu ara, mometebuli nawili mainc, jer isev megruls toms eWira.
rogorc winaTac gviTqvams, Zveli geografiuli saxelwodebani STebian
adgilobriv, Tumca SecvliT, SemdegSiac, rodesac am saxelwodebaTa enis
adgili ucxo _ toms enas dauWeria. ai mizezi, rom mTels afxazeTSi aqamomde
mravali megruli saxelwodeba ismis; imaT Soris TviT istoriuli cxumi anu
cxomi (soxumi), romelic didi xania xmarebidam gamovida da romelsac aqamomde
afxazni uwodeben erTs cixis nangrevs soxumis maxloblad~386. d. baqraZis
387 . d. baqraZe ase imitom werda, rom mas jer ar hqonda pasuxi kiTxvaze: `berZnulis saxelwodebidam
warmosdga qarTuli afxazi, Tu qarTulis saxelwodebidam _ berZnuli abazgi~? (d. baqraZe. istoria
saqarTvelosi, gv. 271-272).am kiTxvaze pasuxi T. gamyreliZem gasca (aqve, gv. 71).
388 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 191, 547-548.
389 . Мари Броссе. О Сочинении г. Верещагина под заглавием: «Путевые заметки по Черноморскому округу». М., 1874, gv. 2.
390 . iqve, gv. 3. igive mosazrebas iziarebda v. Cerniavski. ixile: . . , gv. 11,
15.
391 . Ф. Жордания. Абхазские католикосы. Ставрополь, 1893, gv. 21.
392 . ilia WavWavaZe. rCeuli nawarmoebebi xuT tomad, t. V. Tb., 1987, gv. 40.
393 . wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi. krebuli Seadgina, gamokvleva da komentarebi daurTo j.
gamaxariam. Tb., 2006, gv. 62-75; 425-439.
75
sazRvramde daaxevines~?394 orive mxare, Rrmad iyo dauflebuli istoriul
literaturas da wyaroebs afxazeTis Sesaxeb, isini afsilebs uyoymanod me-
grelebad miiCnevdnen. uTanxmoeba iyo mxolod maTi lokalizaciis sakiTxSi.
k.maWavarianis mtkicebiT, Tanamedrove samegreloSi afsilebi md.enguramde
vrceldebodnen, Sesabamisad, megrelebi am mdinaris marjvena mxares ar
cxovrobdnen; mama ambrosi, pr. kesarielze dayrdnobiT, pasuxobda, rom
afsilebi fsircxamde Tu ara, kodoramde mainc vrceldebodnen, Sesabamisad, am
teritoriis uZvelesi mkvidrni megrelebi arian. Ambrosi xelaia SemdgomSic
araerTxel Seexo afsil-abazgTa vinaobis, afxazeTis saqarTvelosadmi
kuTvnilebisa da afsua-afxazTa gvian Camosaxlebis Temas395.
al. xaxanaSvilis azriT, afxazeTis Tanamedrove teritoriaze XIs. bolomde
mainc megrelebi cxovrobdnen396. kavkasiaSi kargad cnobili rusi istorikosi a.
diaCkov-tarasovi ki, romelic afxazeTSi gaizarda da webeldaSi mamis
(n.diaCkov-tarasovis) mier datovebul mamulebsac flobda, 1903, 1905 da 1909-1910
wlebSi Seqmnil sxvadasxva naSromSi afxazeTis Tanamedrove teritoriaze
afsua-afxazTa XVI-XVIIss. Camosaxlebis versias aviTarebda (aqve, gv. 167-168).
afxazeTis uZvelesi istoriis sakiTxebiT dainteresebuli iyo ivane javax-
iSvilic. strabonis, pliniusis, arianes, ptolemaiosisa da pr. kesarielis cno-
bebis safuZvliani analizis Sedegad man Semdegi daskvna gaakeTa: `rogorc
vxedavT, kolxeTis mosaxleoba qarTvelTa sam Stos hkuTvnebia: laz-megrelebs,
afSil-afxazebs da svanebs~397. SemdgomSi iv.javaxiSvilma ramdenadme Seicvala
aRniSnuli Sexeduleba, magram didma mecnierma gardacvalebamde ver moaswro am
sakiTxze kvlevis dasruleba da argumentirebuli saboloo azris Camoyalibeba.
amitom zemoxsenebuli daskvna afSil-afxazebis qarTvelobis Sesaxeb Sevida
`qarTveli eris istoriis~ pirveli tomis 1951 da 1961 wlebis gamocemebSi398.
imave tomis bolo gamocemidan (1979w.) ki igi amoRebulia da datovebulia
iv.javaxiSvilis pasuxi n. maris kritikaze afxazTa eTnikuri vinaobis Taobaze:
`afxazebs me qarTvelTa monaTesaved vTvli, magram qarTvelebs ar vuwodeb~399.
avtori, rogorc Cans, Segnebulad ar akonkretebs, viszea saubari _ Tanamedrove
afxazebze, romelTac aravin Tvlis qarTvelebad, Tu istoriul afsil-
abazgebze. gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom iv.javaxiSvili faqtobrivad
erTaderTi aRmoCnda, vinc arianes `samefoebSi~ calkeuli eTnosebi ki ar
dainaxa, aramed `dayavi da ibatone~-s romauli politikis gamovlineba (aqve, gv.
60). amiT man iribad mianiSna sakuTari `Zveli~ poziciis sisworeze afsil-
abazgTa qarTvelobis Sesaxeb.
niko marma, romelic iyo afxazeTis separatistuli istoriografiis
fuZemdebeli, afxazi erovnebis istorikosebis pirveli Taobis erTgvari
sulieri moZRvari, 1912w. 23 maiss ruseTis saimperatoro mecnierebaTa akademiis
saistorio-filologiur ganyofilebas warudgina moxseneba `termin `afxazi~-s
istoriidan~400. `abaski~ (ariane), `obezi~ (rusuli matianeebi), `afsili~
(pliniusi, ariane) am naSromSi afsuaTa aRmniSvnel saxelebadaa miCneuli;
afsilTa lokalizacias momxsenebeli md.rionis marjvena mxares axdenda. ufro
metic, zaqaria mitilenelis (V-VIss.) `istoriis~ siriuli teqstis `bazguni,
Tavisi eniT, romelic emijneba da vrceldeba kaspiis karebamde da zRvamde~,
76
n.marma afsua-afxazebad gamoacxada, rogorc es manamde gaakeTes h.gelcerma da
J.markvartma401.
n.maris kalams ekuTvnis mravali naSromi afxazTa enisa da istoriis
Sesaxeb402. mas oficialurad ar uaruyvia Tavisi arcerTi adrindeli daskvna,
magram XXs. 20-iani wlebidan aSkarad SeimCneva poziciis gadasinjvis mcdeloba.
kerZod, igi afxazTa fesvebs ukve ara samxreT-dasavleT saqarTvelosa da wina
aziaSi, aramed CrdiloeTSi, ruseTis mezoblad eZebda403. `afxazuri enac, _
werda mecnieri, _ ZiriTad Tavis fenebSi CrdiloeT kavkasiaSi Camoyalibda~404.
amasTanave, n.maris mtkicebiT, megrel-Wanebs uZvelesi droidan ekavaT `mTeli
SavizRvispireTi sinopidan da halisidan anapamde da pantikapeamde~405; afxazebi
Camovidnen CrdiloeT kavkasiidan, Sesabamisad, megrel-Wanebma datoves Crdilo-
dasavleT SavizRvispireTi. es moxda ara antikur xanaSi, rogorc n.mari werda,
aramed gvian Sua saukuneebSi. n.marma mSvenivrad icoda istoriuli simarTle,
magram mas jer ruseTis imperiis, Semdeg sabWoTa xelisuflebis dakveTiT mainc
ayalbebda.
XXs. 20-iani wlebis dasawyisidan qveyndeba afxazi erovnebis avtorTa wignebi
da broSurebi afxazeTis istoriis sakiTxebze, romlebsac safuZvlad edo
n.maris zemoxsenebuli `Zveli~ ideebi, Sovinistebis mier SeTiTxnili
wignarebi.406. mxedvelobaSi gvyavs s.basaria, s.aSxvawaa, d.gulia407, romelTa
Sromebs istoriografiaSi ukve mieca saTanado Sefaseba408.
30-40-ian wlebSi afxazeTis uZvelesi istoriis sakiTxebs Rrma gamokvlevebi
miuZRvna s.janaSiam. afsil-abazgebs igi afsua-afxazTa winaprebad miiCnevda409.
miuxedavad amisa, 1950w. niko berZeniSvili sulac ar Tvlida sabolood
dadgenilad, `Tu vin iyvnen awindel afxazeTis teritoriaze mosaxle is
tomebi... saqarTvelos istoriis mSeneblobaSi organulad rom monawileobdnen
am istoriis mTels sigrZeze uZvelesi droidanve mokidebuli~410.
afxazeTis eTnopolitikuri istoriis Temaze Seqmnil naSromebs Soris
saetapo mniSvnelobisa aRmoCnda pavle ingoroyvas `giorgi merCule~ (Tb., 1954),
afxazTa vinaobisa da eTnogenezis sakiTxebisadmi miZRvnili misi IV Tavi:
`dasavleT saqarTvelos feodaluri saxelmwifo (afxazeTis samefo) da cnobebi
mis Sesaxeb giorgi merCules ZeglSi~. p.ingoroyvam, arsebiTad, aRadgina da
damajereblad daasabuTa viTarebaTa gamo miviwyebuli wina saukuneebis
evropeli, rusi, qarTveli mecnierebis zemoTmotanili daskvnebi aRmosavleT
SavizRvispireTSi qarTvelTa mkvidrobisa da afsua-afxazTa gvian Camosaxlebis
Sesaxeb411. amiT myari mecnieruli safuZveli Caeyara afxazeTis istoriografias.
401 . georgika, t. 3, gv. 18; Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 187-188, 542-544. n. maris lingvisturi
hipoTezebis kritika ix. qvemoT (Tavi XI).
402 . Н. Я. Марр. О языке и истории абхазов. М.,-Л., 1938.
403 . iqve, gv. 167-211.
404 . iqve, gv. 247.
405 . Н. Я. Марр. Избранные работы, т. V. М., - Л., 1935, gv. 24-25. n. maris mtkicebiT, megrel-Wanebi da iberebi arian
skviTTa STamomavlebi; skviTebis SigniT soliseburad SeWrilma afxazebma TiTqos gayves isini CrdiloeT
skviTebad da samxreT kolxebad, mogvianebiT, iberielebad (Н. Я. Марр. О языке и истории абхазов, gv. 240-241).
406 . Л. Воронов. – . ., 1907; . . . - б., 1908; . .
й ( ). , 1919, da a.S.
407 . С. Басария. Абхазия в географическом,этнографическом и экономическом отношении. Сухуми, 1923; С. Ашхацава. Пути
развития абхазской истории. Сухуми, 1925 (redaqtori n. mari); Д. Гулиа. История Абхазии., т. 1. Тб., 1925.
408 . T. mibCuani. d. gulia afxazTa eTnogenezis Sesaxeb. _ afxazeTis istoriis problemebi. Tb., 1998, gv.
167-179; g. gasviani. qarTveli mecnierebi pavle ingoroyvas Sexedulebebze afxazeTisa da afxazebis Sesaxeb. Tb.,
2003, gv. 41-53; z. papasqiri. narkvevebi Tanamedrove afxazeTis istoriuli warsulidan, nakv. II. Tb., 2007, gv. 110-
111. ix. agreTve: Шнирельман. Войны памяти, gv. 280-289.
409. s. janaSias Sromebis mimoxilva ix.: e.xoStaria-brose. afxazeTis istoriis sakiTxebi qarTul
istoriografiaSi. Tb., 2000, gv. 7-9.
410 . n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. III. Tb., 1966, gv. 278.
411 . gansxvavebuli mosazreba ix.: z. papasqiri. narkvevebi Tanamedrove afxazeTis istoriuli warsulidan,
nakv. I. Tb., 2004, gv. 28.
77
rogorc mosalodneli iyo, p.ingoroyvas monografiis gamosvlam afxaz
separatistTa ukmayofileba gamoiwvia, Tumca pirveli ori-sami wlis
ganmavlobaSi (1954-1956ww.) is ar igrZnoboda. separatistTa Ria gamosvlebs biZgi
misca skkp centraluri komitetis 1956 wlis 10 ivlisis cnobilma dadgenilebam,
romelSic saubari iyo saqarTveloSi afxazi, somexi da osi xalxebis viTom
diskriminaciis Sesaxeb (aqve, gv. 33). separatistebma `diskriminaciis” erT-erT
gamovlinebad miiCnies p.ingoroyvas `giorgi merCule~. am wignis Sesaxeb 1956w.
saqarTvelos kompartiis centralur komitets misive moTxovniT waredgina
sakmaod zomierad Sedgenili moxsenebiTi baraTi saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis istoriis institutis direqtoris n.berZeniSvilis xelmoweriT412. amis
Semdeg gadawyda, gamarTuliyo diskusia saqarTvelos mweralTa kavSiris
Jurnal `mnaTobi~-is furclebze. unda aRiniSnos, rom 1956 wlamdec p.ingoroyvas
naSromis is nawili, romelic afxazeTis istorias exeba, istorikosma da
eTnografma giorgi Citaiam Seafasa413 (1955w). man gaiziara `giorgi merCules~
mTavari debuleba, romlis Tanaxmadac afxazeTi Zireuli qarTuli qveyanaa;
uZvelesi droidanve, maT Soris antikur xanaSi igi qarTvelebiT iyo
dasaxlebuli. miuxedavad imisa, rom dasabuTebulad ar miaCnda `afxazis~
dakavSireba `mosxTan~, g.Citaias azriT, amiT ar irRveva p.ingoroyvas ZiriTadi
debuleba, iseve, rogorc ar ixsneba sakiTxi istoriuli afxazebis qarTuli
warmoSobis Sesaxeb. man mimoixila n.maris, arn. Ciqobavas, l. blaixStaineris,
kislingis, a.namitokis, m.mediCi-bJiSkianis, aseve sxvaTa Sexedulebebi afxazTa
warmoSobis Sesaxeb, gaiTvaliswina eTnografiuli masalebic da daaskvna:
`cxadi unda iyos, rom afxazebi, sakuTriv Zveli afxazebi gansxvavdebian abasa-
afsua-afsilebisagan. rom es ukanaskneli mTis iqidan mosuli tomia, xolo
sakuTriv afxazebi _ adgilobrivi Zveli mosaxleobaa~414.
1955w. p.ingoroyvas naSroms maRali Sefaseba misca agreTve g.axvledianmac,
romlis recenzia saTauriT `mniSvnelovani naSromi qarTuli kulturis
istoriaSi~ saqarTvelos kompartiis rusulenovan organoSi, _ `zaria vostoka~-
Si gamoqveynda. `giorgi merCules~ erT-erT mTavar Rirsebad recenzentma
afxazeTis istoriis axleburi gaSuqeba, afsil-abazgTa da istoriul afxazTa
qarTvelebad aRiareba miiCnia. `p.ingoroyvas am Tezisis istoriulma
dasabuTebam, _ werda g.axvlediani, _ ara mgonia, raime Sepasuxeba gamoiwvios~415.
seriozuli gamokvleva uwoda man specialur eqskurss _ `afxazeTis mxareTa
geografiuli saxelwodebani da maTi kavSiri qarTul enobriv samyarosTan~,
Tumca yvela toponimis etimologia, misi azriT, erTnairi damajereblobiT ar
iyo axsnili.
orive mecnieris pozicia imaze miuTiTebda, rom qarTulma istoriulma da
filologiurma mecnierebam imTaviTve gaiziara p. ingoroyvas mTavari
debulebebi416.
xelisuflebis mier organizebuli diskusiis farglebSi pirvelad
gamoqveynda s.yauxCiSvilis recenzia, romelic p. ingoroyvas monografiis
ZiriTad _ filologiur nawils Seexeboda da naSroms maRal Sefasebas
aZlevda417.
78
kritikuli recenziebi gamoaqveynes n. berZeniSvilma da q.lomTaTiZem418.
soxumSi gamoqveynda agreTve z. anCabaZisa da x. bRaJbas uaryofiTi
gamoxmaurebebi419.
p.ingoroyvas oponentebs Soris gansakuTrebuli pozicia n.berZeniSvils ekava.
rogorc xelmZRvaneli, akademiuri institutis direqtori, xelisuflebas
oficialurad is ar daupirispirda, magram im mkvlevrebma, romlebic
n.berZeniSvilze dayrdnobiT icaven e.w. oraborigenobis Teorias (am Teoriis
sasargeblo gamonaTqvamebi mecniers namdvilad aqvs), unda gaiTvaliswinon, rom
swored am didi mecnieris Sromebis mesame tomis gamosvla da masSi afxazeTis
istoriis p.ingoroyvas suliskveTebiT `gayalbeba~ gaxda 1967w. separatistTa
morigi saprotesto gamosvlebis sababi. gairkva, rom n.berZeniSvili jer kidev
1951 wels afxazeTis enis, literaturisa da istoriis institutis direqtors
p.ratians swerda: `maincdamainc mecnierebas ar moepoveba imis sabuTi, afxazeTSi
mobinadre es tomebi (afsil-abazgebi _ avt.) ufro Sors idgnen iber-
lazebisagan, vidre vTqvaT svanebi, mesxebi, herebi. marto is rada Rirs, rom
qarTuli gadmocemiT qveyana lixis mTidan vidre yubanis mdinaremde da maS Sua
saukuneebis `afxazTa saerisTaoc~ _ uZveles droidanve egrosis wili iyo da
rom qalaqi bedia (afSileTSi) daarsebulia imave megrelTa eponimis
(mamamTavris) egrosis mier~420. e.i. `giorgi merCules~ gamosvlamde da
gansakuTrebiT zemoTnaxsenebi partiuli direqtivebis miRebamde n.berZeniSvili
faqtobrivad iyo p.ingoroyvas Tanamoazre, rac SemdgomSiac araerTxel
dadasturebula. magaliTad, igi werda, rom egrosis wili qveynebis, maT Soris
svaneTisa da afxazeTis mimarT `ar SeiZleba sxvadasxva erovnebaze, rogorc
eTnokulturul cnebaze saubari~421. amrigad, n.berZeniSvilis poziciis
calmxrivi Sefaseba, oraborigenobis Teoriis aSkara momxred, an
mowinaaRmdeged misi gamocxadeba swori ar aris. aRniSnuli Tema mecniers
specialurad ar ukvlevia; sakiTxis aqtualurobidan gamomdinare, igi ga-
moTqvamda ama Tu im mosazrebas rogorc mecnieri da rogorc xelmZRvaneli422.
p.ingoroyvas ZiriTadi debulebebi mtkiced da argumentirebulad daicves
g.axvledianma, s.yauxCiSvilma da d.kobiZem423. vinaidan diskusiis masalebi
safuZvlianad ganixila g.gasvianma424, SeiZleba SemovifargloT im faqtis
konstataciiT, rom 50-iani wlebis bolodan qarTul istoriografiaSi mxolod
wminda politikuri motivebiT damkvidrda afxazeTis oraborigenobis Teoria425.
afsil-abazgebi upirobod afsua-afxazTa winaprebad gamocxaddnen, danarCen
TemebTan dakavSirebiT mkvlevrebs SeeZloT sakuTari,gansxvavebuli mosazreba
hqonodaT426.es Teoria iqca Tavisebur `maSvel rgolad~, romlis wyalobiT
qarTveli mecnierebi afiqsirebdnen uZvelesi droidan afxazeTSi qarTvelTa
mosaxleobas, rasac yovelnairad ewinaaRmdegeboda separatistuli
418 . n. berZeniSvili. p. ingoroyvas wignis _ `giorgi merCules~ gamo. _ mnaTobi, 1956, #12, gv. 125-131; q.
lomTaTiZe. afxazTa vinaobisa da ganlagebis zogierTi sakiTxis Sesaxeb. _ iqve, gv. 132-139.
419 . З. В. Анчабадзе. Вопросы истории Абхазии в книге П. Ингороква «Георогий Мнрчуле – Грузинский писатель X века. –
Труды Абхазского института языка, литературы и истории им. Д. И. Гулиа, т. XXVII. Сухуми, 1956, с. 261-278; Х. С. Бгажба.
Некоторые вопросы этнонимики и топонимики Абхазии (В связи с работой Павле Ингороква «Георгий Мерчуле»). _ iqve, gv. 279-
303.
420 . n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, t. III, gv. 278.
421 . n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi. Tb., 1990, gv. 607-608.
422 . xelmZRvanelis (romelic valdebuli iyo daecva oficiaaluri Sexeduleba) poziciebidan aris
dawerili `p. ingoroyvas wignis _ `giorgi merCules~ gamo~ (mnaTobi, 1956, #12, gv. 126).
423 . g. axvlediani. afxazeTis toponimikis zogierTi sakiTxisaTvis. _ mnaTobi, 1957, #2, gv. 107-114; s.
yauxCiSvili. `giorgi merCules gamo~. _ iqve, gv. 115-125; d. kobiZe. termini `abxazis~ mniSvneloba sparsuli
wyaroebis mixedviT. _ iqve, gv. 126-128.
424 . g. gasviani. qarTveli mecnierebi p. ingoroyvas Sexedulebebze...
425 . Очерки истории Абхазской АССР I. Сухуми, 1960; saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 1 da a.S.
426 . amis nimuSad gamodgeba m. inaZis werili `antikuri xanis Savi zRvis Crdilo aRmosavleTi sanapiros
mosaxleobis eTnikuri Semadgenlobis sakiTxisaTvis~ (saq. mecn. akad. sazogad. mecn. gany. `moambe~, 1960, #2,
gv. 145-163), romelSic kritikulad aris ganxiluli z. anCabaZis monografiis (Из истории средневековой Абхазии.
Сухуми, 1959) calkeuli debulebebi.
79
istoriografia. am garemoebis gaTvaliswinebiT didad dasafasebelia
g.meliqiSvilis, m.lorTqifaniZis427, m.inaZis, n.lomouris428, z.anCabaZis da yvela
imaTi Rvawli, vinc sabWoTa reJimis pirobebSi upirispirdeboda aRviraxsnil
separatizms istoriul mecnierebaSi.
Tanamedrove etapze ki oraborigenobis dausabuTebeli Teoria im gagebiT,
rogorc mas XX saukunis 50-iani wlebis meore naxevridan sabWoTa
istoriografia gvTavazobda da dResac zogierTi avtori gvTavazobs,
anaqronizmad iqca. mtkiceba, TiTqos afxazeTis mTianeTi welTaRricxvaTa
mijnidan Tu ufro adrec TandaTanobiT ivseboda velur mTielTa axal-axali
nakadebiT (g.meliqiSvili, m.inaZe da a.S.), rom iq binadrobdnen mTeli eTnosebi
TavianTi politikuri warmonaqmne-
qarTveli eris eTnogenezis saTaveebTan. Tb.,2006; М. Инадзе. Вопросы этнологической истории древней Абхазии. –
Разыскания по истории Абхазии/Грузия. Тб., 1999, gv. 61-88, da a. S.
431 . s. janaSias azriT, piriqiT, berZnuli abazgi qarTulSi afxazis formiT Sevida (С. Джанашиа. Абхазия в
433 .. d. musxeliSvili. afSilTa eTnikuri kuTvnilebis sakiTxisaTvis. _ artanuji, 2000, #10, gv. 17-24.
manamde aseTive mosazreba sxva argumentebis moSveliebiT n. afxazavam gamoTqva. _ ix. misi: afSilTa eTnikuri
vinaobisaTvis. _ afxazeTis istoriis problemebi. Tb., 1998, gv. 6-13.
434 . Д. Мусхелишвили. Исторический статус Абхазии в грузинской государственности. – Разыскания по истории
81
gagrisa442 da derbendisa.amrigad, n. lomouris lingvisturi `analizi~ da
daskvna mraval winaaRmdegobas awydeba.
afsil-abazgTa da Tanamedrove afxazeTis teritoriaze mosaxle sxva `tomTa~
qarTuli eTnosisadmi kuTvnileba, pirvel rigSi, wyaroTa monacemebiT
dasturdeba. mivmarToT flavius arianes `mogzaurobas Savi zRvis garSemo~
(aqve, gv. 58). kolxuri tomi avtors ramdenime nawilad hyavs daqucmacebuli:
drilebad, anu sanebad//Wanebad makronebad//sanebad (aqve, gv. 62), henioxebad,
Zidritebad (iberiis nawili), lazebad; ar SeiZleba eWvs iwvevdes (da arc iwvevs)
`kolxebidan~ `lazebamde~ ganTavsebuli `tomebis~ qarTveloba. lazebis Semdeg
modian afsil-abazgebi, romelTa Crdilo-dasavleTiT kvlav qarTvel sanigebs
vxedavT qalaqebiT _ dioskuria-sebastopolisi, biWvinTa da Zveli lazika. jer
aravis daumtkicebia, rogor aRmoCndnen `araqarTveli~ afsil-abazgebi
qarTvelTa gansaxlebis SuagulSi. pirvelad es m.inaZem scada. I saukuneSi
pliniusTan kaspiis zRvis CrdiloeTiT, TiTqos, SecdomiT lokalizebuli
`abzoas~ tomi man jer samxreT-dasavleTiT `gadmoswia~, Semdeg gaaigiva
`abazasTan~, bolos gamoTqva varaudi imave pirvel saukuneSi afxazeTSi maTi
Camosaxlebis, II saukuneSi ki `samefos~ Seqmnis Sesaxeb443. m. inaZis versia imden
`albaTobazea~ damyarebuli da imdenad sustia, rom Znelia misi gaziareba. ar
aris damtkicebuli, marTla cdeba Tu ara pliniusi `abzoas~ lokalizaciisas.
piriqiT, avtorma met-naklebi sizustiT icis tomis gansaxlebis areali –
sarmatebis `meores mxares~; Tu pliniusi cdeba, maSin gaurkvevelia, sad iyo
abzoas namdvili samosaxlo teritoria? ar aris realuri kavkasionis qedis
gadmolaxva mravalricxovani organizebuli masis mier, Tavisuflad
Camosaxleba jer pontos samefos, Semdeg ki romaelebis kontrolirebad
kolxeTis teritoriaze da uceb `samefos~ Camoyalibeba, Tanac `TanamoZme~
afsilTa gverdiT. am dros saxelmwifoebriv warmonaqmnebs ver ayalibeben
CrdiloeT kavkasiaSi darCenili abzoa//abazebi, romlebic gvian Sua
saukuneebamde wyaroebSi arc ixseniebian444. ucnauria isic, rom arcerT
werilobiT wyaroSi ar aris aRnusx-
uli aseTi maStaburi faqtebi. miuxedavad amisa, m.inaZis versiaSi SeiZleba
simarTlis marcvalic davinaxoT. es aris `abzoas~ identificireba `abazasTan~.
istoriografiaSi ukve arsebobs Sexeduleba `abzoa~ _ `afsuas~ igiveobis, misi
TandaTanobiTi gadaadgilebisa, azovisa da yubanis mimarTulebiT, monRolTa
Semosevebis periodSi md.yubanis samxreTiT gavrcelebis (istoriuli
saqarTvelos Crdilo-dasavleT sazRvrebamde Tu sazRvrebSic ki), xolo gvian
Sua saukuneebSi Tanamedrove afxazeTis teritoriaze Camosaxlebis Sesaxeb445. es
mosazreba efuZneba XIVs. berZeni istorikosis nikifore grigorasis koncefcias
aziis nawilis skviTizaciis Taobaze446. am koncefciis gaTvaliswinebis gareSe
ki SeuZlebelia Crdilo-aRmosavleT SavizRvispireTSi mimdinare eTnikuri
procesebis swori gaazreba. afsua-abzoas urTierTkavSiris damamtkicebeli Cans
qaTib Celebis zemoTmotanili mosazreba afxazebis yara aJdaxanis (astraxanis)
mosaxleobis STamomavlebad gamocxadebis Sesaxeb (aqve, gv. 63).
davubrundeT pirvelwyaroebs. elementaruli logika gvkarnaxobs, fl.arianes
mier aRweril teritoriaze kolxebidan da lazTa samefodan dawyebuli q.Zvel
442 . g. alasania. saqarTvelo `jihan numas~ kavkasiis rukaze. _ macne, istoriis... seria, 1971, #2, gv. 101.
443 . m.inaZe. antikuri xanis Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiros..., gv. 162; misive: Zveli afxazeTis... _
macne, 1992, #2, gv. 58; ix. aseve: Н. Берулава. dasax. naSromi, gv. 140-141.
444 . m. inaZis varaudi I-II saukuneTa mijnaze abzoa//abazgebis CrdiloeT kavkasiidan Tanamedrove afxazeTis
teritoriaze Camosaxlebis Sesaxeb ewinaaRmdegeba missave varaudebs Tu mosazrebebs adreantikur xanaSi
samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTSi Cerqezul-adiRuri tomebis mkvidrobis Sesaxeb, aseve mtkicebas, TiTqos,
strabonTan moxseniebul kavkasielebSi (Zv. w. II-I ss. monacemebi) abazg-afsuaTa winaprebic igulisxmebian (m.
inaZe. Zveli afxazeTis..., macne, 1992, #1, gv. 15-16; #2, gv. 57).
445 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 26, 31, 528; Б. Гогия. Абхазия – историческая провинция Грузии, gv.
11, 12.
446 . georgika, t. 7. gv. 124-131; Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 221-223; 590-593.
82
lazikamde mainc `dayavi da ibatones~ principiT warmodgenili qarTuli
mosaxleoba vigulisxmoT. amas adasturebs IVs. meore naxevris avtori rufinus
avieniusi, romelmac zigebis samxreT-aRmosavleTiT mxolod `energiuli
kolxebi” da `mkacri iberebi” daafiqsira447. mis mosazrebas kidev ufro amyarebs
Vs. anonimis zemoTmotanili cnoba dioskuriidan Woroxamde adre kolxebad
cnobili, imJamad ki lazebad saxeldebuli xalxis mkvidrobis Sesaxeb (aqve, gv.
59). amiT Vs. wyaro afsil-abazgebs uyoymanod aigivebs lazebTan. jer
arianesTan, Semdgom Vs. anonimTan dasaxelebuli `tomebi~ da `samefoebi~ sxva
araferia, Tu ara msxvili kompaqturi dasaxlebebi _ Temebi TavianTi beladebiT.
am sakiTxze msjelobisas mniSvnelovania agreTve Vs. anonimis cnoba `Zveli
aqaiidan~, vidre `Zvel lazikamde~ da md.aqeuntamde (Saxe) qarTvelTa saxlobis
Sesaxeb (aqve, gv. 59) maSin, roca masSi abzoa//abazebze saubari arc aris.
amrigad, pirveli saukuneebis eTnopolitikuri situaciis amsaxveli ori
ZiriTadi wyaro (ariane, Vs. anonimi) md.enguridan md.fsoumde mxolod
qarTvelebs icnobs. rogorc vnaxeT, kl. ptolemaiosmac bzifidan kapadokiamde
mxolod qarTvelebi daasaxela (aqve, gv. 59).
am daskvnas amyarebs IVs. sxva avtori _ agaTangelosic. mis mier somexTa
moqcevis Sesaxeb dawerili naSromis VII-VIIIss. redaqcia, romelic Semdeg
arabul enaze iTargmna, 1902w. niko marma sinas mTaze aRmoaCina da mas miuZRvna
vrceli gamokvleva `somexTa, qarTvelTa, afxazTa da alanTa moqceva~448.
dokumentSi abazgebi lazebis mniSvnelobiT moixseniebian. n.maris aRiarebiTac
`afxazebSi... aq, aSkaraa, lazebi igulisxmebian~449. agaTangelosis naSromis
adrindel redaqciaSi `afxaz~-is nacvlad marTlac `lazi~ figurirebs450.
afsil-abazgebs calke erovnebad ar Tvlis arcerTi avtori, visac mocemuli
aqvs xalxTa genealogiuri sqemebi. Zveli literatorebi cdilobdnen
kacobrioba noes ZeTa _ semis, qamisa da iafetis STamomavlebad daeyoT da am
dayofaSi yvela cnobili eTnosisaTvis Tavisi adgili mieCinaT. evstaTi
antioqielTan (280-360ww.) da ioane zonarasTan (XIIs.) iafetis modgmaSi
qarTvelTagan mxolod iberebi moixseniebian451; zonara icnobda abazgebs,
pr.kesarielze dayrdnobiT, maTi moqcevis Sesaxebac werda, magram genealogiur
sqemaSi ar Seiyvana, vinaidan afxazebad iberielebs miiCnevda.
bizantieli mwerlebi: 334 wels dawerili Liber generationis–is (`modgmaTa
wignis”) avtori, epifane kvipreli (314-403ww.), `pasqaluri qronikis~ Semdgeneli
(630-640ww.), romelic Tavis mxriv ipolite romaelis (IIIs.) monacemebs eyrdnoba,
giorgi singelozi (VIII-IXss.), leon gramatikosi (XIs.), giorgi kedrene (XIs.)
genealogiur
sqemebSi kolx-iberebs, agreTve xalibebs, mosinikebs, tibarenebs, sanebsa da
kolebs moixsenieben, magram ara afsil-abazgebs an afxazebs452. mxolod, ioane
antioqielTan (VIIs.), naTqvamia, rom iafets sxva teritoriebTan erTad abazgebis
qveyanac xvda wilad453. avtori am dros kolx-iberebs ar axsenebs. ioane
antioqielis naSromis is fragmenti, romelSic genealogiuri sqemaa mocemuli,
SemorCenilia mxolod XIVs. xelnawerSi, rac seriozul safuZvels gvaZlevs
vifiqroT, rom gadamweri termin abazgias (afxazeTi) sruliad saqarTvelos
mniSvnelobiT xmarobs, rogorc bevri sxva imdroindeli avtori454. yovelive amis
Semdeg meti ndobiT unda movekidoT leonti mrovelis eTnogenetur
83
koncefcias455, romelic afxaz ers ar axsenebs, xolo afxazeTis Tanamedrove
teritorias egrosis samkvidrod acxadebs456.
roca bizantieli avtorebisaTvis kargad cnobili abazgi da afsili semis,
qamisa da iafetis, xolo afxazi leonti mroveliseul TargamosianTa modgmaSi
ar figurireben, roca isini sruliad miukerZoebel avtorebTan ar fiqsirdebian,
es mxolod imas niSnavs, rom am saxelebis matarebeli calke erebi, xalxebi im
periodSi ar arsebobdnen. amitomac ver moxvda `afxazi~ Tundac `pasqalur
qronikaSi~, romelic dawvrilebiT informacias Seicavs maSindeli (VIIs.)
msoflios mosaxleobis tomobrivi Semadgenlobis Sesaxeb. aRniSnuli qronika
bosforidan trapizonamde macxovrebel xalxebs Soris im droisaTvis
uZlieresi samTavros mqone abazgebis nacvlad kolx-iberebs asaxelebs.457
afxazebs ar axsenebs XII-XIIIss.Bbizantieli avtori niketa xoniate, roca
CamoTvlis qveSevrdomebs imperator manuel porfirogenetisa (1143-1180ww.),
romelic iyo `lazTa, iberTa, bulgarTa, serbTa, jiqTa, xazarTa, guTTa
RvTivmmarTveli”.458 motanili masalis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom
afxazeTis Tanamedrove teritoriaze pirvel saukuneebSi dasaxelebuli xalxebi
eTnikurad qarTul samyaros miekuTvnebian.
z.anCabaZe ar iyenebda bizantiel mweralTa cnobebs eTnosTa klasifikaciis
Sesaxeb da aRniSnavda, rom afsua-afxazTa individualobas eqvTime aTonelisa
(XI) da XIIIs. qarTveli anonimis mier Sedgenili xalxTa siebi adastureben459.
eqvTime aToneli eyrdnoba epifane kviprelisa da sxva avtorTa monacemebs.
igi marTlac amatebs am monacemebs afxazebs, osebs, jiqebs da herebs; cal-
calke asaxelebs kolxebsa da megrelebs. XIIIs. anonimi asaxelebs qarTvelebs,
afxazebs, svanebs, megrelebs, dvalebs da TuSebs460. z.anCabaZis azriT, qarTvel
avtorTa siebs safuZvlad udevs enobrivi gansxvaveba; amdenad, afxazi am
dokumentebSi viTom calke eTnosad aris warmodgenili461. sruliad
sapirispiros wers TviTon eqvTime aToneli: `amaT yovelTa naTesavTa ara Tu
yovelTa Tuisi enai aqus, aramed mravalni erTiTa eniTa zraxven, xolo tom-
tomadni da naTesav-naTesavni aRweril arian~462. namdvilad ar SeiZleba
sxvadasxva enebis matareblebad miviCnioT dokumentSi dasaxelebuli qarTuli
Temebi. eqvTime aToneli da XIIIs. anonimi termin `toms~ xmaroben s.s.orbelianis
leqsikonSi mocemuli mniSvnelobiT (aqve, gv. 42), anu `afxazi~ zemoxsenebul
dokumentebSi qarTveli eris Semadgenel nawilad aris warmodgenili da ara
calke eTnosad. adreul Sua saukuneebamde afxazeTSi mosaxle Temebis, maT
Soris afsil-abazgebis eTnikur vinaobaze aSkarad miuTiTeben qarTuli toponi-
mebi463. uZvelesi maT Soris gaxlavT legendaruli egrisi, romelic egrosis
2. qristianobis gavrceleba
86
axali sarwmunoebis gavrcelebas afxazeTSi didad Seuwyo xeli IVs. pirvel
meoTxedSi qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebam rogorc romis
imperiaSi, ise saqarTveloSi _ iberiaSi, lazikaSi, am ukanasknelisadmi
daqvemdebarebul abazgiasa da afsiliaSi. wm.nino kapadokieli, savaraudod,
dasavleT saqarTvelos ganmanaTlebelicaa. Vs. avtoris gelasi kvizirelis
cnobiT (eyrdnoba ge-
lasi kesariels), imperator konstantine I-is (306-337ww.) dros `RmerTis mcneba
miiRes pontos gaswvriv mdebare miwa-wyalze mcxovrebma iberebma da lazebma~489,
rasac igi `tyve dedakacis~ _ wm.ninos damsaxurebad miiCnevda. nikeis I msoflio
saeklesio krebaze (325w.) biWvinTis episkopos stratofiles, agreTve trapizonis
episkopos domnusis daswreba490 dasavleT saqarTveloSi qristianobis farTod
gavrcelebaze miuTiTebs. mTeli am regionis mTavari saeklesio centri im
periodidan vidre hunebis Semosevamde biWvinTa unda yofiliyo491. V saukuneSi _
vaxtang gorgaslis epoqaSi - saqarTvelo erTiania, Sesabamisad erTiani iyo
eklesiac; igi mcxeTas emorCileboda, wirva-locva qarTulad aResruleboda;
kelasurTan sazRvris gavlebis Semdeg am sazRvris Crdilo-dasavleTiT mdebare
afxazeTi, anania jafariZis dasabuTebuli varaudiT, saxelmwifoebrivad da,
Sesabamisad, eklesiuradac bizantiis nawili gaxda492.
Tanamedrove afxazeTis teritoriaze qristianoba sakmao doneze iyo
gavrcelebuli, razec komanis episkopos vasiliskos moRvaweobac miuTiTebs. igi
didmowame Tevdore tironis naTesavi yofila. vasiliskos, rogorc qristianis,
wameba daaxloebiT 308w. momxdara. swored is gamoecxada gardacvalebis win
ioane oqropirs493. wmindanebi vasilisko da 407w. gardacvlili ioane erTmaneTis
gverdi-gverd iyvnen komanSi dasaflavebulni. aqauri mosaxleobis
sarwmunoebrivi mdgomareobis maCvenebelia komanis episkoposisa da adgilobrivi
mrevlis Tayvaniscema ioane oqropiris saflavisadmi. roca imperatorma Teodosi
II-m (408-450ww.) wmindanis konstantinopolSi gadasveneba gadawyvita (438w.),
komanis mRvdelmTavrisa da mosaxleobis did winaaRmdegobas waawyda.
adgilobrivi qristianebi ar Tmobdnen ioane oqropiris neSTs; iyo mwuxareba,
sevda da moTqma-godeba; roca wmindanis uxrwneli neSTi sarkofagidan amoasve-
nes, Sekrebili mosaxleoba samRvdeloebasTan erTad mTeli Rame galobda,
anTebuli sanTlebiT xelSi Tayvans scemda mas. xalxma winaaRmdegoba bolomde
mainc ver gaswia da gulamoskvnili tiriliT gaacila ioane oqropiris neSTi494.
udidesi siwminde _ sarkofagi maSin komanSi darCa da saukuneebis ganmavlobaSi
morwmuneTa Tayvaniscemis sagans warmoadgens495.
qristianobis gavrcelebis masStabebze metyveleben biWvinTasa da mis
SemogarenSi aRmoCenil sakulto nagebobaTa (IV-VIss.) mTeli kompleqsi
unikaluri nivTebiT; aranakleb mniSvnelovani qristianuli ganZia aRmoCenili
webeldaSic496. aq mopovebuli masala adasturebs webeldaSi mcxovrebi
afsilebis Sesaxeb pr.kesarielis cnobis WeSmaritebas: `afsilebi lazebis
qveSevrdomni arian da isini ZveliTganve qristianebi iyvnen~497. is faqti, rom
87
Tanamedrove afsua-afxazebs sakuTari qristianuli terminologia ar gaaCniaT
da igi literaturuli qarTulidan, an misi megruli dialeqtidan aqvT
nasesxebi (aqve, gv. 190-192), afxazeTis uZvelesi mosaxleobis eTnikur
kuTvnilebaze, maT qarTvelobaze miuTiTebs.
qristianobis gavrceleba iyo sawindari romTan da bizantiasTan mWidro
kavSiris damyarebisa, regionis usafrTxoebisa, misi kulturul-ekonomikuri daw-
inaurebisa, qarTvelTa Semdgomi erovnuli konsolidaciisa. amave dros igi
emsaxureboda politikuri miznebis miRwevasac _ imperiis poziciebis
ganmtkicebas lazikaSi. am miznebis Sesabamisad xdeboda calkeuli politikuri
erTeulebis
Camoyalibeba, SemdgomSi zogierTi maTganis dawinaureba Tu CamoqveiTeba,
agreTve qristianuli centrebis dafuZneba da maTi reorganizacia.
498 . romauli garnizoni biWvinTaSi 135-152 ww. Soris Cadga (T. Todua. dasax. naSromi, gv. 26).
499 . n. lomouri. egrisis samefos istoria, gv. 40-42; T. Todua. dasax. naSromi, gv. 32-33.
500 . . . . , gv. 381.
501 . iqve, gv. 381, 385.; T. Todua. dasax. naSromi, gv. 30-36.
502 . samegrelo, kolxeTi, odiSi, gv. 102.
88
s. janaSia lazikis TiTqmis damoukidebeli samefos Seqmnas romis
dasustebasa da iranis gaZlierebas ukavSirebda503. aucileblad aris
gasaTvaliswinebeli g.meliqiSvilis poziciac, romlis azriT, lazikis saxiT
roms sWirdeboda Zlieri mokavSire kavkasiis zekarebis dasacavad, velur tomTa
Semosevebis aRsakveTad. gansakuTrebul safrTxes warmoadgendnen hunebi. maT
gaanadgures bosforis samefo, alanTa gaerTianebebi, SemoiWrnen kavkasiaSi,
aaoxres biWvinTa (IVs. 70-iani wlebi) da a.S. hunebis Sekaveba orive mxaris
interesebSi Sedioda.
mxedvelobaSia misaRebi kidev erTi garemoeba. IVs. dasawyisidan didi
yuradReba eqceoda qristianobis faqtors, romelic romsa da lazikas Soris
samokavSireo urTierTobis damyarebis erT-erTi safuZveli xdeba im viTarebaSi,
roca iranTan dapirispirebis Sedegad Camoyalibebuli ZalTa axali
Tanafardoba imperias ar aZlevda egrisze kontrolis srulad aRdgenis
saSualebas. romi Tu ar exmareboda, Tvals mainc xuWavda lazikis
gafarToebaze CrdiloeTis mimarTulebiT. amasTanave, kategoriulad miuRebelia
g.meliqiSvilisa da sxva mecnierTa mtkiceba II saukuneSi lazebis mier `mTieli~
afSilebis, abazgebis da aseve svanebis Crdilo-
dasavleTiT Seviwroebis Sesaxeb504. araviTari gadaadgileba da `eTnikuri~
sazRvrebis Secvla afxazeTis teritoriaze arcerTi mimarTulebiT wyaroebSi
ar ixsenieba. miuxedavad amisa, n.lomouri wers: `Vs-is dasawyisisaTvis, Tu
ufro adre ara, lazikis samefos gaZlierebis Sedegad, sazRvarma lazebsa da
afsilebs Soris gadainacvla md.kodoramde; lazebma Seaviwroves afsilebi, am
ukanasknelebma ki _ abazgebi... CrdiloeTisaken gadainacvles abazgebmac _ maT
daikaves teritoria md. gumisTasa da md.fsous Soris. sanigebis gankargulebaSi
darCa sanapiros monakveTi mdinareebis _ fsousa da Saxes Soris~505. mokled,
lazebis `Setevis~ Sedegad afsilebi gumisTamde gadaadgilebulan; afsilebis
mier `Seviwroebul~ abazgebs daukavebiaT gumisTa-fsous monakveTi da a.S. orive
`Seviwroebuli tomi~ bevrad ukeTes da bevrad met teritorias `ikavebs~, vidre
`Seviwroebamde~ flobda. afsil-abazgTa mTielebad gamocxadeba aris mizezi
msgavsi usafuZvlo da alogikuri daskvnebisa. Tanamedrove afxazeTis
teritoriaze maSin cxovrobda romaelebis mier xelovnurad ramdenime `same-
fod~ dayofili erTi xalxi. am erTeulebs Soris sazRvrebis Secvla ar iwvevda
aranair masobriv gadaadgilebebs erTi SuamdinareTidan `aucileblad~ meore
SuamdinareTamde. erTsa da imave adgilas calkeuli avtorebis mier sxvadasxva
`eTnosTa~ dasaxeleba xazs usvamda mxolod maT eTnikur identurobas da ar
gulisxmobda aRniSnul teritoriaze wyaroebisTvis ucnob gadasaxleba-
gadaadgilebebs. droa, gavTavisufldeT am Tavsmoxveul imperiul-
separatistuli versiebisagan . swori unda iyos T.mibCuani, romelic gagra-
506
89
iyo dasavleTis nawilSi, _ werda pr.kesarieli, _ xolo meore _
aRmosavleTisaSi~.509 ori mmarTvelis yola abazgiis dabali statusis
maCvenebelia. pr.kesarielis mowmobiT, afsilebi ZvelTaganve lazTa
510
qveSevrdomebi arian ; rogorc irkveva, afSileTi warmoadgenda lazikis
uSualo nawils, magram calke administraciul erTeuls, romelsac lazTa
mefis daniSnuli magistrosebi da sxva moxeleebi marTavdnen; aqaur cixeebSi
lazuri garnizonebi idgnen511. Tavis mxriv, lazTa mefec konstantinopolSi
mtkicdeboda; sxva valdebulebebi romaelTa winaSe mas ar hqonda, Tu
mxedvelobaSi ar miviRebT kavkasiis zekarebis dacvis saerTo interesebs. amitom
ambobda Teodore kvireli (Vs.): `bevrma miiRo monobis lagami, magram
dammonebelTa kanonebis mixedviT cxovreba ar SeeZloT... arc lazebi, arc
sanebi, arc abazgebi, arc sxva barbarosebi, romelnic ki romaelTa batonobas
eloliavebian, ar sdeben erTmaneTSi xelSekrulebebs romaelTa kanonebis
mixedviT~512. prokopi kesarieli adasturebda, rom lazebi ki iyvnen romaelebis
qveSevrdomebi, magram `arc xarks uxdidnen, arc sxva rameSi emorCilebodnen
maT, garda imisa, rom rodesac maT mefe moukvdebodaT, romaelTa mefe
ugzavnida samefo taxtis memkvidres Zalauflebis simbolos~513. romi icavda am
qveynis sazRvrebs, raTa hunebi lazeTis gavliT romaelTa miwa-wyalze ar
SeWriliyvnen. lazebs am dros romaelebTan erTad laSqrobac ki ar
evalebodaT. agaTia sqolastikosis cnobiT, `Zliersa da mamac toms
warmoadgendnen lazebi da sxva Zlier tomebsac mbrZaneblobdnen; amayobdnen
kolxTa Zveli saxeliT da zomaze metad qedmaRlobdnen, SesaZlebelia, arc Tu
ise usafuZvlod. im tomebs Soris, romlebic sxva saxelmwifos eqvemdebarebian,
me ar meguleba arc erTi sxva, esoden saxelganTqmuli da morWmuli, rogorc
Tavisi simdidris siuxviT, ise qveSevrdomTa simravliT, rogorc miwawylis
siWarbiT da mosavlianobiT, ise xasiaTis silamaziTa da sicqvitiT~514. es
cnobac romisagan damoukideblobis maRal xarisxze da sxva mezobel
politikur erTeulebze lazikis Zalauflebis gavrcelebaze miuTiTebs.
Vs. 50-60-ian wlebSi warumateblad dasrulda lazeTis mcdeloba bizantiis-
agan sruli damoukideblobis mopovebisa; ufro metic, im periodSi man svaneTze
kontrolic dakarga515, rac, SesaZloa, bizantiis nebiTa da xelSewyobiT
ganxorcielda. qarTuli saistorio tradiciiT, rogorc zemoT ukve iTqva,
daaxloebiT imave periodSi qarTlis mefe vaxtang gorgasalma Vs. SuaxanebSi
isargebla im garemoebiT, rom `mefe berZenTa leon didi (457-474ww. _ avt.)
ucalo iyo brZolisagan sparsTasa da verSemZlebel iyo spaTa gamogzavnad
afxazeTs~, dalaSqra dasavleT saqarTvelo vidre cixe-gojamde516. warmatebuli
aRmoCnda laSqroba berZenTa winaaRmdeg, romelic zaviT dasrulda: `da
gamoikiTxa keisarman sazRvari saberZneTisa, qveyana zRvis pirisa, romel ars
afxazeTi, da rqua esreT: `egris wyliTgan vidre mdinaredmde mcirisa
xazareTisa _ ese sazRvari ars saberZneTisa aleqsandrobiTgan (aleqsandre
makedonelis droidan _ avt.), romeli aw Sen migiRia mklaviTa Cuengan. aw igi
ukumoguec, da odes wariyvanebde colsa Sensa, asulsa Cemsa, maSin mogce misgan
queyana. da dauwera egris wyalsa da klisurasa Sua queyana ziTvad, da sxua
afxazeTi ukusca vaxtang berZenTa~517. es aris istoriuli realobis Semcveli
legenda, romelic asaxavs bizantiis mcdelobas iranisken taqtikuri
509 . georgika, t. 2, gv. 133. d. leTodianis azriT, aq saqme unda gvqondes ori sxvadasxva erTeulis _
sanigebisa da abazgebis saerisTavoebis arsebobasTan (d. leTodiani. afxazeTis.., gv. 145).
510 . iqve, gv. 128, 162-165.
511 . iqve, gv. 162-165; saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. II,. gv. 165-166.
512 . georgika, t. 1, gv. 226-227.
513 . georgika, t. 2, gv. 172.
514 . iqve gv. 50-51.
515 . saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 2, gv. 167-169.
516 . qarTlis cxovreba, t. 1, gv. 157.
517 . iqve, gv. 177.
90
mosazrebiT gadaxrili lazikis dasustebisa misgan abazgiis CamocilebiT.
rogorc Cans, V saukuneSi es mizani mainc ver iqna miRweuli518.
VIs. pirvel naxevarSi viTareba gamwvavda. 523w. iranma qarTlSi mefoba
gaauqma da egrisis xelSi Cagdeba gadawyvita; dasavleT saqarTvelo afSileT-
abazgiis CaTvliT bizantia-iranis dapirispirebis asparezad iqca. etyoba, egriss
im droisaTvis ukve hqonda damyarebuli kavSiri iranTan da, SesaZloa,
garkveuli valdebulebac nakisri, magram bizantiis mier saswrafod miRebulma
zomebma mas pozicia Seacvlevina. 523w. gardacvlili egrisis mefis taxtze
bizantiam imave wels kanonieri memkvidre waTe aiyvana; igi, Turme, adre qris-
tianobisagan gamdgara (albaT, es iyo erT-erTi valdebuleba iranis winaSe).
amjerad ki mefed damtkicebis pirobiT kvlav moinaTla da meuRlesTan _ bi-
zantieli didebulis asulTan erTad sakuTar qveyanaSi dabrunda. waTes
gaqristianeba Sahma kavadma bizantiis mier qveSevrdomis gadabirebad Seafasa.
urCi `qveSevrdomis~ dasjis sababiT 528w. iranelTa jari egrisSi SemoiWra,
magram igi egris-bizantiis gaerTianebulma laSqarma ukuaqcia da samefos
sazRvrebidan gandevna519.
532 wels bizantia-irans Soris dadebuli `uvado zavis~ safuZvelze bi-
zantiam dasavleT saqarTveloSi, maT Soris biWvinTasa da sebastopolisSi sa-
kuTari garnizonebi Caayena. swored am jarebis xelmZRvanelTa TviTnebobam
ubiZga lazebs iranTan kavSirisaken. 542w. gubaz mefis mowveuli iranis jari
egrisSi Semovida da adgilobriv ZalebTan erTad bizantielTa mTavari samxe-
dro punqti _ petra gaaTavisufla. bizantielebma maSinve sebastopolisisa da
biWvinTis cixeebi Tavad daangries da iqauroba saswrafod datoves. 545-546ww.
bizantiam da iranma xuTwliani zavi Sekres. amasobaSi gubaz mefem iranelTa
veragoba ver aitana da orientacia kvlav bizantiisaken aiRo. 549w. iranelebi
egrisidan gandevnes. 550w. maT scades dabruneba, magram amaod. iranelTa axali
jari nabedis sardlobiT bizantia-egrisisagan gandgomil abazgiaSi cdilobda
damkvidrebas520.
am istoriuli movlenebis fonze moxda abazgebis moqceva. abazgiaSi
qristianobis gavrceleba da amasTan dakavSirebuli ambebi 542-548 wlebSi
Tavsdeba521. abazgTa moqceva da maTTvis taZris aSeneba522, agreTve fazisis
samitropolitos Seqmna523, VI s.SuaxanebSi sebastopolisis eparqiis dafuZneba, V
msoflio saeklesio krebaze (konstantinopoli, 533w. maisi) misi mRvdelmTavris
miwveva524, sarwmunoebrivi xasiaTis sxva RonisZiebebi525 pirdapir ukavSirdeba
bizantia-iranis dapirispirebas regionSi da emsaxureba dasavleT saqarTveloSi
bizantiis poziciebis ganmtkicebisa da usafrTxoebis uzrunvelyofis
interesebs. es RonisZiebebi miznad isaxavdnen arasaimedo lazikis dasustebas,
misgan abazgiis Camocilebas, erTmorwmune, morCili politikuri erTeulis
Seqmnas, kavkasiis karebis Caketvas da a.S. abazgiis gaqristianebasTan erTad
mTavrebs aekrZalaT ymawvilebis dasaWuriseba, ramac mosaxleobis didi
kmayofileba gamoiwvia. male abazgebma gadawyvites Tavisuflad ecxovraT da
518 . wyaroebidan ar Cans, rom abazgia V s. Camoscilda lazikas, rogorc werda a. bogveraZe (saqarTvelos
istoriis narkvevebi, t. 2, gv. 258). es moxda SedarebiT gvian (aqve, gv. 83).
519 . samegrelo, kolxeTi, odiSi (T. beraZe), gv. 107-108.
520 . iqve, gv. 109-112.
521 . d. leTodiani. Ziebani. Tb., 2003, gv. 121.
522 . m.uridias gamouqveynebeli werilis mixedviT, iustiniane I-ma abazgebisaTvis taZari aaSena lixnSi,
sadac romauli stilis uZvelesi eklesiis naSTebia aRmoCenili. sxva mosazrebebi ix.: j.gamaxaria. afxazeTi da
marTlmadidebloba, gv. 71-72.
523 . b. kudava. dasavleT saqarTvelos eklesia (IX-XI ss.). sakand. dis. Tb., 2002, gv. 12, 13.
524 . b. diasamiZe. dasax. naSromi, gv. 157; b. kudava. dasax. naSromi, gv. 14. sebastopolisis episkoposis V
msoflio saeklesio krebaze daswrebis faqts saeWvod miiCnevs anania jafariZe. _ ix. misi: msoflio
saeklesio krebebi qarTvel episkoposTa monawileobiT. Tb., 2003, gv.11.
525 . b. diasamiZis azriT, VI s. 60-70-n wlebSi moxda sebastopolisis episkoposis ayvana arqiepiskoposis
xarisxSi, am gziT biWvinTis saepiskopososaTvis pirvelobis CamorTmeva, bizantia-iranis gaWianurebuli omis
pirobebSi erTguli da Zlieri mxardamWeris SeZena.
91
mospes mefoba, magram romaelTa mier SemoRebuli wesebi kidev ufro autaneli
aRmoCnda. isini ganudgnen romaelebsac da lazebsac. `imis SiSiT, rom amieridan
romaelTa monebad ar gamxdariyvnen, _ werda pr.kesarieli, _ maT kvlav daiyenes
TavisTvis mTavrebi, aRmosavleTis nawilisaTvis ofsite saxelad, xolo
dasavleTisaTvis skeparna~526. T.beraZis varaudiT, amaSi egrisis mefis xelic
eria, rasac adasturebda aRmosavleT afxazeTSi ofsites _ gubaz II-is biZis
gamTavreba; egrisis samefo saxlis am warmomadgenlis STamomavlebi iyvnen, _
fiqrobs T.beraZe, _ afxazTa erisTavebi, romlebsac legitimuri ufleba
hqondaT egrisze527. sayuradRebo mosazrebaa.
abazgebma ara marto mTavrebi daiyenes xelaxla, aramed farulad sparselebs
miekedlnen (maTTan mosalaparakeblad skeparna gaemgzavra), rac male
gamomJRavnda da iustinianes ganrisxeba gamoiwvia. abazgTa winaaRmdeg 550w. man
didZali jari gamogzavna bessas meTaurobiT. gadamwyveti brZolebi traqeas
(axal aTonTan Tu gagrasTan) cixis midamoebSi gaimarTa. romaelebi sastikad
gauswordnen abazgebs; ofsitem gaqceva moaxerxa da Tavi hunebs Seafara;
danarCenebi ki, _ werda pr. kesarieli, _ an ferflad iqcnen gadamwvar
saxlebTan erTad, an mtris xelSi Cavardnen. romaelebma daatyveves mTavarTa
colebi mTeli maTi STamomavlobiTurT, cixis galavani ki miwasTan gaaswores
da mTeli miwa-wyali udabnod aqcies. ase dasrulda abazgebis gandgoma~528.
imave xanebSi (552w.) moxda afsilebis gandgomac. lazTa mefe gubazTan
dapirispirebulma afSileTis magistrosma, warCinebulma lazma Terdetma529 we-
belis cixe sparselebs Caabara. maSveli Zala arsaidan Canda, romaelebi da
lazebi petrasTan iranelebis winaaRmdeg brZoliT iyvnen dakavebulni. inici-
ativa Tavis Tavze aiRo cixis ufrosma, romelmac ver aitana iranelTa jaris
meTauris mxridan misi afSili meuRlis Seuracxyofa da cixeSi Semosuli
sparselebi RamiT erTianad amowyvita. amis Semdeg afSilebi `kolxebs ga-
daudgnen da ambobdnen, rom kolxebma ar isurves daxmareba aRmoeCinaT maTTvis,
rodesac isini sparselebis mxriT gansacdelSi iyvnen Cayenebuli, magram
gubazma gagzavna maT winaaRmdeg aTasi romaeli da ioane Tomas Ze... man Tavi
mouqona maT da ubrZolvelad SeZlo damorCileba da isini kvlav lazTa qve-
Sevrdomebi gaxdnen~530. egriselebma da romaelebma iranelebi afxazeTidan
mTlianad gandevnes.
dapirispireba or did saxelmwifos Soris amiT ar dasrulebula. bizantie-
lebma miwasTan gaaswores petras cixe-simagre, misi mcveli iranelebi ki erTi-
anad amoxoces; sastiki marcxi ganicada iranelTa jarma arqeopolisTan, magram
moaxerxa quTaisSi gamagreba. 552 wels dadebuli xuTwliani zaviT mxolod
iranelebma isargebles. erTma warCinebulma lazma maT uqimerionis cixe
Caabara, ris Semdegac leCxumi da svaneTic iranelTa xelSi gadavida. maT
daikaves agreTve telefisis cixe (tolebis midamoebSi).
gubaz mefe, romelic bizantielTa erTguli darCa, keisars misi sardlebis
samarcxvino saqcielis Sesaxeb acnobebda, rac gaxda mizezi mefis veraguli
mkvlelobisa (554w.). aRSfoTebulma lazebma TaTbiris Semdeg mainc bizantiasTan
kavSiri arCies im pirobiT, rom gubazis mkvlelebi sastikad daisjebodnen.
keisarma lazTa es moTxovna daakmayofila. axali mefe waTe II pativiT
gamoistumres samSobloSi. saSinao sakiTxebSi igi mTlianad damoukidebeli
iyo531.
92
bizantielma sardalma soteriqem, romelic waTes konstantinopolidan
gamoayoles, Tavisi saqcieliT misimielTa Temi aajanya. dadgenilia, rom es Temi
afxazeTis Tanamedrove teritoriaze, kodoris xeobaSi cxovrobda; eWvs ar
iwvevs misi svanuri warmomavlobac532. rogorc agaTia sqolastikosi werda,
misimianebi `kolxTa qveSevrdomni arian msgavsad afsilebisa, xolo
gansxvavebul enaze laparakoben da sxva kanonebsac misdeven. isini am afsilTa
tomze ufro CrdiloeTiT cxovroben, odnav aRmosavleTisaken~533. afSilebisgan
gansxvavebuli ena _ svanuri metyvelebaa, Crdilo-aRmosavleTi mxare ki _
kodoris xeoba.
555w. buqlosis cixeSi Casuli soteriqe mokavSire kavkasiel xalxTa war-
momadgenlebs fuls urigebda. misimielebma ifiqres, rom bizantiel sardals am
cixis alanebisaTvis gadacema surda, amitom delegacia miugzavnes da iqaurobis
datoveba mosTxoves. soteriqem delegaciis wevrebi acemina, riTac Seuracxyofa
miayena mTel Tems. aRelvebuli mosaxleoba RamiT bizantielTa banakSi SeiWra
da yvela daxoca, waiRo iaraRi da fuli. imavdroulad, misimielebma
daxmarebisaTvis iberiaSi myof iranelebs mimarTes, Tavis mxrivac mxardaWera
aRuTqves. `Cveni qveyana mdebareobs kolxeTis zemoT, is Tqven sando sayrden
adgilad gamogadgebaT da mtris winaaRmdeg sasimagro farad~534., _ ganucxada
misimielTa delegaciam iranel sardals. es yovelive maSinve gaxda cnobili
bizantielebisaTvis. maT jer naxoraganis (vinc miiRo misimielTa delegacia)
sardlobiT egrisSi SemoWrili iranelTa jari daamarcxes da daiwyes mzadeba
misimianeTis dasalaSqravad. iranelTa gaaqtiurebasTan dakavSirebiT,
gazafxulisaTvis dagegmili operaciis ganxorcieleba zamTris dadgomamde ver
moxerxda. bizantielTa laSqari Tavidan afSileTSi Cavida; iqidan misimielebs
elCebi (afSilebi) gaugzavnes da konfliqtis mSvidobiani mogvareba SesTavazes.
es winadadeba ar iqna miRebuli; ufro metic, misimielebma elCebic daxoces.
miuxedavad misimielTa mxridan medgari winaaRmdegobisa da Tavdadebisa,
bizantielebi sastikad gauswordnen amboxebulebs, daxoces 5 aTasamde vaJkaci,
ufro meti qali da kidev ufro meti bavSvi535. amis Semdeg bizantielebma
wamoiyvanes mZevlebi, daibrunes gatacebuli fuli da didZali nadavliT ukan
gabrundnen; misimielebs ki ufleba misces, `kvlav TavianT nebaze ecxovraT
sakuTar qveyanaSi
da Zveleburi cxovreba gaegrZelebinaT~536. misimielTa qarTuli Temi
bizantielTa mier Cadenili barbarosobis Sedegad dasustda da VIIIs. Suaxanebis
Semdeg istoriul arenaze ar Cans. savaraudod, maT kidev ufro CrdiloeTiT,
svaneTisaken gadaiwies da usafrTxo adgilebSi dasaxldnen. adgilze
darCenilebma XVIIs. bolodan afsuizacia ganicades da mogvianebiT muhajirebad
iqcnen.
562 wels `didi omianoba egrisSi~ dasrulda ocwliani zaviT. dasavleT
saqarTveloSi iranelebi mxolod svaneTSi rCebodnen. 575 wels bizantia-egrisis
jarma iranuli orientaciis svaneTis mTavari daatyveva, ris Semdegac
sparselebma mTlianad amoikveTes fexi egrisis samefodan537. egrisSi, romlis
qveSevrdomebad kvlav rCebodnen afSileTi, misimianeTi da abazgia (yvelani er-
Tad ki _ bizantiis gavlenis sferoSi) droebiT mSvidobianobam daisadgura.
z.anCabaZis mtkicebiT, abazgia VIs. Suaxanebidan uSualod bizantias eq-
vemdebareboda, afSileTi da misimianeTi ki lazikis vasalebad rCebodnen538.
532 . s. yauxCiSvili. misimianTa tomi. _ Tsu-s Sromebi, t. 1, Tb., 1936, gv. 277-280; T. mibCuani. dasavleT
saqarTvelos..., gv. 128-143; g. gasviani. vin iyvnen misimianebi. _ cxumi, 1990, #3, gv. 23-42. da a.S.
533 . georgika, t. 3, gv. 86.
534 . iqve, gv. 155.
535 . iqve, gv. 156-157, 160-174.
536 . iqve, gv. 174.
537 . samegrelo, kolxeTi, odiSi (T. beraZe), gv. 117.
538 . . . ..., gv. 48, 49.
93
ufro swori unda iyos p.ingoroyvas mosazreba VIs. pirvel naxevarSi lazeTis
samefosagan abazgiis gamoyofis mxolod mcdelobis Sesaxeb. eklesiuri
gamijvnac bolomde ver ganxorcielda539; politikurad abazgia `erTgvarad
gankerZoebul adgils iWers lazeTis mxareTa SemadgenlobaSi. igi Tumca
lazeTis qveynis nawilad iTvleba (da mosaxleobis SemadgenlobiTac
qarTulia), magram politikuri gavlena bizantiisa aq ufro Zlieria, vidre
lazeTis sxva mxareebSi. aseTi mdgomareoba Seiqmna me-6 saukuneSi da
gagrZelebula me-7-8 saukuneSic~540. p.ingoroyvas am mosazrebis bolo nawili met
dasabuTebas da dakonkretebas moiTxovs iseve, rogorc mtkiceba VIs. meore
naxevarSi lazeTSi mefobis gauqmebis Sesaxeb541. mefobis gauqmeba da lazikisgan
abazgiis gamoyofa SemdgomSi ganviTarebulma movlenebma ganapirobes.
VIIs. dasawyisSi, 604 wels iranma sababad gamoiyena konstantinopolSi
momxdari saxelmwifo gadatrialeba, ganaaxla saomari moqmedebebi da mokle
xanSi bizantias gamanadgurebeli dartymebi miayena, daipyro misi teritoriis
didi nawili. mZime mdgomareobidan imperiis gamoyvanis mizniT senatma
saimperatoro taxtze energiuli mmarTveli herakle (610-641ww.) aiyvana. VIIs. 20-
ian wlebSi man gadawyvita ieriSi mietana iranze. am samkvdro-sasicocxlo
brZolebSi erTxans iberia, lazika da abazgiac monawileobdnen, magram maT
mxari ar dauWeriaT iranSi SeWris herakleseuli gegmisaTvis, xolo roca
sparselTa jari keisars wamoewia da kritikuli mdgomareoba Seiqmna, lazebsa
da abazgebs uari uTqvamT mokavSireobaze da Sinisaken gabrunebulan542. es faqti
cxadad metyvelebs qarTuli politikuri erTeulebis damoukideblobis sakmaod
maRal xarisxze.
iranTan omSi bizantias ufro saimedo da Zlieri mokavSire sWirdeboda.
aseTi aRmoCnda xazareTi, romlis daxmarebiT herakle keisarma 627-628ww.
daamarcxa irani da mTel amierkavkasiaze didi xniT bizantielTa hegemonia
daamyara543. bizantiam swored VIIs. 20-ian wlebSi abazgia gamoiyvana lazikis
samefos daqvemdebarebidan, daimorCila uSualod da anakofiaSi dasva Tavisi
arqonti _ qarTuli wyaroebis `afxazeTis erisTavi~544. imave periodSi unda
momxdariyo eklesiuri gamijvnac, rasac adasturebs herakles mmarTvelobis
dros Sedgenili I noticia _ konstantinopolis sapatriarqo kaTedraTa nusxebi.
Crdilo-dasavleT saqarTvelos teritoriaze dafiqsirebulia jiqeTis eparqiaSi
Semavali nikofsiis avtokefaluri
539 . b. kudavas azriT, sebastopolisis saepiskoposo fazisis mitropolits eqvemdebareboda (b. kudava.
dasax. naSromi, gv. 185-187.)
540 . p. ingoroyva. dasax. naSromi, gv. 194.
541 . iqve, gv. 191.
542 . . . , gv. 36-37; saqarTvelos istoriis narkvevebi, t.
2, gv. 379-380.
543 . saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. 2, gv. 281-283.
544 . . . , gv. 37; Д. Мусхелишвили. Исторический статус
Абхазии в грузинской государственности. – Разыскания по истории Абхазии/Грузия, gv. 125.
545 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 79, 100 (sqolio 137). b. diasamiZe sebastopolisis
saepiskoposos avtokefalur saarqiepiskoposod gardaqmnas VI s. 70-ian wlebSi varaudobs (b.diasamiZe. dasax.
naSromi, gv. 161).
94
ase esmis `avtokefalia~ meore afxaz mkvlevars d.dbars546. sebastopolisis av-
tokefaluri saarqiepiskoposos dafuZneba ganapiroba, albaT, im garemoebam, rom
misi iurisdiqcia vrceldeboda or, erTmaneTisagan damoukidebel (abazgia da
lazikis SemadgenlobaSi Semavali afSileTi) politikur Tu administraciul
erTeulze; rogorc imperiis interesebis gamomxatveli da damcveli, is iyo
damoukidebeli, savaraudod, ara mxolod fazisis samitropolitosagan547,
aramed bizantiisaTvis naklebad sando abazgia-egrisis mmarTvelTaganac. etyoba,
es ukanaskneli faqtori (saero mmarTvelebisagan damoukidebloba) Zalian mniSv-
nelovan rols TamaSobda. aman ganapiroba, albaT, Crdilo-aRmosavleT
SavizRvispireTSi avtokefalur saepiskoposoTa simravle. mxolod jiqeTis
eparqiaSi sami (xersonis, bosforisa da nikofsiis), mTlianad konstantinopolis
daqvemdebarebaSi ki 41 aseTi kaTedra imyofeboda548. aSkaraa maTi kavSiri
imperiis politikur miznebTan da amocanebTan.
arsebobs mosazreba, rom konstantinopols daqvemdebarebuli da bizantiis
interesebis samsaxurSi myofi kaTedrebis paralelurad arsebobdnen ad-
gilobrivi qarTuli saeklesio centrebic549. eklesiuri gaucxoeba, SesaZloa,
daiwyo ukve VIIs., roca imperiaSi imZlavres monoTelitebma, roca Tanamoaz-
reebTan erTad lazikaSi gadasaxlebuli am mimdinareobis mTavari mowinaaRm-
dege maqsime aRmsarebeli 662w. saqarTveloSi gardaicvala da leCxumSi
daikrZala550. es gaucxoeba kidev ufro gaRrmavda e.w. xatmebrZolobis periodSi
(VIIIs. 20-iani _ IXs. 40-iani wlebi) da saqme ganxeTqilebamdec mivida. anania
jafariZis azriT, ukve VIIIs. I naxevarSi dasavleT saqarTvelo eklesiurad
bizantias gamoeyo. amasTan igi eyrdnoba 1669-1702ww. ierusalimeli patriarqis
dosiTeosis aseT cnobas: `erekles Semdeg (610-641ww. _ avt.) lev isavrosamde
(717-741ww. _ avt.) qvemo iberia ukve iyo avtokefaluri saarqiepiskoposo, magram
Cven ar viciT romeli imperatoris dros da romel krebaze mianiWes mas
avtokefalia. qvemo iberiis kaTalikosi pativiT ufro metia zemo iberiis
kaTalikosze, radganac is ukve isavrosis dros, 720 wels kaTalikosi iyo qvemo
iberiisa~551. antioqiis patriarq makaris (1648-1672 ww.) mixedviT, qarTvelTa
pirveli kaTalikosis _ ioanes kurTxeva (romelsac taxti afxazTa qveyanaSi
edga) moxda Teofilaqte antioqielis dros552. v.goilaZe amtkicebs, rom 744-
750ww. antioqiaSi xeldasxmuli ioane namdvilad iyo dasavleT saqarTvelos
pirveli kaTalikosi553. afxazTa samefos Seqmnamde igi, savaraudod, biWvinTis
kaTalikosis tituls atarebda da imTaviTve gamijnuli iyo konstaninopolis
sapatriarqosagan. biWvinTis kaTedra abazgiis gaZlierebasTan erTad
viTardeboda rogorc xatmebrZolobis sapirwone mniSvnelovani qarTuli
saeklesio centri. savsebiT damsaxurebulad iqca igi dasavleT saqarTvelos
565 . daviT da konstantines wameba. – qarTuli mwerloba, t. I. Tb., 1987, gv. 488-501.
566 . qarTlis cxovreba, t. 1, ,gv. 235.
567 . georgika, t. 4, w. 1, gv. 115, 116 (s. yauxCiSvilis mier daSvebulia meqanikuri Secdoma da `netari
evstaTi~ Targmnilia, rogorc `netari makari~; ZvelberZnulSi makariosi niSnavs netars);
. ., 1884, gv. 301,303; j.gamaxaria, l. axalaZe. netari evstaTi. _ iverielni, 2007, #6, gv. 21.
568 . qarTlis cxovreba, t. 1, gv. 240.
569 . iqve.
570 . iqve, gv. 243.
571 . iqve, gv. 242.
572 . iqve.
98
istoriografiaSi praqtikulad damtkicebulia (aqve, Tavi V), cxadia, erisTavi
leonic (afxazTa pirveli mefis biZa) am dinastiis warmomadgenelia. `afxazeTis
mefeTa divanSi~ misi saxeli, albaT, imitom ar aris Setanili, rom am
dokumentSi moxseniebuli pirebisagan gansxvavebiT, igi ar flobda farTo
gagebiT afxazeTs _ dasavleT saqarTvelos da ganagebda mxolod md.kelasuris
Crdilo-dasavleTiT mdebare teritoriebs573.
arCil mefem Tavisi Zmiswuli _ miris qaliSvili guranduxti colad SerTo
leons da masve gadasca `gvirgvini igi, romeli berZenTa mefesa warmoeca
mirisTvis. da yves aRTqma da fici saSineli, viTarmed ara iyos mteroba Soris
maTsa, aramed erCdes (morCilebdes _ avt.) leon arCils yovelTa dReTa
misTa~574.
744 wlis Semdeg, roca murvan yrum samxreT kavkasia datova da xalifas
taxtic daikava, arCili umcros SvilTan juanSerTan erTad aRmosavleT sa-
qarTveloSi gadavida575, egrisi ki samarTavad ufros vaJs, ioanes gadasca.
amrigad, dasavleT saqarTveloSi arabTa batonobis gadagdebas qarTlis
samefo saxlis meTaurobiT egrisSi mefobis aRdgena da kvlav misi iurisdiq-
ciis afxazeTze gavrceleba mohyva. erisTavi leoni egrisis (da aseve qarTlis)
mefis vasali, morCili, xolo qorwinebis Semdeg samefo saxlis wevric gaxda.
sxva politikuri erTeulebi VIIIs. SuaxanebSi ukve ar Canan; bunebrivad moxda
maTi integrireba egrisisa da afxazeTis SemadgenlobaSi. im viTarebaSi, roca
aRmosavleT saqarTvelo arabTa mZime uRlis qveS gminavda, roca TbilisSi
amira ijda, saxelmwifoebrioba suls Rafavda, dasavleT saqarTvelos
gaerTianebisaken gadadgmuli es pirveli nabiji saetapo mniSvnelobis movlenad
iqca qarTuli saxelmwifoebriobis ganviTarebisa da eris Semdgomi
konsolidaciis istoriaSi.
VIIIs. Suaxanebis politikur procesebTan dakavSirebiT wyaroTa mkafio,
calsaxa Cvenebebis miuxedavad, separatistebi utifrad cruoben, SecdomaSi Se-
hyavT sakuTari mkiTxvelebi da weren, rom anakofiasTan brZolis Semdeg leon I-
s, TiTqos, epyra teritoria samxreTiT cixe-gojidan enguramde. CrdiloeTiT _
kavkasiis qedamde; falsifikatorebi arafers amboben, im `fici saSinelis~
Sesaxeb, romlis ZaliT leon pirveli egrisisa da qarTlis mefis vasali,
morCili (`erCdes leon arCils~) gaxda576. VIIIs. Sua xanebSi afxazeTi
damoukideblobis gzas ki ar daadga, rogorc separatistebi tyuian577, aramed
sakuTari nebiT egrisis samefos nawili gaxda, xolo misi erisTavi _ samefo
taxtis kanonieri memkvidre. ufro Zlieri afxazeTis nebayoflobiT Sesvla
dasustebuli egrisis SemadgenlobaSi kidev erTi damatebiTi sabuTia Sua sau-
kuneebis da adrindeli periodis egriselTa da abazgTa (istoriul afxazTa)
eTnikuri erTianobisa; amis utyuari dasturia leonisaTvis qarTuli samefo
gvirgvinis gadacemis faqtic.
gamomdinare aqedan da sxva zemoTmotanili argumentebidan, sruliad usa-
fuZvloa afxazur istoriografiaSi damkvidrebuli mosazreba VI-VII saukuneebSi
viTom arsebuli afxazuri erovnebebis (народности) _ abazgebis, afsilebis,
sanigebisa da misimianebis VIIIs. ukve erTian feodalur erad Camoyalibebis
573 . miri, arCili da ioanec flobdnen dasavleT saqarTvelos, magram `afxazeTis mefeTa divanSi~ ver
moxvdnen, radganac iyvnen sruliad saqarTvelos mefeebi.
574 . qarTlis cxovreba, t. 1, gv. 242-243.
575 . 762 wels kaxeTSi SemoWrilma arabTa jarebis sardalma, romelsac arCili Tavisi nebiT eaxla,
saqarTvelos mefes mahmadianobis miReba mosTxova. uaris miRebis Semdeg man arCili daapatimra da Tavadve
ramdenjerme dakiTxa. bolo dakiTxvaze arabi dainteresda: `Sen ukue iyav dacemasa mas sarkinozTa afxazeTs
Sina~? arCilma upasuxa: `me viyav maSin, raJams dascna igini RmerTman~ (qarTlis cxovreba, t. 1, gv. 274). mefe
arCili arabebma sikvdiliT dasajes. qarTulma eklesiam igi wmindanad Seracxa.
576 . . Бгажба, С. Лакоба. dasax. naSromi, gv. 126;
577 . iqve, gv. 127.
99
Sesaxeb578. igi mkveTr winaaRmdegobaSia rogorc ganxilul istoriul
wyaroebTan, ise, rac yvelaze mTavaria, `afxazuri feodaluri erovnebis~
mdidar zogadqarTul politikur da kulturul memkvidreobasTan.
samwuxarod, qarTulma istoriografiam afxaz mkvlevarTa mtkicebas erTiani
e.w. afxazuri feodaluri erovnebis Camoyalibebis Sesaxeb p.ingoroyvas
naSromis faqtobrivad akrZalvis Semdeg mxolod is argumenti daupirispira,
rom VIII saukunisaTvis kavkasiaSi gasuli iyo dro `afxazi feodaluri
erovnebis CamoyalibebisaTvis~; im periodSi, TiTqos, xdeboda ara axal
`feodalur erovnebaTa~ Camoyalibeba, aramed ukve arsebul erTeulebSi
(qarTli, somxeTi) gaerTianeba da a.S.579 unda aRiniSnos, rom `feodaluri
erovnebis~ cneba eris warmoSobis mcdar sabWour Teorias efuZneba. am Teoriis
Tanaxmad (gakvriT masze ukve iyo saubari _ aqve, gv. 42), eri istoriuli
kategoriaa da dakavSirebulia sazogadoebriv-ekonomikur formaciebTan:
pirvelyofil Temur wyobilebasTan, monaTmflobelobasTan, feodalizmTan,
kapitalizmTan da socializmTan; is garkveul epoqaSi warmoiSoba, viTardeba da
bolos qreba. kerZod, pirvelyofili Temuri da monaTmflobeluri
sazogadoebebisaTvis damaxasiaTebeli tomebi da tomTa kavSirebi feodalizmis
epoqaSi erTmaneTTan Serwymis Sedegad viTom ayalibeben `feodalur erovnebebs~
(народности); maTi SerwymiT ki kapitalizmis xanaSi ukve yalibdebian Tanamedrove
erebi; am ukanasknelTa Serwyma da erebis gaqroba oficialuri komunisturi
ideologiisa da, Sesabamisad, sabWoTa istoriografiis Tanaxmad, komunizmis
epoqaSi unda ganxorcieldes. ssr kavSiris kraxamde istorikosebi, maT Soris
iseTi gamoCenili mecnierebi, rogorebic iyvnen n.berZeniSvili, z.anCabaZe da a.S.,
antikomunisturi TeoriebiT ubralod ver ixelmZRvanelebdnen, magram dRes sab-
WoTa ideologiis prizmaSi erebis formirebis sakiTxis ganxilvis aucilebloba
da safuZveli ar arsebobs.
jer ar aris sakmarisad dasabuTebuli, Tu ratom ver Camoyalibdnen
`araqarTveli~ afSilebi da abazgebi e.w. feodalur erovnebad. miuxedavad amisa,
n.berZeniSvilis mosazrebas am sakiTxSi hyavs mimdevrebi580. isini ar
iTvaliswineben im garemoebas, rom II-VIIIss. afSil-abazgebs gaaCndaT umTavresi
komponenti erad CamoyalibebisaTvis _ Zlieri saxelmwifoebrioba. bizantiisa da
egrisis gavlenis qveS maTi yofna xelisSemSleli faqtori ver iqneboda iseve,
rogorc arsebobis meti xnis manZilze ama Tu im Zlieri mezobeli imperiis
gavlenis qveS yofnas xeli ar SeuSlia (mxolod process anelebda) qarTuli
tomebisaTvis uZvelesi droidan erTian erad CamoyalibebaSi; xelisSemSlel
faqtorad ver CaiTvleba `drois gasvla~. piriqiT, im periodSi arsebobda
xelsayreli viTareba calke erad CamoyalibebisaTvis: aRmosavleT saqarTvelo
arabTa xelSi iyo, xolo mefe arCili, rogorc vnaxeT, iqiT sTavazobda leon I-
s nebismieri Txovnis dakmayofilebas. VIII saukuneSi afsua eri `drois gasvlis~
mizeziT ki ara, afSil-abazgTa qarTuli eTnosisadmi kuTvnilebis gamo ver
Camoyalibda. amitom ar hqondaT maT sakuTari damwerloba da saxelmwifo ena.
yovlad miuRebeli da realur safuZvels moklebulia egriselTa da svanTa
araqarTvelebad moxsenieba maSin, roca mecnierebaSi aRiarebulia erTiani eris
arseboba aia-kolxeTis xanidan mainc. Zv.w. II aTaswleulis meore naxevridan
qarTvelebma SeinarCunes erTianoba miuxedavad mZime politikuri viTarebisa,
578 . З. В. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии, gv. 69; misive: ..., gv. 48-51; . , .
, gv. 127 da a. S..
579 . n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, gv. 591-592; n. lomouri. Zveli afxazeTis..., gv. 45 da
a.S.
580 . e. xoStaria-brose. Sua saukuneebis afxazeTi da afxazTa erovnuli konsolidaciis sakiTxi. _
mnaTobi, 1992, #4, gv.160-168. avtori iziarebs n.berZeniSvilis mosazrebebs, magram mainc uSvebs VIIIs. `afxazTa
eTnosis garkveul konsolidacias~ da akeTebs daskvnas: afsil-abazgebs TviTsaxelwodebad `afsua~ aurCeviaT,
radganac isini lazebis qveSevrdomebi iyvnen da ufro ganviTarebulni yofilan (?!?); `garedan (bizantielebi,
qarTvelebi)~ am `ers~afxazebs eZaxdnen wamyvani samxedro potencialis mqone abazgebis saxelwodebis mixedviT
(iqve, gv. 161-162).
100
xangrZlivi droiT qveynis daqucmacebisa da saukuneebis ganmavlobaSi ucxo
dampyrobTa uRlis qveS cal-calke yofnisa; amitom dauSvebelia VIIIs. `egriseli
feodaluri erovnebis~ arCamoyalibebis mizezebze, dasavleT saqarTvelos^viTom
`qarTizaciaze~ saubari581. im periodSi qarTli yofna-aryofnis zRvarze imyofe-
boda, Tavad saWiroebda Svelas; obieqturi mizezebis gamo is ver gaxdeboda da
arc gamxdara maSin eris makonsolidirebeli Zala. `qarTizaciis~ Teoria
efuZneba eris warmoSobis dromoWmul dogmebs da ar iTvaliswinebs, rom
qarTveli eri VIII-IX saukuneebamde TiTqmis 1500 wliT adre Camoyalibda erTiani
eniT, damwerlobiTa da saxelmwifoTi; rom iberebi Zv.w. I aTaswleulis meore
naxevarSi582 da welTaRricxvaTa mijnaze, ukve cxovrobdnen dasavleT
saqarTveloSi, maT Soris SavizRvispireTSi, sadac isini andria
pirvelwodebulma monaTla; angariSi ar eweva somxur versias (uxtanesi)
iberebis dasavleT saqarTvelodan aRmosavleTisaken gavrcelebis Sesaxeb583 da
arc im avtorebs, vinc kolxebsa da svanebs iberebad moixseniebdnen ybadaRebul
`qarTizaciamde~ didi xniT adre.584
`araqarTvel~ egrTa da svanTa `gaqarTvelebis~ Teoria sabWoTa isto-
riografiam q.patkanovisa da n.marisagan isesxa585. carizmis asimilatoruli
politikis konteqstSi SemuSavebuli qarTveli eris gaTiSvis es koncefcia
SesaniSnavad moergo `sxvadasxva xalxebis~ Serwymis Sedegad `feodaluri qar-
Tuli erovnebis~ Camoyalibebis komunistur Teorias. amitomac aitaca igi
sabWourma istoriografiam. am ukanasknelis umaxinjes gadmonaSTad qceuli
`qarTizaciis~ versia safuZvlianadaa ganxiluli da uaryofili anania
jafariZis, tariel futkaraZisa da sxvaTa SromebSi586.
VII-IXss. dasavleT saqarTveloSi mimdinareobda ara qarTvelTa `gaqarT-
veleba~, ara `qarTizacia~, aramed `nacionalizacia~ _ berZnuli gavlenisagan
Tavis daRweva, mSobliuri qarTuli enis uflebebis TandaTanobiTi aRdgena _
gafarToeba eklesiasa da saxelmwifo aparatSi, nacionaluri kulturis ganvi-
Tareba da a.S.
`qarTizaciaSi~ Cveulebriv gulisxmoben arabTa batonobas iZulebiT gamo-
qceuli qarTlelebis nawilis dasavleT saqarTveloSi gadasaxlebas. sruliad
aSkaraa, rom es procesi ar Sexebia egrisis centralur raionebs da gansa-
kuTrebiT afxazeTs. yovelgvari `qarTizaciis~ gareSe afxazeTi warmoadgenda
wminda qarTul regions da istoriul viTarebaTa gamo VIIIs. Suaxanebidan
swored is iqca qarTvelTa makonsolidirebel mZlavr politikur erTeulad.
da qarTuli terminologia, gv.132,134; z.papasqiri. afxazeTi - saqarTveloa. Tb., 1998, gv. 141-142; z.papasqiri.
narkvevebi..., nakv. I, gv. 67-68.
593 . ioane sabanisZe. wameba wmidisa abosi. - : saqarTvelos samoTxe, sruli aRweraÁ RuawlTa da vnebaTa
saqarTuÀlos wmidaTa, Sekrebili qronologiurad da gamocemuli peterburRis sasuliero akademiis
kandidatis iverielis gobron (mixail) pavlis Zis sabininis mier. peterburRi, 1882, gv. 339.
594 . `afxazTa~ mefeTa titulaturis sakiTxis Seswavlisas qarTul da somxur naratiul da qarTul
epigrafikul wyaroebze dayrdnobiT ukve gamoiTqva mosazreba, rom dasavleT saqarTvelos mefeebi VIII-X
saukuneebSi ar atarebdnen tituls `mefe afxazTa~. amis dasturia somxuri wyaroebi da `afxazTa~ mefeTa
warwerebi, romlebSic isini dasaxelebuli arian rogorc `egrisis mefe~, an ubralod TavisTavs uwodeben
`mefe~-s. epigrafikul Zeglebsa da somxur wyaroebSi termini `mefe afxazTa~ pirvelad Cans gaerTianebuli
saqarTvelos pirveli mefis bagrat III bagrationis titulaturaSi. rac Seexeba qarTul saistorio tradicias
(matiane qarTlisaÁ, sumbati, vaxuSti da sxvebi), igi Seiqmna saqarTvelos gaerTianebis Semdeg, anu mas Semdeg,
rac bagrat III-is titulaturaSi damkvidrda termini `mefe afxazTa~. dawvrilebiT ixileT: l.axalaZe.
qarTuli da somxuri wyaroebi `afxazTa~ mefeTa titulaturis Sesaxeb. _ saistorio Ziebani, t. VII, gv. 26-33.
595 . s. janaSia. Sromebi, t. II. Tb., 1952, gv. 216; . . , gv. 156.
596 . `afxazTa~ mefeTa sagareo politikuri orientaciis sakiTxebze ixileT: z. papasqiri. `afxazTa~
samefos sagareo politikuri orientaciis dazustebis sakiTxisaTvis. _ qarTuli diplomatia. Tb., 1999, gv. 325-
335.
597 . aRniSnul qronologiasTan dakavSirebiT, gansxvavebuli Sexeduleba aqvs S. glovels. misi azriT,
leoni afxazeTis erisTavi iyo 781-782 wlebamde; am periodidan 786-787 wlebamde _ gaerTianebuli egris-
afxazeTis mTavari, xolo 786-787 wlidan _ `afxazTa mefe~. ix. S. gloveli. `afxazTa samefo~. sakan. dis.
avtoreferati. Tb., 2004, gv. 9.
598 . qarTuli literatura, t. 1, gv. 454.
599 . s. janaSia. afxazTa samefos warmoSobis..., gv. 338.
600 . . . . ..., gv. 11-116; m. lorTqifaniZe. feodaluri saqarTvelos politikuri gaerTianeba.
Tb., 1963. gv. 185.
9 . k. kekeliZe. adrindeli feodaluri qarTuli literatura. tf., 1935, gv. 28.
103
bizantieli mwerlis epifane konstantinopolelis TxzulebaSi dadasturebulia
gamoTqma `lazeTis qalaqi trapezunti~. amasve adasturebs somxuri usaxelo
`geografiis~ cnoba, rom dasavleT saqarTvelos farglebSi Sedioda qalaqebi:
aTina, rize da trapezunti10. aRniSnul wyaroebze dayrdnobiT, p. ingoroyvam
samarTlianad gaiziara k. kekeliZis mosazreba afxazTa samefos samxreTi
sazRvrebis Sesaxeb. axlaxan es mosazreba gaiziara S. glovelmac.601
konstantonopolis samwysoSi Semavali ekTezisebis mixedviT, lazikis eparqiis
samitropolito qalaqad trapezuntis mxolod IX saukunis miwuruls
dasaxeleba ar unda iyos sakmarisi argumenti ioane sabanisZis cnobis
gasabaTileblad. aq aucileblad gasaTvaliswinebelia, is faqti, rom
trapezuntis polemonis pontos samwysoSi dasaxeleba ar asaxavs politikur
situacias da igi saeklesio daqvemdebarebis mauwyebel wyaros warmoadgens.
magaliTad, politikuri TvalsazrisiT, VIII saukunis I meoTxedSi stefanoz III,
rogorc zemod vnaxeT, `qarTvelTa da megrelTa erismTavris~ tituls atarebda
da igi flobda qarTlsac da egrisis mniSvnelovan nawilsac. qarTlSi ukve
arsebobda damoukidebeli samociqulo eklesia mcxeTis sakaTalikosos saxiT,
xolo stefanoz III-is samflobelos meore sakmaod didi nawili _ egrisi,
eklesiurad jer kidev konstantinopolis samwysos ekuTvnoda. anu politikuri
xelisuflebis gavrcelebis areali am SemTxvevaSi ar emTxveoda saeklesio
iurisdiqciis gavrcelebis areals. maSasadame, konstantonopolis ekTezisebi
ver gamodgeba `afxazTa samefos~ teritoriuli sazRvrebis dasazusteblad.
davubrundeT p. ingoroyvas mosazrebas, romelmac ioane sabanisZis zemoTxse-
nebuli cnoba Seajera anonimi somxuri geografiis monacemebTan. am wignis 1881
wlis rusul gamocemaSi vkiTxulobT, rom `kolxeTi aris qveyana aziisa da mde-
bareobs pontos zRvidan sarmatiamde, da mdinare drakonidan vidre kavkasiis
mTamde da mis Stomde [lixamde], romelic hyofs mas iveriisagan. . . . igi ganiy-
ofeba oTx mcire qveynad: margveli, egreviki, lazi, Wani, romel ars xalteTi
[xaldia]. . . aqvs xuTi qalaqi: iani, kota, rodopolisi, aTina, rizoni da sxva
mravalni navTsadgurni, e. i. zRvis sanapiro daba-qalaqni, romelTa Soris ars
trapezunti.~602 am oTxi erTmaneTisagan gansxvavebuli wyaros: ioane sabanisZis,
somxuri `geografiis~, epifane konstantinopolelisa da 787 wlis saeklesio
krebis cnobebis urTierTSejerebis safuZvelze, SeiZleba davaskvnaT, rom
trapezunti garkveuli periodis manZilze mainc namdvilad Sedioda jer
afxazTa samTavros, xolo Semdeg afxazTa samefos SemadgenlobaSi.
`afxazTa samefos~ warmoqmnisTanave, leon II_m gaatara administraciuli
reforma, romelic iTvaliswinebda qveynis saerisTavoebad dayofas da samefos
teritoriul _ administraciul mowyobas. vaxuSti batoniSvilis cnobiT, leon
II-m afxazTa samefo dayo rva saerisTavod: cxomis, egrisis, guriis, raWa-
leCxumis, svaneTis, sruliad argveTis centriT SorapanSi, vakis centriT qu-
TaisSi da sakuTriv afxazeTis.603 yvela saerisTavos Tavisi teritoria hqonda
da gansazRvruli iyo misi farglebi. leon meorem erisTavebi `dasua afxazTa
da misca afxazeTi, jiqeTi, vidre zRuamde da xazarTa mdinaremde; dasua cxoms
da misca egris iqiT anakofia alaniTurT; dasua bedias da misca egrisis
aRmosavleTi cxenis wylamde; vinaÁTgana amasve leons moerTnen oZraxos wilni,
Woroxis samÃreTisani da ganudgnen oZraxos erisTavsa, uwoda guria da dasua
mun erisTavi TÂisi; dasua raWa-leCxumisa; dasua suaneTisa; Sorapnisave, rionisa
da xanis-wylis aRmosavleTisa lixamde sruliad argueTisa; dasua quTaTiss va-
104
kisa, okribisa da xanis-wylis dasavleTisa guriamde da rionis dasavleTis
cxeniswylamde.~604 leon meoris mier gatarebuli teritoriul-administraciuli
mowyoba SinaarsiT msgavsebas avlens farnavazis mier qarTlis samefos daarse-
bis dros gatarebul administraciul reformasTan. farnavazis msgavsad, samefo
xelisuflebis ganmtkicebis mizniT, leonic Seecada adgilebze Seeqmna
centraluri xelisuflebis mtkice dasayrdeni saerisTavoebis saxiT, romlebsac
mefis erTguli moxeleebi Cauyena saTaveSi. sakuTriv afxazeTi, rogorc vxedavT
`afxazTa samefoSi” Semavali mxolod erT-erTi saerisTavoa.
leon meoris mier gatarebuli saxelisuflebo RonisZiebebidan aRsaniSnavia
afxazTa samefos dedaqalaqad quTaisis gamocxadeba. vaxuStis mixedviT, `amanve
aRaSena quTaTisi qalaqi da cixe da hyo saydari afxazTa mefisa, viTarca ana-
kofia, hyo taxtad meored ese quTaTisi~. es politikuri aqti iyo logikuri
gagrZeleba im mniSvnelovani saxelmwifoebrivi nabijebisa, romlebic manamde
gadaidga. geografiulad da politikuradac quTaisi ukve `afxazTa samefos~
centri iyo da, bunebrivia, es qmedeba ganapiroba am qalaqis mniSvnelovanma
geopolitikurma mdebareobam. es movlena, Tavis mxriv, dakavSirebuli iyo im
istoriul tradiciasTan, romelic jer kidev kolxeTis samefodan
momdinareobda, roca quTaisi dasavleT saqarTvelos politikur da kulturul
centrs warmoadgenda. istoriuli wyaroebis mixedviT, leon meoresTvis aq
iseTive mSobliuri garemoa, rogorc anakofiis midamoebSi. Tanamedrove afxazur
istoriografiaSi es politika Sefasebulia, rogorc afxazTa mefeebis eqspansia
aRmosavleTis mimarTulebiT.605 Tu asea, maSin gaugebaria, ratom gadmoitana
leon meorem Tavisi samefos dedaqalaqi `dapyrobil~ teritoriaze, misTvis
mtrulad ganwyobili da `dapyrobili~ xalxis garemocvaSi?
sayuradReboa, is faqtic, rom leon meoris `eqspansias~ dasavleT saqarT-
veloSi `matiane qarTlisaÁs~ ucnobi avtori qarTuli saxelmwifoebriobisaTvis
dadebiT istoriul movlenaTa WrilSi ganixilavs. igi keTilganwyobiTa da
mowiwebiT mogviTxrobs afxazTa mefeebis saxelmwifoebriv saqmianobaze. z.
papasqiri acxadebs, rom erTaderTi axsna qarTvel mematianeTa keTilganwyobisa
`afxazi~ mefeebis e.w. `dampyrobluri~ politikisadmi SeiZleba veZioT mxolod
imaSi, rom isini maTSi ara `ucxoel dampyroblebs~, aramed iseTive qarTvel
politikur liderebs xedavdnen, rogoradac miaCndaT bagrationTa dinastiis
warmomadgenlebi.606 ufro metic, `eqspansiis~ SemTxvevaSi qarTveli mematianeebi
Seecdebodnen odnavi guliswyroma mainc gamoexataT `dampyrobeli~ leonis
politikis mimarT, rogorc amas akeTebdnen qarTveli mematianeebi dampyrobelTa
Semosevebisa da arakeTilmosurne mezoblebis politikis gaSuqebisas.
quTaisis `afxazTa samefos~ dedaqalaqad gamocxadebasTan mWidrod aris da-
kavSirebuli `afxazTa mefeTa~ eTnikuri warmomavlobis sakiTxi. XIII s. somexi
avtoris vardan arevelcis mixedviT, afxazTa mefeebi vaxtang gorgasalis
STamomavlebi arian607. mkvlevarebi _ p. uvarova608, d. baqraZe609, d. gulia610 da
sxvebi Tvlidnen, rom `afxazTa~ mefeebi eTnikuri berZnebi iyvnen. rusi
604 . iqve.
605 . erT-erTi pirveli vinc es mosazreba gamoTqva ingliseli qarTvelologi jorj hiuiti, romlis
azriT, termini `daÁpyra~ pirdapir ZaliT dapyrobas niSnavs. j. gamaxariam da b. gogiam, saistorio wyaroebze
dayrdnobiT argumentirebulad daadastures, rom termini `daÁpyra~ Zvel qarTulSi dauflebis, teritoriis
flobis, taxtis dakavebis, axloblis TavisTan darCenis mniSvnelobiT gamoiyeneboda. ix. ж. , . .
dasax. naSromi, gv. 567-568; msgavsi ganmarteba aqvs sityva `daipyra~-s qarTuli oTxTavis simfonia_leqsikonSi.
ix. i. imnaiSvili. qarTuli oTxTavis simfonia-leqsikoni, a.SaniZis redaqciiT. Tb., 1986, gv. 129. miuxedavad
amisa, j. hiuitis mosazrebas imeoreben: . . , . . . , gv. 132.
606 . z. papasqiri. narkvevebi..., I, gv. 50.
607 . vardan arevelci. Msoflio istoria. Zveli somxuridan Targmnes n. SoSiaSvilma da e. kvaWantiraZem,
Sesavali komentarebi da saZieblebi daurTo e. kvaWantiraZem. Tb., 2004, gv. 116.
608 . . . . - , IV, ., 1894, gv. 8.
609 . d. baqraZem yuradReba miaqcia im faqts, rom `afxazTa~ mefeebi berZnul saxelebs atarebdnen. ix. d.
baqraZe. istoria saqarTvelosi uZvelesi droidan X saukunis dasasrulamde, naw. I. tf., 1889, gv. 273-274.
610 . . . , . I, gv. 208.
105
mecnieri v.latiSevi maT bagrationTa sagvareulos akuTvnebda.611 afxazi
istorikosebi z. anCabaZe, S. inal-ifa, m. gunba, o. bRaJba, s. lakoba612 da sxvebi
Tvlian, rom isini afxazebi iyvnen. m. lorTqifaniZis azriT, `afxazTa mefeebi~
politikuri da saxelmwifoebrivi saqmianobiT qarTveli saxelmwifo moRvaweebi
iyvnen.613 msgavs Sexedulebas adasturebs `afxazTa~ mefeTa epigrafikuli masala
da sxva istoriuli wyaroebi. maTi Seswavlis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT,
rom `afxazTa~ mefeebis erovnul-saxelmwifoebrivi da sarwmunoebrivi
identobis maCveneli aris is materialuri da sulieri kultura, agreTve sax-
elmwifoebrivi politika, romelsac isini atarebdnen. aqedan gamomdinare, maTi
erovnuli identifikacia SesaZlebelia mxolod qarTul politikur samyaro-
sTan. Sesabamisad, `afxazTa~ mefeebi Sua saukuneebis SesaniSnav qarTvel
politikur moRvaweTa galereas miekuTvnebian.614 z.papasqiri Tvlis, rom vinc
unda yofiliyvnen `afxazTa~ mefeebi eTno-tomobrivad, isini TavianTi
politikuri da saxelmwifoebrivi moRvaweobiT erTmniSvnelovnad
warmoadgendnen saerTo-qarTul kulturul-politikur da saxelmwifoebriv
samyaros, Tumca ar gamoricxavs maT afxazur-afsuur warmoSobas.615 eTnikurad
`afxazTa mefeebs~ egrisis patrikiosebis STamomavlebad miiCnevda p.ingoroyva.616
am mosazrebis pirdapiri dadasturebaa Xs. somexi avtoris ioane
drasxanakertelisa da fsevdo Sapux bagratunis mier afxazTa mefis
(konstantine III-is) moxsenieba pirvel SemTxvevaSi `egrisis mefed~, meore
SemTxvevaSi _ `lazTa mefed~.617
`afxaz mefeTa divanis~ monacemebze dayrdnobiT, p. ingoroyvas mosazreba ax-
ali argumentebiT gaamyares T. beraZem da m. sanaZem, romlebmac egrisis pa-
trikiosebisa da `afxazTa mefeTa~ divanSi warmodgenili genealogiis Sejerebis
safuZvelze, `leonidebis~ dinastiis warmomavloba damajereblad daukavSires
egrisis patrikiosis sergi barnukis Zis samemkvidreo xazs.618 am mosazrebis
sasargeblod metyvelebs `afxazTa mefeTa~ saxelmwifoebrivi da sarwmunoebrivi
politika, romlis safuZvelze isini Tavad axdenen TviTidentifikacias.
aucileblad yuradsaRebia, is faqtic, rom quTaisis sataxto qalaqad
gamocxadeba veranairad ver jdeba `dampyroblis~, `ucxoelis~ mier gadadgmuli
politikuri nabijis konteqstSi. rogorc iTqva, leon meorisTvis quTaisic da
anakofiis midamoebic erTnairad mSobliuri garemoa. Mman xelsayreli momenti
gamoiyena da dedaqalaqi kolxeTis/egrisis istoriul centrSi gadaitana.
leonis dros quTaisi gafarTovda, Catarda mniSvnelovani samSeneblo
samuSaoebi, aigo axali TavdacviTi simagreebi da sasaxlis nagebobani.619
leon meoris eTnikuri vinaoba kargad Cans mis mier gadadgmuli sxva
politikuri nabijebiTac, aseve im damokidebulebiT, romelsac igi avlenda
danarCeni qarTuli politikuri samyarosadmi. am TvalsazrisiT, mniSvnelovania
leon II-is urTierToba da mxardaWera qarTlis erismTavar nersesadmi, taxtis
memkvidris dinastiuri qorwineba tao-klarjeTis bagrationebTan da a. S.
gansakuTrebiT unda gaesvas xazi vaxuStis zemoT moyvanil Semdeg cnobas:
`vinaÁTgana amasve leons moerTnen oZraxos wilni, Woroxis samÃreTisani da
108
4. mezobeli CrdiloeTkavkasieli xalxebis gaqristianebisaTvis brZola da am
mimarTulebiT saxelmwifo sazRvrebis ufro saimedod dacvis uzrunvelyofa.627
qarTuli wyaroebi - `matiane qarTlisaÁ,~ sumbat daviTis Ze, vaxuSti,
qarTuli epigrafikuli Zeglebi da, rac mTavaria, iseTi berZnuli wyaro,
rogoricaa konstantinopolis samwysoSi Semavali kaTedrebis nusxebi, anu e.w.
`ekTezisebis~ cnobebi erTianobaSi iZlevian am sakiTxebze warmodgenas. Tavis
droze am problemas arerTi mkvlevari Seexo da kvlevis Sedegebi Sejamda
kidec m.lorTqifaniZis naSromSi, romelSic dasabuTda, rom dasavleT
saqarTvelos gaerTianebisa da politikurad bizantiis gavlenisagan gamosvlis
Semdeg SeuZlebeli iyo bizantiis saeklesio hegemoniis moTmena. egris-afxazeTis
saxelmwifos qarTuli politika aqtiurad ayenebda eklesiurad mcxeTasTan,
saerToqarTul saxelmwifosTan gaerTianebis sakiTxs. brZola xangrZlivi da
mZime iyo da politikuri damoukideblobis msgavsad bizantiisagan saeklesio
gamoyofac TandaTan xorcieldeboda.628 politikuri damoukideblobis miRebis-
Tanave `afxazTa mefis~ winaSe mTeli simwvaviT dadga eklesiis damoukideblo-
bis sakiTxi; bizantiis saimperatoro karisadmi dapirispirebuli leon II ver
SeZlebda sakuTari saeklesio politikis gatarebas manam, vidre `afxazTa same-
fos~ eklesia konstantinopolis samwysos warmoadgenda. garda amisa imperia
Seecdeboda, eklesiis saSualebiT gavlena moexdina dasavlurqarTuli saxelm-
wifos saSinao da sagareo politikaze da morCilebaSi hyoloda is. vaxuSti ba-
grationis mixedviT, afxazeTis samefo eklesiurad swored leon II-is dros
gamoeyo konstantinopolis samwysos: `amisganve sagonebel ars ganTavisufleba
afxazTa kaTalikozisa, nebiTave berZenTaTa~.629 rogorc Cans, afxazeTis
politikuri damoukidebloba, _ wers m. lorTqifaniZe, _ uSualod ukavSirdeba
afxazeTis eklesiis gamoyofas bizantiis eklesiisagan.630 am periodSi leon
meorisTvis bizantias winaaRmdegoba ver unda gaewia garTulebuli
Sidapolitikuri da sagareo viTarebidan gamomdinare. SesaZloa, mas xels
aZlevda kidec `afxazTa samefosTan~ kargi urTieTobis SenarCunebis fasad,
droebiT daeTmo dasavleT saqarTvelos eklesiis damoukidebloba. miT ufro,
rom zRvispira zolSi garkveuli periodis ganmavlobaSi SenarCunda
konstantinopolis saeklesio iurisdiqcia. da, rac yvelaze ufro
mniSvnelovania, `afxazTa samefo~ arabTa winaaRmdeg brZolis pirobebSi
mniSvnelovani da gasaTvaliswinebeli Zala iqneboda imperiisaTvis.
sruli saeklesio damoukideblobis misaRwevad saWiro gaxda Semdgomi nabi-
jebis gadadgma. am istoriul faqtze miuTiTebs `matiane qarTlisaÁs~ cnobac:
`aman bagrat gaaCina da ganawesa kaTalikosi afxazeTs qristes aqeT y‘ l~631 (anu
830 wels). e. i. wyaros mixedviT, tao-klarjeTis mflobeli bagrat I kurapalati
mxars uWers dasavleT saqarTveloSi sakaTalikosos anu bizantiisagan da-
moukidebeli eklesiis Seqmnas. rogorc Cans, es procesi xangrZlivi da rTuli
iyo da am saqmeSi qarTveli mefe-mTavrebi afxazTa mefeebis mxardamWerebad ga-
modiodnen. rac Seexeba afxazTa sakaTalikosos gaerTianebas mcxeTis saydar-
Tan, es saeklesio reformis meore etapi unda yofiliyo.
leon II-is gardacvalebis Semdeg `afxazTa samefo~ taxtze erTmaneTis
monacvleobiT adian misi vaJebi: Teodosi II (806-825 ww.), demetre II (825-861 ww.)
da giorgi I (861-868 ww.).
Teodosi II gamefda 806 wels. rogorc zemoT aRiniSna, leon mefem jer kidev
Tavis sicocxleSi daiWira Tadarigi da gaZlierebuli tao-klarjeTis
109
politikur wreebTan Tavisi kavSirebi dinastiuri qorwinebiT gaamyara632. am
dros `afxazTa samefo~ jer kidev saxelmwifoebrivi mSeneblobis etapze iyo da
is naklebad aqtiurobda aRmosavleTisaken samefo sazRvrebis gafarToebis
saqmeSi, samagierod, aSot bagrationTan erTad gamodis erTiani koaliciiT
kaxeTis qorepiskoposis _ grigolis winaaRmdeg brZolaSi. garda imisa, rom
tao-klarjeTis samTavrosa da `afxazTa samefos~ Soris dinastiur-naTesauri
urTierTobebi arsebobda, es erTianoba saerTo qarTuli interesebiTac iyo ga-
mowveuli, radgan `brZola qarTlsa zeda~, anu qarTlis daufleba niSnavda
pirvelobas saqarTvelos gaerTianebisaTvis brZolaSi. es miswrafeba pirvelad
swored aSot bagrationisa da Teodosi afxazTa mefis erToblivi brZolis
procesSi gamoCnda.
Zalze mniSvnelovani cnobebia daculi istoriul wyaroebSi afxazTa
mefeebis mier warmoebuli saeklesio mSeneblobis Sesaxeb ara marto afxazTa
samefos teritoriaze, aramed saqarTvelos danarCen istoriul regionebSi,
romlebsac TandaTanobiT ierTebdnen `afxazTa~ mefeebi. am mxriv gansakuTrebiT
mniSvnelovania `matiane qarTlisaÁs~ da qarTuli epigrafikuli Zeglebis mona-
cemebi, romlebzec `afxazTa~ mefeTa samSeneblo warwerebia daculi. qro-
nologiurad yvelaze adreuli cnoba afxazTa mefeebis saeklesio mSeneblobis
Sesaxeb daculia X saukunis qarTveli mwerlis giorgi merCules `grigol
xanZTelis cxovrebaSi~, romelic exeba afxazTa mefis demetre II–is (825-861ww.)
TxovniT grigol xanZTelis mier samefos teritoriaze sof. ubeSi taZris agebis
istorias. niSandoblivia, rom giorgi merCule gansakuTrebuli pativiscemiTa da
mowiwebiT aRwers afxazTa mefis demetre II-is, rogorc qristiani da
sarwmunoebisaTvis Tavdadebuli mefis saxes. `wmidao mamao, - mimarTavs demetre
mefe grigols, - aha, iqmna wadierebaÁ nebisa SenisaÁ, aramed ufalman yavn nebaÁca
gulisa CemisaÁ, rameTu maqus sulsa Cemsa monastrisa axlad SenebaÁ. aw brZane
da movixilneT mravalni adgilni afxazeTisani da, sadaca siwmindeman Senman
inebos, monastrad aRvaSenoT adgili igi.~ rogorc vxedavT, afxazTa samefos
teritoriaze taZris mSeneblobis idea demetre II-s ekuTvnoda da swored misi
iniciativiT daiwyo grigol xanZTelma taZris ageba: `maSin mamaman grigol,
sarwmunoebisaebr mefisa, aRaSena monasteri da uwoda saxeli misi ubÀ~. am
istoriul movlenaze miuTiTebs ubisis taZris warwera, romelSic demetre mefe
(825-861ww.) aris dasaxelebuli. miuxedavad imisa, rom dRes es warwera
daTariRebulia XII s. 40-iani wlebiT633, sarwmunoa, rom igi IX s. warweraa da
masSi demetre afxazTa mefe iyo dasaxelebuli da ara daviT aRmaSeneblis vaJi
saqarTvelos mefe demetre I (1025-1056ww.), romlis drosac restavracia Cautarda
am taZars da warweris `mefe demetre~ gaigivebuli iqna demetre I bagrationTan.
am SemTxvevaSi naratiuli da epigrafikuli wyaroebis Sejerebis safuZvelze
SesaZlebelia davaskvnaT, rom aRniSnuli taZris mSenebloba demetre II (825-
861ww.) afxazTa mefis zeobis wlebiT TariRdeba.
demetre II-is gardacvalebis Semdeg, 861 wels, miuxedavad imisa, rom mas
darCa mcirewlovani Svili _ bagrati, afxazTa samefo taxti daikava mefis Zmam
giorgi I-ma (861-868ww.). rogorc Cans, giorgis gamefeba bagratis mcirew-
lovanebiT iyo gamowveuli. msgavsad winamorbedebisa, giorgi pirvelic aqtiur
saxelmwifoebriv da saeklesio politikas agrZelebda. igi afxazTa mefeebs
Soris pirvelia, vinc brZola daiwyo aRmosavleT saqarTvelos SemoerTe-
bisaTvis da aqtiurad CaerTo im politikur procesebSi, romlebsac `matiane
qarTlisaÁs~ avtorma `brZola qarTlsa zeda~ uwoda. Tu IX saukunis dasawyisSi
`afxazTa mefe~ aSot bagrations exmareboda qarTlisaTvis warmoebul
632
. `matiane qarTlisaÁsa~ da vaxuStis cnobiT, Teodosi `afxazTa mefes~ colad hyavda aSot bagrationis
asuli. - `qarTlis cxovreba~, t. I, gv. 252-253; iqve, t. IV, gv. 797.
633 . qarTuli lapidaruli warwerebis korpusi. dasavleT saqarTvelos warwerebi, nakv. I (IX _ XIIIss).
Seadgina da gamosacemad moamzada v. silogavam. Tb., 1980, gv. 140-141.
110
brZolaSi, amjerad IX saukunis meore naxevridan, gaZlierebuli afxazTa me-
feebi cdiloben Tavad CaerTon am brZolaSi. afxazTa samefos Careva Sida
qarTlis saqmeebSi IX saukunis 60-iani wlebidan sruliad realur saxes iRebs
da qarTlisaTvis brZolas ara marto politikuri, aramed ekonomikuri
mniSvnelobac mieca. am TvalsazrisiT niSandoblivia, rom afxazTa mefe,
romelic ibrZvis rogorc Sida qarTlze gamavali, ise darialis gzisaTvis,
amave dros cdilobs xelSi Caigdos bardavidan saqarTvelosaken mimavali gzis
monakveTi, romelic alaznis ayolebiT gavazze gadis.634 momdevo xanebSi
afxazTa mefeebi afarToeben brZolas, amjerad samxreT-aRmosavleTis
mimarTulebiT.
giorgi I (861_868ww.) `afxazTa~ mefis saxeli daculia armazSi (qsnis
xeobaSi), erT-erTi eklesiis saamSeneblo warweraSi, romelic daTariRebulia
giorgi mefis zeobis wlebiT, kerZod, 864 wliT. warweraSi vkiTxulobT:
`s(a)x(e)l(i)T/a R(mr)TisaÁTa, me, g(iorg)[i] [armazelma] m(a)m(a)s(a)xl(isma)n
d(a)[v(i)wy]/e w(mida)Á ek(le)s(ia)Á qr(oni)k(on)sa, pd, Ã(e)lmw(i)f(oba)sa/
g[iorgi]sa.~635
IX saukunis 60-ian wlebSi, 864 wlisaTvis, roca safuZveli Caeyara taZris
mSeneblobas, `xelmwifis tituls~ qarTuli politikuri erTeulebis
liderebidan mxolod `afxazTa~ mefeebi atarebdnen. bunebrivia, warweraSi
dasaxelebuli `Ãelmwife~ unda iyos `afxazTa~ mefe giorgi I.
Tavis droze armazis warweris `giorgi mefis~ identifikacia moxda giorgi
afxazTa mefesTan, radgan swored am dros, 864 wlis maxlobel xanebSi, giorgi
I ganagebda afxazTa samefos qarTliTurT.636 amaze miuTiTebs sxva wyaroc,
kerZod, `matiane qarTlisaÁ~: `gamovida giorgi afxazTa mefe, Zma Teodosesi da
demetresi, Ze leonisi, daipyra qarTli da dauteva erisTavad Cixas Ze
demetresi~.637 matianis es cnoba gaziarebulia qarTul istoriografiaSi. m.
lorTqifaniZis azriT, am periodidan tao-klarjeTis mmarTvelebi ver axerxeben
damoukidebel brZolas qarTlisaTvis, riTac isargebla `afxazTa~ samefom da
igi qarTlis SemoerTebisaTvis brZolaSi aqtiurad CaerTo638, rasac giorgi I-is
mier qarTlis `afxazTa~ samefos saerisTavod gamocxadeba mohyva. mogvianebiT,
afxazTa samefom droebiT dakarga Sida qarTli, magram udavoa, rom swored am
periodSi daiwyo armazis taZris mSenebloba, romlis saamSeneblo warweraSi
asaxva hpova afxazTa mefeebis mier dawyebulma brZolam qarTuli miwebis
gaerTianebisaTvis639.
sayuradReboa, rom am politikas afxazi avtorebi s. lakoba da o. bRaJba
Cveulebriv `dapyrobiT~ politikas uwodeben da aRniSnaven, rom aseTi politi-
kiT afxazma mefeebma ubralod ganavrces afxazuri eTnosis gansaxlebis areali.
am TvalsazrisiT, sayuradReboa is faqti, rom giorgi I gvevlineba ara marto
politikuri sazRvrebis gafarToebis momxred (Sida qarTlis SemoerTeba),
aramed saeklesio politikis aqtiur gamtarebladac (armazis taZris mSenebloba
qarTlSi), anu qarTli misTvis `dapyrobili~ qveyana ki ar aris, aramed misi
mzrunvelobis qveS myofi teritoria, sadac mefis mxardaWeriT saeklesio
mSenebloba mimdinareobs. savaraudoa, rom swored giorgi I unda iyos
saeklesio reformis meore etapis damwyebi, romelic dasavleT saqarTvelos
eklesiis mcxeTis sakaTalikoso taxtTan gaerTianebas isaxavda miznad. es gaer-
111
Tianeba erTbaSad ar momxdara da, rogorc Cans, igi bagrat I-is (881-893 ww.) epo-
qaSi dasrulda.
am sakiTxTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia is faqti, rom giorgi I aris
pirveli mefe, romelmac gaafarTova politikuri sazRvrebi aRmosavleTis mi-
marTulebiT. cxadia, saeklesio erTianobis idea, romelic manamdec arsebobda,
amis Semdeg gacilebiT ufro aqtiuri da politikuri TvalsazrisiTac myari
gaxdeboda. realurad swored am dros unda dawyebuliyo mcxeTis taxtTan
`afxazTa sakaTalikosos~ gaerTianebis procesi. rogorc Cans, giorgi I-is mier
dawyebuli saeklesio reformis meore etapi Seaferxa afxazTa samefo taxtze
dinastiurma cvlilebebma 868-881 wlebSi, magram samefo xelisuflebaSi
dabrunebis Semdeg biZis mier dawyebuli saqme, rogorc ukve iTqva, warmatebiT
dagvirgvinda bagrat I-is epoqaSi.
868 wels uSvilo giorgi I gardaicvala. afxazTa samefo taxti arsebuli
memkvidreobis wesiT ekuTvnoda giorgi I-is Zmis demetre II-is vaJs _ bagrats,
romelsac giorgi I-ma qarTlis erisTavoba uboZa640. amieridan afxazTa samefoSi
tradiciad damkvidrda, rom taxtis memkvidreebi mamis sicocxleSi jer
qarTlis erisTavebi xdebodnen. bagrati qarTlis erisTavad Cans giorgis
mefobis ukanasknel wlebSi, magram misi gardacvalebis Semdeg `afxazTa samefo~
taxti droebiT xelSi Caigdo sxva dinastiam. 868 wels samefo taxti daikava io-
ane Savlianma, xolo taxtis kanonierma memkvidrem bagratma Tavi bizantias Sea-
fara. Savlianebis dinastia samefos 20 wlis ganmavlobaSi 881 wlamde ganagebda.
am periodSi afxazTa samefom ver SeZlo Sida qarTlis SenarCuneba da igi
kaxeTis mefeebma daimorCiles. 881 wels bagrat ufliswuls bizantiam realuri
daxmareba aRmouCina da `moscna berZenTa mefeman laSqari, da mogzavna zRviTda
naviT Semovida afxazeTad, mokla (bagratma _ avt.) adarnase, Ze iovanesi, da
daipyra afxazeTi~. bagrati afxazTa samefos istoriaSi Sevida bagrat I-is
saxeliT. misi mefobis dros kidev ufro gaZlierda `afxazTa samefo~.
politikuri mosazrebiT bagrat I daqorwinda adarnase Savlianis qvrivze,
romelic iyo guaram mamfalis asuli. am dros dasavlurqarTulma saxelmwifom
aqtiurad daiwyo samxreTqarTuli saxelmwifos saqmeebSi Careva. IX saukunis 80-
iani wlebidan bizantiis mxardaWeriT afxazTa samefos taxtze ganmtkicebuli
bagrati exmareba bizantiaSi gaxiznul Tavis colisZmas, guaram mamfalis vaJs,
nasrs. man gamoiyvana nasri bizantiidan, `misca laSqari misi. xolo nasrma
Seipyrna samni cixeni samcxes: oZrxes, juarcixe da lomsianTa.~641 bagratis es
Careva amjerad warmatebuli ver aRmoCnda, magram momdevno saukuneSi misi
STamomavali leon III ukve seriozul politikur sayrdens flobda samxreT
saqarTveloSi da mis mniSvnelovan nawils, kerZod, javaxeTs daeufla.
bagrat I-is gardacvalebis Semdeg samefo taxtis memkvidreobis wesi kvlav
gasworda da taxti karga xnis manZilze mamidan ufros Svils gadaecemoda. 893
wels gamefda bagratis vaJi da kanonieri memkvidre _ konstantine III (893-922 ww).
is ufro aqtiur politikas atarebda saqarTvelos gaerTianebis mimarTulebiT.
IX_X saukuneebis mijnaze afxazTa samefom dakarga Sida qarTli, romelsac
droebiT daeufla adgilobriv feodalTa warCinebuli fena, magram 904 wels
konstantine III-m SeZlo, aRedgina Tavisi Zalaufleba Sida qarTlSi da
ufliscixeSi kvlav Tavisi erisTavi dasva.
912 wels amierkavkasia dalaSqres arabebma saji amiras abul-kasimis
meTaurobiT. maTi mTavari mizani somexTa mefis sumbat bagratunis damorCileba
iyo. sumbatma mters ver gauwia winaaRmdegoba da Tavi mokavSire `afxazTa~ me-
112
fis konstantine III-is samflobelos Seafara. abul-kasimma dalaSqra qarTli,
romelic am dros `afxazTa~ samefos nawili iyo. verc konstantine III-m SeZlo
winaaRmdegobis gaweva mtrisaTvis. `Semovida qarTlad (abusajisZe), moaoxra
qarTli...~ da raTa ar gamagrebuliyo qarTlSi `moarRÂines zRudeni
ufliscixisani, romel ara daimWiron~.642 marTalia, dasavleT saqarTvelo
gadaurCa am Semosevebs, magram afxazTa mefem, rogorc Cans, axlad gamagrebuli
ufliscixis kedlebi daangria, raTa iq arabebi ver gamagrebuliyvnen. abul-
kasimis wasvlis Semdeg konstantine III-m kidev ufro gaaaqtiura Tavis politika
aRmosavleT saqarTveloSi. kaxeTis qorepiskoposma kvirikem miiwvia konstantine
III hereTSi salaSqrod. kvirike kaxTa mefem da konstantine III-m hereTi
dalaSqres, romlis Semdeg afxazTa samefos SemadgenlobaSi gadavida ori
simagre hereTSi: ariSi da gavazi. am istoriul movlenebs exmaureba qarTuli
epigrafikuli Zeglebi, romlebic, ZiriTadad, mogviTxroben konstantine mefis
mier warmoebuli saeklesio mSeneblobis Sesaxeb, magram gverds ver uvlian
aRniSnuli periodis politikur movlenebs.
konstantine III-is iniciativiT aigo eredvisa da samwevrisis taZrebi, rasac am
taZrebze daculi saamSeneblo warwerebi miuTiTeben. eredvis wm. giorgis
eklesiis fasadebze 1943 wels r. mefisaSvilma pirvelad gaSifra da amoikiTxa
eklesiis mTavari saamSeneblo warwera, romelic moTavsebulia taZris
samxreTis fasadis mrgvali svetis zeda nawilis irgvliv:
`[sax]eliTa R(mrTisa)ÁTa m[amisa, Zisa da] su[lisa wmidisaÁTa], meoxebiTa
wm(i)d(i)sa R(mr)Ti[smS]obelisaÁTa, [SewevniTa w(mi)d(i)sa gi](orgi)siTa, Ãelmwi-
fobasa R(mr)T(i)vdamyar[e]bulisa wmid[i]sa k[ostanti]ne mefisasa, r(ome)l(ma)n
brZana da Cavida here/Ts [S]igan, herTa mef[e]Á ga(a)[q]cia da muniT mSuido-
biT iqca, ciskrad alaverds iloca, [m]wux(r) breZas gadahÃTa, meored k(u)la
avida, vejin/isa cixe dalewa; qarTlsa Sina uflobasa tbelisa ivanesa,
mTava/re[bi]sko[so]basa sanatrelisa y(uaryuar)esa, j(ua)riTa misiTa; gazraxviTa
niqoz/e[li]sa _ sanatr[e]lisa stefane ebiskosisaÁTa, ZaliTa, SewevniTa
moyuas/TaÁTa, me T(evdor)e TaflaÁsZeman davde saZirkveli _welni iy(u)nes xfi,
qoronik[onsa rkv].~643
warweraSi ikiTxeba eklesiis mSeneblobis dawyebis TariRad _xfi _906 weli,
Tumca masSi dasaxelebuli istoriuli movlenebi odnav gvian moxda.
aRniSnuli movlenebi zust asaxvas pouloben sxva istoriul wyaroebSi, kerZod,
`matiane qarTlisaÁs~ avtori wers, rom abul-kasimis meored laSqrobis Semdeg
`uÃmo kvirike qorepiskoposman kostanti afxazTa mefesa, Cavida hereTad da
moadges cixesa vejinisasa. afxazTa mefe moadga zedaT kerZo da kÂrke qvemoT.
da viTar miswudes waRebad, maSin adarnase patriki movida paraskevis juarsa,
miupyra zavis piri, mosca afxazTa mefesa ariSi, gavazni da kvirikes orWobi.
viTar daizavnes da Semoiqces. movida kostanti, iloca alaverds wm. giorgis
winaSe, Semosa xati misi oqroTa. xolo laSqari misi umravlesi waravlina
gzasa garesa da friad pativ-sca kÂirike qorepiskoposman da warvida qveynad
TÂisad.~644. rogorc vxedavT, orive wyaro, warwera da matianec erTi da imave
monacemebs gvawvdis konstantine `afxazTa~ mefis mier hereTs laSqrobis
Sesaxeb. aRniSnuli laSqroba matianis mixedviT, saqarTveloSi abul kasimis
laSqrobis, e.i. 914 wlis Semdeg moxda. maSasadame, eredvis wm.giorgis eklesiis
mSenebloba konstantine mefis iniciativiT, xuroTmoZRvar Tevdore TaflaÁsZes
906 wels dauwyia da 914 wlis Semdeg dasrulebula.
yuradRebas iqcevs konstantine mefisa da kvirike kaxTa qorepiskoposis
hereTSi erToblivi laSqrobis istoriis calkeuli detalebi, romelSic mema-
113
tiane xazgasmiT aRniSnavs dasavleT saqarTvelos mefis damokidebulebas
aRmosavlurqarTuli siwmindeebis mimarT. `afxazTa~ mefes am dros myarad
uWiravs Sida qarTli, romelsac mis mier dasmuli erisTavi ufliscixidan
ganagebda, magram hereTs laSqrobis Semdeg konstantinem miiRo `ariSi da
gavazni~645. amieridan, praqtikulad istoriuli qarTli mTlianad (garda Tbi-
lisis saamirosi, romlis teritoria TandaTan mcirdeboda) `afxazTa~ mefes
daemorCila, rac `afxazTa~ mefeTa mier IX saukunis 60-ian wlebSi safuZvelCay-
rili politikis _ qarTuli miwebis gaerTianebisaTvis brZolis erTi brwyin-
vale furceli iyo.
konstantine III-is saeklesio saamSeneblo saqmianobis Seswavlis Tvalsaz-
risiT mniSvnelovani wyaroa samwevrisis warwera, romelic warmoadgens ma-
masaxlis domninosisa da giorgi TualoÁsZis warweras konstantine mefis mox-
seniebiT:
`† z(ed)a welsa k-s kostantine mefisa me, domninos, samwevrisa juarisa ma-
masaxlisman da gi/orgi TualoÁsZeman moviReT ruvi ese juarad./ da aravi[n] ars
sxuaÁ mo[m]xumare da [ufali] ruvisa amis, garna/ patiosani juari da giorgi, vin
ese aRmoikiTxos me, domninos, monaÁ juarisaÁ, [locvasa momiÃseneT da
TualoÁs]Zeca/ g(ior)gi q(riste)m(a)n Se(i)wy(ale)n. amen. iyavn.~646
warwera daTariRebulia konstantine mefis zeobis me-20, e.i. 912 wliT. Tu ga-
viTvaliswinebT, eredvis wm.giorgis eklesiis warwerisa da `matiane qarTlisaÁs~
zemoT moyvanil monacemebs, swored am periodSi flobda `afxazTa~ mefe
konstantine III qarTlis mniSvnelovan nawils.
zogadad, armazis, eredvis, samwevrisis xuroTmoZRvrul Zeglebze `afxazTa~
mefeebis dasaxeleba argumentirebulad asabuTebs, rom adgilobrivi saero da
saeklesio fenis warmomadgenlebisTvis savaldebulo iyo mefis zeobis wlebiT
daeTariRebinaT didi mSeneblobebi.647 rasakvirvelia, es ver moxdeboda `dampy-
robeli~ mefis pirobebSi.
sayuradRebo faqtia, rom afxazi avtorebi s. lakoba da o. bRaJba icnoben
samwevrisisa da eredvis warwerebs, Tumca erT-erTi maTganis (eredvis) lokali-
zacias SecdomiT kaxeTSi axdenen648. avtorebis azriT, es miuTiTebs, rom kon-
stantinem qarTli daipyro, magram xazs usvamen, rom brZola qarTlisaTvis mim-
dinareobda afxazTa da somexTa samefoebs Soris. o. bRaJbasa da s. lakobas
wignSi arsad ar aris naxsenebi `qarTvelTa samefo~, an kaxeTis samefo. mkiTx-
vels STabeWdileba rCeba, rom Tanamedrove saqarTvelos aRmosavleTi da
samxreTi nawili maSin somxeTis samefos SemadgenlobaSi iyo da brZola mimdi-
nareobda afxazur da somxur samefoebs Soris.649 afxazi avtorebi ignorirebas
ukeTeben im faqtsac, rom es epigrafikuli masala _ afxazTa mefeTa warwerebi
qarTul enazea daculi da arsad ar axseneben, ratom werdnen isini TavianTi
saqmianobis Sesaxeb qarTulad da ara berZnulad, an afxazurad? maSin, roca
konstantine II_is berZnulenovan warweraze sagangebod Cerdebian da es er-
TaderTi warwera aRmoCnda argumenti imis, `dasasabuTeblad~, rom `afxazTa~
mefeebi berZnulad awarmoebdnen samefo kancelariis saqmianobas.
davubrundeT isev konstantine III-s, romelic cdilobda gaemagrebina Tavisi
poziciebi qarTlsa da kaxeTSi. am mizniT konstantine III dinastiuri qorwinebiT
650 . ioane drasxanakerteli. somxeTis istoria, somxuri teqsti qarTuli TargmaniT, gamokvleviTa da
saZieblebiT gamosca e. cagareiSvilma. Tb., 1965, gv. 109.
651 . g. TogoSvili. saqarTvelo-oseTis urTierTobis istoriidan. cxinvali, 1958, gv. 108-115; m.
lorTqifaniZe. axali qarTuli samTavroebis warmoqmna, egris-afxazeTis samefo, gv. 443.
652 . m. lorTqifaniZe. axali qarTuli samTavroebis, gv. 443.
653 . cnobilia nikoloz mistikosis sami werili giorgi II afxazTa mefisadmi. ukanasknel xans gamoiTqva
mosazreba, romlis Tanaxmad, nikoloz mistikosis erT-erTi werili konstantine III-is saxelze unda iyos
gagzavnili. ix. Е. Аджинджал. dasax. naSromi, gv. 83, 89, 91; j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv.
112-113, 115.
115
riv afxazeTs, an mTel dasavleT saqarTvelos, aramed afxazTa samefos mTel
teritorias Sida qarTliTa da hereTiTurT.
giorgi II afxazTa mefes wyaroebi axasiaTeben, rogorc eklesiaTa maSenebels,
RvTismosavsa da glaxakTa mowyales. `matiane qarTlisaÁs~ ucnobi avtoris
sityvebiT, `iyo igi sruli yovlisa sikeTisa, simÃniTa da axovanebiTa; RmrTis-
moyuare iyo, umetes maSenebeli eklesiaTa, mowyale glaxakTa, uxvi da mdabali,
da yovliTa keTiliTa da saTnoebiTa sruli.~654 msgavs daxasiaTebas gvawvdis
vaxuSti bagrationic: `ese giorgi mefe iyo RuTismoSiSi da moyuaruli, haero-
vani, mÃne, axovani, mowyale, uxvi, eklesiaTa maSenebeli da quriv-obolTa Semwy-
nare~.655 albaT, naklebad warmosadgenia, romelime qveynis mematianes mezobeli
xalxis `dampyrobeli~ mefe aseTi daxasiaTebiT waredginos STamomavlebisaTvis.
qarTveli mematianeebis amgvari damokidebuleba `afxazTa~ mefeebis mier warmoe-
buli, rogorc saxelmwifoebrivi, aseve saeklesio politikisadmi, rogorc
zemoT iTqva, erTmniSvnelovnad miuTiTeben maT eTnikur vinaobaze, adgilsa da
rolze qarTuli saxelmwifoebriobis istoriaSi.
IX saukunis II naxevridan bizantiis imperiis saSinao da sagareo mdgomareoba
mkveTrad gaumjobesda, magram dasavleT saqarTveloSi Tavisi Zveli gavlenis
aRdgena ver moaxerxa. amieridan bizantiis imperiam dasavleT saqarTvelos mi-
marT taqtika Seicvala da Seecada formaluri gavlena mainc SeenarCunebina
saqarTvelos am nawilze. `am dros qarTvelTa ymoba, – wers iv. javaxiSvili, _
mxolod garegnuli yofila da ufros-umcros samefoTa Soris kavSirs ufro
udrida vidre namdvils politikur damokidebulebas~.656 miuxedavad amisa, am
formalur damokidebulebas imperiis mesveurebi karga xnis manZilze didi gul-
modginebiT icavdnen ara mxolod saqarTvelos, aramed sxva qristianuli
qveynebis mefeebis mimarT. niSandoblivia `afxazTa~ mefeebisadmi boZebuli
titulatura da mimarTvis wesi. giorgi II afxazTa mefes bizantiis imperiis
patriarqi nikoloz mistikosi `eqsusiasts~, an `brwyinvale eqsusiasts~
uwodebda, magram arasodes uwodebda mas `mefes~. miuxedavad imisa, rom
`afxazTa~ mefeebs am tituliT ar moixseniebdnen, bizantia maT mainc
damoukidebel xelisuflad Tvlida. nikoloz mistikosi giorgi II-is `mefuri
Rirsebis~ Sesaxebac laparakobs da arsad ar mimarTavs mas `mefis~ tituliT. es
faqti, maSin roca bizantiis patriarqi kavkasiis arcerT mefesa da mTavars
`mefis~ tituliT ar moixseniebs, giorgi II-is did avtoritetsa da politikur
damoukideblobaze miuTiTebs.
nikoloz mistikosis werilebidan Cans, rom bizantias surs, `afxazTa~
samefom gaagrZelos CrdiloeT kavkasiis mimarT dawyebuli politika, pirvel
werilSi patriarqi giorgi II-s Seaxsenebs Tavisi mamis saqmianobas da urCevs, es
gza manac gaagrZelos. `Sen sakmaod Segnebuli da gonieri xar da mamaSenis
saqmianobasac icnob, rom adamianTa xsnisaTvis, RvTis didi saxelis
didebisaTvis, sazogadod... Seni moRvaweobiT gverdSi amoudge mas~657
(igulisxmeba alanTa arqiepiskoposi). nikoloz mistikosis sxva werilebidan
kargad Cans, rom giorgi II `afxazTa~ mefem warmatebiT gaagrZela mamis saqme da
uSualod miiRo monawileoba alanebSi qristianobis gavrcelebis saqmeSi. `Sen
RvTis cnebis mixedviT, didi amagi dasde da gananaTle alaniis mmarTveli da
yvela isini, vinc masTan erTad Rirsi gaxda wminda naTlisRebisa~, _ wers
bizantiis patriarqi.658 rogorc Cans, `afxazTa~ mefe uSualod monawileobda
alanTa mTavrisa da misi axloblebis gaqristianebis saqmeSi659.
660 . s. janaSia. Sromebi. t. I, gv. 215-252; m. lorTqifaniZe. egris-afxazeTis samefo, gv. 445.
661 qarTlis cxovreba, t. I, gv. 265.
662 . . . . ., 1948, gv. 31,59; . . .
V_XI . ., 1977, gv. 48-61.
663 . v. silogava. samegrelo-afxazeTis epigrafika. Tb., 2004, gv. 51.
664 . l. axalaZe. afxazeTis epigrafika rogorc saistorio wyaro, I, gv. 147-148.
665 . qarTuli warwerebis korpusi, IIm gv. 142.
666 . . . . - , 1967, 7 октября.
117
qarTuli Weduri warwerebi mogviTxroben giorgi II-is mier qiaCis taZrisadmi
gansakuTrebiT mdidari Sewirulebis Sesaxeb. kerZod, man qiaCis taZars Seswira
vercxlis sacecxluri da samwerobeli, romelsac qiaCis xatsac uwodeben667.
vercxlis sacecxlurze vkiTxulobT: `† w(mida)o eklesiao, meox meyav me,
g(iorg)i mefesa w(inaS)e R(mrT)isa~.668
g. CubunaSvilma vercxlis sacecxluris Seswavlis Semdeg aRniSna, rom es
aris adreuli qarTuli Weduri xelovnebis SesaniSnavi nimuSi da warweraSi
dasaxelebuli giorgi mefe aris `afxazTa~ mefe giorgi II.
qiaCis xatze daculi warwerac mogviTxrobs, rom igi damzadebulia giorgi
mefis iniciativiT.
`s(a)x(e)l(i)Ta R(mr)TisaÁTa, me, g(iorg)I m(e)f(e)m(a)n, davsxen ese samwer-
obelni w(mi)dasa amas eklesiasa qiaCs salocvelad sulisa CemisaTÂs. mRvdelno,
raJams SeswirvideT xorcsa da sisxlsa qristesa da locvas momixseneT, amen.
wmidao RmrTismSobelo, meox meyav winaSe Zesa Senisa da RmrTisa Cvenisa me,
giorgi mefesa.~669
qiaCis xati (samwerobeli) g. CubinaSvilma vercxlis sacecxlurTan erTad
xelovnebaTmcodneobiTi TvalsazrisiT Seiswavla da X saukunis I naxevriT,
giorgi II-is mefobis wlebiT daaTariRa.
rogorc vxedavT, afxazTa samefos saxelmwifoebrivi da saeklesio politika,
romelsac jer kidev IX saukunis 60-ian wlebSi Cauyara safuZveli giorgi I-ma
da Semdeg ufro gafarTovda bagrat I-isa da konstantine III–is mefobis dros,
axal fazaSi gadadis giorgi II-is epoqaSi, romlis moRvaweobis xana aris
`afxazTa~ samefos arsebobis manZilze yvelaze warmatebuli xana. X saukunis
somexi istorikosi uxtanesi am periodis `afxazTa~ samefos Sesaxeb werda, Tu
rogor gafarTovda da ganviTarda es qveyana, gavrcelda pontos napirebze da
misi sazRvrebi aRwevda somexTa da alvanTa sazRvrebamde, . . . es tomi Tavis
Tavdapirvel qveyanaSi iberebs uwodebda Tavis Tavs, xolo aq hqviaT qarT-
velebi. da am qveyanas hqvia afxazeTi670. uxtanesis es cnoba pirdapiri
dadasturebaa im faqtisa, rom afxazTa samefos mosaxleobas eTnikuri
qarTvelebi Seadgendnen. afxazi istorikosebi, maT Soris o. bRaJba da s.
lakoba671, cdiloben gaayalbon Tanamedrove afxazeTis istoria da xSirad
iSvelieben uxtanesis motanili cnobis mxolod pirvel nawils, meore nawils
ki, sadac afxazeTis vrceli saxelmwifos mosaxleobis eTnikuri vinaobaa
miTiTebuli, mkiTxvels umalaven . 672
afxazTa mefis giorgi II-is saxelmwifoebrivi politikis mniSvnelovan
nawils warmoadgenda brZola kaxeTis SemoerTebisaTvis. fadla qorepiskoposis
gardacvalebis Semdeg kaxi feodalebis erTma nawilma ar aRiara kvirike II-is
(929-976ww.) xelisufleba da gadawyvites, kaxeTi giorgi II afxazTa mefisaTvis
gadaecaT. `Semdgomad gadges aznaurni gardabanelni, iwyes zraxvad giorgi
mefisa. gamoilaSqra giorgi mefeman, Cavida kaxeTad, moswua da aswyvida. . . da
kualad dadga atens da Ze misi leon iyo erisTavad qarTlisa~673. kaxeTisaTvis
brZolaSi, rogorc matianis avtori gvamcnobs, mniSvnelovani dasayrdeni iyo
qarTli, sadac giorgis ufrosi vaJi leoni erisTavad ijda. kvirike
qorepiskoposma giorgi mefes Tavisi Zma Surta miugzavna, romelmac `afxazTa~
mefes gadasca cixeebi ujarma, boWorma, lowobani da naxWevani. am cixeebis
118
aReba giorgi mefem iolad SeZlo. naxWevanis aRebis Semdeg `viTar ixila kvirike
qorepiskoposman, rameTu arara iyo Rone misi, iTxova simtkice cocxlebiT
gagzavnisa, da dauloca kaxeTi giorgi mefesa~674. rogorc Cans, giorgi mefem
kvirike qorepiskoposi Seipyro, romelmac sicocxlis SenarCuneba iTxova da
giorgi mefes kaxeTi dauloca. miuxedavad imisa, rom qarTlis erisTavs _ leons
ar surda cocxali gaeSva kvirike qorepiskoposi, giorgim Svils ar usmina da
igi cocxali datova. ufro metic, Seiwynara kvirikes Txovna da gazafxulamde
mas boWormis cixe dautova. amasobaSi kvirikesTan qarTlis aznaurebis jgufi
movida da daxmareba aRuTqves giorgi mefis winaaRmdeg brZolaSi, romelTa
daxmarebiT `kualad eufla kvirike mamulsa Tvissa~, wers `matiane qarTlisais~
avtori.
miuxedavad amisa, giorgi mefem mainc gaagrZela brZola kaxeTis SemoerTe-
bisaTvis. misi ZiriTadi politika, saqarTvelos gaerTianebisaken iyo mimarTuli
da, bunebrivia, rom kaxeTs Tavs ver daanebebda. 956 wlis axlo xanebSi giorgi
mefem kaxeTis SemosaerTeblad Tavisi vaJi _ leon qarTlis erisTavi gagzavna.
`kualad gagzavna laSqari Tvisi, da Ze misi leon uCina winamZRurad. da mivida
da mowua kaxeTi, da masve laSqrobasa Sina moarTues ambavi: micvaleba didisa
da RmrTis-moyuarisa giorgi mefisa~.675 rogorc vxedavT, leonma SeZlo mamis
davalebis Sesruleba, magram giorgis gardacvalebam aiZula droebiT gadaedo
kaxeTis SemoerTebis sakiTxi. man saswrafod zavi dado kvirike qorepiskoposTan
da quTaiss dabrunda.
957 wels afxazTa samefos taxti daikava leon III-m (957-967ww.). wyaroebis
mixedviT, giorgi II-s oTxi vaJi da erTi asuli hyavda: leoni, demetre, Teodosi,
bagrati da guranduxti. afxazTa mefem ori vaJi - Teodosi da bagrati,
Tavidanve bizantiaSi gagzavna, raTa misi sikvdilis Semdeg Zmebs Soris
taxtisaTvis brZola ar atexiliyo, `raTa Semdgomad sikudilisa misisa ar iyos
maT Soris brZola da Ãdoma~676. miuxedavad amisa, Teodosi mainc dabrunebula,
romelsac, rogorc Cans, taxtze seriozuli pretenziebi hqonda. 957 wels
leons taxtze asvlisas winaaRmdegobani ar Sexvedria da man energiulad
gaagrZela mamis politika; gamefebisTanave ganaaxla brZola qarTlis danarCeni
miwebis SemoerTebisaTvis. leonma Tavisi mefobis pirvel wlebSive SeZlo
javaxeTis SemoerTeba da iq Tavisi erTguli moxelis zviad maruSianis
erisTavad dasma. am istoriul faqts adasturebs kumurdos taZris warwera.
`S(e)w(e)vn(i)Ta R(mRT)is(a)ÁTa, iov(a)ne/ eb(i)sk(o)p(o)sm(a)n d(a)dva
s(a)Z(i)rkv(e)li am(i)s/ ekles(ii)s(a)Á Ã(e)liTa C(e)m c(o)dv(i)lisa
s(a)koc(a)ris(aÁ)Ta,/ leon mefisa zÀ _ ad(i)d(e)n R(merTma)n, qr(o)n(i)k(o)nsa /
rpd, T(ues)a m/aÁs(s)a a,/ dResa S(a)f(a)Tsa, a mTuari/s(a)sa, erisTvob(a)sa zÂi-
assa; ese b(a)/la(h)v(a)ri m(un) da/Ádva; q(rist)e, Se(e)w(i)e m(o)n(a)sa S(e)nsa,
a(me)n.~677
warweris teqstSi mocemulia TariRi rpd _ 964 weli. damaTariRebel argu-
mentad leon mefis moxseniebac SeiZleboda. rogorc warweridan irkveva,
afxazTa mefe leon mesame daaxloebiT 964 wlisaTvis, anu Tavisi mefobis me-7
wels ukve flobda javaxeTsac, sadac mis xelisuflebas zviad erisTavi
warmoadgenda. istoriografiaSi miRebulia azri imis Sesaxeb, rom `afxazTa~
mefeebi qarTlTan erTad javaxeTsac flobdnen. naratiuli wyaroebidan Cans,
rom egris-afxazeTis mefeebi TavianT Zalauflebas saqarTvelos samxreTi
mimarTulebiTac avrcelebdnen. kumurdos taZris saamSeneblo warwera amis
naTeli dadasturebaa.
682 .
ioane minCxis poezia. gamosacemad moamzada da gamokvleva daurTo l. xaCiZem. Tb., 1987.
683 .
Sdr: saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. II, gv. 427.
684 .
Zveli saqarTvelo, t. II. eq. TayaiSvilis redaqtorobiT, gv. 46-54.
685 .
s. janaSia. giorgi SarvaSiZe, kulturul-istoriuli narkvevi. - Sromebi, t. VI. Tb., 1988, gv. 26; . .
. ..., gv. 196; m. lorTqifaniZe. egris-afxazeTi, gv. 416-445; z. papasqiri. narkvevebi...; I, gv. 52-53;
j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 119; S. gloveli. afxazTa samefo. gv. 24-25. da sxvebi.
686 . . . . . ., 1967, gv. 12.
687 . iqve.
121
yovelTvis qarTvelebTan erTad cxovrobdnen saerTo istoriuli da
kulturuli cxovrebiT, rom afxazebi, kacma rom Tqvas, igive qarTvelebi arian...
uciloblad dadgenilia, rom ukve IX s-is Sua xanebidan qarTuli ena aris
damwerlobis, saxelmwifo da kerZo saqmiswarmoebis, yoveldRiuri saeklesio
cxovrebisa da RvTismsaxurebis erTaderTi ena~688
dasavleT saqarTvelos, kerZod, Tanamedrove afxazeTis teritoriaze
sadamwerlobo kulturis ganviTarebis TvalsazrisiT didi mniSvneloba eniWeba
`afxazTa~ samefos epoqidan SemorCenil epigrafikul masalas. maTma Seswavlam
da paleografiulma Sedarebam saqarTvelos sxva istoriuli regionebis
damwerlobaTa nimuSebTan aSkarad gamokveTa afxazeTis mowinave kulturul-
istoriuli tendenciebi. magaliTad, igi pirveli exmaureba asomTavrulSi mimdi-
nare cvlilebebs. amis dasturia is, rom mTel dasavleT saqarTveloSi yvelaze
adreuli qarTuli asomTavruli damwerlobis nimuSi sakuTriv afxazeTis,
kerZod, gudauTis raionSi msigxvas mTis eklesiis nangrevebSi aRmoCnda. ufro
metic, am mxareSi safuZveli Caeyara qarTuli sadamwerlobo kulturis erT-erT
SesaniSnav kidurwaisruli damwerlobis kaligrafiul skolas, romelic aqedan
gavrcelda danarCen saqarTveloSi689.
zemoTaRniSnuli masala erTmniSvnelovnad miuTiTebs, rom saqarTvelos es
istoriuli mxare _ afxazeTi qarTuli kulturis gavrcelebis areals ki ar
warmoadgenda, aramed Tavad iyo am kulturis Semoqmedi da organulad
CarTuli qarTul politikur da kulturul samyaroSi, rogorc qarTli, kaxeTi,
odiSi an romelime sxva istoriuli regioni.690 mecnierebisaTvis ucnobia
afxazTa samefoSi araqarTuli kulturis arsebobisa da ganviTarebis,
araqarTulenovani mosaxleobis iq moRvaweobis damadasturebeli ramenairi
faqti.
688 . Д. Гулия. О моей книге «История Абхазии. Сухуми. 1951 ( ). Тб., 1998, gv.10, 15.
689 . l. axalaZe. qarTuli damwerlobis paleografiuli maxasiaTeblebi afxazeTis epigrafikul ZeglebSi.
_ kulturaTaSorisi komunikaciebi. Tb., 2007, gv. 32-40.
690 . dawvrilebiT ixileT: l. axalaZe. afxazeTis epigrafika, rogorc saistorio wyaro, I. gv. 204-211.
122
Tavi VI. afxazeTis saeklesio xuroTmoZRvreba
1. i. ciciSvili. qarTuli arqiteqturis istoria. Tb., 1955; S. amiranaSvili. qarTuli xelovnebis istoria.
Tb., 1961; v. beriZe. Zveli qarTuli xuroTmoZRvreba. Tb., 1974; misive: -
. _ IV . ., 1983; . .
. . - . . .
., 1978; misive: VIII-X . ., 1988 da sxv.
2. v. beriZe. Zveli qarTuli..., gv. 18.
3. iqve, gv. 19.
4. iqve.
123
gansxvavdeba Cveulebrivi samnaviani bazilikisagan, magram SigniT navebi
erTmaneTisagan boZebiT ki ar aris gayofili, aramed kedlebiTaa gaTiSuli; e.i.
arsebiTad, aq erT SenobaSi gaerTianebulia sami damoukidebeli samlocvelo.
V-VI saukuneebSi Casaxuli es Tema VII saukunidan garkveul evolucias ganicdis
da gansazRvrul xanaSi mxatvrulad dasrulebuli nawarmoebis saxes iZleva.1
samnaviani da sameklesiani bazilikis gverdiT, afxazeTSi, saqarTvelos sxva
kuTxeebis msgavsad, imTaviTve SemuSavda ugumbaTo nagebobaTa kidev erTi, umar-
tivesi saxe: erTnaviani (anu calnaviani) eklesia. soflis mcire samlocveloTa
umetesoba am tips miekuTvneba, Tumca arsebobs mozrdili erTnaviani
eklesiebic. agreTve gvxvdeba ornaviani eklesiebi.
qarTuli eklesia mTlianad da savsebiT emxroba mTel qristianul samyaroSi
miRebul normebs. funqciuri TvalsazrisiT igi emTxveva sxva qristianuli
(upirveles yovlisa, marTlmadidebeli) qvenebis eklesias: aRmosavleTisaken
mimarTuli, naxevarwriul afsidiani sakurTxeveli, sadiakvne da samkveTlo; mis
orsav mxares (garda uZvelesi eklesiebisa, sadac es sadgomebi jer kidev ar
aris), mlocvelTa darbazi. qarTuli eklesiebi imTaviTve atriumebis gareSe
Sendeboda. maT ar gaaCndaT arc narTeqsebi dasavleTis mxares (iSviaTi
gamonaklisis garda), arc calke aSenebuli sanaTlavebi (baptisteriumebi)
dasavluri eklesiebisa, xolo samrekloebi XIII saukunidan Cndeba.2
dRevandel afxazeTSi adreqristianuli xanis sakulto arqiteqturis ocze
meti erTeulia cnobili, romlebic ZiriTadad arqeologiuri gaTxrebis Sede-
gadaa gamovlenili. rogorc arqeologiuri monacemebiT irkveva, qristianuli
taZrebi ara marto werilobiTi wyaroebiT cnobil centrebSi (biWvinTa),
mniSvnelovan qalaqebsa da gamagrebul cixeebSi (sebastopolisi, anakofia,
webelda) arsebobda, aramed werilobiT ucnob punqtebSic (gagra, alahaZe,
gienosi, dranda, ganTiadi, haSufsa, miusera, mramba, Sapka, abaanTa, qiaC-abaa da
sxv.).
adre Sua saukuneebSi eklesiebi afxazeTSi warmodgenilia calnaviani
(biWvinTis N1, N4 da sakaTedro taZris dasavleTiT gamovlenili ori eklesia,
gienosi, haSufsa, webelda, mramba, Sapka) da ornaviani (biWvinTa) nagebobebiT;
samnaviani bazilikebiT (biWvinTis N2 da N3 eklesiebi, ganTiadi, alahaZe),
~sameklesiani bazilikebiT~ (gagra, miusera, aba-anTa, qiaC-abaa) da jvar-
gumbaTovani nagebobiT (dranda).
marTalia, berZnuli konfesiuri gavlenis qveS moqceul qveyanaSi sakulto
xuroTmoZRvruli formebi bizantiidan Semodis, magram afxazeTis mkvidrTa qar-
Tul ~qveynebTan~ sulier-kulturuli erToba ar wydeba, am drois sakulto
xuroTmoZRvrul nawarmoebebSi vxedavT bizantiurisa da adgilobrivis
saziaro mxatvruli dinebebis Serwyma-SeerTebas.
adre Sua saukuneebis adreul etapze afxazeTSi aSenebuli eklesiebis
nawili Tu berZnulia (magaliTad, Zveli pitiunti, biWvinTis IV-V saukuneebis
erTmaneTze daSenebuli bazilikebi, gudavis IV saukunis baptisteriumi), cota
ufro gvian, VI saukuneSi, awindel gagraSi agebuli e.w. ~sameklesiani
bazilika~ saqarTveloSi ugumbaTo arqiteqturis tipad Camoqnili erT-erTi
nairsaxeobaa.
afxazeTSi am tipis oTxi Zeglia SemorCenili Zvel gagraSi, abaanTis cixeSi
(sof. lixni), qiaCis borcvze da ambaraSi, miuseras koncxze. maTgan uZvelesia
Zveli gagris eklesia, romelic gagris cixis Semadgenel nawils warmoadgens.
am taZarSi qarTuli adreqristianuli reliefebisaTvis damaxasiaTebeli motivi
_ wreSi Cawerili tolmklava, e. w. ~bolnuri~ jvrebia SemorCenili.
1. g. CubinaSvili. qarTuli xelovnebis istoria. Tb., 1936, gv. 65-66; misive: , . ., 1959,
gv. 141.
2. v. beriZe. Zveli qarTuli..., gv. 20.
124
arqiteqturuli Tema ~sameklesiani bazilikisa~, rogorc aRiniSna, ugumbaTo
taZris erT-erT nairsaxeobas warmoadgens, romelic Tavisi garegani formebiT
samnaviani bazilikaa, magram Signidan, rogorc konstruqciuli azriT, ise
sivrcis STabeWdilebiT sruliad gansxvavdeba bazilikisagan. zemoT ukve iTqva,
rom aq svetebis Tu sabjenebis nacvlad, romlebic bazilikis Sida sivrces
navebad yofs, kedlebi Cndeba. am tipis nagebobam saqarTveloSi saintereso
evolucia ganicada da gansazRvrul xanaSi mxatvrulad dasrulebuli
nawarmoebi mogvca.
marTalia, bazilikis es tipi sxva qveynebSic cnobilia, magram am taZrebma
saqarTveloSi gansazRvruli damoukidebeli tipis saxe miiRes. maTi
SemoqmedebiTi ganviTarebis safuZvlad kaxeTia miCneuli, sadac am tipis or
aTeulamde Zeglia Semonaxuli. Senobis es tipi erTnairad mosawoni da
misaRebi unda yofiliyo aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos mkvidrTaTvis.
es garemoeba bunebrivad da kanonzomierad gamoaCens ~sameklesiani
bazilikebis~ erTdroul aRmocenebas kaxeTSi, qarTlsa da afxazeTSi.1
afxazeTSi am tipis saerToqarTuli Zeglebis arseboba realuri kulturul-
istoriuli viTarebis maCvenebelia.2
qarTveli mkvlevarebi afxazeTSi `sameklesiani bazilikebis~ arsebobas ar
ganixilaven rogorc qarTlis pirdapir politikur zemoqmedebas Zlieri
bizantiis vasal saxelmwifoze, egrisze,3 magram `moqcevaÁ qarTlisaÁ~-s,
`qarTlis cxovrebisa~ da somexi istorikosis ioane drasxanakertelis
monacemebze dayrdnobiT, ar gamoricxaven qarTlsa da egriss Soris V-VII
saukuneebSi saeklesio-kulturuli erTobis arsebobas4 da erTi mwyemsmTavris,
cnobili qarTveli moRvawis, somex-qarTvelTa saeklesio ganxeTqilebis aqtiuri
monawilis, kirion qarTlis kaTalikosis (VI-VII saukuneebis mijna) xelqveiT
gaerTianebas.5
bizantiurisa da adgilobrivis, mTeli kulturul-istoriuli saqarT-
velosaTvis saziaro mxatvruli dinebebis Serwyma-SeerTebis mkafio magaliTia
drandis RvTismSoblis saxelobis taZari, romlis daTariRebaSi azrTa
sxvadasxvaobaa. xuroTmoZRvruli analiziT g.CubinaSvili taZars mcxeTis jvris
(VIs.) variaciad miiCnevs,6 r.mefisaSvili saxelovnebaTmcodneo da
sabunebismetyvelo-fizikuri meTodebiT VIII saukuniT aTariRebs,7 xolo m.xo-
telaSvili da k.iakobsoni mas bizantiur Zeglad Tvlian da arqeologiuri ma-
saliT VI saukuniT aTariReben.8 aguriT naSeni taZari, dabali da ganieri
mravalsarkmliani gumbaTiT, mravalricxovani kar-sarkmlebiT, SuaSi
rotonduli sivrciT gvianromauli memkvidreobaa. am nagebobaSi narTeqsisa da
mTavari sivrcis SesasvlelTa RerZebis acdena VIII-IXss. zogadqarTul swrafvas
exmianeba, sakurTxevlis sami SveriliT afsidis TaRebis gadabmis xerxi ki
~mcxeTis jvrisa~ da misi jgufis (Tundac martvilis taZris) gamocdilebas
emyareba.9
2
. z. jangvelaZe. IX-X ss. saeklesio xuroTmoZRvreba afxazeTSi. _ saistorio Ziebani, I. Tb., 1998, gv. 44.
1
. v.beriZe. Zveli qarTuli..., gv. 44-45; l. ximSiaSvili. restavraciis zogierTi sakiTxi (wromi, bedia). _
Zeglis megobari, N 14, Tb., 1969, gv. 77. i. varsimaSvili. bedia. _ Zeglis megobari, N 31-32, Tb., 1973, gv. 31-32.
127
kompartimentebis Tavisufali gaxsna, narTeqsi dasavleTis mxares, fasadTa
Zunwi morTuloba. igive niSnebi sxva qarTuli regionebis saeklesio
arqiteqturasac axasiaTebs, radgan igi zogadqarTuli movlenaa Sverili
afsidebi aqvT vaCnaZianT yvelawmidas (VIIIs.) da ganviTarebuli Sua saukuneebis
gelaTis mTavar taZars (XIIs.), timoTesubnis eklesias (XII-XIIIss.) da metexis
taZars (XIIIs.). damatebiTi kompartimentebis Tavisufali gaxsna taZris ZiriTadi
sivrcisaken cnobilia samSvildis sionSi (VIIIs.), ikorTasa (XIIs.) da XII-XIII
saukuneebis sxva qarTul ZeglebSi. dasavleTis narTeqsi gvxvdeba wromis
taZarSi. es forma marto bizantiur xuroTmoZRvrebas ar axasiaTebs, igi
saerTodaa damaxasiaTebeli qristianuli xuroTmoZRvrebisaTvis.2 patronike Sua-
saukuneebis qarTul xuroTmoZRvrebaSi, marTalia, aucilebel elements ar war-
moadgens, magram mainc gvxvdeba (vaCnaZianT yvelawmida - IXs., alaverdis taZari -
XIs.).
qarTul tradiciaze afxazeTis centralur-gumbaTovan taZrebSi mravali
komponenti metyvelebs. afxazeTSi, aRmosavleT saqarTvelos msgavsad, kedlebis
wyobaSi (biWvinTis garda) Tlili qvaa gamoyenebuli. orive regionSi
gumbaTqveSa kvadratidan gumbaTis wreze gadasvlisas iyeneben epoqisaTvis
damaxasiaTebel afrebs, bizantiaSi ki afrebis nacvlad _ trompebs. afxazeTisa
da aRmosavleT saqarTvelos taZrebSi dasavleT-aRmosavleTis sigrZivi RerZis
TandaTanobiTi dagrZeleba xdeba, bizantiur nagebobebSi ki piriqiT - sigrZivi
RerZi mokldeba. afxazeTis taZrebs axasiaTebs sakurTxevlis afsidis
naliseburi moyvaniloba da fasadTa Zunwi morTuloba. am niSniT isini kaxeTis
Zeglebs uaxlovdebian, sadac, alaverdis taZris garda, yvela Zegli
mourTvelia.
absidis Crdilo mxareze ZiriTad navTan kariT dakavSirebuli, navTan
SedarebiT mokle, Sesabamis fasadze safexurad SeWrili saTavsoebi aqvT
gamoyenebuli iloris (XIs.), laSkendaris (X-XIss.), RumuriSis (XIs.) da aCanuas
darbazul eklesiebs691, romelTa analogiuri kompoziciisa da xuroTmoZRvruli
niSnebis mqone darbazuli eklesiebi saqarTvelos yvela kuTxeSi (qarTli,
javaxeTi, aragvis xeoba, raWa) gvxvdeba. aRniSnuli Zeglebi agrZeleben aRebuli
epoqis qarTuli xuroTmoZRvrebis xazs2.
rusma arqeologma b. raevma q.adleris SemogarenSi (krasnaia polianas
midamoebSi) XI-XIIIss. xuTi aSkarad qarTuli darbazuli eklesiis naSTi
(lipniki, krien neroni, golicini, axSTiri) Seiswavla. am Zeglebis gegmareba da
konstruqcia man saqarTvelos Zeglebis (drandisa da noqalaqevis) analogiurad
miiCnia3.
biWvinTaSi, mrambaSi, webeldaSi, anakofiaSi, soxumSi, kulambaSi, drandasa da
gagraSi gamovlenilia VI-VIIIss. reliefuri skulpturis Zeglebi, romelTa
Soris gansakuTrebuli adgili webeldis bareliefebs uWiravT. bibliuri
siuJetebiT Semkuli aRniSnuli bareliefebi am regionSi aRmosavleT
saqarTvelos gavlenis maCvenebelia. anakofiis cixis eklesiaSi berebis mier
XIXs. aSenebul kedelSi Cayolebulia axlo-maxlo dangreuli eklesiebidan
motanili X-XIss. reliefiani qvebi, romlebic qarTlisa da samxreT
saqarTvelos reliefebs emsgavsebian.4
2
. Л. Д. Рчеулишвили. Купольная..., gv. 77; p. zaqaraia. qarTuli xuroTmoZRvreba XI-XIII ss. Tb., 1990, gv. 29,
42.
691 . . ( XI ). ., 1963, gv. 78., . . , .4. , 1975, gv. 85; r. xvistani. qristianuli
Zeglebi oqumiswylis zemo welze (RumuriSis eklesia). – Ziebani, #2. Tb., 1998, gv. 90; . .
. . ., 1967, gv.91.
2 . . ...., gv.91.
3 . . . – , 1, ., 2008, gv. 148-149.
4 . . . ., 1962, gv. 77; d.TumaniSvili. afxazeTis
xuroTmoZRvrebis..., gv. 81.
128
zogierTi avtori, warsulSic da dResac, saqarTvelosTan damakavSirebeli
istoriul-kulturuli Zirebisa da kavSirebis ignorirebiTa da gayalbebiT
amkvidrebs mcdar, tendenciur azrs afxazeTis istoriis, xelovnebis, kerZod ki,
xuroTmoZRvrebis ganviTarebis sakuTari, damoukidebeli gzis arsebobis Sesaxeb.
aRniSnuli avtorebi afxazeTis adre Sua saukuneebisa da gardamavali xanis
eklesiebis zemoT ganxilul Tavisebur niSnebs, qarTuli paralelebis
Segnebulad gverdis avliT, ~aRmosavlur-bizantiuri saeklesio
xuroTmoZRvrebis afxazur-alanuri skolis~, an ~afxazuri xuroTmoZRvrebis~
Taviseburebad Tvlis,5 rac yovelgvar mecnierul safuZvels moklebulia.
calkeuli gansxvavebuli niSnebis arseboba Sua saukuneebis qarTuli
xuroTmoZRvrebisaTvis damaxasiaTebeli logikuri, kanonzomieri movlenaa.
mkveTri sxvaoba kaxeTis, qarTlisa da sxva qarTuli ~qveynebis~ xuroTmoZRvrul
ZeglebSic vlindeba.
aseT suraTs gvixatavs dRevandeli afxazeTis teritoriaze SemorCenili
adre Sua saukuneebisa da gardamavali xanis sakulto xuroTmoZRvreba. am
suraTis gayalbeba SeiZleba, Secvla ki vera. sxva specialistTa gasarkvevia, ra
enaze laparakobda imJamindeli afxazi, is ki uTuoa, rom igi qarTuli
kulturuli samyaros monawile yofila, Sesabamisad, `qarTlis bedis~ moziarec
unda iyos.6
5
. В. П. Пачулия. В стране золотого руна. М., 1863; Л.Д.Хрушкова. Скульптура раннесредневековой Абхазии. М.,
1980; Ю.Н. Воронов. В мире архитектурных памятников Абхазии. М., 1978; История Абхазии. Под ред. С.А. Лакоба.
Сухуми, 1991 da sxv.
6 . d. TumaniSvili. afxazeTis xuroTmoZRvrebis..., gv. 88.
129
Tavi VII. Tanamedrove afxazeTis teritoria gaerTianebuli
saqarTvelos SemadgenlobaSi. XIs. _ XVs.
Xs. 70-ian wlebSi, 978 wlidan `afxazTa~ samefos istoriaSi iwyeba axali
epoqa, roca `afxazTa~ mefeebis mier dawyebuli brZola qarTuli miwebis Se-
moerTebisaTvis saqarTvelos gaerTianebiT dasrulda. amjerad am brZolis sa-
TaveSi idga `afxazTa~ mefeebis kanonieri memkvidre da maTi saxelmwifoebrivi
politikis gamgrZelebeli bagrat bagrationi _ giorgi II (922-957ww.) afxazTa
mefis SviliSvili.
bagrat III bagrationis (978-1014ww.) `afxazTa mefed~ kurTxeva ioane maruSis
Zisa da saqarTvelos saxelmwifoebrivi gaerTianebis ideis momxre qarTuli
politikuri dasis SorsmWvreteluri gegmis Tanaxmad da daviT III taoelis
samxedro daxmarebiT ganxorcielda692.
ioane maruSisZe warmoSobiT dal-webelis, xeobidan iyo693. rogorc Cans, igi
daaxloebuli iyo afxazTa samefo karTan, ramac ganapiroba misi xeldasma
qarTlis erisTavad. swored aq, am politikuri Tvalsawieridan gamoCnda
saqarTvelos gaerTianebis politikuri perspeqtiva, romelic realurad
Seamzada obieqturma da subieqturma faqtorebma.
cxadia, saqarTvelos gaerTianebisaTvis brZola xangrZlivi da rTuli isto-
riuli procesi iyo. ioane maruSis Zis gegmis Tanaxmad, Tavdapirvelad
`qarTvelTa~ da `afxazTa~ samefoebis gaerTianeba moxda. amis Semdeg bagrat III-
is ZiriTadi sazrunavi danarCeni qarTuli miwa-wylis SemoerTeba gaxda. am
dros saqarTvelos samefos gareT rCeboda kaxeTis saqorepiskoposo, hereTis
samefo da Tbilisis saamiro. 998 wels bagrat II-is gardacvalebis Semdeg
samxreT saqarTvelos miwebis (tao-klarjeTis samTavros) mniSvnelovani nawili
saqarTvelos samefos SemadgenlobaSi gadavida. miuxedavad imisa, rom bagratis
Semdeg `qarTuelTa mefis~ tituls bagrat III-is mama gurgen mefeT-mefe
daeufla694, mama-Svili SeTanxmebul politikas awarmoebdnen da es teritoria
bagrat III-is controls daeqvemdebara. sazRvari `afxazTa~ da kaxeTis samefoebs
Soris am dros md. qsanze gadioda. Tbilisi da qvemo qarTlis nawili Tbilisis
mahmadiani amiras gamgeblobaSi Sedioda. CrdiloeTiT `afxazTa~ samefo
saamiros diRmis xevze esazRvreboda. X saukunidan qvemo qarTlis mniSvnelovani
nawili _ samSvilde, bolnisi, dmanisi, lore, lore-taSiri (igive taSir-
Zoraketi) kvirikian mefeTa samflobelo iyo, romlis mefeebi taSir-
Zoraketelebad iwodebodnen. samxreT _ dasavleT saqarTvelo bagrationTa taos
695 m. lorTqifaniZe. brZola saqarTvelos gaerTianebisaTvis (X saukunis dasasr. _XI s. 60-iani wlebi). _
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. III. Tb., 1979, gv. 153.
696 . qarTlis cxovreba, t. I, gv. 276.
697 . iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. 2, gv. 126.
698 . iv. javaxiSvili, z. anCabaZe, m. lorTqifaniZe, z. papasqiri, r. metreveli, g. gabunia da a. S.
699 . . . . II ( XI _ XIII .). , 1999, gv. 78.
700. . . . , 1922, gv.120.
701. . . . II , gv. 66.
702. aRniSnuli mosazreba ekuTvnis k. kudriavcevs, romelic Semdeg Serbilebuli formiT gamoTqva S.
inal-ifam, xolo m. gunbas monografiaSi man kategoriuli saxe miiRo.
703. qarTlis cxovreba, t. I, gv. 275.
131
bagrat III iyo kanonieri memkvidre `afxazTa~ mefeebis samefo dinastiisa da,
ufro metic, bagrati Tavad iwoda `afxazTa mefed~. sagulisxmoa is faqti, rom
amieridan bagrat III-is da SemdegSi gaerTianebuli saqarTvelos sxva mefeebis
titulaturac iwyeboda `afxazTa mefiT~ da grZeldeboda momdevno periodSi
SemoerTebuli qarTuli miwebis dasaxelebiT. ase, magaliTad, bagrat III-is
samefo titulaturaSi aisaxa saqarTvelos istoriuli regionebis TandaTanobiT
gaerTianebis procesi. 989-999 wlebiT daTariRebul bediis barZimis warweraSi
igi dasaxelebulia rogorc `bagrat afxazTa mefe704~. imave tituliTaa igi
warmodgenili atenis sionis 980 wlis warweraSic705. quTaisis bagratis taZris
1001-1008 wlebis warweraSi bagrat mefis tituli ase gamoiyureba: `afxazTa da
qarTvelTa mefe da kurapalati~.1 warweraSi aisaxa 1001 wels bagratis mier
`kurapalatis~ titulisa da 1008 wels mamis - gurgen mefeT-mefis gardacvalebis
Semdeg `qarTvelTa mefis~ titulis miReba.2 nikorwmindis taZris 1010-1014
wlebis lapidaruli warwera bagrat III-s uwodebs `afxazTa da ranTa mefes da
qarTvelTa kurapalats,~3 e.i. warwera Sesrulebulia mas Semdeg, rac
saqarTvelos samefom 1010-1014 wlebSi rani SemoierTa. imave TvalsazrisiT,
sayuradReboa WiaTuris raionis sof. kacxis eklesiis warwera, romelSic
bagrati ase ixsenieba: `afxazTa da qarTvelTa mefe, taoÁsa da ranTa, kaxTa da
yovlisa aRmosavalisa didi kurapalati”4. sumbat daviTis Zis mixedviT, gurgen
mefis gardacvalebis Semdeg misi Ze `bagrat afxazTa mefe, kurapalati didi,
daeufla taos mamulsa TÂssa, da daipyra yoveli kavkasia TÂTmpyrobelobiTa
jiqeTiTgan vidre gurgenadmde”5. sumbatis mier dasaxelebuli istoriuli
movlenebi asaxulia kacxis warweraSi dasaxelebul bagrat mefis
titulaturaSi. amrigad, bagrat III-is samefo titulatura namdvilad asaxavs
saqarTvelos saxelmwifoebrivi gaerTianebis TandaTanobiT process. momdevno
saukuneebSi qarTvel mefeTa titulatura axali teritoriebis Semomtkicebis
kvalobaze kidev ufro gaizarda, magram im mxaris _ afxazeTis (dasavleT
saqarTvelos) saxeli, saidanac daiwyo qveynis gaerTianebis procesi, ucvlelad
pirvel adgilze darCa. amis gamo zogierTi ucxo avtori saqarTvelos
uwodebda `afxazeTs”, xolo gaerTianebuli saqarTvelos mefeebs SemoklebiT
_ `afxazTa mefes”.6 qarTuli wyaroebis garda, `afxazeTi~, rogorc erTiani
qarTuli feodaluri monarqiis saxeli, mudmivad figurirebs im periodis
ucxoenovan istoriul wyaroebSi, kerZod, somxur7, berZnul8, arabul9, sparsul10
da TviT rusul11 wyaroebSic ki.
704. g. CubinaSvili. bediis oqros barZimi. _ saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe, 1940, X, b.
705 qarTuli warwerebis korpusi. freskuli warwerebi, I, atenis sioni. gamosacemad moamzades, gamokvleva
da saZieblebi daurTes g. abramiSvilma da z. aleqsiZem. Tb., 1989, gv. 177, #47.
1. qarTuli warwerebis korpusi, t. II. gv. 53, #33.
2. l. axalaZe. qarTuli da somxuri wyaroebi `afxazTa~ mefeTa titulaturis Sesaxeb, gv. 29.
3. qarTuli warwerebis korpusi, t. II, gv. 55, #35.
4
. iqve, gv. 56, #36.
5
. sumbat daviTis Ze. cxovrebaÁ da uwyebaÁ bagratonianTa. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva,
SevniSvnebi da saZieblebi daurTo g. araxamiam. Tb., 1990, gv. 53. ix.: qarTlis cxovreba, t. I, gv. 281.
6
. aRniSnul sakiTxze ixileT: n. lomouri, saqarTvelos saxelwodebani bizantiur wyaroebSi. _
saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia, gv. 82,83; g. jafariZe.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi. – iqve, gv. 132,134; z. papasqiri. afxazeTi _ saqarTveloa.
Tb., 1998, gv.141-142; z. papasqiri. narkvevebi..., I, gv. 67-68; Sdr. l. axalaZe. qarTuli da somxuri wyaroebi
`afxazTa~ mefeTa titulaturis Sesaxeb, gv. 30-31.
7. aristakes lastivertci. istoria. qarTuli Targmani gamokvleviT, komentarebiT da saZieblebiT gamosca
e. cagareiSvilma. Tb., 1974, gv. 42; vardan arevelci. msoflio istoria. Zveli somxuridan Targmnes n.
SoSiaSvilma da e. kvaWantiraZem. Sesavali, komentarebi da saZieblebi daurTo e. kvaWantiraZem. Tb., 2004, gv. 122.
`afxazi~ qarTvelis aRmniSvnel sityvad gamoyenebuli aqvs XIII saukunis somex istorikoss stefanos
orbeliansac. ix.: stefanos orbeliani. `cxovreba orbelianTa~-s Zveli qarTuli Targmanebi. somxuri teqsti
qarTuli TargmaniTa da komentarebiT gamosca l. davlianiZe-tatiSvilma. Tb., 1978, gv. 34.
8. n. lomouri. saqarTvelos saxelwodebani bizantiur wyaroebSi, gv. 83-88; z. papasqiri. narkvevebi..., I, gv.
67.
9 g. jafariZe. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi, gv. 132-134;
132
rac Seexeba e. w. afxazur istoriografiaSi ganviTarebul zemoTmotanil
Tezas, TiTqosda bagrat III-is gamefebiT dasrulda afxazTa samefos arseboba
da Seilaxa afxazi eris saxelmwifoebrivi interesebi, is ver uZlebs veranair
kritikas, radgan bagrat III, rogorc ukve aRiniSna, iyo kanonieri memkvidre
giorgi II afxazTa mefisa da Tavdapirvelad 978 wlidan vidre 1008 wlamde igi
iseve flobda `afxazTa~ samefos miwebs, rogorc misi winamorbedi mefeebi. ar
Secvlila am saxelmwifos saxeli da samefos dedaqalaqi, ar Secvlila
`afxazTa samefos~ saxelmwifoebrivi da samarTlebrivi iersaxe. piriqiT, bagrat
III-m gaagrZela da gaafarTova Tavisi winaprebis mier dawyebuli rogorc
saxelmwifoebrivi, aseve saeklesio politika. maT Soris pirvel rigSi unda
davasaxeloT qarTuli miwebis SemoerTebisaTvis brZola. rogorc zemoT iyo
naCvenebi, jer kidev giorgi I afxazTa mefis (861-868ww.) zeobis dros daiwyo da
gagrZelda bagrat I-is (881-893ww.), konstantine III-is (893_922ww.), giorgi II-is (922-
957ww.) da leon III-is (957-967ww.) saxelmwifoebriv saqmianobaSi. bagrat mesamis
saSinao politikis gansazRvrisaTvis damaxasiaTebelia mis mier
ganxorcielebuli RonisZiebebi qarTlis feodalebis mimarT ufliscixis
sakiTxTan dakavSirebiT. swrafi, Semtevi da Seuvali politikiT mefem
gamoavlina mtkice damokidebuleba feodaluri opoziciis mimarT, riTac
sabolood aRkveTa qarTlis feodalTa TviTneboba. garda amisa, bagrat mesame
gansakuTrebul yuradRebas aqcevda kaxeTis SemoerTebis sakiTxs da kaxi
mefeebis winaaRmdeg gadamWreli brZolisaTvis emzadeboda. zemoT ukve aRiniSna,
Tu ra Seupovar brZolas eweodnen giorgi II da leon III kaxeTis
SemoerTebisaTvis. kaxeTisaTvis brZola sabolood bagrat III-m daasrula da
1008 wels mamis _ gurgen mefeT-mefis gardacvalebis Semdeg, kaxeTze gailaSqra.
`ganuwyra bagrat afxazTa da qarTvelTa mefe (kaxeTis qorepiskoposs daviTs _
avt.) da kurapalati iyo mas Jamsa dlivs, rameTu ganagebda saqmeTa taosa da
qarTlisaTa, romel maSin TÂTve epyra tao micvalebasa zeda mamisa maTisa
gurgen mefeT-mefisa. wargzavna kaci moswrafed, awÂa spaTa afxazeTisa da
qarTlisaTa, da TÂT waremarTa zemoTa laSqriTa, gaiara TrialeTi, gavlo Ãidi
mcxeTisa. da moerTnes Tana afxazni da qarTvelni. dadga TianeTs da... iwyo
brZolad cixeTa da mas Jamsa aRiRo queyana hereTisa, da ganaCina mTavrad
abulal da warmovida Sina.~1 sabolood, gaerTianebuli saqarTvelos pirvelma
mefem SeZlo, `afxazTa~ mefeebis mier dawyebuli saqme _ brZola kaxeTis
SemoerTebisaTvis warmatebiT daesrulebina.
bagrat III-m tradiciulad gaagrZela `afxazTa~ mefeebis mier dawyebuli
saeklesio politikac. pirvel rigSi, es exeboda berZnuli saeklesio centrebis
gauqmebasa da axali qarTuli kaTedrebis daarsebas. rogorc zemoT iyo
naCvenebi, afxazTa mefeebma konstantine III-m, giorgi II-m da leon III-m dasavleT
saqarTvelos SavizRvispira regionSi SemorCenil berZnul samitropolito
kaTedrebs daupirispires qveynis Sida raionebSi agebuli qarTuli saeklesio
kaTedrebi, romlebic afxazeTis sakaTalikosos meSveobiT ukve mcxeTis
sakaTalikosos eqvemdebarebodnen; amis naTeli dadasturebaa giorgi II-is mier
xofis, agreTve qiaCis, Wyondidis taZrebis mSenebloba, leon III-is mier moqvisa
da wirqolis saydrebis mSeneblobis istoria. es taZrebi agebuli iqna berZnuli
samitropolitoebis sapirispirod da maT gasauqmeblad, dasavlurqarTuli
eklesiis mcxeTasTan gaerTianebis mizniT. X s. 70-iani wlebidan bagrat III
energiulad cdilobda Tavisi winaprebis mier dawyebuli saqmis dagvirgvinebas.
`matiane qarTlisaÁs~ avtoris sityvebiT: `...aRaSena saydari bediisa da Seqmna
10. d. kobiZe. termin `afxazis~ mniSvneloba sparsuli wyaroebis mixedviT; k. tabataZe. saqarTvelosa da
qarTvelebis aRmniSvneli terminebi X-XVss. sparsuli wyaroebis mixedviT. – saqarTvelosa da qarTvelebis
aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia, gv. 218-222.
11 . . - . ., 1982, gv. 116-123.
1. qarTlis cxovreba, t. I, gv. 278-279.
133
saydrad saepiskoposod, mocvala mun gudayÂsa saepiskoposo, Sewirna sofelni
mravalni yovelTa ÃevTa da adgilTa, ganasrula yovliTa gangebiTa, Seamko
yovliTa samkauliTa eklesia, akurTxa da dasua episkoposi.~2 istoriuli
wyaroebis damowmebiT, aSkarad Cans, rom berZnuli saepiskoposoebis `mocvla~
da qarTulis daarseba jer kidev IX_X ss. mijnaze daiwyo da tradiciulad
gagrZelda bagrat III-is saeklesio politikaSi3. es faqti kidev erTi
dadasturebaa imisa, rom bagrat mesame Rirseuli gamgrZelebelia winamorbedTa
saqmisa da is `ucxo~ da `dampyrobel~ Zalas ar warmoadgenda
dasavlurqarTuli saxelmwifos politikur arenaze. es iyo mizanmimarTuli
politika, romelic iTvaliswinebda dasavleT saqarTvelos eklesiis mcxeTis
iurisdiqciis qveS srul moqcevas. aRniSnuli procesi sabolood bagrat III-is
mefobis wlebSi dasrulda4.
Tanamedrove afxazeTis teritoria gaerTianebuli saqarTvelos samefos Se-
madgenlobaSi Sedioda sami administraciuli erTeulis _ cxumis, odiSis5 da
afxazeTis saerisTavos saxiT6. odiSis saerisTavo moicavda Tanamedrove
afxazeTis samxreT-aRmosavleTs _ galis, oCamCirisa da gulrifSis raionebs;
cxumis saerisTavoSi Sedioda yofili afSileTis teritoria mdinare
kelasuridan anakofiamde. afxazTa saerisTavo ki moicavda teritorias
Tanamedrove axali aTonidan (anakofiidan) nikofsiamde. Tavis droze,
`istoriani da azmani SaravandedTanis~ teqstis araswori interpretaciis
safuZvelze, z. anCabaZis mier gamoiTqva mosazreba, TiTqos cxumisa da
afxazeTis saerisTavoebi Tamaris epoqaSi gaerTiandnen, radgan es
administraciuli erTeulebi dasaxlebuli iyo afxazi mosaxleobiT1. es
mosazreba damajereblad iqna uaryofili, radgan sxva wyaroebiT Tamaris
epoqaSi cxumis erisTavad amanelisZe dasturdeba, xolo oTaRo SarvaSisZe iyo
`afxazTa~ erisTavi.2
zemoTdasaxelebuli odiSis, cxumisa da afxazeTis erisTavebi, iseve, rogorc
dasavleT saqarTvelos sxva erisTavebi Tavdapirvelad emorCilebodnen
msaxurTuxucess. etyoba, es tradicia jer kidev afxazTa samefodan modioda,
roca msaxurTuxucesi samefo karze wamyvan politikur figuras warmoadgenda.
afxazeTis saerisTavos moqcevas erTian qarTul saxelmwifoSi uaryofiTad
afaseben k. kudriavcevi, S. inal-ifa i. voronovi, m. gunba da sxvebi. isini aR-
niSnaven, rom bagrat III-is mier gaerTianebuli saqarTvelos SemadgenlobaSi
afxazeTi iqca `Cveulebriv Soreul, migdebul provinciad~.3 es mosazreba
veranair kritikas ver uZlebs da ar Seesabameba simarTles, radgan, jer erTi,
gaerTianebisa da sazRvrebis gafarToebis tendencia `afxazTa~ samefodan
modioda da, meore, bagrat III winamorbedi afxazTa mefeebis msgavsad quTaisSi
ijda da saxelmwifoebrivi Tu saeklesio mSeneblobis sakiTxebSic maT mier
dawyebul politikur kurss agrZelebda. ufro metic, misi iniciativiT aigo
bediis taZari, ris Semdeg wamoiwia da gafarTovda Tanamedrove afxazeTis
teritoriis kulturul-sarwmunoebrivi mniSvneloba. amieridan, bediis taZari
gaxda am epoqis saqarTvelos erT-erTi umniSvnelovanesi saeklesio centri,
vaxuStis TqmiT, simbolo qveynis Zlierebisa da simdidrisa4, romelic samefo
2. iqve, gv. 281.
3. saeklesio kaTedrebis `mocvlis~ Sesaxeb ixileT: b. kudava. dasavleT saqarTvelos eklesia IX-XI ss.
4. b. kudava. afxazTa sakaTalikosos istoriidan (IX_XIII ss). _ qarTuli diplomatia, t. 9. Tb., 2002, gv. 579.
5. romelsac vaxuSti bediis saerisTavos uwodebs.
6. m. baxtaZe. erisTavobis instituti saqarTveloSi. Tb., 2003, gv. 245-249.
1. . . ..., gv. 177-178.
2. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT ixileT: g. cqitiSvili. `istoriani da azmani SaravandedTanis~ erTi
adgilis wakiTxvisaTvis. _ saqarTvelo rusTavelis xanaSi. Tb., 1966. gv. 222-227; i. anTelava. masalebi
`istoriaTa da azmaTa~ teqstis dadgenisa da interpretaciisaTvis. - XI-XIV ss. qarTuli saistorio wyaroebi.
Tb., 1988, gv. 42-47; m. baxtaZe. erisTavobis instituti..., gv. 245-249.
3. . . , gv. 122; . - . ..., gv. 67; . . _
? . 1993. gv. 8-12; . . . II , gv. 67.
4. qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 780.
134
saZvaledac ki iqca. bediis taZris mniSvnelobaze miuTiTebs isic, rom zviad
erisTavma, swored aq dakrZala bagrati da ara quTaisSi mis mier axlad agebul
bagratis taZarSi. Tanamedrove afxazeTis teritoriaze am epoqaSi aigo sxva
mniSvnelovani saeklesio da saero daniSnulebis Zeglebi, maT Soris ilorisa
da lixnis taZrebi, bagratis cixe soxumTan axlos, besleTis xidi5, saTamaSas
cixe da a.S. sagangebod unda aRiniSnos is faqti, rom aRniSnuli mSeneblobebis
saTaveSi TviT mefe bagrati, an adgilobrivi msxvili saeklesio da saero feo-
dalebi idgnen. magaliTad, iloris taZris qtitorebi iyvnen mTavarepiskoposi
giorgi, mRvdeli giorgi qoColava da mxaris gamgebeli giorgi gurgenisZe.
ar SeiZleba yuradReba ar mivaqcioT im faqtsac, rom afxazi avtorebis
sityvebiT, swored bagrat III-is droidan gvxvdeba qarTuli warwerebi
Tanamedrove afxazeTis teritoriaze6. sinamdvileSi qarTuli epigrafika
dasavleT saqarTvelos teritoriaze VIII-IX saukuneebidan aris SemorCenili.
ufro metic, dasavleT saqarTvelos teritoriaze yvelaze Zvel qarTul
epigrafikul Zeglad iTvleba gudauTis raionSi msigxvas mTaze aRmoCenili 48
qarTuli warwera antefiqsebze7. aseve giorgi II afxazTa mefis warwera
gudauTis raionis sof. xofis wm. nikolozis saxelobis taZarze da a.S. afxazi
avtorebi cdiloben, saerTod ar axsenon afxazTa mefeebis dakveTiT agebuli
qarTuli xuroTmoZRvrebis Zeglebi, romlebzec qarTuli warwerebia daculi da
saubroben berZnuli warwerebis simravleze maSin, roca Tanamedrove afxazeTis
teritoriaze mTeli Sua saukuneebis manZilze mxolod sami aTeuli berZnuli
lapidaruli warwera Tu aris moZiebuli1, xolo qarTuli lapidaruli, fre-
skuli da Weduri warwerebis raodenoba asamde aRwevs, afxazuri ki, samwuxarod,
saerTod ar arsebobs.
gaerTianebuli saqarTvelos gaZlierebis pirobebSi istoriuli `afxazTa
samefo~ da dRevandeli afxazeTis teritoria CarTuli iyo erTian qarTul sa-
zogadoebriv-politikur da kulturul-ekonomikur sivrceSi. es
dadasturebulia yvela istoriul wyaroSi, romelic am periodis saqarTvelos
Sesaxeb mogviTxrobs2. afxazeTi da afxazebi, iseve rogorc danarCeni
istoriuli mxareebi da maTi mosaxleoba, Canan gaerTianebuli saqarTvelos
TiTqmis yvela mniSvnelovani politikuri procesis SuagulSi.
afxaz mkvlevarTa erTi nawili dRemde saubrobs XI saukunis qarTul
politikur samyaroSi arsebul `afxazTa~ separatistul moZraobaze, romelic
gamovlinda bagrat IV-is epoqaSi misi naxevarZmis demetre ufliswulis samefo
taxtisaTvis brZolis dros. demetre iyo giorgi I-is vaJi meore qorwinebidan
ovsTa mefis asulis aldesagan, romelic giorgi I-is gardacvalebis Semdeg
afxazeTSi, kerZod, qalaq anakofiaSi cxovrobda. demetres faqtori bagrat IV-is
winaaRmdeg kargad gamoiyena bizantiis imperiam da misi dapirispireba scada
saqarTvelos mefesTan. 1032 wels bizantiis waqezebiT, demetre ufliswulis
irgvliv organizebul iqna SeTqmuleba, romelic iTvaliswinebda bagrat IV-is
taxtidan Camogdebas da demetre ufliswulis gamefebas. z.anCabaZis azriT,
radgan SeTqmulebis centri iyo anakofia, unda vifiqroT, rom
antisaxelisuflebo SeTqmulebaSi monawileobdnen calkeuli afxazi
5. marTalia, am xids mosaxleoba Tamaris xids uwodebs, magram masze dacul qarTul asomTavrul
warweraSi ikiTxeba mefe bagrati, romelic bagrat III unda iyos. ix: T.barnaveli. besleTis xidis
TariRisaTvis. – macne 1970, #6, gv. 143; v.beriZe. kulturis Zeglebi afxazeTSi. – jvari vazisa, 1995, #6, gv. 66;
l. axalaZe. afxazeTis epigrafika rogorc saistorio wyaro (lapidaruli da freskuli warwerebi) I, Tb., 2005,
gv. 181.
6 . . . II ..., gv. 65; . . , . . . . , 2007, gv. 152.
7. . . . . _ . , 1967, gv. 67; qarTuli warwerebis korpusi,
t. II, gv. 30-31; v. silogava. Samegrelo-afxazeTis epigrafika. Tb., 2004, gv. 257-259; l. axalaZe. afxazeTis
epigrafika, rogorc saistorio wyaro, gv. 140-146.
1. T. yauxCiSvili. saqarTvelos berZnuli warwerebis korpusi. Tb., 2004, gv. 59-72.
2. Sdr. . . . XI_XV ., gv. 180-181.
135
feodalebic3. aRniSnul mosazrebas kidev ufro aviTarebs da gansxvavebul
interpretacias aZlevs m.gunba, romelsac ar aeWvebs demetre ufliswulis
SeTqmulebaSi afxazi (m. gunbas azriT, afsua) feodalebis aqtiuri monawileoba,
radgan maT kargad axsovdaT qarTveli feodalebis mier TiTqos mowyobili
sasaxlis gadatrialeba da afxazuri samefo dinastiis CamoSoreba
xelisuflebidan. m.gunbas mtkicebiT, afxaz feodalebs am saqmeSi TavianTi
politikuri interesebi amoZravebdaT.4 sinamdvileSi afxazeTis maSindeli
mosaxleobis damokidebuleba saqarTvelos mefis xelisuflebisadmi kargad
aris gamoxatuli afxazTa erisTavis oTaRo WaWas-Zis saqmianobaSi, romelic
mxarSi edga saqarTvelos mefes da meTaurobda anakofiis alyas. `matiane
qarTlisaÁs~ ucnobi avtoris sityvebiT, `iyo Jami gazafxulisa da bagrat
afxazeTs iyo; moadga anakofias da miswura wasaRebelad... wamovida da moayena
anakofias gare quabulel WaWas Ze oTaRo afxazeTisa laSqriTa.~5 es
politikuri siuJeti aranairad ar iZleva saSualebas, vifiqroT cxumisa da
afxazeTis saerisTavoTa mosaxleobis separatistul ganwyobaze maSindeli
saqarTvelos mefis winaaRmdeg6. piriqiT, am SemTxvevaSi oTaRo WaWas Ze
saqarTvelos mefis erTguli moxele da misi politikuri mxardamWeria. aSkarad
Cans, rom es mxare gacilebiT met erTgulebas iCenda bagrat IV-is mimarT, vidre
saqarTvelos sxva kuTxis feodalebi. bagrat IV-m anakofiis cixe swored oTaRo
WaWas Zis aqtiuri daxmarebiT daubruna saqarTvelos samefos.
afxazi istorikosebis mosazrebas aSkarad ewinaaRmdegeba meore qarTuli
wyaro `giorgi mTawmindelis cxovreba~, romelic mogviTxrobs, bagrat IV-is
mier tradiciulad zamTrobiT afxazeTSi mogzaurobaze. `ganagna raÁ saqmeni mis
Jamisani RmrTismsaxurman mefeman da rameTu mowevnulca iyo Jami zamTrisaÁ, da
Cveulebisaebr TÂsisa warvida afxazeTad, da awÂa bersaca (igulisxmeba patriki
_ avt.) warslvad, rÁaTa mun daizamTros da ganisuenos... da viTarca
warmovemarTeniT da miviwieniT Wyondids, mefe sruliad afxazeTs STaslvad
waremarTa, xolo Cuen episkoposman Wyondidelman ara gangvtevna, rameTu mowafe
iyo berisaÁ~.1 rogorc wyarodan Cans, bagrat IV `Cveulebisaebr~ samefos am
nawilSi xSirad mogzaurobda da samefo saqmeebs ganagebda. yuradRebas
imsaxurebs matianis am cnobis erT konkretuli detali. kerZod, mematiane
erTgan ambobs, rom mefe `warvida afxazeTad~, xolo meoregan akonkretebs `mefe
sruliad afxazeTs STaslvad waremarTa~. safiqrebelia, rom pirvel SemTxvevaSi
afxazeTi gamoyenebulia dasavleT saqarTvelos mniSvnelobiT, xolo meore
SemTxvevaSi sityvebSi: `sruliad afxazeTs~, igulisxmeba sakuTriv afxazeTis
saerisTavo, anu cxumis saerisTavos iqiTa teritoria.
SeiZleba saintereso paraleli gavavloT `giorgi mTawmindelis cxovrebis”
am cnobasa da lixnis warwerebs Soris. cnobili faqtia, rom lixnis warwerebis
erTi nawili Sesrulebulia giorgi mTawmindelis saqarTveloSi mogzaurobis
Semdeg _ uaxloes momdevno periodSi. lixnis cnobil warweraSi kometis
gamoCenis Sesaxeb dasaxelebulia bagrat IV da es faqti daTariRebulia misi
mefobis wlebiT. kometa gamoCenila bagrat IV_is mefobis 38-e indiqtions, e.i.
1066 wels. imave lixnis taZris dasavleTi kedlis Selesilobaze meore
sarTulze, qoredis TaRis marcxena mxares, sarkmelsa da TaRs Soris darCenil
monakveTze moTavsebulia wiTeli saRebaviTa da gardamavali mxedruliT
3 . . . ..., gv. 179. daaxloebiT msgavs azrs aviTareben s.lakoba da o.bRaJba. ixileT:
. , 2007, gv. 151.
4. . . . II , gv. 91.
5. qarTlis cxovreba, t. I, gv. 299.
6. aRniSnuli faqti istoriografiaSi Sefasebulia, rogorc brZola samefo xelisuflebisaTvis. ix.: .
. XI-XV , gv. 180.
1. giorgi mcire. cxovreba giorgi mTawmindelisa. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva da leqsikoni
daurTo i. lolaSvilma. Tb., 1994, gv. 222; .
, . . . ., 1988, gv. 31.
136
Sesrulebuli warwera, romelSic vaCe protospaTari da ipatosi da petrik
patriki da ioane mwignobarTuxucesi arian dasaxelebuli.2 petrik patriki aris
XI saukunis saqarTvelos gamoCenili politikuri moRvawe, mefe bagrat IV-is
ndobiT aRWurvili piri da misi warmomadgeneli bizantiis saimperatoro karze3.
misi Zma iyo XI saukunis saqarTvelos aseve cnobili sasuliero moRvawe ioane
Wyondideli, romelmac Wyondidis saepiskoposo kaTedra daikava wm. giorgi
mTawmindelis rekomendaciiT, rodesac am ukanasknelma uari ganacxada bagrat
IV-is SemoTavazebaze am kaTedris dakavebis Taobaze.4 `giorgi mTawmindelis
cxovrebaSi~ cnoba bagratis afxazeTSi mogzaurobisa da beri patrikis das-
venebis Sesaxeb, paralels poulobs patrikis `sruliad afxazeTSi~ (e.i.
sakuTriv afxazeTSi) CasvlasTan, mis moRvaweobasTan lixnis taZarSi da Semdeg
aqedan bizantiaSi gamgzavrebasTan. swored am movlenebis aRsaniSnavad Seiqmna
lixnis warwera petrik patrikis, ioane Wyondidelisa da vaCes moxseniebiT. imave
lixnis taZris erT-erT warweraSi kurapalatis tituliT dasaxelebulia
giorgi II (1072-1089ww.), bagrat IV-is vaJi, romelic jer kidev yrma yofila.
warweris avtori ufals evedreba: `adide, daicev, gazarde, akurTxe da
dRegrZel-yav da mraval-yvin welni mefobisa misisani~.5 warwera Sesrulebulia
giorgi II-is pirveli gamefebis Semdeg, rodesac igi jer kidev sruliad yrma
iyo.
`giorgi mTawmindelis cxovrebaSi” asaxuli faqti - bagratis mier
`Cveulebisaebr~ afxazeTSi da sruliad afaxazeTSi mogzauroba paralels
poulobs agreTve daviTis istorikosis, Tamarisa da laSa-giorgis droindeli
mematianis Txzulebis cnobebSic. kerZod, bagrat IV-is msgavsad, daviT aRmaSene-
beli, giorgi II, Tamari, laSa-giorgi da saqarTvelos sxva mefeebi `C-
veulebisaebr~ midian `afxazeTSi~, raTa `ganagon saqmeni mandaurni~. aRniSnul
detals imeorebs zemoTdasaxelebuli yvela wyaro, rac kidev erTxel
adasturebs imas, Tu ra did mniSvnelobas aniWebdnen qarTveli mefeebi
saqarTvelos am istoriul kuTxes. Tamaris meore istorikosis sityvebiT: `Jam
gardvidian afxazeTs da ganagian saqmeni mandaurni da moinadirian keTili igi
sanadiro - geguTi da ajameTi~706. meoregan igive istorikosi acxadebs, rom
Tamari xSirad stumrobda cxums, sadac mas erT-erTi sazafxulo rezidencia
hqonda: `xolo mefe Tamar zamTris durs iyvis da zafxulis kolas da celis
tbasa, zogjer gardavidis afxazeTs: geguTs da cxums..~707
sakuTriv afxazeTis mimarT gansakuTrebuli damokidebuleba Cans laSa-
giorgis (1213-1223ww.) saSinao politikaSic. winamorbedTa msgavsad, isic
`mxiaruliTa piriTa movlidis samefosa TÂssa gansagebelTa saqmeTaTÂs.
gardavidis queiTi ajameTs, nadirobdis cxums da afxazeTs, ganagnis saqmeni
mandaurni.~708
amrigad, qarTuli epigrafikuli Zeglebisa da naratiuli Txzulebebis
cnobebi adastureben, rom Tanamedrove afxazeTis teritoria gaerTianebuli
saqarTvelos `erTi migdebuli Soreuli provincia~ ki ar iyo, aramed qveynis
erT-erTi yvelaze mniSvnelovani da wamyvani mxare, sadac gamoCenili saero da
saeklesio pirebi did saeklesio da saero saqmianobas eweodnen. saqarTvelos
mefeebic `Cveulebisaebr~ xSirad Camodiodnen samefos am nawilSi da
`ganagebdnen~ `mandaur~ saqmeebs.
137
afxazi istorikosebi separatistulad ganwyobil afxaz feodalebs xedaven
daviT IV aRmaSeneblisa (1089-1125ww.) da Tamar mefis (1184-1213ww.) drosac, Tumca
amis damadasturebel istoriul faqtebs ver uTiTeben. magaliTad, aseT
mosazrebebs aviTareben z. anCabaZe, S. inal-ifa, m. gunba, st. lakoba da o.
bRaJba709. aRniSnuli Sexeduleba efuZneba daviTis istorikosis Semdeg sityvebs:
`da masve zamTarsa Cavida afxazeTs biWvintamde da ganagna saqmeni mandaurni:
Rirsni wyalobisani Seiwyalna, Semcodeni daipyra da wuarTna; rameTu iyo
zamTari Zneli da Tovli friadi. warmovida mswrafl afxazeTiT...~710. daviTis
istorikosis am sityvebSi arsad Cans, rom afxazeTSi separatistulad
ganwyobili feodalebi iyvnen. piriqiT, daviTi samefo saqmeebis mosagvareblad
midis am mxareSi da Cveulebriv, rogorc saqarTvelos sxva kuTxeebSi, aqac
RirseulT wyaloba misca, xolo uRirsni da codvilni dasaja. es faqti samefo
xelisuflebis mxridan centraluri xelisuflebis ganmtkicebisaTvis
gatarebuli RonisZiebaa, romelic saqarTvelos sxva kuTxeebSi bevrad ufro
meti simkacriT Catarda (magaliTad, kldekaris saerisTavosTan mimarTebaSi),
vidre afxazeTSi.
ufro metic afxazeTis mosaxleobis Tanadgoma saqarTvelos samefo xelisu-
flebisadmi Cans saistorio wyaroebSi, kerZod, laSa-giorgis droindeli
mematianis sityvebiT, rom vTqvaT, giorgi mesames (1156-1184ww.), marTalia,
Zmiswuli demetre da misi momxreebi aujanydnen, magram `afxazeTi, suaneTi da
yoveli samoqalaqo aqunda dawynarebiT~.711 e.i. es mxare erTmniSvnelovnad mxars
uWerda saqarTvelos mefis xelisuflebas.
Mmiuxedavad amisa, afxazi istorikosebi separatistulad ganwyobil afxaz
feodalebs xedaven 1191 wels Tamaris pirveli meuRlis giorgi (iuri) rusis
ajanyebis drosac. samagierod, sagangebod uvlian gverds im faqts, rom am
ajanyebaSi mTeli dasavleT da samxreT saqarTvelo iyo CarTuli: `Seyara
yoveli suaneTi da afxazeTi, saegroi, guria, samoqalaqo, raWa, Takueri da
argueTi~.712 ajanyebaSi aseve CarTuli iyvnen mesxi feodalebi gubaz taoelis
meTaurobiT. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs saqarTvelos samefo taxtisaTvis
brZolasTan da ara erTi romelime mxaris separatistul ganwyobasTan
centraluri xelisuflebis winaaRmdeg. ufro metic, maSindel afxazebs
danarCeni saqarTvelos warmomadgenlebTan erTad Tavisi adgili ekavaT samefo
darbazis ceremonialze da aseve sapatio stumrebis miRebis dros. `istoriani
da azmani SaravandedTan~-is cnobiT, Tamaris winaSe Tanabari uflebebiT
sargeblobdnen herni da kaxni, mesxni da Torelni, SavS-klarj-taoelni, afxazni
da suan-megrel-gurielni, raWa-Takuer-margveliTurT, somxiTarni da a.S.
`istorianis~ cnobiT, `da Seiyarnes zariTa miT gonebiTa zarganÃdiliTa, da
Seiqmna darbazoba. da dasxdes taxtsa zeda oqro-Wedilsa TÂT Tamar, daviT da
Ze maTi giorgi, ...pirvelad miegebnes wina ovsni da yivCayni axalni; da Semdgomad
amisa herni da kaxni; Semdgomad qarTvelni; da Semdgomad mesxni da Torelni,
SavS-klarj-taoelni; Semdgomad somxiTarni; Semdgomad afxazni da suan-megrel-
gurielni Tana raWa-Takuer-margueliTurT, da TviT karvis karsa Ãelisufalni
da Sinaurni.~1
separatistulad ganwyobili afxazi istorikosebis dausabuTebeli
mosazrebebis sawinaaRmdegod metyveleben istoriul wyaroTa monacemebiT
dadasturebuli is faqtebi, rom afxazebi, iseve rogorc sxva kuTxis
qarTvelebi, aqtiurad monawileoben saqarTvelos samefos saxeliT warmoebul
samxedro–politikur aqciebSi, rogorc didgoris (1121w.), aseve Samqorisa (1195w.)
138
da basianis (1203w.) brZolebSi, saqarTvelos samxreT-dasavleTis mimarTulebiT
samefo karis mier warmoebul samxedro operaciebSi, romlis Sedegad
qarTvelebma erTmaneTis miyolebiT aiRes rize, trapezunti, heraklea, limnia da
a.S. (1203-1204ww.). afxazebi Canan laSa-giorgis mier ganZis aRebis dros, xorezmis
Sahis Svilis jalal-ed-dinis winaaRmdeg brZolaSi garnisTan (1225w.), mongolTa
winaaRmdeg dagegmil SeTqmulebaSi koxtasTavze (1246w.) da a.S.
gansakuTrebiT mniSvnelovania maTi monawileoba basianis brZolaSi,
romelsac Tamaris orive istorikosi aRwers: `daawyues razmi, sada – igi
winambrZolad iyo zaqaria mÃargrZeli amirspasalari da axalcixeli Salva da
ivane, da sxuani Torelni, _ wers `istorianis~ avtori; _ da erT kerZo afxazni
da imerni, erT-kerZo amerni da her-kaxni. ...da iqmna omi ficxeli da Zlieri,
romeli Zuel-odesme qmnil iyo mÃneTagan egeviTari omi.~2 analogiurad aRwers
am brZolas Tamaris meore istorikosi TxzulebaSi `cxovreba mefeT-mefisa
Tamarisi~3. am wyaroebidan Cans, rom afxazebi iseve, rogorc danarCeni
qarTvelebi, TavdadebiT ibrZvian TavianTi qveynis TavisuflebisaTvis brZolaSi.
Tamar mefis gardacvalebis Semdegac afxazeTis mosaxleoba politikurad da
samxedro TvalsazrisiT aqtiur Zalas warmoadgenda da istoriuli wyaroebi
maT xSirad asaxeleben sagareo mtrebis winaaRmdeg brZolaSi. mefe laSa-
giorgim ganZis aRebis samxedro operacia oTxi aTasi rCeuli qarTveliT
ganaxorciela, romelTa Soris dasaxelebulia dasavleT saqarTvelos
mxedrobac: `xolo mefesa hyva oTxi aTasi kaci oden, amaT Sina umetes mesxni
iyvnes, rameTu erT kerZo mÃargrZelni dges, da erT kerZo afxazni, dadian be-
dianni da lixT-iqiTni zedmokidebiT urTierTs.~4 aseve TavdadebiT ibrZvis
sakuTriv afxazeTis mosaxleoba erT-erTi sastiki dampyroblis jalal ed-dinis
winaaRmdeg. `da esma ra ese mefesa rusudans, _ wers JamTaaRmwereli, _ mouwoda
yovelTa spaTa TÂsTa, imerTa da amerTa, SanSes mandaturTuxucessa, avags
amirspasalarsa, varams msaxurTuxucessa, her-kaxTa, somxiTarTa, javaxTa, mesxTa,
taoelTa, dadiansa cotnes, kacsa warCinebulsa da saTnoebiansa, afxazTa, jiqTa
da yovelsa imersa samefosa, romelTa TÂTeulad ara ars Jami Tqmad, ...Sekrbes
naWarmagevs simravle uricxÂi, da waravlina mefeman brZolad xuarazmelTa.~5
am movlenebs sagangebod uvlian gverds afxazuri istoriografiis
warmomadgenlebi m.gunba, s.lakoba, o.bRaJba. samwuxaroa, magram faqtia, rom maT
naSromebSi xSiria anbanur WeSmaritebad cnobili istoriuli faqtebis
arcodnis (Tu gamiznuli miCqmalvis?) calkeuli SemTxvevebi. magaliTad,
s.lakobasa da o. bRaJbas azriT, Tamar mefe Turme daviT aRmaSeneblis asulia;
cxumi XI saukunidan hqvia soxums, manamde, TiTqos sebastopolisi erqva; maTi
azriT, qarTuli warwerebi afxazeTSi XI_XII saukuneebidan gvxvdeba, fulis
erTeulebi aq yvela bizantiuri da ucxouria, qarTuli fuli ki mimoqcevaSi ar
yofila, afxazebs saqarTvelos samefos SigniT viTom politikuri avtonomia
hqondaT da a.S.
sinamdvileSi sapirispiro suraTs vxedavT istoriul wyaroebSi. am mxriv
gasakuTrebul yuradRebas ipyrobs numizmatikuri masala. 1983 wels
xelovnebaTmcode l. xruSkovam lixnis sasaxlis gaTxrebze aRmoaCina cnobili
`lixnis ganZi~, romelSic daculi iyo qarTuli monetebis didi raodenoba.1
aRniSnul monetebze amokveTili qarTuli warwerebi miuTiTeben, rom isini
gaerTianebuli saqarTvelos mefeebs bagrat IV-isa (1027-1072ww.) da giorgi II-is
(1072-1089ww.) dakveTiT iyo moWrili.
2 r.qebulaZe. daviT aRmaSeneblis bizantiurtituliani vercxlis monetebi. - saq. muz. moambe, XXXIX. Tb.,1987,
gv.47.
3 . . . .. gv. 76; d.kapanaZe. qarTuli numizmatika. Tb., 1969, gv. 69.
4 aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi am dros qarTul fulTan erTad mimoqcevaSi bizantiuri monetebic iyo.
5 qarTlis cxovreba, t. II, gv. 180.
6 iqve, gv. 192-194.
7 iqve, gv. 58.
1 . qarTuli warwerebis korpusi, t. I, gv. 104-106. sur.
140
daTariRebulia VIII saukuniT. es wyaro mniSvnelovani argumentia im mkvlevarTa
mosazrebis uarsayofad, romelTa mtkicebiT saxeli `laSa~, mxolod XII
saukunidan gvxvdeba qarTul sinamdvileSi.
gaerTianebuli saqarTvelos samefos SemadgenlobaSi afxazeTis aqtiur
politikur da kulturul rolze metyveleben is mravalricxovani qarTuli
kulturis kerebi, romlebic Tanamedrove afxazeTis teritoriaze gvxvdeba.
XI_XIII saukuneebSi kidev ufro gaizarda im saeklesio centrebis mniSvneloba
da roli, romlebic jer kidev `afxazTa~ samefos dros daarsda. miuxedavad
qarTuli eklesiis gaerTianebisa, funqcionirebas agrZelebda afxazeTis
(dasavleT saqarTvelios) sakaTolikoso da kaTalikosi kvlav biWviTaSi ijda.
`wesi da gangebaÁ mefed kurTxevisa~-s (XIIIs) mixedviT, igi monawileobda mefis
kurTxevaSi; ~garigeba xelmwifis karisa~-s Tanaxmad afxazeTis kaTalikosi
saqarTvelos patriaqTan, Wyondidel-mwignobarTuxucesTan da moZRvarT-
moZRvarTan erTad samefo karis, umaRlesi saero xelisuflebis wevri iyo.2
X_XI saukuneebis mijnaze Tanamedrove afxazeTis teritoriaze aSenda axali
taZrebi: lixni, ilori, anuxva, wkelikari, webeldis wm. giorgis, andria
mociqulisa da wm. Tevdores saxelobis taZrebi, romelTa fasadebze DdRemde
SemorCenlia mravalricxovani lapidaruli, freskuli da Weduri warwerebis
nimuSebi, aseve xelnawerebi da saeklesio daniSnulebis nivTebi. aRniSnuli
masala erTmniSvnelovnad miuTiTebs, rom afxazeTi erT-erT wamyvan rols
TamaSobda qarTuli kulturis ganviTarebis saqmeSi. gansakuTrebuli aRniSvnis
Rirsia bediis samonastro kompleqsi. aq imTaviTve Camoyalibda mZlavri
saepiskoposo centri. ~garigeba xelmwifis karisa~-s mixedviT, `amieri bedieli
mosaflavea~, xolo `kurTxeva mironisa~-s Tanaxmad, aseve didi pativiT
sargeblobda bedieli.3
bediis saepiskoposo kaTedraze maSindeli saqarTvelos gamoCenili
saeklesio pirebi moRvaweobdnen. maT Soris aRsaniSnavia ioane bedieli
mTavarepiskoposi _ bagrat IV-is samefo karTan daaxloebuli piri, XI s.
saqarTvelos erT-erTi umniSvnelovanesi saeklesio da politikuri figura.
daviT aRmaSeneblis epoqaSi aq moRvaweobda svimeon bediel-alaverdeli. aseTi
institutis arseboba xazs usvamda saqarTvelos teritoriul da sulier
erTianobas. SemdgomSi svimeoni gaxda Wyondidel-mwignobarTuxucesi, anu meore
piri saxelmwifoSi. is ara marto saeklesio saqmeebs ganagebda, aramed
aqtiurad monawileobda daviTis mier ganxorcielebul saxelmwifoebriv
RonisZiebebSi. mogvianebiT bediis samonastro centrSi moRvaweobdnen nikoloz,
sofron da miqael gonglibaÁsZeni, anton da kirile JuanisZeebi, germane CxetiZe
da sxvebi. maT didi amagi dasdes bediis monasterSi qarTuli kulturis
mZlavri centris Camoyalibebis saqmes.4
aRsaniSnavia iloris taZris lapidaruli warwerebi. rogorc ukve aRiniSna,
isini mogviTxroben taZris mSeneblobis istorias giorgi mTavarepiskoposis,
mRvdel giorgi qoColavasa da adgilobrivi feodalis giorgi gurgeniZis mier.
msgavsi Sinaarsis aris anuxvis taZris epigrafikuli Zeglebi, sadac asaxulia XI
saukunis msxvili feodalis giorgi basilis Zisa da misi Zmebis mier anuxvis
taZris mSeneblobis ambavi.
zogadad, afxazeTis qarTuli epigrafikuli masala iZleva erTmniSvnelovan
suraTs am epoqis afxazeTis socialuri speqtris, mosaxleobisa da politikur-
sarwmunoebrivi mdgomareobis Sesaxeb. warwerebSi dasaxelebulia mosaxleobis
TiTqmis yvela fena: mefeebi, mxaris gamgeblebi, maRali sasuliero wodebis
3 . el.Mmetreveli. masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis. Tb., 1962, gv. 43, 100-101, 169.
722 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 801.
723 . T. beraZe. odiSis politikuri geografiidan, gv. 160.
724 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv.257-258, 801-802.
145
episkoposad bernado moro dainiSna, romelic 1330w. petrus geraldim
Secvala.725
axalma episkoposma imave wels kenterberis arqiepiskoposs da inglisis sxva
saeklesio ierarqebs sagangebo weriliT mimarTa, romlis teqstma dRemde
moaRwia. qvemoT moyvanilia vrceli amonaridi am werilidan, radgan is
umniSvnelovanes cnobebs Seicavs XIV s-is 20-iani wlebis saqarTvelos Sesaxeb:
`ufalo, kenterberis arqiepiskoposo, RvTis madliT mTeli inglisis
samefoSi upirveleso.Aam samefos arqiepiskoposebo da episkoposebo, mogmarTavT
amave samefos TanamoZme petrusi, RvTis nebiT sevastopolis episkoposi qvemo
saqarTveloSi (inferioris Georgianae). aq aris pativmoyvare amaoebiT moculi qalaqi,
sadac daumsaxureblad var daniSnuli umaRlesi mRvdelmTavris neba-surviliT.
rogorc xma dadis, erT dros aq 100 qristiani mihyides sarkinozebs, maT es
qristianebi sarkinozTa qveyanaSi waiyvanes da iq sarkinozebad (muslimebad _
avt.) aqcies.Mme, Cemis mxriv, vewinaaRmdegebi adamianebiT danaSaulebriv vaWrobas,
magram miuxedavad imisa, rom aq mbrZaneblebi qristianebi arian, arc am sakiTxSi
da arc sxvaSi ar migoneben, radgan berZnuli sqizmis mimdevrebi
(marTlmadideblebi _ avt.) arian.... am werilis momtani iahxia de kremona...
imdenad Raribia, rom mTeli misi qoneba sakmarisi ar iqneba naxevari gzisaTvis,
Cemis mxriT arafris micema ar SemeZlo, radgan arc eklesia da arc saxli ar
gamaCnia Tavis Sesafareblad. da arc erTi dinari ara maqvs gasacemi. kviraobiT
romelime Raribi qarTvelisagan Semowirulobas viReb... am qveynis mbrZanebeli,
romelic mTeli saqarTvelos mxedarTmTavaric aris, mzadaa mTeli laSqriT
dasavleTis qristianebTan erTad sarkinozebis winaaRmdeg gasalaSqreblad...
aqaur kaTolikebs sasaflaoc misca, miuxedavad qarTvelTa ori samefos
Cveulebisa, aq gardacvlil kaTolikes ar asxvaveben sqizmatikosisagan. magram
kaTolikebi ver Seeguen sqizmatikosebs da micvalebulebs maTi sasaflaos
gareT marxaven. amis gamo zemonaTqvami sasaflaos micemiT Zalian ganawyenebuli
darCa sqizmatikosi episkoposi da samRvdeloeba, radgan am sasaflaos gamo
kargaven laTinTa dakrZalvis uflebas. Aamis gamo imdenad gaizarda SfoTi, rom
kaTolike laTinTa mier sasaflaos SuagulSi aRmarTuli jvari amoglijes da
aseve laTinTa mier aRmarTuli TxuTmeti saflavis qva daamtvries, laTinebma
xelaxla aRmarTes isini... aqaurma sqizmatikosma mRvdlebma da xalxma
sarkinozTa da iudevelTa xelisSewyobiT episkoposTa episkoposTan
(igulisxmeba afxazeTis kaTalikosi _ avt.) waiRes... dawerilia qalaq sanasto-
polSi, qvemo saqarTvelos samefoSi (in regno inferioris Georgianae). Mmefis wmida edu-
ardis dResaswaulze, uflis welTaRricxvis 1330 wels.~1.
petrus geraldis `qvemo saqarTveloSi~ dasavleT saqarTvelo igulisxmeba.
saqarTvelos qvemo da zemo nawilebad dayofa qarTuli mwerlobis ZeglebSi X-
XI saukuneebidan gvxvdeba, sadac `qvemo~ yovelTvis dasavleT saqarTvelos
niSnavda. srulebiTac ar aris SemTxveviTi, rom `sanastopolis~ kaTolike
episkoposi `qarTvelTa or samefos~, maT Soris, “qvemo saqarTvelos~ samefos
axsenebs. aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos gaerTianeba sul axali
dasrulebuli iyo, magram inglisSi gagzavnili werilis avtorma kargad icis,
rom saqarTvelos es ori nawili erT samefoSia gaerTianebuli.
Ppetrus geraldis `mTeli saqarTvelos jaris mxedarTmTavari~ mamia I da-
diani (1323-1345ww.) unda iyos. Tumca kaTolike episkoposi mTlad zusti veraa.
odiSis erisTavi mxolod dasavleT saqarTvelodan gamoyvanili jaris ufrosia.
es ufleba dadianTa sagvareulos XII-XIIIss-Si Hhqonda daviT narinis
dasavlurqarTuli samefos Camoyalibebamde2. rogorc Cans, giorgi V
725. J Richard . La Papante et Les missions d’Orient au moyen Age, XIII –XV s. Roma, 1977, gv. 178.
1. v. kiknaZe, laTinuri wyaro XIV s.-is saqarTvelos Sesaxeb. - Tbilisis universitetis Sromebi. istoria,
xelovnebaTmcodneoba, eTnografia, 1983, t. 243, gv. 101-103.
2. T.BberaZe. odiSis politikuri geografiidan, gv. 154-156.
146
brwyinvalem dasavleT saqarTvelos SemoerTebis Semdeg mamia I dadianis saxiT
dadianTa sagvareulos es ufleba aRudgina. Aase rom, sruliad saqarTvelos
mefesa da afxazeTis erisTavs Soris odiSis erisTavi, rogorc dasavleT
saqarTvelos mxedarTmTavari Cadga. amis Semdeg afxazeTis erisTavi jer odiSis
erisTavs, rogorc dasavleT saqarTvelodan gamoyvanili laSqris ufross,
xolo Semdeg ki sruliad saqarTvelos mefes emorCileboda. AaseTi viTareba,
rogorc davinaxavT, didxans gagrZelda. amas XIV-XVss. arab avtorTa cnobebic
mowmoben, romelTa mixedviT, afxazeTis saerisTavo odiSis erisTavebisadmia
daqvemdebarebuli.
XIV-XVss-Si saqarTvelos umniSvnelovanesi sanavsadguro qalaqebi foTi da
cxumi odiSis saerisTavoSi Sedioda. es Zalze zrdida odiSis saerTaSoriso
mniSvnelobas. Uufro metic, zogjer odiSis erisTavebi ucxoel
damkvirvebelTa TvalSi TiTqmis damoukidebel xelisuflebad aRiqmebodnen.
iSviaTad, magram mainc situaciis aseTi aRqma oficialur –diplomatiur
xasiaTs iRebda. Ees pirvel rigSi mamluqTa egviptis sasulTnos Seexeba.
Eegviptem Sav zRvaSi Tavisi xomaldebis gagzavnis ufleba 1261-1262 wlebSi
miiRo, rodesac man oqros urdosTan mWidro urTierToba daamyara. mamluqTa
sulTnebi did yuradRebas aqcevdnen saqarTvelosTan zRviT urTierTobas,
radgan saqarTvelos sanapiros gaswvriv erT-erTi sazRvao magistrali gadioda,
romelic egviptes bosforis srutis gavliT Savi da azovis zRvebiT oqros
urdosTan akavSirebda.726Yam sanapiros didi nawili ki uSualod odiSis
erisTavs eqvemdebareboda. swored amitom XIVs-is pirveli naxevridan egviptis
sulTnebma odiSis erisTavebTan pirdapiri diplomatiuri urTierToba
daamyares, rac XIVs-is egvipteli didmoxelis da swavlulis al-muhibis
enciklopediur naSromSi - `maRali terminologiis ganmartebis srulyofa~ -
aisaxa. `qarTvelebs hyavT ori mefe – daviT mefe, romelic Tbiliss ganagebs da
dadiani-mefe, romelic ganagebs suxumsa da abxass... yovel maTganTan mimoweris
wesi naxevar furcelzea, --- wers arabi enciklopedisti, – maRali allahi
dRegrZelyofs mis mefur udidebulesobas, diads, didebuls, mamacs, rainds,
morwmunes, mavans, qristianuli sarwmunoebis didebas, jvris religiuri
sazogadoebis ganZs, qristianobis siamayes, abxazTa, qarTvelTa da jurjanelTa
mefes, mefeTa da sultanTa megobars, yovel maTgans ewodeba qarTvelTa mefe~.727
al-muhibis es cnoba gameorebuli aqvs meore arab enciklopedists al-
kalkaSandis. mis TxzulebaSic aRniSnulia, `rom qarTvelebs hyavT ori mefe,
erTi maTgania Tbilisis gamgebeli da aRniSna al-muhibbim, rom misi saxeli iyo
maSin daviTi. meore suxumisa da abxasis gamgebelia _ es aris yirimis zRvis
samxreTiT mdebare ori qalaqi...maSin mis gamgebels ewodeboda dadiani~.728
al-muhibi 1384 wels gardaicvala, al-kalkaSandi ki 1355-1418 wlebSi cxov-
robda. ase rom, maTi cnobebi dasavleT saqarTvelos erisTavebis dawinaurebis
Sesaxeb erT saukuneze meti xnis realobas asaxavs. drois am monakveTSi, e.i.
XIVs-is 30-iani wlebidan XV s-is 20-ian wlebamde afxazeTis erisTavebi odiSis
erisTavebis daqvemdebarebaSi iyvnen.
1386-1403 wlebSi saqarTvelos Temur-lengi rvajer Semoesia. merve Semosevisas
Temur-lengi dasavleT saqarTveloSic gadavida, magram imereTs ver gascda. ase
rom, odiSisa da afxazeTis saerisTavoebi Sua aziis mrisxane mbrZaneblis
laSqrobebs gadaurCa.
saqarTveloSi Temur-lengis pirveli laSqrobisTanave dasavleT saqarT-
veloSi mefobis maZieblebi gamoCndnen, romlebic dasavlurqarTuli samefos
aRdgenas Seecadnen. iniciativas, erTi mxriv, miqel mefis STamomavlebi, meore
147
mxriv, dasavleT saqarTveloSi samefo ojaxidan daniSnuli mefisnacvlebi
iCendnen. vaxuSti bagrationis cnobiT, 1387 wels daviT narinis SvilTaSvili
aleqsandre gelaTSi mefedac ki ekurTxa, magram dasavleT saqarTvelos, maT
Soris afxazeTis da odiSis erisTavebis mxardaWera ver miiRo, vinaidan isini
saqarTvelos mefis erTgulebad darCnen.729
aleqsandre ufliswulis gardacvalebis Semdeg dasavleT saqarTvelos
samefo taxtis dakavebas misi Svili Seecada. dasavleT saqarTvelos erisTavebma
mis morCilebazec uari ganacxades. maSin giorgi aleqsandres Zem dasavleT
saqarTvelos erisTavebs Soris upirvelesis odiSis erisTavis winaaRmdeg
gailaSqra. `ganizraxa aman giorgi brZola vamiy dadianisa, rameTu ukeTu
sZlios da daimorCilos igi, sxuanica yovelni daipyras, - wers vaxuSti
bagrationi. - Semoikribna spani imerTani, warvida da STavida odiSs. dResa
erTsa ewyo vamiy dadiani da Zlierisa brZolisa Semdgomad iZlia spani imerTa
da mohkles megrelTa mefe giorgi, q-sa CtJb (1392)~.730
aq moxseniebuli vamiyi aris vamey II dadiani (1384-1396ww.). odiSis am erisTavs,
rogorc dasavleT saqarTvelos laSqris meTaurs, erT-erT pirvels jiqebis
saxiT dasavleT kavkasiis mTielTa stiqiasTan SebrZoleba mouxda. es stiqia am
dros Zalas ikrebda da dasavleT saqarTvelos barisaken gaWras cdilobda.
saqarTvelos baris urTierToba saqarTvelosa da misi momijnave CrdiloeT
kavkasiis mTianeTTan antikur xanasa da Sua saukuneebSi saqarTvelos istoriaSi
udides rols TamaSobda. drodadro bari Tavis ekonomikur da politikur
zegavlenas mTian regionebze avrcelebda, zogjer ki, piriqiT, mTa bars utevda.
mTis bolo Seteva XIV-XV saukuneebidan daiwyo, rodesac CrdiloeT kavkasiaSi
geopolitikuri viTareba radikalurad Seicvala. am droidan monRolebis mier
viwro xeobebSi Serekili CrdiloeT kavkasiis mosaxleoba Tavisi danakargis
anazRaurebas samxreT kavkasiis qveynebis, pirvel rigSi, saqarTvelos
teritoriis xarjze Seecada. dasavleT kavkasiis mTielTa Semoteva erT–erTma
pirvelma Crdilo-dasavleT saqarTvelom (Tanamedrove soWi-tuafses monakveTi)
ganicada.
X-XIII ss-Si Crdilo-dasavleT saqarTvelos sazRvari, romelic am seqtorSi
afxazeTis saerisTavos sazRvars emTxveoda, md. nikofsiaze gadioda. am mdinaris
Crdilo-dasavleTiT qerCis srutemde da azovis zRvamde, kavkasionis mTianeTis
kalTebze Cerqezul-adiRuri modgmis tomebi cxovrobdnen. maT qarTvelebi
jiqebs da qaSagebs uwodebdnen, xolo dasavleT evropelebi jiqebs da
Cerqezebs.
qarTul saistorio wyaroebSi nikofsia, rogorc saqarTvelos ukiduresi
Crdilo-dasavleTis mijna, ukanasknelad giorgi brwyinvalis Zis daviT IX-s
(1346-1360ww.) mefed kurTxevisas ixsenieba. vaxuSti batoniSvili werda: `xolo
Semdgomad mefis giorgisa dajda Ze misi daviT mefed. Semokrbnen kaTalikoz-
episkoposni da didebulni nikofsiiT, speriT, darubandamde da akurTxes
mefed~1.
jiqebi Sav zRvaze mekobreobiT jer kidev antikur xanaSi iyvnen cnobilni.
IX-XIIIss-Si jer afxazeTis samefos, Semdeg ki erTiani saqarTvelos siZlieris
dros, Sav zRvaze jiqTa mekobreoba minimumamde davida. saqarTvelos
Znelbedobis xanaSi XIII-XIVss-Si maTi aqtiuroba Sav zRvaze xelaxla gaizarda.
amas kidev erTi momenti daemata. am droisaTvis dasavleT kavkasiis mTielebi
saqarTvelos morCilebidan gamovidnen da misi Crdilo-dasavleT nawilis
xarjze teritoriuli gafarToeba daiwyes.
vamey II dadianis (1474-1482ww.) jiqeTSi laSqrobis Sesaxeb cnoba xobis
monastris ekvderis lapidarulma warweram Semogvinaxa:.,,... erisTavTerisTavma da
2 . eq. TayaiSvili. arxeologiuri mogzauroba samegreloSi. _ Zveli saqarTvelo, III. Tb., 1913-1914, gv. 132-
133.
3 . p. ingoroyva. giorgi merCule, gv. 149-150; k. berulava. afxazeTis istoriuli adgilebi. Tb., gv. 77.
731 . T. beraZe. `gagari~ da ~uRaRis~ etimologiisaTvis. _ macne, istoriis... seria, 1973, # 1, gv.122-123.
732 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 275, 804-805.
733 . iqve, gv. 278.
149
mamia II dadianis daRupvam samefo kari Zalze SeaSfoTa. saqarTvelos mefem
mamia II dadianis mcdelobaSi misi nebarTvis gareSe SeWriliyo afxazeTis
saerisTavoSi, qveynis daSlis saSiSi simptomi dainaxa da reaqciamac ar
daayovna. aleqsandre I laSqriT dasavleT saqarTveloSi gadavida da odiSSi
Sevida... `xolo STasrulsa odiSs moegeba mefesa Ze mamia dadianisa liparit da
iTxovda Sendobasa, ukeTu scoda raÁ mamaman misman. Seundo mefeman, rameTu iyo
tkbil da mowyale da ararai vis avno; garna liparit, _ werda vaxuSti
bagrationi,_ aRiyvana pativsa mamisasa. merme warvida afxazeTs da wariyvana
liparit dadiani, moegeba SarvaSiZe da daemorCila brZanebasa missa, viTarca
pirvelTa mefeTasa. ganagna muneburni da daamSÂdna igini da movida quTaTiss.
Semokrebuli imer-amerTa didebulTa da kaTalikozTa da episkoposTagan
ekurTxa mefed mun.~734
aleqsandre didis am samxedro eqspediciis Semdeg mSvidoba dasavleT
saqarTveloSi TiTqmis oTxi aTeuli weli ar darRveula.
1453 wels osmalo-Turqebma konstantinopoli aiRes da aTaswlovanma
bizantiis imperiam arseboba Sewyvita. imave wels, zafxulSi edirneSi (adri-
anopolSi) dabrunebul mehmed II-s SavizRvispireTis qristianuli qveynebis
warmomadgenlebi estumrnen. zogierTi istorikosi maT Soris saqarTvelos
warmomadgenlebsac asaxelebs. ingliseli s.ransimenis mixedviT, sulTnis kars
ewvivnen `samegrelos, imereTis mTavris dadianis,” xolo Turqi istorikosis
m.kirzioRlus cnobiT, `gurielis, megrelebis da abazebis~ elCebi.735
orive avtori bizantieli istorikosis dukas Txzulebas eyrdnoba. aq 1453
wels mehmed meoresTan misul elCebs Soris dasaxelebuli arian:
`trapizonelebi da yvela isini, vinc pontos zRvasTan cxovroben~736. rogorc
vxedavT, am elCebs Soris saqarTvelos warmomadgenlebi saerTod ar Canan.
bizantiis imperiis dacemis Semdeg saqarTvelos zRvispireTs osmaleTi dae-
muqra. vaxuSti bagrationi osmalo-Turqebis pirvel Tavdasxmas 1451 wliT
aTariRebs, m.kirzioRlus da m.svaniZes miaCniaT, rom Tavdasxma 1454 wels moxda.
aseTi Sesworebis safuZvlad am istorikosebs mohyavT italiuri wyaroebi,
romlebSic 1454 wels osmaleTis samxedro flotis Sav zRvaze reidia
aRwerili, rodesac am flotma savastopoli, igive cxomi, dRevandeli soxumi
gadawva.737
vaxuSti bagrationis cnobis aseTi gadaTariReba samarTliani unda iyos.
DdRevandel soxumze osmalebis, Semdeg ki afxazebis Tavdasxmis Sesaxeb erT-
erTi cnoba 1454 wlis meore naxevarSi SavizRvispireTidan genuaSi gagzavnili
konsulis jerardo pinelis werilma Semogvinaxa: `me Cavibare savastopolis
konsu-
loba... davyavi iq mcire xani..., – vkiTxulobT am werilSi, _ moulodnelad mas
Tavs daesxnen afxazebi da mosaxleoba mTlianad gaiqca, raTa Tavi gadaerCina.
mec maT mivbaZe, afxazebs undodaT umetesoba tyved waeyvanaT. garda amisa,
gacnobebT, rom Cems Casvlamde Turqebi daesxnen da gaZarcves es qalaqi~.738
ufro adrindeli italiuri wyaros cnobiT, osmalo-Turqebma soxumis
navsadgurSi genuelTa erTi savaWro xomaldi dawves, meore ki nadavlad
waiyvanes. maT am qalaqSi mcxovreb genuel vaWarTa erTi nawili daatyveves,
meore nawilma ki Tavs gaqceviT uSvela.739
734 . iqve.
735 . . . 1453 . ., 1983, gv. 150; MM. Kirzioglu. Osmanlilar in Kafkaz –
Eleri ni fethi (1451-1590). Ankara, 1976.
736 . Ducae Michaelis. Historia Byzantina, Patrol gia Graeca, t. CLYII, gv.128.
737 . MM.Kirzioglu. Osmanlilar..., gv. 6-7; . . (
). И , 1982. ., 1985, . 107-111.
738 . Codice diplomatice delle colonie Tauro-Ligurt durante la signoria dell ufficio di S.
Giorgio, ed. A. Vigna, Parte II, ASLSF,VII, 1871, gv. 317-318.
739 . iqve, gv.102-103.
150
vaxuSti bagrationi afxazebis mier soxumis darbevis Sesaxeb arafers wers,
magram aRniSnavs, rom osmalebma am Tavdasxmis dros mTeli afxazeTis
saerisTavo daarbies. `gamovidnen ormocda aTni katarRani savseni spiTa..., –
wers swavluli batoniSvili, – da aRaoxrnes da moswyÂdnes cxomi da afxazeTi
da zRÂs pirni. ukun iqcnen da warvidnen. amis mcnobeli mefe giorgi (erTiani
saqarTvelos bolo mefe giorgi VIII _ 1445-1466ww. _ avt.) warvida moswrafed,
aramed vera raÁsaRa ewia. garna mkÂdrnive dasxna da uqmna simagreni da ganagna
muneburni da movida geguTs~.740 `ganagna~ afxazTa ajanyebis CaxSobasac
gulisxmobs, romlis drosac maT, rogorc vnaxeT, cxomi sastikad daarbies.
1454w. genuelebi cxumSi SemTxveviT ar aRmoCenilan. am droisaTvis qalaqSi
genuelTa savaWro faqtoria arsebobda.
giorgi VIII erTiani saqarTvelos bolo mefe aRmoCnda. qveynis politikuri
daSla samcxe-saaTabagos erisTavis saxlSi dapirispirebam daaCqara. 1448 wels
samcxis aTabags aRbuRa jayels erisTavTerisTavoba biZam yvaryvarem CamoarTva.
gadayenebulma aTabagma daxmareba saqarTvelos mefes sTxova. giorgi VIII
laSqriT samcxeSi gaemarTa, `yuaryuare moegeba mefesa da ityoda ucodvel
yofasa, aramed mefeman aRiyvana kualad aRbuRave pativsa aTabagobisasa~. 1451
wels aRbuRa gardaicvala da saqarTvelos mefem aTabagoba mis biZas yvaryvare
II jayels daumtkica. yvaryvare madlierebis nacvlad samcxis saaTabagos
erTiani qarTuli samefodan gamoyofisaTvis samzadiss Seudga.741 saqarTveloSi
Sinaomi gardauvali Canda, rodesac qveyanas romis papis elCi ludoviko
bolonieli ewvia. man qarTvelebs antiosmalur koaliciaSi monawileobis
miReba SesTavaza.
konstantinopolis dacemas (1453w. 29 maisi) gamoxmaureba mTel msoflioSi,
upirveles yovlisa, qristianul samyaroSi mohyva. dasavleT evropaSi
antiosmaluri koaliciis Seqmnis idea gaCnda, romelic osmalebisgan
konstantinopolis gaTavisuflebas da bizantiis imperiis aRadgenas
iTvaliswinebda. am ideis sulisCamdgmeli romis papi kalisto III iyo. man am
koaliciaSi osmaleTis mezobeli qveynebis Cabmis mizniT 1456_1460ww. elCi
ludoviko bolonieli aRmosavleTSi orjer gamoagzavna.
saqarTveloSi gaerTianebuli ZalebiT osmalebTan brZolis idea imdenad
momxibvleli aRmoCnda, rom romis elCis SuamavlobiT saqarTvelos mefesa da
samcxis aTabags Soris droebiTi dazaveba moxda. ludoviko bolonielma
saqarTvelos garda osmalTa mowinaaRmdege mezobeli qveynebi moiara da isinic
antiosmalur koaliciaSi monawileobaze daiTanxma. bolos aRmosavleTis
qveynebis elCebi saqarTveloSi Seikribnen da ludoviko bolonielTan erTad
dasavleT evropaSi gaemgzavrnen. yvaryvare II jayelma dasavleT evropaSi
sakuTari elCi gaagzavna. saqarTvelos sxva erisTavTerisTavebic am droisaTvis
TiTqmis damoukideblad grZnobdnen Tavs. amis miuxedavad maT dasavleT
evropaSi elCebi ar gagzavnes da TavianT warmomadgenlad sruliad
saqarTvelos elCs miiCnevdnen. am elCobasTan dakavSirebuli laTinurenovani
dokumentebiT qarTveli erisTavTerisTavebis saxelebisa da saerisTavoTa
dadgena xerxdeba. es ki XV s_is 50-ian wlebSi dasavleT saqarTveloSi
politikur ZalTa ganlagebis zustad aRdgenis saSualebas iZleva.
saTanado laTinurenovani dokumentebis analiziT irkveva, rom dasavleT
saqarTvelos did nawils _ imereTs, raWa_leCxums, svaneTis met nawils
aleqsandre I didis Zmiswuli bagrati ganagebda, romelic “mefis“ tituliT
moixsenieba. saqarTvelos samxreT_dasavleT SavizRvispireTi guriis
saerisTavoSi Sedioda, romelsac qarTuli saistorio wyaroebisTvis ucnobi
mamia (mania) gurieli ganagebda; “markizis“ tituliT moixsenieba. am
laTinurenovan dokumentebSi odiSis erisTavi bediani “bendianis” saxeliT Tu
740 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 284.
741 . iqve, gv. 284, 704-705.
151
tituliT moixsenieba. am dokumentebis mixedviT, odiSis erisTavTerisTavs Zveli
tradiciiT afxazeTis erisTavic emorCileboda. amitom bediani zogierT
dokumentSi rogorc “samegrelosa da afxazeTis mefe” (Bendas rex Mengrelia et
Abasiae) ixsenieba. amis miuxedavad, afxazeTi saqarTvelos mainc calke
administraciul_teritoriul erTeuls warmoadgenda. amitom saTanado
dokumentebSi dukas tituliT afxazeTis erisTavi rabia (Rabia dux Anocaciae )
gvxvdeba1.
XIII_XV saukuneebis italiur dokumentebSi odiSis erisTavs “bedians”, “ben-
dians” uwodeben. antiosmalur koaliciasTan dakavSirebiT trapizonis impera-
toris burgundiis dukasadmi 1460 wels gagzavnil werilSi bediani SvilTan er-
Tad moixsenieba. imave wels yvaryvare II jayelis, “anu saqarTvelos hercogis”
veneciis doJisadmi gagzavnili weriliT dgindeba am bedianis vinaoba. aq
“bedians” de la chan de liparit” ewodeba2. eWvs gareSea, rom es aris liparit II
dadiani (1414_1470ww.). misi “Svili” aris Samadavle dadiani (1470_1474ww.),
romelic, rogorc Cans, mamasTan erTad ganagebda saerisTavos3.
cnobilia, rom odiSis mTavarTa pirveli dinastia bedian I dadianidan modis,
romelic odiSis saerisTavos XIII s_is 80_ian wlebSi da XIV s_is dasawyisSi
ganagebda.4 safiqrebelia, amis Sesaxeb cnoba sul cota ori saukune SemorCa.
amitomac iyo, rom italielebi XIV_XV saukuneebSi odiSis erisTavebs bedianis
saxeliT moixseniebdnen.
saqarTvelos da aRmosavleTis qveynebis elCebis evropuli misia warumate-
beli iyo. dasavleT evropa erTiani ZaliT osmalebis winaaRmdeg brZolisaTvis
mzad ar aRmoCnda. antiosmaluri koaliciis CaSlis Semdeg saqarTveloSi
Sinaomma axali ZaliT ifeTqa. iniciativa kvlav yvaryvare II jayelma gamoiCina.
man saqarTvelos mefis giorgi VIII_is winaaRmdeg 1462 wels TeTrbatknianTa
mbrZanebeli uzun_hasani moiwvia, romelic qarTlSi SemoiWra. uzun_hasanis
laSqrobiT dasavleT saqarTvelos mefisnacvalma bagratma isargebla. man
aRuTqva Tavisufleba erisTavebs da cixe_simagreebSi Tavisi mecixovneebi
Caayena. `amisTÂis mosces dadian-gurielman afxazTa da suanTa piri mtkice
mefed yofisa imereTs~,742 - wers vaxuSti batoniSvili. 1463 wels bagratma
quTaisis axlos CixorTan giorgi VIII daamarcxa. gamarjvebuls quTaisSi
“moerTnen dadian_guriel_afxazni da suanni da akurTxes, sruliad imerTa (e.i.
dasavleT saqarTvelos _ avt.) saTno CinebiTa mefed... iqmna imereTi mieriT erT
mefed da oTx samTavrod anu saTavadod, rameTu miiRo dadianman odiSi,
gurielman guria, SarvaSiZem afxazni da jiqni da gelovanman suaneTi, da bagrat
mefobda maT zeda esreT~743. bagrati mxolod dasavleT saqarTvelos mefed
didxans ar darCenila. 1466 wels is aRmosavleT saqarTveloSi gadmovida da
Tavi sruliad saqarTvelos mefed gamoacxada. istoriaSi is bagrat VI_is
saxeliT Sevida. igi realurad mxolod dasavleT saqarTvelos da Sida qarTls
flobda. kaxeTs giorgi VIII daeufla, romelmac safuZveli damoukidebel
kaxeTis samefos Cauyara. qvemo qarTlSi aleqsandre didis SviliSvili
konstantine II dimitris Ze gabatonda, romelic bagrat VI_is uzenaesobas
aRiarebda. samcxe_saaTabago ki faqtobrivad damoukidebel samTavros
warmoadgenda.
1477 wels bagrat VI-is winaaRmdeg vamey II dadiani (1475_1482ww.) gamovida.
“Semoikribna afxazni da gurieli da uwyo kirTeba, oxreba da dapyroba
1. m. TamaraSvili. istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris, gv. 50_52, 56__63, 594_598; qarTuli
diplomatiis istoria. Tb., 2003, gv, 364-374; Fallmerayer. Geshichte des Keisertums von Trapezuna. Munchen, 1827,
gv. 265; W. Miller. Trebizond, the last greece empire. London, 1926, gv. 96.
2. d.paiWaZe. evropis qveynebis antiosmaluri koalicia da saqarTvelo. Tb., 1989.
3. T. beraZe. odiSis saerisTavo XVI_XVIss. - samegrelo..., gv.147_148.
4. iqve.
742 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 805
743 . iqve, gv. 806.
152
imereTsa”. saqarTvelos mefis sapasuxo reaqciam ar daayovna. bagrat VI didi
laSqriT odiSisken gaemarTa, vamey II dadiani daamarcxa da daimorCila744.
qarTlisa da dasavleT saqarTvelos mefe bagrat VI 1478 wels gardaicvala.
qarTlSi samefo taxtze konstantine II (1479-1505ww.) avida. dasavleT saqarT-
veloSi ki gamefebas bagrat VI_is vaJi aleqsandre Seecada. man mefed kurTxevi-
saTvis “mouwoda dadian_gurielsa, SarvaSiZes da gelovansa~, magram maT vamey II
dadianis meTaurobiT morCilebaze uari ganucxades da dasavleT saqarTveloSi
konstantine II moiwvies. konstantinem dasavleT saqarTvelos erisTavTa daxmare-
biT quTaisi daikava da qarTlisa da dasavleT saqarTvelos samefo mcire xniT
aRadgina. mokavSireni axla ukve mTeli saqarTvelos gaerTianebaze ocnebobdnen
da pirvel rigSi samcxe_saaTabagos SemoerTebas Seecadnen. vamey II dadiani
dasavleT saqarTvelos laSqriT konstantine II_s 1481 wels samcxis aTabagTan
brZolaSi daexmara, ris Sedegad mefem samcxe da javaxeTi daimorCila745.
konstantine II sruliad saqarTvelos mefe gaxda. man `moimorCilna imerelni,
odiSarni, afxazni, msaxurebda aTabagi da morCilebdes kaxnica~.746 1483 wels
konstantine II aradeTTan brZolaSi yvaryvare III aTabagTan damarcxda.
aleqsandre bagratis Zem amiT isargebla, quTaisi daikava da mefed ekurTxa.
maSin odiSis axalma erisTavma liparit II dadianma (1482_1512ww.) dasavleT
saqarTveloSi konstantine II kidev erTxel moiwvia. 1487 wels konstantine II
laSqriT dasavleT saqarTveloSi gadavida, liparit II dadianisa da dasavleT
saqarTvelos sxva erisTavebis daxmarebiT quTaisis da dasavleT saqarTvelos
sxva umniSvnelovanesi cixe-simagreebi kidev erTxel daikava, Tumca dasavleT
saqarTvelos sabolood SemoerTeba verc axla moaxerxa. 1488 wels aRmosavleT
saqarTveloSi iranis mbrZanebeli iakub xani SemoiWra da qarTlis mefe masTan
sabrZolvelad gaemarTa. aleqsandre bagratis Zem amiT isargebla, quTaisis da
saerTod imereTis cixe_simagreebi daibruna, Semdeg “daezava dadian_gurielsa.
amiT daimSvida imereTi da daipyra umtkicesad da daimorCilna afxazni da
suannica”747. amis Semdeg aleqsandre imerTa mefem dasavleT saqarTveloSi
Zalaufleba sabolood ganimtkica.
1490 wels konstantine II sagangebod mowveul samefo darbazs saqarTvelos
aRdgenisaTvis brZolis gagrZelebis Taobaze rCevas daekiTxa. samefo darbazma
mefes aseTi brZolis ukeTesi droisaTvis gadadeba urCia748. amis Semdeg
qarTlis mefe kaxeTisa da imereTis mefeebs, agreTve aTabags Seurigda, riTac
saqarTvelos faqtobrivi daSla gaformda.
XVs_is II naxevris dasavleT saqarTvelos politikuri istoriis gadmoce-
misas aucilebelad unda SevexoT samecniero literaturaSi damkvidrebul
mosazrebas e.w. “sabedianos” Sesaxeb. am mosazrebis Tanaxmad, XVs_is 50_70_ian
wlebSi arsebobda naxevrad damokidebeli politikuri erTeuli “sabediano,”
romlis mTavari bediani Tavis xelqveiT dasavleT saqarTvelos zRvispireTis
saerisTavoebs - gurias, odiSs da afxazeTs aerTianebda. es mosazreba
pirvelad iv. javaxiSvilma gamoTqva da Semdeg araerTma istorikosma
gaimeora749. rogorc gairkva, “sabediano”, saerTod ar arsebobda da misi
dasaxeleba antiosmaluri koaliciis Sesaxeb SemorCenili dokumentebis
araswori interpretaciis Sedegia.
752 . . . . -
, . IX. , 1875, gv. 410-432;
. ; х , . . dasax. naSromi, gv. 820-838;
. . dasax.
naSromi, gv. 22-29.
753 . . . Мореплавание..., gv. 46.
754 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv.828-829.
755 . . . , gv. 48-59.
756 . Badoer Ll. libero dei conti di Giaccn o Badoer ( Constantinopoli 1436-1440), testo a cura di
Derini e.T.Bertele(I1 muovo Ramuse , III). Roma,1956, gv. 59.
155
23,25 perpera gadauxades. ori dRis Semdeg amave vaWarma didi raodenobis cvili
savastopolidan Casuli italieli vaWrisgan SeiZina.757
XIII saukunis 60-ian wlebidan Sav zRvaze vaWrobaSi pirveloba genuis xelSi
gadadis. 1267 wels genuam bizantiis keisrisgan konstantinopolis gareubanSi
peraSi(galaTaSi) savaWro faqtoriis daarsebis ufleba miiRo. male genuelebi
qalaq soldaiaSi (dRevandeli sudaki) dasaxldnen. 1270-1275 wlebSi maT
dRevandeli feodosiis adgilas (yirimSi) - kafaSi axalSeni daarses, romelic
mokle xanSi vaWrobis msoflio centrad gadaiqca. momdevno naxevari saukunis
manZilze mTeli SavizRvispireTi genuelebis savaWro faqtoriebiT daifara. maTi
xomaldebi kaspiis zRvazec dacuravdnen. genuelTa savaWro faqtoria
daaxloebiT Svidi aTeuli wlis manZilze iranis ilxanTa saxelmwifos
dedaqalaqSi TavrizSic arsebobda, didi savaWro interesebi saqarTvelos
zRvispireTSic hqondaT.
XIII_XV saukuneebis saqarTvelo-genuis savaWro urTierTobiT da saqarT-
velos zRvispireTSi genuelTa faqtoriebiT mravali istorikosi dainteresda.
istorikosebs pirvel rigSi aseTi faqtoriebis arseboba afxazeTis Tanamedrove
teritoriaze ainteresebdaT. maTi azriT, dRevandel afxazeTSi XIV-XV sau-
kuneebSi genuelebs sul cota aTi savaWro faqtoria hqondaT.758 am mosazrebis
avtorebi ZiriTadad XIV-XV saukuneebis sazRvao rukebs eyrdnobian. maT aseT
faqtoriad yvela is dasaxelebuli punqti miaCniaT, romlebic am rukebze engur-
fsous monakveTzea datanili. zogierTi avtori kidev ufro Sors midis da
genuelTa savaWro faqtoriad miiCnevs iseT geografiul punqtebs, romelTa
saxelwodebebs ”italiuri JReradoba gaaCniaT.” ase, magaliTad, k. kudriavcevma
aseTi “JReradobis” gamo genuelTa savaWro faqtoriad miiCnia “olaguane” maSin,
rodesac es toponimi sityvasityviT `saqvevres~, “qvevrebis adgils”_marans
niSnavs. igive avtori a. fadeevTan erTad genuelTa kidev erT savaWro
faqtorias “santanjelos” asaxelebs, romelic TiTqos md. enguris marjvena
napirze, maRal mTaze mdebareobda. sinamdvileSi am adgilis saxelwodebas -
“saTanjos” da iq mdgar VIII_X saukuneebis cixe-darbazs genuelebTan saerTo
araferi aqvs. unda iTqvas, rom msgavs mosazrebaTa mizezs SavizRvispireTSi
genuelTa savaWro faqtoriebis mowyobis principebis arcodna warmoadgens.
SavizRvispireTis genuelTa savaWro faqtoriebs adgilobriv
xelisuflebasTan sxvadasxva damokidebuleba hqondaT. saerTo iyo is, rom
faqtoriis arseboba genuelebisTvis aucileblad TviTmarTvelobas
gulisxmobda. aseTi TviTmmarTveloba sakuTar eklesias da sasaflaos
gulisxmobda.
XIV-XV ss-Si genuelebi baTumsa da foTSi cxovrobdnen. isini am qalaqebSi
TviTmmarTvelobiT ar sargeblobdnen da Sesabamisad arc faqtoria gaaCndaT.
saqarTvelos zRvispireTSi am saukuneebSi TviTmmarTveloba genuelebs mxolod
cxumSi hqondaT, sadac saqarTvelos zRvispireTSi maTi erTaderTi faqtoria
iyo.
cxumSi, igive savastopolSi genuelebi pirvelad 1280 wels arian
damowmebuli. am wels soxumSi erTma italielma meorisagan savaWro xomaldi
,,Mugetto” (,,SroSana”) iyida. misi yidva-gayidvis aqti adgilze italielma
notariusma daamtkica. 1289 wels es xomaldi xelaxla gaiyida da am axalma
759 . Actes des notaires Genois de Pera et de Caaf de la fin du XIII e siecle, ed. G. Bratianu,
Bucarest. 1927, gv. 177.
760 . . . e..., gv. 99.
761 . W. Heyd, Historie du Commerce de Levant au Moyen-Age, t. I, Leipzig, 1923, gv. 192.
762 . J. Richard La Papante et les missions d’ orient au moyen age, XIIIe-XVe s. Roma, 1977, gv. 185.
763 . . . ..., gv. 22.
157
kacisagan Semdgari sagangebo komiteti irCevda, Semdeg ki maT proteqtorebi
amtkicebdnen. 1456 wlidan genuidan konsulebis SavizRvispireTSi gamogzavna
Sewyda. yvela maTgans, maT Soris savastopolis konsuls kafas konsuli
niSnavda764.
XIV-XV ss-Si genuelTa savaWro faqtorias cxumSi navsadguris piras
patara ubani eWira. faqtoriis saTaveSi konsuli idga. Tavdapirvelad sakonsu-
los administracia konsulisagan, notariusisa da sasamarTlos mdivnisagan
Sedgeboda. administracia gasamrjelos kafadan iRebda. kafas xelisufleba
ixdida im saxlis qirasac, romelSic konsuli cxovrobda. SemdegSi
savastopolis faqtoriis administraciis Semadgenloba da misi dafinansebis
wesi Seicvala. 1449 wlis kafas wesdebis mixedviT savastopolis konsuli Tavis
sasargeblod am qalaqSi genuelebis eqsportis da importis Rirebulebis 1%-s
krebda. konsuli Semosuli TanxiT faqtoriis notariuss, anu mdivans,
Tarjimans da Sikriks inaxavda765. sasamarTlo, romelsac konsuli
Tavmjdomareobda, genuis kanonebis safuZvelze genuelebs Soris davas wyvetda.
1456 wlamde savastopolis konsuli erTi wliT genuaSi iniSneboda. is
cxumSi kafas gavliT Cadioda. konsuls genuidan Tan mohqonda sagangebo
,,patenti”, romelic mis rwmunebebs _ ufleba-movaleobas adasturebda. genuis
arqivSi ramdenime aseTi patentia SemorCenili. 1455 wels genuis wm. giorgis
bankis proteqtorebma savastopolis konsulad ambrojio de poco daniSnes da
mis saxelze patenti gasces. “proteqtorebi salams giTvlian pativcemul da
Rirseul batonebs, qalaq kafas konsuls, xazinadrebs da zarafxanis moxeleebs,
agreTve genuis konsuls savastopolSi, genuelTa qonebis mflobelebs am
qalaqSi, maT, vinc Cadis, an Cava am qalaqSi, _ vkiTxulobT patentSi, _ radgan
Cven avirCieT^ da davamtkiceT savastopolSi genuelTa da genuelTa qonebis
mflobelTa, agreTve Casul movaWreTa da momavalSi vinc Cava da ivaWrebs am
qalaqSi, keTilgonieri vaJkaci, genuis moqalaqe ambrojio de poco, sruli
xelisuflebiT, ufleba_mosilebiT, gasamrjeloTi, pativiT da SemosavliT,
romelic ekuTvnis am Tanamdebobas, erTi wliT an kidev met-naklebi droiT
Cveni nebis Sesabamisad... Cven gamovagzavneT TqvenTan xsenebuli ambrojio
genuelTa konsulad savastopolSi, raTa Tqven miiRoT is da epyrobodeT mas
keTilganwyobiT da alersiT, rogorc saWiroa da daemorCiloT mas
yvelaferSi, iseve rogorc Cven, rac Seesabameba mis Tanamdebobas. radgan Cven
winaswar viwonebT yvela mis gamotanil ganaCens, gadawyvetilebas da
dadgenilebas, romelic Sedis mis kompetenciaSi, Tu amas konsuli ambrojio
gamoitans Tanamdebobis Sesabamisad da Cveni saxeliT imoqmedebs kanonierad.
amieridan gavalebT Tqven, rom daTqmul dros gadauxadoT konsul ambrojios
Sesabamisi gadasaxadi da gamosaRebi”766.
XIV s-Si genuelebi savastopolis faqtoriaSi genuis qalaq-saxelmwifos sa-
sargeblod baJis saxiT Semotanili da gatanili saqonlis Rirebulebis 0,5%-s
ixdidnen. XV s-Si aseTi baJi orjer gaizarda. baJis akrebis ufleba erTi an
ramdenime wliT sagangebo auqcionze iyideboda.
cxumSi genuelTa savaWro faqtoria, rogorc iTqva, saqarTvelos xelisu-
flebis nebarTviT arsebobda. XIV s-is 70-iani wlebis dasawyisSi saqarTvelosa
da genuas Soris urTierToba daiZaba. 1373w. genuelebs q. kafadan saqarTveloSi
sagangebo elCobis gamogzavna dasWirdaT, rom savastopolis faqtoria
SeenarCunebinaT.
764 . M. Balard, La Romanie genoise, vol.I-II. Roma, 1978, gv. 142; W. Heyd, Histoire du commerse., I, gv. 142-
143; W.HHeyd. Histoire...II, gv. 385.
765 . M. Balard. La Romanie..., gv. 141.
766 . Codicce diplomatco delle colonie Tauro-Liguri durante la signoria dell’ufficio di s.
Giorgio, ed A. Vigna , parte I, ASLSP, VI, 1868, gv. 266.
158
genuelebisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba odiSis erisTavTerisTavTan
urTierTobas hqonda, romlis samflobeloSic cxumi Sedioda. 1438 wels genuis
xelisufleba Seecada Tavis sasargeblod baJis akreba genuelebTan movaWre
adgilobriv vaWrebzec gaevrcelebina. genuis xelisuflebis am gadawyvetilebas
odiSis erisTavma veto daado. amis Semdeg genuelebs am baJis akreba aRar
ucdiaT.
savastopolis faqtoriaSi genuis saxelmwifos sasargeblod calkeul
wlebSi akrebili Tanxis raodenoba, romlis Sesaxeb cnobebi SemogvrCa,
saSualebas iZleva, warmodgena viqonioT cxumis genuelTa faqtoriis savaWro
brunvis Sesaxeb. ase, magaliTad, 1373 wels is 12 aTas soms, anu 2628 kg. vercxls
Seadgenda. XV s-Si savastopolis faqtoriis savaWro brunvis moculoba orjer
da zogierT wlebSi samjer gaizarda767.
SavizRvispireTSi genuelTa savaWro faqtoriebs sakuTari fulis moWris
ufleba ar hqondaT. mxolod 1440-ian wlebSi kafas savaWro koloniam sakuTari
monetis moWris nebarTva miiRo. amis gamo XIII-XV ss-Si SavizRvispireTSi
yovelgvari ekonomikuri saqmianoba oqros urdosa da trapizonis imperiis
vercxlis monetebis brunvas emyareboda. italiur dokumentebSi oqros urdos
monetas ,,aspra barikata”, xolo trapizonis monetas ,,aspra komninata”
ewodeboda. xmarebaSi iyo agreTve 216 gramis vercxlis zodebi, romelebic
italiurad ,,somi” ewodeboda768.
saqarTveloSi trapizonul ,,aspras” ,,kirmaneul TeTrs” uwodebdnen. es
saxelwodeba trapizonuli ,,aspra kirmanuelata”-dan modis, romelic sityva-
sityviT kir manuelis vercxlis monetas anu TeTrs niSnavs. ,,kir manueli”
trapizonis imperatori iyo, romlis drosac pirvelad moiWra aseTi tipis
moneta. XIII-XV ss-Si dasavleT saqarTveloSi trapizonis monetis minabaZi
iWreboda, romelsac qarTvelebi aseve ,,kirmaneul TeTrs” eZaxdnen. odiSis
erisTavTerisTavi saqarTvelos mefis nebarTviT cxumSi aseve vercxlis monetas
Wrida, romelsac saqarTveloSi ,,cxumuri TeTri” ewodeboda. genuelebi am
monetas ,,savastopolis aspras” eZaxdnen. kafas dokumentebSi 1386 wels
moxseniebulia ,,savastopolis aspra”, igive ,,cxumuri TeTri”, romelic, rogorc
irkveva, ufro met vercxls Seicavda, vidre am wlis oqros urdos vercxlis
fuli. 1927 wels soxumSi aRmoCnda monetebis didi ganZi, romlis didi nawili
male daikarga. SemorCa mxolod kirmaneulis tipis vercxlis ramdenime moneta.
erT-erTi maTganis Sublze moTavsebuli iyo Sebrunebuli qarTuli zedwerili
“vamey”. eWvgareSea, rom es iyo nimuSi, romelic sxva amgvari monetebis
moWrisaTvis gamoiyeneboda. ase rom XIII–XV ss-Si cxumSi zarafxana arsebobda.
zedwerilSi moxseniebuli “vamey” aris odiSis erisTavTerisTavi vamey I dadiani,
xolo TviT es moneta aris “cxumuri TeTris” dRemde SemorCenili erTaderTi
egzempliari.
“cxumuri TeTri” cxumis zarafxanaSi iWreboda. am fulis moWras iseTive mi-
zani hqonda, rac “kirmaneulis” emisias: amiT saqarTvelos xelisufleba
cdilobda, Tavisi qveSevrdomi vaWrebisTvis SavizRvispireTSi vaWroba gaead-
vilebina. am or monetas Soris gansxvaveba mxolod is iyo, rom kirmaneuls
samefo xelisufleba Wrida, xolo cxumur TeTrs, am xelisuflebis nebarTviT,
odiSis erisTavi.769.
XVs-is 60-iani wlebis dasawyisSi cxumSi da saerTod mTel SavizRvispireTSi
urTierToba odiSis erisTavTerisTavsa da genuelebs Soris Zalze daiZaba, ris
Sesaxebac kafas xelisuflebam genuaSi, ,,wm. giorgis bankis” proteqtorebs
767 . . . ..., gv. 100-101.
768 .M. Balard. La Romanie..., gv. 658-668; . . -
, . VIII. , 1878, gv. 53-155.
769 . d. kapanaZe. qarTuli numizmatika. Tb., 1969, gv. 174; D.M. Lang, Studies in the numismatic history of
Georgia in Transcaucasia, New-York, 1955, gv. 87; M. Balard, La Romanie..., gv. 608; . . М ..., gv.
100-112.
159
acnoba. banki saqarTvelosTan konfliqts Zalze erideboda, amitom 1465 wlis
maisSi kafaSi gagzavnili weriliT proteqtorebma kafis xelisuflebas odiSis
erisTavTerisTavTan morigeba mosTxova. ,,SeviswavleT ra yvelaferi, Cven
vfiqrobT, rom, upirveles yovlisa, Tavi unda SevikavoT mdgomareobis
yovelgvari gamwvavebisagan, ris gamoc kafas vaWrebs SeiZleba saqarTveloSi
vaWroba aekrZalos... raTa mSvidoba, romelic qalaqs aqvs, ar dairRves, Cveni
valia, vimoqmedoT frTxilad da ara gamomwvevad. Tqven kargad unda
SeiswavloT viTareba, magram ar unda mokidoT xeli iaraRs, ar unda waaqezoT
genuelebi, radgan SeiZleba moxdes iseTi ram, rac gaafuWebs samegrelosTan
vaWrobis saqmes... ufro sasargebloa, werilebi gaagzavnoT, darwmunebiT da
SeTanxmebiT imoqmedoT... genuelebisaTvis iaraRisa da Zalis gamoyenebis nebas
Cven ar gaZlevT da kidevac gikrZalavT, magram es akrZalva unda darCes saidum-
lod”770. am instruqciis Sesabamisad, kafas administraciam samegrelos
mTavarTan konfliqti mSvidobianad moagvara. es irkveva ,,wm. giorgis bankis”
proteqtorebis sxva instruqciidan, romelic 1475 wlis 4 dekembers kafaSi
gaigzavna: ,,Tqven kargad moagvareT saqme bedianTan, samegrelos mflobelTan,
magram Tu amisTvis xarjebi iyo saWiro, Cven moviTxovT am xarjebis dafarvas
wilgrovebiT, an kidev imaTze ganawilebas, romlebic Cavlen da ivaWreben mis
samflobeloSi”771.
genuelebsa da qarTvelebs Soris gaugebroba Semdgom wlebSic grZeldeboda.
kafas xelisuflebam genuelebisTvis saqarTveloSi miyenebuli zarali kafaSi
qarTvel vaWrebze sagangebo gadasaxadis SemoRebis gziT amoiRo da odiSis sae-
risTavoSi, romelSic cxumi Sedioda, elCoba gaagzavna. amas mowmobs 1472 wlis
ivnisSi bankis proteqtorebis saxeliT kafaSi gagzavnili instruqcia: ,,aseve vi-
wonebT, rom Tqven moagvareT sakiTxi zaralis Sesaxeb, romelic miayenes Cvenebs
qarTvelebma, saqarTvelos saqonelze gadasaxadis dadebis gziT da ara konfis-
kaciiT, romelic iwvevs did SuRls. es Seexeba agreTve elCis gagzavnas baton
bendianos SvilTan. ecadeT, moagvaroT masTan da sxvebTan es saqme da ar
miiyvanoT igi konfliqtamde, Tu amas ar moiTxovs aucilebloba”.772
italiuri dokumentebis “bendiano” namdvilad aris liparit I dadiani, xolo
misi “Svili” am dadianis Ze Samadavle dadiani, romelic mamasTan erTad
marTavda samegrelos.
samegrelos (odiSis) mTavris karze elCis gagzavna gamowveuli iyo
genuelebis SeviwroebiT soxumSi. safiqrebelia, rom maT baJi gaudides da
SeiZleba TviTmmarTvelobis warTmevasac apirebdnen. kafas elCs Tavisi misia
warmatebiT Seusrulebia, ris Sesaxeb cnobas genuamde miuRwevia. es kargad Cans
wminda giorgis bankis 1472w. 15 dekembris instruqciidan: “.....Cven agreTve
kmayofilni varT, rom Tqven imedi gaqvT dadebT zavs baton bendianTan,
samegrelos mflobelTan”. kafas komunasa da samegrelos samTavros Soris
mosalodneli sazavo xelSekrulebis muxlebi ZiriTadad sebastopolis
faqtorias Seexeboda, romelic am droisaTvis jer kidev arsebobda. am
faqtoriis dReisaTvis cnobili ukanaskneli konsulia qristoforo de kanevale,
romelic 1473w. iyo soxumSi am Tanamdebobaze.
1475 wels osmalebma kafa da yirimis genuelTa yvela faqtoria daikaves.
safiqrebelia, rom amave wels genuelebma TviTmmarTveloba cxumSic dakarges.
ase rom genuelTa savaWro faqtoriam samegrelos samTavroSi Semaval qarTul
qalaq cxumSi - sevastopolSi//savastopolSi 121 weli iarseba.
787 . qarTlis cxovreba, t.II , gv. 497; iqve, t. IV, gv. 811; cxovreba saqarTvelosi (parizis qronika), teqsti
gamosacemad moamzada, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo g. alasaniam. Tb., 1982, gv. 42.
788 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 814; iqve, t. II, gv. 360, 502.
789 . . . ..., gv. 208-210.
790 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 817-818.
791 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 231.
792 . . . ..., gv. 21-22, 58-60.
163
osmalebma soxumi afxazi feodalebis, pirvel rigSi, SarvaSiZeTa daxmarebiT
aiRes. maT aseTi daxmareba Tavidanve gaTvaliswinebuli hqondaT, rodesac
beglarbegad Cerqezi haidar faSa daniSnes.793 amitom osmalebma soxumi,
sabeglarbegos gauqmebis Semdeg, SarvaSiZeebs gadasces. amis Semdeg afxazeTis
sazRvarma samxreT-aRmosavleTiT gadainacvla. soxumidan osmalebis wasvlis
Semdeg mamia IV dadianma afxazeTze politikuri gavlena aRadgina. es gavlena
odiSma misi memkvidris manuCar dadianis (1590-1611ww.) drosac SeinarCuna.794
XIV-XV ss-Si Tanamedrove afxazeTis teritoria eklesiurad sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqs eqvemdebareboda. es teritoria oTx
saepiskoposos Soris iyo ganawilebuli. mdinare engursa da ~dadis wyals~
(eriswyals) Soris moqceuli soflebi walenjixis eparqiaSi Sedioda.
eriswyalsa da moqvis wyals Soris teritoria bedielis samwysos warmoadgenda.
moqvis wyalidan mdinare kodoramde - moqvis episkoposis, xolo mdinare
kodoridan anakofiis CaTvliT - drandis saepiskoposos samwyso iyo.795
sakuTriv afxazeTis saerisTavo eklesiurad uSualod afxazeTis kaTolikoss
eqvemdebareboda.
X saukunis damlevs saqarTvelos eklesiis gaerTianebis procesis
dasrulebis Semdeg afxazeTis sakaTolikosos taxti ar gauqmebula, Tumca
afxazeTis kaTolikosi qarTlis kaTolikos-patriarqs eqvemdebareboda. erTiani
qarTuli saxelmwifos politikuri daSlis tendenciebis zrdasTan erTad
afxazeTis kaTolikosis roli TandaTanobiT izrdeboda. es viTareba sakuTari
politikuri poziciebis gansamtkiceblad gamoiyenes imereTis mefem bagrat
meorem da odiSis mTavarma Samadavle dadianma.796
maT isargebles 1470-1474 wlebSi dasavleT saqarTveloSi Sesawiravis Ses-
agroveblad Camosuli ierusalimisa da antioqiis patriarqis miqaelis
stumrobiT da `caiSel-bedieli mTavarebiskopozi iovakime~ afxazeTis
kaTolikosad akurTxebines. mRvdelmTavrebma ierusalimisa da antioqiis
patriarqis saxeliT sagangebo `mcnebaÁ sasjulo~ Seadgines, sadac sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis daqvemdebarebidan dasavleT saqarTvelos
eklesiis gamoyvana, `lixT-amerisa da afxazeTis~ damoukidebel kaTolikosad
iovakimis kurTxeva yovelnairad gaamarTles. imisaTvis, rom damoukidebeli
sakaTolikosos Seqmna daesrulebinaT, dokumentis avtorebma dasavleT
saqarTveloSi sarwmunoebrivi mdgomareoba muq ferebSi warmoadgines: `afxazeTi
(dasavleT saqarTvvelo _ avt.) qristeanobisagan sruliad midrekil iyunes,
qristes mcnebaTagan ganSorebul iyunes~797.
mcxeTisgan damoukidebeli afxazeTis pirvel kaTolikoss iovakims ufleba
mieca `lixT-imeris, Woroxs aqaT, ovseTs aqaT, zRuai pontosa aqaT, sada didisa
biWvintisa sazRuari miawevs~ episkoposebi daeniSna. afxazeTis sakaTolikoso
sakuTriv imereTis, odiSis, guriisa da afxazeTis garda Tavis samwysod saqarT-
velos istoriul miwebsac miiCnevda. `kaTalikozis sakurTxi aris, samwyso-
lixsa da kafas Sua da ruseTis samzRuarsa da QWaneTs Sua~. afxazeTis
sakaTolikosos es sazRvrebi dafiqsirebulia 1525-1550 ww. Sedgenil `biWvinTis
iadgarSi~798 (saxsenebeli, saCuqari), romelic qarTuli samarTlis, konkretulad
saeklesio samarTlis mniSvnelovan Zegls warmoadgens. sakaTolikosos Crdilo-
dasavleTi sazRvris kafasTan da ruseTis samxreT mijnasTan dafiqsireba
asaxavs im realobas, roca SavizRvispireTSi mosaxle jiqebi da qaSqebi
saqarTvelos mefis uzenaesobas aRiarebdnen.
799 . b. lominaZe. qarTuli feodaluri urTierTobis istoriidan, I. Tb., 1966, gv. 177-186.
800 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 173-183.
801 . iqve, gv. 185-186.
165
svimon giorgis Zesa... Seundvnes RmerTman~802. samwuxaroa, rom separatistuli
istoriografia msgavs istoriul wyaroebs ar iyenebs.
1. politikuri viTareba
XVII saukunis I naxevarSi Tanamedrove afxazeTis umetesi nawili, iseve
rogorc XVI saukuneSi, uSualod Sedioda odiSis samTavros SemadgenlobaSi.
maSindeli afxazeTi ki calkeul feodalur erTeulebad iyo dayofili,
romelTagan yvelaze dids saSarvaSiZeo (bzifis afxazeTi) warmoadgenda.
Crdilo-dasavleTiT SarvaSiZeTa miwa-wyali gagris qedamde ver aRwevda.
aqaurobas evlia Celebis cnobebs (XVII saukunis 40-iani wlebi) Tu
daveyrdnobiT, damoukidebeli abaza `begebi~ (anu jiqi aznaurebi) ganagebdnen.803
amitom, safiqrebelia, rom saSarvaSiZeo am dros dasavleTidan SemosazRvruli
unda yofiliyo mdinare bzifiT, romlis gadaRma jiqeTi iwyeboda.
aRmosavleTiT afxazeTi, italieli misioneris lambertis monacemebiT (XVII
saukunis 30-50-iani wlebi), mdinare kodoramde vrceldeboda..804 misi Tanamedrove
kastelis cnobiTac, `kolxeTi dasavleTidan SemosazRvrulia koraCes, akus
mTiT~. e.i. kodoris qediT. garda amisa, igive avtori erTaderTia, vinc drandis
saepiskoposos afxazeTSi ixseniebs.805
TeaTinel misionerTa es cnobebi antikuri wyaroebis gavleniT unda iyos
Sedgenili, vinaidan lambertis `samegrelos aRweraSi~ aseve aRniSnuli aqvs,
rom odiSis erT-erTi saepiskoposo eklesia, kerZod, drandisa, `mdebareobs
mdinare kodorze, afxazeTis sazRvarze.~806 e.i. lambertis warmodgeniT, mdinare
kodoris qvemo welis dasavleTiTac mniSvnelovani teritoria samegrelo iyo.
1639-1640 wlebSi odiSSi myofi ruseTis elCis, zaxarievis `angariSSi~
samegrelos sofelTa Soris moxseniebulia fSafi da dranda807, rac aseve
miuTiTebs, rom samegrelo dasavleTidan mdinare kodoriT ar iyo
SemosazRvruli.
msgavsi daskvna SeiZleba gamovitanoT 1664 wels odiSSi myofi ierusalimis
patriarqis, makariosis cnobidanac, romlis Tanaxmad, roca gaigo misi moqvSi
yofnis Sesaxeb, erTi uzneo qali `drandidan afxazeTSi gadaixvewa.~808
amdenad, ufro sarwmunoa italieli misioneris, jovani da lukas cnoba,
romlis mixedviTac, afxazeTsa da samegrelos Soris sazRvari qalaq
skisornumTan Camaval mdinare absize gadioda.809 skisornumi Turquli
saxelwodeba eski suxumis (anu Zveli soxumis) italiurad damaxinjebuli
formaa. amrigad, jovani da lukas cnobebeze dayrdnobiT, afxazeTisa da
samegrelos eTnikur sazRvrad soxumze (cxumze) gamavali mdinare besleTi
unda miviCnioT.
saistorio wyaroebSi ar Cans, SarvaSiZis xelisufleba cxumamde
vrceldeboda Tu ara. is garemoeba, rom evlia Celebi CaCebis miwaze, anu
802 . qarTul xelnawerTa aRweriloba, yofili saeklesio muzeumis (A) koleqciisa, t. I, Tb. 1976, gv. 319
803
. evlia Celebis mogzaurobis wigni. Turqulidan Targmna, komentarebi da gamokvleva daurTo g.
fuTuriZem. n. I. Tb., 1971, gv. 100.
804 . arqanjelo lamberti. samegrelos aRwera. Targmani italiuridan a. Wyoniasi, meore gamocema, l.
asaTianis winasityvaobiT, redaqciiT da SeniSvnebiT. Tb., 1938, gv. 5-6, 176.
805 . qristoforo kasteli. cnobebi da albomi saqarTvelos Sesaxeb. teqsti gaSifra, Targmna, gamokvleva da
komentarebi daurTo b. giorgaZem. Tb., 1976, gv. 51, 180.
806 . arqanjelo lamberti. samegrelos aRwera, gv. 120.
807 . . . . ., 1888, gv. 351.
808 . . . XVII . , 1905, gv. 32.
809 . i. tabaRua. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi, t. III. Tb., 1987, gv. 157.
166
saSarvaSiZeoSi ar ixseniebs soxums da anakofias, imaze unda miuTiTebdes, rom
SarvaSiZeebs cxumsa da mis mimdebare mxareze xeli ar miuwvdebodaT. mas sxva
afxazi Tavadi ganagebda da uSualod Sedioda odiSis samTavros
SemadgenlobaSi, xolo SarvaSiZe, romelic dadianis siuzerenobas aRiarebda,
marTavda mcire teritorias anakofiasa da kapoetis wyals Soris.
manuCar dadianis gardacvalebis (1611w.) Semdeg odiSis mTavari gaxda misi Ze
levani, romelsac mcirewlovnebis gamo regentad dauniSnes biZa, manuCaris Zma,
salipartianos batoni giorgi. lambertis sityvebiT, lipartiani iyo `kaci
friad samarTliani da saxelmwifo saqmeebSi kargad gamocdili. es giorgi
ganagebda yvelafers friad erTgulad da ise mihyavda saqmeebi, rom misi gamgeo-
bis dros kolxidaSi araviTari areuloba da ajanyeba ar momxdara~. Tavad
levani daaxloebiT 1615 wels Caudga saTaveSi samTavros.810
istoriografiaSi gamoTqmuli erT-erTi mosazrebis Tanaxmad, `1615 wels,
osmaleTis mier SavizRvispireTis blokadiT Seviwroebuli samegrelo da guria
iZulebulni gaxdnen misi moxarkeni gamxdariyvnen, riTac isargebla SarvaSiZem
da Tavi damoukidebel mTavrad gamoacxada.~811
aRsaniSnavia, rom sagareo situaciis garTulebas dasavleT saqarTveloSi
politikuri viTarebis Secvla ar gamouwvevia. XVII saukunis II aTwleulSi
afxazeTis odiSisagan gamoyofis damadasturebeli saistorio wyaro
jerjerobiT ar gagvaCnia.
gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom levan II dadianis mTavrobis dros
(1611-1657ww.) `samegrelos samTavro aRwevs manamde arnaxulsa da SemdegSi aRar
ganmeorebuls Zlierebas~.812 levan II-is mmarTvelobis wlebi iyo is xana,
rodesac afxazeTis odiSisagan gamoyofisa da calke samTavrod Camoya-
libebisTvis yvelaze naklebi pirobebi arsebobda.
faqtori, romelic SeiZleba XVII saukunis I naxevarSi afxazeTis samTavros
arsebobaze miuTiTebdes, aris evropel avtorTa naSromebSi SarvaSiZeebis
`princeps~-ad moxsenieba, magram es srulebiT ar niSnavs, rom SarvaSiZe mTavari,
xolo misi samflobelo _ samTavro iyo, vinaidan laTinuri sityva `princeps~
da italiuri `prinCipe~ niSnavs rogorc xelmwifes, xelisufals, aseve Tavads,
belads da winamZRols. igive evropeli avtorebi amave terminiT moixsenieben ara
marto arsebiT mTavrebs, aramed wvrili samflobeloebis (senioriebis)
mmarTvelebsac. magaliTad, frangi Jan Sardenis mixedviT, levan dadianis biZa
giorgi iyo `salipartianos suverenuli mTavari~.813 igive avtori aRniSnavs, rom
leCxumi aris `svanebiT dasaxlebuli samTavro kavkasiis mTebSi~.814 cnobilia,
rom XVII saukuneSi arc salipartiano da arc leCxumi samTavroebad ar iyvnen
formirebulni da arc maTi mflobelebi iyvnen mTavrebi. amdenad, ucxoel
avtorTa cnobebSi aRniSnuli afxazeTis mmarTvelTa titulaturiT ver
gairkveva, XVII saukunis I naxevarSi iyo Tu ara Camoyalibebuli afxazeTis
samTavro.
niSandoblivia, rom im drois saistorio wyaroebSi dadiani, SarvaSiZisgan
gansxvavebiT, xelmwifed da mefed moixsenieba. 1639 wels odiSSi myofi ruseTis
elCis, zaxarievis `angariSSi~ levan dadians mefe (car) ewodeba, mTavris yofi-
li meuRle `weTanuria~ ki afxazi Tavadis (kniaz) qaliSvilad aris
moxseniebuli815.
lamberti orives - SarvaSiZes da dadians - mTavars uwodebs, magram
ganmartavs, rom odiSSi `yvelaze ufrosia mTavari, romelsac hqvian dadiani. ase
uwodeben mis gvars da ara Rirsebas. megruli sityva `xelmwife~ niSnavs imas,
810 . arqanjelo lamberti. samegrelos aRwera, gv.15; i. anTelava. levan II dadiani. Tb., 1990, gv. 40-47.
811 . . . . . . , 1991, gv. 120.
812 . s. janaSia. giorgi SarvaSiZe. kulturul-istoriuli narkvevi. _ Sromebi, t. VI. Tb., 1988, gv.36.
813 . Jan Sardenis mogzauroba sparseTsa da aRmosavleTis sxva qveynebSi, gv. 233.
814 . iqve, gv. 248.
815 . … . . ,…gv. 358.
167
rasac italiuri `il re~. es wodeba kidec Seefereba dadianis Rirsebas.
amitomac, roca undaT moixsenion misi Rirseba, amboben: dadiani xelmwife~.816
lambertis Tanamedrove odiSis mTavari marTlac iwodeboda rogorc `xelmwife
dadiani patroni levan, Ze xelmwifisa manuCarisa~.817 msgavsi ram imdroindel,
Tu adrindel SarvaSiZeTa titulaturaSi ar Cans.
aRsaniSnavia jovani da lukas cnobebic, romelTa mixedviTac afxazeTis
mmarTvelebi mTavrebad iwodebian, xolo levan II dadiani, maTgan gansxvavebiT,
moxseniebulia rogorc samegrelos didi mTavari.818
jer kidev XIII saukunis 20-iani wlebidan mefis moxele erisTavebi Tan-
daTanobiT mTavrebad an Tavadebad gadaiqcnen. sityva erisTavmac axali Sinaarsi
SeiZina. saTavadoebis Camoyalibebis sakmaod xangrZlivi procesi XIV saukunis
dasasrulidan, dasavleT saqarTveloSi samefo-samTavroTa saboloo
formirebis paralelurad da mis Semdegac, XVII saukuneSiac mimdinareobda, rac
qveynis feodaluri daSlis Semdgom safexurs warmoadgenda.819 saTavados
ufrosi mTavrisgan imiT gansxvavdeba, rom Tavadi mefis ymaa. mas mefis `xmobiTa~
da `qveganwesebiT~ laSqroba-nadiroba da zog SemTxvevaSi misi `samsaxuri da
xarji~ marTebda; mTavari ki mefis winaSe yovelgvari valdebulebisgan
Tavisufali iyo. mTavris xelisufleba memkvidreobiT gadadioda, Tavads ki
saTavados ufrosobas saxlikacebi aZleven arCevis wesiT.
Tavadi Tavisi uflebrivi mdgomareobiT erisTavze maRla dgas da mTavarze
dabla. Tavadi mTavramde rom amaRldes, amisaTvis man samefo an samTavro
valdebuleba mTlianad unda moiSoros. igi siuzerenis yovelgvari
damokidebulebisgan unda ganTavisufldes.820
hqondaT Tu ara samefo an samTavro valdebulebebi mTlianad moSorebuli
SarvaSiZeebs XVII saukunis I naxevarSi? iyvnen Tu ara isini siuzerenis
yovelgvari damokidebulebisgan Tavisufalni? XVII saukunis 20-iani wlebis
damdegs levan II dadiani `spiTa odiSar-afxaz-jiqiTa~ imereTis mefes ebrZvis,821
rac imas unda niSnavdes, rom aRniSnuli droisTvisac afxazeTi jer kidev ar
iyo odiSisagan damoukidebeli politikuri erTeuli. iseve rogorc XVI
saukuneSi, afxazebi kvlav odiSarTa laSqarSi ibrZvian dadianis mtris
winaaRmdeg.
1626 wlis 4 maiss wm. kongregacia de propaganda fidem (vatikanis
ganyofileba, romelic koordinacias uwevda samisionero saqmianobas) specialu-
ri dekretiT gadawyvita, rom saqarTveloSi daearsebina TeaTinelTa ordenis
misioni. imave wlis 16 ivniss propagandam daamtkica saqarTveloSi gasagzavni
misionerebis Semadgenloba. misionis prefeqtad dainiSna don pietro avitabile,
romelsac romSi Cabarda pap urban VIII-is mier xelmowerili, 1626 wlis 4
ivlisiT daTariRebuli laTinur enaze Sedgenili sarekomendacio werilebi
Semdegi pirebisTvis: saqarTvelos kaTalikosisa da mitropolitisTvis, kaxeTisa
da imereTis mefeebisTvis, guriisa da odiSis mTavrebisTvis.822 rogorc vxedavT,
maT Soris ar Cans afxazTa mmarTveli, rac iribad miuTiTebs, rom XVII
saukunis 20-iani wlebis I naxevarSi samegrelos dasavleTiT, afxazeTis
teritoriaze, dadianisgan damoukidebeli raime politikuri erTeuli ar
arsebobda.
1620w. axlo xanebSi levan II daqorwinda erT-erTi afxazi Tavadis, seteman
168
SarvaSiZis asul darejanze. SarvaSiZesTan damoyvrebiT igi zurgs imagrebda
zufudan, saidanac afxazTa da jiqTa mniSvnelovan samxedro Zalas iRebda.
1622w. dasavleT saqarTveloSi mSvidobiani xana dasrulda. levan II-m
daamarcxa imereTis mefe, ris Semdegac male gafuWda misi urTierToba
SarvaSiZesTan.
kastelis Tanaxmad, SarvaSiZes dadianis `didi pativiscema da ridi hqonda~,
magram garkveul Zalebs mouxerxebiaT maT Soris `keTilganwyobilebis
darRveva~ da `siZulvilis gaRviveba~.823 odiSis mTavarma, meuRlis savaraudo
Ralatis Semdeg zufuSi (dRevandeli lixni) ilaSqra, dasaxiCrebuli meuRle
iqve datova da ukanve gamobrunda. dadianis laSqroba imdenad moulodneli
yofila, rom SarvaSiZem mas winaaRmdegoba ver gauwia da mTebSi gaqceviT
uSvela Tavs.824
XVII saukunis 20-iani wlebis II naxevarSi levan II dadianis winaaRmdeg
SeTqmuleba moewyo, romlis mizani iyo dadianis mokvla da mis magivrad Zmis,
iosebis gamTavreba. lambertis mixedviT, SeTqmulebaSi monawileobdnen imereTis
mefe, gurieli, SarvaSiZe da is veziri, romelic dadianma meuRlesTan mruSobis
braldebiT daapatimra, Tumca, rogorc Cans, misi avtoritetis gamo sikvdiliT
ver dasaja da dapatimrebuli guriels gadasca.825
kastelis mixedviTac, SeTqmulebaSi dadianis yofili vezirisa da gurielis
garda monawileobas iRebdnen imereTis mefe giorgi, afxazeTis mTavari da
dadianis Zma iosebi. SeTanxmebis Tanaxmad, SeTqmulebs `cal-calke unda
SeedginaT sami jari, romlebic Semdeg erTad Seiyrebodnen da gars
Semoertymodnen dadianis samefos~.826 TeaTineli misionerebis (lamberti,
kasteli) mier moxseniebuli `afxazeTis mTavari~ levan dadianis yofili
simamri iyo, romelsac asulis dasjiTa da Semdeg samflobelos aoxrebiT Se-
uracxyofils SeTqmulebaSi monawileobisTvis didi safuZveli hqonda.
SeTqmuleba CaiSala. yofili veziris, sakuTari Zmis da sxva moRalateebis
dasjis Semdeg levan dadiani guriaSi SeiWra, daamarcxa simon gurieli da
guriis mTavrad dasavleT saqarTvelos (afxazeTis) kaTolikosi malaqia II
(gurieli) dasva. amieridan guriis samTavro dadianis xangrZlivi hegemoniis qveS
moeqca. kaTolikosi malaqia nominalurad iyo mTavari, guriis politikur gezs
Tavisi interesebis Sesabamisad odiSis mTavari warmarTavda.827
guriis sakiTxis mogvarebis Semdeg levan II dadiani SeTqmulebis erT-erT
monawiles, SarvaSiZes miubrunda. lambertis cnobiT, `afxazebi bunebiTac
mousvenarni arian da amis garda, dadianisgan Tavs Seuracxyofilad sTvlidnen,
radgan aman gaagdo coli, maTis mTavris qali. amis gamo afxazebi ise
brazmoreulni iyvnen dadianze, rom im dros, roca dadiani garTuli iyo Tavis
Zmisagan dawyebuli amboxebis dacxromis saqmeSi, sul Tavs esxmodnen sameg-
relos sazRvrebs, romelic TiTqmis sruliad gaaoxres, mcxovreblebi
daatyveves da afxazeTSi gadaasaxles. dadianma, rogorc ki Sinauri
saqmeebisagan moicala, saCqarod gailaSqra afxazebis winaaRmdeg da malec
daamarcxa isini. afxazebma morCileba ganucxades, xarki itvirTes, magram,
radgan es xalxi moqalaqeobas da vaWrobas moklebulia, da arc fuli gaaCnia,
arc saqoneli xarkis gadasaxdelad, dadianma maT xarkad daadva ramdenime
mwevar-meZebari da mimino, romlebiTac afxazebi naqebia~.828
am cnobaze dayrdnobiT istoriografiaSi gamoiTqva mosazreba, rom `xarkis
amgvari saxe ganpirobebuli iyo afxazTa dadianze damokidebulebis nominaluri
838 . m. TamaraSvili. qarTuli eklesia dasabamidan dRemde. redaqcia gaukeTes, winasityvaoba daurTes da
gamosacemad moamzades z. aleqsiZem da j. odiSelma. Tb., 1995, gv. 611.
839 . i. cincaZe. toloCanovis imereTSi elCobis muxlobrivi aRweriloba (1650-1652ww.). Tb., 1970, gv. 157.
840 . feSangi. Sahnavaziani. g. leoniZis da s. iordaniSvilis redaqciiT, t. I. Tb., 1935, gv. 84.
841 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 828.
842 . qarTlis cxovreba, t. II, gv. 349.
843 . iqve, gv. 421.
844 . qristoforo kasteli. cnobebi da albomi saqarTvelos Sesaxeb, gv. 192, 194.
845 . . . . ., 1989, gv. 61.
171
odiSis samTavros gaZlierebas sagareo viTarebamac Seuwyo xeli. XVII
saukunis I naxevarSi osmaleTma araerTi omi gadaitana sparseTTan, romelmac
mcire intervalebiT 1639 wlamde gastana. irani yovelmxriv cdilobda Seeqmna
antiosmaluri koalicia da masSi CaerTo dasavleT evropa, poloneTi, kazakoba
da odiSi. XVII saukunis 20-ian wlebidan gaxSirda kazakTa Tavdasxmebi
osmaleTis SavizRvispira qalaqebze. osmaleTs garTulebuli hqonda
urTierToba poloneTTan da dasavleT evropasTan. TviT imperiis SigniTac ar
iyo saqme dawyobili. 1622-1623 wlebSi ajanyebulma ianiCarebma ori sulTani
Camoagdes taxtidan. 1622 wels daiwyo abaza faSas didi ajanyeba, romelmac
Tavisi kontrolis qveS moaqcia teritoria arzrumidan bosforamde, riTac
stambolsa da saqarTvelos Soris didi zRude Seiqmna. 1631-1632 wlebSi kvlav
ianiCarTa ajanyebebia.846
cxadia, amgvar pirobebSi sulTans ar SeeZlo, aqtiuri politika ewarmoebina
urCi dadianis winaaRmdeg. 1637 wels, mas Semdeg rac dadianma uari Tqva
sulTnis brZanebis Sesrulebaze, rom erToblivad ebrZolaT kazakTa
winaaRmdeg, osmalebma sazRvao desanti gadmosxes kodoris SesarTavTan da
sastikad daarbies drandis monasteri da misi Semogareni. Tanac osmalebma
drandaSi laSqroba maSin moawyves, roca dadiani imereTis mefesTan brZoliT
iyo dakavebuli.847 meti RonisZieba sulTanma odiSis samTavros winaaRmdeg ver
Caatara, magram yovelnairad uwyobda xels dadianis mowinaaRmdege Zalebs
dasavleT saqarTveloSi. Tavisi miznebis misaRwevad osmaleTi kargad iyenebda
afxaz feodalebs da miT ufro Crdilo-dasavleT kavkasiur tomebs, romlebSiac
misi gavlena didi iyo.
gvian Sua saukuneebSi CrdiloeTkavkasieli da adgilobrivi mTielebis
Semosevebisagan Tavdasacavad dadianebma sagangebod gaamagres odiSis
CrdiloeTi sazRvrebi. gansakuTrebuli yuradReba mieqca kodoris xeobidan
kolxeTis dablobze gadmosasvlelebis dacvas.848 swored aq aRmarTuli kedeli
aqvT aRniSnuli lambertis da kastelis kolxeTis rukebze.
aRniSnul safortifikacio sistemas lambertis mier Sedgenil kolxeTis
rukaze aweria: `samoci aTasi nabijis (sigrZisa), abazgTa Tavdasxmebis
mosagerieblad~.849 imave zRudes kastelis mier Sedgenil kolxeTis rukaze Sem-
degi warwera aqvs: `abazTa Semosevebis sawinaaRmdegod agebuli samoci milis
sigrZis kedeli~850 (ix. aqve, ruka #13).
XVII saukuneSi odiSis samTavroSi moqmedi safortifikacio sistemis Sesaxeb
arqanjelo lamberti werda: “kolxida bunebiT daculia mtrebisagan, rogorc
zRviT, ise mTebiT, xolo rac bunebas dahklebia, is mTavrebis mecadineobas da
moxerxebulobas dausrulebia. zRvis mxriT zogan arc tye aris da arc Waobi
da iqidan mteri advilad SesZlebda Semosvlas. am adgilebis dasacvelad
auSenebiaT ramdenime xis cixe, sadac TofiT SeiaraRebuli mcvelebi dganan.
aseTive saSualeba aqvT naxmari mTebis mxridanac, radganac erT adgils,
romelsac oluSe hqvia, mTebi gaSlilia da mters advilad SeeZlo aqedan
Semosvla da qveynis aoxreba, didis xarjiT amouyvaniaT kedeli sigrZiT samoci
aTasi nabiji da kedelSi aqa-iq auSenebiaT koSkebi, romlebSic dganan TofiT
SeiaraRebuli mcvelebi. rom am koSkebs daraji arasodes moakldes, odiSis
episkoposebs, Tavadebs da didebulebs Tavis Soris morigeoba gaunawilebiaT,
TveobiT, ise rom TviTeuli TiTo Tves icavs am adgils Tavisi kacebiT”.851
kedeli rom levan II dadianis gamTavrebamdec (1611 wlamde) gacilebiT adre
172
Sendeboda, metyvelebs zemoT moyvanili lambertis sityvebi: kolxeTisTvis rac
bunebas dauklia, is mTavrebis mecadineobas da moxerxebas dausrulebia.
rogorc vxedavT, wina saukuneSic kedlis mSeneblobaSi samegrelos araerT
mTavars miuRia monawileoba.
sainteresoa vaxuSti batoniSvilis cnoba _ `anakofiis aRmosavliT zRvidan
mTamde Seavlo zRude didi levan dadianman, afxazTa gamousvlelobisaTvis,
garna aw uqmad ars~.852 vaxuStis cnobas imeorebs niko dadiani da akonkretebs,
rom es kedeli aaSena `leon dadianman manuCaris Zeman~853.
rogorc zemoT vnaxeT, mTeli rigi qarTuli da ucxouri wyaroebi naTlad
miuTiTeben, rom samegrelos mTavris, levan II dadianis, iseve rogorc misi
winamorbedi mTavrebis dros, afxazeTi odiSis samTavros SemadgenlobaSi iyo
moqceuli. am sakiTxTan dakavSirebiT did interess iwvevs kastelis albomSi
Semonaxuli daviT CijavaZis suraTi. TeaTinel misioners is moxseniebuli hyavs,
rogorc anakofiis cixisa da navsayudaris mflobeli.854 ueWvelia, daviT CijavaZe
levan II dadianis mier iyo daniSnuli anakofiis cixisTavad da mas am mxaris
mmarTveloba hqonda Cabarebuli.
1657 wels levan dadiani gardaicvala, ris Semdegac daiwyo xangrZlivi
brZola samTavro taxtis dasakaveblad. odiSis mTavari imereTis mefis
aleqsandre III daxmarebiT (man odiSSi gailaSqra) gaxda levanis biZaSvili vamey
III lipartiani (1658-1661ww.). odiSis taxtze pretenziebi hqonda levanis
Zmiswulsac liparit dadiansac. 1658 wels, vameyma aseve imereTis mefis
daxmarebiT banZis brZolaSi (1658w.) daamarcxa metoqe da taxti SeinarCuna.
afxazebi solomon SarvaSiZis xelmZRvanelobiT maSin vameyis laSqarSi
ibrZodnen.855 am movlenis aRsaniSnavad gamarjvebulebma biWvinTis saxareba
moaWedines. banZis brZolis Sesaxeb cnoba daculia biWvinTis saxarebis
minawerSi: `dido biWvintis RmrTis mSobelo, Tqven SeavedreT da SewevniTa
TqveniTa mefesa da dadians win gavimarjveT gurielze da lipari dadiazeda da
amisTvin movaWedineT es patiosani saxareba... Cven SarvaSiZeman solomon da Zeman
Cvenman azrayan Tqvenda sadideblad da Cvenda sadRegrZelod da azrayanisa
aRsazrdelad da mas saukunosa Cvenisa sulis saxsrad da saoxad.~856
1659 wels vamey lipartiani guriaSi laSqrobs da am brZolaSic afxazebi mis
jarSi ibrZvian, e.i. afxazeTi jer kidev odiSis samTavros SemadgenlobaSia.
1661w. imereTis taxtisaTvis gaCaRebul brZolaSi qarTlis mefe vaxtang V
Sahnavazi (1658-1675ww.) CaerTo. man jer quTaisi daikava, Semdeg odiSSi gadavida.
svaneTSi gaqceuli vamey III-s nacvlad taxtze levan II dadianis Zmiswuli levan
III aiyvana da mas colad sakuTari Zmiswuli Tamari SerTo. vaxtang V-s
zugdidSi SarvaSiZe eaxla. `movida zugdids da mun moerTo SarvaSiZe ZRuniTa
didiTa da afxaziTa~857, - werda vaxuSti. amiT afxazeTis erisTavma da
afxazobam qarTlis mefis uzenaesoba aRiares. mefem afxazeTi isev odiSis
mTavars daumorCila.858 misi vaJis _ arCilis imereTSi gamefeba saqarTvelos
gaerTianebisaken iyo mimarTuli, magram es gegma TurqeTis zewoliT CaiSala. am
faqtidebidanac cxadia, rom afxazeTi maSinac samegrelosa da mTlianad
qarTuli samyaros nawils warmoadgenda.
173
afxazeTis amgvari damokidebuleba odiSisadmi SemdgomSi didxans ar
gagrZelebula. dasavleT saqarTveloSi mimdinare SinaomebiT da odiSis mTavris
xelisuflebis dasustebiT kargad isargebles afxazma Tavadebma da bagrat
(saustan) SarvaSiZis xelmZRvanelobiT XVII saukunis 60-iani wlebis Sua
xanebidan laSqrobebs awyoben samegrelos ara marto ganapira, aramed Sida
mxareSic.859
1672 wels odiSSi axalcixis faSis meTaurobiT osmalTa jari SemoiWra,
romlis mizani iyo taxtze sulTnis saimedo piris dasma. mTavari iZulebuli
gaxda ruxis cixeSi Caketiliyo. man daxmarebisTvis afxazebs mimarTa, magram
afxazebma daxmarebis nacvlad samegrelo daarbies da ukan gabrundnen.860
1678w. afxazebma morigi laSqroba moawyves. am ambebis TviTmxilvel patriarq
dosiTeosis sityvebiT, `afxazebma daarbies moqvi, zugdidi, caiSi, xobi da
mTeli qveyana dioskuriidan hipiusamde. dadians Zala ar Seswevda maT
gasarekad~.861
odiSSi moRvawe TeaTineli misioneri mari Zampi XVII s. 70-iani wlebis
dasawyisSi aRniSnavda: `samegrelo samegrelo aRar aris, radgan omebis gamo
ukanasknel siglaxakeSia Cavardnili, daqceuli da aoxrebulia... axla kacs ar
SeuZlia uSiSrad iyos, mudam afxazebis dacemis SiSSia~. Zampisve cnobiT,
samegrelos afxazebTan erTad jiqebi, alanebi da Cerqezebi arbevdnen.862
afxazTa moTareSe razmebi guriamdec aRwevdnen, magram gurielma `mosrna
mekobred mosulni afxazni mravalgzis~.863
1681 wels levan III dadiani gardaicvala. taxtis memkvidre manuCari guriels
hyavda mZevlad. odiSSi gabatonebis mizniT gurielma manuCari mokla. Seqmnili
mdgomareobiT isargebla sorex (savarex) saustanis Ze SarvaSiZem da Tavi
odiSis mTavrad gamoacxada. 1683 wels lipartianis daxmarebiT odiSis mTavari
gaxda levan IV (1683-1691ww.). faqtobrivad odiSis samTavro orad iqna gayofili:
enguris aRmosavleT nawils dadiani ganagebda, xolo dasavleTs _ sorex Sar-
vaSiZe. amis Semdeg sorex SarvaSiZem ramdenjerme scada mTel samegreloze
gaevrcelebina Tavisi xelisufleba, magram uSedegod, samagierod mtkiced
damkvidrda Crdilo-dasavleT samegreloSi. niSandoblivia, rom italieli
misionerebi mas ara afxazeTis, aramed samegrelos mTavars uwodeben.864
samegreloSi sorexis gamTavrebis miuxedavad, afxazTa maoxari laSqrobebi
ar Sewyvetila. maT mizans ukve warmoadgenda rogorc nadavlis xelSi Cagdeba,
ise engurs dasavleTiT mdebare samegrelos miwebis afxazeTTan mierTeba da iq
mTielTa Casaxleba. 1685 wels afxazebi sorex SarvaSiZis samflobeloSi
SeiWrnen da samegrelos es nawili kvlav aaoxres.865 SesaZloa, am laSqrobis
Sedegad, an sorex SarvaSiZis gardacvalebis Semdeg, zegnay SarvaSiZem engurs
dasavleTiT mdebare odiSis miwa-wyali uSualod afxazeTs SeuerTa.
1689 wels, imereTis samefo taxtis garSemo atexili brZolebis Jams,
afxazeTSi Sahnavazis Ze arCili Cavida. vaxuSti batoniSvilis cnobiT, `miegeba
SarvaSiZe, istumra pativiT, viTarca mefe da imyofeboda zufus Jamraodenme~.866
es faqti adasturebs, rom SarvaSiZe, miuxedavad samegrelos daqvemdebarebidan
gamosvlisa, imereTis mefis uzenaesobas aRiarebda.
zegnay SarvaSiZe sakmaod vrcel teritorias ganagebda mdinare bzifs,
kavkasionsa da enguris qvemo wels Soris, Tumca afxazeTs am sazRvrebSi
2. eTnikuri procesebi
872 . n.berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, t. VIII. Tb., 1990. gv. 614.
873 . feSangi. Sahnavaziani, gv. 84.
874 . arqanjelo lamberti. samegrelos aRwera, gv.176.
875 . qristoforo kasteli. cnobebi da albomi saqarTvelos Sesaxeb, gv. 80, 82, 134, 136, 171, 178.
876 . i.tabaRua. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi, t. III, gv. 158.
877 . evlia Celebis mogzaurobis wigni, n. I, gv. 100.
878 . . . . – . , 1875, gv. 13.
177
XVII saukunis saistorio wyaroebSi metad mwiria cnobebi afxazeTis
aRmosavleT mTianeTis eTnikuri suraTis Sesaxeb. TeaTineli misionerebis
kolxeTis rukebis (aqve, ruka #13) mixedviT, kodoris qedze mdebare kedlis
warwera (rom is abazaTa sawinaaRmdegod aris agebuli) srulebiT ar
gamoricxavs XVII s. I naxevarSi kodoris xeobaSi Sereuli qarTul-afxazuri
mosaxleobis arsebobas, vinaidan es kedeli aSenebuli iyo ara aqauri Temebis,
aramed, upirveles yovlisa, Crdilo-dasavleT kavkasieli tomebisgan Tavdacvis
mizniT.
evlia Celebi mTebSi mosaxle afxazur-abazuri Temebidan aRmosavleTidan
dasavleTis mimarTulebiT pirvelad fuSrxis afiqsirebs, romelic, avtoris
mixedviT, `megrelebTan axloa~.879 brunis mixedviT, fuSrxi igive fsxua.880 e.i.
osmalo mogzaurs mdinare bzifis saTaveebis aRmosavleTiT megrelebi eguleba.
sakuTriv afxazeTis ukiduresi Crdilo-dasavleTi nawili, teritoria
mdinare bzifis gadaRma, vaxuSti batoniSvilis cnobas Tu daveyrdnobiT, jer
kidev `bagrationT Jams aqeT aqamomde~ jiqebiT iyo dasaxlebuli,881 magram Tu
gaviTvaliswinebT gvian Sua saukuneebSi Crdilo-aRmosavleT SavizRvispireTSi
mimdinare migraciul procesebs, SegviZlia vTqvaT, rom XVII saukuneSic aq, iseve
rogorc sakuTriv afxazeTSi - kapoetis wyalsa da anakofias Soris mdebare
teritoriaze, mTielTa Camowolis procesi grZeldeboda.
XVII saukunis 80-iani wlebidan, mas Semdeg, rac Crdilo-dasavleT samegrelo
afxazeTis SemadgenlobaSi moeqca, aq eTnikuri suraTi mniSvnelovnad icvleba.
CrdiloeT kavkasiidan Camosaxlebul mTielebs (afxazebsa da jiq-abazebs)
eTnografiuli TvalsazrisiT SedarebiT advilad unda aeTvisebinaT cxumis
mxare, romelic gareSe mterTa Tavdasxmebis Sedegad XV saukunis II naxevridan
TandaTanobiT kargavs Zvel Zlierebas, Canagdeba da mosaxleobisgan icleba.
SemTxveviTi ar aris is faqti, rom warsulSi savaWro-ekonomikuri da
kulturuli TvalsazrisiT mZlavri cxumi, XVII saukunis saistorio wyaroebSi
faqtobrivad aRar moixsenieba. awindeli afxazeTis samxreT-aRmosavleTi mxaris
istoriul-eTnologiur sakiTxebTan dakavSirebiT unda SevexoT samecniero
literaturaSi arsebul erT-erT mosazrebas, romlis mixedviT, `afxazeTis
samTavros mier istoriuli cxumisa da nawilobriv bediis saerisTavoebis
teritoriis SemoerTebas im garemoebam Seuwyo xeli, rom es kuTxe mniSvnelovan-
wilad dasaxlebuli iyo afxazurenovani TemebiT, romlebic feodaluri
eklesiis, pirvel rigSi, drandis, moqvis da bediis saepiskoposoebisadmi
damokidebulebis pirobebSi, saukuneebis ganmavlobaSi inarCunebdnen
TviTmyofadobas~.882 imTaviTve unda aRiniSnos, rom mdinare enguris Crdilo-
dasavleTiT mdebare politikuri, ekonomikuri da kulturul-religiuri
mniSvnelobis punqtebi (biWvinTa, dranda, moqvi, bedia da. a.S.) zogjer ufro did
rols asrulebdnen odiSis samTavros cxovrebaSi, vidre is punqtebi, romlebic
engurs aRmosavleTiT mdebareobdnen. dadianebs zugdidis garda sasaxleebi
hqondaT xauJelSi, RaliZgaSi, moqvsa da merkulaSi. SemTxveviTi araa isic, rom
goridan gadmosul TeaTinel misionerebs odiSis mTavari levan II dadiani 1633
wlis noemberSi merkulaSi Rebulobs da iq umarTavs audiencias.883 antioqiis
patriarqis, makariosis cnobiT (1664w.), samegrelos saepiskoposoebs Soris
yvelaze didi bediisa yofila.884 niSandoblivia, rom odiSis samTavros eqvsi
saepiskoposodan enguris dasavleTiT, garda bediisa, moqmedebdnen moqvisa da
drandis saepiskoposoebi. amave mxareSi mdebareobdnen qiaCisa da wifurias
180
wamxari _ aRniSnulia TeaTinel misionerTa rukebze. dRes wamxari Tagilonis
erT-erTi ubania.916
TeaTinel misionerTa rukebze md.RaliZgis dasavleTiT aRniSnulia mdinare
moqvi (moqviSwyari). lambertis Tanaxmad, `am mdinares ase hqvia imitom, rom igi
Caudis moqvis saepiskoposos~.917
granJies moxsenebaSi moqvis maxloblad fiqsirebulia sofeli margula918.
dRes mas merkula ewodeba. mdebareobs mdinare moqvis SesarTavTan, marcxena
mxares.
arqanjelo lamberti samegrelos mdinareTa Soris asaxelebs oqums919.
md.oqumi aseve aRniSnulia lambertisa da kastelis rukebze.
bedia _ XVII saukuneSi moxseniebuli aqvs mraval avtors.
TeaTinel misioners Zampis samegrelos dasavleT nawilSi moxseniebuli aqvs
sofeli fuwyuri920. amJamad es sofeli galidan Crdilo-dasavleTiT, warCesTan
axlos mdebareobs921.
kolxeTis mdinareTa aRwerisas lamberti aRniSnavs: `enguris iqiT aris xeTi,
romelsac sipataravis gamo rukebze ar aRniSnaven, zRvas SeerTvis
gagidasTan~. 922
lambertTan fiqsirebuli md.xeTiwyari aris erwyari (eriswyali), xolo
sofeli gagida amJamadac mdebareobs mdinare erwyaris SesarTavidan samxreT-
aRmosavleTiT.
lambertis zemoT motanili erTerTi cnobiT, samegreloSi `erT adgilas, ro-
melsac oluSe hqvia, mTebi gaSlilia da mters advilad SeeZlo aqedan
Semosvla da qveynis aoxreba, _ didis xarjiT amouyvaniaT kedeli, sigrZiT
samoci aTasi nabiji da kedelSi aqa-iq auSenebiaT koSkebi, romlebSic dganan
TofiT SeiaraRebuli mcvelebi~.923
TeaTinel misionerTa rukebze oluSe aRniSnulia mdinare RaliZgis
saTaveebSi, safortifikacio sistemasTan. cnobilia, rom dRes oluSe ewodeba
mTas tyvarCelTan924. amgvari toponimebi oluSe//oleSe gvxvdeba lebardesTan
(mdinare texuris saTaveebSi) da skurTan (mdinare Waniswylis saTaveebSi).
g.eliavas megruli sityva `oleSe~ ganmartebuli aqvs, rogorc gasasvleli, xo-
lo olu aris gza, aseve gasasvleli. igi iqve dasZens, rom mtris Semosevisas
aseTi gza ikvreboda qviTkiris kedliT da ukeTdeboda mcire gasasvleli muxis
karebiT925.
lamberti odiSis monasterTagan gansakuTrebulad aRniSnavs wifurias
monasters, romelic, misioneris sityvebiT, `aSenebulia vakeze, enguris napiras.
es monasteri exla Cvenebis xelSia. aq aris ori eklesia erTad SeerTebuli,
romelTagan erTi RmrTismSoblis saxelobazea da meore _ wm.giorgisaze~.926
kastelis mixedviTac, wifuria engurispira sofeli iyo, xolo TeaTinel
misionerTa rezidencia aq mdinaridan `xeliT gasrolili qvis manZilze~
mdebareobda927. sofeli aRniSnulia kastelisa da lambertis rukebzec.
wifuria mdebareobda dRevandeli engurispira sof.Tagilonis teritoriaze928.
lambertisa da kastelis mier Sedgenil rukebze mdinareebs kodorsa da
929 . qarTuli samarTlis Zeglebi, t. III. Tb., 1970, gv. 382, 419, 423, 425, 426, 428, 431, 434.
930 . Rapports.., IX, gv. 19-20.
182
Cxorelia, kobaxia, albaria, borqia931; ilorSi: gomiZula wawulua932, CxoxoZe933, Segua,
germania934; kamuleTSi: gurmixili kubecia; RaliZgaSi: alesandria935, moirdi
kvirkvelia, uskvama kvirkvelia, gvianiSi Cagaloskiri936; zeganSi: muTagiRun xubilava,
gogua, nadaraia937; sof. TxalarSi: gabrava; sof. marcxulSi: gurmixili esebia938;
kvitoulSi: totoji daviTia, gaizardi afia, anCibuxu Cxangua, bebelia bagaTelia, misi
coli afaqiZis qali da maTi Svili masi bagaTelia, beleSia939; sof. gufuSi: maxu
vardania, sabedo vardania, nixilia vardania, skumiSia vardania; giorgi vardania; sof.
fSiaSi: jaiani, bibilia940.
amrigad, naTlad Cans, rom XVII saukunis 80-ian wlebamdel engur-kelasuris
SuamdinareTSi mxoloddamxolod qarTuli (megruli) mosaxleoba iyo.
XVII s. 60-80-ian wlebSi kelasur-RaliZgas SuamdinareTSi afxazuri da jiqur-
abazuri Temebi iwyeben damkvidrebas. vaxuStis cnobiT, `daipyres vidre egrisis
mdinaremde da daeSenebodnen TviT afxazni da arRara iyo drandas da moqus
episkoposni~941. am teritoriaze afxazebma mkvidri mosaxleobis nawili
amoJlites, an tyved gayides, mcire nawilma samegrelosa da imereTis Sida
regionebs Seafara Tavi. gansakuTrebuli sisastikiT gaanadgures
Tavadaznauroba, rogorc odiSis mTavris ZiriTadi dasayrdeni. sofel Walas
(Wilou) mflobeli merab jaiani iqidan gamoiqca da afxazeTis kaTolikoss
grigol lorTqifaniZes aseTi Sinaarsis pirobis wigni miarTva: `ese mtkice
wigni mogarTvi Tqven, kaTalikozs batons grigols Cven, jainma merab, ase rom
Cveni qveyana TaTris xelad Seiqmna da merme amxeli kaci var iq aRar
gvedgomeboda da movedi, SemogexveweT da wyaloba gviyaviT da Cvens
sicocxleSi dagvayeneT da jiqTubans sami mosaxle glexi gviboZeT...”942. XVII-
XVIIIss. mijnaze merab jaianis bedi sxvebmac gaiziares, vinaidan awindeli
afxazeTi `TaTris xelad Seiqmna”.
RaliZgasa da engurs Soris mdebare teritoriaze gabatonebis Semdeg yvapu
SarvaSiZem adgilobrivi mosaxleobis Turqebze gayidva daiwyo. marTalia, man
SemdegSi orjer ficic misca kaTalikosebs daviT nemsaZesa (1673-1696ww.) da
grigol lorTqifaniZes (1696-1742ww.), rom tyveebs ar gayidda,943 magram piroba ar
Seasrula. jer mTielTa TareSis, Semdeg ki tyveTa syidvis Sedegad es mxarec
mniSvnelovnad daicala mkvidri mosaxleobisgan.
dacarielebul teritoriaze yvapu SarvaSiZem bzifidan gadmoasaxla
`ramdenime gvarni Tavadni da aznaurni, saxeldobr: anCabaZe, emuxvari,
inaliSvili, marRania, zvanbaia, lakirbaia da aqirTava, romlebTaTvisac
daunawilebia ese sazRvari, xolo Tvisda saxasod Seucavs soflebi bedia,
faxulani da barbalo (koki).~944 CamosaxlebulT Tan Camohyvnen dabali fenebic. am
droidan gaCndnen samurzayanoSic awindel afxazTa winaprebi, romlebic
SemdegSi mkvidr mosaxleobaSi aiTqvifnen da gaqarTveldnen.
afsuaTa afxazeTSi Crdilo-dasavleT kavkasiidan mosulobis Sesaxeb ucxour
saistorio wyaroebSi cnobebi jer kidev XVIII s. I naxevridan mogvepoveba.
kerZod, rusi istorikosis v.tatiSCevis sityvebiT, afxazeTis aris `CrdiloeT
183
samegrelos nawili, romelsac Turqebi da yabardoelebi abxazoss, xolo Cveni
winaprebi obezs uwodebdnen, misi meti nawili dRes yubanelebiTaa
dasaxlebuli~.945
ingliseli ed. spenseri ki werda (1851w.), rom soxumis midamoebSi mcxovrebi
afxazebi `nawilobriv yirimisa (yabardos – avt.) da yubanis xanebisa da
sulTnebis Camomavlebi arian, romlebic Tavis tomebTan erTad dasaxldnen am
adgilebSi~.8
aRsaniSnavia a.diaCkov-tarasovis mosazreba, romlis mixedviTac, adiRebisgan
Seviwroebulma abasgebma,9 rogorc Cans, XVI-XVII saukuneebSi gadalaxes gagris
qedi, aseve fseaSxos, axbircis, cagerkeris, maruxisa da qluxoris uReltexi-
lebi.10 imave avtoris dakvirvebiT, XIII-XIV saukuneebis afxazeTis sazRvari
mdinareebs fsousa da xosTas Soris meryeobda. XVIs. adiRebis mier
Seviwroebulma jiqebma gagris gasasvleli daikaves da sazRvari kidev ufro
samxreTiT, gagris qeds gadaRma gadaswies.
garda amisa, a.diaCkov-tarasovi Tavis morig naSromSi _ `bzifis afxazeTi~ _
Semdeg daskvnas akeTebda: `afxazebi yovelTvis rodi mosaxleobdnen aq. maTi
gadmocemebi, wes-Cveulebebi da mravali istoriuli monacemi adasturebs, rom
isini CrdiloeTidan movidnen da Seaviwroves qarTuli tomebi, sanam engurTan
ar SeCerdnen. aq moxda ori sxvadasxva warmoSobis xalxis _ megrelebisa da
afxazebis urTierTSerwyma, ris Sedegadac warmoiSva kodorsa da engurs Soris
moqceuli samurzayanos mosaxleoba~.946
afxazeTSi mTielTa migraciuli procesebis Sesaxeb arsebul mwir saistorio
wyaroebs mniSvnelovanwilad avsebs toponimuri da folkloruli masala.
kerZod, mdinare kelasuris aRmosavleTiT zRvaSi Caedineba md. maWara, romlis
napirebzec mdebareobs amave saxelwodebis sofeli. cnobilma afxazma
mkvlevarma x. bRaJbam mdinarisa da soflis saxeli maWara evlia Celebis
mogzaurobis wignSi moxseniebul Temis saxels maWar-s daukavSira, romelmac
gadmosaxlebis Sedegad afxazeTis geografiul saxelebSi Tavisi kvali datova.
x. bRaJba amave Tems ukavSirebs afxazeTSi gavrcelebul gvarsaxels _ amiWba.947
osmalo mogzauris monacemebs Tu daveyrdnobiT, maWaras Temis (evliasTan ma-
jar) lokalizeba tuafsisgan aRmosavleTiT, mTebSi mogviwevs. Zneli dasadgenia,
Tu rodis gadmosaxlda es Temi jiqeTidan afxazeTSi, magram is mainc cxadia,
rom maTi migracia XVII saukunis I naxevris Semdeg moxda. garda amisa,
lingvisturad usafuZvloa maWaris dakavSireba amiWba-sTan.
afxazeTSi afsuaTa mosulobis Tvalsazriss garkveulwilad exmianeba maTi
gadmocemebi. zogi versiis Tanaxmad, isini afxazeTSi egviptidan, abisiniidan
arian mosulni, zogi versiiT - armeniaze gavliT yubanSi dasaxldnen, saidanac
sicivisgan Sewuxebulni afxazeTSi gadavidnen.948 erT-erTi gadmocemiT, Soreul
warsulSi afxazeTis mTebSi cxovrobda wanis, anu wanias gvaris xalxi. wanebi
mejogeebi iyvnen, Tavs rZeuliTa da umi xorciT irCendnen, magram radganac
wanebi usjuloni iyvnen da RmerTs arafrad agdebdnen, RmerTma isini dasaja.
maT sacxovriss cecxli gauCina da masTan erTad usjulo wanebic gadabuga.949
es gadmocema dakavSirebulia afxazeTis Tavisebur arqeologiur naSTebTan,
romelnic naxevrad ciklopuri, megaliTuri xasiaTisa arian da vrceldeboda
bzifidan enguramde. es Zeglebi gvxvdeba mTebSi da warmoadgenen yorulad nageb
184
oTxkuTxed an araswori wris saxis mqone `bakebs~. maT afxazebi
awangvaras//wanigvaras eZaxian, rac wanis sacxovriss niSnavs. s.janaSias sity-
vebiT, `afxazebs maTi dRevandeli teritoriis did nawilze win uswrebda
qarTveluri mosaxleoba, erTi mxriv, svanuri Stosi, meore mxriv, Wanur-
megrulisa. moyvanil gadmocemaSi swored am faqtis anarekli gvaqvs. wani am
SemTxvevaSi Wanur-megrul fenas gulisxmobs. es iyo erT-erTi tomTagani Wanur-
megruli ganStoebisa~.950
n.berZeniSvilis SeniSvniT, `Tu eseni im afxazebis genetikuri memkvidreni
arian, maT istoriul folklorSi Tamari da sxva aseTebi unda Candes...
narTebis eposi maT mTielobaze miuTiTebs~.951 Tavad afxazuri xalxuri
tradiciiT, narTebi CrdiloeT kavkasiidan, kerZod, yubanispireTidan arian.952
afxazur sagvareuloTa Soris mravlad moiZebneba gadmocemebi, romlebic
maT gadmosaxlebaze da sacxovrisis Secvlaze miuTiTebs. magaliTad, aSubebis
uxucesebSi daculi iyo gadmocema, rom maTi winaprebi Zvelad jgerdaSi
fsxudan gadmosaxldnen.953 adleibebis mixedviT, TviT adleibebi, agreTve agrbebi
da inafSbebi afxazeTSi yaraCaidan gadmosulan.954 kviwiniebSi, aviZbebSi,
zuxbebSi da aSubebSi daculi gadmocemebiT, maTi winaprebi CrdiloeT kavkasii-
dan, an soWis mimdebare mxareebidan gadasaxldnen afxazeTSi. erT-erTi
afxazuri TqmulebiT, aCbebi afxazeTSi qeds gaRmidan gadmovidnen.955 gudauTeli
amabebis gadmocemebiT, isini warmoSobiT ahWifsoudan iyvnen da maTi
gadmosaxleba XVII saukunis miwuruls unda momxdariyo.956
rasakvirvelia, es legenda-gadmocemebi ar iZleva kavkasiel mTielTa
afxazeTSi Camosaxlebis epoqis zustad gansazRvris SesaZleblobas, magram
zemoT ganxilul cnobebTan erTad, romlebic aSkarad miuTiTeben XVII
saukuneSi afxazeTSi mimdinare eTnikur, upirveles yovlisa, migraciul proce-
sebze, es gadmocemebic seriozul yuradRebas imsaxureben.
3. religiuri viTareba
187
Seqmnili situaciis gamo religiis msaxurni iZulebulni xdebian, saeklesio
wignebi, xatebi, jvrebi da sxva saeklesio inventari samegrelos Sida mxareSi
gadaitanon, kerZod: qiaCis monastris wm.giorgis xati obujis eklesiaSi
gadmoitanes, qiaCis monastris mTavarangelozis xati _ WoRaSi, moqvis saxareba
_ martvilSi, moqvis RmrTismSoblis ori xatidan erTi zugdidis eklesiaSi,
meore xobis monasterSi gadmoasvenes, bediis RmrTismSoblis xati, romelic
dadianebis mTavar salocavad iTvleboda, martvilSi gadmoasvenes.976
XVII saukunis 60-iani wlebidan, afxazTa da Crdilo-dasavleT kavkasiuri
tomebis samegreloSi laSqrobebis, md. enguramde mdebare miwa-wylis
afxazeTTan SeerTebis, aq afxazuri da jiqur-abazuri Temebis damkvidrebis
Sedegad zedized gauqmda drandisa da moqvis saepiskoposoebi. XVII-XVIIIss.
mijnaze dasrulda sxva qristianuli kerebis, Sesabamisad, marTlmadidebluri
sarwmunoebis ganadgureba, gansakuTrebiT md.RaliZgamde. miuxedavad afxazeTis
kaTolikosebis daviT nemsaZisa da grigol lorTqifaniZis mcdelobebisa, ver
moxerxda mravalricxovani saeklesio mamulebis gadarCena Tanamedrove
afxazeTis teritoriaze. saeklesio glexebis nawili momxdurebma tyved gayides,
an sakuTar monebad aqcies, nawili ki kaTolikosma grigol lorTqifaniZem
samegreloSi gadmoasaxla.977
warmarTuli wes-Cveulebebis damkvidrebisa da gaZlierebis miuxedavad, af-
xazeTSi mainc SemorCa Tayvaniscema eklesiebisadmi, mokrZaleba wmindanebisadmi.
ueWvelia, es garemoeba migraciuli procesebis miuxedavad, am kuTxeSi Zveli
afxazuri (qarTuli) mosaxleobis mniSvnelovani nawilis darCeniT unda aixsnas.
lambertis Tanaxmad, iloris wm.giorgis saxelobis eklesias did pativs
scemdnen aramcTu qarTvelebi, aramed mezobeli xalxebic. `imdenad Tayvansa
scemen am eklesias, rom Tumca igi moSorebulia da zRvis pirad sdgas, fiqri
ar aris, rom vinmem gaqurdos igi, an mtris gemiT movidnen da gaZarcvon igi,
aramcTu karis gatexis SiSi ara aqvT, aramed misi Zvirfasi qvebi rom axlo-
maxlo gzaSi daabnion, imasac xels aravin axlebs. am wmindanis SiSi marto
aqaurebs ki ara aqvT, aramed TviT afxazebsac, romelnic saxelganTqmuli
qurdebi arian~. amave avtoris sityvebiT, `wminda giorgis dResaswauls ara
marto odiSelebi, aramed afxazebic da svanebic blomad eswrebian~.978
Zampis erT-erTi relaciis mixedviTac iloris eklesias `mezobeli xalxebic
did Tayvans scemen, TviT barbarosebic ki. ase rom, uaxloesi mezoblebi,
rogoric arian afxazebi, alanebi, jiqebi da sxva aramarTlmorwmuneni, mis
gaZarcvas ver bedaven, Tumca ician, rom es eklesia ZvirfaseulobiT da fuliT
Zalze mdidaria.”979.
Sardens samegreloSi, kerZod, skurCaSi (avtoris sityvebiT isgaurSi) Tavad
hyavs naxuli afxazebi, romlebmac am mxareSi erT-erTi laSqrobisas xatis
vercxlis CarCo gaitaces, TviT xati, wmindanis risxviT SeSinebulebma, adgilze
datoves.980
amrigad, XVII saukunis bolosaTvis afxazeTi religiuri TvalsazrisiT
Zlier gansxvavdeboda rogorc adreuli Sua saukuneebis afxazeTisgan, ise
saqarTvelos danarCeni, mezobeli kuTxeebisgan, samagierod mkveTr msgavsebas
avlenda kavkasiis mTianeTTan. gvian Sua saukuneebSi afxazeTSi qristianuli
religiis dacemis da samagierod warmarTobis momZlavrebis mTavari mizezi iyo
mezobeli mTielebis, ZiriTadad jiqur-abazuri Temebis damkvidreba, romlebmac
aq mTisTvis damaxasiaTebeli socialur-ekonomikuri yofa da warmarToba
Camoitanes.
188
189
Tavi X. anTropologiuri monacemebi afxazTa
eTnogenezisis sakiTxisaTvis.
anTropologiurad afxazebi erT-erTi kargad Seswavlili eTnikuri jgufia
kavkasiaSi981. Seswavlilia maTi somatologiuri982, kraniologiuri,983 sisxlis
genetikuri markerebi984, dermatoglifika985, odontologia986, fizikuri
987
ganviTareba . miuxedavad amisa, afxazebis warmomavlobis sakiTxi dRemde
sadiskusio Temad rCeba.
am kvlevebis Sedegad Seqmnilia sxvadasxva anTropologiuri klasifikacia.
v.aleqseevis mixedviT, kavkasiaSi gavrcelebulia sami rasa: balkanur-kavkasiuri,
winaaziuri da indopamiruli988. misi azriT, balkanur-kavkasiuri rasa
warmodgenilia kavkasionis da pontouri tipebiT, winaaziuri-armenoiduliT,
xolo indo pamiruli – kaspiuriT. samive rasas avtori ganixilavs
damoukidebeli samxreTevropoiduli rasis SemadgenlobaSi, afxazebs moiazrebs
balkanur-kavkasiuri rasis SemadgenlobaSi, amave dros aRniSnavs kavkasionis
tipisaTvis damaxasiaTebel niSnebs (braqikefalia)989.
metad sainteresoa v.bunakis mier SemuSavebuli kavkasiis mkvidri
mosaxleobis klasifikacia. man gamoyo oTxi rasa: pontouri, kaspiuri,
pontourzagrosuli (anu armenoiduli) da kavkasiuri. pontouri rasis klasikur
warmomadgenlebad v.bunaki miiCnevda adiRelebs, kaspiurisa _ azerbaijanelebs,
xolo kavkasiuris – imerlebs. kavkasiuri rasa, misi azriT, iyofa:
qvemorionulad, yvirilurad da liaxv-alaznur tipebad990. amave naSromSi
v.bunaki afxazebs gansazRvravda, rogorc qvemorionuli tipis lokalur
variants.
m.abduSeliSvilis mravalricxovanma gamokvlevebma bevrad ufro daazusta
afxazebis adgili zogad sistematikaSi. man afxazebi iseve, rogorc baTumis, qo-
buleTis, ozurgeTis, lanCxuTis, zugdidisa da galis raionebis qarTvelebi
981
. naSromi daiwera saqarTvelos erovnuli samecniero fondis finansuri xelSekrulebiT (granti
#SF/ST06/1-032). winamdebare publikaciaSi gamoTqmuli nebismieri mosazreba ekuTvnis avtors da, SesaZloa, ar
asaxavdes erovnuli samecniero fondis Sexedulebas.
982
. В.В.Бунак. Антропологический состав населения Кавказа. _ Вестник Гос. Музея Грузии. Тб., 1946, т. XIIIА, gv. 89-108;
Г.К. Джанберидзе. Абхазо-адыгейские взаимоотношения в свете данных антропологии. - Тез. докл. VII научной сессии
Института экспериментальной морфологии АН ГССР. Тб., 1956, gv. 13-14; Г.К. Джанберидзе. Проблема происхождения абхазов
в свете антропологических данных. Автореферат дис. на соискание учён. степени канд. биол. наук. М., 1963, gv. 13; М.Г.
Абдушелишвили. Антропология древнего и современного населения Грузии. Тб., 1964.
983 . m. abduSeliSvili. masalebi kavkasiis kraniologiisaTvis. - saq. ssr mecn. akademiis eqsperimentuli
morfologiis institutis Sromebi. 1955, t. 5. gv. 327-339; . . . .,1974.
984
. А.А. Воронов. Геногеография факторов крови в Закавказье. - IX Международный Конгресс антропологических и
этнографических наук. М., 1983, с.1-20; Robert E. Ferrell, Naira Salamatina, S.M. Dalakishvili, N. A. Bakuradze and Ranajit
Chakraborty. A population Genetic Study in the Ochamchir Region Abkhazia, USSR. - American journal of Physical Antropology.
1985, p. 63-71, 66; А.А. Воронов, С.М. Далакишвили. Н.В. Соломатина, Р.У. Фуррелл. Генетическая характеристика абхазов. –
Абхазское долгожительство. М., 1987, gv. 127-141.
985
. И.П. Ладария. К изучению дерматоглифики населения Кавказа. - Сов. Этнография, 1975, №4, gv. 121-130; Г.Л. Хить.
Дерматоглифика народов Кавказа. - Полевые исследования института этнографии. М., 1980, gv. 189-198.
986
. Р.С.Кочиев. Одонтологическая характеристика этнических групп Кавказа. Автореф. дис. на соиск. учён. степ. канд.
ист. наук. М., 1971; В.Ф. Кашибадзе. Дифференциация населения Кавказа по одонтологическим данным. - Вопр. антропологии,
1988, вып. 80, gv.75-78.; Г.А. Аксянова. Характеристика зубной системы (сроки прорезывания, расовые особенности,
поражённость кариесом). – Абзаское долгожительство, gv. 120-125.
987
. П.К. Квициния. Морфологические особенности коренного населения Абхазии (на примере мужчин абхазов),
Автореферат на соискание учён. степ. канд. биол наук. М., 1982; Е.Н.Миклашевская, В.С. Соловьёва, О.А. Гилярова, М.Ю
Пескина. Особенности соматического развития детей и подростков абхазов. - Феномен долгожительства. М. Наука, 1982, gv.
160-169.
988 . . . . . ., 1974, gv. 194.
989 . braqikefalia – mokle da ganieri Tavi.
990 . . . . , - . . ., 1946, . XIII , gv. 93.
190
kolxuri tipis SavizRvispirul variantSi gaaerTiana991. afxazebis (gagris,
gudauTis‚ oCamCiris) anTropologiuri dapirispireba mxolod somatologiuri
niSnebis safuZvelze, erTi mxriv, dasavlurqarTul eTnografiul jgufebTan da,
meore mxriv, CrdilokavkasielebTan (adiRelebi), rogorc Cans, amtkicebs maT
kavSirs ufro metad qarTul eTnikur samyarosTan, vidre adiRelebTan992.
mosaxleobis Tanamedrove anTropologiuri Semadgenlobisa da eTnogenezis
kvlevam zogadad aCvena, rom xalxTa kulturuli da enobrivi naTesaoba xSirad
ar Seesabameba maT warmomavlobiT naTesaobas da saerTo genofonds. cnobilia,
rom ena da kultura SeiZleba gavrceldes maTi matareblebis gareSe, xolo an-
Tropologiur tips yovelTvis Tan axlavs enisa da kulturis gavrceleba993. ma-
Sasadame, anTropologiuri monacemebis roli mniSvnelovania im SemTxvevaSic,
rodesac arsebobs werilobiTi, istoriuli da eTnografiuli monacemebi.
eTnikuri anTropologia eZiebs rasobriv da tomobriv elementebs, romlebic
Sesulia ama Tu im eTnosSi. amdenad anTropologiuri masala iqceva istoriuli
procesebis Seswavlis erT-erT mniSvnelovan wyarod.
eTnosi rTuli da mravalwaxnagovani fenomenia, romelic Sedegia xangrZlivi
istoriuli procesisa. is warmoiqmneba, viTardeba, zogjer iSleba kidec; amitom
SeuZlebelia im azris daSvebac ki, rom romelime eTnoss Cvenamde moeRwios
Tavdapirveli, ucvleli saxiT. SeiZleba Seicvalos (da kidevac icvleba xolme)
ara marto eTnosisaTvis damaxasiaTebeli ena, kultura da a.S., aramed misi
anTropologiuri ieric, rac aucilebels xdis eTnikuri jgufis
anTropologiur Seswavlas sivrcesa da droSi.
cxadia, rom afxazebi gamonaklisi ar arian da maTi dRevandeli saxiT fizi-
kuri tipis Camoyalibebis xangrZliv procesSi adgili hqonda maT Sexebas sxva
tomebis warmomadgenlebTan.
Tanamedrove afxazebis ena iberiul-kavkasiur enaTa afxazur-adiRur jgufs
miekuTvneba994, xolo mravalsaukunovani istoriuli Tanacxovreba, mWidro
kulturul-politikuri da ekonomikuri kavSirebi maT saqarTvelosTan da
qarTvelebTan akavSirebs. amitom, afxazTa morfologiuri tipis Taviseburebis
garkveva upriania dasavleT kavkasiaSi gansaxlebuli Tanamedrove eTnikuri
jgufebis fonze. eseni arian: qarTvelebi (lazebi, aWarlebi, gurulebi,
megrelebi, svanebi), adiRebi (SafsuRebi, bJeduRebi, Wemguebi, abaZexebi,
zelenCukelebi, beslenelebi), abazebi (aSxarelebi da tapantelebi) garemocvaSi.
maT yvelas aqvs Tavisi sakuTari istoria, ena da kultura.
niSnebi, romelTa safuZvelze afxazebi da adiRebi sxvadasxva rasobriv tipSi
aRmoCndnen, aris sxeulis simaRle, saxis sigane da simaRle, Tavis qalisa da
cxviris forma.
Ppontouri tipis warmomadgenelTaTvis damaxasiaTebelia sxeulis SedarebiT
mcire simaRle (165sm.), viwro da maRali saxe, mezokefalia995, viwro da swori
cxviri, aprexili cxviris wveti da a.S.
afxazebi, iseve rogorc dasavleT saqarTveloSi mcxovrebi qarTvelebi, xasi-
aTdebian sxeulis SedarebiT didi simaRliT (168sm.), ganieri da dabali saxiT,
gamodrekili cxviris zurgiTa da daSvebuli wvetiT, mkveTrad gamoxatuli
braqikefaliiT. afxazebs braqikefalia kidev ufro metad aqvT gamoxatuli,
vidre dasavlel qarTvelebs. gansxvaveba Tavis formis mixedviT aRiniSneba
kraniologiur masalaSic. Tavis qalis maCvenebeli afxazTa seriaSi (saSualo)
mkveTrad braqikraniulia _ 83.5, adiRebis – mezokraniuli (76.5.).996
afxazur enaSi or mTavar dialeqts gamoyofen: abJuurs da bzifurs. anTro-
pologiuri masala aRebulia orive dialeqtis gavrcelebis arealidan.
Seswavlilia gagris (bzifi), gudauTis (abRarxuqi, aWandara, durifSi, jirxva)
191
da oCamCiris (kvitouli, jgerda) raionebis soflebSi. afxazebis samive jgufis
Sida-populaciurma da populaciebs Soris kvlevam zogadad gviCvena sakmaod
maRali msgavseba.
yovel wyvil populacias Soris warmoebulma Sedarebam aCvena, rom gagris,
gudauTis, oCamCiris mosax-leobas Soris ar aris statistikurad mniSvnelovani
gansxvaveba. gagrisa da gud-auTis mosaxleoba gansxvavdeba oCamCiris
mosaxleobisagan zeda tuCis SedarebiT dabali simaRliT, gagris mosaxleobas
aqvs SedarebiT naklebad gamoxatuli orive tuCis sisqe. am orive SemTxvevaSi
P<0.05-isa.
Catarebuli komponenturi analizi warmodgenilia 7 ZiriTadi komponentiT,
romlebic moicaven saerTo variaciis 89.1%-s. morfometruli monacemebis
mixedviT TiToeuli komponentis datvirTva saerTo jamSi gagris, gudauTis,
oCamCiris mosaxleobas ar ganasxvavebs erTmaneTisagan da warmoaCens, rogorc
erTian polimorful jgufs.
imave masalaze g.janberiZem997 (janberiZe _ xelnaweri) calke Seiswavla is
individebi, romelTa gvarebi ar iwvevdnen araviTar eWvs maT afxazur
warmomavlobaSi da Seadara qarTulgvarebian afxazebs. gansxvaveba am or jgufs
Soris ar aRiniSna. rogorc avtori wers, amiT amowurulia yvela meTodi da
saSualeba qarTvelebsa (megrelebsa) da afxazebs Soris arsebuli
gansxvavebuli elementis aRmoCenisaTvis (gv. 21)998. ufro naTelia afxazebis
megrelebTan msgavseba, vidre eniT monaTesave abazebTan da adiRelebTan
Sedarebisas.
mTel rig taqsonomiurad madiferencirebel niSnebze dakvirvebam naTlad
gamoaCina, rom Seswavlili jgufebi qmnian kavkasionis qediT gayofili
msgavsebis or wres: samxreTiT – qarTul (megrul)-afxazurs da CrdiloeTiT
adiRur-abazurs. CrdiloeTis wreSi Semavali orive eTnikuri Gjgufi Tanabrad
gansxvavdeba megrelebisa da afxazebisagan maSin, rodesac Cans maT Soris
arsebuli Sinagani msgavseba999.
afxazebis populaciebs Soris gagris afxazebi gamorCeulad axlo morfolo-
giur distanciebs amJRavneben rogorc qarTvelTa jfgufebTan, aseve CrdiloeT
kavkasiis mosaxleobasTan. amasTanave xazgasasmelia, rom es distancia
qarTvelebTan mimarTebaSi orjer naklebia, vidre CrdiloeT kavkasielebTan.
gagrel afxazebTan yvelaze daaxloebul jgufebad moiazrebian galeli
megrelebi (distancia 0.04) da lanCxuTeli gurulebi (distancia 0.05).
Cxorowyus megrelebi, ozurgeTeli gurulebi, xulos, qedisa da qobuleTis
aWarlebi, ambrolauris raWvelebi da zestafoneli imerlebi maTgan
daSorebuli arian 0.06 morfologiuri distanciiT. Coxatauris gurulebi,
vaneli imerlebi da yabardoelebi – 0.07-iT; walenjixis megrelebi da WiaTuris
imerlebi – 0.08-iT; xelvaCauris lazebi, riyeTis aWarlebi, adiRe-abaZexebi,
zelenCukisa da besleneis Cerqezebi – 0.09-iT da zugdidis megrelebi – 0.10-iT.
aRsaniSnavia, rom afxazebs Soris Sida saerTo morfologiuri distancia
aris 0.0933, lazebs Soris – 0.0900, aWarlebs Soris – 0.0852, megrelebs Soris –
0.0840, imerlebs Soris – 0.0700, gurulebs Soris – 0.0633, svanebs Soris – 0.0600,
yabardoelebs Soris – 0.0667, Cerqezebs Soris _ 0.0600, abazebs Soris – 0.0600,
adiReelebs Soris – 0.0560.
morfologiuri distanciebi afxazebsa da qarTvelebs, afxazebsa da
araqarTvelur eTnikur jgufebs Soris Semdegnairad ganawilda:
afxazebi – megrelebi _ 0.0893
192
afxazebi – imerlebi _ 0.1050
afxazebi – aWarlebi _ 0.1081
afxazebi – lazebi _ 0.1083
afxazebi – adiRelebi _ 0.1387
afxazebi – abazebi _ 0.1500
amave dros distancia megrelebsa da adiRelebs Soris aris 0.17933.
moyvanili distanciebi metyveleben kavkasiis xalxTa axlo morfologiur
msgavsebaze, xolo afxazebi ufro metad qarTvelur jgufebs Soris
moiazrebian, vidre CrdiloeTkavkasielebSi. morfologiuri distancia afxazebsa
da megrelebs Soris (0.0893), praqtikulad identuria megrelebsa da gurulebs
Soris arsebuli distanciisa (0.084).
paleoanTropologiuri masalebi afxazeTis teritoriidan kerZod, iseve, ro-
gorc dasavleT saqarTvelos sxva regionebidan zogadad, Zalze mcirea. yvelaze
adreuli masala afxazeTidan mcirericxovani seriaa gudauTis raionis sofel
durifSidan, romelic daTariRebulia XI_XIII saukuneebiT. zogadad, seria
xasiaTdeba qalasarqvelis saSualo grZivi da saSualo ganivi diametrebiT, qa-
las maCvenebeli saSualoze maRali (mkveTrad braqikranuli formiT), saxe saSu-
alo siganis, magram uaxlovdeba am kategoriis umaRles zRvars, saxis saSualo-
ze dabali maCveneblis mixedviT seria eqceva europrozopul1000 kategoriaSi.
cxviri saSualo siganisa da simaRlisa, unagiri Zalze maRali. niSnebis es kom-
pleqsi winaaziur rasobriv tips ekuTvnis da amdenad afxazeTis mosaxleoba
ganviTarebul Sua saukuneebSi, rogorc genetikurad, ise morfologiurad Se-
dioda winaaziuri rasobrivi tipebis imave variaciebis farglebSi, romlebSiac
aseve Sedioda amave periodis saqarTvelos danarCeni mosaxleobac.Uufro
soliduria Tanamedrove seria afxazeTidan, romelic mopovebulia soxumis
maxloblad1001. zogadad seriisaTvis damaxasiaTebelia mcire grZivi da saSualo
ganivi diametrebi, Tavis qalas maCvenebeli - maRali (braqikraniuli), Subli -
swori da zomieri siganisa, saxis fuZis sigrZe - mcire, yvrimalTSua diametri -
saSualo, saxis zeda sigane - saSualo, cxviri - saSualo siganisa da simaR-
lisa, maRali unagiriT, mkveTrad win warziduli, orbitebi - saSualo siganisa
da simaRlisa, saxe - profilirebuli horizontalur sibrtyeSi da swori verti-
kalurSi.
es zogadi daxasiaTeba saerToa mamakacebisa da dedakacebisaTvis. gansxvaveba
sqesTa Soris Tavis qalas formebis mixedviTac ar aRiniSneba. gamoTvlil seri-
ebSi Tavis qalas formebis ganawileba Zalze msgavsia. mamakacebSi doliqo1002 -
da mezokraniuli _ 23,8%, braqikraniuli _ 31,0%, hiperbraqikraniuli _ 38,1%, ul-
trabraqikraniuli _ 7,1%. igive formebi dedakacebis seriaSi Semdegi Semcvelo-
biT aRiniSneba – mezokraniuli _ 23,5%, braqikraniuli _ 29,4%, hiperbraqikraniu-
li _ 41,2% da ultrabraqikraniuli _ 5,9%. Tu braqikraniuli seriebis Semcve-
lobas SevajamebT, maSin msgavseba absoluturia (mamakacebSi _ 23,8%, doliqo-,
mezo - da _ 76,2%. braqikrania, xolo dedakacebSi _ 23,5% da _ 76,5% Sesabami-
sad).
Tanamedrove mosaxleobis kraniologiuri polimorfizmis safuZvelze mosax-
leoba ganekuTvneba indoxmelTaSuazRvispirul rasas. sainteresoa im morfo-
logiuri Taviseburebebis aRniSvna, romlebic konkretulad ama Tu im serias
akavSirebs saqarTvelos sxvadasxva anTropologiur tipTan. aWarlebis, megrele-
bisa da afxazebis kraniologiuri seriebi SedarebiT viwro saxiTa da cxviriT
usaTuod kolxuri tipis warmomadgenlebi arian. avenisis kraniologiur seriaSi
SeiniSneba kavkasionis tipisaTvis damaxasiaTebeli SedarebiT farTo saxe. aRsa-
1003 . m.abduSeliSvili. masalebi kavkasiis kraniologiisaTvis. - saq. ssr mecn. akademiis eqsperimentuli
morfologiis institutes Sromebi, t. 5. Tb., 1955, gv. 327-392.
1004 . g. gasviani. afxazeTi. Zveli da axali afxazebi. Tb., 1998.
1005 . . . . ..., gv. 13.
1006 . iqve gv. 10; . . . ., 1974, gv. 194.
1007 . . . . (
). .,1963, gv. 8.
1008 . . . . - . .,1974,
gv. 3-10.
194
Tavi XI. afxazeTis eTnikuri istoriis
lingvisturi safuZvlebi
istorikosebi da eTnologebi xSirad iyeneben enobriv faqtebs istoriul-eT-
nologiur sakiTxTa kvlevisas. es bunebrivicaa, vinaidan zogi istoriuli epo-
qis Sesaxeb an saerTod ar arsebobs araviTari werilobiTi wyaroebi, an isini
sakmarisi ar aris, an kidev arsebuli werilobiTi wyaroebis cnobebi garkveul
obieqtur Tu subieqtur mizezTa gamo bundovania; ena ki is fenomenia, romelic
sakmaod zustad asaxavs konkretuli eTnosis mier ganvlil istoriul gzas da
gvawvdis utyuar, gauyalbebel monacemebs imis Sesaxeb, Tu sad ucxovria eT-
noss, istoriul-kulturuli ganviTarebis ra safexurebi gauvlia mas, rogori
urTierTobebi hqonia mezobel eTnosebTan da a.S.
pirveli mkvlevari, vinc did yuradRebas uTmobda enobriv faqtebs da maT sa-
fuZvelze gamohqonda daskvnebi Tanamedrove afxazi xalxis genezisis, misi Tav-
dapirveli sacxovrisis lokalizaciisa da afxazTa winaprebis migraciis mimar-
TulebaTa Sesaxeb, iyo akad. niko mari1009. swored n. maris daskvnebi udevs sa-
fuZvlad momdevno periodis istorikosTa, eTnologTa, arqeologTa da enaTmec-
nierTa sakmaod didi nawilis mier gaziarebul da Sevsebul-modificirebul hi-
poTezebs imis Sesaxeb, TiTqos:
1. dasavleT saqarTvelo Tavdapirvelad dasaxlebuli iyo afxazTa, abazaTa,
adiRelTa, yabardoelTa da ubixTa saerTo winapari tomebiT (winareafxazur-
adiRuri eTnosiT), ris dasturadac asaxeleben dasavleT saqarTveloSi gavrce-
lebul fs(a), yva da ra marcvlebis Semcvel toponimebs, hidronimebsa da sato-
mo saxelebs, romlebic winareafxazur-adiRuri mosaxleobis Seqmnilad cxadde-
ba.
2. winareafxazur-adiRuri mosaxleoba samxreTiT vrceldeboda TiTqmis ana-
toliis Suamde, ris damadasturebladac miiCneven Zv.w. II aTaswleulSi fiqsire-
bul eTnonimebs abeSlasa da kaSks. am daskvnas safuZvlad udevs dasaxelebul
eTnonimTa fonetikuri msgavseba afxazTa avtoeTnonim afsua-sTan da CerqezTa
aRmniSvnel qarTul qaSag (rus. касог)-Tan.
3. ax.w. dasawyisis berZnul-laTinur wyaroebSi dasaxelebuli afSilebi da
abasgebi afxazebisa da abazebis winaprebi yofilan. abazaTa erTi nawili (tapan-
Telebi) CrdiloeT kavkasiaSi XIII-XIV saukuneebSi gadasaxlebula, meore nawili
ki (aSxarelebi) _ XVII-XVIII saukuneebSi.
4. qarTuli mosaxleoba Tavidanve ar cxovrobda dasavleT saqarTveloSi. me-
grul da svanur metyvelebebs amJamindel afxazeTSi, samegrelosa da svaneTSi
win uswrebda afxazur-abazuri, ubixuri da Cerqezuli enebi, romelTa kvali
enobrivi substratis saxiT dRemde Cans megrul-svanuris struqturasa da leq-
sikaSi da a. S.
imis gasarkvevad, Tu ramdenad safuZvliani da dasabuTebulia dasaxelebuli
daskvnebi, romlebic n. marisagan momdinareobs, upriania, kritikulad SevafasoT
n. maris daskvnebis sandoobis xarisxi da kvlevis meTodologia.
magaliTad, afxazuri enis kvlevisadmi miZRvnil erT-erT upirveles naSromSi
n. mari warmoadgens Tavis mosazrebebs afxazTa Soris gavrcelebuli gvarsaxe-
lis gubaz-is Sesaxeb. igi sityvas ase Slis: gu-ba-z *gu-ba-Ze. mkvlevris az-
1010. teqnikuri mizezebis gamo afxazur-abazuri enobrivi masala aqac da qvemoTac gadmocemuli gvaqvs
gamartivebuli transkrifciiT.
1011. Н. Я. Марр. Из лингвистической поездки в Абхазию, gv. 57-58.
1012. q. lomTaTiZe. aSxaruli dialeqti da misi adgili sxva afxazur-abazur dialeqtTa Soris
(teqstebiTurT). Tb., 1954, gv. 223.
1013. iqve, gv. 224.
1014. iqve, gv. 224.
1015. iqve, gv. IX.
196
lanZia, kilaZe afxaz. kil-ba, abaz. kilZa)1016.
rac Seexeba hidronim gubazouls, mas safuZvlad udevs mamakacis saxelis7
kninobiTi gubaz-a forma, romelsac daerTvis -ul||-ur sufiqsi. es sufiqsi, Cveu-
lebriv, miwis nakveTis mflobelobas aRniSnavs (Sdr. maxinj-a-ur-i, ambrol-a-
uri, xarag-a-ul-i). aseTi saxelebis hidronimebad qcevac ar aris uCveulo mo-
vlena. rac mTavaria, gubazouli arc ise Zveli saxelia, rogorc es n. mars miaC-
nda.
amrigad, unda davaskvnaT, rom afxazuri mosaxleoba arasodes binadrobda
guriaSi da akad. n. maris `Teorias~ mTel dasavleT saqarTveloSi Tavdapirve-
lad afxazTa winaprebis cxovrebis Sesaxeb ara aqvs arc lingvisturi da arc
istoriuli safuZvlebi.
igive iTqmis dasavleT saqarTveloSi fs(a), yva, ra elementebiani da zogi
sxva tipis toponimebis, hidronimebisa da satomo saxelebis mcdari analizis sa-
fuZvelze Seqmnili Sexedulebis Sesaxeb, TiTqos aseTi enobrivi faqtebi adas-
turebdnen dasavleT saqarTveloSi winare-afxazur-adiRur tomTa cxovrebasa
da maT Semdgom asimilacias gvian mosuli qarTveluri mosaxleobis mier. Tana-
medrove mkvlevrebi ukve aRar iziareben am dausabuTebel `Teoriebs~ da axle-
burad xsnian amgvar faqtebs (ix.: a. onianis, t. futkaraZis, m. Cuxuasa da sxvaTa
axali gamokvlevebi). aq TvalsaCinoebisaTvis mokled SevexebiT erT sadavo sa-
kiTxs:
guria-aWaris teritoriaze dasturdeba ramdenime geografiuli saxeli, rom-
lebic yv(a) marcvals Seicaven: malTayva, boboyvaTi, juruyveTi... guriaSive ga-
vrcelebulia amave marcvlis Semcveli gvarsaxelebi: ingoroyva, royva, arTi-
layva, Releyva... erTi TvalsazrisiT, dasaxelebul geografiul saxelebSi yva
elementi Cerqezuli sityvaa da Reles, xevs niSnavs, xolo dasaxelebul gvareb-
Si gamoyofen aseve Cerqezul yva (`Ze, vaJi~) fuZes, rac TiTqos guria-aWaraSi
CerqezTa odindeli binadrobis damadasturebelia. meore TvalsazrisiT, dasaxe-
lebul geografiul nomenklaturaSi yva soxumis afxazur saxels ayva-s ukav-
Sirdeba, rac imave teritoriaze afxazTa winaprebis cxovrebis maniSnebeli yo-
fila. orive Tvalsazriss erTi arsebiTi meTodologiuri nakli aqvs: saanali-
zo sityvebSi gamoiyofa da `identificirdeba~ mxolod erTi segmenti, sityvaTa
danarCeni segmentebis axsnas ki veRar axerxeben. aravin iwuxebda Tavs imis dama-
jerebeli ganmartebiT, Tu ras warmoadgens malTa, bobo, juru (geogr. saxeleb-
Si), an ingoro, ro, arTila, Rele (gvarsaxelebSi). es imas niSnavs, rom saanali-
zo masalis etimologia daudgenelia, arada swored sanaxevro `analizis~ sa-
fuZvelze keTdeba Sors mimavali istoriul-eTnologiuri daskvnebi, rac yov-
lad gaumarTlebelia1017.
1. afxazuri enis adgili monaTesave enaTa Soris istoriuli aspeqtebis ga-
TvaliswinebiT
is eTnosi, romelic Tavis dedaenaze sakuTar eTnikur vinaobas afsua saxe-
liT aRniSnavs, gviandeli qarTuli tradiciis mixedviT aRiniSneba afxazis sa-
xelwodebiT. afxazebTan enobriv-eTnikuri niSnebiT yvelaze axlos dganan aba-
zebi, romlebic amJamad CrdiloeT kavkasiaSi, mdinare yubanis xeobaSi gafantviT
mdebare 13 sofelSi saxloben (yaraCaeT-CerqezeTis respublika). afxazTa kidev
erTi axlomonaTesave eTnosi _ ubixebi 1864 wlamde cxovrobdnen q. soWisa da
adleris mimdebare zolSi. es xalxi mTlianad gadasaxlda osmaleTSi, sadac
1016. afxazTa Soris gavrcelebul gvarsaxelTa lingvisturi analizi vrclad warmodgenilia qvemoT. rac
Seexeba n. maris kidev erT sanaxevrod mecnierul naSroms termin `afxazis~ Sesaxeb, misi kritikuli Sefasebac
qvemoTaa mocemuli.
7. magaliTad, egrisis mefeebi gubaz I (V s. 50-60-iani wlebi) da gubaz II (VI s. 40-50-iani wlebi).
1017. gansaxilvel sakiTxs sayuradRebo namSromi uZRvna m. Cuxuam 2006 wlis 22-23 seqtembers baTumSi
gamarTul saerTaSoriso simpoziumze, romelSic dasaxelebuli masala axsnilia qarTvelur niadagze.
naSromi ibeWdeba. aqve isic unda iTqvas, rom yva daboloebiani gvarsaxelebi ar fiqsirdeba uZveles
werilobiT wyaroebSi da amitomac ar gamodgeba istoriamdeli viTarebis sakvlevad.
197
dakarga dedaena da Seeria Turqebsa da kavkasiel muhajirebs. afxazTa axlomo-
naTesaveni arian agreTve Cerqezebis zogadi saxeliT cnobili adiRelebi (adi-
Res respublikaSi) da yabardoelebi (yabardo-balyareTisa da yaraCaeT-Cerqeze-
Tis respublikebSi).
afxazuri ena Sedis iberiul-kavkasiur enaTa ojaxis Crdilo-dasavlur, anu
afxazur-adiRur enaTa jgufSi abazur, ubixur, adiRur da yabardoul `enebTan~
erTad. realurad afxazuri da abazuri ar aris erTmaneTisagan imdenad daSore-
buli metyvelebani, rom maT damoukidebeli enebi ewodos1018. maT Soris iseTive
dacilebis xarisxia, rogorc qarTuli enis gurul da kaxur kiloebs Soris
gvaqvs. kidev ufro axlos dganan erTmaneTTan adiReuri da yabardouli. amitom
iberiul-kavkasiur enaTa Crdilo-dasavluri jgufis daxasiaTebisas ufro mar-
Tebuli iqneboda, gvesaubra ara am jgufSi Semaval 5 enobriv erTeulze, aramed
3 enaze (1. afxazur-abazuri ena; 2. ubixuri ena; 3. Cerqezuli ena). samive es ena
momdinareobs winareiberiul-kavkasiuri enisagan warmoqmnili winare-afxazur-
adiRuri enisagan, romelsac, savaraudod, unda earseba Zv. w. II-I aTaswleulebis
mijnidan ax. w. dasawyisamde da am dros unda daSliliyo amJamad arsebul 3
enad. sxvagvarad SeuZlebeli Cans im struqturuli da materialuri siaxlovis
axsna, rac TvalnaTliv SeiniSneba afxazur-abazur, ubixur da Cerqezul enebs
Soris.
wamoiWreba sakiTxi imis Sesaxeb, Tu konkretulad sad binadrobdnen amJamin-
del afxaz-abazaTa, ubixTa da CerqezTa saerTo winaprebi, anu winareafxazur-
adiRur enaze molaparake mosaxleoba. raki, winareafxazur-adiRur enaze Tu Ta-
namedrove afxazur-abazur, an Cerqezul enebze molaparakeTa binadroba dasav-
leT saqarTveloSi ver mtkicdeba verc werilobiTi wyaroebisa da verc enobri-
vi masalis analizis safuZvelze, logikuria, maTi sacxovrisi veZioT CrdiloeT
kavkasiaSi, mdinare yubanis auzidan mdinare Tergis napirebamde mdebare terito-
riaze. es is teritoriaa, sadac Sua saukuneebis istoriuli wyaroebi tradiciu-
lad miuTiTeben ubixTa, CerqezTa da, rac mTavaria, afxaz-abazaTa binadrobas
da sadac dRemde cxovroben abazebi da Cerqezebi (1864 wlamde _ ubixebic). sayu-
radReboa, rom afxazi xalxia erTaderTi afxazur-adiRuri modgmis eTnosi,
romelic samxreT kavkasiaSia warmodgenili, danarCenebi ki CrdiloeT kavkasiaSi
binadrobdnen abazebis CaTvliT. aseve mniSvnelovania isic, rom dasavleT
saqarTveloSi, Savi zRvis aRmosavleT sanapiroze Zv. w. arcerT werilobiT wya-
roSi ar ixseniebian arc afxazebi, arc abazebi, arc ubixebi da arc Cerqezebi,
samagierod aq saxeldebian kolxebis//egrebis ueWvelad qarTveluri tomebi1019,
aqve dasturdeba aseve qarTveluri warmoSobis geografiuli saxelebic (ix. qve-
moT).
mainc sad unda gamocalkevebuliyvnen afxaz-abazaTa saerTo winaprebi winare-
afxazur-adiRuri eTnosisagan? am sakiTxis gadawyvetisaTvis arsebiTi mniSvne-
loba unda hqondes leonti mrovelis `mefeTa cxovrebis~ im nawils, romelSic
gadmocemulia kavkasiaSi mcxovreb xalxTa eTnarq-eponimebis gansaxlebis sqema.
unda aRiniSnos, rom leonti mroveli saerTod ar iyenebs terminebs `afxazi~ da
`afxazeTi~, rac avtoris myari koncefciis gamoxatulebaa. mematianisaTvis Tana-
medrove afxazeTis teritoria ar warmoadgens damoukidebel eTnikur-teritori-
ul erTeuls da igi ara marto egrisis ganuyofeli nawilia (ix. aqve, gv. 30),
aramed misi kulturul-ideologiuri da politikuri centris _ bediis (q. egri-
sis) samyofelia. Targamosis _ yovelTa kavkasielTa mamis _ Sesaxeb leonti
wers: `xolo egrissa [= egrossa _ avt.] misca queyana zRvis yurisa da uCina sa-
1018. niSandoblivia, rom afxazur-abazuri enis udidesi mkvlevari, akad. q. lomTaTiZe 1954 wlamde
gamocemul arcerT naSromSi calke enad ar asaxelebda abazurs da tapanTur-aSxarul metyvelebebs afxazuri
enis dialeqtebs uwodebda.
1019. araviTar angariSgasawev arguments ar emyareba Tvalsazrisi, TiTqos kolxebis saxeliT afxazTa
winaprebic aRiniSnebodnen. es mosazreba sasurvelis realurad warmodgena ufroa, vidre empiriuli masalis
obieqturi mecnieruli kvlevis Sedegi.
198
zRuari aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hquian lixi, dasavliT zRua, mdina-
re mcirisa xazareTisa, sada waswudebis wueri kavkasiisa. xolo aman egros aRa-
Sena qalaqi da uwoda saxeli Tvisi egrisi. aw mas adgilsa hquian bediaÁ~1020. e. i.
leontis cnobiT, egrisi (egri da eguri) erqva miwa-wyals lixis qedidan Sav
zRvamde da am miwis CrdiloeTis sazRvari mdinare yubanis (mcire xazareTis
mdinaris) SesarTavTan gadioda. am miwaze mobinadreebs mematiane megrni, megrel-
ni saxeliT aRniSnavs da gulisxmobs ara mxolod amJamindel megrelTa uSualo
winaprebs, aramed egrisis yvela mcxovrebs megrelebis, svanebisa da lazebis wi-
naparTa CaTvliT, magram aramcdaaramc amJamindel afxazTa winaprebs.
iqve mematiane asaxelebs kavkas(os)s, romelic afxazur-adiRur eTnosTa, maT
Soris afxazTa, saerTo winaparia. kavkasosis wilxvedri miwa ganisazRvreba mdi-
nare Tergidan kavkasionis qedis ukidures dasavleT punqtamde, anu mdinare yu-
banis zRvasTan SesarTavamde (egrosis wilxvedri miwis CrdiloeTis sazRvra-
mde): `da misca kavkasis [= kavkasoss _ avt.] mdinareTagan lomekisa [= Tergi _
avt.] vidre dasasruladmde kavkasisa [= kavkasionisa _ avt.] dasavliT~1021.
mematianes erTmaneTSi ar aereoda eTnikuri qarTveli (megreli, lazi, svani)
da eTnikuri afxazi (afsua) da maT saerTo winaprad egross ar igulisxmebda.
leonti mrovels swored kavkasosi miaCnda afxaz-abazaTa, ubixTa da CerqezTa
saerTo winaprad. misi samflobeloc uSualod esazRvreboda qarTvelTa miwa-
wyals, Tanac swored mdinare yubanis SesarTavTan, romlis siaxlovesac berZeni
avtorebi SemTxveviT sulac ar unda asaxelebdnen qalaq Zvel lazikas (lazi-
kac, rogorc cnobilia, im etapze mTel dasavleT saqarTvelos erqva da leon-
tiseuli eguris, egrisa da egrisis sinonimi iyo).
amrigad, Zv. w. II-I aTaswleulebis mijnidan ax. w. dawyebamde amJamindel
afxaz-abazaTa, ubixTa da CerqezTa saerTo winaprebi, romlebic jer kidev dauS-
lel enobriv-eTnikur erTobas qmnidnen, binadrobdnen ara dasavleT saqarTve-
los miwaze, aramed CrdiloeT kavkasiaSi, mdinare Tergis marcxena napiridan
mokidebuli mdinare yubanis SesarTavamde, sadac `waswudebis wueri~ kavkasioni-
sa, e. i. qedis ukidures dasavleT wertilamde.
axali welTaRricxvis dasawyisidan iwyeba erTiani winareafxazur-adiRuri
eTnosis daSla, Cndeba 3 ena (afxazur-abazuri, ubixuri da Cerqezuli), rac 3
axali eTnosis Camoyalibebis momaswavebelia. Tavis mxriv, afxazur-abazur enaze
molaparake axali eTnosi 2 mTavari eTnikuri jgufisagan Sedgeboda 2 mTavari
dialeqtiT: amJamindel afxazTa, anu afsuaTa tomisagan da abazaTa tomisagan.
mezobeli eTnosebi (gansakuTrebiT Cerqezebi) afxaz-abazaTa ganmazogadebel, sa-
erTo saxelwodebad iyenebdnen abaza termins, romelic maTgan osmalebs SeuTvi-
sebiaT: gvian Sua saukuneTa osmalur wyaroebSic da amJamindel TurqulSic
afxazebs abaza saxeliT (mr. r. abaza-lar) aRniSnaven1022.
mosazreba saerTo iberiul-kavkasiuri (winarekavkasiuri) enisagan winarea-
fxazur-adiRuri enis Zv. w. II-I aTaswleulTa mijnaze gamoyofis Sesaxeb emyareba
sando lingvistur-istoriul monacemebs, Tumca mkvlevarTa erTi nawili uar-
yofs qarTvelur ena-kiloTa naTesaobas afxazur-adiRur da naxur-daRestnur
enebTan. kavkasiur enaTa ojaxis arsebobis faqti 1979 w. sabolood daadgina
akad. arn. Ciqobavam yvela am enis umdidres fonetikur-fonologiur, morfolo-
giur-sintaqsur da leqsikur monacemTa akademiuri analizis safuZvelze1023. arse-
biTia is faqtic, rom iberiul-kavkasiur enaTa ojaxis arsebobas upiratesad
uaryofen is avtorebi, romlebic icnoben da ikvleven an mxolod qarTvelur
ena-kiloebs da xeli ar miuwvdebaT afxazur-adiRur da naxur-daRestnur enaTa
1020. qarTlis cxovreba. ana dedofliseuli nusxa. simon yauxCiSvilis redaqciiT. Tbilisi, 1942, gv. 2.
1021. iqve, gv. 3.
1022. c. abulaZe. saqarTvelosa da misi politikuri warmonaqmnebis saxelwodebani osmalur werilobiT
ZeglebSi. - saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia, gv. 274-276.
1023. arn. Ciqobava. iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis Sesavali. Tb., 1979, gv. 253.
199
kvlevaze, an piriqiT, icnoben da ikvleven afxazur-adiRur Tu naxur-daRestnur
enebs, magram ar ZaluZT qarTvelur ena-kiloTa damoukideblad analizi. amitom,
bunebrivia, am sakiTxze im mecnierTa daskvnebi unda iqnes gaziarebuli, visac
dasaxelebuli nakli ara aqvs.
samxreT kavkasiasa da mis mimdebare teritoriaze mobinadre winarekavkasiele-
bis saziaro ena albaT minimum 4 mTavari dialeqtisagan Sedgeboda, romelTa
TandaTanobiTi enobrivi daSoreba unda gamoewvia winarekavkasielTa gansaxle-
bis arealis gafarToebas. savaraudoa, rom winarekavkasiuri enis winareafxazur-
adiRur dialeqtze (da ara enaze) molaparakeni ukve Zv. w. II aTaswleulis Sua
xanebSi dasaxldnen Crdilo-dasavleT kavkasiis teritoriaze Tergidan yubanis
SesarTavamde, winarenaxur-daRestnur dialeqtze mosaubreni _ Tergidan daru-
bandamde, winare-albanur dialeqtze molaparakeni unda darCeniliyvnen amJamin-
deli azerbaijanis miwaze (istoriuli hereTis gamoklebiT), xolo axlandeli
somxeTis teritoriaze unda ecxovraT araindoevropul dialeqtze molaparake
tomebs, romlebic emezoblebodnen urartuelebs. rac Seexeba winareqarTvelur
dialeqtze mosaubre mosaxleobas, igi cxovrobda istoriuli saqarTvelos
mTel teritoriaze (Sdr. leonti mrovelis sqema) da samxreT-dasavleTiT emij-
neboda protoxeTur (xaTur)-xuritul tomebs. Zv. w. I aTaswleulis axlos es wi-
narekavkasiuri dialeqtebi ukve enebad Camoyalibda da ase miviReT winareqar-
Tveluri, winareafxazur-adiRuri, winarenaxur-daRestnuri da winarealbanuri
enebi, romlebic Tavis mxriv axali welTaRricxvis dasawyisisaTvis daiSala im
enebad, romlebic amJamad qmnian iberiul-kavkasiur enaTa ojaxs. gamonaklisad
unda CaiTvalos araindoevropuli winaresomxuri (haiuri) ena, romelic Zv. w. VI
saukuneSi wyvets arsebobas indoevropeli armenebis Semosevebisa da somxeTSi
damkvidrebis gamo.
ase rom, sruliad naTeli xdeba, Tu ratom ar Cans da arcaa saZiebeli Tanam-
edrove afxaz-abazaTa, CerqezTa da ubixTa winaprebis nakvalevi amJamindeli tu-
afse-fsous, afxazeTis, samegrelos, guriis, aWarisa da lazeTis miwebze, Tu ra-
tom ar ixseniebian afxaz-abaza-ubix-CerqezTa winaprebi antikur wyaroebSi, Tu
ratomaa mecnierulad gaumarTavi zogi afxazi avtoris miTologizebuli gan-
cxadebani: `aRiarebulia, rom afxazuri ena msoflios erT-erTi uZvelesi enaa~;
`afxazur-adiRuri winareenis daSla sam ZiriTad Stod (afxazebad, adiRebad,
ubixebad), rogorc miCneulia, daiwyo xuTiaTasi wlis winaT~; `afxaz-adiRTa
winareenaze molaparake xalxi misdevda mesaqonleobas, iSenebda saqonels,
amzadebda sxvadasxvagvar xelosnur nawarms, amuSavebda liTonebs. amas
adastureben afxazeTis arqeologiuri masalebi~; `imis sasargeblod, rom
winareenis matarebelni cxovrobdnen daaxloebiT imgvarsave pirobebSi,
rogorSic binadroben amJamindeli afxaz-adiRebi, da Camoyalibdnen
dasavlurkavkasiuri teritoriis farglebSi, metyveleben iseTi sityvebi,
rogoricaa: `zRva~, `napiri~, `Tevzi~, `mTa (tyiani)~, `tye (foTlovani)~, `tye
(wiwviani)~, `soWi~, `wifeli~, `Sindi~, `wabli~ da misTanani. imaveze metyveleben
toponimikuri saxelebic, magaliTad, im mdinareTa saxelwodebani, romlebic
Seicaven fs - `wyali~, `mdinare~ elements (arifsa, sufsa, akamfsisi, afsari,
lagumfsa), agreTve yva - `xevi~, `mdinare~, saxels da sxva~.1024 am gancxadebebs
saerTo araferi aqvs mecnierebasTan.
gamosaricxia agreTve mosazreba afxazTa da CerqezTa winaprebad Zv. w. II
aTaswleulSi wina aziaSi mosaxle abeSlasa da qasqebis miCnevis Sesaxeb (ix.
aqve, gv. 32-36), vinaidan: jer erTi, im epoqaSi jer kidev ar arsebobda arc
afxazur-abazuri da Cerqezuli (adiReur-yabardouli) enebi da arc Sesabamisi
eTnosebi; meore, am mosazrebas ar adasturebs abeSlaur-qaSquri enis monacemTa
mkacri kritikuli analizi: am enis leqsika Zalze Sors dgas afxazur-abazuri
1024. iqve.
200
da Cerqezuli enebis leqsikisagan.
amrigad, zemoT ganxiluli da qvemoT gansaxilveli masala sruli ueWvelo-
biT adasturebs, rom Crdilo-dasavleT saqarTveloSi XVI saukunemde arasodes
ucxovriaT afxazTa winaprebs, rom araferi vTqvaT Cerqez-ubixTa winaprebze.
garda amisa, Zv. w. III aTaswleulSi saerTod ar arsebobda arc winareafxazur-
adiRuri da arc winareqarTveluri enebi, isini mxolod aTasi wlis Semdgom Tu
warmoiqmneboda. rac Seexeba amJamindeli afxazeTis miwaze ori aborigeni eTno-
sis binadrobis `Teorias~, mas aranairi istoriuli da lingvisturi safuZvlebi
ara aqvs.
2. `afxazis~, `afxazeTisa~ da maTi fardi terminebis semantika Zvel wyaroTa
mixedviT
afxazi istorikosebi da qarTvel istorikosTa ufrosi Taobis erTi nawili
iziareben mosazrebas, rom terminebi `afxazi~ da `afxazeTi~ sxvadasxva epoqaSi
gamoiyeneboda Semdegi mniSvnelobebiT:
a) ax. w. IX saukunemde `afxazi~ da `afxazeTi~ aRniSnavda afsuebsa da maT sa-
binadros, anu Tanamedrove afxazeTs;
b) IX-X saukuneebSi igive terminebi paralelurad gamoiyeneboda ufro farTo
mniSvnelobiTac da aRniSnavda mTel dasavleT saqarTvelosa da am teritoriis
uklebliv yvela binadarsac (e. i. qarTvelebsa da afsuebs);
g) XI saukunidan XVI saukunemde `afxazeTi~ sruliad saqarTvelosac erqva,
xolo `afxazi~ aRniSnavda am qveynis nebismier binadars;
d) XVI saukunidan orive terminma dakarga farTo mniSvnelobebi da niSnavs
imas, rasac amJamad1025.
am mosazrebas aqvs metad seriozuli nakli. is ar iTvaliswinebs im ueWvel
faqts, rom arcerT Zvel werilobiT wyaroSi axali welTaRricxvis dasawyisa-
mde ar dasturdeba `afxazi~, `afxazeTi~, an fonetikurad msgavsi JReradobis
mqone raime sxva termini aramcTu awindeli afxazeTis teritoriisa da mis
mcxovrebTa, aramed Savi zRvis sanapiros mimdebare miwa-wylisa da mis binadar-
Ta aRsaniSnavadac, rac friad sayuradReboa. metic, qarTul werilobiT wyaro-
Tagan termini `afxazeTi~ yvelaze adre ax. w. V saukunis ambebTan dakavSirebiT
aris gamoyenebuli juanSeris matianis im nawilSi, romlis auTenturoba saeWvo
Cans: `amasve Jamsa gamovides berZenni afxazeTiT (А xelnawerSi: `afxazeTad~),
rameTu berZenTa hqonda egris-wylis quemoTi kerZi yoveli, da daipyres egris-
wyliTgan vidre cixe gojadmde~1026.
rac Seexeba sxva terminebs, maTgan termin `afsua~-s msgavsi JReradobis `af-
sili~ ax. w. I saukunidan dasturdeba laTinur wyaroSi (Sdr. gviandeli qarTu-
li `afSileTi~ || `afSeleTi~, berZn. `afselloÁ~, somx. afSeR), xolo termin
`abaza~-s msgavsi JReradobis `abasgi~ || `abasxi~ || `abaski~ berZnul wyaroSi
gvxvdeba ax. w. II saukunidan. afxaz istorikosebsa da qarTvel istorikosTa uf-
rosi Taobis nawils miaCniaT, rom termini `afsili~ || `afSili~ termin `afsua~-s
variantia da awindel afxazTa uSualo winaprebs aRniSnavda, xolo `abasgi~ ||
`abasxi~ || `abaski~ momdinareobs saxel `abaza~-sagan da abazebis uSualo wina-
parTa saxeli iyo, magram sakiTxi ase martivad, mxolod fonetikuri msgavsebis
niadagze ver wydeba damatebiTi ueWveli lingvisturi da istoriul-eTnologiu-
ri masalis ararsebobis gamo. magaliTad, danamdvilebiT ar viciT, Tu romel
konkretul enaze laparakobdnen ax. w. I-II saukuneebSi mcxovrebi abasgebi da af-
silebi (gvaqvs mxolod daukonkretebeli cnoba, rom maT sxvadasxva ena hqon-
daT); Cvenamde ar moRweula arcerTi afsiluri da abasguri sityvis Canaweri,
teqstSi. Tb., 1997; T. gvancelaZe. enobrivi monacemebi da maTi mniSvneloba afxazeTis eTnikuri istoriis
kvlevisaTvis. - afxazeTis istoriis problemebi, Tb., 1998, gv. 19-23.
1031. e. cagareiSvili. `qarTvelisa~ da `saqarTvelos~ aRmniSvneli terminebi somxur werilobiT wyaroebSi.
- saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia, gv. 207-208.
1032. hodud al-alemi. - isTaxri; hodud al-alemi; hamdallah yazvini. Targmani SeniSvnebiTa da
saZiebliTurT v. fuTuriZisa. Tb., 1937, gv. 13, gv. 16.
1033. ix. krebulSi: saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSveli ucxouri da qarTuli terminologia.
1034. qarTlis cxovreba, t. II, gv. 15; T. gvancelaZe. qarTlis cxovrebis erTi adgilis gagebisaTvis (`alanTa
qveyana, romel ars afxazeTi~)~. - qarTveluri memkvidreoba, t. II. quTaisi, 1998.
1035. И. Кипшидзе. Грамматика мингрельского (иверского) языка с хрестоматиею и словарем. С.-Пб., 1914, gv. 193; n.
baRaTuria. Turquli satomo saxelebi qarTul dialeqtebsa da folklorSi (yazaxi, alani). - qarTveluri
memkvidreoba, t. II, gv. 38-39.
203
franguli ruka "Tabula Colchidis hodie Mengrelis", romelzec kavkasionis
gadaRma, axlandeli afxazeTis gaswvriv dasaxelebulni arian afxazebi da ala-
nebi _ "Abkashi hodie Abbasa" da "Alani". Sdr. agreTve arqanjelo lambertis ana-
logiuri cnoba da a. S.);
e) afxazebisa da alanebis mezoblobas kavkasionis gadaRma adasturebs ag-
reTve ingliseli jon mandevilis 1375 wlis cnobac1036, romelic uZvelesi ucxo-
uri dadasturebaa afxazTa samSoblos CrdiloeT kavkasiaSi mdebareobisa;
v) eTnikuri afxazeTis lokalizacia XII saukunis meore naxevarSi gamori-
cxavs im mosazrebas, TiTqos afxazebi da abazebi Tavidanve binadrobdnen axlan-
deli afxazeTis miwaze da tapanTelebi pirvelni gadasaxldnen yubanis auzSi.
z) eTnikuri afxazeTis mdebareobas mdinare yubanis auzSi adasturebs 1992
wlis martSi lundis (SvedeTi) universitetis wignsacavSi mikvleuli 13 rukac.
maTgan erT-erTze, romelic Sedgenilia italieli jakopo gastaldis mier 1561
wels, afxazeTi, afsuaTa olqi (Abcvas regi.) da qalaqi Acva (Sdr. soxumis awin-
deli afxazuri saxelwodeba `ayva~) gamosaxulia CrdiloeT kavkasiaSi, yubanis
Sua welze, xolo amJamindeli afxazeTi samegrelos (Mengrelia regi.) Semadgen-
lobaSia (ix. aqve, ruka #11). rac Seexeba danarCen 12 rukas, maTzec qalaqi ayva
yubanis napirzea miTiTebuli (es rukebia: merkatoris 1591 wlis, merkatorisa da
iudokus hondiusis 1633 wlis, iudokus hondiusis XVII s. I naxevris, frederik
de vitis 1671 wlis, ioan iansonis XVII saukunis, david de vilhelmis XVIII sau-
kunisa da a. S.)1037.
amrigad, arsebobs werilobiT, lingvistur da kartografiul cnobaTa mTeli
kompleqsi, romelic adasturebs, rom Tanamedrove afxazTa Tavdapirveli sa-
mSoblo mdebareobda kavkasionis CrdiloeTiT, mdinare yubanis auzSi, xolo
afxazTa winaprebis masobrivi Camosaxleba qeds aqeT daiwyo XVI saukuneSi.
3. termin `afxazis~ warmomavloba da urTierToba sxva fuZeebTan
`afxazi~, `afsua~, `abaza~, `abasgi~, `afsili || afSeli~, `afsari~ terminebis
etimologiisa da urTierTmimarTebis Sesaxeb mecnierTa Soris azrTa didi sxva-
dasxvaobaa. am sakiTxebis garkvevas cdilobdnen n. mari, s. janaSia, q. lomTaTi-
Ze, s. yauxCiSvili, o. kaxaZe, e. osiZe, T. gamyreliZe, T. gvancelaZe, v. Sengelia,
j. hiuiti, v. Cirikba, e. lomTaZe, r. Serozia, t. futkaraZe da sxvani, magram ga-
sarkvevi jer kidev bevri ram rCeba. warmovadgenT mxolod im debulebebs, rom-
lebic, iTvaliswinebs rogorc qarTvelur ena-kiloTa, ise afxazur-abazur da
Cerqezul enaTa enobriv specifikas. termini `afsua~: es saxeli amJamindel af-
xazTa avtoeTnonimia. afxazuri enis abJuur dialeqtSi termini JRers rogorc
afssJa (aqac da qvemoTac neitraluri, anu `racionaluri~ xmovani aRiniSneba s
asoTi), bzifur dialeqtSi ki mis SemadgenlobaSi Sedis ara sada s Tanxmovani,
aramed Zveli warmoSobis sisin-SiSina sˈ bgera, romelic Sualeduri Tanxmovania
sisina s da SiSina S bgerebs Soris. e. i. arsebuli ori formidan amosavalia
bzifuris varianti. sityvis TavSi warmodgenili a xmovani ar aris fuZis orga-
nuli nawili da igi xSirad Camoscildeba xolme mas (mag.: fsua wasla `afxazu-
ri wesiT~). es a- TavsarTi saxelTa zogadi formis mawarmoebelia (Sdr.: a-
qrTsJa `qarTveli~, a-urss `rusi~, a-bsrzen `berZeni~...) da Tavis mxriv momdinare-
obs ufro Zveli Áa- variantisagan (Sdr.: a-Áa-dsgÁ `adiReli~). afssJa saxelSi
gamoiyofa agreTve adamianis aRmniSvneli Ja Zir-sufiqsic, romelic fuZes gamoe-
yofa mravlobiTi ricxvis formaSi da mis win aRdgeba a xmovani: a-fsa-cJa||a-fsa-
qJa `afxazebi~. mravlobiTi ricxvis monacemebi gviCvenebs, rom `afsua~ saxelis
amosavali Ziria fsˈa, romelSic afxazur-abazur ZirTa amosavali CV, an CVCV
1036. T. gvancelaZe. jon mandevilis 1375 wlis cnobis mniSvneloba eTnikuri afxazeTis lokalizaciisaTvis.
- kavkasiologiuri krebuli. eZRvneba kavkasiur enaTa kaTedris daarsebis 70 wlisTavs. Tb., 2004, gv. 48-51; j.
mandevili afxazeTs CrdiloeT kavkasiaSi aTavsebs da mas Abson (Sdr. afsnˆ) saxeliT aRniSnavs.
1037. ix. agreTve: P. Allen. The Atlas of Atlases. The Map maker’s vision of the World. Atlases from the Cadbury Collection.
1038
. q. lomTaTiZe. adamianis aRmniSvneli ao9 sityva afxazurSi. - saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t. IV, #7. Tb.,
1947, gv. 726; q. lomTaTiZe. afxazuri da abazuri enebis istoriul-SedarebiTi analizi. I. fonologiuri sistema da fonetikuri procesebi. Tb.,
1975 (garekanze _ 1976), gv. 8-12, 80-81, 103-104, 240.
1039. satomo saxelze sadaurobis -el sufiqsis darTva ucxo ar aris qarTul sinamdvileSi. Sdr. kax-i
gv. 163; Н. Г. Волкова. Этнонимы и племенные названия Северного Кавказа. М., 1973, gv. 36; s. janaSia. eqspedicia
adiRes avtonomiur olqSi, april-maisi, 1929. Sromebi, t. IV. Tb., 1968, gv. 74, 77, 98, 104, 110, 124...
1043. Г. Г. Паичадзе. Названия Грузии в русских письменных исторических источниках. Тб., 1989, gv. 11-60.
206
amave enaSi abaza terminic arsebobs, romelic abazebs aRniSnavs. daismis saki-
Txi: rodis unda SeeTvisebinaT slavebsa da yaraCael-balyarelebs obez da ebze
terminebi saqarTvelosa da qarTvelTa aRsaniSnad? albaT mxolod maSin, roca
dasavleT saqarTvelosa da iqaur qarTvelebs TviT qarTul enazec afxazeTi da
afxazni erqva, anu IX-XV saukuneebSi, Suamavali ki CrdiloeT kavkasiaSi mosax-
le romelime xalxi iyo, romlis enaSic, etyoba, abaza saxeliT dasavleT saqar-
Tvelo da iqauri qarTvelebi aRiniSneboda (aseT eTnosad SeiZleba vigulis-
xmoT yivCaRebi, paWanikebi, an xazarebi).
termin `afxazis~ etimologizebis uamravi mcdelobidan sainteresod gamoiyu-
reba o. kaxaZis Tvalsazrisi. am Tvalsazrisis mixedviT, saxels safuZvlad
udevs amJamindeli erT-erTi Cerqezuli eTnografiuli jgufis, abaZexebis (abaZa-
xebis) aRmniSvneli Cerqezuli abazaxa saxelwodeba. am ori saxelis mimarTeba
mkvlevars ase warmoudgenia: Cerqez. abazaxa Cerqez. abzaxa megr. dial. *ab-
xaza *abxaz-i1044. Cveni azriT, zedmetia b Tanxmovniani variantebis aRdgena
qarTveluri ena-kiloebisaTvis, vinaidan bx kompleqsi aq arabunebrivia da myisve
icvleba ufro bunebrivi fx kompleqsiT. amitom gardaqmnaTa jaWvi ase SeiZleba
aRdges: abazaxa abzaxa afxaza afxaz-i. Tavis varauds o. kaxaZe amyarebs
s. janaSias mier uSualod CerqezeTSi mopovebuli ori sayuradRebo cnobiT: 1.
Cerqezul enaSi -xa sufiqsi gamoiyeneba gvarsaxelTa krebiTobis formisa da
satomo saxelTa mawarmoeblad, 2. abaZexebi XIX saukunis 60-iani wlebis muhaji-
robamde saxlobdnen mdinare yubanis marcxena Senakadebis napirebze da dasav-
leTidan uSualod emezoblebodnen abazur tomebs (barayaisa da baRs)1045. aqve un-
da davZinoT, rom abaZexebi XVII-XVIII saukuneebamde enobriv-eTnikurad abazebi
iyvnen (ix. zemoT), xolo s. janaSias 1929 wels adiReSi yofnisas daudasture-
bia, rom abaZexebi maSin jer kidev ar miiCnevdnen Tavs Cerqezebad da arc sxva
Cerqezebi miaTvlidnen maT Cerqezebs, adiReSi (sof. ulafSi) mosaxle TiTqmis
gaCerqezebuli abazebi ki abaZexebs TavianT uaxloes monaTesaveebad acxadebdnen
da maT saxelwodebas Targmnidnen rogorc `abazas qvemoT~1046.
arsebiTia erTic: Cerqezul enaSi -xa sufiqsi zemoT aRniSnulis garda gamo-
xatavs cnebebs: `qvemoT~, `mdinaris qvemo welisaken~, `dasavleTiT~ (s. janaSia,
j. kokovi...). amis gaTvaliswinebiT saxeli abazaxa Cerqezulidan SeiZleba iTar-
gmnos rogorc `qvemouri, qvemoeli abaza~, anda `dasavleli abaza~, rac imas niS-
navs, rom qarTvelur ena-kiloebSi termin afxazis damkvidrebis drosac da Se-
mdgomac CrdiloeT kavkasiaSi, axlandeli afxazeTis gadaRma mosaxle afxazur-
abazuri erTobis zogadi saxeli `abaza~ iyo da es erToba iyofoda or mTavar
Stod: a) zemour, anu aRmosavlel abazebad, romlebic SesaZloa amJamindel aba-
zaTa uSualo winaprebi iyvnen da b) qvemour, anu dasavlel abazebad, romlebic
amJamindel afxazTa, SafsuRTa, abaZexTa da sxva amJamindel dasavlur-Cerqezul
tomTa uSualo winaprebi iyvnen.
sayuradReboa, rom am savaraudo daskvnas, garda zemoT ganxiluli istoriu-
li da lingvisturi monacemebisa, mxars uWers juanSeris matianis erTi cnobac
vaxtang gorgaslis (V s.) mier CrdiloeT kavkasiaSi ovsTa winaaRmdeg mowyobi-
li eqspediciis Sesaxeb: `...rameTu maSin mun iyo paWanigeTi mosazRvared ovseTi-
sa, mdinaresa mas ovseTisasa wiaR, da jiqeTi mun iyo. Semdgomad JamTa mravalTa
iotnes paWanigni, [da] jiqni TurqTagan; da warvides paWanigni dasavliT kerZo,
xolo jiqni daemkvidrnes bolosa afxazeTisasa~1047. es cnoba adasturebs, rom
qarTlis cxovrebis Zveli somxuri Targmani. qarTuli teqsti da Zveli somxuri Targmani gamokvleviTa da
leqsikoniT gamosca i. abulaZem. Tb., 1953, gv. 150.
1048. a. lomTaZe, r. Serozia. eTnonim afxazis etimologiisa da istoriasTan dakavSirebuli sakiTxebi. -
saistorio Studiebi, t. 3. Tb., 2002, gv. 257.
1049. n. asaTiani. masalebi XVII saukunis saqarTvelos istoriisaTvis (saqarTvelos aRwera, Sedgenili
pavle alepoelis mier). Tb., 1973, gv. 75.
1050. saTanado wyaroebisa da literaturis mimoxilva ix. wignSi: t. futkaraZe. qarTvelebi. nawili I, gv.
175-200; 264-297.
208
SeiniSneba afxazur-abazur leqsikaSi. metic, TviT berZenis aRmniSvneli a-
bsrzen eTnonimi afxazurs SeuTvisebia megrulisagan (Sdr. megr. berzeni), rac
Seexeba a-grek sityvas, igi rusulidanaa SeTvisebuli 100-150 wlis win. 2. ar ar-
sebobs afxazur-abazuri enebisaTvis saziaro originaluri, an kalkirebuli
qristianuli terminebi. sakuTriv afxazur qristianul terminTa mcire jgufs
(garda RmerTis aRmniSvneli ancva sityvisa romelic poliTeizmis droindeli
terminia da niSnavs `dedebs~) siZvelis kvali ar emCneva, isini aSkarad gvian Sua
saukuneebSia Seqmnili. 3. arc afxazurSi da arc abazurSi ar dasturdeba bib-
leizmebi `mama abramis batkani~-s, `urwmuno Toma~-s, `sodomis codvisa~ da sxva-
Ta tipisa. am monacemTa safuZvelze unda davaskvnaT, rom afxazTa da abazaTa
winaprebs ar hqoniaT uSualo, xangrZlivi da intensiuri kontaqtebi berZnul
qristianul samyarosTan ax. w. I-VI saukuneebSi. sayuradReboa is, rom afxazur
enaSi ZiriTad qristianul cnebaTa gamosaxatad sakmaod xSirad gamoiyeneba mah-
madianuri terminebi, romlebic am enaSi gvian Sua saukuneebamde ver moxvdebod-
nen (es terminebi ZiriTadad Turqulidan, an am enis SuamavlobiTaa nasesxebi).
es terminebia: janaT `samoTxe~, jahansm `jojoxeTi~, a-maalsqÁ `angelozi~, a-
faaÁmbar `winaswarmetyveli~, a-kaameT `meored mosvla; saSineleba~, ajal `sik-
vdilis Jami~ da mr. sxvani.
mniSvnelovania sxva garemoebac: afxazur qristianul terminologiaSi gamoi-
yeneba qarTveluri warmoSobis, an qarTvelizebuli terminebis erTi jgufi,
romlebic saSualebas iZleva am sityvaTa afxazur enaSi damkvidrebis drois mi-
axloebiT gansazRvrisa, Sesabamisad, am terminTa meSveobiT SesaZlebelia
afxazTa gaqristianebis drois garkvevac. aseTia, magaliTad, termini a-Jaxvama
`salocavi, eklesia~, romelic dasturdeba abJuur da bzifur dialeqtebSi. am
sityvis wyaro megruli xvama `locva~ sityvisagan momdinare o-xvam-e `salocavi~
formaa (Sdr. svan. la-Ãvam `salocavi~). svanuri variantis à Tanxmovani migvaniS-
nebs, rom megrulSic Tavidanve igive bgera unda yofiliyo, rac bzifurSi mo-
gvcemda specifikur yelismier Tanxmovans, romelic kanonzomierad enacvleba
abazur Ã-s. magram realurad bzifurSi warmodgenilia Cveulebrivi x Tanxmova-
ni, rac imas niSnavs, rom sityva oxvame afxazur enas maSin SeuTvisebia, roca me-
grulSi amosavali à Tanxmovani ukve Canacvlebuli iyo x TanxmovniT, rac X sa-
ukunis Semdgom SeiZleboda momxdariyo. maSasadame, eklesiis aRmniSvneli termi-
ni afxazur enaSi X saukunidan XVIII saukunemdea Sesuli megrulidan.
afxazuri enis orsave dialeqtSi didi zomis cvilis sanTels a-kÁalantar
termini aRniSnavs. sityva momdinareobs berZnuli kerolampter `sasanTle, sa-
nTlis sadgari~ formisagan, magram nasesxebia ara uSualod, aramed qarTvelur
ena-kiloTa meSveobiT. Sdr.: samwignobro qarTulis kelaptar-i megr. kelan-
tar-i afxaz. a-kÁalantar. rodis unda esesxebina es termini afxazurs megru-
lisagan? rodis da sad Seecvala am sityvas amosavali semantika (`sasanTle~)
axali mniSvnelobiT (`didi zomis cvilis sanTeli~)? am kiTxvaTa pasuxebs gvaw-
vdian ZvelqarTuli werilobiTi Zeglebi. kerZod, 1042-1044 wlebSi daweril gi-
orgi mTawmindelis (aTonelis) `iovanesa da efTvimes cxovrebaSi~ kelaptari
jer kidev sasanTles aRniSnavs da mas semantika XI saukunis mere Sescvlia, rac
pirdapir aqvs miTiTebuli sulxan-saba orbelians Tavis leqsikonSi (daiwera
1685-1716 wlebSi): `kelaptari _ sasanTle, xolo aw dids sanTelsa uÃmoben tyu-
vilad~1051. bunebrivia, megruli kelantari sityvac XI-XVII saukuneebs Soris Se-
icvlida mniSvnelobas, xolo afxazur enas megrulidan es termini ukve Secvli-
li semantikiT imave XI-XVII saukuneebs Soris SeeZlo esesxebina.
ganxiluli ori termini gvikarnaxebs, rom: a) afxazTa winaprebs qristianuli
terminologia dasWirvebiaT X-XI saukuneebidan XVII saukunemde, e. i. X saukune-
1051. giorgi mTawmindeli. ioanesa da eqvTimes cxovreba. - qarTuli proza, t. I. Tb., 1981, gv. 382; sulxan-saba
orbeliani, leqsikoni qarTuli, t. I. Tb., 1991, gv. 364.
209
mde mainc isini qristianebi ar yofilan; b) afxazebs qristianoba berZnebisagan
ki ara, qarTvelebisagan miuRiaT da qristianul terminebsac (maT Soris berZnu-
li warmoSobisasac) qarTvelur ena-kiloTagan iTvisebdnen; g) uarsayofia mo-
sazrebani, TiTqos Tanamedrove afxazeTis teritoriaze mosaxle afSilebi da
abasgebi amJamindel afxazTa da abazaTa winaprebi iyvnen da maT qristianoba I,
IV da VI saukuneebSi mieRoT.
am daskvnebs ganamtkicebs is faqtic, rom afxazur enaSi swored qarTveluri
an qarTvelizebuli sakulto leqsikiT gadmoicema ZiriTadi qristianuli cnebe-
bi: jvari, qriste, qristeSoba, qristiani, mTavarangelozi, wyalkurTxeva, episko-
posi, beri, kvirikoba, petreoba, bzoba da mr. sxva. afxazTa Soris qristianobis
XVI-XVIII saukuneebSi gavrceleba da poziciis sisuste (rwmenis zedapiruloba)
Cans iqidanac, rom afxazur enaSi TiTqmis ar gamoiyeneba bibleizmebi da afxa-
zeTSi ar dasturdeba arcerTi afxazuri toponimi, romelime qristianuli cne-
bis, an wmindanis saxelTan rom iyos dakavSirebuli (Sdr. qarTuli toponimebi:
jvari, sameba, Semoqmedi, amaRleba, ninowminda, andriawminda, stefanwminda, man-
cxvarkari...)1052.
5. qarTveluri substratuli toponimebi afxazeTSi
antikuri, adrefeodaluri da Sua saukuneebis arcerTi werilobiTi wyaro
axlandeli afxazeTis teritoriaze ar asaxelebs arcerT iseT geografiul sa-
xels, romelTac afxazurad an abazurad uproblemo axsna daeZebneboda, samagie-
rod arcTu iSviaTia iseTi toponimebi da hidronimebi, romlebic aSkarad qar-
Tveluri warmoSobisaa.
CamovTvliT im geografiul saxelebs, romlebic dasturdeba naratiul weri-
lobiT wyaroebSi uZvelesi droidan 1801 wlamde da romelTa qarTveluri
warmomavloba araviTar eWvs ar iwvevs:
zigana||siganei||ziganevi (dasturdeba ax. w. I saukunidan); moxora||muxorisi||muxu-
ri (ax. w. V saukunidan); wibili||wibiliumi||wibeli (554 wlidan); dandari||dranda
(VI saukunidan); fusta, moqvi da jixaxora (662 wlidan); cxumi||cxomi (VIIII sauku-
nidan); naJaneo||naJaneuli||naJanauri||naJanevi, wamxari, tyauru||tyavru, marmariskari
(yvela 1525-1550 wlebidan); bedia (XI saukunidan istoriamdel ambebTan dakavSire-
biT), q. egrisi (XI saukunidan istoriamdel ambebTan dakavSirebiT); egriswyali
(XI saukunidan Zv. w. IV s. ambebTan dakavSirebiT); magula||margula||morgula||me-
rkula (1615 wlidan); xoiri, xauJeli, TiliTi, Wala (yvela 1621 wlidan); skur-
Ca||squrCa (1630 wlidan); sof. da md. RaliZga (1639 wlidan); skavri||isgauri||izgau-
ri (1634 wlidan); kvitauli||kvitouli||kitouli||pitauri, fuwyuri (1640 wlidan);
oqumi, kodori, ilori, wifuria, korcxeri, oluSe (yvela 1654 wlidan); kapetis
wyali (XVIII saukunidan) da a. S.
am geografiul saxelTa nawili megrulia, nawili _ svanuri, nawili ki sa-
mwignobro qarTulisagan momdinareobs.
ueWvelad qarTveluri warmoSobisaa mTeli afxazeTis teritoriaze gavrce-
lebuli oikonimebi da polisonimebi: gagra||gagari||gakari||kakari, aJadhara, oTha-
ra, tyvarCeli, genwviSi, mguZirxva, merxeuli, kopiti, kamani, amtyeli1053 da mr.
sxva. aranakleb xSiria qarTveluri warmoSobis gaafxazurebuli mikrotoponime-
bi afxazur soflebSi (magaliTad, toponimi asayudara s. moqvSi, Wala-aimara s.
WlouSi...), romlebic am soflebSi afxazTa dasaxlebamdea Seqmnili.
werilobiT dadasturebuli toponimebidan afxazuri enis wesebis mixedviT
1052. am sakiTxTa Sesaxeb vrclad ix.: T. gvancelaZe. qarTveluri substratis sakiTxisaTvis afxazur enaSi
qristianuli sakulto leqsikis mixedviT. - qarTveluri memkvidreoba, t. I. quTaisi, 1996.
1053. vrclad ix.: T. gvancelaZe. qarTveluri substratuli toponimebi afxazeTSi (soxumi, gagra,
tyvarCeli). - artanuji, #10, 2000, gv. 87-92; T. gvancelaZe. qarTveluri substratuli toponimebi afxazeTSi:
avadhara, oThara. - qarTvelologiuri krebuli, I. Tb., 2002, gv. 34-41; T. gvancelaZe. toponim `tyvarCelisa~ da
yoCivardas megruli saxelwodebis etimologiisaTvis. - qarTveluri onomastika, I. Tb., 1998, gv. 102-108. q.
lomTaTiZe. bagismieris midrekileba anlautSi moxvedrisa afxazur enaSi da toponimi `amtyÁal~. b. jorbe-
naZis sazogadoebis II samecniero konferenciis Tezisebi. Tb., 1995, gv. 19.
210
gaformebul uZveles geografiul saxelebad unda CaiTvalos XVI saukunis
pirvel naxevarSi mamia III dadianis (1512-1523 ww.) mier biWvinTis RvTismSoblis
taZris saxelze gacemul `biWvintis iadgarSi~ moxseniebuli soflis saxelebi
aiTarne da aruxa. pirvel toponims safuZvlad udevs mesaqonleobis warmarTu-
li RvTaebis, aiTaris saxeli (Sdr. megr. Jini anTari), romelsac erTvis afxa-
zuri matoponimebeli –n s sufiqsi, meore saxelis fuZed ruxa gamodis, rome-
lic ar unda iyos afxazuri warmoSobisa, magram erTvis afxazur saxelTa zo-
gadi formis mawarmoebeli a- prefiqsi. mesaqonleobis RmerTis saxelis Serqmeva
soflisaTvis pirdapiri miniSnebaa imaze, rom XVI saukuneSi afxazeTSi Camosax-
lebul afxazTa mTavari saqmianoba mecxoveleoba iyo, rac exmianeba qaTib Cele-
bis 1645 wlis Semdgomdroindel cnobas: abazebs [igulisxmebian afxazebi _ avt.]
Soris versad SexvdebiT zRvaosnebs, miwaTmoqmedT da urmebso1054.
6. qarTveluri gvarsaxelebi afxazTa Soris
Tanamedrove afxazeTis teritoriaze afxazTa Camosaxlebamde mobinadre qar-
TvelTa eTnikuri identobis masobrivi cvlis utyuari sabuTia uklebliv yvela
afxazur sofelSi mosaxle afxazTa Soris qarTveluri warmoSobis gvarsaxel-
Ta farTod gavrcelebis faqti.
Sidaregionuli masStabis iZulebiT migrantebad unda CaiTvalon XVI-XVIII
saukuneebSi amJamindeli afxazeTis qarTuli soflebidan afxazur soflebSi
tyved gatacebuli da agruas (mojalabis) socialur kategoriaSi gadayvanili
qarTvelebi, romelTac sakuTari gvaris tarebis uflebac erTmeodaT da agruas
`megrelis~ gvars aniWebdnen afxazi patronebi. istoriuli dokumentebidan Cans,
rom XIX saukunis 60-iani wlebisaTvis gvarsaxeli agrua Zalze gavrcelebuli
yofila afxazeTSi, gansakuTrebiT ki maRalmTian zolSi, rac imas niSnavs, rom
qarTvel tyveTa Tavmoyra ZiriTadad swored maRal mTaSi ganlagebul afxazur
soflebSi xdeboda. amisi damadasturebelia 1867-1869 wlebSi rusi moxeleebis
mier Sedgenili muhajirTa komlobrivi siebi, romelTa mixedviTac muhajirebad
qceula agruas gvaris 239 komli1055. muhajirobis Semdeg afxazeTSi agruas gva-
ris arcerTi matarebeli aRar cxovrobda. xolo TurqeTSi am gvaris warmomad-
genlebs kidev erTxel aukrZales gvarsaxelis tareba da Turquli gvarebiT
`daasaCuqres~.
rac Seexeba afxazur soflebSi masobrivad mosaxle qarTveluri warmoSobis
gvarsaxelebis matarebelTa absolutur umravlesobas, isini ar arian migrantTa
STamomavalni da TavianTi qarTveli winaprebis miwaze saxloben, Tumca istori-
uli mizezebis gamo gamocvlili aqvT erovneba. XVI-XVIII saukuneebSi Sedgenil
sxvadasxva Sinaarsis qarTul iuridiul dokumentebSi amJamad afxazebiT Tu
qarTvelebiT dasaxlebul soflebSi da nasoflarebSi aTeulobiT qarTveli sa-
xeldeba, romelTac gvarsaxelebic qarTuli aqvT. es gvarebia: abaSia, abloTia,
ardaSelia, bebua, bekveria, buliskeria, basaria, gamsaxurdia, gamisonia, gargu-
lia, garmelia, eTeria, elerjia, gvagvalia, goCava, gurgulia, vardania, vaWaria,
Tofuria, kvekvesqiri, kilanava, korsantia, lamanZia, marxulia, markelia, melia,
mircxulava, minjoraia, moroxia, nanava, orJonia, papava, papasqiri, papasqua, rig-
vava, rogava, saria, sarua, seqania, sirginava, sonZia, sofia, torua, tufuria,
ubiria, qvaranZia, qvaCaxia, Rvinjilia, yurdgelia, Savaia, Sangua, Sarangia, Sa-
ria, Cabrava, CaCxalia, Cqotua, cacua, Wilava, Wolaria, xarbedia, xarebava, xarCi-
lava, xecia, xorava, xubutia, janjulia, jguburia, jejeia, harania da mr. sxva1056.
sayuradReboa, rom afxazeTis teritoriaze IX saukunidan mokidebuli 100-mde
qarTulenovani warweraa Sesrulebuli taZrebze, jvrebze, xidebze. maTgan ar-
cerTSi ar ixsenieba erovnebiT afxazi qtitori, Semsrulebeli Tu saeklesio
piri, samagierod iloris XI saukunis eklesiis warweraze dafiqsirebulia qar-
211
Tuli gvari qoColvaÁ (qoColava), mere ki uamravi sxva qarTvelia naxsenebi sxva
warwerebSi1057.
qarTuli gvarsaxelebis gaafxazureba momxdara afxazuri enisaTvis damaxasi-
aTebeli sesxebis wesTa sruli dacviT. kerZod:
a) -(v)a daboloebiani megruli gvarsaxelebis es daboloeba, romelic -an su-
fiqsisagan momdinareobs (Sdr.: gig-an-i, bablu-an-i, fang-an-i, nak-an-i...), gadaazre-
bulia arsebiT saxelTa krebiTobis afxazur -aa sufiqsad (Sdr. amW-ba kreb.
amW-aa `amiWbebi~...), xolo xmovanTa gamyaris funqciis mqone v Tanxmovani ikarge-
ba, Tumca igi megrul gamoTqmaSi isedac ar ismis. am gziTaa miRebuli gvarsaxe-
lebi: WsTanaa WiTanava, ssWsnaa siWinava, Tarnaa Turnava, bigvaa big-
vava, gerzmaa gerzmava, lagvlaa lagvilava da mr. sxv.
b) -ia -ian daboloebiani gvarebi an inarCuneben am daboloebas, an Camoici-
leben mas da dairTaven afxazur a- TavsarTs. Sdr., erTi mxriv, geria, Saria, ku-
cia, xasaia, berzenia, gulia... da, meore mxriv, a-marSan marSania maruSiani
(Sdr. maruSisZe), a-mqvab||a-nqvab miqvabia, a-mfar meforia, a-jsnjal jin-
jolia, a-blsskir buliskiria||buleiskiri.
g) -ua daboloeba ucvleli rCeba: logua, Wolokua, jologua, matua, ZaZua,
asabua esebua. daboloebis SenarCunebas albaT xeli Seuwyo gvarsaxelebad
gadaqceuli afxazuri sadaurobis saxelebis fuZeSi -ua || -Ja sufiqsis arsebo-
bam: agrua `megreli~, aSvanua `svani~, aSxarua `mTieli~ (Sdr. aSxaraa gvarsaxe-
li).
7. zRvaosnobisa da meTevzeobis terminebi afxazur enaSi
zRvis napiras mudmivad mosaxle eTnosis cxovrebaSi zRvas didi praqtikuli
mniSvneloba aqvs, vinaidan igi aris mTavari satransporto arteria da adamians
uxvad awvdis sakvebs. zRvasTan siaxlove aucileblad aisaxeba zRvispireli eT-
nosis enaSi naosnobis, meTevzeobisa da kulinarul terminTa siuxviT, aseve fra-
zeologiaSi. bunebrivia, leqsikis es dargobrivi jgufebi afxazurSic uxvad un-
da iyos warmodgenili, Tuki afxazebi marTlac imTaviTve saxlobdnen zRvis sa-
napiroze.
Savi zRvis sanapiroze afxazTa aborigenobis koncefcia udevs safuZvlad o.
ZiZarias (Zarias) monografias, romelSic ganxilulia afxazur enaSi arsebuli
zRvasTan dakavSirebuli leqsika1058. wignSi avtors warmodgenili aqvs Tavisi Se-
xedulebani 124 leqsikuri erTeulis warmomavlobisa da agebulebis Sesaxeb1059
(SedarebisaTvis: m. saliam Sekriba da gaaanaliza 536 megrul-Wanuri leqsikuri
erTeuli, romlebic mxolod meTevzeobasTanaa dakavSirebuli, da amJamad agrov-
ebs da ikvlevs naosnobis leqsikas)1060. avtoris daskvniT, am 124 ZiriTadi termi-
nidan 80 sakuTriv afxazuri warmoSobisaa, 15 sityvis warmomavloba gaurkveve-
lia, xolo danarCenebi afxazurs SeuTvisebia qarTveluri ena-kiloebidan (Ziri-
Tadad megrulidan), Turqulidan, berZnulidan da finikiuridanac ki.
dasaxelebuli cneba-terminebidan sakmaod didi nawili an saerTod ar ukav-
Sirdeba zRvas (mdinaris TevzTa saxeobebi: loqo, qariylapia...; Tavkombala), an
maTi kavSiri zRvasTan Zalze pirobiTia, vinaidan imave cnebebis aRmniSvneli
terminebi arsebobs im eTnosTa enebSic, romlebic ar cxovroben zRvis napirze,
magram kargad icnoben mdinareebsa da tbebs (napiri, niCabi, morevi, curva, war-
Rvna, wyaldidoba, walekva, wylis azvirTeba, yure, tivi, TevzsaWeri kalaTi, ge-
mi, navi, gemisa da navis nawilebi, qercli, mlaSe wyali, qviSa, Tevzi, afra, af-
riani gemi, afris saxeobebi, amoyvinTva, CayvinTva, CaZirva, nemskavi, ankesi, Wvil-
1057. vrclad ix.: l. axalaZe. afxazeTis epigrafika rogorc saistorio wyaro. I; T. gvancelaZe. Crdilo-
dasavleT saqarTvelos mosaxleobis eTnikuri Semadgenloba Sua saukuneTa lapidaruli warwerebis mixedviT.
- qarTveluri memkvidreoba, t. III. quTaisi, 1999.
1058. О. П. Дзидзария (Дзария). Морская лексика в абхазском языке. Сухуми, 1989.
1059. iqve, gv. 46-69.
1060. m. salia. meTevzeobis leqsika zanurSi. Tb., 2005.
212
Ti, curvis saxeobebi, kunZuli, naxevarkunZuli). aseT termin-cnebaTa raodenoba
o. ZiZariaseul siaSi 48 erTeuls, anu Zireul afxazur sazRvao terminebad mi-
Cneuli sityvebis naxevarsa da mTlianad ganxiluli 124 sityvis 38,7%-s Seadgens.
Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom am 124 sityvidan 34 nasesxebia sxva enebidan,
gamova, rom afxazur enaSi uSualod mxolod zRvasTan dakavSirebuli yofila
42 Zireuli (sakuTriv afxazuri) sityva1061, rac afxazTa winaprebis `zRvasTan in-
timuri urTierTobis~ maCvenebeli sulac ar aris. Tqmuli im mosazrebasac ac-
lis safuZvels, TiTqos afxazebi mezobel xalxTa maswavleblebi yofiliyvnen
sazRvao saqmeSi, vinaidan am 42 terminidan qarTvelur ena-kiloebSi arcerTi ar
aris nasesxebi afxazuridan. sayuradReboa isic, rom a. lambertis, qaTib Cele-
bis, J. Sardenis, n. vitzenis, s. orbelianis, v. bagrationis, i. blarambergis, f.
diubua de monperesa da sxvaTa cnobebiT, warsulSi afxazebi ar misdevdnen me-
Tevzeobas da maT racionSi ar Sedioda Tevzeuli, samagierod isini ganTqmulni
iyvnen rogorc sezonuri sazRvao mekobreebi. amJamad zRvispira soflebSi mo-
saxle afxazebic ar miirTmeven Tevzeuls, ar amzadeben navebsa da saTevzao mo-
wyobilobas. es ueWvelad imis maniSnebelia, rom afxazebma zRva gvian gaicnes
da mas mxolod mekobreobisaTvis iyenebdnen. sayuradReboa isic, rom afxazur
enaSi qarTveluri enobrivi samyarodan SeTvisebulia Tevzis im jiSTa saxelebi,
romelTac Tevzis moyvarul eTnosTa Soris didi mniSvneloba aqvT da gamoirCe-
vian sakvebi RirsebebiT (zuTxi, svia, kambala, loqo, kalmaxi, oraguli, wve-
ra||murwa, wveredi, Rorjo da a. S.). am saxelwodebebs afxazurSi mxolod nomina-
tiuri (saxelis rqmevis) funqcia aqvT da ar ukavSirdebian eTnografiul-kul-
turul realiebs.
afxazTa Tavdapirveli eTnikuri samSoblos adgilmdebareobis garkvevisaTvis
gansakuTrebiT faseulia erTi terminis analizis Sedegebi: afxazur enaSi zRvas
amJamad ori sityva aRniSnavs _ a-mSsn da a-ga. saxeli a-ga pirvel saxelTan Se-
darebiT ufro farTo semantikis mqonea da zRvasTan erTad aRniSnavs zRvis na-
pirsac da, rac arsebiTia sakvlevi sakiTxisaTvis, samxreTsac1062. Tanamedrove
afxazeTSi zRva zustad samxreTis mimarTulebiT mdebareobs q. gudauTidan
sof. fsircxamde mdebare ramdenimekilometrian zolSi, danarCen monakveTebze
ki zRva xmeleTs akravs dasavleTidan, anda samxreT-dasavleTidan. es faqti
iZleva varaudis safuZvels, rom a-ga sityvas samxreTis aRmniSvnelis funqcia
unda miniWeboda maSin, roca afxazTa winaprebi jer kidev cxovrobdnen Crdilo-
eT kavkasiaSi, mdinare yubanisa da misi marcxena Senakadebis napirebze, saidanac
Savi zRvisaken mimavali umoklesi gza samxreTisaken gadioda. damatebiT sabu-
Tad gamodgeba afxazur enaSi zRvauris (zRvidan monaberi qaris) aRsaniSnavad
agafSa (zedmiw.: `zRvis qari~) da agsrfSa (zedmiw.: `megruli qari~) sinonimur
terminTa arsebobac, rac ueWvelad imas niSnavs, rom XVI saukunemde afxazTa wi-
naprebs Savi zRva da samegrelo (egrisi) erT adgilas (erT mxares), kerZod ki
samxreTiT egulebodaT. zRvisa da zRvis sanapiros gaigiveba egrisTan im perio-
dis anareklia, roca megrelebi uwyvet zolad saxlobdnen ara marto Tanamed-
rove afxazeTis miwaze, aramed gansaxlebulni iyvnen mdinare fsoudan nikofsi-
amdec (ist. Zvel lazikamde).
8. sxva dargobriv jgufTa leqsika afxazur enaSi
teqnikuri mizezebis gamo aq mokled mimovixilavT botanikur, mecxoveleoba-
mecxeneobis, samiwaTmoqmedo, samSeneblo da sxva dargobriv jgufTa leqsikis
analizis Sedegebs. magaliTad, irkveva, rom kulturul mcenareTa 120 saxelwo-
debidan 34 termini (28,3%) afxazurs SeuTvisebia megruli dialeqtisagan, an qar-
1061. Tu am raodenobas gamovaklebT gaurkveveli warmoSobis 15 sityvasac, maSin Zireul afxazur terminTa
saerTo ricxvi 27 erTeulamde Camova.
1062. К. С. Шакрыл, В. Х. Конджария. Словарь абхазского языка, т. I. Сухуми, 1986, gv. 33. zRvis napirs aRniSnavs
agreTve kompoziti agaWa, romelic Sedgeba aga `zRva~ da a-Ws *a-Wa `piri~ sityvebisagan. sainteresoa, rom
o. ZiZaria ar uTiTebs im faqts, rom aga samxreTsac niSnavs.
213
Tuli samwignobro enisagan. am jgufs ganekuTvneba Wvavis, qeris, Warxlis, Tal-
gamis, kitris, atmis, lobios jiSTa, komSis, vazis jiSTa da sxva mcenareTa sa-
xelebi. wilobrivi TvalsazrisiT gacilebiT naklebia qarTvelizmebi velur
mcenareTa saxelwodebebs Soris _ 20 sityva 145-dan (13,7%). am jgufSi Sedis Zi-
riTadad praqtikuli gamoyenebis mqone (samkurnalo da sameurneo daniSnulebis)
mcenareTa saxelebi (isli, baia, kowaxuri, ionja, suro, klerta da a. S.), magram
didad mniSvnelovania is garemoeba, rom am nasesxobaTa Soris ar dasturdeba
arcerTi iseTi mcenaris saxeli, romelTa gavrcelebis areali Semoifargleba
mxolod maRalmTianeTis (alpuri da subalpuri) sartyeliT. afxazurs megruli
dialeqtidan da qarTuli samwignobro enidan SeuTvisebia im kulturul da ve-
lur mcenareTa saxelebi, romlebic gavrcelebulia dablobSi, WaobebSi da da-
bali, an saSualo simaRlis mTaTa sartyelSi. es faqti utyuvrad asaxavs afxaz-
Ta winaprebis CrdiloeT kavkasiidan kavkasionis uReltexilTa gadmovliT amJa-
mindeli afxazeTis zRvispira Waobian da dablob adgilebSi damkvidrebis mar-
Sruts. yubanis auzis dablobidan da dabalmTianeTidan afxazebs jer unda ae-
nacvlebinaT kavkasionis CrdiloeTis maRalmTian zolSi (ix. zemoTnaxsenebi
1654w. ruka), sadac xangrZlivi cxovrebis dros gamoumuSavdaT mTielis fsiqo-
logia, rac enaSic aisaxa (afxazurSi metad detalizebulia maRali mTis lan-
dSaftis amsaxveli leqsika). XVI saukunidan afxazebi saxldebian mZimTis, fso-
us, bzifisa da gumisTis saTaveebSi, ufro gvian ki kodoris saTaveebSic. aq, ma-
Ral mTaSi maT ar dasWirdebodaT mTis landSaftis, florisa da faunis amsa-
xveli leqsikis sesxeba qarTvelTagan, vinaidan es leqsika maT enaSi kargad iyo
ganviTarebul-detalizebuli. magram roca afxazebi daeSvnen afxazeTis barSi,
Waobian zRvispira zolSi, afxazur enas aucileblad Seeqmneboda saWiroeba me-
grulidan, an qarTuli samwignobro enidan esesxebina sruliad axali geografi-
uli garemos amsaxveli leqsika1063.
mecxeneobisa da cxenosnobis terminebidan megruls afxazurisagan nasesxebi
aqvs ZiriTadad cxenis sadgomTan dakavSirebuli terminebi, romlebic mTis lan-
dSafts ukavSirdeba. es leqsika ar Cans lazurSi, rac imaze migvaniSnebs, rom
afxazuri mecxeneobis terminebi megrulSi Semosula megrel-lazTa teritoriu-
li daSorebis (VIII-IX ss.) Semdgom, xolo abazurSi Sesuli am jgufis saxelebi
unda mowmobdes maT sesxebas jer kidev dauSleli afxazur-abazuri enobrivi
koleqtivis mier XVI saukunemde1064. rac Seexeba mwyemsur leqsikas, am dargSi
sesxeba ormxrivia da ZiriTadad is terminebia gacvlili, romlebic mTian ia-
laRze yofnas ukavSirdeba1065. miwaTmoqmedebasTan dakavSirebuli leqsikidan
afxazurs uamravi qarTveluri termini aqvs nasesxebi (miwis nakveTis aRmniSvne-
li sityviT dawyebuli sameurneo iaraRebis saxelebiT damTavrebuli), rac imisi
kidev erTi sabuTia, rom afxazTa winaprebi mesaqonle mTielebi iyvnen da nakle-
bad icnobdnen miwaTmoqmedebas1066. rac Seexeba samSeneblo leqsikas, afxazurSi
swored qarTvelizmebiT aRiniSneba sacxovrebelTa ZiriTadi tipebi (facxis
garda), Senobis nawilebisa da samSeneblo iaraRebis umravlesoba1067. aranakleb
sayuradReboa is faqtic, rom afxazur enas ar moepoveba kapitalur mSeneblo-
basTan dakavSirebuli sakuTari, Zireuli leqsika da igi am mizniT iyenebs Ziri-
Tadad qarTveluri ena-kiloebidan SeTvisebul terminebs...
1063. vrclad ix.: T. gvancelaZe. qarTvelizmebi afxazur botanikur terminologiaSi da afxazTa istoriuli
migraciis mimarTulebani. - giorgi rogavas (saiubileo krebuli). Tb., 1997; n. maWavariani. mcenareTa leqsika
afxazurSi (semantikur-struqturuli analizi). Tb., 2006.
1064. m. bukia. mecxeneobisa da cxenosnobis leqsika zanurSi. Tb., 2006, gv. 183.
1065. m. bukia. afxazuri warmoSobis afun-is semantikuri veli megrulSi. - saenaTmecniero Ziebani, t. 10. Tb.,
2000, gv. 243-245.
1066. i. bebia. megruli nasesxobani afxazur samiwaTmoqmedo leqsikaSi. - XX respublikuri
dialeqtologiuri samecniero sesiis masalebi. Tb., 2000, gv. 27-30.
1067. T. gvancelaZe. afxazur sacxovrebelTa ZiriTadi tipebi da maTi saxelwodebani. - arn. Ciqobavas
saxelobis enaTmecnierebis institutis 57-e samecniero sesiis masalebi. Tb., 1998, gv. 20-21; Sdr. i. adamia.
qarTuli xalxuri xuroTmoZRvreba, w. II. Tb., 1968.
214
amrigad, zemoT ganxiluli enobrivi masala sruliad ueWvelad adasturebs,
rom afxazTa winaprebis Tavdapirveli sacxovrisi ar yofila Tanamedrove afxa-
zeTis teritoria da isini aq ar saxlobdnen XVI saukunemde.
1068
. istoriuli dokumentebi imereTis samefosa da guria-odiSis samTavroebisa (1466-1770ww.), S.burjanaZis
redaqciiT. Tb.,1959, gv. 45; q. CxataraiSvili. saqarTvelos sagareo urTierTobaTa istoriidan..., gv. 43-44;
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. IV, gv. 455.
1069
. qarTlis cxovreba, t.IV.gv.863; mehmed raSidi. istoria, t.II, gv.581; ix. v.CoCievi. mehmed raSidis cnobebi...,
gv.25.
1070 . qarTlis cxovreba, t. IV. gv. 863-864; q. CxataraiSvili. saqarTvelos..., gv. 58-61; misive: dasavleT
saqarTvelo. – saq. ist. narkvevebi, t. IV, gv. 457-458; i.tabaRua. saqarTvelo-safrangeTis urTierToba. Tb.,1972,
gv. 63.
1071 . n. Sengelia. osmaluri dokumenturi wyaroebi anakliisa da ruxis cixeebis Sesaxeb, gv. 21, 23-27.
215
megrel urwmuno yaCaRTa~ Tavdasxmebis gamo. osmalebi iZulebuli gaxdnen
ruxis cixe daecalaT, Tumca 1719w. miwuruls Turqebma cixe kvlav daikaves da
65 mecixovne Caayenes1072.
20-iani wlebis dasawyisSi aRmosavleT Aamierkavkasiis mimarTulebiT ruseTis
imperia gaaqtiurda. ruseTis winsvlam kaspiispireTSi, urTierTobam
saqarTvelos samefo-samTavroebTan osmaleTis mmarTveli wreebis SeSfoTeba
gamoiwvia. 1723w. osmaleTma, romelmac sefianTa dinastiis dacemis (1722w.) Semdeg
iranis CrdiloeTi da centraluri olqebi daikava (1723w.), saswrafod
gadmoisrola damatebiTi Zalebi kavkasiaSi da ruseTi aiZula, Seewyvita
winsvla kaspiispireTSi. imave wlis ivnisSi Turqebma Tbilisi aiRes. portam
Savi zRvis aRmosavleT sanapiroc gaamagra, Tavidan aaSenes foTisa da soxumis
cixeebi, daarRvies ruxis cixe da misi qvebiT kidev ufro gaamagres anaklia.
osmalo mecixovneebi Cadgnen cixisZirSi, anakofiasa da biWvinTaSi1073. foTs 200
Turqi mecixovne icavda, soxumis cixeSi 100 mecixovne idga 10 zamburakiT
(sacixo TofebiT); anakliis cixeSi 10 mecixovne iyo. amdenive idga zamburakebiT
anakofiaSi. 1725w. osmalebma foTSi orTuRiani faSa dasves da mas Savi zRvis
aRmosavleT sanapiros gamgebloba Caabares1074. erTi Turquli wyaros cnobiT,
1722w. soxumis cixis mflobelad moxseniebulia rostom-begis Zmiswuli
giorgi1075. es rostom-begi unda iyos zegnay SarvaSiZis Svili, romelmac ZmebTan
erTad afxazTa miwa-wyali gainawila. amrigad, osmaleTi daeufla Savi zRvis
sanapiro punqtebs. mosaxleoba TurqTa Zaladobas ar urigdeboda.Oosmalo
mematianis quCuk Celebi zades cnobiT, afxazebi zRvidan da xmeleTidan niadag
Tavs esxmodnen osmalebs, romlebic soxumSi cixes aSenebdnen. amitom isini
iZulebuli gamxdaran, Tavi moeyaraT mTeli TavianTi ZalebisaTvis da am gziT
daemorCilebinaT afxazeTi1076.
1725w. gazafxulze odiSis mTavari beJan dadiani da imereTis mesveurebi
osmalTa winaaRmdeg gamosvlisaTvis emzadebodnen, magram es gamosvla ver
ganxorcielda. imave wels afxazebmac scades TurqTa gandevna soxumis cixidan,
magram es cdac uSedegod damTavrda1077. amis Taobaze ruseTis despani
stambolSi a.rumiancevi da rezidenti i.nepliuevi ityobinebodnen: ,,samegrelos
cnobili mTavris beJan dadianis mier dawyebuli areuloba izrdeba da TiTqos
afxazeTSi, Savi zRvis sanapiroze axladagebuli erT-erTi cixidan Turqebi
gandevnes~-o; 1726w. 22 ivniss a.rumiancevi ityobineboda samegrelosa da
afxazeTSi axali areulobis Sesaxeb; 1728w. afxazebma isev Semoartyes alya
soxumis cixes. Turqebi eWvobdnen, rom dasavleT saqarTveloSi antiosmaluri
gamosvlebi ruseTis mxardaWeriT xorcieldeboda da mas qarTlis devnili mefe
vaxtang VI (1703-1724ww.) xelmZRvanelobda1078. 1728w. axalcixeli isay faSas
Svilma afxazebi Semoiriga, xolo antiosmaluri brZolis moTave beJan dadiani
RalatiT moakvlevina.
miuxedavad amisa, osmalTa agresiis winaaRmdeg brZola dasavleT
saqarTveloSi ar Camcxrala. osmalebma ver SeZles saqarTvelos, maT Soris
afxazeTis, sruli damorCileba. dampyroblebi maT mier dakavebul cixeebSic
1072
. iqve, gv. 90-92, 97.
1073 . qaTib Celebi. istoriul movlenaTa kalendari, gv.135; qaTib Celebis cnobebi..., gv.134, 253; qarTlis
cxovreba, t. IV, gv. 883; S.burjanaZe. lixT-imereTis 1737w. ruka, rogorc saqarTvelos istoriis pirvelwyaro, -
xelnawerTa institutis moambe, 1. Tb.,1959, gv. 192-197; q.CxataraiSvili. dasavleT saqarTvelos. – saq. ist.
narkvevebi, t. IV. gv. 461-462.
1074 . S.burjanaZe. lixT-imereTis 1737w. ruka, gv.183; q.CxataraiSvili. dasavleT saqarTvelo..., gv. 462.
1075 . qaTib Celebis cnobebi..., gv. 134.
1076 . n.Sengelia. XV-XIX saukuneebis saqarTvelos istoriis osmaluri wyaroebi, gv.116.
1077 . q.CxataraiSvili. dasavleT saqarTvelo..., gv. 467.
1078 . . . . - XVIII . .,1977, gv.63,79.
216
Tavs myarad ver grZnobdnen1079. es iyo periodi, rodesac SarvaSiZeebi, vaxuSti
batoniSvilis gadmocemiT, `aravis morCilebasa Sina~ ar imyofebodnen1080.
1730w. gazafxulze osmalebma gadawyvites baTumidan azovamde zRvis
sanapiros sabolood dapyroba da jiqebis damorCileba. laSqrobas, romelSic
imereTis mefec monawileobda, foTis faSa sardlobda. osmalebma odiSi
moarbies. mosaxleoba, vidre afxazeTamde, md.RaliZgamde, sruliad daxiznuliyo.
,,arbevdnen osmalni da imerni da styuevnidnen, sada vis hpovebdnen, - wers
vaxuSti batoniSvili, - Sevidnen osmalni ilors, aramed xatni da juarni da
saxmarni eklesiisani daexiznaT. Seudves cecxli, mowves eklesia da aRZarcves
kramiti brpenisa da mospnes daxatulebani da Semdgomad ganvles da mividnen
afxazeTs~. afxazTa mTavarma winaaRmdegoba gauwia maT, magram damarcxda da
morCileba gamoacxada. osmalebma mTavari da misi axloblebi ZaliT
gaamahmadianes, ris Semdegac, Turqebi jiqeTisaken daiZrnen. imereTis mefe
mixvda, rom osmalTa laSqrobaSi monawileobas mxolod ubedureba mohqonda
misi qveynisTvis, amitom Tavisi laSqriT gzidan gamoipara.Mmale afxazebic
ajanydnen da osmalebma veRar gaagrZeles laSqroba. afxazebma maTi didi
nawili gaJlites, nawili gaiqca. faSamac gaqceviT uSvela Tavs1081. Tumca
mogvianebiT osmalebma kvlav aRadgines TavianTi gavlena afxazeTze. 1730-31ww.
soxumis cixeSi ali arslan begis xelmZRvanelobiT osmalTa 70-dan 100-mde
mecixovne idga; 1731-1735ww. osmalebi anakofiis cixeSic idgnen - 70 kaci.1082
afxazebi kargad grZnobdnen safrTxes, rasac dasavleT saqarTveloSi
Turqebis gabatoneba uqadda maT, amitom, odiSTan dapirispirebis miuxedavad,
qarTvelebTan erTad ebrZodnen dampyroblebs;Aamave dros monawileobdnen
feodalur SinaomSi da am brZolaSi odiSis mTavars uWerdnen mxars. es albaT
osmalTaAagresiis winaaRmdeg odiSar-afxazTa erToblivi brZolis,
SarvaSiZeebsa da dadianebs Soris damyarebuli mWidro urTierTobis Sedegi
iyo.
male anakofiidan da biWvinTidan Turqi mecixovneebi gaiyvanes, samagierod,
portam soxumis cixe gaaZliera. 1737w. aq orTuRiani faSa ijda, romelsac
anakliis cixec emorCileboda. soxumis cixis garnizoni 200 ianiCarisagan
Sedgeboda, xolo SeiaraRebaSi 60 qvemexi iyo1083.
Sinaomebisa da osmalTa Semosevebisagan dasavleT saqarTvelo saSinlad
iyo aoxrebuli. mZime mdgomareoba Seiqmna afxazeTSi, romelic Sinaurma
areulobam moicva. afxazTa mTavrebi faqtobrivad ver akontrolebdnen
situacias. Savi zRvis sanapiroze tyvis msyidvelebi TareSobdnen. maT Soris
gansakuTrebiT afxazebi aqtiurobdnen. vaxuSti batoniSvilis cnobiT, afxazebi
,,dauÃdebian osmalTa navTa da laz-WanTa da ufrosad odiS-guriasa~1084. isini
moulodnelad adgebodnen napirs, visac moixelTebdnen, itacebdnen da Turqebze
yiddnen, an afxazeTSi monebad asaxlebdnen1085. amasTan, afxazeTic xSirad
ganicdida mezobeli mTis tomebis Tavdasxmebs, qveynis Sida raionebSi xSirad
iWrebodnen Tavisufali afxazuri Temebis _ webelis, dalis, fsxus, ahWifsis _
mkvidrni1086. erTi gadmocemiT, afxazTa mezobelma mTis tomebma webelisa da
dalis Temebis mkvidrTa mxardaWeriT – mZarcveluri Tavdasxmis dros moarbies
dranda, merxeuli, kvitouli, didZali nadavli da tyve igdes xelT da
1079 . s.jiqia. dokumentebi osmanTa garnizonis soxumSi yofnis epizodis Sesaxeb. _ saqarTvelo da
aRmosavleTi. Tb., 1984, gv.217-223.
1080 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv. 784.
1081 . iqve, gv. 887-888.
1082 . n.Sengelia. osmaluri ,,quCuq beraTebi~ soxumis cixis Sesaxeb. _ axlo aRmosavleTi da saqarTvelo.
Tb., 1991, gv.311-314; . . . ..., gv. 274-286.
1083 . S. burjanaZe. lixT-imereTis 1737 w. ruka..., gv.123, 225-226.
1084 . qarTlis cxovreba, t. IV, gv.785.
1085 . . . . XVII-XVIII , 2 – . ,1951, gv. 156.
1086 . . . . , . I. ., 1864, gv.45; . . - . ,- , XXIX,
,1958, gv.78,81.
217
CrdiloeT kavkasiaSi gadavidnen. afxazTa mTavari jiqeSia am tomebis
meTaurebTan mosalaparakeblad gaemarTa. molaparakeba warmatebiT damTavrda,
magram ukan dabrunebuli mTavari RamiT tyeSi gadaawyda marbielTa jgufs da
maTTan SetakebaSi daiRupa1087.
afxazTa samTavro taxtze jiqeSias ufrosi vaJi manuCari avida. am periodSi
osmalebma moaxerxes afxazeTisa da jiqeTis damorCileba. amis Semdeg isini
sul ufro aqtiurad ereodnen samTavros saSinao saqmeebSi da mxars uWerdnen
samTavro saxlis mowinaaRmdege Zalebs. 30-ian wlebSi osmalebma taxtidan
Camoagdes manuCar SarvaSiZe da or umcros ZmasTan - zurabTan da SirvanTan
erTad osmaleTSi gaagzavnes, sadac ZaliT gaamahmadianes. afxazeTis gamgebloba
soxumis komendantad daniSnuli jiqis aslan-bei geCis xelSi gadavida. am
periodSi afxazeTSi didi gavlena moipova samTavro saxlis metoqe ZafS-ifebis
sagvareulom, romlis gaZlierebasac mxars uWerda aslan-bei geCi. ZafS-ifebma
daikaves soxumis midamoebi, teritoria mdinareebs fsircxasa da kodors Soris
da mTavris kuTvnili mTeli rigi feodaluri Semosavlebi miiTvises1088.
SarvaSiZeebma male moaxerxes osmalebTan saerTo enis gamonaxva. ase rom,
1744w. manuCar SarvaSiZe baTumis begad ijda, zurabi - soxumisa, xolo Servani
faSas tituliT ganagebda rionis (foTis) cixesa da WaneTs, rizes ,,amoRma~1089.
erTi cnobiT, zurabi didi ambiT miiRes afxazeTSi, magram gaqristianeba
mosTxoves, isic moinaTla iloris eklesiaSi da amis Semdeg samTavro taxti
daikava1090. rogorc Cans, afxazeTSi jer kidev cocxali iyo tradicia, rom
afxazeTis mTavari qristiani unda yofiliyo. zurabs vaJiSvili ar hyavda,
amitom osmaleTidan Camoiyvana Tavisi Zmiswuli qelaiS-ahmed-bei (qeleS-bei)
manuCaris Ze, romelic axalgazrdobidan mZevlad iyo stambolSi da taxtis
memkvidred gamoacxada. Semdeg, zurabma baTumidan Camoiyvana meore Zmiswuli
beqir-bei Servanis Ze, romelsac abJua uboZa. afxazTa mTavarma ZafS-ifebis
Zlieri da gavleniani sagvareulos misamxrobad maTi asuli SerTo qeleS-beis,
rasac ZafS-ifebis opoziciis ramdenadme Sesusteba mohyva1091.
XVIIIs. Sua xanebSi afxazeTis sazRvari samxreT-aRmosavleTiT md.RaliZgaze
gadioda, sadac mas odiSi esazRvreboda; Crdilo-dasavleTiT _ md.bzifze
(kappetis wyali), sadac jiqeTi esazRvreboda1092. md.RaliZgasa da md.engurs
Soris mdebare teritoria – samurzayano - odiSis samTavros SemadgenlobaSi
Sedioda, Tumca am mxaris mmarTvelebad afxazeTis samTavro saxlis gverdiTi
Stos warmomadgenlebi darCnen. Aamis gamo samurzayanos aRmniSvnelad am xanis
qarTul wyaroebSi Lmkvidrdeba terminebi: ,,zemo afxazeTi~ da ,,samurzayano
afxazeTi~1093. igi kvlav qarTul regionad rCeboda da odiSis SemadgenlobaSi
imyofeboda. aRsaniSnavia samurzayanos maSindeli mflobelis xutunia
SarvaSiZis Tavdadeba xresilis brZolaSi (1757w.), roca qarTvelTa
gaerTianebulma laSqarma solomon I-is meTaurobiT osmalebi daamarcxa.
XVIIIs. 60-ian wlebSi afxazeTSi Turquli garnizoni mxolod soxumis cixeSi
idga. imereTis mefis solomon I-is elCis, mitropolit maqsime quTaTelis mier
1769w. Sedgenil imereTis aRwerilobaSi aRniSnulia, rom soxumi aris
navsadguri da cixe, sadac osmalTa garnizoni idga1094. rusi oficeri,Kkapitani
iazikovi 1770w. moxsenebaSi, Savi zRvis sanapiro simagreTa Soris asaxelebs
220
eris Camoyalibebis aRniSnulma Taviseburebam gansazRvra qarTvelebisa da
afxazebis kulturaTa da tradiciaTa siaxlove.1108
miuxedavad warmarTobis damkvidrebisa, afxazeTSi qristianoba savsebiT ar
aRmofxvrila da misi nakvalevi darCa asimilirebuli mkvidri qarTvelebis
rwmenasa da yofaSi. afxazeTSi SemorCa iloris (elirnixa), qiaCis (qiaCnixa),
lixnis, biWvinTis, laSkendaris Tayvaniscema; amave dros mkvidrdeba axali
salocavebi: inal-kuba (inalis saflavi fsxuSi), didrifSi (sof.aWandara),
lafirnix (sof.blaburxva), Cigur-nix (sof.jirxva), aga-nixa (sof.marmariskari) da
sxv. aRsaniSnavia, rom maTi erTi nawili qristianuli eklesiebis adgilas iyo,
nawili ki, aSkarad Semotanilia afxazeTSi Camosaxlebuli tomebis mier. XVIII
saukunidan afxazeTSi vrceldeba islami, magram am saukunis pirvel naxevarSi
mas farTo masStabebisTvis ar miuRwevia. pirvelad mxolod mosaxleobis
zedafena _ samTavro saxli da feodaluri wreebi gamahmadiandnen.
XVIIIs-is afxazeTi didad gansxvavdeboda wina epoqebis afxazeTisagan.
arsebiTad, es iyo axali afxazeTi, axali politikuri erTeuli bevrad meti
teritoriiT, mosaxleobis gansxvavebuli eTnikuri SemadgenlobiT, sxva
sarwmunoebiT, ufro maRali statusiT (saerisTao faqtobrivad iqca samTavrod),
qarTul samyarosTan Sesustebuli kavSiriT da TurqeTis gazrdili gavleniT.
miuxedavad yovelive amisa, samTavro saxli da warCinebulTa wre pirad
naTesaur urTierTobaSi iyo odiSis, imereTis, guriis mmarTvel saxlebTan da
warCinebul sagvareuloebTan. afxazTa mTavrebi Tavs qarTul samyaros
miakuTvnebdnen. saqarTvelosa da imereTis mefeTa uzenaesobas formalurad,
magram mainc aRiarebdnen. gvian Sua saukuneebSi qarTuli ena afxazeTSi ramde-
nadme Tmobs poziciebs. vaxuSti batoniSvili Tavisi drois afxazebis Sesaxeb
werda: ,,ena sakuTari TÂisi aqusT, aramed uwyian warCinebulTa qarTuli~1109. qar-
Tul enaze muSaobda kvlavac mTavris kancelaria. s.-s.orbeliani, romelic
parizidan da romidan samSobloSi brundeboda, 1714 wlis dekemberSi maltaSi
SemTxveviT qarTvelebs Sexvda. `qarTvelnic vnaxe – zogi afxazi, zogi imereli,
guruli, megreli, rom TaTrisaTvis waerTmiaT, - werda saba. – ena isev kargad
icodnen. afxazma ratom icoda, is gamikvirda, qarTuli”1110. gakvirvebis mizezi
axal afxazeTSi arsebuli sruliad gansxvavebuli viTareba unda yofiliyo.
1115 . z.wurwumia. afxazeTis istoriis zogierTi sakiTxi Turqul istoriografiaSi. _ saistorio Ziebani, V.
Tb., 2002, gv. 130-132.
1116 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 331-339.
223
,,quÀmoisa iveriisa da sxuaTa mefes~ uwodebda. mefis marjvena xeli solomon
lioniZe werda, rom ,,afxazeTi uZvelesi droidanve imereTisa iyo,~ masve
ekuTvnoda foTis cixec. mefe dadians uyurebda rogorc urC ymas. misi azriT,
marTalia, dadiani ,,mTavrad daidgina, magram mas mefis winaaRmdegobis ufleba
ar hqonda,~ igi mefis morCili unda yofiliyo1117. dasavleT saqarTvelos
mTavrebs sruliad damoukideblad eWiraT TaviAda imereTis mefis uzenaesobas
ar scnobdnen. 1792w. SeTqmulebma, romlebsac mxars uWerda imereTis mefe,
grigol dadiani gadaayenes da mTavrad misi umcrosi Zma manuCari dasves.
grigol dadianma samurzayanos Seafara Tavi1118.
1794w. imereTis taxtis maZiebeli daviT giorgis Ze imereTSi SeiWra da
quTaisis axlos dabanakda. imereTis mefis dasaxmareblad manuCar dadiani
movida odiS-leCxumis laSqriT. amave dros, samurzayanodan grigol dadiani
gamoemarTa mefis winaaRmdeg. ,,Jamsa amas, - wers n.dadiani, - Sekrben samurzayano
afxazni Sesawevnad
grigol dadianisa, vinaTgan ixiles mflobeli maTi ganZebuli usamarTlod,~ da
banZis maxloblad, marsilSi dabanakdnen. solomonma daswreba gadawyvita.
imerTa laSqari RamiT moulodnelad Tavs daesxa grigol dadians da daamarcxa
igi. grigol dadianma afxazTa mTavars mimarTa daxmarebisaTvis. qeleS-bei
afxazTa laSqriT odiSSi gadavida da xibulaSi dabanakda. am dros solomons
mouvida erekle II-is gamogzavnili damxmare jari aleqsandre batoniSvilis
sardlobiT. solomoni 24 oqtombers Setevaze gadavida da daamarcxa daviT
giorgis Ze, romelic amis Semdeg grigol dadianisa da qeleS-beis banakSi
mivida. qeleS-beim Tavi aarida imereTis mefesTan brZolas da afxazeTSi
dabrunda1119. 1798w. grigol dadiani kvlav daeufla odiSs, magram solomons
amis Semdegac ar auRia xeli odiSis samTavros damorCilebis ganzraxvaze,
Tumca grigol dadianis odiSidan gandevna ver SeZlo. solomon II, radgan Tavis
mizans ver miaRwia, yovel wels iWreboda odiSSi imerelTa da lekTa
daqiravebuli laSqriT, ,,styvevnida mravalsa qristianTa tyveTa, swvida da
aoxrebda~ odiSs1120.
1802 w. zafxulSi imereTis mefem isev daamarcxa grigol dadiani. odiSis mTa-
varma daxmareba kvlav qeleS-bei SarvaSiZes sTxova, ,,romelsa epyra yoveli
afxazeTi vidre RaliZgamde da mZlavrebdaca dadianis samflobelo samurzayano
afxazeTsa~1121. afxazTa mTavarma mZevali moiTxova. dadianma taxtis memkvidre
levani gaugzavna mZevlad. amis Semdeg qeleS-bei Tavisi laSqriT, 20 aTasi
meomriTa da 3 zarbazniT odiSSi gadmovida da sofel abedaTSi dabanakda.
Semodgomaze solomon II odiSSi SeiWra da mis Semomtkicebas Seudga. qeleS-beim
mefesTan SebrZoleba ver gabeda, dauzavda mas da afxazeTSi dabrunda1122.
grigol dadianisTvis cxadi Seiqna, rom sakuTari ZalebiT imereTis mefis
mZlavrobas win ver aRudgeboda, amitom ruseTis mfarvelobaSi Sesvla
gadawyvita da Sesabamisi TxovniT mimarTa aRmosavleT saqarTveloSi rusul
administracias.
rogorc cnobilia, ruseTTan mfarvelobiTi kavSiris Zieba 1801w. ruseTis
imperiaSi qarTl-kaxeTis samefos inkorporaciiT damTavrda. amieridan
aRmosavleT saqarTveloSi rusuli mmarTveloba damyarda. qarTl-kaxeTis
SeerTebis Semdeg saqarTvelos danarCeni politikuri erTeulebis ruseTTan
SeerTeba mxolod drois saqme iyo. ruseTi flobda mniSvnelovan samxedro-
1117 . m. dumbaZe. dasavleT saqarTvelo XIXs. pirvel naxevarSi. Tb., 1957. gv.134-135.
1118 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 186; m. rexviaSvili. imereTi XVIII saukuneSi. Tb.,1982, gv. 220.
1119 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 186-188; b.xorava. odiS-afxazeTis urTierToba XV-XVIII ss., gv. 167-
168.
1120 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 190.
1121 . iqve, gv. 192.
1122 . , . II, gv. 577, # 688, gv. 340; n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 192.
224
strategiul placdarms da misTvis ukve advili iyo regionis politikuri
erTeulebis ZaliT dapyroba, an ,,nebayoflobiT~ damorCileba.
politika dasavleT saqarTvelos mimarT aSkarad gamoCnda ukve 1802 wels,
roca saqarTvelos mTavarsardalsa da astraxanis general-gubernators,
faqtobrivad, kavkasiis mTavarmarTebels, general p.cicianovs (1802-1806ww.)
daevala yvela Rone exmara dasavleT saqarTvelos samefo-samTavroebis
ruseTTan mierTebisa da Savi zRvis kavkasiis sanapiroze ganmtkicebisaTvis1123.
garkveuli mizezebis gamo ruseTis xelisufleba dasavleT saqarTveloSi
frTxilad moqmedebda da mxaris uSualo SeerTebisagan Tavs ikavebda.
miuxedavad amisa, p.cicianovis mecadineobiT moxerxda dasavleT saqarTvelos
samefo-samTavroebis ruseTTan faqtobrivi mierTeba.
1803w. grigol dadianma xeli moawera ,,saTxovar punqtebs~ mefis ruseTisadmi,
sadac is odiSisa da afxazeTis mTavrad warmoadgenda Tavs, riTac pretenzias
acxadebda am mxareze. samegrelos nawilad afxazeTis warmoCenas isaxavda
miznad agreTve grigol dadianis mier ruseTSi despanad gagzavnil arqimandrit
pafnoti xoziaSvilisTvis moqvis episkoposis xarisxis miniWeba1124. 1803w.
dekemberSi grigol dadianma xeli moawera `samfarvelo” xelSekrulebas da
ruseTis xelmwifis erTgulebaze daifica. imavdroulad md.xobiswylis
SesarTavSi gadmosxda rusuli polki, romelmac sofel yulevis adgilas 1804w.
simagre redut-yale aago. es iyo rusebis mier dakavebuli pirveli punqti Savi
zRvis aRmosavleT sanapiroze.
cota ufro adre, imave 1803w. grigol dadianma p.cicianovs acnoba, rom
,,qeleS-beg SarvaSiZe, mflobeli afxazeTisa, eZiebs mfarvelobasa ruseTisa,~ da
TiTqos is ar iyo damokidebuli osmaleTze da man TviTon sTxova samegrelos
mTavars, ruseTis xelisuflebasTan Suamavali yofiliyo. p.cicianovma grigol
dadians SesTavaza, erCia qeleS-beisTvis, sagangebo kaci gamoegzavna TbilisSi
an werilobiT ganecxadebina Tavisi survili ruseTis qveSevrdomobaSi Sesvlis
Sesaxeb; amasTan ganecxadebina, rom foTs Tavisi xalxiT icavda ara imitom, rom
osmaleTisagan jamagirs iRebda, aramed icavda rogorc sakuTar samflobelos,
romelic mzad iyo gadaeca ruseTisTvis, aseve anakliac. p.cicianovi grigol da-
dians pirobas aZlevda, rom yovelive es Sewynarebuli iqneboda da is
`mfarvelobas” miiRebda. samegrelos samTavros SeerTebiT ruseTi gzas ikafavda
Savi zRvis sanapirosken da SeeZlo zewola moexdina imereTis samefozec. 1804w.
25 aprils imereTis mefe solomon II iZulebuli gaxda, ruseTis mTavrobis mier
nakarnaxevi `samfarvelo” pirobebi mieRo. 25 aprilis elaznauris `samfarvelo”
xelSekruleba guriis samTavrozec vrceldeboda, radgan guria imereTis
samefos Semadgenel samTavrod cxaddeboda1125.
imperatorma imereTis mefesTan dadebuli xelSekruleba da dadianis
,,saTxovari punqtebi~ 1804w. 4 ivliss daamtkica. male saqarTvelos
mTavarsardalma ,,samegrelo-imereTisa da guriis mmarTvelad~ sagangebo moxele
- generali p.litvinovi moavlina, romlis mizani mefe-mTavrebTan dadebuli
SeTanxmebis praqtikuli xorcSesxma iyo.
ruseTis xelisuflebas gansakuTrebiT ainteresebda Savi zRvis kavkasiis
sanapiro da, kerZod, afxazeTi. 1803w. 2 ianvars imereTis mefe solomon II werda,
rom afxazebs, iseve rogorc sxva mTielebs (maT Soris svanebs, jiqebs, alanebs),
ar aqvT kanonebi (arian беззаконные)1126. p.cicianovma afxazeTis SemoerTebis
istoriul-qristianuli safuZveli ganaviTara. igi werda, rom afxazeTi iveriis
(saqarTvelos) provincia iyo da aq Turqebma cecxliTa da maxviliT
gaanadgures adgilobrivi mosaxleoba, gadaSenebis piramde miiyvanes qristianoba
1140 . iqve, t. II, gv. 534; n. qorTua. saqarTvelo 1806-1812 wlebis ruseT-TurqeTis omSi, gv. 111.
1141 . , . II, gv. 885.
1142 . amede Joberi. mogzauroba somxeTsa da sparseTSi 1805-1806 wlebSi, Targmani frangulidan, gamokvleva
da komentarebi i. naWyebiasi. Tb., 1997, gv. 92.
1143 . , . II, gv. 872; . . ..., gv. 32-33.
1144 . . . ..., gv. 33.
1145 . , .III, gv. 190,194.
1146 . iqve, . III, gv. 190.
1147 . iqve, gv. 202, 209; ..., . III, . II, gv. 541.
1148 . iqve, . III, gv. 191-192, 574.
228
porta Seecada, samxedro ZaliT daemorCilebina urCi vasali. amasTan
osmaleTi didi xania dasavleT saqarTveloSi SeWrisTvis sababs eZebda da
CaTvala, rom xelsayreli dro daudga. saqme is iyo, rom ruseTis aqtiurobam
Sav zRvaze da anakliis dauflebam osmaleTi SeaSfoTa. 1806w. ivnisis
dasawyisSi sulTanma axalcixisa da arzrumis faSebs ubrZana, qeleS-beis
dasjis motiviT imereTsa da samegreloSi SeWriliyvnen da Savi zRvis sanapiros
dauflebodnen. xmeleTze moqmedi jarisTvis mxari unda daeWira sazRvao
flots.1149 ivlisSi afxazeTis sanapirosken daiZra osmaleTis eskadra 11
xomaldis SemadgenlobiT iuiruk bairaxdaris meTaurobiT. sazRvao eskadris
meTauri cdilobda, gadaebirebina zogierTi afxazi feodali, maT Soris
samuzayanos mflobeli manuCar SarvaSiZe, magram uSedegod. qeleS-beim ruseTis
xelisuflebas mimarTa daxmarebis TxovniT, magram ruseTi afxazeTis sakiTxSi
isev sifrTxiles iCenda. miuxedavad amisa, kavkasiis sardlobam miiRo
aleqsandre I-is brZaneba, Tu osmaleTis armia samegrelos gavliT afxazeTisaken
daiZreboda, misTvis gza moeWraT1150.
osmaleTis agresiis mosagerieblad qeleS-beim SeZlo 25 aTasi mebrZolis da-
razmva. aqedan, 10-12 aTasi iyo mxolod afxazi, danarCeni - daqiravebuli
Cerqezebi. 25 ivliss osmaleTis eskadra soxums miadga, magram rodesac Turqebi
darwmundnen, qalaqi mtkiced iyo daculi da qeleS-beis ganzraxuli hqonda,
medgari winaaRmdegobis gaweva, iZulebuli gaxda, ukan gabrunebuliyo.
axalcixisa da arzrumis faSebmac afxazeTSi laSqrobisagan Tavi Seikaves1151.
portasTvis cxadi gaxda, rom ra sababiTac unda momxdariyo osmaleTis jarebis
SeWra imereTsa da samegreloSi, ruseTis xelisuflebis mier es faqti aRqmuli
iqneboda rogorc ,,samSvidobo traqtatis~ darRveva, radgan es kuTxeebi ruseTis
mfarvelobaSi imyofeboda. amitom osmaleTis xelisuflebam Tavi Seikava
xmeleTiT jarebis gagzavnisagan. am droidan, rogorc Taiar-faSa aRniSnavda,
afxazTa mTavari ,,sulTnis brZanebebs ar asrulebda~1152.
male afxazeTSi politikuri situacia garTulda. TurqeTma gamoiyena
afxazeTis samTavro karze arsebuli uTanxmoeba da qeleS-beis mis mierve
aTvalwunebuli ufrosi Svili aslan-bei daupirispira. cota xniT adre qeleS-
beim samTavro taxtis memkvidreobis ufleba CamoarTva aslan-beis, romelic mas
pirveli qorwinebidan, ZafS-ifas qalisgan hyavda da es ufleba gadasca safar-
beis. mas ki, rogorc dabali warmoSobis qalis Svils, taxti ar ekuTvnoda.
osmalofiluri dajgufebis mier, romelSic Sediodnen eSereli ZafS-ifebi da
aslan-bei, TurqeTis mxardaWeriT momzadda SeTqmuleba afxazTa mTavris
winaaRmdeg, magram qeleS-bei sastikad gausworda SeTqmulebs, moakvlevina
masTan mosalaparakeblad miwveuli sami Zma ZafS-ifa. am sagvareulos danarCeni
warmomadgenlebi SurisZiebis SiSiT webelSi gaiqcnen, maTi sagvareulo mamuli,
md.Sickvaras da md.aZafSs (dampala) Soris, qeleS-beim Tavis mamuls SeuerTa,
radgan adaTiT, ZafS-ifebma, rogorc abragad gavardnilebma, sakuTrebaze
ufleba dakarges1153. amrigad, qeleS-beim situaciis stabilizacias miaRwia.
aseT viTarebaSi, osmaleTi ruseTTan omisaTvis mzadebas Seudga. porta
aZlierebda Savi zRvis sanapiro cixeebs - baTums, foTs, soxums, sujuk-kales,
anapas, raTa isini ruseTisaTvis auRebel forpostebad eqcia. ruseTis mTavroba,
romelic dRe-dReze moeloda osmaleTTan omis dawyebas, cdilobda Savi zRvis
sanapiros cixe-simagreTa komendantebi moesyida1154. ruseTis sagareo saqmeTa
ministrma a.budbergma 5 seqtembers kavkasiis xazisa da saqarTvelos
mTavarsardals i.gudoviCs (1806-1809ww.) auwya xelmwifis neba, osmaleTTan
1149 . iqve, # 905, gv. 517, # 906, gv. 517-518, #908, gv. 518.
1150 . iqve, gv. 192-193; , . I, gv. 133-134.
1151 . , . III, gv. 192-193; 519-520; #909, gv. 519.
1152 . iqve, # 912, gv. 521.
1153 . . . ..., gv. 231.
1154 . n. qorTua. saqarTvelo 1806-1812 wlebis ruseT-TurqeTis omSi, gv. 114.
229
urTierTobis gawyvetisTanave gamoecxadebina qeleS-beisaTvis ruseTis
qveSevrdomobaSi oficialurad miRebis Sesaxeb. aseT SemTxvevaSi ar
gaWirdeboda peterburgidan sigelisa da investituris qeleS-beisaTvis
gagzavna1155. ruseTis xelisufleba didad iyo dainteresebuli afxazeTis
dauflebiT. Savi zRvis vrceli sanapiro zoli anapis cixidan md.enguris
SesarTavamde da rionis marcxena napiridan, - portas mflobelobaSi iyo, maT
Soris, soxumis, isgauris, anakliis, foTis, baTumis, gonios cixeebi. amitom
a.budbergi 1806w. 25 seqtembris werilSi i.gudoviCs swerda: ,,es cixeebi uZvelesi
droidan saqarTvelos samefos ekuTvnoda, amitom ar SeiZleba, ar gvsurdes
yvela am adgilis ruseTTan SeerTeba da mTis xalxebis, yubans iqiT mcxovrebi
tomebis, damorCileba, romlebic anapasa da sxva Turqul cixeebSi TavSesafars
pouloben”1156.
1806w. oqtomberSi qeleS-beim Taiar faSa TavridaSi gaistumra da neba darTo,
Suamdgomloba gaewia afxazeTis ruseTis mfarvelobaSi miRebis saqmeSi. amasTan
mas gadasca is moTxovnebi, ra pirobebiTac surda ruseTis mfarvelobaSi
Sesvla. Taiar-beim novorosiis general-gubernators e.riSelies gadasca qeleS-
beis moTxovnebi, romlebic rva muxlisagan Sedgeboda: afxazebi mzad iqnebian,
erTgulad emsaxuron imperators qveSevrdomad aRiarebis SemTxvevaSi; qeleS-bei
darCes afxazTa mTavrad; eboZos mas Cini da daeniSnos wodebis Sesaferisi
jamagiri; misi 6 Svilidan ufross - safar-beis eboZos aseve Sesaferisi Cini da
daeniSnos jamagiri; xolo meore Svili mzad iyo peterburgSi saswavleblad
(faqtobrivad, mZevlad) gaegzavna; amasTan iTxovda 30 afxazi aznauris
dajildoebas; portas Tavdasxmis SemTxvevaSi mTavari unda yofiliyo
saTanadod momaragebuli sursaTiT; qeleS-beis simagre SeiaraRdes rusuli
qvemexebiT da gaigzavnos iq kanonirebi; ruseTSi akrZaluli tyvis syidva
afxazebs ar unda aekrZaloT, radgan uamisod arseboba ar SeuZliaT. amasTan
qeleS-bei pirobas debda, rom Tavisi 6 aTasi meomriT saqarTvelos sazRvrebze
da Tbilisis maxloblad gaagrZelebda ruseTis taxtisadmi samsaxurs,
xelisuflebas hpirdeboda xe-tyes gemTmSeneblobisaTvis, ramdenime karg adgils
navmisadgomad, romlebic zamTarSi saimedo TavSesafari iqnebodnen ruseTis
flotisaTvis1157.
a. budbergi 1806w. 14 noembers e.riSeliesadmi gagzavnil werilSi xazs
usvamda afxazTa mTavris ruseTis qveSevrdomobaSi miRebis mniSvnelobas da
rekomendacias aZlevda, xeli moewera qeleS-beisTan preliminaruli
SeTanxmebisTvis mis mier warmodgenil pirobebze1158.
1806w. 24 dekembers portam ruseTs omi gamoucxada. amasTan dakavSirebiT
1807w. 7 ianvars a.budbergma sagangebo miweriloba gaugzavna i.gudoviCs da
daavala, ecada sparseTTan zavis dadeba, an droebiTi dazaveba mainc; kavkasiaSi
arsebuli ruseTis mTeli Zalebi saqarTvelos mezobeli Turquli olqebis
winaaRmdeg waremarTa; osmaleTTan sabrZolvelad miewvia qeleS-bei, yarsis
faSa, trapizonis faSa Taiari, romelic sulTans Seurigda, da molaparakeba
daewyo anapis cixis ufrosTan ruseTis mfarvelobaSi Sesvlis Taobaze1159.
saomari moqmedebebi dunais auzSi da amierkavkasiaSi gaiSala. osmaleTTan
axali omis (1806-1812ww.) dawyeba xel-fexs uxsnida ruseTs afxazeTis sakiTxis
mosagvareblad. omis dawyebisas qeleS-beim ruseTis sardlobas acnoba, rom
Turqebs ganzraxuli hqondaT, Tavs dasxmodnen yulevs, amave dros afxazTa
mTavari saWiroebis SemTxvevaSi jaris miSvelebas iTxovda1160.
1161 . . . . XIX . ,
1958, gv.145.
1162 . , .III, gv. 197-198.
1163 . iqve, gv. 199.
1164 . n.qorTua. saqarTvelo 1806-1812 wlebis ruseT-TurqeTis omSi, gv. 185.
1165 . , . IV, gv. 49-50.
231
beis da Seurigda mas, Tumca, rogorc Cans, mamisa da Zmis - safar-beis
CamoSorebas da gamTavrebas imTaviTve fiqrobda1166. 1808w. 2 maisis Rames aslan-
bei beJan SarvaSiZesTan da Tavis amalasTan erTad soxumis sasaxleSi Tavs
daesxa qeleS-beis, sasikvdilod daWra da Semdeg xmliT akuwa1167. Tavdasxmisas
daiWra qeleS-beis umcrosi Svili baTal-beic. aslan-bei daeufla soxumis cixes
da Tavi afxazTa mTavrad da osmaleTis qveSevrdomad gamoacxada1168. brwyinvale
portam momxdarze saswrafod moaxdina reagireba da aslan-beis samxedro da
materialuri daxmareba gauwia1169.
safar-bei (giorgi), romelic qeleS-beis sicocxleSive iyo gamocxadebuli
memkvidred, zufuSi (lixni) imyofeboda. igi Seecada sakuTari ZalebiT aeRo
soxumis cixe, magram ver SeZlo da samegreloSi wavida1170. man werilobiT
sTxova nino da levan dadianebs, eSuamdgomlaT imperatoris winaSe ruseTis
mfarvelobaSi afxazeTis miRebis Taobaze. Tavis mxriv, nino dadiani safar-beis
Caagonebda, rom samTavro uflebis gansamtkiceblad misTvis saukeTeso
saSualeba ruseTis qveSevrdomobaSi Sesvla iqneboda. samegrelodan safar-bei
dedofal ninos meSveobiT daukavSirda rusul administracias, daxmareba
iTxova da acnoba Tavisi mtkice gadawyvetileba, ruseTis mfarvelobaSi
Sesuliyo1171.
1808w. 19 maisis weriliT i.gudoviCma aleqsandre I-s acnoba afxazTa mTavris
qeleS-beis mokvla Svilis, aslan-beis mier da rom igi mTeli afxazeTis
dauflebas cdilobda; taxtis kanonieri memkvidre safar-bei daxmarebas iTxovda
da pirobas debda, rom ruseTis qveSevrdomobaSi Sevidoda. i.gudoviCi
aRniSnavda, rom imJamad ar SeeZlo mis dasaxmareblad jaris gagzavna, radgan es
sababs miscemda osmaleTs, zavi daerRvia1172. samegrelos dedofali ninoc
daukavSirda ruseTis xelisuflebas da cdilobda, afxazeTis taxtze giorgi
SarvaSiZis damkvidrebisaTvis xeliASeewyo. dedofali nino i.gudoviCisadmi 8
ivniss gagzavnil werilSi ruseTisaTvis afxazeTis strategiul mniSvnelobaze
miuTiTebda. aseTi SenaZeniT, misi azriT, ruseTis saxelmwifos SeuerTdeboda
Savi zRvis sanapiro zoli, afxazebis mezobeli jiqebi da alanebic
(igulisxmeba yaraCaelebi) dauyovnebliv damorCildebodnen ruseTis imperators.
igi werda, rom safar-bei saidumlod monaTluli iyo da Tu xelmwife mas
qveSevrdomobaSi miiRebda, mTel afxazeTSi qristianoba gavrceldeboda. amitom
iTxovda, rom misTvis angariSi gaewiaT da imperators misi siZe qveSevrdomobaSi
mieRo, agreTve afxazeTSi jarebi SeeyvanaT1173. imave dRes nino dadianma
imperatorsac gaugzavna werili, romelSic werda, rom man safar-bei ukve
daafica `erTgulebiT monebad saimperiosa taxtsa Tqvensasa~. misi azriT,
swored axla iyo xelsayreli dro ruseTis mfarvelobaSi afxazeTis misaRebad,
radgan safar-bei samegrelos samTavro saxlis wevri da mezobeli iyo, winaTac
es mxare samegrelos samTavro saxlis samflobelos warmoadgenda1174.
samegrelos dedofali ruseTis xelisuflebas mouwodebda, rom afxazeTis
mfarvelobaSi miReba daeCqarebinaT. nino dadianis Suamdgomlobam daaCqara
afxazeTis sakiTxis gadawyveta. 13 ivniss ruseTis sagareo saqmeTa ministrma
n.rumiancevma i.gudoviCs gaugzavna miweriloba, romliTac daavala, safar-beis
survilis gulwrfelobaSi darwmunebis SemTxvevaSi daekmayofilebina misi
Txovna im pirobiT, rom es ar iqneboda gamocxadebuli, sanam osmaleTTan
234
xarisxis ordeniT da daeniSna pensia 2500 vercxlis maneTi weliwadSi, xolo
mis dedinacvals, rebia-hanum marSanias – 1500 maneTi. rogorc varaudobdnen,
xelmwifis es wyaloba gavlenas moaxdenda afxaz Tavadaznaurebze da safar-beis
avtoritets aamaRlebda1183.Aamrigad, afxazeTi aRiarebul iqna ruseTis
`mfarvelobaSi” myof provinciad. miuxedavad imisa, rom ruseTis xelisuflebam
safar-bei SarvaSiZe afxazeTis mTavrad aRiara, is realurad yovelgvar Zalas
da xelisuflebas moklebuli iyo. amas kargad xedavda kavkasiis rusuli
administracia. amitom iyo, rom a.tormasovi imereT-samegreloSi ganlagebuli
ruseTis jaris sardals d.orbelians, romelic misi davalebiT urTierTobaSi
Sevida afxaz mflobelebTan da maTi ndoba moipova, avalebda, safar-
beisaTvisEmxari daeWira da afxazi mflobelebi misTvis miemxro1184.
osmaleTi aslan-beis kvlavac mxars uWerda. nino dadianma d.orbelians
acnoba, rom stambolidan soxumSi Camovida Turquli gemi saCuqrebiT da fuliT.
porta aslan-beis hpirdeboda daxmarebas samegreloSi ganlagebuli ruseTis
jarebis winaaRmdeg. manuCar SarvaSiZem rusebs acnoba, rom foTis komendantma
quCuq-bei SarvaSiZem Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze mcxovreb
tomebs sTxova daxmareba jariT da es jari TiTqos ukve ikribeboda im
ganzraxviT, rom foTi daecva, xelSi Caegdo redut-yale da anaklia.
a.tormasovma d.orbelians ubrZana, Turqebis Tavdasxmis SemTxvevaSi redut-
yalesa da samegrelos dasacavad saWiro zomebi mieRo, aseve calkeuli afxazi
mflobelebi aslan-beisagan CamoeSorebina1185.
1809w. gazafxulidan ruseTis sardlobis yuradReba gamaxvilebuli iyo Savi
zRvis sanapiroze mis xelT arsebuli forpostebis gamagrebisa da osmaleTis
xelSi myofi simagreebis dapyrobisaken. 1809w. 15 ivniss rusebis samxedro-
sazRvao eskadram da saxmeleTo razmma general-maior i.fanCuliZis meTaurobiT
anapa aiRo, rac erT-erTi yvelaze mniSvnelovani movlena iyo am omSi. 12
agvistos d.orbeliani ruseTis jaris nawilebiT redut-yaledan foTisken
daiZra. mas samegrelo-samurzayanos saxalxo laSqaric axlda niko dadianisa
da manuCar SarvaSiZis meTaurobiT. samegrelos saxalxo laSqarSi imyofebodnen
levan V dadiani, besarion Wyondideli da grigol caiSeli. 15 noembers
d.orbelianma cixe aiRo1186. foTisaTvis brZolaSi guriisa da samegrelos
saxalxo laSqarTan erTad mxned ibrZodnen safar-beis momxre afxazebic1187.
foTis cixis aRebam mniSvnelovnad ganamtkica ruseTis gavlena. Savi zRvis
auzSi gabatonebisaTvis ruseTi did mniSvnelobas aniWebda afxazeTis
dauflebas da kargad esmoda am faqtis samxedro-politikuri da ekonomikuri
mniSvneloba. soxumis aRebiT arsebiTad Sesustdeboda osmaleTis kavSiri mTis
xalxebTan da maTi mtruli moqmedeba ruseTis mimarT SeizRudeboda. afxazeTis
SeerTebiT am mxridan Turqebis Tavdasxmis safrTxes bolo moeReboda; ruseTis
xelSi iqneboda anaklia da soxum-yale; amdenad samegrelo sruliad daculi
iqneboda; agreTve yirimidan momavali gemebi mSvidobianad gadacuravdnen zRvas;
gemTmSeneblobisaTvis saWiro masalas ruseTi didi raodenobiT
daeufleboda1188.
1810w. 17 Tebervals imperatorma aleqsandre I-ma safar-bei (giorgi) SarvaSiZe
daamtkica afxazeTis mTavrad ruseTis umaRlesi xelisuflebis aRiarebiT da
Sinagani avtonomiis cnobiT1189. es iyo formaluri aRiareba, radgan afxazeTSi
Zalauflebas aslan-bei flobda, romelic soxumis cixeSi ijda. safar-beis
1183 . , . III, gv. 204. n.berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. II. Tb., 1965. gv. 408.
1184 . , .IV, #286, gv. 206.
1185 . iqve, #284, gv.202-203; #519, gv. 389-390.
1186 . iqve, #524; gv. 393-394; #291, gv. 209; #290, gv. 207; n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 200; n. qorTua.
saqarTvelo 1806-1812 wlebis ruseT-TurqeTis omSi, gv. 248-255.
1187 . n. berZeniSvili. saqarTvelos..., w. II, gv. 408.
1188 . , .III. gv. 209; n. qorTua. saqarTvelo 1806-1812 wlebis ruseT-TurqeTis omSi, gv. 257.
1189 . iqve, t. III, #571.
235
Tavisi ZalebiT ar SeeZlo afxazeTis daufleba, radgan mas iq momxreebi ar
hyavda. kavkasiis rusuli administracia kargad xedavda, rom aucilebeli iyo
safar-beis afxazeTSi gabatoneba, magram ruseTis administracias am ganzraxvis
Sesasruleblad Tavisufali Zalebi imJamad ar hyavda. 1 ivniss a.tormasovma
nino dadians auwya, rom imperatorma safar-ali-bei daamtkica afxazeTis
mTavrad. safar-bei darwmunebuli unda yofiliyo, rom mas yovelgvari daxmareba
gaeweoda aslan-beis winaaRmdeg da pirvelsave xelsayrel SemTxvevaSi Savi
zRvis flotilia soxums daikavebda1190. 8 ivniss a.tormasovma nino dadians
sTxova safar-beisaTvis gaegzavna samegrelos saxalxo laSqari manuCar
SarvaSiZis meTaurobiT, Tundac 1000 meomari, sanam soxumis dasaufleblad jari
da flotilia movidoda, rac samegrelos samTavro saxls imperatoris
samsaxurad CaeTvleboda1191.
ivnisis dasawyisSi sevastopolSi Tavi mouyares sazRvao eskadras, romelsac
soxumi unda aeRo. operaciis xelmZRvanelad kapitan-leitenanti k. doti
dainiSna. eskadras soxumis sanapiroze unda gadmoesxa desanti – me-4 sazRvao
polkis batalioni 600 meomriT, romelic saxmeleTo jarebis mosvlamde iq unda
darCeniliyo.Emas aseve aqtiuri zomebi unda mieRo afxazebis soxumidan
gasaxlebasTan dakavSirebiT1192. a.tormasovi 26 ivnisis werilSi levan V
dadianisadmi imeds gamoTqvamda, rom, rodesac soxumis cixis aRebis dro
dadgeboda, samegrelos mTavari safar-beis da imereTis mmarTvels T. simonoviCs
daxmarebas gauwevda. soxumis cixis aReba mas usaTuod am zafxuls surda da
masSi samegrelos mTavris monawileoba imperatorisadmi samsaxuric iqneboda da
samegrelos usafrTxoebisaTvis mniSvnelovanic. igi samegrelos mTavars
sTxovda, safar-bei daerwmunebina, rom Tavisi momxre afxazebis rac SeiZleba
meti gundi Seekriba; amasTan soxumis cixis aRebis ganzraxva garkveul dromde
saidumlod unda darCeniliyo, raTa mowinaaRmdeges sapasuxo zomebi ar
mieRo1193. aseT viTarebaSi imereTSi daiwyo ajanyeba solomon II-is meTaurobiT,
amitom samegrelo-imereTSi ganlagebul nawilebs da samegrelos saxalxo
laSqars saSualeba ar hqondaT, monawileoba mieRoT soxumis dakavebis
operaciaSi.
1810w. 8 ivliss, diliT, ruseTis eskadra soxums miadga. k.dotma cixis
osmaluri garnizons danebebis winadadeba misca, magram uari miiRo.
imavdroulad mowinaaRmdegem ruseTis eskadras cecxli gauxsna. meore dRes, 9
ivliss, dRis 4 saaTze eskadram soxumis dabombva daiwyo da navsadgurSi
mdgari 7 Turquli xomaldi CaZira. cixeSi ingreoda da iwvoda saxlebi, magram
mowinaaRmdege danebebas ar apirebda. 10 ivliss, rodesac cixis kedlebi zRvis
mxridan mniSvnelovnad daingra, desanti maior konradinis meTaurobiT napirze
gadasxda da soxumis cixe aiRo.1194
vidre soxumisaTvis brZola daiwyeboda, aslan-bei solomon II-is dasaxmare-
blad gaemarTa 4-aTasiani mxedrobiT. is apirebda samegreloze Tavdasxmas, raTa
mas imereTis winaaRmdeg moqmedi ruseTis jarisTvis daxmareba ver gaewia.
soxumze rusebis Tavdasxmis cnobis miRebisTanave aslan-bei ukan gamobrunda,
magram cixe ukve aRebuli daxvda da iZulebuli gaxda, mTebSi gaqceuliyo1195.
soxumisa da misi Semogarenis mcxovrebni k.dotTan midiodnen, mfarvelobas
1196 . , .IV, gv. 425; . - . ..., gv.266; n. qorTua. saqarTvelo 1806-1812 wlebis
ruseT-TurqeTis omSi, gv. 265; . . ..., gv. 46.
1197 . , .IV, 424; . - , ..., gv.267; . , ..., gv. 27.
1198 . ..., . I, gv. 140.
1199 . , . IV, # 434, gv. 312; g. vaWriZe. imereTis droebiTi mmarTveloba (1810-1840ww.). quTaisi, 1999, gv.117.
1200 . iqve, t. IV, gv.425.
1201 . iqve, #434, gv. 322.
1202 . iqve, gv. 425.
1203 . . . ..., gv. 158.
237
bis gareSe safar-bei, faqtobrivad, xelisuflebas ver SeinarCunebda. amitomac
iyo, rom rusi moxele kroki, romelic kargad icnobda XIX s. dasawyisis
afxazeTis politikur cxovrebas, aRniSnavda, rom afxazeTis mTavari giorgi
SarvaSiZe ruseTis mier ZaliT Seqmnili xelisufali iyo1204. afxazuri
istoriografia mas ukanono mTavradac miiCnevs.1205 ruseTis xelisufleba
cdilobda, gaeZlierebina safar-beis xelisufleba, afxazi mflobelebi misTvis
daemorCilebina. a.tormasovi nino dadians swerda, rom ruseTis xelisuflebam
misi pativiscemiT da xaTriT gauwia daxmareba giorgi SarvaSiZes da kvlavac
mxars dauWerda. mTavarmarTebeli avalebda nino dadians, daxmareboda safar-
beis, rom mas ,,afxazi xalxi miemxro~ da xelisufleba ganemtkicebina; mas
ainteresebda, ra gavlena hqonda safar-beis xalxSi, hyavda Tu ara momxreebi,
romelTa meSveobiTac samegrelos samTavro saxlisa da ruseTis xelisuflebis
daxmarebiT xelisuflebas ganamtkicebda da samegrelos samTavro saxli am
mimarTulebiT ras akeTebda; sWirdeboda Tu ara mas kidev ruseTis jaris
daxmareba1206.
XIXs. dasawyisSi afxazeTis samTavros politikur sazRvrad Crdilo-dasav-
leTiT md.bzifi iTvleboda, radgan gagris viwroebidan md. bzifamde miwa-wyali
jiqebs hqondaT mitacebuli. samxreT-aRmosavleTiT misi sazRvari md.RaliZgaze
gadioda, sadac mas samegrelos samTavro esazRvreboda. CrdiloeTiT sazRvari
nominalurad kavkasionis mTavar wyalgamyof qeds miuyveboda, xolo dasavleTiT
Savi zRva ekvroda. ruseTis mfarvelobaSi Sesvlis droisTvis afxazeTis sam-
Tavro erTian politikur erTeuls ar warmoadgenda. is calkeul mxareebad iy-
ofoda. afxazeTis mTavris xelisufleba mxolod zufuze anu bzifis olqze
(md.bzifsa da md.gumisTas Soris) vrceldeboda; gumis anu
afxazeTisa(md.gumisTasa da md.kodors Soris) da abJuis (md.kodorsa da
md.RaliZgas Soris) olqebs SarvaSiZeTa samTavro saxlis sxva wevrebi
flobdnen. masTan nominalurad iyo dakavSirebuli mTiani mxareebi:P webeli da
dali md.kodoris Sua da zemo welSi, da fsxu - md.bzifis zemo welSi,
romlebsac marSaniebi ganagebdnen. marSaniebma ar cnes giorgi SarvaSiZis (1810-
1821ww.) xelisufleba da arc ruseTis mfarvelobaSi Sevidnen1207. imave 1810w.
afxazeTis mTavris magaliTiT da gavleniT, jiqebis mTavari levan canba
(canubaia) ruseTis `mfarvelobaSi” Sevida da afxazeTis mTavris uzenaesoba
aRiara1208.
241
saTanado gankarguleba gasca. igi seraskirs mouwodebda, afxazeTidan jarebi
gaeyvana, winaaRmdeg SemTxvevaSi isic adeqvatur zomebs miiRebda.1226
n.rtiSCevma polkovnik s.merlins ubrZana, afxazeTidan Turqebi ganedevna.
s.merlini SeuTanxmda levan V dadiansa da giorgi SarvaSiZes, aslan-beisa da
TurqTa winaaRmdeg erToblivi gamosvlis Sesaxeb. me-15 egerTa polkis meTaurs,
maior kutievs daevala, samegrelos saxalxo laSqarTan erTad SeWriliyo
afxazeTSi, winadadeba mieca TurqebisTvis, daetovebinaT es mxare, xolo am
moTxovnis Seusruleblobis SemTxvevaSi Zalis gamoyenebiT ganedevna isini1227.
maior kutievis razmi, romelsac samegrelos saxalxo laSqaric axlda, en-
gurze gadavida da erTdRiani laSqrobis Semdeg ilorSi Cavida. rusTa da
qarTvelTa jaris miaxloebisTanave Turqebma miatoves aslan-bei da foTSi
dabrundnen, aslan-bei ki jiqeTSi gaiqca. Ggiorgi SarvaSiZem iTxova,
daxmarebodnen samTavros mosaxleobis damorCilebaSi, amitom jarma winsvla
ganagrZo, abJuis olqSi mZevlebi aiyvana Tavad-aznaurebisagan da mTavris
erTgulebaze daafica, Semdeg kodori gadalaxa, afxazeTis olqSic aiyvana
mZevlebi da Tavad-aznaurebi mTavris erTgulebaze daafica. rodesac jari
soxumSi Cavida, rebia-hanumi da misi ori umcrosi Svilic monaniebiT eaxlnen
sardlobas. soxumSi moiwvies zufueli Tavad-aznaurebic, mZevlebi CamoarTves
da erTgulebis fici daadebines. amrigad, mTeli afxazeTi giorgi SarvaSiZes
Semoumtkices. levan V dadianis rCeviT, afxazeTis mTavarma molaparakeba
gamarTa webelis mflobel marSaniebTan, mosTxova maT, SeewyvitaT yaCaRoba da
ar SeefarebinaT yaCaRebi, Tu am gafrTxilebas ar Seismendnen, yaCaRTa budes
daaqcevda da aaoxrebda. amis Semdeg jari ukan gamobrunda da Tan wamoiyvana is
xalxi, romlebsac aq SimSilobisa da Savi Wiris epidemiis dros Tavi
Seefarebina da afxazebs daetyvevebina.1228 ukan gamobrunebulma rusTa da
qarTvelTa laSqarma levan V dadiansa da manuCar SarvaSiZis qvrivs qeTevans
samurzayano daumorCila.1229
amrigad, afxazeTSi dawyebuli mRelvareba rusulma xelisuflebam 1813w.
agvistoSi sisxlisRvris gareSe CaaxSo da mosaxleobis didi nawilic
daimorCila.
1813w. noemberSi portam kvlav moiTxova imereTis, guriis, samegrelosa da
afxazeTis, aseve cixeebis – soxum-yales, anakliis da kemxelis, dabruneba.1230
n.rtiSCevma dasabuTebuli pasuxi gasca portas,1231 magram sakiTxi amiT ar
amowurula.
webelis mflobelTa da samurzayanoelTa fici. afxazeTSi rTuli viTareba
rCeboda. giorgi SarvaSiZis xelisufleba kvlav susti iyo. mTavars,
faqtobrivad, ar emorCilebodnen misi Zmebi da calkeul mxareTa mflobelebi.
samTavros xSirad Tavs esxmodnen mezobeli tomebi da afxazeTis mTis Temebis
mkvidrni. aq arsebuli uwesrigoba da anarqia mezobel samegrelozec axdenda
gavlenas. amitom 1814w. 3 oqtombers levan V dadianma n.rtiSCevs afxazeTSi
laSqrobis nebarTva sTxova. laSqrobis mizani unda yofiliyo webelSi
wesrigis damyareba, radgan am Temis soflebi samegrelosa da afxazeTis
avazakTa TavSesafars warmoadgenda1232. magram laSqrobis dawyeba gaWianurda,
male ki misi saWiroeba moixsna. 1815w. Semodgomaze levan V dadianma webelTan
urTierToba mSvidobianad moagvara. 29 noembers samurzayanos sof. oqumSi
Camovidnen webelis Temis batonebi – misost, saralufu, zerefsu marSaniebi da
levan V dadians erTgulebis fici misces, Sehpirdnen keTilmezoblobas da
242
aRuTqves, rom samegrelodan tyveebis gatacebas, sxva borotmoqmedebas aRar
Caidendnen. ficSi igulisxmeboda, rom isini levan V dadians winaaRmdegobas ar
gauwevdnen, Sewyvetdnen Tavdasxmebs samurzayanoze. ficis teqstSi, romelic
qarTuladaa Sedgenili, naTqvamia: ,,q. Cven qvemo xelis momwerelni webelis
Temis batonebi, Tavadi marSaniebi mogarTmevT am werils Tqvens
uganaTlebulesobas mTavars dadians leons, ase rom Cven mama-papiT Tqvenis mama-
papis Tumca morCilebi da erTgulebi viyaviT, magram romelmanme SemTxveulma
SfoTebma daSorebul viqmeniT erTmaneTisagan, da awi ginebebiaT Cveni Tqvenda
maxlobloba da pirvelisamebr siyvaruli da wyaloba gangviaxleT, da Cvenc
rwmunebul – varT am Tqvenis WeSmaritis sityviT Cvenda dajerebas da Cvenc
vficavT amas wmidasa alyuransa zeda esreT, romel pirvel yovelTasa viyvneT
ara raisame Sina winaaRmdgom misis didebulebis ruseTis xelmwifisa
imperatoris aleqsandre pavles Zisa, da misgan dawesebulTa ama mxareTa
mmarTebelTa saSualobiTa TqveniTa. da Tqvenisaca brZanebisa Cvengan
SesaZlebelsa morCil da SeZlebisaebr Cvenisave mterTa ruseTisa da Tqvenis
uganaTlebulesobisaTa winaaRmdgom yovliTa gziTa da arca raimesa Sina Tanxma
maTTana sityviT anu saqmiT, da viyvneTve keTiliTa mezoblobiTa samTavrosa
Tqvenisa samurzayanod wodebuls afxazeTsa nawilsa Tana da odiSisa da masTa
mcxovrebTa da arca SeviwynaroTRa winaaRmdgomi vinme umaRlesis ruseTis
taxtisa da Tqvenis uganaTlebulesobisagan gamoqceulni vinme, da arca Cvengan
raime iqmnas avis moqmedeba samflobelosa ruseTisa da sakuTraT Tqvenisac
uganaTlebulesobisa samTavrosa Sina, _ arca taceba tyvisa, arca sxva raime, da
romelic ara arian aqa saxliskacni Cvenni, maTsaca vecdebiT esTave moyvanasa da
morCilebasa esreTve, viTa aRvTqviT Cven. da ama ficisa Semdgomad vemTxveviT
amas wmidasa alyuransa dasamtkicebelaT ficisa Cvenisasa da vawerT xelTa:
Tavadi misost Svili uCardiasi marSania, Tavadi saraluf Svili Tulafsisa
marSania, Tavadi zerefsu omeris Ze marSania.~1233
miuxedavad webelis mflobelTa mier ficis dadebisa, es mxare afxazeTis
mTavris xelisuflebisa da ruseTis gavlenis miRma rCeboda. imavdroulad
levan V dadianma beqir-bei SarvaSiZis Svili soslan-bei ruseTis mxareze
gadmoibira da imperatoris erTgulebis fici daadebina1234. igi aqtiurad Caeria
samurzayanos saqmeebSic da am mxareSi wesrigis damyarebas Seecada. 1815w. 20
noembers ,,samurzayanos afxazeTisa mTavarma~ levan V dadianma dadgenileba
gamosca, romliTac moiTxova samurzayanoSi qurdobis, avazakobis, tyvis syidvis
akrZalva, Savi Wiris epidemiisa da SimSilobis dros (1811-1812ww.) aq
gadmoxvewili imereli da megreli glexebis adrindel sacxovrebel adgilebSi
dabruneba, am mxareSi wesrigis SenarCuneba, risi Sesrulebac samurzayanos
Tavad-aznaurebma ficiT aRuTqves1235. fics xels awerdnen SarvaSiZeebi,
anCabaZeebi, Cqotuebi, emuxvarebi, marRaniebi da sxv.
ruseT - kavkasiis omis dasawyisi. XIXs. dasawyisSi carizmisTvis gadaudebel
strategiul da politikur amocanas warmoadgenda CrdiloeT kavkasiis
dapyroba. imperiasTan mierTebuli teritoriebi kavkasionis qedis samxreTiT
mdebareobda; maTi dapyroba CrdiloeT kavkasiis mTiani zolis Semomtkicebamde
moxda. amdenad imperiis kavkasiuri samflobeloebi metropoliidan
daumorCilebeli CrdiloeT kavkasiiT gamijnuli aRmoCnda. amitom dRis
wesrigSi dadga yuban-Tergis ,,sakordono xazis~ samxreTiT mdebare miwa-wylis
dapyroba. sanam es sakiTxi ar gadawydeboda, ruseTis batonoba amierkavkasiaSi
mtkice ver iqneboda. napoleonTan saomari kampaniis damTavrebis Semdeg carizmi
CrdiloeT kavkasiis dapyrobisaTvis mzadebas Seudga1236.
246
SesanarCuneblad gacilebiT meti samxedro Zala iqneboda saWiro, miT umetes,
rom ruseTis gavlena Sav zRvaze Sesustdeboda; giorgi SarvaSiZe iZulebuli
gaxdeboda, qristianoba daeTmo, xolo taxtze ruseTis dauZinebeli mteri,
Tavgamodebuli mahmadiani hasan-bei aRzevdeboda; Sewydeboda qristianobis
gavrceleba da axalmonaTlulebi mZime dReSi aRmoCndebodnen. yovelive es
saxels gautexda ruseTs dasavleT saqarTvelos sxva qveSevrdomTa TvalSi,
gaZlierdeboda tyvis syidva; afxazebs didi raodenobiT hqondaT navebi da
sanapiros maxloblad yaCaRobas eweodnen. Tu maT navmisadgomebad eqnebodaT
soxumisa da biWvinTis yureebi, ruseTis xomaldebs saSualeba moespobodaT,
yirimidan redut-yaleSi sursaTi CaetanaT, ar SeeZlebodaT TavianTi
samflobeloebis dacva da maSin ruseTi mxolod afxazeTs rodi dakargavda.
afxazeTis dakargviT ruseTs SeiZleboda mTeli dasavleT saqarTvelo daekarga.
im SemTxvevaSi, Tu afxazeTis an soxumis bedi sxvagvarad gadawydeboda,
a.ermolovi Tanamdebobidan gadayenebas iTxovda1251.
a.ermolovis mier sakiTxis principulad dayenebam mTavroba aiZula, soxumisa
da afxazeTis osmaleTisTvis gadacemaze xeli aeRo. ruseTi moiTxovda, portas
mis mflobelobaSi ecno anaklia da kemxeli, rogorc samegrelos kuTvnili
punqtebi, amasTan arc soxumisa da afxazeTis daTmobas apirebda1252. Mmiuxedavad
imisa, rom ruseTis pozicia kategoriuli iyo, porta kvlav daJinebiT moiTxovda
anakliisa da soxum-yales gadacemas. 1820w. dekemberSi a.ermolovma peterburgs
kidev erTxel Seaxsena, rom xelisuflebas sirTuleebi Seeqmneboda maTi
daTmobiT am cixeebis mimdebare teritoriebis dacvaSi da Turqebi adgilobriv
mosaxleobas ruseTis winaaRmdeg waaqezebdnen, amitom maTi daTmoba
mizanSewonilad ar miaCnda1253. peterburgSi gaiTvaliswines a.ermolovis
argumentebi da osmaleTisaTvis soxumis, anakliisa da kemxelis gadacemaze
xelisuflebam uari Tqva.
1274 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 209; , . VI, . I, #940, gv. 659; #941, gv. 659; . VI, . II, #1094, gv.
746; ..., . III, . 2, gv. 560; . . ..., . VI, gv. 464-466.
1275 . . . ..., . VI, gv. 460; ..., . III, . 2, gv. 560.
1276 . c. qiria, S. saria. masalebi..., #13, gv. 38-39.
1277 . , . VI, . I, #940, gv. 659; . . ..., . VI, gv. 464.
1278 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 209.
1279 . iqve, gv. 209; , . VI, . I, #940, gv. 658-659.
251
daarwmunebda afxazebs, rom imperatorma dimitri SarvaSiZe daamtkica afxazeTis
mTavrad da samTavro taxtis erTaderTi kanonieri memkvidre is iyo; axal
mTavars dauyovnebliv unda daedgina Tamar SarvaSiZis adgilsamyofeli da
ecnobebina jariT misi afxazeTSi Sesvla, daerwmunebina igi soxumSi
gadasuliyo, raTa iq dalodeboda mas; dimitri Semwynarebeli da
gulmowyale unda yofiliyo imaT mimarT, vinc moinaniebda da morCilebas
gamoacxadebda, gansakuTrebiT ubralo xalxis mimarT, magram vinc
SeiaraRebul winaaRmdegobas gauwevda, mkacrad
unda dasjiliyo; ajanyebis moTaveebi Zlieri sagvareuloebidan, romlebic didi
xnis manZilze mtrobdnen samTavro saxls da kvlavac SeeZloT afxazeTSi simS-
vidis darRveva, aucileblad unda gaenadgurebinaT, an SeepyroT da afxazeTidan
gaesaxlebinaT. amasTan, ar unda yofiliyo sarwmunoebrivi devna da ZaliT
gaqristianeba. rodesac simSvide damyardeboda da xelisufleba ganmtkicdeboda,
warmarTTa gasaqristianeblad mTavroba izrunebda. a.veliaminovi mTavars
urCevda araferi moemoqmedebina p.gorCakovis rCevis gareSe; amasTan, misi sruli
usafrTxoebisaTvis sasurveli iyo pirvel xanebSi sacxovreblad soxumis cixis
garnizonSi darCena1280.
amasobaSi p. gorCakovma redut-yaleSi Tavi mouyara afxazeTis eqspedicias,
romelic Sedgeboda samegrelos qveiTTa da 44-e egerTa polkebis ori batali-
onisagan 600 meomriTa da ori qvemexiT, kazakTa razmisa da samegrelos
samTavros cxenosani miliciisagan. 1821w. 21 oqtombers dimitri SarvaSiZe
quTaisSi gaemgzavra, iqidan ki p.gorCakovisa da samegrelos samTavros
cxenosani miliciis TanxlebiT afxazeTisken gaemarTa. levan V dadianma
p.gorCakovi samegrelos samTavros sazRvramde, md. RaliZgamde gaacila, iqidan
ki samegrelos laSqars polkovniki niko dadiani waruZRva. mas, rogorc
leCxumis sardal-mouravs, ZiriTadad leCxumelTa mxedroba axlda _ sul 600
meomari1281.
1821w. 1 noembers p.gorCakovma samurzayanos sazRvarze cnoba miiRo, rom
aslan-bei 3 aTaskaciani afxazTa da jiqTa razmiT kodoris koncxsa da sof.
kelasurs Soris iyo gamagrebuli1282, TviTon ki afxazTa laSqriT moqvSi idga.
niko dadianma gadmoibira aslan-beis banakSi myofi misi siZe ali-bei SarvaSiZe
da colisZma salarufu marSania, ,,romelsa usmendnen sruli webelni da
sxvanica. da iyo mas Jamsa afxazTa Soris SemZle kaci~, da isini Tavis banakSi
gadmoiyvana. maTi gadabirebis Semdeg aslan-bei moqvidan gaiqca. rusTa da
qarTvelTa mxedrobac ukan mihyva da wyabaSi dabanakda1283. cnobili gaxda, rom
aslan-beis kelasuramde gzaze ramdenime adgilas Zlieri safari moewyo. 14
noembers samegrelos mxedroba, romelic avangardSi iyo, md. kodoridan 4
versze mowinaaRmdegis Zlier safars waawyda da mniSvnelovani danakargi
ganicada. mas mieSvela egerTa polkis meTauri, polkovniki ivane afxazi,
romelmac mowinaaRmdegis xergilebi brZoliT daikava. afxazebi uSedegod
cdilobdnen Setevis SeCerebas, magram qvemexebi wmenddnen gzas. n.dadianis
cnobiT, didi brZola moxda aSiRvarasTan axlos, romelic 16 saaTs gagrZelda.
rusTa da qarTvelTa gaerTianebulma laSqarma aslan-beis safrebi aiRo da misi
razmi gaaqcia, Tumca Tavadac sakmaod dazaralda. p.gorCakovis razmi im RamiT
md.maWaris piras dabanakda, xolo diliT isev gaagrZela Seteva. afxazebma
scades winaaRmdegobis gaweva, magram leCxumelTa Setevas ver gauZles da
gaiqcnen. p.gorCakovis razmi TxubunSi Cavida da daba, axlo-maxlo soflebi,
hasan-bei SarvaSiZis sasaxle sof. kelasurSi gadawva da aaoxra, aqedan ki
1280 . , . VI, . I, #940, gv. 658-659; #941, gv. 659; ..., . III, . 2, gv. 563-564.
1281
. n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 209; АКАК, т. VI, ч. I, #941, gv. 659; Н. Дубровин. История..., т. VI, gv.
465; Утверждение..., т. III, ч. 2, gv. 565-566.
1282 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 209-210.
1283 . iqve, gv. 210. . . ..., . VI, gv. 468; ..., . III, . 2, gv. 566.
252
yovelgvari winaaRmdegobis gareSe soxumSi Cavida1284. p.gorCakovis damsjeli
eqspediciis soxumSi Casvlis Semdeg ajanyeba TandaTan Cacxra.Aaslan-bei
jiqeTSi gaiqca. rusTa da qarTvelTa laSqari soxumis cixeSi ramdenime dRes
darCa, mcired daisvena da lixnisaken gaemarTa. lixnSi movidnen bzifis
afxazeTis Tavadebi da morCilebis piroba dades. radgan narCou da giorgi
inaliSvilebi maT Soris ar iyvnen, p.gorCakovma sainaliSvilos asaoxreblad da
morCilebaSi mosayvanad damsjeli razmi gagzavna niko dadianisa da ivane
afxazis meTaurobiT. giorgi inaliSvilma damsjeli razmis meTaurebs
morCileba gamoucxada da epatia danaSauli, xolo narCou inaliSvili
miimala.Nn.dadiani da i.afxazi am ukanasknelis saxlSi dabanakdnen md.kapoetis
wylis (bzifi) piras da leCxumelTa razmi saTareSod gagzavnes. leCxumelebma
moiTareSes axlo-maxlo soflebi da alafiT datvirTuli dabrundnen.
damsjelma eqspediciam narCou inaliSvilis saxli da axlo-maxlo soflebi
gadawva da afxazebTan mcire Setakebisa da maTi gafantvis Semdeg lixnSi
dabrunda1285.
30 noembers lixnSi p.gorCakovma afxaz Tavad-aznaurTa da ruseTis jaris
nawilebis TandaswrebiT dimitri SarvaSiZe afxazeTis mTavrad sazeimod ga-
moacxada. mas gadaeca droSa da xmali, rogorc umaRlesi Zalauflebis
simbolo, da afxazma Tavad-aznaurebma misi erTgulebis fici dades.
p.gorCakovma mTavris dasacavad lixnSi samegrelos egerTa polkis ori aseuli
datova maior rakocis meTaurobiT. amis Semdeg man Tavisi funqcia afxazeTSi
amowurulad CaTvala, rusTa da qarTvelTa laSqriT soxumSi dabrunda, iqidan
ki regularuli jaris nawilebiT zRviT redut-yaleSi Cavida, xolo n.dadiani
saxalxo laSqriT saxmeleTo gziT samegreloSi dabrunda1286.
dimitri SarvaSiZem (1821-1822ww.) ver SeZlo mtkice xeliT aeRo samTavros
marTva. misi xelisuflebac mTlianad ruseTis samxedro Zalas eyrdnoboda.
rogorc J._f. gamba aRniSnavda, peterburgidan, aleqsandre I-is sasaxlidan
,,mamiseul xis ubrali saxlSi gadmosaxlebuli mTavari, romelic arc Tavis
xalxs icnobda da arc misi ena icoda, ori wlis ganmavlobaSi ufro tyves
hgavda, vidre suverens~, qveyanas faqtobrivad dedamisi ganagebda1287. peter-
burgSi gazrdili axalgazrda mTavari samSobloSi Tavs ucxod grZnobda da
xalxic mas ucxosaviT uyurebda. misi ZiriTadi garToba lixnis garnizonis
oficrebis monaxuleba iyo. es sazogadoeba ufro Seefereboda mas aRzrdiT,
ganaTlebiT da TviT eniTac, vidre isini, vinc mas gars exvia da kariskacebis
movaleobas asrulebda1288.
1821w. miwuruls cnobili gaxda, rom aslan-bei anapis faSas daxmarebiT Savi
zRvis aRmosavleT sanapiroze mcxovreb tomebSi laSqars agrovebda da ruseTis
mier daniSnuli mTavris gansadevnad kvlav afxazeTSi SeWras apirebda. dimitri
SarvaSiZem jiqebis Tavadebs, romlebic adre afxazeTis mTavars emorCilebodnen,
mosTxova, aslan-bei TavianT samflobeloze ar gaetarebinaT. jiqeTis Tavadebma
uari Tqves am moTxovnis Sesrulebaze da ganacxades, rom SarvaSiZeTa samTavro
saxlis memkvidred dimitris ar cnobdnen. isini misgan moiTxovdnen afxazeTidan
da soxumidan rusebis gandevnas1289. aslan-beis mosalodneli SemoseviT
SeSinebuli mTavari lixnidan soxumis cixeSi gadavida. 1822w. ianvarSi aslan-bei
jiqebisa da dasavleT kavkasiis sxva mTiel tomTa laSqriT afxazeTSi SeiWra
1298 . iqve, #949, gv. 661; iqve, #948, gv. 661; ..., . III, . 2, gv. 569.
1299 . n. dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 212; . VI, . I, 951, gv. 662; #953, gv. 663; #956, gv. 664; .
. ..., . VI, gv. 471; ..., . III, . 2, gv. 570.
1300 . , . VI, . I, #956, gv. 664; ..., . III, . 2, gv. 570.
1301 . . , gv. 133.
1302 . , . VI, . I, #953, gv. 662; ..., . III, . 2, gv. 570.
1303 . , . VI, . I, #952, gv. 662- 663.
1304 . n.dadiani. qarTvelT cxovreba, gv. 212.
255
gancxadebiT, eWvmitanili misi da umcrosi Zmis – konstantines mowamvlasac
cdila. afxazi Tavad-aznaurebi adasturebdnen, rom uruss namdvilad hqonda
kavSiri aslan-beisTan. p.gorCakovma mixeilASarvaSiZisa da misi dedis Tamaris –
afxazeTis faqtobrivi mmarTvelis prestiJis amaRlebis mizniT CaTvala, rom
maTi mowmoba savsebiT sando Canda, urus lakvari damnaSaved cno da a.ermolovs
misi CamoxrCobis nebarTva sTxova, razec es ukanaskneli daTanxmda. 1823w.
Semodgomaze dimitri SarvaSiZis mowamvlaSi braldebuli pirovneba lixnSi,
mTavris sasaxliswina moedanze CamoaxrCves1305
afxazeTSi politikuri xelisuflebis sisustiT dasavleTKkavkasiis mTis
tomebi sargeblobdnen. jiqebi da ubixebi yovelwliurad mTebiT an Savi zRvis
sanapiro zoliT gadmodiodnen md.bzifze. isini Zarcvavdnen soflebs,
mierekebodnen saqonels, mihyavdaT tyveebi. miuxedavad imisa, rom mTielTa
marbieli laSqrobebi yovelTvis warmatebiT rodi mTavrdeboda, xalxs did
zians ayenebda. 1823 wlis zafxulSi ubixebis aTaskaciani razmi sahaTqeri
adagvas Ze barzegis meTaurobiT mTis bilikebiT afxazeTSi gadmovida, magram
mwyemsebma SeniSnes da xalxs Seatyobines. Aafxazebma ubixebs ukandasaxevi gzebi
mouWres da mTlianad amowyvites. maTi winamZRolic Setakebisas daiRupa. amis
Semdeg ubixebi mxolod zamTarSi, ianvar-TebervalSi esxmodnen Tavs
afxazeTs1306. mTielTa Tavdasxmebma mixeil SarvaSiZe aiZula, ruseTis sardlo-
bisaTvis afxazeTis bunebrivi WiSkris – gagris dakaveba eTxova1307. ruseTis
sardlobasac kargad esmoda gagris strategiuli mniSvneloba, misi dakavebis
Zala ar Seswevda. jer saWiro iyo bzifis afxazeTSi mtkiced damkvidreba1308.
miuxedavad ruseTis mTavrobis mier gatarebuli garkveuli RonisZiebebisa,
romlebic miznad isaxavda afxazeTis axalgazrda mTavris xelisuflebis
ganmtkicebas, mixeil SarvaSiZis Zalaufleba kvlavac susti iyo. samTavros
sxvadasxva mxareSi grZeldeboda mRelvarebebi. mosaxleobaSi antirusuli
moZraobis zrdas ganapirobebda TviT ruseTis mTavrobis mouqneli politika.
rusi moxeleebi afxazebs velurebs, mxecebs da mourjuleblebs uwodebdnen,
Sesabamisad, nebismier xelsayrel SemTxvevaSi mzad iyvnen, maT mxecurad
gasworebodnen. mRelvareba kidev ufro gaZlierda 1824 wlis gazafxulze. aseT
viTarebaSi webelelma xinkuras marSaniam mokla rostom-bei SarvaSiZe. am faqtma
kidev ufro daZaba viTareba. afxazebis daSinebis mizniT rusulma
administraciam zogierT sofelSi damsjeli eqspediciis gagzavna gadawyvita.
1824 wlis 22 maiss soxumis cixis garnizonis razmi. 225 jariskacis
SemadgenlobiT podpolkovnik mixinis meTaurobiT Tavs daesxa sof. akafas,
sadac, misi informaciiT, meamboxeebi afarebdnen Tavs. rusTa razmma daarbia da
gadawva sofeli, Seipyro xinkuras marSania. ukan dabrunebul razms Tavs
daesxnen afxazebi. Setakebisas mixini da 42 jariskaci daiRupa. afxazTa mxridan
ormxriv srolaSi daiWrnen Tavadebi yazilbek da levan marSaniebi, romelTac
ruseTis xelisufleba mTavar meamboxeebs da uwesrigobebis wamomwyebT
uwodebda1309. es SemTxveva afxazTa saerTo-saxalxo ajanyebis niSani gaxda.
5 ivniss p.gorCakovi auwyebda a.veliaminovs, rom daferflil sof. akafis
mcxovrebT amis Semdeg ruseTis jaris nawilebze raime Tavdasxma ar mouwyviaT
da fsxuSi gadasaxleba surdaT. soxumis cixeSi mosalaparakeblad movidnen we-
belelebi. isini xinkuras marSanias gaTavisuflebas iTxovdnen, samagierod mor-
Cilebis gamocxadebasa da mZevlebis micemis pirobas debdnen. isinic fsxuSi
apirebdnen gadasaxlebas marSaniebis CagonebiT, romlebic, erTi salarufus
1305. , . VI, . I, #955, gv. 663.; iqve, #957, gv. 664-665; #958, gv. 665; ..., . III, . 2, gv. 571.
1306. . . . . , 1982, gv. 15-16.
1307 . a. n. diaCkov-tarasovi. gagra da misi Semogareni, gv. 93.
1308 . iqve.
1309 . eduard aixvaldi saqarTvelos Sesaxeb (XIX saukunis pirveli mesamedi). germanulidan
Targmna,Sesavali da saZieblebi daurTo g. gelaSvilma. Tb. , 2005, gv. 217; , . VI, . I. #962, gv. 668; .
. ..., . VI, gv. 512; ..., . III, . 2, gv. 572.
256
garda, ruseTis xelisuflebisadmi mtrulad iyvnen ganwyobili. p.gorCakovis
cnobiT, webelSi daaxloebiT 800 komli cxovrobda, romelTa didi nawili
ueWvelad wavidoda fsxuSi, radgan ruseTis xelisuflebisadmi
daumorCileblobisa da rostom-beis mkvlelobis gamo SarvaSiZeebis mxridan
SurisZiebis SemTxvevaSi webelSi darCena faqtobrivad ar SeeZloT. p.gorCakovma
veraguli gadawyvetileba miiRo - afxaz Tavadebs neba darTo, Tavdasxmebi
moewyoT daumorCilebel webelelebze, Suri eZiaT maTze, waerTmiaT saqoneli
da, saerTod, maT winaaRmdeg iaraRiT emoqmedaT. male akafelebi webelSi
gadavidnen, raTa gadaewyvitaT, damorCilebodnen ruseTis xelisuflebas, Tu
fsxuSi gadasax-lebuliyvnen, Tumca es sakiTxi maSin ver gadawyda1310.
rodesac afxazeTSi viTareba garTulda, osmaleTidan jiqeTSi saswrafod
Camovida aslan-bei, laSqari Sekriba da afxazeTSi SeiWra. man Tamar SarvaSiZis
mmarTvelobiT ukmayofilo afxazebs daumorCileblobisken mouwoda.
ajanyebulebi Tavs esxmodnen rusuli orientaciis Tavad-aznaurTa mamulebs da
awiokebdnen. mixeil SarvaSiZe am dros dedasTan da da-ZmebTan erTad lixnSi
imyofeboda. man sworad ganWvrita Seqmnili mdgomareobis mTeli simZime, deda
da da-Zmebi soxumis cixeSi gagzavna, TviTon ki lixnis sasaxleSi gamagrda,
romelsac samegrelos polkis 300 jariskaci icavda1311.
ajanyebaSi monawileoba miiRes imaTac, vinc mixeil SarvaSiZis yvelaze erT-
gulebad iTvlebodnen. bzifis olqSi amboxebas meTaurobda aznauri kac
marRania, romelsac Tavisi WkuiT, simamaciT da Zlieri xasiaTiT didi saxeli
hqonda ara marto afxazTa, aramed mezobel mTielTa Soris. bevri afxazi
Tavadi da aznauri masTan megobrobas da kavSirs eZiebda1312. ajanyebas
SeuerTdnen didi gavlenis mqone Tavadi narCou inal-ifa (inaliSvili), aznauri
gid lakrba, jiqi Tavadi edigei camba da sxv. meamboxeebma fici dades, bolomde
ebrZolaT ruseTis interesebis gamomxatveli mixeil SarvaSiZis winaaRmdeg da
sicocxle moespoT yvelasTvis, vinc fics gatexda, Tundac maTi axlo naTesavi
yofiliyo. ajnyebulebma Sikrikebi gagzavnes webelSi, jiqeTSi, ubixeTSi,
adiRur tomebSi da daxmareba iTxoves. mTielebma siamovnebiT miiRes es
mowodeba da lixnisken xalisiT gamoemarTnen. meamboxeTa saerTo raodenobam 10-
12 aTass miaRwia1313.
7 ivniss lixnis garnizonis ufrosma, Stabs-kapitanma maraCevskim cnoba miiRo,
rom ajanyebulebi mTavris sasaxleze apirebdnen Tavdasxmas. sasaxlis
maxloblad idga karis eklesia – saxelganTqmuli RvTismSoblis miZinebis
taZari. ezos marcxniv ekra mesriT, TxrilebiTa da miwayrilebiT gamagrebuli
patara miwuri simagre, romelic rusTa razms eWira. simagris dasacavad
maraCevskim sagangebo zomebi miiRo. meore dRes, diliT, ajanyebulebma simagres
alya Semoartyes. maT karis eklesiac daikaves da iqidan simagres cecxli
dauSines. 18 ivniss, RamiT, rusTa razmi eklesiaSi SeiWra da iq gamagrebuli
afxazebi amowyvita. mxolod erTi, kac marRania gadarCa SemTxveviT da Semdeg
Tavisi boboqari cxovrebis am epizods yovelTvis ZrwoliT ixsenebda. amis
Semdeg afxazebi lixnis karis eklesiaSi gamagrebas ver bedavdnen1314. miuxedavad
amisa, viTareba kvlav kritikuli iyo. Tvis bolos lixnis garnizons sursaTis
maragi Semoelia. soxumidan daxmarebis imedi ar Canda, radgan isic
alyaSemortymuli iyo meamboxeebis mier da yoveldRe ieriSs eloda1315.
afxazTa ajanyebis CaxSoba kavkasiis sardlobam p.gorCakovs daavala. mas
lixnis garnizoni da mixeil SarvaSiZe afxazeTSi simSvidisa da misi xelisu-
1342 . b. xorava. 1830 wlis afxazeTis eqspedicia. - saistorio Ziebani, VI. Tb., 2003, gv. 93-112.
1343 . , . VIII, gv. 449.
1344 . b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 28.
1345 . a. diaCkov – tarasovi. gagra..., gv. 108.
263
gamocxaddnen daleli marSaniebi, romlebmac aseve morCileba aRuTqves mas.Aam
mTis TemebSi rusuli mmarTveloba damyarda, Seiqmna webeldis saboqaulo
administraciuli centriT sof. mrambaSi1346.
misioneruli moRvaweoba afxazeTSi. 30-ian wlebSi afxazeTSi ruseTis
xelisuflebis SedarebiT ganmtkicebis Semdeg aq qarTvel sasuliero pirTa
misioneruli moRvaweoba gaiSala, romlis aucileblobasac am mxareSi
qristianobis savalalo mdgomareoba ganapirobebda. mixeil SarvaSiZes kargad
esmoda samTavroSi qristianobis gavrcelebis mniSvneloba misi xelisuflebis
ganmtkicebis TvalsazrisiT. 1831w. imereTis mmarTvelisadmi werilSi igi
aRniSnavda, rom misi qveSevrdomebis didi nawili mahmadiani iyo; maTze
uaryofiT gavlenas axdendnen Cerqezebi; winaaRmdegobas uwevdnen ruseTis
mTavrobisa da mTavris RonisZiebebs, romlebic am mxareSi simSvidis
uzrunvelyofisaken iyo mimarTuli. raTa CamoeSorebina afxazebi Cerqezebis
mavne zegavlenisagan, mTavars saWirod miaCnda maTi gaqristianeba.Aam mizniT is
winadadebas ayenebda, afxazeTSi Seqmniliyo calke eparqia da mRvdelmTavrad
daeniSnaT misi naTesavi, cageris monastris winamZRvari, iRumeni anton dadiani.
mTavari werda, rom anton dadians pativs scemdnen rogorc warmoSobis, ise misi
wodebisa da SesaniSnavi Tvisebebis gamo, man SesaniSnavad icoda Tavisi saqme da
adgilobrivi ena. mixeili imeds gamoTqvamda, rom is afxazeTSi bevr sasikeTo
saqmes gaakeTebda1347.
kavkasiis jarebis mTavarsardlis movaleobis Semsrulebelma da
saqarTvelos samoqalaqo nawilis ufrosma, general-leitenantma n.pankratievma
saqarTvelos egzarqoss, mitropolit ionas sTxova, afxazeTis mTavris
Suamdgomlobis Taobaze Tavisi azri gamoeTqva. amasTan dakavSirebiT
sinodalurma kantoram samegrelos eparqiis mmarTvels, mitropolit daviT
wereTels (1829-1834ww.) sTxova, miewodebina cnobebi afxazeTSi arsebuli
eklesiebisa da mRvdelmsaxurTa raodenobis Taobaze. 1831w. 5 noembers
mitropolitma daviTma sinodalur kantoras acnoba, rom afxazeTis
mosaxleobis udidesi umravlesoba mahmadiani iyo da mxolod erTi eklesia fun-
qcionirebda lixnSi, sadac RvTismsaxurebas misi eparqiis mRvdeli simeon
Jordania eweoda1348.
imis gamo, rom afxazeTSi eklesiebisa da mrevlis raodenoba umniSvnelo iyo,
sinodalurma kantoram afxazeTis mTavris Txovnis dakmayofilebaze uari Tqva,
amasTan mizanSewonilad CaTvala afxazeTSi misioneruli moRvaweobis
gasaSlelad samegrelos eparqiidan mRvdlebis gagzavna. ruseTis xelisufleba
Tvlida, rom sasurveli iyo afxazeTSi misioneruli saqmianobisaTvis
Tavdapirvelad qarTveli sasuliero pirebi gamoeyenebinaT. am sakiTxis
ganxilvis Semdeg sinodma daadgina, iRumeni anton dadiani arqimandritis
xarisxSi aemaRlebinaT, miecaT misTvis erTi monasteri samegreloSi da mis
umTavres movaleobad afxazeTSi urwmunoTa gaqristianeba ganesazRvraT. 1833w.
TebervalSi anton dadiani arqimandritad ekurTxa, xolo momdevno wlis
dasawyisSi is afxazeTSi Cavida da misionerul moRvaweobas Seudga.
misioneruli moRvaweobis dadebiTi Sedegebi male aSkara gaxda. 1834w. martidan
maisamde mxolod lixnSi 155 kaci moinaTla. Bbzifis olqSi afxazTa
gaqristianebaSi arqimandrit antonsa da mis TanaSemweebs didi daxmareba
gauwies Tamar SarvaSiZem da Tavadma salaruf inal-ifam. misionerebi abJuis
mxareSic moRvaweobdnen. 1834w. kvitoulSi 156 kaci moinaTla, tamiSSi – 93, kin-
dRSi – 72. mTlianad afxazeTSi misionerebma pirvel wels 554 afxazi monaTles.
1346 . b. xorava. rusuli mmarTvelobis damyareba webeldaSi 1837 wels. _ axalgazrda mecnierTa da
aspirantTa IV sauniversitetTaSoriso samecniero konferenciis masalebi. Tb., 2006, gv. 201-205;
, . I, gv. 180.
1347 . , . VII, . I, #341, gv. 404.
1348 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 378.
264
es procesi Semdgom wlebSic gagrZelda. 1835 w. moinaTla 784, xolo 1836w. 617
kaci.1349. arsebobs 1834-1836ww. monaTlulTa siebi, romlebic qarTul enazea
Sedgenili. es siebi SesaniSnavi wyaroa XIXs. 30-iani wlebis afxazeTis
toponimikis, mosaxleobis eTnikuri Semadgenlobis da sxva sakiTxebis
Sesaswavlad1350. am siebidan kargad Cans, rom bzifis mxareSi ZiriTadad
afxazuri gvarebi Warbobs, Tumca sakmaod bevria qarTuli (megruli) gvarebic,
rogorc Cans, gaafxazebuli qarTvelebi; abJuaSi ufro meti qarTuli (megruli)
gvarebi gvxvdeba.
30-iani wlebis meore naxevarSi misioneruli muSaoba Seferxda, rac ramdenime
faqtoriT iyo gamowveuli. samegrelodan da leCxumidan Camosuli sasuliero
pirebi ciebiT daavaddnen, riTac xeli eSlebodaT saqmianobaSi; Tu pirvel
wlebSi sanapiro zolis mosaxleoba gaqristianda, axla jeri mTian soflebze
midga. sanapiro zolis mosaxleobis didi nawili ZiriTadad gaafxazebuli
qarTvelebisagan Sedgeboda, romelTac didad ar eucxoebodaT mama-papaTa
sarwmunoebisaken mobruneba, amasTan isini jerac mokrZalebiT iyvnen
gamsWvaluli aq SemorCenili mitovebuli Tu dangreuli eklesiebisadmi; mTaSi
ki cxovrobdnen arcTu didi xnis win CrdiloeT kavkasiidan Camosaxlebuli
warmarTi da mahmadiani mTielebi, romlebic misionerebs aqtiur winaaRmdegobas
uwevdnen. qristianobis gavrceleba maTTvis miuRebeli rusuli xelisuflebis
ganmtkicebas da TanamoZme mTielebTan kavSiris gawyvetas niSnavda. isini
xvdebodnen, rom xelisuflebas maTi gaqristianeba politikuri miznebis
misaRwevad surda. amitom sastik winaaRmdegobas uwevdnen qristianobis
gavrcelebas, ufro metic, axalmonaTlulTa kvlav gamahmadianebas
cdilobdnen1351. 1836w. 31 marts levan V dadianma weriliT mimarTa baron rozens.
igi gamoTqvamda azrs, rom misioneruli moRvaweoba dasaxul mizans ver
miaRwevda. mas aeWvebda, rom mTavrobis ganzraxva ,,saWurvlisa jvarisaTa~
daeZlia mTielTa urCoba da daumorCilebloba, warmatebas miaRwevda1352. amis
Semdeg ruseTis xelisuflebam marTlmadideblobis meSveobiT afxazeTSi
imperiis poziciebis ganmtkicebis mcdelobas samxedro Zalis gamoyenebiT
moqmedeba arCia1353. Tumca, rTuli pirobebis miuxedavad, qarTveli misionerebi
kvlav agrZelebdnen moRvaweobas afxazeTSi. A
Savi zRvis sanapiro xazi da afxazeTi. 1837w. miwuruls kavkasiis mTavarmar-
Teblad da jarebis sardlad baron rozenis nacvlad generali e. golovini
(1837-1842ww.) dainiSna. Aam droidan ruseTis sardlobam kavkasiel mTielTa
winaaRmdeg efeqturi brZolis mizniT meti yuradReba miaqcia Savi zRvis
aRmosavleT sanapiroze simagreebis agebas da dapyrobil teritoriebze gzebis
gayvanas. rogorc wesi, simagreebi da fortebi igeboda mdinareebis SesarTavTan,
adgilobriv mkvidrTaTvis warTmeul miwebze. simagreebis aSenebiT rusebi
kavkasiel mTielebs uspobdnen zRviT garesamyarosTan, pirvel rigSi, TurqeTTan
da inglisTan urTierTobis saSualebas, amasTan rusebi magrdebodnen Savi
zRvis sanapiroze, ruseTis flots xelsayreli pirobebi eqmneboda Sav zRvaze
batonobisaTvis. 1837w. Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze aigo
simagreebi: sviatogo duxa (adleri) – md.mZimTas SesarTavTan, adleris koncxze;
novo troickoe – md. fSadis SesarTavTan; mixailovskoe – md.vulanis
SesarTavTan; 1838 wels: aleqsandriis forti, romelsac 1839w. navaginski ewoda –
md.soCis SesarTavTan; veliaminovskoe – md. tuafses SesarTavTan; Tenginskoe –
1349 . g. rogava. religia da eklesia saqarTveloSi XIX-XX ss. , gv. 83-85; j. gamaxaria. afxazeTi da
marTlmadide-
bloba, gv. 379.
1350 . g. gasviani. Zveli da axali afxazebi, gv. 139-184.
1351 . g. rogava. religia da eklesia saqarTveloSi XIX-XX ss. gv. 87; j. gamaxaria. afxazeTi da
marTlmadidebloba, gv. 390.
1352 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 394-395.
1353 . iqve, gv. 398.
265
md.Safsuxos SesarTavTan; novorosiiski – cemesis yureSi; 1839 wels: forti
golovinski – md.subaSis (Saxe) SesarTavTan; forti lazarevskoe –
md.fsezuafses SesarTavTan. 1839 wels Savi zRvis aRmosavleT sanapiros yvela
rusuli simagre erTmaneTTan saxmeleTo gziT daakavSires. aRniSnuli
simagreebi md.yubanis SesarTavidan md.Coloqamde, agreTve afxazeTi da webelda
iq ganlagebul jarebTan erTad Sevida Savi zRvis sanapiro xazis sistemaSi,
romlis ufrosad generali n.raevski dainiSna. sanapiro xazi or ganyofilebad
gaiyo: I. md.yubanis SesarTavidan md. soCis SesarTavamde (navaginski); II. md.soCis
SesarTavidan md.Coloqamde (wm.nikolozis saguSago, SekveTili). sanapiro xazis
II ganyofilebis ufrosi imavdroulad afxazeTSi ganlagebuli jarebis ufrosis
movaleobas asrulebda1354. Savi zRvis sanapiro xazis sistemaSi afxazeTis
gaerTianeba am mxaris saqarTvelodan CamoSorebis pirveli seriozuli
mcdeloba iyo.
1840 wlis oqtomberSi Savi zRvis sanapiro xazis reorganizacia ganxor-
cielda. Camoyalibda sami ganyofileba: I. yubanis SesarTavidan gelenjikamde; II.
gelenjikidan navaginskamde; III ganyofilebas Seadgenda: navaginskis,
golovinskis, adleris, gagris, biWvinTis, bomboris, soxum-yales simagreebi;
mrambis, drandis, kvitoulis, iloris saguSagoebi; anakliis, redut-yales,
foTis, ozurgeTis simagreebi da wm. nikolozis saguSago. III ganyofilebis
ufrosi valdebuli iyo, ,,politikuri meTvalyureoba gaewia afxazeTze~.
aucileblobis SemTxvevaSi mas iaraRis gamoyenebis uflebac hqonda1355.
ruseTis sardloba Tvlida, rom sanam jiqebsa da ubixebs ar daimorCilebda,
manamde afxazeTis damorCileba sruli ver iqneboda. 1840 wlis dasawyisSi
jiqebma, ubixebma da SafsuRebma Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze
gaaaqtiures moqmedeba ruseTis jarebis winaaRmdeg. dasavleT kavkasiaSi
antirusul ganwyobilebas aRvivebdnen inglisis agentebi, romlebic kavkasiel
mTielebs mfarvelobas hpirdebodnen. inglisi cdilobda ruseTis poziciebis
Sesustebas kavkasiaSi da, sabolood, am mxaris ruseTisagan mowyvetas1356.
kavkasieli mTielebisaTvis cnobili iyo, rom Savi zRvis sanapiro xazis
simagreebi saTanadod ar iyo daculi; mcirericxovani iyo simagreTa garnizoni,
jariskacebs mravali problema hqondaT, maT Soris, SeiaraRebis mxriv. amiT
Segulianebulma mTielebma rusebis simagreebs Seuties da Teberval-martSi
lazarevskoe, veliaminovskoe da mixailovskoe daikaves. imavdroulad ajanyda
webeli da dali. maT dasaxmareblad mouwodes fsxuelebsa da svanebs.
zafxulSi ruseTis sardlobam afxazeTis mTis Temebis dasamorCileblad
damsjeli eqspedicia gagzavna, romelSic afxazeTis saxalxo laSqaric
monawileobda mixeil SarvaSiZis meTaurobiT. eqspediciam webelda daikava,
webeldisa da dalis marSaniebs erTgulebis fici daadebina1357. imave 1840 wlis
ivlisSi rusebma fsxu dalaSqres. afxazeTis am mTis TemSi rusuli
mmarTveloba damyarda. Seiqmna fsxus saboqaulo1358.
webeldisa da dalis damorCileba moCvenebiTi aRmoCnda. male situacia am
mxareSi kvlav daiZaba. 1840w. oqtomberSi n. raevski werda: ,,webeldelebs ubixebi
aqezeben... afxazeTSi xalxis nawili mzadaa ajanydes mTavris winaaRmdeg da
ubixebs SeuerTdes~1359. ruseTis sardlobisTvis cnobili gaxda, rom dalelebma
daxmarebisTvis mezobel mTielebs mimarTes, xolo ubixebma dalis
dasaxmareblad aTaskaciani razmi Seqmnes. sardlobam gadawyvita, ar daeSva
mTielTa gaerTianeba da dali manamde daemorCilebina. 1840 wlis dekemberSi
dalis winaaRmdeg samxedro eqspedicia gaigzavna Savi zRvis sanapiro xazis III
1354 . , . IX, #404, gv. 460-461; b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 29-30.
1355 . . . . , gv. 50; b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 30.
1356 . . . . XVI-XIX . . ,1958, gv. 197.
1357 . , . IX, #426, gv. 492-493; , . I, gv. 180.
1358 . . . . , gv. 63.
1359 . . . . . , 1990, gv. 17-18.
266
ganyofilebis ufrosis, polkovnik n. muraviovis meTaurobiT. eqspediciaSi
afxazeTisa da samurzayanos saxalxo laSqaric monawileobda. 1841 wlis
ianvarSi eqspediciam SturmiT daikava dalis ,,WiSkari~ _ bagadis viwroebi da
xeobaSi SeiWra. dalelebma medgari winaaRmdegoba gauwies momxdurT, magram
damarcxdnen. n.muraviovis brZanebiT rusebma sastikad aawiokes dali, cecxls
misces mTielTa dasaxlebebi da sursaTis maragi, xolo mosaxleoba TavianTi
samkvidrodan gaasaxles1360. n.muraviovma iTxova dalSi 500 rusis ojaxis
Casaxleba, raTa daecvaT afxazeTi da webelda kavkasiel mTielTa Semoseve-
bisagan, radgan yubanis auzidan afxazeTisaken gza kavkasionis qedis gavliT
swored dalze gadioda. amasTan, man zomebi miiRo, rom dalSi ar daeSva
adgilobrivTa dabruneba. magram n.muraviovma aseTi nebarTva ver miiRo. Semdeg
iq Crdilokavkasieli mTielebi Casaxldnen,1361 adgilobriv mkvidrTa nawilic
dabrunda.
1841 wlis martSi sanapiro jiqebis Temebi rusebs damorCildnen, raSic didi
iyo mixeil SarvaSiZis wvlili. amis Semdeg, ruseTis xelisuflebis mTavari
amocana gaxda jiqeTSi ganmtkiceba. am mizniT ruseTis sardloba afxazeTidan
jiqeTisaken gzis gayvanas Seudga. zafxulSi ubixebis Temma saSem da jiqebis
mTis Temma wvijma ruseTis sardlobasTan samSvidobo molaparakebebi daiwyes.
aseT viTarebaSi dasavleT kavkasiaSi gavrcelda cnoba guriis ajanyebis
Sesaxeb. Aimave xanebSi ruseTis sardloba apirebda eqspediciis mowyobas
ubixeTSi, magram ar gamocxadda guriisa da samegrelos saxalxo laSqari,
Zalian mcirericxovani iyo samurzayanodan da svaneTidan mosuli milicia.
ruseTis sardloba bolomde ar endoboda afxazeTis mTavarsac. jiqebamde da
ubixebamde guriis ajanyebis (1841w. maisi-seqtemberi) ambebi damaxinjebuli da
gazviadebuli aRwevda, amis gamo wvijisa da saSas Temebma rusebTan
molaparakeba Sewyvites. magram seqtemberSi rusebma guriis ajanyeba sastikad
CaaxSes da kavkasiel mTielTa winaaRmdeg sabrZolvelad meti SesaZlebloba
miecaT.
seqtembris bolos ruseTis sardloba ubixeTSi eqspediciis momzadebas
Seudga. sanapiro xazis III ganyofilebis jaris nawilebTan erTad eqspediciaSi
afxazeTis, samurzayanos, svaneTis, samegrelos, imereTis, guriis saxalxo
laSqaric monawileobda, romelsac saerTo xelmZRvanelobas mixeil SarvaSiZe
uwevda. misi meTaurobiT oqtombris dasawyisSi eqspedicia ubixeTSi SeiWra,
ramdenime sofeli gaanadgura, gadawva saxlebi da navaginskamde miaRwia.
noembris dasawyisSi eqspedicia adlerSi dabrunda, Tumca raime realuri Sedegi
mas ar mohyolia.1362
1841-1842ww. kvlav iyo gamosvlebi dalSi, webeldaSi, fsxuSi, soflebSi: guma,
jgerda, Wlou, romlebic ruseTis sardlobam sastikad CaaxSo1363. 1843w.
dekembris bolos damsjelma eqspediciam afxazeTis mTavris uSualo
meTaurobiT kvlav dalaSqra da droebiT daimorCila fsxu1364. cota xanSi
fsxuelebma kvlav gaagrZeles daumorCilebloba da brZola rusebis winaaRmdeg.
samurzayanos sakiTxi. 30-iani wlebis miwuruls afxazeTis mTavari Seecada
xelisuflebaze zewoliT samurzayanos daufleboda. 1839w. mixeil SarvaSiZem
TxovniT mimarTa ruseTis xelisuflebas, rom samurzayano, rogorc adre
afxazeTis kuTvnili mxare, CamorTmeoda dadians da afxazeTis samTavros
gadascemoda1365. amiT aRSfoTebulma levan V dadianma vrceli moxsenebiTi
1360 . , . IX, #432, gv. 496-497;b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 33.
1361 . . . . XIX . , 1982, gv. 373.
1362 . , . IX, gv. 513-519; a.diaCkov–tarasovi. gagra..., gv. 121; b.xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba,
gv.35.
1363. . . . ..., gv. 55,69-70.
1364. , . I, gv. 183.
1365 . z. cincaZe. samegrelos (odiSis) samTavros sazRvrebis sakiTxisaTvis XIX saukunis I naxevarSi. _
sigk, VII. Tb., 1989, gv. 97.
267
baraTiT mimarTa xelisuflebas. igi afxazeTis mTavris pretenziebs
usafuZvlod miiCnevda da aRniSnavda, rom samurzayano ZvelTaganve samegrelos
samTavroSi Sedioda da man memkvidreobiT miiRo. amasTan samegrelos mTavars am
olqze misi kanonieri uflebebis dasamtkiceblad giorgi SarvaSiZesTan 1818w.
daDmixeil SarvaSiZesTan 1827w. Ddadebuli SeTanxmebebi mohqonda, romliTac
afxazeTis mTavrebi samurzayanos samegrelos samTavros Semadgenel nawilad
aRiarebdnen1366. mixeil SarvaSiZes samurzayanos gadacemaze uari eTqva im
motiviT, rom is afxazeTis samTavrosagan didi xnis win iyo gamoyofili, magram
xelisuflebis gadawyvetilebiT is arc samegrelos samTavros SemadgenlobaSi
unda darCeniliyo. ruseTis xelisuflebas gadawyvetili hqonda axlad SeZenil
teritoriebze, sadac SesaZlebeli iqneboda, SemoeRo rusuli mmarTveloba.
1840w. TebervalSi ruseTis xelisuflebam samurzayano, teritoria md.
engursa da md. RaliZgas Soris, CamoarTva samegrelos mTavars da aq uSualo
rusuli mmarTveloba SemoiRo. Seiqmna administraciul-teritoriuli erTeuli
samurzayanos saboqaulo, romelic quTaisis gubernators emorCileboda1367.
samurzayanos mimarT carizms aseTi gadawyvetilebis miReba afxazeTisa da
samegrelos mTavrebs Soris atexilma davam gauadvila, Tumca mTeli XIXs.
pirveli mesamedis manZilze ruseTis administracia samurzayanos samegrelos
nawilad aRiarebda.Llevan V dadianma gaasaCivra samurzayanos CamorTmeva da
moiTxova, Tu dabruneba ara, sazRauris micema mainc. 1847w. xelisuflebam
samegrelos mTavars daviT dadians samurzayanos sanacvlod kompensaciis saxiT
25 aTasi vercxlis maneTi gadauxada. am faqtma afxazeTis mTavari gaanawyena. igi
imiTac iyo nawyeni, rom 1847w. maisSi xelisuflebam mas CamoarTva gudas
(gudauTis), oCamCiris, kelasuris navsadgurebi, saidanac kontrabanduli
vaWrobidan mniSvnelovani Semosavali hqonda. es navsadgurebi sabaJo uwyebas
gadaeca, xolo mTavars sanacvlod pensia daeniSna – 12 aTasi man. weliwadSi.
mixeil SarvaSiZe xedavda, rom carizmi mis xelisuflebas zRudavda, ramac is
gaaRiziana. am faqtebis gamo protesti man 1847w. 10 noembers samTavro
uflebebze uaris TqmiT gamoxata1368.
afxazeTis mTavari grZnobda, rom misi momavali bewvze ekida, amitom
gadawyvita, movlenebisTvis daeswro. magram misma nabijma kavkasiis umaRlesi
xelisufleba Zalian SeaSfoTa, radgan mas imxanad srulebiT ar SeeZlo,
sakuTari ZalebiT afxazeTisTvis moevlo. Ffaqtobrivad, mixeil SarvaSiZe
rusebma aqcies afxazeTis namdvil mTavrad, afxazeTSi ruseTis samxedro
yofnis gaZlierebis kvalad gaZlierda misi xelisuflebac.Mmixeil SarvaSiZis
avtoriteti 30-40-ian wlebSi gaizarda, roca afxazeTSi Tavisi Zalauflebis
gaZlierebis mizniT carizmi samTavro xelisuflebis gavlenis amaRlebaze
zrunavda. mixeil SarvaSiZem ruseTis jarebis daxmarebiT daimorCila
feodaluri opozicia; afxazeTSi rusuli simagreebis agebam, afxazeTis mTis
Temebis damorCilebam, xelisuflebis mier boZebulma wodebebma da jildoebma
gazardes misi Zala da avtoriteti. amasTan, ruseTis xelisufleba saTanadod
afasebda mixeil SarvaSiZis damsaxurebas afxazeTis mTis Temebis
damorCilebaSi, dasavleT kavkasiis mTielTa winaaRmdeg brZolaSi, 1841w. jiqebis
sanapiro Temebis damorCilebaSi da sxv. afxazeTis mTavars didi gavlena hqonda
jiqebs, ubixebs, SafsuRebs, abaZexebs Soris, amitom ruseTs mixeil SarvaSiZe
jer kidev sWirdeboda. mefisnacvalma m.voroncovma (1844-1854ww.) afxazeTis
mTavars weriliT mimarTa, romelSic mTeli mondomebiT arwmunebda, xeli aeRo
Tavis ganzraxvaze1369. marTlac, es ambavi maSin Caifarcxa.
1366 . m. dumbaZe. dasavleT saqarTvelo XIX s. pirvel naxevarSi. Tb., 1957, gv. 268.
1367 . , . X, #256, gv. 248.
1368 . , . X, #278, gv. 268; . . , . I, gv. 134-135.
1369 . . . , . I, gv. 135-137.
268
afxazeTis eparqiis Seqmna. 40-iani wlebis bolos momwifda afxazeTis calke
eparqiis Seqmnis sakiTxi. Sesabamisi winadadebiT saqarTvelos egzarqoss mixeil
SarvaSiZem 1849 w. mimarTa. 1851 w. 30 aprils imperatoris gankargulebiT
afxazeTis saepiskoposo kaTedra dafuZnda. afxazeTis episkoposad ekurTxa
mixeil SarvaSiZis sulieri moZRvari germane (gogelaSvili)1370. kavkasiis omisa
da dasavleT kavkasiaSi miuridizmis SeRwevis mcdelobis fonze afxazeTSi
qristianobis gavrcelebis mniSvneloba aSkara iyo. kvlav grZeldeboda
qarTveli misionerebis moRvaweoba afxazeTSi. 1851w. samurzayanos
administraciul centrSi, sof. oqumSi da aseve sof. ilorSi gaixsna am mxareSi
pirveli skolebi, xolo 1852w. afxazeTSi, kerZod, lixnSi daarsda pirveli
skola _ lixnis sasuliero saswavlebeli, rasac didi mniSvneloba hqonda am
mxareSi ganaTlebis gavrcelebis TvalsazrisiT. saswavlebeli gankuTvnili iyo
afxazeTis sasuliero pirebisa da adgilobriv mkvidrTa yvela fenis Svilebis
swavla-aRzrdisaTvis.1371 mogvianebiT, sxva afxaz bavSvebTan erTad,
saswavlebelSi afxazeTis mTavris Svili giorgic swavlobda. saswavleblis
funqcionirebas da bavSvebis Senaxvas didi amagi dasdo saswavleblis
zedamxedvelma, iRumenma aleqsandre oqropiriZem.
yirimis omi da afxazeTi. XIXs. 40-iani wlebis miwuruls kvlav gamwvavda
,,aRmosavleTis sakiTxi~. axlo aRmosavleTSi gabatonebis pretenzia hqonda,
erTi mxriv, ruseTs, romelic cdilobda gavlenis ganmtkicebas TurqeTSi; meore
mxriv, inglissa da safrangeTs, romlebic dominirebdnen axlo aRmosavleTis
bazrebze, surdaT am regionSi gadamwyveti ekonomikuri da politikuri
upiratesobis mopoveba, TurqeTisa da mTeli axlo aRmosavleTis damorCileba;
avstrias Tavisi interesebi hqonda balkaneTSi, sadac aseve ruseTi cdilobda
poziciebis ganmtkicebas. es saxelmwifoebi SiSobdnen, rom mowinaaRmdegeebi
daaswrebdnen, amitom 50-iani wlebis dasawyisSi isini cdilobdnen kvanZis gaxsna
daeCqarebinaT.
ruseTis agresiulma politikam inglisi da safrangeTi daaaxlova. maTi mTa-
vari mizani gaxda, xeli SeeSalaT ruseTisaTvis, waeqezebinaT brwyinvale porta
da saqme ruseT-TurqeTis omamde mieyvanaT. ingliss da safrangeTs surdaT
ruseTis gandevna yirimidan da kavkasiidan. cnobili ingliseli saxelmwifo
moRvawisa da diplomatis h.palmerstonis gegmiT gaTvaliswinebuli iyo ruseTis
danawileba. Mmas unda CamorTmeoda mTeli rigi samflobeloebi, maT Soris,
yirimi da kavkasia. yirimi da saqarTvelo unda gadascemoda TurqeTs, xolo
CrdiloeT kavkasiaSi, romelsac palmerstoni CerqezeTs uwodebda, unda
Seqmniliyo saxelmwifo CerqezeTi, romlis saTaveSic Samili moiazreboda.
CerqezeTi iqneboda damoukidebeli, an TurqeTis proteqtoratis qveS
gadavidoda. am kavkasiur saxelmwifos unda gadaeketa gza ruseTis
winsvlisaTvis samxreTisaken. amdenad, ingliss mxari unda daeWira Samilis
brZolisaTvis1372. Ginglisis gegmebi eTanxmeboda TurqeTis revanSistul
miswrafebebs, romelic yirimisa da kavkasiis dabrunebas gulisxmobda.
1853 wlis 4(16) oqtombers TurqeTma ruseTs omi gamoucxada. daiwyo aRmosav-
leTis omi (1853-1856ww.), romelic aseve yirimis omis saxeliTaa cnobili. omis
dasawyisSi ruseTi saerTaSoriso izolaciaSi aRmoCnda. 1854w. martSi inglisma
da safrangeTma omi gamoucxades mas. omis mTavari movlenebi yirimis
naxevarkunZulze ganviTarda, magram yirimsa da balkaneTSi ruseTis mier
gancdili marcxis erTgvari kompensacia gaxda ruseTis jarebis warmateba
kavkasiis frontze.
Sav zRvaze inglis-safrangeTis flotis gabatonebis gamo ruseTis
sardlobas ar SeeZlo Savi zRvis aRmosavleT sanapirosTan, maT Soris,
1373 . , . X, #282, gv. 270; #283, gv. 271;#286, gv. 273-274; e. burWulaZe. yirimis omi da saqarTvelo. Tb.,
1960, gv. 268-270.
1374 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 431.
1375 . n. TakalanZe. mixeil SarvaSiZe da yirimis omi. - saistorio Ziebani, II. Tb., 1999,Bgv. 114-115.
1376 . e. burWulaZe. yirimis omi da saqarTvelo. Tb., 1960, gv. 270.
1377 . iqve, gv. 405-421; , . I, gv. 196.
1378 . . . 1853- 1856 . _ a. m. gorkis
saxelobis soxumis saxelmwifo pedagogiuri institutis Sromebi, t. IX. soxumi, 1956, gv. 196.
270
gamagreba. amdenad, parizis traqtatma axlo aRmosavleTSi gabatonebisaken
ruseTis swrafvas zRvari daudo.
yirimis omis damTavrebis Semdeg carizms TiTqmis Tavidan mouxda afxazeTis
dapyroba. sanapiro zolSi isev Cadgnen ruseTis samxedro nawilebi. antirusuli
moZraoba afxazeTSi daqveiTebis gzas daadga. Mmagram ruseTis xelisufleba
Tavs damSvidebulad ver grZnobda. amitomac 1856w. ivnisSi, roca mefisnacvalma
n.muraviovma (1854-1856ww.) yirimis omis dros TiTqosda mixeil SarvaSiZis
Ralatis gamo afxazeTis samTavros gauqmebisa da mTavris ruseTis romelime
Soreul guberniaSi gadasaxlebis sakiTxi aRZra1379, imperatorma es winadadeba
ar miiRo. ruseTis xelisufleba mixeil SarvaSiZes afxazeTsa da dasavleT
kavkasiaSi ruseTis gavlenis aRdgenisa da ganmtkicebis erTgvar garantad miiC-
nevda. saomari moqmedebebi kvlav grZeldeboda CeCneT-daRestanSi, dasavleT
kavkasia dasapyrobi iyo, arc afxazeTSi sufevda simSvide. amitom carizms
mixeil SarvaSiZe jer kidev sWirdeboda. imperatorma afxazeTis mTavris Ralati
damtkicebulad ar cno da es saqme miyuCda.
1856 wlis ivnisSi mefisnacvlad da kavkasiis korpusis mTavarsardlad
generali a.bariatinski (1856-1862ww.) dainiSna. man kavkasiis korpusis marTvis
reorganizacia ganaxorciela, agreTve Savi zRvis aRmosavleT sanapiros
politikur-administraciuli mowyobis sakiTxi axleburad gaiazra. yirimis omis
dros saomarma moqmedebebma quTaisis guberniis samoqalaqo da samxedro
xelisuflebis gaerTianeba gamoiwvia. marTvis centralizaciis mizniT, 1856 wlis
agvistoSi quTaisis guberniisa da Savi zRvis sanapiro xazis III ganyofilebis
gaerTianebiT Seiqmna quTaisis sageneralgubernatoro; SemoRebul iqna
afxazeTis jarebis ufrosis Tanamdeboba. afxazeTis samTavro nominalurad
quTaisis general-gubernators, xolo realurad ki mefisnacvals
1380
daeqvemdebara . imavdroulad carizmi Tavisi poziciebis ganmtkicebas
saqarTveloSi feodaluri samTavroebis gauqmebiT – 1857w. samegrelos, xolo
1858w. svaneTisa da iq rusuli mmarTvelobis SemoRebiT Seecada. dRis wesrigSi
dadga afxazeTis samTavros gauqmebac, magram saboloo gadawyvetilebis miReba
droebiT gadaido.
yirimis omis damTavrebis Semdeg xelisuflebam gansakuTrebuli yuradReba
miaqcia ruseT-kavkasiis oms. carizms saSualeba mieca, kavkasiaSi Tavi moeyara
mniSvnelovani ZalebisaTvis. kavkasiis korpusi armiad gardaiqmna. Aa.
bariatinskis yuradReba ZiriTadad CeCneT-daRestnisaken iyo mipyrobili, magram
igi fiqrobda, rom Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapirosa da afxazeTSi
ganmtkicebis gareSe dasavleT kavkasiis dapyroba SeuZlebeli iyo1381. magram
viTareba afxazeTSi ruseTisaTvis saxarbielo ar iyo. kavkasiis armiis marjvena
frTis sardali, generali gr. filipsoni kavkasiis armiis mTavari Stabis
ufross, general d.miliutins 1858w. 13 maiss swerda: ,,viTareba afxazeTSi
ukeTesobisken ar Secvlila. Cvens jariskacebs ise ar SeuZliaT moSordnen
TavianT simagreebs erT versze, rom tyved Cavardnis an sikvdilis safrTxis
qveS ar iyvnen. erTi sityviT, Cven gvikavia afxazeTi, magram ver vflobT mas~1382.
am azrs eTanxmeboda ruseTis jarebis sardali afxazeTSi, generali m.loris-
meliqovi, romelic 1858w. 12 agvistos moxsenebiTi baraTiT quTaisis general-
gubernators, general-leitenant g. erisTavs auwyebda: ,,Cven davikaveT soxumi
1810 wels. amis Semdeg ukve naxevari saukune gavida da unda vaRiaroT, rom Cveni
gavlena afxazeTSi odnavadac ar gazrdila. ase, rom rogorc generalma fil-
ipsonma aRniSna, Cven ki ar vflobT afxazeTs, aramed gvikavia igi...da esec
1393 . . . . ..., gv. 208; b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 63.
1394 . scssa, f. 5, aRw. 1, s. 7506, f. 41; Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi. gv. 329-333.
1395 . scssa, f. 416, aRw. 3, s. 177, f. 48; . . , ..., gv. 250-252.
1396 . s. janaSia. giorgi SarvaSiZe, gv. 7.
1397 . iqve.
274
swerda d.sviatopolk-mirski 1864 wlis 6 ivnisis werilSi general a.karcovs, _
SevZlebT safuZveli CavuyaroT rusul mosaxleobas afxazeTSi~1398.
1864 wlis 12 ivliss q.soxumSi Camosulma d.sviatopolk-mirskim afxazeTis
samive olqis warmomadgenlebs gamoucxada imperatoris brZanebuleba afxazeTis
samTavros gauqmebis da uSualo rusuli mmarTvelobis SemoRebis Sesaxeb1399.
Seiqmna soxumis samxedro ganyofileba, romelic quTaisis general-gubernators
eqvemdebareboda. igi Sedgeboda bzifis, soxumis, abJuis okrugebisagan,
samurzayanosa da webeldis saboqaulobebisagan. soxumis samxedro ganyofilebis
(afxazeTi) ufrosad afxazeTis jarebis sardali, generali p.Satilovi
dainiSna1400. afxazeTis mTavari mixeil SarvaSiZe, romelic maSin avadmyofobda
da iTxovda, afxazeTSi Tu ara, imereTSi, kerZod, quTaisSi cxovrebis ufleba
miecaT, 1864 wlis noemberSi voroneJSi gadaasaxles, sadac 1866 wlis 16 aprils
gardaicvala. maisSi misi neSti Camoasvenes da moqvis taZarSi dakrZales1401.
amrigad, afxazeTis samTavros gauqmebiT da rusuli mmarTvelobis SemoRebiT am
mxareSi koloniuri politikuri reJimi mkvidrdeba1402.
1865 wlis statistikuri monacemebiT, afxazeTis mosaxleobis saerTo
raodenobam 13037 komli (79190 suli) Seadgina1403.
uSualo rusuli mmarTvelobis damyarebis Semdeg, afxazeTis rusuli admin-
istracia Seudga zrunvas am mxareSi ,,saxelmwifoebrivi wesrigis~
damyarebisaTvis, rac, pirvel rigSi, Tanmimdevruli kolonizatoruli
politikis gatarebas gulisxmobda. 1866 wels soxumis samxedro ganyofilebaSi
saglexo reformis gatarebisaTvis mzadeba daiwyo, magram afxazeTis socialur-
sazogadoebrivi wyobis Taviseburebebis gauTvaliswineblobam, Cinovnikuri
aparatis uxeSma Carevam afxazTa cxovrebis wesSi, ekonomikurma siduxWirem,
adgilobrivi mosaxleobisa-Tvis miuRebelma administraciulma reformam da
Tavisi xasiaTiT batonymuri reformisaTvis niadagis momzadebam afxazeTis
mosaxleobis masobrivi ukmayofileba gamoiwvia, romelic saxalxo ajanyebaSi
gadaizarda. igi daiwyo 1866 wlis 26 ivliss sof. lixnSi mravalaTasiani
SekrebiT. imave dRes ajanyebulebma mTavris sasaxleSi Sexiznuli ganyofilebis
ufrosi polkovniki koniari da sxva Cinovnikebi sicocxles gamoasalmes.
ajanyebam male TiTqmis mTeli afxazeTi moicva. carizmma afxazeTSi saswrafod
gadaisrola jaris nawilebi da agvistoSi ajanyeba CaaxSes. misi xelmZRvanelebi
da aqtiuri monawileebi sastikad dasajes.
amis Semdeg carizmi mxaris administraciuli mowyobis reformis momzadebas
Seudga, romelic miznad isaxavda xelisuflebis mxridan kontrolis
gaZlierebas. 1866w. 11 agvistos debulebis Tanaxmad, soxumis samxedro
ganyofileba biWvinTis, drandis, webeldis, oqumis okrugebad daiyo. calke
administraciuli erTeulis saxiT Sevida masSi q.soxumi. soxumis samxedro
ganyofilebis ufross samxedro gubernatoris ufleba mieniWa, Tumca
nominalurad is quTaisis general-gubernators eqvemdebareboda. imis gamo, rom
carizms gadawyvetili hqonda md. bzifidan md. enguramde Savi zRvis sanapiros
kolonizacia kazak-rusebiT, samurzayano (oqumis okrugi) afxazeTs SeuerTes.
1866 wlis ajanyebis Semdeg gaCnda afxazTa TurqeTSi gadasaxlebis gegmis
pirveli dasabuTeba, romelic mocemulia quTaisis general-gubernatoris
d.sviatopolk-mirskis 1866 wlis 27 oqtombris mimarTvaSi kavkasiis mTielTa sam-
marTvelos ufrosis d.staroselskisadmi. masSi naTqvamia: ,,arsebobs mxolod
erTi radikaluri saSualeba soxumis ganyofilebis mxridan yovelgvari
1398 . iqve.
1399 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 711-712.
1400 . scssa, f. 416, aRw. 3, s. 177, f. 78; , . 1, gv. 201; . . .
, gv. 67.
1401 . , 1866, #68.
1402 . , gv. 87.
1403 . . . - , V. - , 1866, #76.
275
saSiSroebis aRmosafxvrelad, esaa afxazeTis mosaxleobis TurqeTSi gadasax-
leba~1404. d.sviatopolk-mirskis azriT, Tu am nabijze wavidodnen, yvela sxva
saSualeba zedmeti iqneboda da sakiTxi erTxel da samudamod gadawydeboda. igi
am RonisZiebas im sistemis dagvirgvinebad miiCnevda, rac miRebul iqna dasavleT
kavkasiis mTiel tomTa mimarT1405. kavkasiis administraciis warmomadgenlebi
afxazTa gadasaxlebas metad mniSvnelovan RonisZiebad miiCnevdnen, ramdenadac
afxazeTi da webelda Ggeografiuli mdebareobis gamo did rols asrulebdnen
kavkasiis omis dros da, maTi azriT, kvlavac eqneboda didi mniSvneloba
kavkasiaSi yovelgvari saomari moqmedebisas. amitom am mxaris muslimi
mosaxleobis Semcireba maTi TurqeTSi gadasaxlebis gziT, rogorc miaCnda
mTavrobas, xels Seuwyobda politikuri simSvidis uzrunvelyofas da,
Sesabamisad, mefis xelisuflebis ganmtkicebas am mxareSi1406. mefisnacvali
m.romanovi pirdapir aRniSnavda, rom ,,afxazTa gadasaxlebis mTavar amocanad
miaCnia ruseTis imperiis sazRvrebidan mosaxleobis im nawilis moSoreba,
romelic xelisuflebisadmi yvelaze ufro mtrulad aris ganwyobili~1407.
1866 wlis noemberSi aleqsandre II daTanxmda, pirvelive
SesaZleblobisTanave afxazeTisa da webeldis muslimi mosaxleoba TurqeTSi
gaesaxlebinaT. imperatorisagan Tanxmobis miRebis Semdeg, mixeil romanovma
kavkasiis jarebis Stabis ufross, general a.karcovs ubrZana, dauyovnebliv
Sedgomoda am gadawyvetilebis Sesrulebas1408. Tavis mxriv, muslimi afxazebic
daJinebiT moiTxovdnen TurqeTSi gadasaxlebas, amitom ruseTis xelisuflebam
elCs TurqeTSi, graf n. ignatievs daavala, amis Taobaze molaparakeba gaemarTa
portasTan. male ruseTis elCi SeuTanxmda TurqeTis sagareo saqmeTa ministrs
ali faSas afxazTa gadasaxlebis Sesaxeb. SeTanxmeba moxda imazec, rom
TurqeTis xelisuflebas muhajirebi ruseTis sazRvrispira adgilebSi ar
daesaxlebina1409.
kavkasiis administracia Tvlida, rom imJamad xelisuflebisaTvis umTavresi
afxazTa gadasaxlebis sakiTxi iyo. amasTan, xelisufleba aRiarebda, rom Tu
afxazeTis mTeli muslimi mosaxleoba moisurvebda gadasaxlebas, garkveul
sirTulesa da uxerxulobas Seqmnida. amitom, maTi azriT, es procesi unda dae-
regulirebinaT. rekomendebuli iyo aseve, rom gadasaxlebulTaTvis ukan
dabrunebis neba ar daerToT1410.
ruseTis xelisuflebam winaswar gansazRvra emigrantTa ricxvi. navaraudevi
iyo afxazTa 4500 ojaxis gasaxleba. Tavis mxriv, porta mzadyofnas gamoTqvamda,
afxazeTidan 4000 ojaxi mieRo1411.
mefisnacvali m.romanovi 1867 wlis 13 Tebervals aleqsandre II-s swerda, rom
kavkasiis administraciam gadawyvita, ZaliT ar gandevnos afxazebi TurqeTSi, ma-
gram yovelmxriv Seuwyos xeli maT gadasaxlebas. amasTanave xelisuflebas
surda pirvel rigSi gaesaxlebina strategiuli mniSvnelobis, _ webelda-dalis
muslimi mosaxleoba, romelic cxovrobda mTis Znelad misadgom adgilebSi da
kavkasionis qedis uReltexilebiT kavSiri hqonda yaraCaelebTan da
yabardoelebTan. amasTan xelisufleba maT reformis sawinaaRmdego moZraobaSi
sdebda brals da Tvlida, rom webelda-dali metnaklebad dakavSirebuli iyo
ajanyebasTan1412.
277
afxazi memamuleebi daSinebuli iyvnen saglexo reformiTac. isini xedavdnen,
rom samTavros gauqmebisa da 1866w. ajanyebis Semdeg xelisuflebis
damokidebuleba maT mimarT Seicvala. carizms adgilobrivi Tavadaznauroba
ukve ar miaCnda dasayrdenad, rac imaSi gamoixata, rom ar cno maTi uflebebi
glexTa miwebze. amaSi mJRavndeboda carizmis survili, Tavis gankargulebaSi
mieRo miwebis mniSvnelovani fondi Semdgomi kolonizaciisaTvis1420. amis gamo
afxazma Tavadaznaurobam gadawyvita, TurqeTSi waeyvana damokidebuli glexobac
da maT xarjze aego iq Tavisi bedniereba1421.
soxumis samxedro ganyofilebis ufrosi, gen. m.tolstoi 1867w. 16 marts
quTaisis general-gubernators swerda, rom daaxloebiT 40 webeldel Tavads 1
maisidan ganzraxuli hqonda TurqeTSi gadasaxleba glexTa 2170 ojaxTan
erTad1422. glexebi aucileblad unda wahyolodnen TavianT memamuleebs. amas
ganapirobebda tradicia da naTesauri damokidebuleba Tavad-aznaurebTan.
webelda-dalidan gadasaxlebulTa Soris iyvnen 1866w. ajanyebis aqtiuri
monawileebi: kvaj zurab-ifa marSani, TaTlasTan Tengiz-ifa marSani, fsxubei
sastanRaz-ifa marSani, yizilbek marSani, Sirinbei marSani da sxvebi1423.
mosaxleobis raodenoba
okrugebi komlebis ojaxebis
raodenoba raodenoba mamakacTa qalTa sul
1428 . iqve.
1429 . . , gv. 212.
1430 . . . ...,gv. 279; , gv. 89-90, . , ..., gv. 32.
1431 . b. xorava. afxazTa 1867 wlis muhajiroba, gv. 74.
1432 . : . . . . . . ,1989, gv. 442.
1433 . wm. mRvdelmTavari aleqsandre da afxazeTi, gv. 36-37, 143-145.
279
sruldeboda~. mosaxleobis mcirericxovnebis gamo igi afxazeTis eparqiis
gauqmebisa da misi imereTis episkoposisadmi daqvemdebarebis sakiTxs ayenebda.
afxazTa 1866w. ajanyebisa da 1867w. muhajirobis Semdeg v. geimanma CaTvala, rom
xelsayreli dro dadga afxazeTis danarCeni mosaxleobis garusebisaTvis,
amasTan mas qarTuli samRvdeloebis CamoSoreba da maTi rusi samRvdeloebiT
Secvla surda. 1869w. 30 maiss afxazeTis eparqia imereTis eparqias SeuerTda.
imereTis episkoposi da afxazeTis eparqiis mmarTveli, episkoposi gabrieli
(qiqoZe) did misionerul muSaobas eweoda afxazeTSi. 1868-1877ww. misi
ZalisxmeviT 19 aTasamde afxazi moinaTla1434. afxazeTis daCqarebuli
asimilaciis imperiuli gegma ki ver ganxorcielda, raSic uzarmazari wvlili
gabriel episkoposs miuZRvis.
afxazuri damwerlobis Seqmna. 1861 wels ruseTis xelisuflebam miiRo
gadawyvetileba kavkasiis mTis udamwerlobo xalxebisaTvis damwerlobis
Seqmnis Taobaze.Aam sakiTxis mniSvnelobis Sesaxeb enaTmecnieri, mefis armiis
generali p.uslari werda: ,,am enebis ugulebelyofa SeuZlebelia... ramdeni enac
unda SeviswavloT, vercerTi ver aRibeWdeba Cvens sulier samyaroSi ise Rrmad,
rogorc mSobliuri ena, ena, romliTac uSualod gamoiTqmis Cveni cnobierebis
Taviseburi wyoba. es mSobliuri enebi saimedo megzurebi arian mTielTa Soris
axali yaidis mcnebaTa gavrcelebisaTvis. aviyvanoT es megzurebi sakuTar
xelSi, SevZloT maTi gamoyeneba da marTva... rTuli saqmea, magram imsaxurebs
imas, rom masze davfiqrdeT~1435. ruseTis xelisufleba daTanxmda kavkasiis mTis
xalxebisaTvis damwerlobis Seqmnas, magram gadasawyveti darCa, romeli anbani
(grafika) iyo mizanSewonili am mizniT gamosayeneblad. cnobili enaTmecnierebi:
g.rozeni, a.Siogreni, a.Sifneri samarTlianad Tvlidnen, rom mTis kavkasiur
enebsa da qarTuls erTi bgeriTi sistema aqvT, amitom qarTuli anbani (grafika)
mcireodeni cvlilebebis Semdeg savsebiT gamosadegia kavkasiuri enebisaTvis. am
azrs p.uslaric iziarebda. misi azriT, qarTuli anbani erT-erTi yvelaze
srulyofili iyo arsebul anbanTa Soris, sadac yoveli bgera calke aso-niSniT
gadmoicema da yoveli aso-niSani yovelTvis erTsadaimave bgeras gamosaxavs.
,,qarTuli anbanis sistema SesaZlebelia gamoyenebul iqnes yvela kavkasiuri enis
anbanis safuZvlad, romelTac dRes damwerloba ara aqvT. magram Tu Cven
qarTvelebisagan aramxolod anbanis sistemas, aramed asoebis moxazulobasac
visesxebT, sruliad Tavisuflad SevqmniT sirTuleebs, romlebic miT ufro
iqneba sagrZnobi, rac wera-kiTxvis codna kavkasiaSi gavrceldeba~1436. amrigad,
kavkasiis mTis udamwerlobo xalxebisaTvis damwerlobis Seqmna emsaxureboda
ara kulturul, aramed politikur miznebs – gaeadvilebina mTielebisaTvis
rusuli enis Seswavla da, saboloo azriT, maTi asimilacia. amitom miCneul
iqna, rom kavkasiis mTis xalxTa enebisaTvis, da maT Soris afxazurisaTvis,
mizanSewonili iyo rusuli anbanis (grafikis) gamoyeneba garkveuli
cvlilebebiT.
1861w. TbilisSi Seiqmna specialuri komisia cnobili numizmatisa da siZ-
veleTa mkvlevaris, mefis armiis general-leitenantis, i. barTolomeis
xelmZRvanelobiT, romelic Seudga muSaobas afxazuri damwerlobisa da
saanbano wignis Sesadgenad. komisiis SemadgenlobaSi Sediodnen d.furcelaZe,
mRvdeli v.trirogovi, afxazeTis mkvidrni: mRvdeli ioane gegia, praporSiki
giorgi qurcikiZe, aznauri simon eSba, romlebmac icodnen afxazuri, qarTuli
da rusuli enebi. 1862 wlidan p. uslaric Seudga afxazuri enis Seswavlas. sul
mokle xanSi p.uslari gaerkva am enis struqturaSi da imave 1862 wlis maisSi
TbilisSi gamosca monografia ,,afxazuri ena~, romelsac erTvoda mis mier
rusuli grafikis safuZvelze Sedgenili afxazuri anbani.
1434 . wm. mRvdelmTavari gabrieli da afxazeTi. Semdg. j. gamaxaria. Tb., 2007, gv. 124, 200-204.
1435 . . . . , gv. 16-17.
1436 . . . . ..., gv. 48-49.
280
afxazur anbanSi yovelgvari cvlilebis gareSe Sevida rusuli anbanis 24
aso-niSani (19 Tanxmovani da 5 xmovani), romlebic orive enisaTvis saerTo
fonemebs aRniSnavda; danarCeni specifikuri fonemebis gamosaxatavad
gamoyenebuli iyo rusuli anbanis aso-niSnebi garkveuli cvlilebebiT. garda
amisa, zogierTi aso-niSani nasesxebi iyo sxva anbanebidan (qarTuli, laTinuri,
berZnuli, slavuri). mogvianebiT, rodesac kavkasiis saswavlo olqis saolqo
inspeqtorma m. zavadskim 1887w. p.uslaris ,,afxazuri ena~ stamburi wesiT
gamosca, afxazuri anbanidan amoiRo mis mier nasesxebi qarTuli asoebi: w,W,j.
amdenad, man es sami qarTuli aso-niSanic ver aitana afxazur anbanSi.
TiTqmis imavdroulad i.barTolomeis komisiamac daasrula muSaoba afxazur
saanbano wignze da anbanze, romelSic gamoyenebuli iyo qarTuli grafika.
Tumca, sabolood, komisia im daskvnamde mivida, rom p.uslaris mier Sedgenili
anbani ufro Seesabameboda afxazuri enis bgerebs. rogorc Cans, komisiis am
gadawyvetilebaSic Sorsmimavali politikuri zraxvebi imaleboda. cnobili
qarTveli moRvawe n.janaSia amis Taobaze werda, rom ruseTis xelisufleba
Seecada, bolo moeRo im mcireodeni naSTisaTvisac ki istoriuli kavSirisa,
romelic saukuneebis manZilze akavSirebda afxazebsa da qarTvelebs da am
miznis misaRwevad gamoiyenes iseTi sasiamovno da kulturuli movlena,
rogoric aris damwerlobis Seqmna afxazur enaze. qarTul asoebsac Seswames
politikuri arasaimedooba da qarTuli anbani uaryofil iqna1437.
afxazuri damwerlobis Seqmna emsaxureboda qarTuli samyarosagan afxazTa
Camocilebisa da maTi garusebis mizans, Tumca politikuri mizandasaxulobis
miuxedavad, es iyo mniSvnelovani kulturul-istoriuli movlena afxazi
xalxis cxovrebaSi1438. realurad xelisuflebas afxazuri enis bedi ar
ainteresebda, radgan misi adgili rusul enas unda daekavebina.Pp.uslari
gulaxdilad aRniSnavda, rom ,,...tuzemcebis damwerloba unda emsaxuros
mxolod imas, rom maT gauadvildeT rusuli enis Seswavla. TavianTi
mdgomareobis gamo maT damoukidebeli literaturis Seqmna ar SeuZliaT da igi
arc arasodes eqnebaT~1439. afxazuri damwerlobis Seqmna rom emsaxureboda ara
kulturul, aramed politikur mizans, amaze daufaravad werda mefisnacvlis
sabWos wevri e.veidenbaumi: ,,afxazuri ena, romelsac ar gaaCnia damwerloba da
literatura, ra Tqma unda ganwirulia gasaqrobad ase Tu ise axlo momavalSi.
sakiTxi isaa, romeli ena Secvlis mas. albaT, mosaxleobaSi kulturuli
ideebisa da cnebebis gamtareblis roli unda Seasrulos ara qarTulma, aramed
rusulma enam. amitom mimaCnia, rom afxazuri damwerlobis damkvidreba
TviTmizani ki ar unda iyos, aramed eklesiisa da skolis meSveobiT qarTuli
enis gamoyenebis dasustebisa da saxelmwifo eniT misi TandaTan Secvlis
saSualeba~1440.
i.barTolomeis komisiam didi muSaoba gaswia afxazuri saanbano wignis
Sesadgenad. komisiis muSaobaSi monawileoba miiRes cnobilma afxazma
moRvaweebma k.SarvaSiZem da gr.SarvaSiZem. saanbano wigns safuZvlad daedo
p.uslaris anbani, romelmac garkveuli cvlileba ganicada, da afxazuri enis
abJuuri dialeqti. 1865w. TbilisSi gamovida ,,afxazuri saanbano wigni~, romelic
praqtikulad gamouyenebeli darCa. carizmi cdilobda mosaxleobisaTvis pirvel
rigSi saeklesio literatura miewodebina misTvis yvelaze ufro gasageb
mSobliur enaze. 1866w. TbilisSi kidev erTi wigni gamovida afxazur enaze:
,,kavkasiaSi marTlmadidebeli qristianobis aRmdgenelma sazogadoebam~ gamosca
1437 . hamuT-bei. Wreli SeniSvnebi afxazTa da afxazeTis Sesaxeb, mexuTe werili. _ droeba, 1909, noember-
dekemberi.
1438 . T. gvancelaZe, m. tabiZe, r. Serozia, r. Wanturia. RvTismsaxurebisa da sasuliero ganaTlebis ena,
rogorc rusifikatoruli politikis ganxorcielebis saSualeba. _ qarTveluri memkvidreoba, V, quTaisi 2001,
gv. 101-102.
1439
. Ш. Д. Инал-Ипа. Страницы абхазской литературы. Сухуми,1980,gv. 23.
1440 . . . . . , 1970, gv. 96.
281
,,mokle wmida istoria~, romelic rusulidan i.gegiam, g.qurcikiZem, d.marRaniam
Targmnes. magram 1866 wlidan carizmis mier afxazebis mimarT dakavebulma
poziciam afxazuri damwerlobis ganviTarebaSi uaryofiTi roli Seasrula.
1868w. ,,kavkasiaSi marTlmadidebeli qristianobis aRmdgeneli sazogadoebis~
sabWom afxazuri ena miiCnia ,,imdenad Cvil da ganuviTarebel~ enad, rom masze
yovelgvari Targmanis mcdeloba Sewyda1441.
afxazTa sazogadoebis zedafena, romelsac usityvod mihyveboda xalxis didi
nawili, jer kidev qarTuli orientaciisa iyo, rac kargad Cans afxazeTisa da
samurzayanos Tavadaznaurobis deputatTa 1870w. 23 martis moxsenebiTi
baraTidan wodebriv-saadgilmamulo komitetis Tavmjdomaris, general-
leitenant d.sviatopolk-mirskisadmi. mas xels awerdnen b.emuxvari, m.marSani,
t.marRani, k.inal-ifa. afxazi xalxis warmomadgenlebs afxazeTi saqarTvelos
ganuyofel nawilad miaCndaT. isini xazs usvamdnen afxazTa da qarTvelTa yofa-
cxovrebisa da tradiciebis, istoriuli bedis erTianobas.
288
saukeTeso adgilebi SeiZina. es bunebiT uxvad dajildoebuli nawili afxazeTisa
moskovel da peterburgel jibesqelTa xelSia ukve. midixar da misdev am napirs:
aq baRia, saxelad ,,otradnoe”, iq ,,sCastie”, fexs moinacvleb, `lubovs” anda
,,druJbas” miadgebi. maTi uwindeli patronebi afxazebi ki xelcarielni darCnen:
rac fuli aiRes, moexarjaT, mamulic xelidan gamouZvraT...”1477
mxaris eTnikuri Semadgenlobis radikaluri cvla TvalsaCinod aisaxa
afxazeTis geografiul saxelwodebaTa transformaciaSi. toponimikis cvlas 1864
wlidan dRemde specialistebi xuT etapad yofen. pirveli etapi ganxorcielda
1864 -1918 wlebSi.1478 yvela etaps erTi saerTo niSani hqonda: erTdroulad didi
raodenobiT uqmdeboda istoriuli geografiuli saxelebi da maT nacvlad
inergeboda sxva, ucxo enisaTvis, ZiriTadad rusulisaTvis damaxasiaTebeli
stilis toponimia. umetes SemTxvevaSi istoriuli toponimebis Canacvleba
romanovebis samefo saxlis warmomadgenlebis, rusi samxedro Cinosnebisa an sxva
moxeleebis pativsacemad xdeboda. magaliTad, 1914 wels Sedgenili soxumis olqis
dasaxlebuli punqtebis im siaSi, romelic daculi iyo afxazeTis saxelmwifo
istoriul arqivSi da Seicavda 213 msxvili soflis saxels, ar aris
warmodgenili gagris zonis dasaxlebuli punqtebi, vinaidan es mxare 1904 wels
carizmis damqaSebma TviTneburad miuerTes Savi zRvis gubernias. am 213 soflidan
axali rusuli, anda rusificirebuli saxeli aqvs 33 sofels. esenia: baklanovka,
beloreCenski, vesioloe, petrovskoe, aleqsandrovskoe, andreevskoe, vasilevka,
voroncovka, mixailovskoe, naa-armianskoe, olginskoe, vladimirovka, da a.S.1479
rogorc vxedavT, toponimTa cvla ucxo ar iyo afxazeTisaTvis da asaxavs
caristuli imperiuli reJimis mier winaswar dagegmil koloniur da enobriv
politikas.
separatistebi cdiloben, Seqmnan STabeWdileba, rom qarTvelebi ukve im
periodSi ayalibebdnen ,,imperiul Segnebas” da axalisebdnen Tanamemamuleebs
,,xelSi CaegdoT” afxazebis miwebi.1480 maT ar surT gaixsenon, rom imJamad
saqarTvelo TviTon imyofeboda kolonializmis marwuxebSi, misi ena da
tradiciebi yoveldRiurad fexqveS iTeleboda rusi kolonizatorebis mier. aseT
viTarebaSi qarTveli eri ar iyo da arc SeiZleba yofiliyo imperiuli
cnobierebis matarebeli.
carizmis mcdelobis miuxedavad, me-19s-is 80-ian wlebSi da Semdegac
afxazeTSi qarTveloba ricxobrivad umravlesobas warmoadgenda. statistikuri
cnobebi muTiTeben, rom 1880 wels soxumis olqSi qarTvelebi wamyvani eTnikuri
jgufia. amaze metyveleben germaneli eTnografis n. zaidlicis monacemebic.1481
gansakuTrebiT sainteresoa afxazeTSi XIX saukunis bolos mosaxleobis eTnikuri
Semadgenlobis statistika. is yvelaze kargad uCvenebs, Tu romel eTnoss ekava
wamyvani adgili mosaxleobis saerTo struqturaSi.
rogorc cnobilia, 1897 wels ruseTis imperiaSi Catarda mosaxleobis
pirveli sayovelTao aRwera. misi monacemebiT, afxazeTSi sul cxovrobda _ 106
179 kaci,1482 q.soxumis mosaxleoba Seadgenda 7 998 kacs.1483 soxumis olqis
mosaxleobidan qarTveli iyo 25 873 kaci, rusebi _ 5 135, Cerqezi _ 58 715, somxebi
_ 6 552, berZnebi _ 5 393, germanelebi _ 406, danarCeni _ 4 105 kaci.1484 rac Seexeba
1477. j. gamaxaria. qarTul afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 17.; ix r. Wanturia. saxalxo
ganmaTavisuflebeli moZraoba afxazeTSi XIX saukunis II naxevarsa da XX saukunis dasawyisSi (1864-1905 ww.) .
Tb., 2006.
1478 . T. gvancelaZe. toponimTa masobrivi cvla afxazeTSi 1864 wlis Semdgom. - iberiul-kavkasiuri
enaTmecniereba, t. XXXIV. Tb., 2000, gv. 45.
1479 . iqve, gv. 47.
1480 . . . , . . . , gv. 261.
1481
.Дж. гамахариа, Б. Гогиа. dasax. naSromi, gv. 352.
1482 . 1897 . LXVI, ... 1905, gv. V.
1483. iqve.
1484. iqve, gv. 88-93. ix. agreTve iqve, gv. 3.
289
afxazebs (afsuebs), am dokumentSi isini calke eTnikur jgufad gamoyofili ar
arian, mxolod aRniSnulia, rom mTel quTaisis guberniaSi gamovlinda 60
sxvadasxva enobrivi jgufi da maT Soris 59 469 kaci afxazurenovani
mosaxleoba.1485
1897 wlis aRweraSi samurzayanoelebi Segnebulad miaTvales mTielebs,
riTac mizanmimarTulad gaayalbes realuri eTnikuri suraTi. Sedegad miiRes
gazrdili ricxovnoba afxazebisa. aseve samurzayanoelTa xarjze `win wamowies~
afxazebis kulturuli mdgomareoba (wera-kiTxvis mcodneTa ricxvi,
mRvdelmsaxurTa raodenoba da a.S.). am statistikasTan winaaRmdegobaSi modis
quTaisis gubernatoris T. gerSelmanis monacemebi, romelTa mixedviT XIXs.
bolos afxazeTSi mxolod 2 afxazi mRvdeli moRvaweobda, da es maSin, rodesac
1897 wlis aRweris mixedviT soxumis olqSi marTlmadidebeli samRvdeloebisa da
maTi ojaxis wevrebis saerTo raodenoba iyo _ 801, maT Soris afxazi _ 102, 333 _
qarTveli, 226 rusi (ukrainelebTan da belorusebTan erTad) da a.S. rogorc
gamoikveTa, erT SemTxvevaSi _ 102 afxazia dasaxelebuli, meore SemTxvevaSi ki _
2. SeuZlebelia ori afxazi mRvdlis ojaxis wevrebis saerTo raodenoba
yofiliyo 102. mizezi msgavsi Seusabamobebisa samurzayanoelebis afsua-afxazebad
gasaRebis mcdelobaSi mdgomareobda.
arsebobs SedarebiT gviandeli statistikac. rogorc soxumis olqis ufrosi,
Tavadi l. jandieri episkopos kirionisadmi gagzavnil depeSaSi miuTiTebs, 1906
wels soxumis olqSi cxovrobda 3 419 suli rusi (orive sqesis), afxazi _ 40 978,
megreli _ 9 037, samurzayanoeli _ 44 623, guruli _ 56, qarTveli _ 60, imereli _
53, berZeni 4 946, somexi _ 6 313, Turqi _ 935, sparsi _ 17, estoneli _ 299,
latvieli _ 48, bulgareli _ 230, moldaveli _ 254, osi _ 2, leki _ 9, albaneli
_ 12, TaTari _ 2, poloneli _ 8, frangi _ 5, Cexi _ 3, avstrieli, germaneli _ 5.1486
yvela zemoTmoyvanili statistikuri monacemi aSkarad miuTiTebs, rom XIX-XX
saukeneebis mijnaze afxazeTSi ZiriTadi, wamyvani eTnosi iyo qarTveli.
socialur-ekonomikuri mdgomareoba. afxazeTi XIX saukunis 80-90-ian
wlebSi ekonomikuri TvalsazrisiT ZiriTadad agraruli kuTxe iyo. afxazi
Tavadebi _ SarvaSiZeebi, inal-ifebi, marSaniebi, anCabaZeebi, emuxvarebi, CiCbebi,
marRaniebi da a.S. sxvadasxva sididis mamulebs flobdnen. miuxedavad imisa, rom
afxazeTSi feodalizmi kudSekvecili, primitiuli iyo, glexs mainc evaleboda
gadaexada gansazRvruli gadasaxadi Tavadis sasargeblod.1487
afxazeTSi SedarebiT sustad iyo ganviTarebuli mevenaxeoba, abreSumis
warmoebas ki aq XIX saukunis 50-60-iani wlebidan Caeyara safuZveli.1488 XXs-is
dasawyisidan am dargis ganviTareba Seferxda. Tumca adamianebis garkveuli
jgufi maqsimalurad cdilobda meabruSumeobis farTod daenergvas
mosaxleobaSi. magaliTad, afxazeTSi cnobilma sazogado moRvawem anTimoz
juRelma aswavla soxumelebs abreSumis Wiis movla.
afxazeTis sazogado moRvaweni cdilobdnen glexebisaTvis soflis meurneobis
gaZRolis progresuli meTodebis gacnobas. mosaxleobisaTvis agronomiuli
daxmarebisa da sasoflo-sameurneo codnis miRebis mizniT 1898 w-dan Camoyalibda
soxumis soflis meurneobis sazogadoeba, romelsac Tavisi ganyofileba hqonda
gudauTaSi da romelmac 1903w. daiwyo sakuTari beWdviTi organos gamocema
danarTiTurT.1489 amave wlis 19 dekembers gagraSi princ aleqsandre
1503 . v. zuxbaia. soxumi. Tb., 1997, gv. 138; 50 . , 1971, gv. 26..
1504 . wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 144..
1505 . iqve, gv. 145..
1506
. j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 598-601..
1507 . iqve, gv. 600..
1508 . z. papasqiri. narkvevebi..., nakveTi I., gv. 228..
1509 . ix. a. nodia. werili afxazeTidan. - iveria, 1902, 29 marti.
1510 . wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 385-391.
1511 . wminda mRvdelmTavari gabrieli da afxazeTi, Ggv. 64, 631-632.
293
mmarTveli; am Tanamdebobaze igi faqtobrivad 1887 wlis 15 Tebervlamde
rCeboda.
2. genadi (pavlinski) - dainiSna 1886w. 29 noembers, ikurTxa imave wlis 28
dekembers; 1889 wlis 31 marts gardaicvala axal aTonSi.
3. aleqsandre (xovanski), 1889w. 24 maisi _ 1889w. 12 Tebervali.
4. agafodori (preobraJenski) _ 1891w. 2 marti _ 1893 w. 17 ivlisi.
5. petre (drugovi) _ 1893w. 21 agvisto _ 1895w. 28 ianvari.
6. arseni (izotovi) _ 1895w. 2 Tebervali _ 1905w. 26 marti.
7. serafime (CiCagovi) _ 1905w. 27 marti _ 1906w. 3 Tebervali.1512
maT Soris, rogorc aRiniSna, gamoirCeoda episkoposi arseni _
arqireaqcioneri da Sovinisti. mas ise sZulda qarTvelebi da qarTuli ena, rom
1897 wlidan misi brZanebiT, eparqiaSi qarTul enaze Sesrulebuli
RvTismsaxureba ar axsovdaT. manve 1901w. 20 oqtombers uwmindesi sinodis winaSe
aRZra Suamdgomloba misadmi rwmunebuli eparqiis saqarTvelos
saegzarqososagan gamoyofisa da misTvis TviTmdgomi eparqiis statusis
miniWebis Sesaxeb. Suamdgomlobis safuZvlad ki is asaxelebda imas, TiTqos
soxumis eparqiaSi ZiriTadad afxazuri da rusuli mosaxleobaa da maT
araviTari tomobrivi kavSiri ar hqondaT saegzarqosoSi Semaval sxva
eparqiebTan; gamoyofis aucileblobas, arsenis mtkicebiT, marTvis mouxerxebeli
sistemis arsebobac ganapirobebda.
soxumis episkoposma imavdroulad mTavarmarTebel g.golicinsac mimarTa. igi
daeTanxma arsenis mosazrebebs da sinodis ober-prokuror k.pobedonoscevs am
Temaze 1901w. 15 dekembers werili gaugzavna.1513 uw. sinodma ep. arsenis
Suamdgomloba mTavarmarTeblis werilTan erTad 1902w. 4 ianvars daskvnisaTvis
saqarTvelos egzarqos aleqsis gadmougzavna. is ZiriTadad daeTanxma
warmodgenil dokumentebSi gaJRerebul mosazrebas, ep. arsenis argumentebs da
soxumis eparqiis yubanis olqTan SeerTebis axali gegma wamoayena, rasac mxari
g. golicinmac dauWira.
rusuli saero da sasuliero xelisufleba soxumis eparqiis saqarTvelos
saegzarqososagan gamoyofas da yubanis olqTan gaerTianebas, afxazeTis
mosaxleobis rusul masaSi gaTqvefis, qarTvelTa da afxazTa asimilaciis
mizniT gegmavda. am ganzraxvas araferi hqonda saerTo marTlmadideblobis
interesebTan.
1903 wlis oqtomberSi gavrcelda informacia, rom soxumis eparqia ukve
Camoaciles saqarTvelos saegzarqosos da uSualod sinods dauqvemdebares.
savaraudod, soxumis eparqiis gamoyofis Taobaze peterburgSi gadawyvetileba
miRebuli iyo, magram uwmindesi sinodi misi gacxadebisaTvis xelsayrel moments
eZebda. winarevoluciuri da miT umetes revoluciis aRmavlobis periodi
namdvilad ar iyo soxumis eparqiis saqarTvelos saegzarqososagan gamoyofis
gamocxadebisaTvis saukeTeso dro. Seqmnilma politikurma viTarebam uwm.
sinodi aiZula, uari eTqva saboloo gadawyvetilebis miRebaze, Tu ukve
miRebuli gadawyvetilebis ganxorcielebaze.1514
rusi episkoposebis politika Sors gamiznuli da veraguli iyo. maT surdaT
Zaladobis gziT sabolood ganedevnaT afxazeTidan istoriulad damkvidrebuli
wesi - RvTismsaxurebis aRsruleba qarTul enaze, SeecvalaT is slavuri
liturgiiT da amiT sulier sferoSi gadaulaxavi ufskruli SeeqmnaT qarTul-
afxazuri urTierTobisaTvis. soxumis eparqiis saqarTvelos saegzarqososagan
gamoyofa ki, maTi azriT, daaCqarebda mxaris asimilacias.
1515 . Kk. toliaSvili. ruseTis sinodis saeklesio politika afxazeTsa da Sida qarTlSi (XIX saukunis 80-
iani _ 1917ww.), sakand. dis. Tb., 2005. gv. 35.
1516 . iqve, 35.
1517 . . . , gv. 55. ix. g. rogava. qarTvelTa sasuliero moRvaweoba XIX saukunis afxazeTSi.
Tb., 2002. gv. 34.
1518 . Первая всеобщая перепись..., gv. 86-87.
1519 . . . , gv. 190-191. ix. . - . . . 1965. gv. 505.
1520 . . . . , 1977, gv. 6-8; ix. wminda
mRvdelmTavari gabrieli da afxazeTi, gv. 45-57.
1521 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 523.
1522 . z. papasqiri. narkvevebi..., nakveTi I, gv. 228.
295
marTlmadideblur aRmsareblobas, magram qarTuli saeklesio tradiciebi kvlav
Zlieri iyo afxazeTis mTel rig regionebSi. mosaxleobaSi gansakuTrebul
ukmayofilebas iwvevda rusul enaze wirva-locva. ai, ras werda imJamindeli
korespodenti: ,,gudauTSi aris eqvsasi mcxovrebi, amaTgan rusi da somexi
ormocdaaTamde iqneba, danarCeni yvela qarTvelia. amden qarTvels aTi weliwadi
iqneba qarTuli wirva-locva ar mousmenia. monatrebuli varT Cveneburs galobas,
mSobliur xmebs. umetesobas ar gvesmis rusuli anda slavianuri, wirva-locvac
xom aravis esmis CvenTagan. amnairad vitanjebiT amdeni mosaxle kaci, dids madls
gvizamdnen, Tu umaRles mTavrobis yuramde miitandnen Cvens gaWirvebas”1523.
xelisuflebas kargad esmoda, rom mTavr dabrkolebas mxaris garusebaSi
qarTuli samRvdeloeba warmoadgenda, radgan maT xelSi isev rCeboda eklesia da
skola. amitomac cdilobda maT warTmevas qarTuli samRvdeloebisaTvis. am
mizniT mefis xelisufleba mniSvnelovan RonisZiebebs atarebda mTeli XIX
saukunis ganmavlobaSi.1524
aseve gansakuTrebuli RonisZiebebi gatarda afxazeTSi qristianobis
aRsadgenad, rac ruseTs sakuTari kolonialisturi interesebidan gamomdinare
sWirdeboda. Tu carizmi SeZlebda afxazeTis mosaxleobis, maT Soris afxazebis,
eklesiis meSveobiT rusifikacias, mas mniSvnelovnad gauadvildeboda am
teritoriis inkorporireba. saeklesio-samrevlo skolebi, rogorc dasturdeba,
maTi mniSvnelovani iaraRi gaxda am saqmeSi. samrevlo skolebSi axalgazrdoba
unda aRzrdiliyo rusuli marTlmadidebluri tradiciebis SeTviseba-gaTavisebis
safuZvelze. irkveva, rom 1900 wlisaTvis ruseTis eklesia kidev ufro
intensiurad cdilobda ganaTlebis seqtorze monopoliis mopovebas. am saqmeSi
garkveuli wvlili Seitana ,,kavkasiaSi marTlmadideblobis aRmdgenelma
sazogadoebam”, romelmac garkveuli dadebiTi roli Seasrula qristianobis
aRdgena-damkvidrebaSic. misi finansebiT da ZalisxmeviT afxazeTSi aSenda
araerTi eklesia, gaixsna saeklesio-samrevlo skolebi. XX saukunis dasawyisSi
afxazeTis teritoriaze SeimCneva samrevlo skolebis mSeneblobis
intensifikacia.1525
mefis xelisufleba didad ar zrunavda afxazeTis samrevlo skolebis
pedagogiuri kontingentis profesiul srulyofaze. arsebobs cnobebi, rom
zogierT samrevlo skolaSi pedagogebad dauniSnavT yofili straJnikebi da
gudauTis 2 - klasiani samrevlo skolis kursdamTavrebuli axalgazrdebi im
motiviT, rom ,,afxazuris swavleba SeuZliaTo”.1526
ar SeiZleba, ar davinaxoT, rom ruseTis reaqciulma sasuliero pirebma
garkveul warmatebebs miaRwies afxazebSi antiqarTuli fsiqozis dasanergad.
pirvel rigSi, es gamovlinda samrevlo skolebidan qarTuli enis totalur
gandevnaSi. XIXs. 90-iani wlebis meore naxevarSi qarTuli ena gandevnes afxazeT-
samurzayanos skolebidan da wirva-locvis qarTulad Sesrulebac akrZales.1527
imavdroulad akrZaluli iyo afxazuri enis gamoyenebac am enis
`ganuviTareblobis~ motiviT. es ki imas niSnavs, rom afxazur mosaxleobas Tavs
axvevdnen rusul enas samrevlo skolebSi da slavur enas – eklesiaSi, rac maTi
saboloo garusebis safuZvels qmnida. aseTi viTareba ki patrioti pedagogebis
seriozul ukmayofilebas da protests iwvevda.
ganaTleba. ruseT-TurqeTis 1877-1878 omis Sedagad dazianda an ganadgurda
afxazeTis skolebis didi nawili. omis dasrulebis Semdeg TandaTan daiwyo maTi
aRdgena da saswavlo procesis ganaxleba. 1880 wlis monacemebiT, afxazeTis
296
skolebSi 190 qarTveli da 36 afxazi swavlobda.1528 carizmis moxeleebma ukve
moicales ganaTlebis sferoSi ufro energiuli qmedebebisaTvis, raTa mxaris
garusebisaTvis skolebis saxiT ufro moqnili da efeqturi meqanizmi SeeqmnaT.
1884 wlis 13 ivniss imperatorma daamtkica saeklesio-samrevlo skolebis wesdeba,
xolo 1885 wels marTmadideblobis aRmdgeni sazogadoebis saeklesio-samrevlo
skolebi samrevlo skolebad gadakeTda.1529
XIX saukunis dasasruls afxazeTis mosaxleobis ZiriTadi nawili wera-
kiTxvis ucodinari iyo, ganaTlebuli mosaxleobis raodenoba soxumis olqSi 9,7
%-s Seadgenda, xolo qalaq soxumSi _ 41,7 %-s.1530
aRsaniSavia, rom am periodSi umaRlesi da teqnikuri ganaTleba afxazeTis
soflis mosaxleobaSi arcerT kacs ar hqonda; umaRlesi ganaTleba ar hqondaT
soxumis olqSi mcxovreb kazakebsa da sxva ucxoel axalmosaxleebsac.1531
afxazeTSi mosaxleobis am kategoriidan mxolod qalaq soxumSi aRmoCnda 3 kaci,
romelsac saSualospecialuri ganaTleba hqonda, xolo mTlianad olqSi am
fenebidan 32 kaci da 36 qali iyo saSualo ganaTlebiT.1532 odnav gansxvavebuli
mdgomareoba dafiqsirda soxumis olqis Tavadaznaurobisa da Cinovnikebis
ojaxebSi. am socialur kategoriaSi wera-kiTxvis mcodne iyo 1653 kaci, wera-
kiTxvis ucodinari _ 3574 kaci.1533 umaRles saswavleblebSi ganaTleba miRebuli
hqonda 35 kacs, specialuri teqnikuri ganaTlebiT iyo 7 kaci, saSualo
specialuri ganaTleba hqonda 20 kacs, saSualo ganaTleba ki _ 275.1534
ganaTlebis mxriv savalalo mdgomareoba Seiqmna soxumis olqis sasuliero
da sazogadoebis sxva fenebSic. gazeT ,,saxalxo furcelSi” Tedo saxokia
fsevdonimiT ,,soxumeli” xazgasmiT miuTiTebda: ,,samwuxaroa is faqti, rom dRemde
am niWier xalxis, rogoric afxazebi arian, SvilTagan umaRlesi saswavlebeli
aravis daumTavrebia”.1535 aqedan gamomdinare, ganaTlebas da saganmanaTleblo
politikas saqarTvelos am kuTxisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda.
es iyo Sedegi erTiani qarTuli saxelmwifos daSlis, istoriuli
bedukuRmarTobis, gareSe mtrebis ganuwyveteli eqspansiisa, ris gamoc
sagrZnoblad Seferxda saqarTvelos kulturuli ganviTareba. yovelive aman
regionSi seriozulad Seasusta qristianuli tradiciebi, gaaZliera mahmadis
rjuli da warmarTobac. am mdgomareobidan gamosavali ori iyo: an afxazeTi
daubrundeboda mama-papaTa kulturul faseulobebs _ saerTo qarTul
qristianul-marTlmadideblur kulturul samyaros, an daadgeboda ruseTis mier
Tavs moxveul ZalmomreobiT kulturul cxovrebas, romlis Sedegi rusul
kulturul sivrcesTan SeerTeba da sabolood rusifikacia iqneboda.
aSkaraa, rom carizmi, Tavisi koloniuri pilitikidan gamomdinare,
saqarTvelos am kuTxeSi ganaTlebis qarTul sistemas ar Seqmnida.1536 misi
globaluri politikuri amocana strategiulad mniSvnelovan geopolitikur
sivrceSi aqtiur rusifikacias gulisxmobda, rac rusuli ganaTlebis sistemis
yovelmxrivi kultivirebis safuZvelze SeiZleboda mxolod momxdariyo. amitomac
es politika ZiriTadad ganmsazRvreli iyo XIX saukunis bolodan 1917 wlamde.
1880 wlidan 1905 wlamde afxazeTSi gaixsna 86 skola, aqedan
marTlmadideblobis aRmdgeni sazogadoebis xaziT sami _ moqvSi, aWandarasa da
298
naTesaoba rogorc esTetikuri, ise Tematuri, ideuri da religiuri
TvalsazrisiT. sainteresoa is faqti, rom ungrelma mxatvarma mixail ziCim
swored g.SarvaSiZe gamoiyena naturad `vefxistyaosnis~ gmiris avTandilis saxis
Seqmnisas.
aRsaniSnavia aseve konstantine giorgis Ze SarvaSiZis (1813-1883ww.), daviT
Cqotuas, aleqsandre grigolis Ze SarvaSiZis (1855-1932ww.)1544 mamuliSviluri
SemarTeba, maTi brZola ruseTis mcdelobis winaaRmdeg Rrma da gadaulaxavi
ufskruli Seeqmna qarTul-afxazur urTierTobaSi.
didi popularobiT sargeblobda afxazeTSi saqarTvelos ugvirgvino mefe _
ilia WavWavaZe. 1903 wlis 22 maiss ilia stumrobda soxums. aq is gagridan
Camovida, sadac princ a.oldenburgelis miwveviT imyofeboda.1545 soxumis
mosaxleoba aRfrTovanebiTa da didi siyvaruliT Sexvda mgosans. mas ori
Tanamgzavri axlda: al. orbeliani da dimitri ColoyaSvili.1546 ai, ras werda
gazeTi ,,iveria~: `22 maiss, saRamoze soxumis `bulvarSi~ saseirnod gamosuls
xalxSi gaisma mxiaruli CurCuli: `ilia Camosula, ilia gvewvia~, da TiTiT
uCvenebdnen erTmaneTs baRSi moseirne Cvens saxelovan mgosans ilia WavWavaZes...
...yvelas undoda axlo daenaxa es sasiqadulo mamuliSvili saqarTvelosi,
yvela natrobda misi xmis gagonebas da fexakrefiT misdevda~.1547
qarTul-afxazurma inteligenciam _ ivane miminoSvilma, T.saxokiam, s.Turqiam,
a.Cukbarma, e.gabuniam, maSo anCabaZem (Salva dadianis da), g.norakiZem da sxvebma
ilias gulTbili Sexvedra mouwyves da 24 maiss sazeimo sadilic gaumarTes,
romelic moewyo aleqsandre da ivane SarvaSiZeebis baRSi. gaiSala mdidruli
tradiciuli qarTul-afxazuri sufra, tkbili simRerebiT, Tvalwarmtaci
gulTbili sadRegrZeloebiT. ilias dinjad warmouTqvams Semdegi sityva: ,,me Cemi
amxanagebis magier da CemTavad dids madlobas mogaxsenebT am gadametebuli
pativiscemisagan da RmerTsa vTxov, gixsnaT Tqven im saSineli gansacdelisagan,
romelic me sulTamxuTaviviT TvalT ametuza, roca aqauroba daviare da
davaTvaliere.
dRes aqamomde am mSveniers afxaz-qarTvelTa miwa-wyals xmliT vinaxavdiT
da, asea Tu ise, SevinaxeT kidec. dRes xmali qarqaSSi Caego. dRes sxva mteri
modis, rogorc vxedav, ise guldagul da pirdapir ki ara, rogorc patiosani
xmali, aramed Cumad, qurdulad, rogorc macduri da mparavi. igi mteri fulia,
gaiZvera da mzaravi. igi RimiliT da alersiT mogeqcevaT da ise gamogacliT
xelidan am lamazs, turfas, mdidars qveyanas, rom pirvel xanSi iqneb
madlobelic gauxdeT.
kidev vityvi: RmerTma gixsnaT am saSineli macdurisagan, RmerTma hqnas da
Tamam xmlisagan uZlevelni ar iZlivneT mxdal da mSiSar fulisagan da
SeinarCunoT es qarTvelis sisxliT morwyuli mSvenieri qveyana Tqvenda
sadRegrZelod da Tqvenda SvilTa da axlobelTa sabednierod da
Tavmosawonad”1548.
sufra afxazur-qarTul simRerebsa da iSviaTi silamazis cekvebs SeumkiaT
Zuku loluas xelmZRvanelobiT. zeimi 6-7 saaTamde gagrZelebula.1549
XXs-is 80-iani wlebidan imperialisturi politika afxazeTSi gansakuTrebiT
gamkacrda. yvelaze mkafiod es ganaTlebis sferoSi igrZnoboda, rac skolebidan
qarTuli enis mTlianad gandevnasa da rusulis damkvidrebaSi gamoixata.
xorcieldeboda eklesiebis rusifikaciis procesi, saidanac aseve ganidevna ena
qarTuli, iniSnebodnen rusi mRvdelmTavrebi, aqtiurad daiwyo muSaoba afxazeTis
1564 . wm. mRvdelmowame kirion II da afxazeTi, gv.148. saTaTbiroSi stumrobamde, 1906w. 22 Tebervals,
episkoposebi kirioni da leonide (oqropiriZe) gatCinaSi Sexvdnen Tbilisis yofil gubernators, imperator
nikoloz meoris dedis kancelariis ufross, general g.d.SarvaSiZes. Seityo ra mizani qarTveli
mRvdelmTavrebis stumrobisa, generalma Tqva: `me TanaugrZnob avtokefalias, avtonomias~; Sexvedris
dasrulebis Semdeg ep. kirionma afxazeTis samTavro saxlis warmomadgeneli ase daaxasiaTa: `bevrisgan
gamigia, rom ServaSiZe ar aris guliT qarTvelio, magram es ciliswamebaa~ (iqve, gv. 118-119).
1565 . iqve, gv. 213.
1566 . j.gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 692; wm. mRvdelmowame kirion II da afxazeTi, gv.33,
305-307.
1567 . wm. mRvdelmowame kirion II da afxazeTi, gv. 268.
1568 . iqve, gv. 423-438.
304
i.vostorgovi1569, romlis ciliswamebebma didwilad ganapirobes 1907w. 24 ianvars
ep.kirionis soxumidan gawveva da wlebis ganmavlobaSi misi devna-Seviwroeba.
SemdgomSi soxumis kaTedris mmarTvelebad wm.sinodi mxolod rus
mRvdelmTavrebs niSnavda. 1907-1919ww. soxumis kaTedras marTavdnen: dimitri
sperovski (1907w. 25 ianvari _ 1911w. 25 ivlisi), andria uxtomski (1911w. 25 ivlisi
_ 1913w. 22 dekemberi), sergi petrovi (1913w. 22 dekemberi _ 1919w. 1 seqtemberi)1570.
rusi episkoposebi, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT ep. andrias liberalur-
farisevlur politikas, asimilatorul, erovnebaTaSorisi SuRlis gaRrmavebis,
qarTvelTa devnis politikas axorcielebdnen.
XXs. dasawyisidan aSkara iyo sazogadoebrivi cxovrebis gaaqtiureba.
demokratiuli fenebi cdilobdnen mosaxleobis erTferovani yofa ukeTesobisaken
SeecvalaT. am saqmeSi mniSvnelovan rols asrulebdnen TviTmoqmedi gaerTianebebi,
Tanamegobrobebi, saqvelmoqmedo organizaciebi, saTvistomoebi da sxv. aseTi
gaerTianebebis interesTa sferos warmoadgenda mrewveloba da soflis meurneoba,
sainvesticio politika, janmrTeloba, upovarTa da ltolvilTa daxmareba,
mosaxleobis dasvenebisa da kulturuli garTobis organizacia. yvelaze efeqturi
SedegebiT gamoirCeodnen ekonomikuri profilis gaerTianebebi.
gansakuTrebuli aqtiuroba Savi zRvis piras rkinigzis gayvanasTan
dakavSirebiT gamoikveTa. rkinigzas afxazeTisaTvis udidesi mniSvneloba hqonda,
amitomac bunebrivad Cans `kavkavis gzis sazogadoebis” wevrTa aqtivoba, rom mieRoT
mTavrobisagan misi gayvanis ufleba, rac moipoves kidec 1902wels.1571
jer kidev 1899w. dasawyisSi drandaSi daarsda `meabreSumeobis amxanagoba”,1572
1900w. soxumSi dafuZnda `kavkasiis sameurneo sazogadoeba” romlis wesdebac
daamtkica kavkasiis mTavarmarTebelma1573. amave periodSi drandaSi arsdeba `sasof-
lo-sameurneo sazogadoeba”,1574 1903w. Seiqmna `samurzayano-kodoris frinvelTa
gamSenebeli sazogadoeba”.1575 1911w. soxumSi Camoyalibda momxmarebelTa
sazogadoeba `solidaroba”, romelsac Tavisi wesdeba hqonda1576, Seiqmna aseve
`eqimTa sazogadoeba” da sxv.
1915w. daba oCamCiris mcxovrebni quTaisis gubernatoris winaSe Suamdgomloben,
daaarson `oCamCiris momxmarebeli sazogadoeba”.1577 amave wels sof.gudauTis
mcxovreblebma Suamdgomloba aRZres gubernatoris winaSe `sasoflo-sameurneo
sazogadoebis” daarsebis Sesaxeb1578. amave periodSi soxumSi moqmedebas iwyebs
samomxmareblo kooperatiuli sazogadoeba ,,patroni”.1579
sasoflo-sameurneo sazogadoebebis erT-erTi mimarTuleba iyo
pirveliUmsoflio omis mZime pirobebSi mosaxleobis sursaT-sanovagiT momarageba.
isini aarsebdnen sacxobebs, puris maRaziebs, fardulebs da a.S. 1915w.
samurzayanoSi gaxsnes kooperatiuli furne.1580 amave wlis miwuruls daba oCamCi-
ris mcxovreblebma daaarses `momxmarebelTa sazogadoeba”. igi daxmarebas uwevda
materialurad gaWirvebul xalxs. `es amxanagoba mxolod sami Tvea arsebobs da
1569 . 1906 w. martSi J. `kolokolSi~ (#45) ep.kirionis soxumSi daniSvnis winaaRmdeg i.vostorgovma
fsevdonimiT `rusi~ gamoaqveyna binZuri werili `Голос из Сухума~. maSin mas sakadrisi pasuxi gasca
arqinamdritma ambrosi xelaiam specialur werilSi `По поводу статьи «Голос из Сухума»~. masSi mocemulia
safuZvliani kritika rusifikatoruli politikisa saqarTveloSi, maT Soris afxazeTSi. i. vostorgovs
ekuTvnis kidev erTi paskvili ep. kirionis winaaRmdeg `Скоро ли конец~, romelic 1906 w. seqtemberSi J.
`kolokolma~ (#261) gamoaqveyna.
1570 . wm. mRvdelmTavari gabrieli da afxazeTi, gv. 672.
1571 . cnobis furceli, 1902. 27 ivnisi.
1572 . kvali, 1901. 25 Tebervali; ix. aseve: T. saxokia. Cemi saukunis adamianebi. Tb., 1984, gv. 52.
1573 . iveria, 1900, 28 maisi.
1574 . cnobis furceli, 1904, #2418.
1575 . iveria, 1903. 19 aprili.
1576 . saxalxo gazeTi, 1911 w, 26 ivlisi.
1577 . saqarTvelo, 1915, 12 qristeSobisTve.
1578 . saqarTvelo, 1916, 1 marti.
1579 . saqarTvelo, 1915, 3 noemberi.
1580 . saqarTvelo, 1915, 22 oqtomberi.
305
ukve kvalic daamCnia”,1581 - werda gaz. `saqarTvelo~.
afxazeTSi sakmaod warmatebuli iyo urTierTdamxmare, anu `saurTierTobo”
sazogadoebebi. misi pirveli xseneba 1900w. fiqsirdeba1582. 1904w. 14 dekembers soxumSi
akurTxes adgilobrivi saqvelmoqmedo sazogadoebis mier gaxsnili Ramis
TavSesafari. Ramis gaTevis garda gaWirvebulT aq SeeZloT Caisa da cxeli kerZebis
miRebac1583.
qvelmoqmedeba amxanagobebisa da sazogadoebebis muSaobis erT-erTi ZiriTadi
mimarTuleba iyo. afxazeTSi specialuri saqvelmoqmedo sazogadoebebi iqmneboda,
romelTa sawesdebo movaleobas Seadgenda upovarTa da miusafarTa materialuri
da sulieri daxmareba, aseve sxvadasxva profesiis adamianTa gaerTianeba.
magaliTad, soxumSi Sedga `urTierT Soris damxmare sazogadoeba”, romlis mizani
iyo, erT jgufad gaeerTianebina sxvadasxva profesiis adamiani, aRmoeCina wevrebisa
da maTi ojaxebisaTvis materialuri Tu sulieri daxmareba, gaeca sesxi. Tu am
organizaciis wevrs daiTxovdnen samuSaodan, sazogadoebas unda ezruna misi
dasaqmebisaTvis, miewodebina `gonieri da sasargeblo gasarTobi”. sazogadoebas
unda uzrunveleyo Tavisi wevrebis gonebrivi da zneobrivi ganviTarebisaTvis
saWiro pirobebi, roca maT amisaTvis eqnebodaT Tavisufali dro1584.
1908-1911 wlebSi soxumSi aseve funqcionirebda `Rarib moswavleTa damxmare
sazogadoeba”,1585 `WleqTan mebrZoli sazogadoeba” (romlis wesdeba mTavrobas 1904w.
daumtkicebia),1586 `qarTuli saskolo sazogadoeba”,1587 `afxazeTis saskolo
sazogadoeba”, 1588 `cecxlisagan damzRvevi saurTierTo sazogadoeba” 1589 da sxv.
gansakuTrebuli efeqturobiT gamoirCeoda qarTuli saqvelmoqmedo
sazogadoebis soxumis ganyofileba, romelic daarsda 1915 wlis noemberSi. igi
daxmarebas uwevda xelmokle ojaxebs. daarsebidan erTi Tvis ganmavlobaSi am
sazogadoebisaTvis daxmarebis saTxovnelad 166 ojaxs miumarTavs. mravalerovan af-
xazeTSi paralelurad moqmedebdnen sazogadoebebi erovnuli niSniT. magaliTad,
arsebobda berZnebis1590, somxebisa da rusebis (WeSmarit rusTa kavSiri)
sazogadoebebi1591. am ukanasknelis moRvaweoba gamoirCeoda antiqarTuli
saqmianobiT.
soxumSi funqcionirebdnen `filarmoniuli sazogadoeba”,1592 `saxalxo
universitetis sazogadoeba”, romelic 1908 wels daarsda. moqmedeba daiwyo
saxalxo universitetma, romlis kursebze 30-40 kaci iricxeboda; swavla rusul
enaze mimdinareobda1593. soxumSi gaixsna dramatuli xelovnebis moyvarulTa wre,
romelsac Tavisi wesdebac hqonda1594. 1911 wels mas saxalxo universitetis
sazogadoebasTan SeerTebac ki ganuzraxavs1595.
saqvelmoqmedo sazogadoebebi da gaerTianebebi yuradRebas uTmobdnen
mosaxleobis ganaTlebas da kulturul dawinaurebas. am mxriv gansakuTrebuli
Rvawli `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoebas” miuZRvis. am
organizaciis soxumis ganyofilebis pirveli kreba 1909 wlis 17 maiss iqna
mowveuli1596. Tumca manamdec igi aqtiurad iyo Cabmuli afxazeTSi kulturisa da
308
skolebisaTvis (АпсныАпсны ахсаалаахсаала). Seiqmna sxvadasxva kulturul-
sagamanaTleblo dawesebulebebi. soxumSi gamoicemoda ramdenime gazeTi,
romelTaganac mTavars warmoadgendnen `suxumski vestnik” da ,,suxumski listok”.
1914w. 1 agvistos ruseTi Caeba pirvel msoflio omSi, romlis mizani
msoflios xelaxali gadanawileba iyo. man SeaCera imperiaSi dawyebuli axali
revoluciur-demokratiuli moZraoba. omSi gaiwvies aTasobiT qarTveli
afxazeTidan, bevri afxazic moxalised wavida frontze. xalxis mdgomareoba
gauaresda, gaizarda gadasaxadebi, imata umuSevarTa ricxvma. omis simZime
afxazeTSi yvelaze metad qarTvelebs daawvaT (somxebi da berZnebi, romlebsac
ruseTis qveSevrdomoba ar hqondaT, jarSi ar mihyavdaT, afxazebi ki mxolod
moxaliseebad midiodnen); masobrivma gawvevebma sagrZnoblad Seamcira maTi
xvedriTi wili mosaxleobaSi. Sesabamisad gaZlierda maTze zewolac. 1917w. 1
marts gaz. `saxalxo furceli~ aRniSnavda, rom am mZime viTarebaSi moxda
qarTvelTa da afxazTa SekavSireba, mravlad iyo urTierTTanadgomis faqtebi.
afxazeTSi kargad iyo organizebuli daxmareba frontisaTvis, omSi
wasulTa ojaxebisaTvis. aqtiurad moqmedebda wiTeli jvris afxazeTis
ganyofileba, romelsac saTaveSi edga soxumis qalaqis Tavis meuRle
e.TavdgiriZe1618.
pirveli msoflio omis wlebSi afxazeTSi arsebul politikur
mdgomareobaze mogviTxrobs cnobili qarTveli sazogado moRvawe samson
fircxalava, romelmac 1915w. oqtomberSi mTeli regioni Semoiara. oCamCireSi
yofnisas man SeniSna, rom iq ar iyo `gabmuli Zafi danarCen saqarTvelosTan da
aqauri maja ar uerTdeba samSoblos saerTo majiscemas~. SedarebiT ukeTesi
mdgomareoba naxa s.fircxalavam soxumSi. qalaqis 40 aTasiani mosaxleobis
naxevars qarTvelebi Seadgendnen, qonebrivadac upiratesoba maT ekuTvnodaT.
soxumSi gacilebiT ufro Zlieri iyo qarTvelTa erovnuli TviTSegneba
(afxazebi qalaqSi TiTqmis ar cxovrobdnen). `aq qarTveloba hgrZnobs Tavis
saxes... swyuria daewafos erovnul cxovrebas da mWidrod dauaxlovdes mTels
Cvens qveyanas~, _ werda s. fircxalava. arsebobda seriozuli problemebic. 1915w.
gaxsnil samaswavleblo seminariaSi arcerTi qarTveli ar miuRiaT, qarTul
enas iq ar aswavlidnen; qalaqis oTxi eklesiidan arcerTSi wirva-locva
qarTulad ar warmoebda.
soxumis olqis yvelaze mwvave problemad s.fircxalava qarTul-afxazuri
urTierTobebis problemas miiCnevda. afxazTa Soris, _ werda igi, _ gamoCndnen
`iseTebi, romelTac daiwyes laparaki: Cven qarTvelebTan saerTo arc gvqonia da
arc gvaqvso... sabednierod aseTi midrekileba nel-nela hqreba~. gancalkevebis
mqadagebel inteligent afxazebze uaryofiTi gavlena akad. n.maris
bolodroindel gamokvlevebs (aqve, gv. 31) mouxdenia, _ SeniSnavda
s.fircxalava.1619 mas ,albaT, mxedvelobaSi hyavda mosaxleobis dabali fenebidan
gamosuli, rusifikaciis politikis zegavleniT aRzrdili axali inteligencia
_ m.Tarnava, s.Wanba, a.Cukbari da sxvebi. maTi Sexedulebebi mkveTrad
gansxvavdeboda ZirZveli afxazuri Tavadaznauruli inteligenciis (giorgi
SarvaSiZe da sxv.) proqarTuli Sexedulebebisagan. amitom XX saukunia 10-ian
wlebSi mimdinareobda ara afxazi xalxis aRorZinebisa da TviTgamorkvevis
procesi, rogorc es separatistul istoriografias miaCnia1620, aramed xdeboda
xalxis mowyveta erovnuli fesvebisagan, proimperiuli TviTSegnebis
Camoyalibeba. s.fircxalavas azriT, am process xeli Seuwyves n. maris
Sromebmac.
afxazeTSi yofnisas s.fircxalavas axali aTonis monasteric mounaxulebia.
berebis raodenoba 600-700-dan samasamde Semcirebula; qarTvel berebs an
1626 . Особый Закавказский Комитет. ix. r. grZeliZe. saqarTvelos politikuri partiebis istoria (1910-1924). Tb.,
1998, gv. 82.
1627 . Г. Дзидзария. Формирование дореволюционной абхазской интеллигенции. Тб., 1979. gv. 284; Дж. Гамахария, Б. Го-
1629 . j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 777-781. yrilobis delegatebi iyvnen ara sasuliero
pirebi, aramed soflebidan Camoyvanili glexebi, romelTa winaSe sityviT bolSeviki n. lakobac gamovida (Г.
Дзидзария. Формирование..., gv. 287-288).
1630 . wm. mRvdelmowame kirion II da afxazeTi, gv. 345-353, 473—474; wm. aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 193-
197, 396-398.
1631. r. grZeliZe. saqarTvelos politikuri partiebis istoria, gv. 109-121.
1632 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi gv. 389.
1633 . О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 289.
1634 . Э.Эшба. Асланбек Шерипов. Сухуми, 1990, gv. 158.
1635 . a. Seripovi iyo yrilobaze mTavari momxsenebelic. amdenad, ar Seesabameba sinamdviles v. Snirelmanis
mtkiceba, TiTqos, yrilobis mowvevis iniciatorebi menSevikebi iyvnen (В. Шнирельман. dasax. naSromi, gv. 261).
piriqiT, TviT a. Cxenkelis gamosvlam yrilobaze Sedegi ver gamoiRo (О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv.
290).
1636 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 69, 389-391, 740-741; ix agreTve С. Басария. Абхазия, gv. 86-90.
313
saxalxo sabWo, rogorc erovnul-pilitikuri organizacia, cnobda `soxumis
olqis komitetis, amierkavkasiis gansakuTrebuli komitetis, amierkavkasiis
yvela sazogadoebriv-politikuri dawesebulebisa da piris, gaerTianebul
mTielTa kavSiris centraluri komitetisa da droebiTi mTavrobis
Zalauflebasa da kompetencias~1637. amrigad, afxazebma politikuri kavSiri ki
daamyares mTielebTan, magram administraciulad rCebodnen amierkavkasiis
SemadgenlobaSi. mTielTa kavSiris droebiTma mTavrobam, romlis wevri
afxazTagan gaxda s.aSvxawaa, Tavisi #1 dekretis pirvel paragrafSi gansazRvra
teritoria, romelzec mTlianad vrceldeboda misi saxelmwifoebrivi
Zalaufleba; meore paragrafSi ki vkiTxulobT: `zaqaTalisa da soxumis
olqebis mimarT mTielTa droebiT mTavrobas Zalaufleba aqvs erovnuli da
politikuri xasiaTis sakiTxebSi, xolo mTielTa mTavrobis
saxelmwifoebrivi Zalauflebis axlave da mTlianad gavrceleba am
olqebze gadasawyvetad miendos zaqaTalisa da soxumis olqebis saxalxo
sabWoebs~1638. afxazTa saxalxo sabWom araerTxel daadastura, rom
afxazeTi rCeba amier-
314
TviTmmarTvel erTeulSi Semosvlas~1643.
sul male es sakiTxi qarTvelTa da afxazTa warmomadgenlebis ganxilvis
sagani gaxda. 1918w. 9 Tebervals TbilisSi gaimarTa saqarTvelos erovnuli
sabWosa da afxazTa saxalxo sabWos delegaciebis Sexvedra, romelic
SeTanxmebiT dasrulda. Sexvedras win uZRoda mosamzadebeli periodi.
iniciativa saqarTvelos erovnuli sabWosagan modioda. 1918w. dasawyisSi man
winadadebiT mimarTa afxazTa sabWos, gamarTuliyo erToblivi TaTbiri
saqarTvelosa da afxazeTis urTierTobis gasarkvevad. am Sexvedraze
saqarTvelos erovnulma sabWom samurzayanos warmomadgenlebic moiwvia da
sTxova maT, xeli Seuwyon saqarTvelosa da afxazeTs Soris Zmuri kavSiris
ganmtkicebas1644.
9 Tebervlis Sexvedras TbilisSi afxazTa mxridan eswrebodnen a. SarvaSiZe,
m. emuxvari, n. marRania, polkovniki r. Cxotua, b. caguria. qarTul mxares war-
moadgendnen erovnuli sabWos aRmaskomis wevrebi a. Cxenkeli, k. mesxi, g. gvazava,
p. sayvareliZe, n. qarcivaZe. afxazuri delegacia regionis damoukideblobis
aRiarebas da saqarTvelosTan keTilmezobluri urTierTobis damyarebas
iTxovda. erovnuli sabWos liderebi ar daeTanxmnen afxazeTis politikuri
damoukideblobis ideas da saqarTvelos SemadgenlobaSi avtonomiuri
uflebebiT misi Sesvlis survili gamoTqves. amasTanave, a. Cxenkelma afxazebs
aRuTqva daxmareba 1904w. SavizRvispireTis olqisaTvis mierTebuli gagris
zonis dabrunebaSi; mosagvarebeli iyo aseve urTierToba samurzayanosTan,
vinaidan is faqtobrivad gamovida soxumis olqis Semadgenlobidan mTielTa
kavSirTan afxazebis mierTebis Taobaze gadawyvetilebis miRebis gamo. `Cveni
mizania, _ ganacxada a. Cxenkelma, _ soxumis olqis rogorc afxazeTis
aRdgena~1645. afxazebi daTmobaze wavidnen. miRebuli SeTanxmebis pirveli punqti
Seicavda saerTo miswrafebas - `sazRvrebSi mdinare enguridan md.mzimTamde
aRdges erTiani, ganuyofeli afxazeTi, romlis SemadgenlobaSic Sevlen
sakuTriv afxazeTi da samurzayano~1646. garda amisa, SeTanxmeba iTvaliswinebda
momavalSi afxazeTis politikuri mowyobis sakiTxis demokratiul sawyisebze
mowveul damfuZnebel krebaze gadaWras; mxareebi valdebulebas kisrulobdnen,
sxva erebTan Tu saxelmwifoebTan saxelSekrulebo urTierTobebSi Sesvlamde
am sakiTxze erTmaneTTan winaswar gamarTon molaparakebebi. es ki imas niSnavda,
rom 9 TebervlisaTvis afxazTa da qarTvelTa winaSe aRniSnuli problema ar
idga, afxazebi faqtobrivad ar gawevrianebulan mTielTa kavSirSi.
mxedvelobaSia misaRebi is garemoeba, rom ruseTSi samoqalaqo omis
gaCaRebasTan dakavSirebiT CrdiloeT kavkasiasTan kavSiri ver xerxdeboda,
mTielTa organizaciebic ver funqcionirebdnen.
1918w. 16-20 Tebervals soxumi rusma bolSevikebma Caigdes xelSi, Seqmnes e.w.
revoluciuri komiteti e. eSbas meTaurobiT. ZiriTadad igi eyrdnoboda
patimrobaSi myof da komunistebis mier gaTavisuflebul sisxlis samarTlis
damnaSaveebs, romlebic umowyalod Zarcvavdnen mosaxleobas. maT xelSi Caigdes
seriozuli SeiaraReba da naZarcvi qoneba, 20 Tebervals revoluciurma
komitetma `uflebamosileba~ moixsna, misi moTaveebi ki sazRvao gziT ruseTSi
gaiqcnen. 21 Tebervlis Rames samTavrobo formirebebma soxumi daikaves.
yovelive momxdaris Sesaxeb saqarTvelos erovnul sabWos qalaqis Tavma
b.CxikviSvilma Seatyobina. igi werda, rom ganTavisuflebuli da SeiaraRebuli
damnaSaveebi drandis raionSi gaiqcnen, Tavi bolSevikebad gamoacxades da
daiwyes adgilobrivi qarTuli (megruli) mosaxleobis darazmva `afxazebisa da
1643. iqve.
1644. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 744-745.
1645. А. Ментешашвили. Исторические предпосылки современного сепаратизма в Грузии. Тб., 1998, gv. 16.
1646. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 402.
315
menSevikebis winaaRmdeg brZolis lozungiT~1647; `sasowarkveTilebamde
miyvanilma~ afxazebma, _ agrZelebda b.CxikviSvili, _ romlebic loialurad
arian ganwyobili megrelebisa da sxvaTa mimarT, `SesaZloa TurqeTs sTxovon
desanti, Tu Tqveni mxridan ar iqneba daxmareba wesrigis aRsadgenad~.1648
sul male afxazeTSi erovnuli sabWos wevrebi d. suliaSvili da qr. raW-
veliSvili, aseve zugdideli glexebis warmomadgenlebi Camovidnen. isini daes-
wrnen soxumis olqis glexTa II yrilobas (1918w. 4-9 marti), romelmac miiRo
istoriuli gadawyvetileba, afxazeTi Sevides kavkasieli erebis saerTo ojaxSi,
rogorc misi Tanasworuflebiani wevri da Tavisi saukeTeso momavali demok-
ratiul saqarTvelosTan erTad gamoWedos. yrilobam airCia glexTa sabWo da
misi aRmasrulebeli komiteti arzayan (dimitri) emuxvaris, dimitri gulias, m.
caavas, m. cagurias, v. esvanjias, k. ZiZarias, abuxbas, barcicis, docenkos
SemadgenlobiT (mdivani gaxda g. ajamovi)1649.
1918w. aprilSi TurqeTma aWara da samxreT-dasavleT saqarTvelos didi
nawili daikava. zustad im dReebSi afxazeTs ruseTidan SemoWrili bolSevikebi
daeuflnen1650. maT `daaviwydaT~ dapirebebi erTa TviTgamorkvevis, avtonomiis
Sesaxeb da aRadgines soxumis olqi. xelisuflebis bolSevikurma organom _ e.w.
revoluciurma komitetma (revkomi), romlis dokumentebSi `afxazeTi~ saerTod
ar figurirebs, afxazTa saxalxo sabWo faqtobrivad daSala, misi Tavmjdomare
da wevrebis didi nawili daapatimra. amierkavkasiis seimisa da mTavrobis
davalebiT erovnulma gvardiam v.juRelis meTaurobiT 1918w. 17 maiss q.soxumi
gaaTavisufla bolSevikebisagan da SemdgomSi mteri afxazeTis farglebidanac
gandevna1651. imave wlis 29 maiss v.juReli saqarTvelos erovnul sabWos
afxazeTis movlenebTan dakavSirebiT moaxsenebda, Tu rogor aRvivebdnen da
amwvavebdnen bolSevikebi SuRls qarTvelebsa da afxazebs Soris, aseve
qarTvelebsa da somxebs Soris, magram bolomde mizans mainc ver miaRwies.
`arsad ise aRfrTovanebiT ar mivuRivarT mcxovrebT, rogorc oCamCireSi,
ramdeni taSi, ramdeni yvavilebi, ramdeni dResaswauli... kodoris afxazebi
CvenTan iyvnen, gudauTisa _ bolSevikebis mxareze~1652, _ acxadebda v.juReli.
unda aRiniSnos, rom afxazur mosaxleobas bolSevikur avantiuraSi aqtiuri
monawileoba marTlac ar miuRia, Tumca revkomis Tavmjdomared, gasagebi
mizezebis gamo, e.eSba dainiSna. amboxebis mTavari organizatorebi iyvnen
CrdiloeTidan movlenili rusi da ufro metad qarTuli erovnebis
bolSevikebi , romlebic samSoblos Ralatobdnen. am dros, mtkiceba, TiTqos
1653
1647. 1918 w. ianvarSi q. soxumi da mTeli afxazeTi Zarcva-glejis asparezad iqca. mxolod saalyo wesebis
SemoRebisa da samxedro mdgomareobis gamocxadebis gziT moxerxda qalaqSi wesrigis damyareba, damnaSaveTa
ganeitraleba (saqarTvelo, 1918, 18 ianvari). am damnaSaveebs eyrdnobodnen bolSevikebi.
1648. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi gv. 404.
1649. erToba, 1918, 22, 24 marti. angariSi yrilobis Sesaxeb rusul enaze gamoqveynebulia: Дж. Гамахария, Б.
316
diqtaturis~ damyarebis Sesaxeb.1655 sinamdvileSi ki bolSevikuri tiraniisagan
`soxumis olqis~ ganTavisuflebas mohyva politikuri erTeulis _ afxazeTis
faqtobrivi aRdgena da ramdenadme ganaxlebuli (meore mowvevis) afxazTa
saxalxo sabWosaTvis mTeli Zalauflebis gadacema.
separatistebi, erTi mxriv, sabWoTa xelisuflebas (romelmac soxumis olqi
aRadgina) mistirian; meore mxriv, 1918w. 11 maiss, roca soxumSi jer kidev bol-
Sevikebi batonobdnen, `afxazeTis saxelmwifoebriobis aRdgenis~ dRed acxadeben
im motiviT, rom maSin baTumis samSvidobo konferenciaze TurqeTma aRiara
mTielTa respublika, am ukanasknelis SemadgenlobaSi ki viTom afxazeTic Sedi-
oda1656. es aris aSkara, yovelgvar safuZvels da logikas moklebuli morigi
tyuili. 1918w. 17 maisamde, bolSevikebis damarcxebamde, politikuri erTeuli _
afxazeTi arc arsebobda; bolSevikTa xelSi myof soxumis olqs ki aranairad
ar SeeZlo `saxelmwifoebriobis~ aRdgena. garda amisa, 1918w. 20 maiss afxazTa
saxalxo sabWom aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT miiRo specialuri
rezolucia, `romlis mixedviT, kategoriulad mtkicdeba afxazTa saxalxo
sabWos da saolqo glexTa sabWos (4-10 marti) gadawyvetileba, rom afxazeTi
Sedis amierkavkasiis xalxTa sazogado ojaxSi, rogorc misi Tanaswori wevri,
rac dauyovnebliv euwyeba baTumis sazavo konferencias sakuTari delegatebis
piriT~1657. sabWos nebis winaaRmdeg, al. SarvaSiZis xelmZRvanelobiT ramdenime
piris mier baTumSi gakeTebul gancxadebas (isini arc konferenciis monawileebi
iyvnen da arc saxalxo sabWos warmomadgenlebi) araviTari iuridiuli Zala ar
hqonda. Sesabamisad, aranairi samarTlebrivi Sedegi aseT gancxadebas ar
mohyolia1658. mTielTa respublikis deklaraciaSi afxazeTi mis Semadgenel
nawilad ar dasaxelebula. masSi mxolod is iyo naTqvami, rom respublikis
samxreTis sazRvari amierkavkasiis mTavrobasTan SeTanxmebiT dadgindeba1659.
baTumis samSvidobo konferenciis CaSlas amierkavkasiis federaciis daSla
da damoukidebel saxelmwifoTa Camoyalibeba mohyva. 1918w. 26 maiss saxelmwifoe-
brivi damoukidebloba pirvelad saqarTvelom aRidgina. mis SemadgenlobaSi
Sevidnen amierkavkasiis saxelmwifos teritoriebis is nawilebi, romlebic isto-
riulad saqarTvelos kuTvnilebas warmoadgendnen da amjerad azerbaijanis an
somxeTis nawili ar gamxdaran. aseTi iyo afxazeTis Tanamedrove teritoriac. am
sakiTxSi Taviseburi xedva hqonda saqarTvelos damoukideblobis mTavari ga-
rantis _ germaniis warmomadgenels fon-losovs. baTumis konferenciaze,
TurqeTisa da aseve separatistTa poziciis gaTvaliswinebiT, 1918w. 28 maiss
saqarTvelos mTavrobisadmi gagzavnil saidumlo werilSi is aRniSnavda, rom
soxumis olqi (gagris CaTvliT) Seadgens saqarTvelos nawils manamde, sanam
kavkasiis farglebSi saqarTvelo iqneba damoukidebeli saxelmwifo.
saqarTvelos monawileobiT (xazgasma avt.) kavkasieli xalxebis konfederaciis
Seqmnis SemTxvevaSi soxumis olqis mosaxleobas unda mieces ufleba kavkasiis
qveynebs Soris Tavisi mdgomareobis Taobaze sakiTxis gadaWrisa~1660. jer erTi,
es iyo ara `germaniis gegma~, rogorc separatistebs hgoniaT, aramed fon-
losovis mosazreba; meorec, kavkasiis konfederaciaSi afxazeTis calke yofnas
is uSvebda mxolod im SemTxvevaSi, Tu saqarTveloc am konfederaciis nawili
gaxdeboda. es `mcire detali~ mudmivad aviwydebaT separatistebs1661. usafuZvloa
317
maTi mtkiceba, TiTqos sazRvrebis miTiTebis gareSe 1918w. 26 maisis aqtis
gamocxadebis momentisaTvis afxazeTi saqarTvelos farglebs gareT
imyofeboda1662. amierkavkasiis teritoria, romlis Semadgeneli nawilic iyo
afxazeTi, samma damoukidebelma saxelmwifom - saqarTvelom, azerbaijanma da
somxeTma gainawila. damoukideblobis aqtebSi sazRvrebi mxolod imitom ar
miuTiTebiaT, rom erTmaneTTan iyo SesaTanxmebeli momijnave sadavo
teritoriebis ama Tu im saxelmwifosadmi kuTvnilebis sakiTxi. afxazeTi ar
yofila sadavo, amdenad, masze vrceldeboda qarTuli saxelmwifos
iurisdiqcia. uaRresad mniSvnelovania is garemoebac, rom 1918w. 28 maiss soxumis
saolqo sasamarTlos ganyofilebam Tavis Sekrebaze sagangebod ganixila
saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebisa da afxazeT-saqarTvelos Semdgomi
urTierTobis sakiTxi. vinaidan afxazeTi iuridiulad quTaisis guberniis
SemadgenlobaSi imyofeboda, sasamarTlom CaTvala, rom igi amieridan
saqarTvelos demokratiuli respublikis nawilia1663. am garemoebas ar
iTvaliswinebda afxazTa saxalxo sabWo, romelic sxvadasxva politikuri
orientaciis mqone da samarTlebriv sakiTxebSi arakompetenturi wevrebisagan
Sesdgeboda.
2. afxazeTi _ saqarTvelos demokratiuli respublikis avtonomiuri
erTeuli. 1918 w. ivnisi – 1919 w. marti
318
gamocxadebis SemTxvevaSi saqarTvelo ver daakmayofilebda afxazTa saxalxo
sabWos 2 ivnisis Suamdgomlobas. Tbiliss aucileblad miaCnda urTierTobis
garkveva afxazeTis damfuZebeli krebis mowvevamde. 1918w. 10 ivniss afxazTa
saxalxo sabWos gafarToebulma sxdomam TbilisSi myof delegacias
xelSekrulebis sakuTari varianti SesTavaza da misca mandati dokumentis
xelmoweraze. 1918w. 11 ivniss xeli moewera xelSekrulebis saboloo variants1666.
bunebrivia, igi ramdenadme gansxvavdeba saxalxo sabWos proeqtisagan da 8
ivniss xelmowerili samuSao variantisagan. es, ra Tqma unda, ar SeiZleba iyos
safuZveli mtkicebisaTvis, TiTqos moxda dokumentis Canacvleba, mandatis
gareSe masze xelmowera1667 da a.S.
1918w. 11 ivnisis xelSekruleba mniSvnelovani politikur-samarTlebrivi
aqtia, romelic 1918w. Tebervlis SeTanxmebis gagrZelebas da ganviTarebas war-
moadgenda. saqarTvelom gadadga seriozuli nabiji umniSvnelovanesi
istoriuli teritoriis Semomtkicebisken. realurad afxazeTi iqca
saqarTvelos avtonomiur erTeulad1668. centralur mTavrobaSi SemoiRes
afxazeTis saqmeTa ministris Tanamdeboba, romelic saxalxo sabWos
wardginebiT r.Cqotuam daikava.
Sovinistebs ar awyobdaT afxazeTSi situaciis daregulireba. 1918w. Suax-
anebSi mdgomareoba kvlav gamwvavda _ soWidan SemoWrili bolSevikTa razmebi
axal aTonamde movidnen. 1918w. 16 ivniss afxazTa saxalxo sabWos wevrebma dax-
marebisaTvis general g.mazniaSvils mimarTes. generalma deputacia
mTavrobasTan gagzavna. 18 ivniss g.mazniaSvilma miiRo samxedro ministris
depeSa afxazeTis general-gubernatorad daniSvnisa da dauyovnebliv soxumSi
gamgzavrebis Sesaxeb. 19 ivniss is ukve q.soxumSi imyofeboda. 27 ivniss Setevaze
gadasulma qarTulma jarebma g. mazniaSvilis iniciativiT saxeldaxelod
Camoyalibebul afxazur kavaleriasTan (300 kaci) erTad afxazeTi
bolSevikebisagan gawmindes da navsadgur tuafses dakavebis Taobaze saxalxo
sabWos 1918w. 24 ivnisis gadawyvetilebis1669 Tanaxmad, gaagrZeles winsvla
Crdilo-dasavleTis mimarTulebiT. 26 ivliss maT xelSi aRmoCnda tuafse.
saboloo mizani iyo tuafse-maikopis rkinigzis dakaveba. 1918w. agvistoSi
TeTrgvardielTa gaaqtiurebam qarTuli jarebi aiZula, ukan daexiaT jer
md.Saxemde, Semdeg ki _ q.soWamde1670.
separatistebma isargebles Seqmnili viTarebiT da 1918w. 27 ivniss, roca
afxazeTSi bolSevikebis winaaRmdeg brZolebi mimdinareobda, kodoris mazraSi
maTi mowveviT ZiriTadad muhajirebiT dakompleqtebuli Turquli desanti
gadmosxda. jerjerobiT ucnobia, ramdenad iyo es aqcia koordinirebuli
bolSevikebTan, magram faqti rCeba faqtad _ isini sxvadasxva mxridan TiTqmis
erTdroulad Semovidnen afxazeTSi1671. qarTulma SenaerTebma da rus-kazakTa
razmebma desantic
gaanadgures. samxedro operacias Tan axlda zedmetad mkacri da represiuli
zomebi mSvidobiani mosaxleobis mimarT. gansakuTrebuli sisastikiT kazakebi
gamoirCeodnen. isini TurqeTisadmi TanagrZnobaSi `eWvmitanilTa~ ZarcviTa da
saxl-karis gadawviT iyvnen dakavebulni1672, razec pasuxismgebloba mainc qarTul
1666. А. Ментешашвили. Исторические предпосылки…, gv. 20-22; Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 414,
748-753.
1667.О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 304-306.
1668.ix. amis Sesaxeb: Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 752-753, 759.
1669. iqve, gv. 415.
1670. g. mazniaSvili. mogonebebi. baTumi, 1990, gv. 59-79; saqarTvelos respublika, 1918, 30 ivlisi, 8 agvisto;
pasuxad Camoiyvanes (Литературная Абхазия, №1, с. 212; - С. Лакоба; В. Шнирельман. Войны памяти, gv. 263).
Turquli desantis Camoyvana afxazeTSi, rogorc utyuari istoriuli wyaroebi mowmoben, 1917 wlis bolodan
da 1918 w. dasawyisidan igegmeboda (ix. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv.78-81).
1672. С. Басария. Абхазия, gv. 95.
319
sardlobas ekisreboda. 1918w. seqtembris dasawyisSi afxazeTSi Casulma
mitropolitma ambrosim (xelaia) saxalxo sabWos Tavmjdomaris varlam
SarvaSiZisa da sabWos wevris joto SarvaSiZis TxovniT, miiRo zomebi
samxedroTa TviTnebobis aRsakveTad. 3 seqtembers igi saavadmyofoSi ewvia g.
mazniaSvilis Stabis ufross polkovnik Tuxarels da viTarebis ganmuxtvis
mizniT saswrafo zomebis miReba sTxova. polkovnikma mitropolit ambrosis
SuamdgomlobiT rva afxazi tusaRi gaaTavisufla; oCamCireSi gagzavna saswrafo
brZaneba: `saxl-karis gadawva SeCerebul iqnas, gamoyvanili iyos jari im
soflebidan, sadac maTi yofna samZimoa mSvidobian mcxovreblebisaTvis~1673.
garkveuli zomebi miiRes afxazTa saxalxo sabWom da saqarTvelos
mTavrobamac1674. separatistuli istoriografia Tavisebur Sefasebas aZlevs
Turquli desantis gadmosxmis faqts; amtkicebs, rom is gaxldaT pasuxi
afxazeTSi g. mazniaSvilis Semosvlaze da `okupaciaze~. separatistebis azriT,
desanti, iyo ara Turquli, aramed afxazuri da warmoadgenda CrdiloeT
kavkasiis respublikis SeiaraRebul Zalas1675. es yvelaferi Sors aris
realobisagan. pirvel rigSi, unda iTqvas, rom Turquli desantis afxazeTSi
gadmosxma g. mazniaSvilis Semosvlamde didi xniT adre daiwyo. jer kidev
saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebamde arsebobda informacia afxazeTSi
Turqebis mowvevis, soxumis dakavebis Taobaze TurqeTis mTavrobis
gadawyvetilebis Sesaxeb1676. 1918w. 29 maiss v. juReli saqarTvelos erovnul
sabWos moaxsenebda, rom afxazeTSi mis Casvlamde (10 maisi) Turqebma ukve
moaswres afxazeTis napirebze 200-300 kacis gadmosxma, romlebsac niadagi unda
moemzadebinaT desantis misaRebad1677. 1918w. 15 maiss ak.Cxenkeli saqarTvelos
erovnul sabWos baTumidan acnobebda, rom aq Camosul afxazTa
warmomadgenlebs `undaT da kidec Seasruleben Turqebis Tavdasxmas afxazeTze.
aris gegmac, aris saamisod gamzadebuli Zalebic. Sevecdebi, xeli SevuSalo am
ganzraxvis ganxorcielebas~1678.
iyo Tu ara desanti afxazuri? rogorc ukve iTqva, ZiriTadad is muhajirebis
STamomavlebisagan Sedgeboda, magram es sulac ar niSnavs, rom desanti iyo
afxazuri. saxalxo sabWos sxdomaze 1918w. 30 ivliss, exeboda ra aRniSnul
sakiTxs, v. emuxvarma ganacxada, rom desanti da misi wevrebi movidnen `CvenTan
rogorc TurqeTis regularuli armiis nawili da dRemde aseTebad rCebian.
jariskacebi ver SeZlebdnen dezertirobas omis dros. TurqeTSi jer
demobilizacia ar gamocxadebula. Tu TurqeTis mTavroba amas uSvebs,
maSasadame, akeTebs ganzrax~1679. savsebiT swori Sefasebaa _ afxazeTSi Semovida
Turquli armiis qvedanayofi.
gaugebaria, ratom warmoadgenda desanti mTielTa respublikis SeiaraRebul
Zalas. afxazeTs oficialurad arasodes ucvnia Tavi am respublikis nawilad.
piriqiT, 1918w. 11 ivnisidan is saqarTvelos nawilad iyo aRiarebuli. rogorc
Cans, TurqeTi, romelsac afxazeTis dakaveba surda, Tavis mizans mTielTa re-
spublikas amofarebuli axorcielebda. mogvianebiT efrem eSba erTmaneTTan
akavSirebda 1918 wlis ivnisSi TurqeTsa da mTielTa kavSirs (g.bamatovi,
Cermoevi, kantemirovi) Soris dadebul xelSekrulebas afxazeTSi Turquli
desantis gadmosxmasTan1680. afxazeTSi Turquli mmarTvelobis damyareba iyo
1673. wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 223; saqarTvelos respublika, 1918, 2 oqtomberi.
1674. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 424, 766-767. 1918 wlis 17 dekembers mTavrobis sxdomam miiRo
gadawyvetileba, sagangebo komisiis mier gamoZiebuli masalebi im zaralis Sesaxeb, rac miadga mosaxleobas
Turqi askerebisa da bolSevikebis winaaRmdeg warmoebuli brZolebisas, gadaeces iusticiis saministros (j.
gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 73).
1675. О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 312-313.
1676. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi gv. 80.
1677. saqarTvelo, 1918, 1 TibaTve.
1678. d. Citaia. afxazeTis sakiTxi, gv. 168.
1679. j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 67.
1680. Е. Эшба. Асланбек Шерипов, gv. 161.
320
TviT separatistTa mizani da amas sulac ar malavda m.Tarnava. saxalxo sabWo,
_ werda igi, _ rogorc erovnuli organo gamoyenebul iqna afxazeTSi Turquli
mmarTvelobis damyarebis survilis uqonlobis gamosaxatavad, magram sabWoSi
iseTi deputatebic moRvaweobdnen, `romlebic ganwyobilni iyvnen afxazeTSi
Turquli xelisuflebis sasargeblod~1681.
amrigad, general g.mazniaSvilis udides damsaxurebad unda CaiTvalos 1918w.
zafxulSi bolSevikuri avantiuris CaxSoba, saqarTvelos, maT Soris afxazeTis
istoriuli sazRvrebis aRdgena da, ra Tqma unda,Turquli agresiis aRkveTa.
yovelive aman, cxadia, sxvadasxva orientaciis (rusul-bolSevikuri, rusul-
TeTrgvardiuli, Turqul-mTiuluri) Zalebis ukmayofileba da protesti
gamoiwvia. TviT mTielTa respublikis mTavrobis warmomadgenlebmac ki,
romlebsac saqarTvelos mTavrobasTan kargi urTierToba hqondaT, etyoba,
TurqeTis davalebiT, 1918w. zafxulSi gaakeTes gancxadebebi afxazeTidan qar-
Tuli jarebis gayvanis moTxovniT1682. separatistebmac aseve atexes xmauri
saqarTvelos mxridan afxazeTis `okupirebis~ Sesaxeb, rac Tanamedrove
afxazurma istoriografiamac aitaca1683. samarTlebrivad da faqtobrivad Tezisi
`okupaciis~ Taobaze yovlad usafuZvloa. separatistebi malaven mis komunistur
warmomavlobas. 1918w. maisSi, roca v.juRelis gvardia afxazeTidan erekeboda
bolSevikebs, am ukanasknelebma mimarTes `ciliswamebas, viTomc qarTveloba
afxazeTis dasapyrobad modioda~1684.
bolSevikTa monaWors separatistebi, samwuxarod, dRemde imeoreben. `okupaci-
aSi~ gulisxmobdnen da gulisxmoben g.mazniaSvilis general-gubernatorad
daniSvnas da mis mier viTom mTeli xelisuflebis uzurpacias. msgavsi
mtkicebebi sinamdviles ar Seesabameba. saqarTvelos demokratiul respublikaSi
general-gubernatorebi, romlebic iniSnebodnen sabrZolo moqmedebebis zonebSi,
an frontispira raionebSi, ar warmoadgendnen umaRlesi politikuri
Tanamdebobis pirebs. `afxazeTis politikur da administraciul cxovrebaSi ar
vereodi, _ werda Tavad g.mazniaSvili, _ radgan, jer erTi, am saqmisaTvis
afxazeTis erovnul sabWosTan iyo saqarTvelos warmomadgeneli, da, meorec,
srulebiT ar viyavi momzadebuli politikuri moRvaweobisaTvis, amitom mTeli
Cemi yuradReba samxedro saqmeze mqonda miqceuli~1685. separatistul
istoriografias ar gaaCnia erTi faqtic ki, romelic g.mazniaSvilis mier
politikuri Zalauflebis miTvisebas daadasturebda. generlis Secdoma imaSi
mdgomareobda, rom saxalxo sabWos xelmZRvaneloba winaswar ar Caayena saqmis
kursSi 1918w. 23 ivnisis #1 brZanebis Taobaze, romlis ZaliTac afxazeTi
soxumis sageneralgubernatorod gamoacxada. aman ki saxalxo sabWos, misi
Tavmjdomaris varlam SarvaSiZis gaoceba da ukmayofileba gamoiwvia1686.
miuxedavad amisa, politikur Zalauflebas mTlianad saxalxo sabWo flobda,
ar yofila SemTxveva g.mazniaSvilis mxridan masze zemoqmedebis mcdelobisa.
mosalodneli gaugebrobebis Tavidan asacileblad 1918w. 6 ivliss v. SarvaSiZem
n.Jordanias winaSe saxalxo sabWoSi sagangebo uflebebiT aRWurvili mTavrobis
warmomadgenlis movlinebis sakiTxi dasva, gamoTqva survili warmomadgenlis
funqciebi isidore ramiSvilisaTvis daekisrebinaT1687.
sul male i.ramiSvili mTavrobis warmomadgenlis rangSi soxumSi Camovida
da aqtiurad CaerTo politikur procesebSi. misi Camosvla daemTxva saxalxo
sabWoSi qarTuli jarebisadmi damokidebulebis sakiTxis ganxilvas. 1918w. 17
ivliss deputatebma, romelTa Soris iyvnen v. SarvaSiZe, d.gulia, s.basaria da
1688 .
j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 60-61.
1689 .
iqve, gv. 62.
1690 .
iqve, gv. 62-63, 65.
1691 .
iqve, gv. 63.
1692 . 1918-1921 ww. saqarTvelos mier afxazeTis `aneqsia~_`okupaciis~ Teorias s. Cervonnaia uazros,
ucnaurs uwodebs (С. М. Червонная. Абхазия 1992: Посткоммунистическая Вандея Грузии. М., 1993, gv. 39), Tumca ar
uaryofs, rom im periodSi qarTul-afxazuri saxelmwifos aRorZinebis rTul da mZime process Tan axlda
Secdomebi, provokaciebi, danaSaulobebi (iqve, gv. 42).
322
moxda bolSevikebis Semosevebis dros, aramed qarTuli jarebis wyalobiT is
aRdga Tavis uflebebSi da afxazeTis realuri baton-patroni gaxda..
separatistuli istoriografia uZluria raime axsna mouZebnos zemoaRniSnul
faqtebs imis Sesaxeb, rom `okupantebs~ undodaT wasvla afxazeTidan,
`dapyrobilebi~ ki amas yovelnairad ewinaaRmdegebodnen. amitomac igi cdilobs,
es da sxva msgavsi faqtebi mkiTxvelebs daumalos.
1918w. ivlis-agvistoSi afxazeTis saxalxo sabWos reorganizacia ganxor-
cilda. 1917w. 8 noembers glexTa I yrilobaze arCeuli sabWo legitimur
organod ver CaiTvleboda. garda amisa, igi mxolod erTi eris _ afxazTa
interesebs gamoxatavda. regionSi ki im droisaTvis funqcionirebdnen
qarTvelTa (Tav-re i.gogelaSvili), somexTa (Tav-re x. avdalbekiani), berZenTa
(Tav-re i. faSalidi) erovnuli sabWoebi; 25 agvistos Camoyalibda rusebis
erovnuli sabWo; arsebobdnen agreTve ebrauli, ukrainuli, polonuri da sxva
erovnuli organizaciebi1693. amdenad, aucilebeli iyo mravalerovnuli
mosaxleobis interesebis gamomxatveli politikuri organos Camoyalibeba. 1918w.
ivlisSi afxazeTis ubnebSi Catarda saxalxo sabWos gadarCevebi mitingebsa da
krebebze. 27 ivliss saxalxo sabWom miiRo gadawyvetileba sxva erebis
warmomadgenelTa mowvevis Sesaxeb. sabWos wevrebi gaxdnen i.gogelaSvili,
x.avdalbekiani, i. faSalidi, mogvianebiT _ i. mixelsoni (estoneli) da sxv. 31
ivliss afxazTa saxalxo sabWom Tavis SemadgenlobaSi arCeulad scno 35
deputati. axal SemadgenlobaSi ver moxvdnen al. SarvaSiZe, t.marSania da
sxvebi, romelTa mimarT Turquli desantis SemoyvanisaTvis sisxlis samarTlis
saqme aRiZra.1694 8 agvistos deputatebis r. kakubas, n. xasaias, v. Rurjuas da
a.inal-ifas monawileobiT sabWom Camoayaliba damfuZnebeli krebis arCevnebis
mosamzadebeli komisia. 15 agvistos dasrulda saxalxo sabWos reorganizacia.
umravlesobam moiwona Zvelis daTxovna da axali droebiTi sabWos formireba.
mis SemadgenlobaSi darCenili Zveli sabWos umravlesobas daemata sxva
erovnebaTa sabWoebis warmomadgenlebi. Turqofilebi samSoblodan gandevnilad
gamocxaddnen1695. saxalxo sabWos reorganizacias jer baTumSi (TurqebTan), Sem-
deg ki krasnodarSi (TeTrgvardielebTan) myofma al. SarvaSiZem1696 sabWos
garekva uwoda. am sicrues dRemde uapelaciod imeorebs afxazuri
istoriografia1697.
bolSevikuri da Turquli avantiuris ZirSive aRkveTam, saxalxo sabWoSi
proqarTuli kursis gamarjvebam, sabWos reorganizaciam, axali demokratiuli
arCevnebis mosamzadebeli komisiis Seqmnam da sxva movlenebma sagonebelSi
Caagdo Sovinistebi, aseve separatistebi, romlebic nebismier antiqarTul
orientacias emxrobodnen. amjerad yvelaze mimzidveli aRmoCnda maTTvis
ruseTSi sabWoTa xelisuflebis winaaRmdeg mebrZoli `moxaliseTa armia~
general m.aleqseevis meTaurobiT. 1918w. 15 seqtembers saqarTvelos sagareo
saqmeTa ministri e.gegeWkori soWidan n.Jordanias acnobebda, rom aleqseevTan
gagzavnilma afxazTa delegaciam TeTrgvardiel generals `mTeli suliT~
ruseTis momxre afxazebis qarTveli `moZaladeebisagan~ dacva sTxova1698. cxadia,
1693. Г. Дзидзария. Формирование…, gv. 294-295; j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv.
67-70.
1694. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi gv. 763-766. ar Seesabameba sinamdviles mtkiceba, TiTqos axal
sabWoSi `Warbobdnen qarTveli delegatebi~ (В. Шнирельман. Войны памяти, gv. 263).
1695. d. Citaia. afxazeTis sakiTxi, gv. 226-227.
1696. 1918w. 18 seqtembers afxazeTis saqmeTa ministrma r. Cqotuam saxalxo sabWos Tavmjdomares gaugzavna
kavkasiaSi germaniis delegaciis meTauris fon kresis 9 seqtembris werili. germaneli diplomati r. Cqotuas
werda: `viyavi baton JordaniasTan da Tanxmoba vTxove Tavad al. SarvaSiZis afxazeTSi dabrunebaze.
batonma Jordaniam mipasuxa Semdegi: Tu afxazeTis saxalxo sabWo Suamdgomlobas aRZravs saqarTvelos
mTavrobis winaSe Tav. al. SarvaSiZis afxazeTSi dabrunebis Taobaze da igi angariSs warudgens erovnul
sabWos Tavis moqmedebaze, saqarTvelos mTavroba daakmayofilebs afxazeTis saxalxo sabWos Suamdgomlobas~
(d. Citaia. afxazeTis sakiTxi, gv. 476).
1697. С. Лакоба. Очерки политической истории Абхазии, gv. 68; О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 314.
1698. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 84.
323
soWis olqis dakavebiT ukmayofilo m.aleqseevi am `Txovnas~ (SesaZloa, igi misi
inspirirebulic ki iyo) saqarTveloze zewolisaTvis gamoiyenebda, maT Soris
uaxloes dReebSi dagegmil Sexvedrebzec. 1918w. 15 seqtembers e. gegeWkorma
mTavrobis Tavmjdomares imis Sesaxebac moaxsena, rom soWSi moqmedi
socialisturi partiebi SesaZleblad da aucileblad miiCneven olqis
saqarTvelosTan SeerTebas. `Cveni mxridan miutevebeli Secdoma iyo, _ werda
ministri, _ rom ar gamoviyeneT CvenTvis xelsayreli koniunqtura, roca olqis
mTeli mosaxleoba aRfrTovanebiT xvdeboda Cvens jarebs. amJamad viTareba
uaresobisaken Seicvala... Cemi Rrma rwmeniT, unda gamoviyenoT erTaderTi
koziri Cvens xelSi _ adgilobrivi social-demokratebisa da eserebis
TanagrZnoba Cvendami da movaxdinoT olqis SemoerTebis dekretireba~1699.
e.gegeWkors surda, faqtis winaSe daeyenebinaT m.aleqseevi, aseve a.denikini,
romelmac SavizRvispireTis gubernia (romlis nawilic iyo soWis olqi)
moxaliseTa armiis sardlobas dauqvemdebara. soWSi e.gegeWkoris muSaobis
Sedegi unda yofiliyo adgilobrivi socialisturi partiebis gaerTianebuli
sabWos 1918w. 18 seqtembris rezolucia soWis olqis saqarTvelosTan SeerTebis
Sesaxeb. igive gadawyvetileba miiRo 20 seqtembers q.soWis mosaxleobis saerTo
krebamac1700.
saqarTvelos mTavroba ar Cqarobda soWis SemoerTebis dekretirebas, magram
brZola olqisaTvis grZeldeboda. 1918w. 25 seqtembers ekaterinodarSi es
sakiTxi ixileboda moxaliseTa armiis sardlobisa da yubanis
warmomadgenlebTan saqarTvelos delegaciis Sexvedraze. iniciativa, rogorc
etyoba, m.aleqseevisagan modioda; 16 agvistos mas `megobruli~ weriliT
miumarTavs general g. mazniaSvilisaTvis, romelSic `mokavSireobaze~,
saqarTvelosTvis sursaTiT daxmarebaze, farTo TanamSromlobaze iyo saubari;
am da sxva sakiTxebze mosalaparakeblad generali ekaterinodarSi iwvevda
saqarTvelos mTavrobis mier uflebamosil pirebs1701. 1918w. 25 seqtembers aseTi
Sexvedra marTlac Sedga. saqarTvelos mxridan masSi monawileobdnen
e.gegeWkori da g.mazniaSvili, TeTrgvardielTa mxridan _ generlebi m.aleqseevi,
a.denikini, i.romanovski, a.dragomirovi, a.lukomski, agreTve v.Sulgini da
v.stepanovi. yubanis mTavrobas biCi da n.vorobiovi warmoadgendnen1702. rusebi
kategoriulad moiTxovdnen soWis olqisa da gagris daclas. `moxaliseebi~
afxazTa `damcvelebis~ rolSi gamodiodnen. gansakuTrebiT aqtiurobda yubanis
mTavrobis warmomadgeneli n. vorobiovi. man pirvelma gaamaxvila yuradReba
gagraze, romelic princma oldenburgelma aaSena da amisaTvis `10 milioni
maneTi daxarja Zveli valutiT~; rac Seexeba saqarTvelos sazRvrebs, _ ga-
nacxada n.vorobiovma, _ `igi unda ganisazRvros mxolod afxazeTamde, radgan
cnobebi gvaqvs, rom afxazebi arafers zogaven, oRond isev Sevidnen ruseTis Se-
madgenlobaSi. marTalia, bolo xanebSi saqarTvelos mTavroba cdilobs gaaqar-
Tulos qalaqebi, niSnaven iq komisrebs da sxva, magram es sulac ar aris
sakmarisi imisaTvis, rom es olqebi qarTul olqebad CavTvaloT. dRes amiT
Semovifarglebi~1703. qarTulma delegaciam dauSveblad miiCnia ukve gadawyvetil
sakiTxze _ afxazeTze, maT Soris gagraze saubari `moxaliseTa~, rogorc e.
gegeWkorma uwoda, `kerZo organizaciasTan~ da moiTxova molaparakebis
gagrZeleba mxolod soWis olqTan dakavSirebiT. angariSi unda gaewios, _ Tqva
История Абхазии, gv. 335). msgavsi mtkicebisaTvis safuZvels ar iZleva damfuZnebeli krebis damatebiT
arCevnebSi afxazeTis monawileobis sakiTxis ganxilvis CaSla saxalxo sabWos 1919w. 25 noembris sxdomaze
(d.Citaia. afxazeTis sakiTxi, gv. 316-317).
327
afxazeTis avtonomiis Sesaxeb~, romlis pirvel punqtSi naTqvamia: `afxazeTi
Sedis saqarTvelos demokratiuli respublikis SemadgenlobaSi, rogorc misi
avtonomiuri erTeuli, ris Sesaxebac ecnobos saqarTvelos respublikis
mTavrobas da mis damfuZnebel krebas~1721. `aqtis~ mixedviT, afxazeTis
konstitucias SeimuSavebda damfuZnebeli krebisa da saxalxo sabWos Sereuli
paritetuli komisia da ZalaSi Sevidoda orive organos mier misi damtkicebis
Semdeg.
saxalxo sabWos pirvelma sxdomam moiTxova gagris ubnis dauyovnebliv gan-
Tavisufleba `moxaliseebisagan~ istoriul sazRvramde _ md.mzimTamde,
wardginebiT mimarTa saqarTvelos mTavrobis Tavmjdomares da iusticiis
ministrs afxazeTis teritoriaze bolSevikur moZraobaSi monawileobisaTvis
dapatimrebulTa amnistirebis Sesaxeb1722.
`aqtiT afxazeTis avtonomiis Sesaxeb~ moxda regionis TviTgamorkveva. mosax-
leobis didi umravlesobis nebiT, saqarTvelos es uZvelesi mxare, gareSe
mtruli Zalebis mxridan misi mitacebis araerTgzisi mcdelobis miuxedavad,
kvlav saqarTvelos SemadgenlobaSi dabrunda. amiT afxazeTisaTvis brZolis
umniSvnelovanesi da umZimesi etapi warmatebiT dagvirgvinda.
328
marTvis koleqtiuri organo _ komisariati sami wevrisagan Sedgeboda: Sinagan
saqmeTa komisari, iusticiis, ganaTlebisa da jandacvis komisari, saxalxo
meurneobis komisari. saxalxo sabWo irCevda mxolod erT komisars (pasuxismge-
bels sabWos winaSe), romelsac evaleboda sxva komisrebis SerCeva da kolegiis
Sedgena.kolegias amtkicebda saxalxo sabWo. 1919w. 13 maiss sabWom miiRo
gadawyvetileba aRmasrulebeli organos _ komisariatis (mTavroba) Seqmnis Ses-
axeb, Tavmjdomared damtkicda dimitri (arzayan) emuxvari. afxazTa saxalxo
sabWos ewoda afxazeTis saxalxo sabWo, soxumis olqs _ afxazeTi, ubnebs _
mazrebi1724.
separatistul Zalebs, hqondaT mWidro urTierToba a.denikinis StabTan da
mudmivad cdilobdnen viTarebis destabilizacias. `moxaliseebTan~
TavSefarebul al. SarvaSiZes da sxvebs daawerines `Txovna~ `afxazeTis
olqidan~ qarTvelTa gandevnisa da ruseTTan misi mierTebis Sesaxeb. amasTan
dakavSirebiT a.denikinma jer kidev gagris aRebamde, 1919w. 1 Tebervals axlo
aRmosavleTSi ingliselTa jarebis mTavarsardal milns da 27-e diviziis
meTaurs forestie uokers (mas emorCileboda ingliselTa jarebi
amierkavkasiaSi) gaugzavna memorandumi, romelSic `afxazeTis daSoSminebisa da
saqarTvelosTan Cveni Setakebis sababis moxsnis~ mizniT Semdeg winadadebebs ay-
enebda: `1. gamocxaddes soxumis olqi neitralurad; 2. dauyovnebliv gavidnen
iqidan qarTuli jarebi da administracia; 3. wesrigis dacva daekisros maT mier
Tavisuflad arCeul afxazur xelisuflebas da afxazebisagan Semdgar saxalxo
razmebs~1725. a.denikinis gegmis mixedviT, qarTul jarebs md. enguramde unda
daexiaT. am e.w. memorandumis Sesaxeb saxalxo sabWosaTvis mogvianebiT gaxda
cnobili. 1919w. 15 aprils, man moismina i.ramiSvilis moxseneba da miiRo mkveTri
rezolucia. afxazeTis erTaderTi uflebamosili da sruluflebiani
warmomadgenelia saxalxo sabWo, romlis meSveobiT afxazeTma mWidro kavSiri
daamyara saqarTvelosTan, gaxda misi avtonomiuri nawili da daadgina savsebiT
saerTo sazRvrebi, _ naTqvamia dokumentSi; memorandumSi moxseniebuli `afxazi
xalxis warmomadgenlebi~ gamocxaddnen TviTmarqviebad, demokratiis mtrebad,
kontrrevolucionerebad, sakuTari xalxis moRalateebad; a.denikinis
memorandums sabWom `sinamdvilesTan Seusabamo~ uwoda da sTxova saqarTvelos
mTavrobas, 15 aprils miRebuli rezolucia miawodos mokavSire
saxelmwifoebs1726. saxalxo sabWos yvela fraqciam, TviT `damoukidebelma
socialistebmac~ ki dagmes memorandumi da a.denikinTan gamocxadebuli
TviTmarqviebi. sul male gairkva, rom eseni iyvnen al. SarvaSiZe da a.xasaia.
1919w. 21 ivniss social-demokratiuli partiis afxazeTis organizaciis gazeTma
`naSe slovo~-m, romelsac dimitri gulia redaqtorobda, gamoaqveyna werili
`afxazeTis iuda~. `afxazeTis warmomadgeneli, romelic a. denikinTan
gamocxadda daJinebuli TxovniT denikinis jarebis mier afxazeTis dakavebis
Taobaze, afxazeTis moRalate, gamovlenilia.
es aris aleqsandre SarvaSiZe, vinc Tavis droze afxazeTSi Turquli desan-
tis gadmosxmas cdilobda, is rusi `patrioti~, romelsac surda TurqebisaTvis
ruseTis yofili nawilis gadacema.
ai, visi saxeliT amarTlebda denikini evropis winaSe saqarTveloze,
afxazeTze Tavis yaCaRur Tavdasxmas~. gaugebaria, rodesac Tanamedrove separa-
tistuli istoriografia, xotbas asxams a.denikins da masTan gamocxadebul
`afxazeTis iudas~, krints ar Zravs saxalxo sabWos 1919w. 15 aprilis gadawy-
vetilebisa da dimitri gulias gazeTis publikaciis Sesaxeb.
1724. j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 82. afxazTa saxalxo sabWos saxeli
gadaerqva 1919w. 13 maiss da ara 1918w. agvistoSi, an 1919w. TebervalSi, rogorc fiqrobs d. Citaia (ix. misi:
afxazeTis sakiTxi, gv. 237, 239).
1725. А. И. Деникин. Очерки русской смуты..., октябрь 1918г. - январь 1919г., gv. 284.
1726. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 436-437, 774.
329
miuxedavad a.denikinis memorandumisa da separatistTa `Txovnisa~, inglise-
lebma araerTxel moiTxoves ara afxazeTis, aramed soWis olqisa da gagris ga-
mocxadeba neitralur zonad, iqidan `moxaliseTa~ gayvana, magram TeTrgvardi-
elebi daTmobaze ar midiodnen. 1919w. TebervalSi md.bzifis gaswvriv
dapirispirebul mxareTa Soris ingliselTa aseuli Cadga. amas didad ar
SeuSlia xeli qarTuli jarebisaTvis, romlebmac general gedevaniSvilis
sardlobiT 4 aprils gadalaxes md. bzifi da ramdenime dReSi daikaves
teritoria md.mzimTamde. male odnav ukan daixies da md.mexadirze gamagrdnen1727.
a.denikini misi jarebis srul ganadgurebamde da ruseTidan gaqcevamde
cdilobda gagridan qarTvelTa gandevas, mTeli afxazeTis xelSi Cagdebas.
sasazRvro sakiTxi ixileboda 1919w. 23 maiss e.gegeWkorisa da n.ramiSvilis
Sexvedraze inglisel general brigsTan, romelic `moxaliseTa~ pozicias
gamoxatavda. qarTulma mxarem uaryo brigsis winadadeba md.bzifamde ukandaxevis
Sesaxeb1728. rogorc a.denikini amowmebs, 1919w. 9 aprils generali milni
saqarTvelosagan md.bzifamde teritoriis daTmobas moiTxovda. igive gaimeora
ingliselTa misiam 12 ivniss, magram, `etyoba, britanelTa avtoriteti, _ werda
a.denikini _ ukve ar iyo sakmarisi Setakebis arc Tavidan acilebisaTvis, arc
likvidaciisaTvis... qarTvelebi darCnen mexadirze... srul sabrZolo
mzadyofnaSi idgnen sanapiroze erTmaneTis winaaRmdeg orive mxaris jarebi,
romlebic yovel wuTs riskavdnen imiT, rom raime gauTvaliswinebeli
SemTxvevis gamo Tofebi da qvemexebi `Tavad alaparakdebodnen~1729. xSiri iyo
undoblobiTa da eWvebiT gamowveuli Setakebebi md.mexadirze. gaurkveveli
mdgomareoba `arc mSvidoba, arc omi~1730 bolomde gagrZelda.
gen. a.denikinis moqmedebebi saqarTvelos winaaRmdeg misi saerTo samxedro
warmatebebis fonze marTlac saxifaTo xdeboda. aqtiurobda TeTrgvardielTa
agenturac separatistebis saxiT. 1919w. maisSi `moxaliseebma~ mTielTa
respublika gaanadgures. afxazi separatistebi CrdiloeTkavkasielTa motyuebisa
da mxardaWeris mopovebis mizniT mudmivad cdiloben da TavianT SromebSic
amtkiceben, viTom afxazeTi yovelTvis iyo mTielTa respublikis nawili1731.
a.denikinis mier am respublikis ganadgurebasTan dakavSirebiT ki separatistebs
xma ar amouRiaT 1919 wels; dResac afxazuri istoriografia gverds uvlis
aRniSnul Temas da dakavebulia mxolod ciliswamebebiT saqarTvelos
winaaRmdeg. arada, swored saqarTvelo iyo is qveyana, romelic azerbaijanTan
erTad yovelnairad mxarSi edga mTielebs, amaragebda maT iaraRiT, exmareboda
cocxali ZaliT.
n. Jordania Tavis mogonebebSi werda, rom mTielTaTvis guluxv daxmarebas
`iTxovda Cveni Crdilo sazRvrebis uzrunvelyofa: Zlieri, damoukidebeli mTa
iyo Cveni simagre, moskovis winaaRmdeg amarTuli. mis arsebobaSi viyaviT
yovelnairad dainteresebuli da es gvikarnaxebda Cvens damokidebulebas
masTan~1732. or respublikas Soris arsebul megobrul urTierTobaze TbilisSi
evakuirebuli devnili mejlisis mier mTielTa respublikis SeiaraRebuli
Zalebis umaRles mTavarsardlad qarTveli generlis kereseliZis daniSvnac
miuTiTebs. 1919w. seqtembramde is CeCneTSi imyofeboda da saomar moqmedebebs
xelmZRvanelobda. amis gamo a.denikinma saqarTvelos ekonomikuri blokada
1727. А. И. Деникин. Очерки русской смуты...,. Октябрь 1918 г. - январь 1919, gv. 288-293.
1728. А. Ментешашвили. Исторические предпосылки..., gv. 36-41.
1729. А. И. Деникин. Очерки русской смуты..., Октябрь 1918 г. - январь 1919, , gv. 296.
1730. iqve, январь 1919 – март 1920. Минск, Харвест, 2002, gv. 273; 1919w. 18 ivniss e. gegeWkorma sTxova
Suamdgomloba italiis misias da ganacxada: `saqarTvelos mTavroba denikinis sazRvrebs dasTanxmdeba, Tu
bzifsa da mexadirs Soris neitralur zonaSi italielebi Cadgebian~ (d. jojua. saqarTvelo-italiis
urTierToba 1919-1921ww. Tb., 1997, gv. 100). mogvianebiT, roca gairkva, rom italiis jarebi saqarTveloSi
ingliselebs ar Secvlidnen, mTavrobam gagris zonis neitralizacia isev ingliselebs sTxova. miuxedavad
amisa, qarTvelebs md. mexadiri ar dautovebiaT.
1731. О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 320 da a.S.
1732. noe Jordania. Cemi warsuli (mogonebani). Tb., 1990, gv. 110-111.
330
gamoucxada1733.
TeTrgvardielTa agresiuli moqmedebebisadmi msoflios yuradRebis mipy-
robis mizniT, 1919w. 14 ivniss parizis saerTaSoriso konferenciaze
saqarTvelos delegaciis meTaurma n.CxeiZem amerikis SeerTebuli Statebis, didi
britaneTis, italiisa da iaponiis delegaciebs werilobiT acnoba a.denikinis
gegmebze _ saqarTvelosaTvis waerTmia afxazeTis nawili, `romlis
saqarTvelosTan SemoerTeba sanqcirebuli iyo misi xalxis kenWisyriT da
romlis mmarTvelobas saqarTvelos respublikis farglebSi uzrunvelyofda
sayovelTao kenWisyriT arCeuli afxazeTis saxalxo sabWo~1734. 1919w. ivnisis
dasawyisSi TeTrgvardielTa agresiisagan saqarTvelos dacvis mizniT did
saxelmwifoebs notebi gaugzavnes estoneTis, latviis, CrdiloeT kavkasiis,
azerbaijanis, litvis, poloneTisa da saqarTvelos warmomadgenlobebma1735.
sazRvrebis sakiTxi gadawyda saqarTvelo-ruseTs Soris 1920w. 7 maiss
dadebuli istoriuli xelSekrulebis ZaliT. maSin sabWoTa ruseTma soxumis
olqi saqarTvelos udavo teritoriad aRiara, saxelmwifoTaSorisi sazRvari ki
md.fsouze gadioda1736. amis Taobaze 1920w. 18 maiss d. emuxvaris mier miwodebuli
informacia saxalxo sabWom sixaruliT miiRo da damfuZnebel krebas
specialuri rezoluciac gaugzavna1737.
Sovinistebisa da maTi damqaSebis gegmebi sazRvrebTan dakavSirebiT CaiSala.
amave dros unda aRiniSnos, rom saqarTvelos ar akmayofilebda sazRvari md.
mexadirTan. parizis samSvidobo konferenciaze saqarTvelom 1919w. martSi da iv-
lisSi waradgina Tavisi moTxovnebi sazRvrebTan dakavSirebiT. istoriul
dasabuTebaSi (Seadgina iv. javaxiSvilma) naCvenebi iyo, rom saqarTvelos
eTnikuri da saxelmwifoebrivi sazRvari uZvelesi droidan md.yubanamde, XVs.
Semdeg ki md. makofsemde aRwevda. saqarTvelo swored aq moiTxovda ruseTTan
saxelmwifo sazRvris dafiqsirebas. amasTanave, TurqeTSi iZulebiT
gadasaxlebul mTielTa dabrunebisa da CrdiloeT kavkasiis saxelmwifos
Seqmnis SemTxvevaSi, qarTuli mxare winaaRmdegi ar iyo sazRvris gadasinjvisa
da axali mijnis dadgenisa md.mzimTasa da makofses Soris1738. aRniSnul faqts
malavs separatistuli istoriografia da ruseTis imperiis saameblad
saqarTvelos `imperialistur miswrafebebze~ saubrobs1739; amave dros, ver
`amCnevs~ aq saqarTvelo-afxazeTis istoriuli sazRvrebis aRdgenis mcdelobas,
zRvaze gasasvlelis mqone Crdilokavkasiuri saxelmwifos Camoyalibebaze,
mTielTa samSobloSi dabrunebaze zrunvas.
separatistuli istoriografia Tavis mkiTxvelebs saguldagulod umalavs im
faqtsac, rom saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam 1920w. aprilSi
saerTaSoriso arenaze gadadga seriozuli nabijebi qarTvel da afxaz
muhajirTa samSobloSi dabrunebis mizniT1740. rom ara gasabWoeba, sakiTxi
dadebiTad iqneboda gadawyvetili. cnobilia, es problema rogor awuxebda
afxazur mosaxleobas, gansakuTrebiT inteligencias1741.
1733. А. И. Деникин. Очерки русской смуты..., Январь 1919 – март 1920, gv. 266-271.
1734. А. Ментешашвили. Исторические предпосылки..., gv. 46.
1735. iqve, gv. 46-47.
1736. Оккупация и фактическая аннексия Грузии. Документы и материалы, Тб., 1990, gv. 75-76; Tanamedrove
separatistebi ukana ricxviT acxadeben, rom 1920 w. 7 maisis xelSekruleba `aneqsirebul~ afxazeTze ar
vrceldeboda (О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 337), rac saerTaSoriso samarTlebrivi normebis
arcodnis Tu ignorirebis maCvenebelia.
1737. j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 80.
1738. Оккупация и фактическая аннексия Грузии, gv. 64-68; levan ToiZe. intervenciac, okupaciac, ZaldatanebiTi
gasabWoebac, faqtobrivi aneqsiac. Tb., 1991, gv. 211-215.
1739. О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 316-321.
1740. А. Ментешашвили. Исторические предпосылки..., gv. 47-49.
1741. 1920 w. TebervalSi afxazuri inteligenciis yrilobam specialuri rezolucia miiRo muhajirebis
dabrunebis Taobaze da mimarTa saqarTvelos mTavrobas, raTa mas Sesabamisi zomebi mieRo (j. gamaxaria.
qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 81). miuxedavad imisa, rom saqarTvelos mTavrobam muhajirebis
dabrunebis sakiTxi gamarjvebul mokavSire saxelmwifoTa umaRlesi sabWos winaSe daayena, v. Snirelmani
331
afxazeTis xelisuflebas seriozul problemad eqca soxumis rusi
episkoposis sergis, mTlianad rusuli samRvdeloebis antisaxelmwifoebrivi
saqmianoba. qarTuli eklesiis avtokefaliis aRdgenis Semdeg soxumis episkoposi
e.w. kavkasiis saegzarqosos (Seiqmna 1917w. ivlisSi) eqvemdebareboda. saqarTvelos
pirvelma saeklesio krebam (1917w. 8-17 seqtemberi) Seqmna cxum-bediis eparqia.
mTel afxazeTze qarTuli eklesiis iurisdiqciis gavrcelebamde igi droebiT
Wyondidis eparqias miewera. 1917w. bolodan am ukanasknelis daqvemdebarebaSi
gadmovidnen samurzayanoSi moqmedi eklesiebi da sxva qarTuli samrevloebi
danarCen afxazeTSi.
rus mRvdelmsaxurTa qmedobebi pirdapir kavSirSi iyo ruseTis samoqalaqo
omSi TeTrgvardielTa warmateba-warumateblobasTan. ep. sergi uars ambobda
qarTul samRvdeloebasTan, maT Soris Wyondidel mitropolit ambrosisTan
yovelgvar urTierTobaze, cdilobda kavkasiis saegzarqososagan gamoyofas,
sanam saqarTvelos eklesia Tavis iurisdiqcias mTel afxazeTze gaavrcelebda.
aRniSnuli gegmis CaSlis Semdeg igi samxreT-aRmosavleT ruseTis droebiT
umaRles saeklesio sammarTvelos emorCileboda1742. aseTi mdgomareoba
afxazeTSi viTarebis stabilizaciamde gagrZelda. 1919w. 20 martis istoriuli
aqtis miRebam da afxazeTis statusis garkvevam dRis wesrigSi daayena soxumis
eparqiis reorganizaciis sakiTxic. 1919w. 1 seqtembers afxazeTis komisariatma
miiRo dekreti marTlmadidebeli eklesiebis marTvis Sesaxeb. soxumis
sakaTedro taZari, misi krebulisa da mRvdelmTavris saxlebi afxazeTis
sakuTrebad iqna aRiarebuli; vakanturad gamocxadda saepiskoposo kaTedra;
axali mRvdelmTavris arCevamde dainiSna eparqiis droebiTi mmarTveli. es
Tanamdeboba Tavidan arqimandrit ioane margiSvils, 11 seqtembridan ki
Wyondidel mitropolit ambrosis (xelaia) ekava. Sesabamisi mosamzadebeli
samuSaoebis Catarebis Semdeg, 1918w. 7 oqtombers afxazeTis sagangebo saeklesio
kreba gaimarTa. man moismina mitropolit ambrosis brwyinvale moxseneba da misi
ZiriTadi debulebebis gaTvaliswinebiT istoriuli gadawyvetilebebi miiRo.
amieridan yofil soxumis eparqias cxum-afxazeTis eparqia ewoda da igi kvlav
qarTuli eklesiis organuli nawili gaxda; mitropolitis Tanamdebobaze krebam
wm.aRmsarebeli ambrosi erTxmad airCia. sagangebo krebis gadawyvetilebebi 1919w.
28 oqtombers sruliad saqarTvelos sakaTalikoso sabWom daamtkica1743.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom qarTuli eklesiis gaerTianeba saeklesio da
saero kanonebis sruli dacviT ganxorcielda. bolo moeRo afxazeTSi eklesiis
erovnuli niSniT dayofis (filetizmi) antikanonikur praqtikas,
antisaxelmwifoebrivi miznebisaTvis RvTismsaxurTa gamoyenebas. amitomac ar
moswondaT rus Sovinistebs, maTTan aliansSi myof separatistebs afxazeTSi
ganxorcielebuli saeklesio reforma da Seecadnen, es sakiTxi saxalxo sabWos
sxdomaze1744, agreTve saerTaSoriso doneze1745 ganxilvis sagnad eqciaT, magram
mizans mainc ver miaRwies.
separatistebi cruoben, roca weren, rom saqarTvelos mTavrobam afxazeTis
dawesebulebebs da saswavleblebs Tavs moaxvia qarTuli ena.1746 es ar momxdara,
rodesac saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministrom daamtkica debuleba (1918w. 20
ivlisi) fosta-telegrafis nacionalizaciis (qarTul enaze gadayvanis)
Sesaxeb1747. rac Seexeba 1919 wlidan skolebSi qarTuli enis SemoRebas, v.anCabaZe
cruobs da acxadebs, rom afxazTa mimarTvebi saqarTvelos mTavrobisadmi aRniSnul Temaze `daxetialobda
biurokratiuli arxebiT~ (В. Шнирельман. Войны памяти, gv. 265).
1742. wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi. gv. 48-50, 240-241.
1743 . iqve, gv. 51-52, 258-281.
1744 j. gamaxaria. afxazeTi da marTlmadidebloba, gv. 816-821
1745. iqve, gv. 812-814; wminda aRmsarebeli ambrosi da afxazeTi, gv. 291-295.
1746. О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 336.
1747. Sss-s 1918 w. 20 ivlisis debulebasTan dakavSirebiT saxalxo sabWom 1918 w. 25 ivliss imsjela. man
mizanSewonilad miiCnia dawesebulebaTa nacionalizacia, magram aRniSna, rom jerjerobiT amis
ganxorcielebisaTvis pirobebi ar arsebobs; amitomac gadawyda: `afxazeTis teritoriaze saxelmwifo
332
saxalxo sabWos sxdomaze (1919w. 18 noemberi) ganmartavda: `CemTvis kargadaa
cnobili, rom saxelmwifo enis swavla, Tu masze swavleba ara, saxelmwifo
samarTlis anabanas warmoadgens~1748. separatistebs, samwuxarod, es ar esmiT.
saqarTvelos mTavroba namdvilad ar Cqarobda saxelmwifo dawesebulebebis
nacionalizacias (saqmiswarmoeba afxazeTSi rusul enaze mimdinareobda,
urierToba ki centralur xelisuflebasTan saxelmwifo enaze unda yofiliyo,
Tumca es moTxovnac xSirad irRveoda), qarTul enaze swavlebis SemoRebas,
risTvisac mas mkacrad akritikebda damfuZnebeli krebaSi warmodgenili
politikuri opozicia1749.
saqarTvelos mTavroba, romelsac separatistuli istoriografia deniki-
nelebze dayrdnobiT mudmivad `SovinizmSi adanaSaulebs~1750, zrunavda
afxazeTis, gansakuTrebiT afxazTa kulturuli ganviTarebisaTvis. nebismieri
xalxis cxovrebaSi udidesi movlenaa mSobliur enaze pirveli gazeTis
gamoSveba. afxaz xalxs aseTi gazeTi mxolod `Sovinisti~ qarTveli social-
demokratebis `batonobis~ dros eRirsa _ 1919w. 27 Tebervals soxumSi
afxazurenovan gazeT `afsnis~ pirveli nomeri gamovida, afxazuri Srifti Tbi-
lisSi damzadda1751; istoriaSi pirvel afxazur gazeTs xelmZRvanelobda
saqarTvelos social-demokratiuli partiis wevri d.gulia, romelic manamde
(1918w. 1 seqtembridan) soxumis saostato seminariis afxazuri enis maswavleblad
saStato Tanamdebobaze iyo (aseve pirvelad istoriaSi) damtkicebuli.
afxazeTis kulturul cxovrebaSi mniSvnelovani movlena gaxldaT 1918w.
mxatvar a.k. SarvaSiZis TaosnobiT dramatuli saswavleblis gaxsna; 1919w.
soxumSi daarsda agreve literaturul-dramatuli wre da a.S.1752.
saqarTvelos mTavroba yuradRebiT ekideboda nebismier Txovnas afxazeTidan,
miT umetes, Tu igi afxazi xalxis interesebTan iyo dakavSirebuli. magaliTad,
1919w. 1 noembers n. ramiSvili mTavrobas moaxsenebda afxazeTis komisariatis
Tavmjdomaris d.emuxvaris Suamdgomlobis Taobaze samxedro samsaxurisagan,
ganurCevlad sarwmunoebisa (manamde jarSi mxolod qristiani afxazebi
mihyavdaT), yvela afxazis gaTavisuflebis Sesaxeb. imaves iTxovda gudauTis
mazris TemTa warmomadgenlebis kreba sof. lixnSi 1920w. 13 maiss1753. Txovna
dakmayofilda.
afxazeTSi arsebul rTul politikur viTarebaze sakmaod srul warmodgenas
gviqmnis erovnul-demokratiuli partiis SekiTxvis safuZvelze saqarTvelos
damfuZnebel krebaSi 1919w. 2 agvistos gamarTuli debatebi. SekiTxvis avtorebs
ainteresebdaT informacia afxazeTSi `saqarTvelos damoukideblobis mowi-
naaRmdege jgufis mecadineobiT~ Seqmnili ganwyobilebis, saxelmwifo enis fun-
qcionirebis Sesaxeb da a.S. SekiTxvas pasuxi n.ramiSvilma gasca. `afxazeTis
mdgomareoba rogorc Sinauri, agreTve sagareo ZalTa Sejaxebis mxriv
metismetad rTulia da TavisTavad aSkaraa, rom am rTul pirobebSi mTavrobis
politika unda iyos fxizeli da araviTar aCqarebas adgili ar unda hqondes.
dawesebulebebis enad droebiT darCes rusuli ena~ (Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 420). 1918w. 20
ivliss Sss-m saxalxo sabWos Tavmjdomares acnoba, rom mTavrobas ar gamoucia aranairi gankarguleba
soxumis olqis saxelmwifo dawesebulebebis nacionalizaciis Sesaxeb da arc apirebs amis gakeTebas. soxumis
olqSi (iseve, rogorc q. TbilisSi, zaqaTalasa da borCaloSi) fosta-telegrafi qarTul da rusul enebze
funqcionirebda (iqve, gv. 761-762).
1748. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 454-856.
1749. o. bRaJba da s. lakoba iseT STabeWdilebas uqmnian mkiTxvels, TiTqos 1919w. 2 agvistos damfuZnebeli
krebis wevri, mwerali leo qiaCeli (Sengelaia) afxazeTis `nacionalizaciis~ politikis winaaRmdeg gamovida
(О. Бгажба, С.Лакоба. История Абхазии, gv. 336). piriqiT, mTavroba man aseTi politikis gautareblobis gamo,
agreTve 1918w. regionisaTvis zedmeti uflebebis miniWebisaTvis gaakritika (saqarTvelos damfuZnebeli kreba,
stenografiuli angariSi. 45-e sxdoma, 1919, 2 agvisto, gv. 25).
1750. О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 336.
1751. z. papasqiri. narkvevebi...., nakv. II, gv. 65.
1752. iqve, gv. 66; С. Лакоба. «Крылились дни в Сухум-кале». Сухуми, 1988 gv. 53-55, 63; o. Jordania. dimitri gulia:
masalebi pedagogiuri moRvaweobidan. – biuleteni. afxazeTis sulierebisa da kulturis centri, 2008 #3, gv. 6.
1753. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 453-454, 781.
333
eWvs gareSe aris, rom iq, afxazeTSi, arian iseTi adamianebi, romelnic ebrZvian
Cvens saxelmwifoebriobas da es elementebi arian, upirveles yovlisa, is
memarjveneebi, romelnic Tavidanve cdiloben, rom saqarTvelosTan araviTari
kavSiri ar hqonoda afxazeTs~1754. saqarTvelos mTavroba, _ n.ramiSvilis TqmiT, _
mizanmimarTulad atarebda regionis mTeli mosaxleobis agrarul, politikur
da socialur uflebebSi gaTanabrebis demokratiul politikas. antiqarTuli
Zalebi cdilobdnen, es politika saxelmwifos winaaRmdeg afxazTa
asamxedreblad gamoeyenebinaT. n.ramiSvilma aRniSna, rom, miuxedavad aseTi
rTuli viTarebisa, afxazeTis saxalxo sabWo, afxazuri mosaxleobis um-
ravlesoba mxars uWers saqarTvelos farglebSi konstituciiT garantirebul
avtonomiur marTva-gamgeobas. ministris gamosvlas mxari dauWires damfuZnebeli
krebis (aseve afxazeTis saxalxo sabWos) wevrebma, afxazma v.Rurjuam da b.Cxik-
viSvilma. v.Rurjuam aRniSna, rom afxazeTi, romlis interesebi mWidrod
ukavSirdeba saqarTvelos interesebs, daeqvemdebareba saerTo saxelmwifo ka-
nonebs, magram iTxovs damoukideblobas saSinao sakiTxebSi. amis winaaRmdegi, _
Tqva man, _ qarTuli demokratiuli Zalebi ar iyvnen da arc iqnebian.
`gaumarjos demokratiulad darazmul avtonomiur afxazeTs, am saqarTvelos
respublikis ganuyofel nawils~1755, _ ganacxada v.Rurjuam.
eserma leo Sengelaiam mizanSeuwonlad miiCnia afxazeTSi sakanonmdeblo
organos da mTavrobis arseboba, Tumca `afxazeTs unda mieces farTo
avtonomia~1756, _ Tqva oratorma. socialist-federalisti s. mdivani, romelic
SedarebiT loialobas iCenda mTavrobis mimarT, saerTo Secdomad miiCnevda
separatistebisaTvis iluziebis Seqmnas, xelSekrulebis dadebas (1918w.)
yovelgvar samarTalSi gauTviTcnobierebel adamianebTan, afxazTa (da ara
afxazeTis) saxalxo sabWos Seqmnas da a.S. misi azriT, saWiro iyo brZolis
gaZliereba Tavadaznaurobisa da ruseTidan Camosuli Sovinistebis
winaaRmdeg1757.
mTavrobis mkacri kritikiT gamovida erovnul-demokratiuli partiis lideri
sp. kedia. afxazeTSi arsebul viTarebas man saxifaTo uwoda; mTavrobis
politikiT afxazTa umetesobis ukmayofilebas, misi mtkicebiT, omis SemTxvevaSi
(denikinelebTan) mtrebi iolad gamoiyenebdnen saqarTvelos winaaRmdeg.
ukmayofilebis erT-erT mizezad gamomsvlelma TurqeTis qveSevrdomebisaTvis
miwis darigeba daasaxela. `saerTod afxazeTSi niadagi meryevia, didi
antiqarTuli moZraobaa, romelsac xelmZRvaneloben da aRrmaveben rus-somxis
bolSevik-denikinelebi da afxazTa inteligenciis erTi nawili~, _ ganacxada sp.
kediam da politikur partiebs erToblivi muSaobisaken mouwoda, raTa `es Cveni
saerTo saqme, romelic dRes afxazeTSi gansacdelSia, SeerTebulis Zal-RoniT,
erTmaneTis loialuri gagebiT, Cvenda sasargeblod gamovakeToT~1758.
damfuZnebel krebaSi warmodgenil politikur partiebs ufro metad
afxazeTis konstituciaze muSaobis mimdinareoba aRelvebdaT. es sakiTxi,
marTlac, yvelaze mwvave aRmoCnda. saxalxo sabWos sakonstitucio komisiam
1919w. 30 marts Tavis pirvel sxdomaze erTxmad miiRo momavali konstituciis
pirveli muxli: `afxazeTi Sedis demokratiuli saqarTvelos SemadgenlobaSi,
rogorc misi avtonomiuri erTeuli~1759. radganac es iyo `afxazeTis avtonomiis
Sesaxeb aqtis~ pirveli punqtis faqtobrivi gameoreba, mas kamaTi ar gamouwvevia.
sxva sakiTxebTan dakavSirebiT komisiaSi erTsulovneba ar sufevda, misi
muSaoba daZabulad mimdinareobda. 1919w. 23 maiss sakonstitucio komisia or
qvekomisiad gaiyo da, Sesabamisad, ori erTmaneTisagan gansxvavebuli proeqti
1754. saqarTvelos damfuZnebeli kreba. stenografiuli angariSi. 45-e sxdoma, 1919, 2 agvisto, gv. 12-16.
1755. iqve, gv. 16-17.
1756. iqve, gv. 25-27.
1757. iqve, gv. 28.
1758. iqve, gv. 29-35.
1759. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 97.
334
momzadda. mesame _ Semrigebluri proeqti Seadgina afxazeTis komisariatma1760.
maT Soris vercerTma ver miiRo saxalxo sabWos wevrTa xmebis saWiro
raodenoba, magram meti mowoneba (20 xma) mainc komisariatis proeqtma
daimsaxura. 1919w. 21 ivliss saxalxo sabWom airCia delegacia (d. emuxvari,
g.koroliovi, m.ubiria, v.Rurjua, m.caava, m. grigolia), romelsac centralur
xelisuflebasTan sakonstitucio sakiTxebis ganxilva daevala. 1919w. seqtember-
oqtomberSi is TbilisSi imyofeboda. 4 oqtombers delegaciam moxsenebiTi
baraTi miarTva mTavrobas, romelSic saubari iyo centrsa da regions Soris
uflebamosilebis gamijvnis, konstituciis miRebis aucileblobaze, agrarul
reformaze, socialur-ekonomikur problemebze.
damfuZnebeli krebis prezidiumma, saxalxo sabWos TxovniT, afxazeTis sakon-
stitucio sakiTxebze samuSaod gamoyo xuTkaciani (p.sayvareliZe, s.dadiani,
g.gvazava, naneiSvili, m.xoWolava) komisia. delegaciisa da komisiis erToblivi
muSaoba sakmaod nayofieri aRmoCnda. Seiqmna respublikasa da avtonomias Soris
SeTanxmebis proeqti afxazeTis mmarTvelobis ZiriTadi debulebebis Sesaxeb.
masSi aisaxa centrsa da regions Soris faqtobrivad Camoyalibebuli
urTierTobani. saxalxo sabWos delegaciis 1919w. 4 oqtombris moxsenebiTi
baraTis safuZvelze mTavrobam imave wlis 20 dekembers daamtkica `agraruli
reformisa da afxazeTSi saxelmwifo qonebis marTvis droebiTi debuleba~1761.
saqarTvelos mTavrobis mowveviT 1919w. seqtembris bolodan TbilisSi
imyofeboda kidev erTi delegacia afxazeTidan (i.marRania, d.alania, m.caguria,
m.Tarnava), romelic saxalxo sabWos 14 separatistulad ganwyobili wevris
pozicias gamoxatavda. mTavroba, rogorc vxedavT, yvela mimdinareobasTan mola-
parakebisa da SeTanxmebis gzas adga. separatistebTan Sexvedras man miuZRvna
specialuuri sxdoma, romelzec delegacia moxsenebiT wardga. n.Jordanias
TxovniT, es moxseneba werilobiT gaformda da 1919w. 29 seqtembers mTavrobas
waredgina. masSi separatistebisaTvis Cveuli tendenciurobiT iyo gaSuqebuli
afxazeTSi arsebuli viTareba. gamosavals delegaciis wevrebi maT mier
SemuSavebuli konstituciis proeqtis1762 miRebaSi xedavdnen. 1919w. 15 noembers
afxazeTis saxalxo sabWom TbilisSi oficialurad mivlinebuli delegaciis
moxseneba moismina. sityviT gamosulma m.ubiriam aRniSna, rom konstituciaze
muSaobisas Tavidanve warmoiSva ori mimdinareoba, romlebic erTmaneTisagan
gansxvavdebian istoriuli momentisadmi, kerZod, afxazeTis politikuri da
ekonomikuri amocanebisadmi midgomebiT; erT mimdinareobas, momentis
moTxovnebidan gamomdinare, saWirod miaCnda afxazeTis rac SeiZleba male
SeerTeba saqarTvelosTan, rac Cvens boboqar epoqaSi misi usafrTxoebis, xolo
momavalSi mxaris socialur-ekonomikuri da kulturuli ganviTarebis
sawindari iqneboda. meore mimdinareobac scnobda afxazeTis saqarTvelosTan
SeerTebis aucileblobas, _ dasZenda m. ubiria, _ magram istoriuli
perspeqtivis TvalsazrisiT ufro marTebulad miaCnda respublikasTan rac
SeiZleba susti kavSiris damyareba, meti damoukideblobis mopoveba, rac
viTarebis Secvlis SemTxvevaSi sxva gadawyvetilebis miRebis saSualebas
miscemda1763. es ori midgoma aisaxa sakonstitucio komisiaSi Sedgenil
1760. samive proeqti gamoqveynebulia. ix.: А. Ментешашвили. Исторические предпосылки..., gv. 80-94.
1761. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 98-100, 451-453.
1762 . А. Ментешашвили. Исторические предпосылки…, gv. 89-94.
1763 . social-demokrat-internacionalistTa probolSevikuri fraqciis deklaraciaSi, romelic 1919 w. 25
noembers saxalxo sabWos sxdomaze m.Tarnavam gaaJRera, naTqvami iyo, rom Tanamedrove koniunqturis
pirobebSi aRiareben da icaven saqarTvelos demokratiul respublikas Sida da gareSe mtrebisagan;
saqarTvelos damoukidebloba fraqciisaTvis warmoadgenda miznis miRwevis saSualebas; momavalSi ki, roca
politikuri viTareba Seicvleboda, `internacionalistebi~ mxars dauWerdnen saqarTvelosa da afxazeTis
mierTebas `ruseTis xalxebis saerTo ojaxTan~ ise, rom winaswar ar ayenebdnen pirobebs am `saerTo ojaxSi~
maTi politikuri mowyobis formebis Sesaxeb (Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 111). amrigad,
konstituciis garSemo separatistTa mier atexili aurzauri viTarebis destabilizaciis interesebs ufro
ukavSirdeboda, vidre realuri avtonomiis mopovebis mizans. amitom sicruea separatistuli istoriografiis
335
proeqtebSi. m. ubiriam aRniSna, rom Tbilisi ar Cqarobda afxazeTis (qveynis
nawilis) konstituciis damtkicebas, sanam ar iqneboda miRebuli qveynis
ZiriTadi kanoni. miuxedavad amisa, rogorc ukve iTqva, moxerxda afxazeTis
mmarTvelobis ZiriTad principebze SeTanxmeba.
saxalxo sabWos 15 noembris sxdomaze TbilisSi miwveuli meore delegaciis
wevrebic gamovidnen. m. Tarnavas gancxadebiT, mTavrobasTan Cveni SeTanxmebis
miRweva SeuZlebelia. i. marRaniam daumata, rom, n. Jordanias sityvebiT,
SeTanxmeba SesaZlebelia, Tu movrigdebiT denikinisadmi damokidebulebis
sakiTxSi.
afxazeTis mimarT saqarTvelos mTavrobis pozicia 1920w. 6 Tebervals
saxalxo sabWos sxdomaze moxsenebiT gamosulma n.ramiSvilma ganmarta; roca
saqarTvelo ukve aRiares dasavleTis qveynebma, Cveni amocanaa demokratiis
gaRrmaveba, xalxis rolis gafarToeba, _ ganacxada man. momxsenebelma uaryo
Worebi, TiTqos mTavrobas surs Sekvecos afxazeTis avtonomiuri uflebebi,
SezRudos saxalxo sabWo da a.S. n.ramiSvilma mTavrobis saxeliT sabWos
wevrebs moaxsena, rom `aq, afxazeTSi sazogadoebriv-politikuri mSeneblobis
erTaderTi gzaa afxazeTis avtonomiuri uflebebis ganmtkiceba~.1764 n.ramiSvilis
sakmaod vrceli da saintereso gamosvla saxalxo sabWos sxdomaze male
proklamaciis saxiT daibeWda da yvela afxazur dasaxlebul punqtSi gamoikra.
separatistebi ityuebian, TiTqos n.ramiSvili sabWoze muqaris Semcveli sityviT
gamovida.1765
1920w. 22-23 Tebervals soxumSi afxazuri inteligenciis yriloba gaimarTa
(Tavmjdomare g. zuxbaia, moadgileebi _ v.anCabaZe da d. gulia). mis muSaobaSi
saxalxo sabWos Tavmjdomarisa da wevrebis monawileobam yriloba politikur
tribunad aqcia. erTmaneTs daupirispirdnen qarTuli orientaciisa da
separatistulad ganwyobili afxazebi. `Cven, afxazebi, rusul kulturasTan
varT naziarebi, gvarTmeven am kulturas, am enas da iZulebiT Tavs gvaxveven
qarTul enas. qarTvelebi movidnen da wagvarTves Cveni kultura, qarTvelebi
ZalmomreobiT SemoiWrnen afxazeTSi~1766, _ aseTi iyo renegat i. marRanias
pozicia. sakadrisi pasuxi mas, aseve sxva separatistebs, WeSmaritma afxazma,
namdvilma inteligentma v. SarvaSiZem gasca da bolos yrilobac datova. d.
alanias, v. anCabaZis, m. Tarnavas, m. ubirias, v. Rurjuas, d.emuxvaris gamosvlebma
TvalnaTliv warmoaCines afxazur inteligenciaSi arsebuli uTanxmoebani
politikuri orientaciis sakiTxebSi, rac, Tavis mxriv, iyo mizezi
sakonstitucio uTanxmoebebisa.
afxazuri inteligenciis yrilobam daadastura konstituciis proeqtis
saswrafod SemuSavebisa da damtkicebis aucilebloba. saxalxo sabWoSi
grZeldeboda muSaoba am mimarTulebiT. 1920w. 21 maiss arCeuli sabWos
delegacia v. SarvaSiZis, d. emuxvaris, d. zaxarovis, g. zuxbaias, m. Tarnavas da
v. anCabaZis SemadgenlobiT male Tbiliss ewvia. 1920w. 1 ivliss man moxsenebiTi
baraTi warudgina damfuZnebeli krebis prezidiums. `vnebaTaRelvis
Casacxrobad~ delegacia iTxovda damfuZnebuli krebis sesiaze afxazeTis
saqarTvelos avtonomiur erTeulad aRiarebas, misi warmomadgenlobiTi
organosa da mTavrobis kompetenciis sakiTxebis ganxilvas. `amasTan,
mtkiceba, TiTqos opozicia `namdvili TviTmmarTvelobis da konstituciis miRebisaTvis ibrZoda~ (О. Бгажба,
С. Лакоба. История Абхазии, gv. 334). avtonomiisa da konstituciis sakiTxebze saqarTvelos mTavrobasTan
molaparakebebSi monawileoba, _ m.Tarnavas TqmiT,_ miznad isaxavda mxolod SeTanxmebis CaSlas da mTavrobis
kritikas; `vmoqmedebdiT ra ase, erTdroulad Cven veZebdiT rsfsr-sTan urTierTobisa da mis SemadgenlobaSi
Sesvlis SesaZleblobas~, - acxadebda m. Tarnava (Л. Тоидзе. К вопросу о политическом статусе Абхазии. Тб., 1996,
gv. 6). ai, rogori `patriotebi~ iyvnen e.w. `internacionalistebi~, `damoukideblebi~ da maTi mxardamWerebi
saxalxo sabWoSi.
1764 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 101-102.
1765 . О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 334.
1766. Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 103.
336
mogaxsenebT, rom sakonstitucio komisiaSi (saqarTvelosi _ avt.) es sakiTxebi
dadebiTadaa gadawyvetili1767,~ _ naTqvamia 1 ivlisis baraTSi.
1920w. 10 seqtembers Tbilisidan dabrunebulma delegaciam saxalxo sabWos
moaxsena TbilisSi Catarebuli muSaobis, afxazeTis konstituciis ori
variantis SemuSavebis Sesaxeb. sakonstitucio komisiam (g.zuxbaia, d.zaxarovi,
m.wulukiZe, g.koroliovi, m.Tarnava) maT safuZvelze erTi proeqti Seadgina.
ramdenime sxdomaze misi detaluri muxlobrivi ganxilvis Semdeg, 1920w. 16
oqtombers saxalxo sabWom afxazeTis konstituciis proeqtis sakuTari varianti
daamtkica. preambulaSi aRniSnuli iyo, rom konstitucia SemuSavebulia 1919w. 20
martis `aqtisa~ da saqarTvelos konstituciis safuZvelze. pirveli muxlis
mixedviT, afxazeTi md. enguridan yubanisa da Tergis olqebis mimdebare
kavkasiis qedamde Sedioda saqarTvelos demokratiuli respublikis
SemadgenlobaSi, rogorc avtonomiuri erTeuli. rogorc vxedavT, saxalxo
sabWo solidaruli iyo saqarTvelos mTavrobasTan qveynis Crdilo-dasavleT
sazRvrebTan dakavSirebiT (aqve, gv. 302).
konstituciis proeqti zustad mijnavda centrisa da regionis funqciebs;
afxazeTis kanonis konstituciasTan Seusabamobis SemTxvevaSi centraluri
xelisufleba 15 dRis vadaSi gansaxilvelad gadascemda mas senats (umaRles
sasamarTlos). am ukanasknelis kompetencias ganekuTvneboda afxazeTis
gaprotestebuli kanonis moqmedebis SeCereba. proeqtis Tanaxmad, afxazeTis
teritoriaze mxolod saerTosaxelmwifoebrivi Tanamdebobis pirebi
iniSnebodnen centraluri xelisuflebis mier, Tanac, SeZlebisdagvarad,
adgilobriv mkvidrTagan. afxazeTis mTavrobas SeeZlo rekomendacia gaewia
aRniSnul Tanamdebobebze dasaniSni pirebisaTvis, an, piriqiT, eSuamdgomla maTi
ganTavisuflebis Taobaze. moqalaqeTa ufleba-movaleobebisa da samoqalaqo
uflebebis garantias afxazeTSi saqarTvelos konstitucia warmoadgenda;
saqarTvelos respublikis moqalaqeebi afxazeTis teritoriazec moqalaqeobis
uflebiT sargeblobdnen1768.
1920w. 4 noembers TbilisSi Camovida saxalxo sabWos delegacia (v. SarvaSiZe,
v. Rurjua, d. zaxarovi, m. ubiria, i. faSalidi, m. caguria, d. alania, m. Tarnava,
m. berulava). 16 noembers is n. Jordanias Sexvda. mTavrobis Tavmjdomarem
daadastura, rom afxazeTis avtonomiis sakiTxi eWvgareSea, konstituciis
SemuSavebis prerogativa ki mxolod damfuZnebel krebas ekuTvnis. afxazeTs
avtonomia unda mieces, _ ganacxada n.Jordaniam, _ saerTo konstituciis miRebis
Semdeg. Tu ZiriTadi kanonis damtkiceba gaWianurdeba, maSin gamoices jer
droebiTi kanoni, romelic SemdgomSi qveynis konstituciis calke Tavi gaxdeba.
qveynis pirveli piris aseTi pozicia misaRebi iyo saxalxo sabWos delega-
ciisaTvis.
xelisSemSlel faqtorad iqca is garemoeba, rom damfuZnebeli kreba ar
daeTanxma paritetuli sakonstitucio komisiis Seqmnas, rogorc amas saxalxo
sabWos 1919w. 20 martis aqti da delegaciis mandati iTvaliswinebda. roca amis
Taobaze sabWos ecnoba, man 5 dekembers delegaciis wevrebi soxumSi gamoiZaxa
moxsenebisaTvis. 6 dekembers damfuZnebeli krebis prezidiumma ganixila
m.cagurias, d. alanias da m. Tarnavas gancxadeba afxazeTis konstituciis
ganxilvis wesis (ganxilva ara paritetul komisiaSi, aramed damfuZnebel
krebaSi saxalxo sabWos wevrebis monawileobiT) miuReblobis gamo proeqtis
ganxilvaSi monawileobaze uaris Tqmisa da afxazeTSi dabrunebis Sesaxeb.
gancxadeba cnobad iqna miRebuli.
Tbilisidan delegaciis wevrebis uSedegod dabrunebam ukiduresad daZaba
viTareba saxalxo sabWoSi. v. SarvaSiZem 24 dekembers Tavisi da aseve
prezidiumis wevrebis gadadgomis sakiTxic dasva kenWis sayrelad, magram
1767. iqve, gv. 105.
1768. iqve, gv. 105-108.
337
gadawyvetileba ver iqna miRebuli. saxalxo sabWom mxolod 1921w. 4 ianvars
ganixila da moiwona sakonstitucio delegaciis mier TbilisSi gaweuli
muSaoba.
1920w. 21 dekembers damfuZnebeli krebis mcire sakonstitucio komisiam
daamtkica avtonomiuri afxazeTis mmarTvelobis debulebis proeqti, romelsac
safuZvlad daedo saxalxo sabWos mier 1920w. 16 oqtombers miRebuli konsti-
tuciis proeqti. 1921w. 21 Tebervals damfuZnebelma krebam saqarTvelos konsti-
tuciasTan erTad es debulebac daamtkica,1769 Tumca ukve gviani iyo _
saqarTvelos demokratiuli respublika bolSevikuri agresiis Sedegad
sisxlisagan icleboda, wiTeli armia afxazeTSic SemoiWra.
1918w. gazafxul-zafxulSi gancdili samxedro-politikuri marcxis Semdeg
isedac ukiduresad susti komunisturi moZraoba afxazeTSi saerTod gaqra. misi
aRorZineba 1919w. gazafxulidan iwyeba, rasac xeli Seuwyo orma faqtorma: deni-
kinis mier dakavebuli ekaterinodaridan, gansakuTrebiT soWis olqidan repre-
siebs gamoqceuli bolSevikebis Camosvlam da saxalxo sabWos Suamdgomlobis
(1919w. 20 marti) safuZvelze bolSevikur gamosvlebSi monawileTa mimarT am-
nistiis gamocxadebam. amis Semdeg n. lakoba 1919w. zafxulamde kodoris mazris
komisrad msaxurobda.
1919w. aprilSi moxerxda droebiTi bolSevikuri komitetis (a.beliakovi,
s.kuxaleiSvili, m. mgelaZe, i. Jvania, i. xioti da sxv.) Seqmna; imave wlis
agvistoSi komunistebma daaarses axali iatakqveSa komiteti s.kuxaleiSvilis
TavmjdomareobiT. 1920w. afxazeTis saolqo komitets sxvadasxva dros
xelmZRvanelobdnen i.vigrianovi, n.svaniZe, n.aqirTava da s.kuxaleiSvili.
bolSevikebTan mWidro kavSiri hqonda afxazeTis saxalxo sabWos separatis-
tul nawils. m.caguria 1919 wlidan iyo ruseTis kompartiis wevri. d.alaniasa
da i.marRaniasTan erTad 1920w. gazafxulze igi daapatimres bolSevikebTan
TanamSromlobisaTvis; m. Tarnava 1920w. bolos afxaz bolSevikebTan (e. eSba, n.
lakoba, k. inal-ifa, m. lakoba) erTad ruseTis kompartiis centraluri
komitetis kavkasiis biurom (kavbiurom) miavlina TurqeTSi, sadac axladda-
fuZnebuli kompartiisaTvis (igi kavbiuros eqvemdebareboda) daxmareba unda aR-
moeCinaT propagandistul saqmianobaSi, pirvel rigSi, kavkasiel muhajirTa
STamomavlebs Soris.
bolSevikuri moZraobis gamococxlebas xeli Seuwyo saqarTvelo-ruseTs So-
ris dadebulma xelSekrulebam (1920w. 7 maisi), romelic saqarTveloSi
kompartiis legalizaciasac iTvaliswinebda. am moZraobas realurad TbilisSi
ruseTis saelCo warmarTavda. elCis _ s. kirovis miTiTebiT soxumSi moqmedebda
sagangebo komisia (v.ivanovi, v.sverdlovi, b.volxovski, muzikantski). mas
evaleboda saelCosaTvis jaSuSuri cnobebis miwodeba. 1920w. oqtomberSi
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministrom aRkveTa afxazeTSi bolSevikTa
SeiaraRebuli gamosvla (daapatimra s.
kuxaleiSvili, n. svaniZe da sxv.). dagegmili amboxebis moTaveebs mWidro kavSiri
hqondaT gagris frontze ganlagebul sabWoTa ruseTis samxedro nawilebTan,
saidanac miiRes SeiaraReba da didZali finansuri daxmareba (20 mln. man.).
gagraSi moqmedi e.w. revoluciuri komiteti jaSuSur masalebs awvdida sabWoTa
jarebs, frontis dasustebis mizniT agitacia-propagandas uwevda qarTuli
jaris nawilebs. 1920w. maisidan gagraSi moqmed bolSevikur komitets hyavda
Tavisi sabrZolo razmi; saqarTveloze wiTeli armiis Setevis momentisaTvis mas
SeiaraRebuli ajanyeba unda daewyo; razmis uSualo amocanas `qarTuli
frontis zurgis moSla~ da `gagris qarTuli frontis likvidacia
warmoadgenda~. SeiaraRebuli ajanyebisaTvis mzadebas Tan axlda mosaxleobis
ideologiuri damuSaveba, `avrcelebdnen xmebs afxazeTis saqarTvelosagan
339
Tavi XVII. afxazeTis politikuri statusi sabWoTa
saqarTvelos SemadgenlobaSi. 1921-1937ww.
iZulebiT gasabWoebuli afxazeTi ruseTis kompartiis centraluri komitetis kavbiuros (mdivani
g.orjonikiZe) gamgeblobis qveS moeqca. am organos mier daniSnuli afxazeTis revkomis wevrebs ar
hqondaT Camoyalibebuli saboloo pozicia regionis momaval statusTan dakavSirebiT, Tumca jer kidev
gasabWoebamde qarTveli da afxazi bolSevikebi moskovSi SeTanxmdnen avtonomiis uflebebiT
afxazeTis saqarTvelos ssr SemadgenlobaSi Sesvlis Taobaze; am faqts e.eSbac adasturebda1775.
gasabWoebis Semdeg sxva gadawyvetileba iqna miRebuli. 1921w. martis dasawyisSi afxazeTis
revkomma kavbiuros sTxova ganmarteba ramdenime sakiTxze: `a) TurqeTis Sesaxeb, b) mTielTa
avtonomiur respublikebs Soris (maT Soris afxazeTisa) urTierTobis Sesaxeb, g) afxazeTisa da
saqarTvelos urTierTobis Sesaxeb~1776. unda vivaraudoT, rom TurqeTTan da mTielebTan (da ara sabWoTa
ruseTTan) urTierTobis sakiTxis wina planze wamoweva XIX saukunis, aseve 1918 wlis zafxulis
movlenebis gaTvaliswinebiT, seriozulad daafiqrebda sabWoTa ruseTis mesveurebsa da afxazeTSi
mivlinebul mis warmomadgenlebs. axali winadadebis SemuSaveba moxda afxazeTis pasuxismgebel
muSakTa or TaTbirze, romlebsac eswrebodnen da warmarTavdnen rkp ck-s kavbiuros rwmunebuli vinme
liaki (Ляк), kavbiuros warmomadgeneli ivanicki da ruseTis IX saokupacio armiis samxedro sabWos
wevri epSteini. am sami pirovnebis karnaxiT, afxazeTis revkomis mier v. leninisa da i. stalinis saxelze
1921w. 26 marts gagzavnil werilSi vkiTxulobT: `iqneba ki sabWoTa afxazeTi damoukidebeli
(самостоятельная) respublika Tu administraciuli erTeuli da rogori iqneba saerTo politika afxazeTSi~1777;
werilis avtorebi regionisaTvis administraciuli erTeulis statussac ar Takilobdnen, magram mizanSewonilad
miiCnevdnen afxazeTis gamocxadebas saerTo rusul federaciaSi Semaval damoukidebel respublikad.
amrigad, `damoukideblobis~ cneba maT esmodaT sabWouri gagebiT _ uSualod Sesvla ruseTis
SemadgenlobaSi. aRniSnuli winadadeba motivirebuli iyo mosaxleobis viTomda antiqarTuli ganwyobiT.
aseTive Sinaarsis werilebi gaigzavna rostovSi kavbiuros saxelze da TbilisSi imave kavbiuros
xelmZRvanelTan _ g. orjonikiZesTan. es ukanaskneli 27 marts daeTanxma damoukidebel respublikad
afxazeTis gamocxadebis ideas, magram uari Tqva ruseTTan federirebaze im motiviT, rom dasavleTi
amas CaTvlida ruseTis mier afxazeTis aneqsiad1778.
1921w. 28 marts baTumSi gaimarTa saokupacio organoTa _ kavbiuros, saqarTvelos kompartiis
xelmZRvanelobis da afxazeTis revkomis warmomadgenelTa TaTbiri g. orjonikiZis, S.eliavas,
s.qavTaraZis, m.toroSeliZis, e.eSbasa da n.lakobas monawileobiT. maT ganixiles sakiTxi afxazeTSi
sabWoTa xelisuflebisa da kompartiis struqturis Sesaxeb da daadgines: `afxazeTis sabWoebis
yrilobamde (xazgasma avt.) sabWoTa afxazeTis rsfsr-sTan Tu saq. ssr-sTan federaciis sakiTxi rCeba
Riad da afxazeTi cxaddeba socialistur respublikad.
partiuli organizacia konferenciamde (xazgasma avt.) atarebs saxels _ rkp(b)-s orgbiuro afxazeTSi da
muSaobs rkp(b) ck-is kavbiuros direqtivebis Sesabamisad.
saqarTvelos revkomis dekretebi unda warmoadgendnen masalas (afxazeTis) revkomisaTvis, raTa
orive revkomis moqmedebaSi winaaRmdegoba ar iyos~1779. TaTbiris es gadawyvetileba gaxda safuZveli
1921w. 31 marts afxazeTis sabWoTa socialisturi respublikis gamocxadebisa. xazgasmiT unda aRiniSnos,
rom 1921w. afxazeTis sakiTxi erTxelac ar gamxdara sabWoTa ruseTis centraluri partiuli Tu saxelmwifo
organoebis msjelobis sagani. v. leninis werilebis, aseve misi biografiuli qronikis mixedviT Tu
vimsjelebT, sabWoTa imperiis pirvel pirs uSualo Sexeba afxazeTTan, afxaz bolSevikebTan, miT umetes
regionis statusis dadgenasTan ar hqonia1780. afxazeTTan dakavSirebuli yvela problema TbilisSi kavbiuros
sxdomebze an g.orjonikiZesa da ruseTis erovnebaTa saqmis saxalxo komisars (ministrs) _ i.stalins Soris
gamocxadebas v. leninis saxels ukavSirebs (О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 430-431). afxazeTidan
revkomis, sxva organizaciebis Tu pirebis mier v. leninisaTvis gagzavnili arcerTi werili, mimarTva,
misalmeba (ix. Трудящиеся Абхазии В. И. Ленину...) mas piradad ar miuRia, ar ganuxilavs da arc pasuxi gaucia.
340
sityvieri SeTanxmebiT wydeboda.
afxazeTis damoukidebloba warmoadgenda wminda wylis fiqcias; moskovi, bunebrivia, mas ar
aRiarebda. e.w. damoukidebloba mogonili iyo saqarTvelos daSoSminebis, damoukideblobis survilis
samudamod Cakvlis mizniT. ruseTis yofilma samxedro ataSem saqarTvelos demokratiul respublikaSi
p.sitinma, romelic sabWoTa periodSic agrZelebda TbilisSi Tavis jaSuSur saqmianobas, 1921w. 22 aprils
moskovs `qarTuli Sovinizmis~ (saxelmwifoebrivi damoukideblobis) winaaRmdeg brZolis `gegma~
warudgina. sxvadasxva zomebis miRebasTan (ruseTis jarebis ganlageba upiratesad TurqeTis sazRvarTan,
samegrelos avtonomizacia, rusuli mosaxleobis mxardaWera da gaaqtiureba, amierkavkasiis rkinigzis
moskovisaTvis gadacema) erTad igi iTvaliswinebda ruseTis federaciis sazRvris gadatanas md. bzifamde,
afxazeTSi plebiscitis Catarebas da ruseTTan mis mierTebas; es gamoiwvevda `qarTuli Sovinizmis~
dasustebas teritoriulad da materialurad~1781. afxazeTis uSualod ruseTTan SeerTebas p. sitini imitomac
moiTxovda, rom sxva SemTxvevaSi igi mTielTa respublikasTan gaerTiandeboda da maSin, garTulebis
dros, ruseTs Seeqmneboda `dabrkoleba zRvidan zRvamde~1782.
ruseTis saokupacio saxelisuflebo organom saqarTveloSi _ revkomma 1921w. 21 maiss aRiara
afxazeTis ssr, magram iqve gamoTqva imedi, rom sakiTxi saqarTvelos ssr da afxazeTis ssr urTierTobis
Sesaxeb sabolood gadawydeboda orive respublikis `muSaTa da glexTa sabWoebis pirvel yrilobaze~1783.
es aRiarebac formalur xasiaTs atarebda. saqarTvelos revkoms afxazeTis statusis sakiTxi saerTod ar
ganuxilavs, maT Soris arc 21 maiss. sabWoTa afxazeTis xelmZRvanelebi e.eSba da gansakuTrebiT
n.lakoba xSirad usvamdnen xazs, rom `damoukidebloba~ gamocxadda droebiT, `erTi wuTiT~, rom es iyo
mxolod `abra~ da a. S.1784 afxazeTis mSromelTa warmomadgenlebis I yrilobam (1921w. 28 maisi), ufro
sworad, misma organizatorebma gaiTvaliswines es garemoeba da SekrebilT miaRebines gadawyvetileba
rogorc `damoukideblobis~ mowonebis, ise yvela sabWoTa respublikis mSromelebTan, `pirvel rigSi,
kulturiT, ekonomikuri da geografiuli mdgomareobiT, yofiT yvelaze axlos mdgomi sabWoTa saqarTvelos
muSebTan da glexebTan~ umWidroesi kavSiris damyarebis Sesaxeb; yrilobam imedi gamoTqva, rom
saqarTvelosa da afxazeTis sabWoebis I yriloba `sabolood gansazRvravda afxazeTisa da saqarTvelos
Zmuri TanamSromlobis formebs~1785. yrilobaze e.eSbam isic ganacxada, rom `sabWoTa
xelisuflebisaTvis ar arsebobs erovnuli sakiTxi~1786.
afxazeTi `erTi wuTiTac~ ar yofila realurad damoukidebeli politikuri
erTeuli. regionis mmarTveli partiuli da saxelmwifo struqturebis, maTi
piradi Semadgenlobis (gansakuTrebiT xelmZRvanelebis) damtkiceba xdeboda
qarTveli bolSevikebis xelmZRvanelobiT TbilisSi moqmedi kavbiuros
gadawyvetilebiT. sabWoTa saqarTvelos saxelmwifo struqturebi, yvelaze
xSirad Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati da misi sammarTveloebi afxazeTis
revkoms ugzavnidnen TavianT gankargulebebs, Tanac qarTul enaze `cnobad da
saxelmZRvanelod~, `sisworiT Sesasruleblad~ da a.S. ase, magaliTad,
saqarTvelos Ss saxalxo komisariatis ltolvilTa mTavarma sammarTvelom n.
sokolovskis xelmoweriT 1921w. 3 agvistos cirkularuli werili gaugzavna
`saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis mazrebisa da qalaqebis,
afxazeTis da aWaris avtonomiuri respublikebis (xazgasma avt.) revkomebis
Tavmjdomareebs~ da mosTxova, `arc erTi ltolvili ar iqnes SemoSvebuli
sabWoTa saqarTvelos sazRvrebSi~1787. n.sokolovskis mSvenivrad esmoda, rom
`damoukidebeli~ afxazeTi sinamdvileSi warmoadgenda avtonomiur respublikas
saqarTvelos farglebSi. SemdgomSic Ss saxalxo komisariats araerTxel
gamougzavnia soxumSi Sesasruleblad savaldebulo gankargulebebi1788.
saqarTvelos revkomic afxazeTs sakuTar teritoriad miiCnevda. 1921w. 14
aprilis sxdomaze man ganixila tyvarCelis maRaroebis sakiTxi, 21 aprils 1
miliardi maneTis krediti gauxsna afxazeTs, 30 maiss imsjela bzifis
1805. 1921w. 14 noembers saq. kompartiis ck-s plenumma moiwona rkp(b) ck-s kavbiuros gadawyvetileba
amierkavkasiis respublikebis federaciis Seqmnis Sesaxeb (Очерки истории коммунистической партии Грузии, ч. II.
Тб., 1983, gv. 28), magram am ideas bevri mowinaaRmdegec (b. mdivani da sxv.) hyavda. isini `nacional-uklonistebad~
monaTles. rogorc Cans, e.eSbam gadawyvita, esargebla am viTarebiT. arc is aris gamoricxuli, rom
`nacional-uklonistebis~ dasaSineblad mas daevala msgavsi winadadebis wamoyeneba.
1806 . j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 125; Л. Тоидзе. К вопросу о политическом
статусе Абхазии, gv. 16-17.
1807 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 482.
1808 . xelSekrulebas saqarTvelos saxeliT xeli moawera s. qavTaraZem, afxazeTis saxeliT _ e. eSbam da s.
kartoziam.
1809 . Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 483-484.
1810 . saqarTvelos ssr konstituciuri aqtebis krebuli (1921-1978). Tb., 1983, gv. 73.
1811 . О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 342
1812 . Образование Союза Советских Социалистических Республик. Сб. док. М., 1972, gv. 257-259.
1813 . iqve, gv. 349-359.
1814 . iqve, gv. 381-386.
1815 . О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии, gv. 342.
1816 . Правда,1922, 31 декабря.
344
respublikebs sam-sami adgili~1817. afxazeTis partiuli da saxelmwifo struqturebi saqarTvelos Sesabamisi
struqturebis Semadgenelni da mis winaSe angariSvaldebulni gaxdnen1818.
maleve daiwyo winaswari msjelobebi konstituciidan cnebis _ `saxelSekrulebo respublika~ amoRebis
Sesaxeb. amis Taobaze saqarTvelos kompartiis ck-s mdivans beso lominaZes usaubria nestor lakobasTan.
saqarTvelos kompartiis III yrilobas 1924w. 8 maiss n.lakoba moaxsenebda: `axla lominaZe micxadebs,
rom erT weliwadSi amovSliT sityvas `saxelSekrulebo respublika~... Cven ubralod vambobT, rom varT
saxelSekrulebo respublika, da me myofnis gambedaoba, ganvacxado, rom afxazeTis glexoba or
weliwadSi am sityvebsac amoSlis~; gaixsena ra, Tu rogor upirispirebda mefis xelisufleba `kulturul
qarTvel ers afxazur erovnebas (народность)~, n.lakoba agrZelebda: `afxazebs istoriuli TvalTaxedviT
rom miudgeT, ra Tqma unda, araviTari rolis TamaSi kacobriobis istoriaSi ar SeeZloT, Tundac imitom,
rom am xalxs... ara aqvs arc Tavisi istoria, arc Tavisi damwerloba, arc Tavisi literatura~1819. afxazeTs
saqarTvelos avtonomiad miiCnevda regionis `damoukideblobis~ gamocxadebaze sanqciis mimcemi g.
orjonikiZec. 1923w. 21 dekembers afxazeTis sabWoebis meore yrilobaze man ganacxada: `afxazebma
unda icodnen, rom afxazeTi avtonomiuri respublikaa da Tanasworia Cvens kavSirSi~1820. amis Sesaxeb
dRemde araferi `icis~ mxolod separatistulma istoriografiam. g. orjonikiZem 1924w. 5 seqtembers Tbilisis
sabWos sxdomaze gamosvlisas afxazeTi kvlav avtonomiur respublikad moixsenia1821. igive gaimeora
man rkp(b) ck-s 1924w. plenumze: `Cvenma avtonomiurma respublikebma da olqebma (aWara, afxazeTi,
samxreT oseTi) da araqarTveli mosaxleobis raionebSi ar isargebles ajanyebiT (1924w. _ avt.)
separatistuli miznebisaTvis~1822. aseTi iyo (avtonomia) afxazeTis namdvili statusi. afxazeTis istoriis
falsifikatorebi arc ssr kavSiris 1924w. konstitucias uweven angariSs; masSi ki SaviT TeTrze weria:
`avtonomiuri respublikebi aWara da afxazeTi da avtonomiuri olqebi samxreT oseTi, mTiani yarabaxi da
naxiWevani erovnebaTa sabWoSi TiTo warmomadgenels agzavnian~1823. gamodis, rom `damoukidebel~
afxazeTs realurad iseTive statusi hqonda, rogorc avtonomiur olqebs1824.
afxazeTis sabWoebis III yrilobam (1925w. 26 marti _ 1 aprili) 1925 wlis 1 aprils yovelgvari ganxilvis
gareSe daamtkica konstitucia, romelic faqtobrivad imeorebda saqarTvelos 1922 wlis konstitucias. am
mizezis gamo is ewinaaRmdegeboda saqarTvelos, amierkavkasiisa da ssr kavSiris konstituciebs,
saqarTvelosTan dadebul xelSekrulebas. soxumSi miRebuli konstituciis mixedviT, afxazeTi cxaddeboda
suverenul respublikad; masSi deklarirebuli iyo amierkavkasiis federaciidan da ssr kavSiridan Tavisufali
gasvlis ufleba; saxelmwifo enad rusuli dgindeboda1825. marTali gaxldaT n. lakoba, roca dokuments sul
male man `konstituciuri sisulele~, sulelurad dawerili konstitucia uwoda1826, Tumca Tavad brZandeboda
misi mTavari Semoqmedi. ZiriTadi `sisulele~ imaSi mdgomareobda, rom konstituciaSi ignorirebuli iyo
gansakuTrebuli xelSekrulebis safuZvelze afxazeTis saqarTvelos SemadgenlobaSi yofnisa da mxolod
misi meSveobiT (da ara nebayoflobiT) amierkavkasiis federaciaSi, am ukanasknelis meSveobiT ki ssr
kavSirSi gaerTianebis faqti. gamomdinare aqedan, is veranairad ver iqneboda suverenuli respublika, ver
gavidoda amierkavkasiisa da sabWoTa kavSiris Semadgenlobidan, vinaidan ar gaxldaT maTi subieqti;
saxelmwifo enad ara afxazuris, aramed ucxo enis gamocxadebac sulac ar miuTiTebda afxazeTis
suverenitetze.
1925 wlis konstitucia ar gamoqveynebula1827, Sesabamisad, ZalaSi ar Sesula. ufro metic, sabWoebis
III yrilobis biuletenSi, romelic afxazeTis centralurma aRmasrulebelma komitetma (caki) gamosca,
naTqvamia: `yrilobam gadawyvita, dasruldes muSaoba yrilobisaTvis wardgenil proeqtze, moyvanil iqnes
1828. Съезды советов..., t. VI, gv. 673. wyarod miTiTebulia `Бюллетень III Всеабхазского съезда советов. Изд. АбЦИК,
346
aseTi respublikis Seqmnis faqts, magram, oratoris TqmiT, qarTuli umravlesobisaTvis1835 gabatonebuli
mdgomareobis uzrunvelyofas moiTxovda. umciresobaSi afxazTa yofnas `rodi aqvs gadamwyveti
mniSvneloba, _ acxadebda m.oraxelaSvili. _ Cven rom gvindodes afxazeTis gadaqceva saqarTvelos
respublikis meore gamocemad, es sasacilo iqneboda. Cven saqarTvelos respublikis dublikati ar
Segviqmnia da arc vfiqrobT mis Seqmnas. amitom, cxadia, Cven ar SegviZlia sakiTxis ase dayeneba, rom
raki afxazeTSi qarTuli mosaxleoba umravlesobas warmoadgens, amitom Zalaufleba, pirveloba da
politikuri xelisuflebis yvela upiratesoba mosaxleobis qarTul nawils unda ekuTvnodes~1836.
S. eliavas, n. lakobasa da m. oraxelaSvilis gamosvlebSi mkacrad iyo
daculi XXs. 20-30-ian wlebSi kompartiis e.w. erovnuli politikis ZiriTadi
moTxovnebi didmpyrobelur SovinizmTan da `wvrilburJuaziul~
nacionalizmTan brZolis aucileblobis Sesaxeb . am farisevluri politikis
1837
1835. 1926 wlis aRweris monacemebiT, afxazeTis mTeli mosaxleoba Seadgenda 212 aTas kacs, maT Soris
yvelaze meti iyo qarTveli _ 68 aTasi, Semdeg modioda afxazi _ 55,9 aTasi, somexi _ 34,7 aTasi, rusi _ 20,4
aTasi, berZeni _ 27 aTasi, sxvebi _ 6 aTasi (Г. Лежава. Изменение классово-национальной структуры населения Абхазии
(конец XIX – 70-е годы XX в. ). Сухуми, 1889, gv. 26).
1836. komunisti, 1926, 16 ivnisi.
1837. И. В. Сталин. Соч., т. 5. М., 1953, gv. 27-28, 40, 187-190 da a. S.
1838. 1923 w. martSi i. stalini werda: `qarTuli Sovinizmis~ Sesaxeb, `romelic mimarTulia somxebis, osebis
da afxazebis winaaRmdeg~ (И. В. Сталин. Соч., т. 5б gv. 189). es iyo bolSevikuri sicrue da ciliswameba, magram,
miuxedavad amisa, qarTvel komunistebs mainc unda `ebrZolaT~ am mogonili Sovinizmis winaaRmdeg.
1839. komunisti, 1926, 16 ivnisi.
1840. saqarTvelos ssr konstituciuri aqtebis krebuli, gv. 117-120. konstitucia sabolood daamtkica
saqarTvelos ssr sabWoebis IV yrilobam (1927 w. 28 marti _ 3 aprili).
1841. afxazeTis konstitucia gamoqveynda da ZalaSi Sevida 1926 wels. ix. Основной закон (Конституция)
1842. 1919 w. Semodgomaze afxazeTis saxalxo sabWos delegaciasa da damfuZnebeli krebis warmomadgenlebs
Soris miRweuli SeTanxmebiT, romelic gasabWoebamde moqmedebda, afxazeTis srul gamgeblobas
ganekuTvneboda yvela sfero, garda sagareo politikisa, jarisa, sazRvao portebisa, sabaJosi, safinanso da
sasamarTlo sistemebisa, fosta-telegrafisa, rkinigzisa da saerTosaxelmwifoebrivi mniSvnelobis
gzatkecilebisa (Дж. Гамахария, Б. Гогия. dasax. naSromi, gv. 451-453, 466-469).
1843. j. gamaxaria. qarTul-afxazur urTierTobaTa istoriidan, gv. 116-118.
1844. ix. С. Лакоба. Очерки политической истории Абхазии; О. Бгажба, С. Лакоба. История Абхазии da a.S.
1845. am sakiTxSi separatistTa Sexedulebebis kritika ix.: z. papasqiri. narkvevebi..., nakv. II, gv. 120-131.
348
arc dausaxavs. piriqiT, afxazeTis ssr-s gamocxadebiT mefis ruseTis (da ara
menSevikebis) mier daTesili SuRli da undobloba kidev ufro gaRrmavda, ris
Sesaxebac gaz. `socialist-federalistma~ 1921w. ivnis-ivlisSi ramdenime
uaRresad mwvave werili gamoaqveyna1846. `damoukidebel~ afxazeTSi, iseve rogorc
Tavis droze mefis ruseTSi, gaZlierda antiqarTuli propaganda, qarTvelTa
devna-Seviwroeba1847. afxazeTis mosaxleobis qarTuli umravlesoba amasTan
dakavSirebiT xmamaRla gamoxatavda ukmayofilebas. xma aRimaRla saqarTvelos
inteligenciamac. vaxtang kotetiSvili aRSfoTebuli werda imis Sesaxeb, Tu
rogor ikrZaleboda `damoukidebel~ afxazeTSi, `eSba-lakobas mamulSi~
yovelive qarTuli, rogor iCagreboda mosaxleobis umravlesoba; es yovelive,
misi azriT, sulac ar uwyobda xels afxazTa erovnul aRorZinebas, rogorc
zogierTebi fiqrobdnen; piriqiT, mimdinareobda regionis rusifikacia.
v.kotetiSvilma saqarTvelos revkoms mouwoda, bolo mouRos antiqarTul
politikas, gaauqmos sadRac `kabinetebSi~ miRebuli deklaracia afxazeTis
damoukideblovis Sesaxeb da aRadginos respublikis teritoriuli mTlianoba1848.
afxazeTSi qarTvelTa Seviwroebis mizanmimarTuli politika cxum-afxazeTis
eparqiisa da misi xelmZRvanelis _ mitropolit ambrosis (xelaia) devnaSic
gamoixata. sabWoTa xelisuflebis erT-erTi pirveli aqtiT soxumis sakaTedro
taZari gadaeca rusul samRvdeloebas, romelic qarTul avtokefalur eklesias
jer kidev ar eqvemdebareboda; eparqias CamoarTves samRvdelmTavro saxli;
mitropolit ambrosis mouwia `xuTi Tvis ganmavlobaSi xan visTan da xan visTan
Tavis Sefareba~, daangries karis eklesia, sanaxevrod gaanadgures arqivi,
mRvdelmsaxurT CamoarTves sacxovrebeli saxlebi. `yoveli es moxda axali
mTavrobis damyarebis pirvel Tvesve~1849, _ brZanebda wm. aRmsarebeli ambrosi.
dapirispirebam erovnul niadagze saxifaTo masStabebs miaRwia; am Temaze
Riad saubrobda n. lakobac. soxumSi gamarTul saqarTvelos cak-is III sesiaze
mis mier gakeTebuli gancxadebiT, qarTvelebi, somxebi da berZnebi ar
eTanxmebian imas, rom afxazeTis mTeli mmarTveloba iyos mxolod afxazTa
xelSi1850. saqarTvelos kompartiis afxazeTis saolqo komitetis 1926w. 1 ivnisis
plenumzec iTqva imis Sesaxeb, rom erovnebaTa araTanasworuflebianobam,
gaumarTlebelma privilegiebma afxazebisaTvis (samxedro samsaxuridan
ganTavisufleba, miwiT pirvel rigSi dakmayofileba, upiratesoba xelmZRvanel
Tanamdebobebze kadrebis SerCevisas da a.S.) gamoiwvies mosaxleobis iZulebiTi
asimilacia (gaafxazeba)1851.
iqmneba STabeWdileba, rom afxazeTis `damoukideblobis~ gamocxadebis erT-
erTi mTavari mizani swored erovnuli SuRlis gaRviveba da am motiviT
saqarTvelosagan misi Camocilebis gegmis ganxorcieleba iyo, rasac calsaxad
adasturebs p. sitinis zemoTmotanili moxsenebac. isic cxadia, rom
gasabWoebamde bolSevikebi afxazeTSi avrcelebdnen xmebs saqarTvelosagan
misi gamoyofis Sesaxeb, mouwodebdnen afxazebs ruseTTan mierTebisaken1852.
afxazeTis `damoukidebloba~ warmoadgenda mxolod pirvel nabijs am
mowodebebisa Tu dapirebebis realizaciis gzaze, miznis miRwevis erTgvar
Sualedur models, politikuri mowyobis gardamaval formas im etapisaTvis,
roca rusulma saokupacio xelisuflebam regioni naZaladevad gasabWoebuli
349
saqarTvelos iurisdiqciis miRma daafiqsira da Riad datova misi Semdgomi
bedis (ruseTTan Tu saqarTvelosTan SeerTebis) sakiTxi1853. afxazeTis
saqarTvelosagan mowyvetis mcdeloba qarTulma sazogadoebam CaSala; am
veragul Canafiqrs, rogorc zemoT iTqva, win aRudga inteligencia. zedmeti
garTulebebis Tavidan acilebis mizniT, i. stalini da g. orjonikiZe, etyoba, ar
wavidnen morig mZime danaSaulze, samagierod marjved gaiTamaSes afxazeTis
karti urCi saqarTvelos dasasjelad. afxazeTis droebiT `damoukideblobas~
ruseTi iyenebda saqarTveloze zewolisaTvis da aiZulebda mas Segueboda
sabWoTa wyobas, winaaRmdeg SemTxvevaSi dakargavda mxolod `droebiT
CamorTmeul~ teritorias; afxazeTs ki am dros moCvenebiTi damoukideblobis
ufleba sabWoTa ruseTisadmi gaorkecebuli erTgulebiT unda daemsaxurebina,
Tu ar surda kvlav saqarTvelosTan mierTeba.
saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis ganmtkicebis kvalobaze, roca imperiis
mesveurTa azriT, moixsna misi damoukideblobis aRdgenis safrTxe, afxazeTis
ssr-s Semakavebeli funqcia amowurulad CaiTvala. garda amisa, 20-30-an wlebSi
mimdinareobda ruseTis SemadgenlobaSi Semavali avtonomiebis reorganizacia.
afxazebze bevrad mravalricxovani erebi avtonomiuri olqebis, saukeTeso
SemTxvevaSi avtonomiuri respublikebis statuss inarCunebdnen, an Rebulobdnen.
ssr kavSiris konstituciiT, afxazeTic avtonomiur respublikas warmoadgenda,
saqarTvelos konstituciiT ki _ sabWoTa socialistur respublikas. misi
magaliTi, SesaZloa, gadamdebic gamxdariyo sxva avtonomiebisaTvis da safrTxe
Seeqmna ruseTis mTlianobisaTvis. mxedvelobaSia misaRebi is garemoebac, rom
afxazeT-saqarTvelos 1921w. 16 dekembris xelSekruleba ukve ar Seesabameboda
konstituciuri gziT regulirebad realur urTierTobebs.
am viTarebaSi savsebiT kanonzomierad unda miviCnioT afxazeTis
samarTlebrivi statusis ssr kavSiris konstituciasTan SesabamisobaSi moyvana.
amis aucileblobas gulisxmobda, albaT, n.lakoba, roca 1929w. 4 ivliss
saqarTvelos kompartiis VI yrilobaze ganacxada: `konstituciuri urTierToba
afxazeTsa da saqarTvelos Soris iseTnairadaa formirebuli, rom TviT
afxazeTs mouwevs raRaceebis gasworeba Tavis konstituciaSi; saubari imaze,
rom afxazeTi ukmayofiloa saqarTveloTi, sruli sisulelea~1854. misi TqmiT,
saqarTvelosa da afxazeTis mSromelebis politikuri Tanasworoba didi xnis
uzrunvelyofilia, memkvidreobiT miRebuli ekonomikuri da kulturuli
uTanasworobis aRmosafxvrelad ki saqarTvelo yvelafers akeTebda. es iyo
miniSneba imaze, rom afxazeTis respublikam Tavisi misia Seasrula. 1930w. 17
aprils afxazeTis cak-is III sesiam ganixila afxazeT-saqarTvelos Soris
saxelSekrulebo urTierTobis gadasinjvis sakiTxi. sesiisaTvis afxazeTis
mTavrobis mier momzadebul cnobaSi naTqvamia: `imasTan dakavSirebiT, rom
1921w. 16 dekembris xelSekrulebam dakarga realuri mniSvneloba da,
Sesabamisad, igi SeiZleba ganvixiloT mxolod rogorc SeTanxmeba afxazeTis
ssr da saqarTvelos ssr gaerTianebis Sesaxeb, xolo am respublikebis
namdvili urTierTobebi zustadaa gansazRvruli maT konstituciebSi, _
aucilebelia vaRiaroT, rom afxazeTis ssr saxelwodebas `saxelSekrulebo
respublika~ realuri Sinaarsi ar gaaCnia~1855. marTlac, xelSekrulebis
Tanaxmad, afxazeTis Tu saqarTvelos kompetencias mikuTvnebuli
uflebamosilebebi amierkavkasiis da ssr kavSiris gamgeblobaSi gadavida;
xelSekruleba winaaRmdegobaSi modioda saqarTvelosa da afxazeTis
1853. daaxloebiT igive viTareba Seiqmna ufro adre naxiWevanis garSemoc, romelsac ver iyofdnen
azerbaijani da somxeTi. 1920 w. ivlisSi gamocxadda naxiWevanis ssr, magram 1923 w. TebervalSi is Sevida
azerbaijanis SemadgenlobaSi avtonomiuri mxaris statusiT, 1924 wlidan ki _ avtonomiuri respublikaa (А.
Ментешашвили. Исторические предпосылки, gv. 68).
1854. Л. Тоидзе. К вопросу о политическом статусе Абхазии, gv. 26.
1855. iqve, gv. 27.
350
konstituciebTanac. amitomac dakarga man realuri Sinaarsi. sesiam es
gaiTvaliswina da konstituciidan amoiRo saxelwodeba `saxelSekrulebo
respublika~ da igi `avtonomiuri respublika~-Ti Secvala1856. amasTanave, 1926w.
konstituciiT gansazRvrul uflebamosilebaTa gadasinjva ar momxdara.
konstituciaSi Sevida kidev erTi axali cvlileba _ cak-s Seerwya saxalxo
komisarTa sabWo. 1931w. 11 Tebervals es cvlilebebi daamtkica afxazeTis
sabWoebis VI yrilobam, romelsac bagafSi Tavmjdomareobda1857. amieridan
gauqmebulad CaiTvala 1921w. 16 dekembris xelSekruleba. yrilobaze sityviT
gamosulma n.lakobam aRniSna: `saqarTvelosa da afxazeTis mSromelebs Soris
urTierTobis sakiTxi mTlianad gadawyvetilia~1858. man gaakritika afxazeTis
enisa da literaturis instituti, romelic, misi azriT, ar iTvaliswinebda
afxazuri enis SesaZleblobebs da cdilobda am enaze `uTargmnelis Targmnas~,
agreTve imis `damtkicebas, rom afxazuri literatura jer kidev adamze adre
arsebobda. istoriaSi is ar arsebula da dausviT wertili~1859. aseTi iyo n.
lakobas oficialuri pozicia.
1931w. 14 Tebervals saqarTvelos sabWoebis VI yrilobam moismina
saqarTvelosa cakis mdivnis s. Todrias moxseneba saqarTvelos konstituciaSi
cvlilebebis Setanis Sesaxeb. man daadastura afxazeTis sabWoebis VI yrilobis
gadawyvetileba - afxazeTi avtonomiuri respublikis statusiT Sedioda
saqarTvelos SemadgenlobaSi. 1921w. 16 dekembris xelSekruleba ki
Zaladakargulad gamocxadda . 1860
351
atarebda. kerZod, mimdinareobda xelisuflebis centralizaciis, ssr kavSiris
unitarizaciis, kanonmdeblobis, pirvel rigSi, mokavSire da avtonomiuri
respublikebis konstituciebis unificirebis procesi, romelic gamonakliss
afxazeTisaTvis ver dauSvebda. aRniSnulma procesma moiTxova afxazeTis assr
konstituciis axali redaqciis momzadeba. afxazeTis sabWoebis VII yrilobam
(1935w. 2-7 ianvari) 1935 wlis 7 ianvars daamtkica konstitucia,1865 romelmac
gansazRvra avtonomiis samarTlebrivi mdgomareoba. Tu 1926w. konstitucia
formalurad mainc mijnavda uflebamosilebas Tbilissa da soxums Soris, 1935w.
konstituciam sruli centralizacia daafiqsira _ avtonomiuri respublikis
yvela saxalxo komisariati saqarTvelos saTanado uwyebebs daeqvemdebara
(muxli 42)1866. saqarTvelos konstituciaSic (muxli 78) Sevida Sesabamisi
damateba, romelic sxva cvlilebebTan erTad sabWoebis VII yrilobam (1935w. 10-
14 ianvari) daamtkica1867.
afxazeTis sabWoebis VII yrilobam cakis Tavmjdomaris n.lakobas moxsenebis
safuZvelze miRebul rezoluciaSi aRniSna, rom sakonstitucio norma sami
saxelmwifo enis Sesaxeb cxovrebaSi realurad ar tardeba1868. yrilobam
soflebSi saqmiswarmoebis mSobliur enaze gadayvana moiTxova1869.
ssr kavSiris unitarizaciisa da qveyanaSi totalitaruli politikuri
sistemis Camoyalibebis procesi 1936 wlis 5 dekembers sakavSiro sabWoebis VIII
sagangebo yrilobaze `stalinuri konstituciis~ miRebiT ZiriTadad
dasrulda . gauqmda (1936w.) amierkavkasiis federacia da saqarTvelo uSualod
1870
352
Tavi XVIII. afxazeTi sabWoTa socializmis epoqaSi.
1938_1990ww.
afxazeTis 1937 w. konstituciis safuZvelze, romelmac gansazRvra av-
tonomiuri respublikis politikuri organizaciisa da socialur–ekonomi-
kuri sistemis sawyisebi, moxda xelisuflebisa da mmarTvelobis organoebis
formireba. 1938 wlis 12 ivniss gaimarTa umaRlesi sabWos arCevnebi. sabWos
pirvelma sesiam 1938 wlis 12-14 ivliss airCia umaRlesi sabWos prezidiumisa
(Tav-re _ m. delba, moadgile – i. zarandia) da afxazeTis saxalxo komisarTa
sabWos (Tav-re – a. rafava, moadgile _ i. tania) axali Semadgenloba.1872
afxazeTSi sabWouri socialisturi wyobilebis genezisisa da socializmis
safuZvlebis mSeneblobis procesi mimdinareobda saerToimperiuli kanonzom-
ierebis farglebSi da saerTosakavSiro generaluri mimarTulebebis (in-
dustrializacia, koleqtivizacia, kulturuli revolucia,1873 axali
socialisturi mmarTvelobiTi da gamanawilebeli sistemis formireba,
komunisturi ideologiuri orientaciis inteleqtualuri elitis Seqmna da
a.S.) regionaluri proeqciis safuZvelze.
afxazeTSi `socializmis mSeneblobis~ safuZvlebis dasrulebisa da ganvi-
Tarebis axal etapze gadasvlis gamocxadeba, iseve rogorc mTel sabWoTa
kavSirSi, cxadia, atarebda upiratesad ideologiur, doqtrinalur xasiaTs.
amasTan unda aRiniSnos, rom amgvari daskvna emyareboda savsebiT realur
obieqtur safuZvlebsac. maT ganekuTvneba: samrewvelo industriis
safuZvlebis Seqmna da totaluri agraruli reforma, afxazeTis socialuri
struqturis radikaluri Secvla (30-iani wlebis dasasrulisaTvis
socializmis sayrdenad miCneuli fenebis xvedriTi wili Seadgenda
mosaxleobis 80 %-ze mets _ muSebi 21 %-s, glexoba _ 60_61 %-s), axali
socialisturi inteligenciisa da kulturul-saganmanaTleblo qselebis
formireba. mniSvnelovani cvlilebebi moxda agreTve sazogadoebriv
fsiqologiaSi. aqtiur cxovrebiseul moRvaweobaSi Caeba Taoba, romelic
aRizarda 20_30-ian wlebSi da romlisTvisac socializmamdeli periodi (maT
Soris 1918_1921 wlebSi saqarTvelos demokratiul respublikaSi qarTvel
xalxTan erTad demokratiuli da avtonomiuri principebis safuZvelze
Tanacxovrebisa da TanaganviTarebis tradicia) ukve istoriis kuTvnileba iyo.
amis gamo progresul–konservatiuli antisocialisturi moZraobis obieqturi
SesaZlebloba praqtikulad gamoiricxa.
socialisturi reJimi afxazeTSi Sevida politikuri stabilizaciis
fazaSi. swored am dros regions gadauara masobrivi saxelmwifo terorisa
da politikuri represiebis talRam, romelmac qarTveli, afxazi da sxva
erovnebis aseulobiT moqalaqis sicocxle Seiwira. usafuZvlo represiebs
daeqvemdebara samecniero da SemoqmedebiTi inteligenciis mniSvnelovani
nawili. oficialuri monacemebiT, 1937 wlis ivlisidan 1938 wlis oqtombramde
afxazeTSi represirebul iqna 2186 adamiani, maT Soris 794 _ sasjelis
umaRlesi zomiT.1874 gansakuTrebiT gaxmaurda procesebi iseT saqmeebze,
rogoricaa `afxazeTSi antisabWoTa nacionalisturi organizaciis Sesaxeb~
da `afxazeTSi kontrrevoluciuri, diversiul-mavnebluri, sajaSuSo da
trockistul-teroristuli organizaciis Sesaxeb~. ufro adre, 1936 wels
politikuri represiebis msxverplni gaxdnen afxazeTSi komunisturi moZ-
raobis veteranebi da, amave dros, separatistuli socializmis cnobili
ideologebi n.lakoba da n.aqirTava.
1875 . z .papasqiri. miTi qarTvelTa mxridan afxazi xalxis eTnokulturuli individualobis moSlis e.w.
`mcdelobis~ Sesaxeb XX saukunis 30-iani wlebis miwurulsa da 40-ian wlebSi. _ saistorio Ziebani, VI. Tb.,
2003, gv. 134.
355
gadayvana rusul-slavur grafikul sistemaze da unifikaciis amgvari
modelis farglebSi (es procesi warimarTa 1938_1941 wlebSi laTinuri
Sriftis `kirilicaze~ masobrivi gadayvaniT) maTi kulturul-insti-
tucionaluri rusifikaciis qmediTi bazisis Seqmna. afxazuri damwerlobis
reforma, ufro konkretulad rom vTqvaT, damwerlobis laTinuri Sriftis1876
gadayvana qarTul grafikul sistemaze ganxorcielda `saanbano revoluciis~
imperiuli modelis farglebs gareT, ufro metic, misi erTgvari alternaciis
konteqstSi. magram amisi mizezi unda veZeboT ara i. stalinis da l. berias
eTnikur qarTvelobaSi, arc pirovnebis kultisa da sabWoTa reJimis
totalitarul-represiuli politikis specifikurad antiafxazur
mimarTulebaSi da gansakuTrebiT arc qarTvelebis mxridan afxazuri
eTnokulturuli TviTobis destruqciis mcdelobaSi, aramed im sruliad
udavo lingvoistoriul garemoebaSi, rom avtonomiebis mqone mokavSire
respublikebis saxelmwifo enebidan mxolod qarTuli gamoirCeoda
`kirilicisgan~ diametralurad gansxvavebuli anbanuri damwerlobiT. cxadia,
imperiuli centri Tavis gadawyvetilebaSi ver moaxdenda am qarTuli
specifikis neitralizebas da saqarTvelosTvis calke gadawyvetilebas ver
miiRebda.1877
uaRresad sainteresoa afxazeTSi damwerlobis sistemis reformis proce-
sualuri mxare. reformis momzadeba daiwyo 1937 wlis maisSi, rodesac
saqarTve-los kp(b) afxazeTis organizaciis XV konferenciam miiRo gadawy-
vetileba afxazuri damwerlobis laTinuri Sriftis qarTulze gardaqmnis mi-
zanSewonilobis Sesaxeb. amis Semdeg Seiqmna reformis mosamzadebeli komisia
saqarTvelos kp(b) ck-is mdivnis p.Sarias TavmjdomareobiT. komisiis Se-
madgenlobaSi afxazi inteligenciis cnobili warmomadgenlebi Sevidnen:
d.gulia, a.WoWua, m.delba, a.xaSba, d.Cagava, m.xaSba.1878 sagulisxmoa, rom re-
formis mxardamWeri sazogadoebrivi azris formirebis kampaniaSi aqtiuri
monawileoba miiRes swored afxazi inteligenciisa da nomenklaturuli
elitis warmomadgenlebma. gansakuTrebul yuradRebas iqcevs afxazuri
literaturis patriarqis d.gulias mosazrebani afxazuri damwerlobis
qarTul grafikaze gadayvanis mizanSewonilobis Sesaxeb. Tavis werilSi is
aRniSnavda: `es RonisZieba, rasakvirvelia, xels Seuwyobs mTeli afxazuri
kulturis ganmtkicebas da zrdas, radganac qarTuli anbani aris yvelaze
Sesaferisi afxazuri enis bgerebis ufro mTliani da srulyofili
gadmocemisaTvis~.1879
es aris reformis eTnokulturuli da eTnolingvisturi optimizaciis da
yovelgvari politikuri zewolisagan Tavisufali argumentaciis klasikuri
magaliTi, Tanac gamoTqmuli afxazuri literaturis klasikosis mier.
marTlac, ra didi diskusia unda sWirdebodes imis mtkicebas, rom afxazuri
enisTvis, orTografiisTvis da sxva iberiul-kavkasiuri enebis makroojaxis
farglebSi monaTesave qarTuli enis grafikuli sistema ufro optimaluria,
vidre rusul-slavuri `kirilica~ an laTinuri? amis Sesaxeb miuTiTebdnen
XIX saukunis rusi moRvaweebic, maT Soris `afxazuri kirilicis~ Semqmneli p.
uslari.
1876 . jer kidev 1862-1865 wlebSi general-numizmat i.barTolomeis da gansakuTrebiT p.uslaris mier
rusuli Sriftis safuZvelze Seqmnilma da 1892 wels k.maWavarianisa da d.gulias mier modificirebulma
afxazurma damwerlobam `laTinizaciis~ ori etapi gaiara: 1926 wels SemoRebul iqna n. maris mier Sedgenili
laTinuri Srifti (e.w. `analizur-iafetidologiuri~), xolo 1928 wels _ n.iakovlevis mier Seqmnili
laTinuri grafika, romelic 1938 wlamde moqmedebda.
1877 . am konteqstSi sayuradReboa, rom somxeTSi, romlis SemadgenlobaSi ar Sedioda arcerTi avtonomia,
amave periodSi qurTuli damwerloba gadayvanil iqna somxur grafikaze.
1878 . , 1991, gv. 348.
1879 . , 1937 ., 11 .
356
1937 wlis 4-5 dekembers q. soxumSi, n. maris saxelobis kvleviT institutSi
gaimarTa specialuri TaTbiri afxazi, qarTveli da rusi mecnierebis
monawileobiT. TaTbirze warmodgenil iqna anbanuri reformis oTxi proeqti
(akaki SaniZis, simon janaSias, dimitri guliasa da d.gulia_a.WoWua_m.xaSbas
erToblivi proeqti), romelTa Seswavlisa da Sejerebis safuZvelze
specialurma komisiam1880 5 dekembris daskvniT sxdomaze miiRo integrirebuli
proeqti.1881
rogorc TaTbiris saoqmo aRweriloba metyvelebs, afxazuri damwerlobis
qarTul grafikaze gadayvanis sakiTxi faqtobrivad seriozuli diskusiis ga-
reSe iqna ganxiluli. ufro metic, afxaz mecnierebsa da sazogado moRvaweebs
`sityva ar dascdeniaT afxazuri damwerlobis qarTul anbanze gadayvanis
ideis sawinaaRmdegod~.1882 sayuradReboa cnobili afxazi moRvawis x.bRaJbas
mier axali afxazuri anbanis Sefaseba. is werda: `es anbani srulyofilad ga-
moxatavda afxazuri saliteraturo enis mTel, srul bgeriT
Sedgenilobas~.1883
afxazuri damwerlobis reformis procesi dasrulda 1938 wlis Teber-
valSi, rodesac p.Sarias komisiisa da 1937 wlis 4_5 dekembris samuSao TaT-
biris erToblivi daskvnis safuZvelze, afxazeTis avtonomiuri respublikis
centralurma aRmasrulebelma komitetma miiRo dadgenileba afxazuri dam-
werlobis qarTul grafikul sistemaze gadayvanis Sesaxeb.
separatistTa mosazreba, TiTqos 1937_1938ww. afxazuri damwerlobis
grafikuli sistemis reforma warmoadgenda afxazuri kulturisa da
eTnoidenturobis winaaRmdeg mimarTul proqarTul politikur aqcias, ab-
soluturad usafuZvlo da araargumentirebadia. am procesis sxvadasxva Se-
madgeneli aspeqtebis analizi, Semdgom ki maTi urTierTdakavSireba da erTian
mTlianobaSi konceptualizacia Semdegi daskvnebis gakeTebis saSualebas
gvaZlevs:
1) 1937_1938 wlebis reforma warmoadgenda afxazuri damwerlobis
evoluciis garkveul etaps (`uslaris anbanis~, `barTolomeis komisiis an-
banis~, `maWavarian _ gulias anbanis~, n.marisa da n.iakovlevis `laTinuri
anbanebis~ etapebis Semdgom stadias), misi grafikuli tipologiis qarTuli
ciklis dasawyiss. cnobilia, rom es cikli aRmoCnda sakmaod moklevadiani da
1954 wlamde iarseba;
2) 1937_1938 wlebis reforma ar yofila saqarTvelos respublikuri par-
tiul-sabWoTa xelmZRvanelobisa da qarTuli inteleqtualuri elitis lo-
kaluri iniciativa. is warmoadgenda 30-iani wlebis meore naxevarSi sabWoTa
kavSiris masStabiT Camoyalibebuli kulturuli koniunqturis, konkretulad
ki `avtonomiuri erebis~ damwerlobis Sesabamisi mokavSire respublikebis
saxelmwifo enis damwerlobasTan unifikaciis procesis organul Semadgenel
nawils;
3) reforma, procesualuri TvalsazrisiT, momzadda da ganxorcielda
Tanabarzomieri dialogisa da konsensusis formatSi, afxazur in-
teleqtualur elitasTan solidarizmisa da samecniero konsultaciebis
reJimSi.
4) reformas ar hqonia (da verc eqneboda) afxazuri damwerlobis in-
tragenuli infiltraciis xasiaTi im elementaruli WeSmaritebidan gamomdi-
nare, rom afxazur enas (iseve rogorc msoflios umravlesi xalxebis enebs)
ar gaaCnia Tavisi originaluri grafikuli sistema da saWiroebs damwer-
1885
. В . Пачулия. Советы Абхазской АССР в период великой отечественной войны (1941-1945гг). Сухуми 1990, gv. 115.
1886 . iqve,.
1887 . afsni yafS, 1989, 2 agvisto.
1888 . , 1991, gv. 360.
1889 . iqve, gv. 361.
359
werili1890. magram masSi moyvanili faqtebi, iseve rogorc werilis zogadi
tendencia, ar Seesabameboda sinamdviles.
afxazur skolebSi swavlebis gadayvanam rusulidan qarTul enaze xeli
Seuwyo afxazuri enis ganviTarebas. qarTul skolebSi misi swavleba
savaldebulo gaxda. b. Sinquba Tavis erT-erT naSromSi werda: `im wels (1945
_ avt.) davbrundi soxumSi, muSaoba daviwye afxazur institutSi. vamuSavebdi
afxazuri enis sityvis agebulebis sakiTxs, vakeTebdi SeniSvnebs afxazur
enaSi maxvilis Sesaxeb. Sevudeqi afxazuri zepirsityvierebis mudmivad
Caweras. monawileoba miviRe afxazuri literaturis qrestomaTiis SedgenaSi,
davwere da axlac gamoicema afxazuri enis gramatika II da III
klasebisaTvis.~1891 meore msoflio omis wlebSi gamoica poeturi krebulebi
afxazur enaze: `samSoblosaTvis~ (1941w.), `win, dasavleTisaken~ (1942w.), `simRe-
rebi samSobloze~ (1943w.). garda amisa, 1938 _ 1954 wlebSi afxazur enaze gamo-
qveynda afxaz poetTa _ b. Sinqubas, a. lasurias, a. jonuas, W. jonuas da
sxvaTa krebulebi.1892
motanili masala savsebiT sakmarisia im elementaruli WeSmaritebis
samtkiceblad, rom afxazuri ena da literatura araTu Seviwroebas, aramed
qarTuli kulturuli Zalebis, aseve xelisuflebis mxardaWeriTa da
daxmarebiT aSkara aRmavlobas ganicdida.
calke ganxilvis sferoa XX saukunis 40-ian wlebSi afxazeTis onomastik-
onSi, konkretulad ki toponimikaSi momxdari cvlilebebi. es sakiTxic
separatistTa mxridan mudmivi spekulaciis sagans warmoadgenda sabWoTa
periodSi da warmoadgens dResac.
1940 wlis 14 dekembers afxazeTis assr umaRlesi sabWos prezidiumTan
Seiqmna `dasaxlebuli punqtebis saxelwodebaTa transkrifciis komisia~ m.xaS-
bas TavmjdomareobiT1893. komosiis wevrebi iyvnen da toponim-hidronimebis
Secvlis procesSi aqtiurad monawileobdnen afxazuri inteligenciis Tval-
saCino mesveurebi _ d. gulia da a. WoWua (afxazeTis samecniero-kvleviTi
institutis direqtori). komisiis wardginebaTa safuZvelze 1940_1944 wlebSi
avtonomiuri respublikis umaRlesma sabWom ganaxorciela dasaxlebuli
punqtebis saxelwodebaTa gardaqmnis srulmasStabiani aqcia.
transkrifciaTa ZiriTadi qronologiuri da onomastikuri nusxa aseTia
(pirvelad miTiTebulia Zveli, meored ki _ axali saxelwodebani): 1943 wlis
10 maiss _ volodarovskis, gradenbergisa da neidorfis nacvlad _ axali
sofeli (soxumis raioni);1894 1943 wlis 8 seqtembers _ anastasievkis,
vladimirovkisa da olginskoes nacvlad _ Sesabamisad, ganaxleba, kodori da
oqtomberi (gulrifSis raioni); 1943 wlis 21 oqtombers _ pilenkovos
nacvlad _ ganTiadi (gagris zona); 1943 wlis 23 dekembers _ beSkardaSis,
ekaterinovkasa da mixailovkas nacvlad _ Sesabamisad, mTis-ubani, kelasuri
da Sroma (soxumis raioni); 1944 wlis 12 ianvars _ qristoforovos nacvlad _
baRnari (gagris zona), konstantinovkasa da andreevkas nacvlad _
Sesabamisad, odiSi da axalSeni (soxumis
raioni) da zaxarovkas nacvlad _ xevi (gulrifSis raioni); 1944 wlis 12
ivniss _ ermolovskisa da salmes nacvlad _ leseliZe (gagris zona).1895
rogorc vxedavT, 1940_1944 wlebis cvlilebebs hqonda afxazeTis rusul-
Turquli (da ara afxazuri) onomastikis daSlis mizandasaxuloba.
1918 . iqve.
1919 . komunisti, 1978, 26 maisi.
1920 . . . dasax. naSromi, gv. 159.
370
romelic mohyavs l. marSanias: afxazeTis avtonomiuri respublikidan
arCeuli 15 ssrk-s saxalxo deputatidan rva iyo afxazi... afxazeTis assr
umaRlesi sabWos 140 deputatidan 57 (40,7 %) iyo afxazi, 53 (37,9 %) _
qarTveli, 30 (21,4 %) __ danarCeni erovnebis warmomadgeneli. saqalaqo da
sasoflo sabWoebis Semadgenlobis mesameds da ministrTa sabWosa da saolqo
komitetis aparatis naxevars Seadgendnen afxazebi. 12 ministridan rva da
saxelmwifo komitetis rva Tavmjdomaridan xuTi iyo afxazi. qalaqisa da
raionebis rva prokuroridan xuTi iyo afxazi~.1921
1985 wlis martSi sabWoTa kavSiris umaRles xelisuflebaSi moxda for-
malurad morigi, magram Tavisi SinaarsiTa da politikuri transformaciis
xarisxiT radikaluri cvlilebebi. xelisuflebis saTaveSi movida
`gorbaCovis gundi~, romelmac gamoacxada qveynis socialur-ekonomikuri
ganviTarebis daCqarebisa da gardaqmnis (`perestroikis~) kursi. misma pirvelma
ornaxevarma weliwadma aCvena, rom totalitaruli sistema misi sruli
demontaJis gareSe ar eqvemdebareboda reformebs. 1987 wlis oqtombridan m.
gorbaCovi iZulebuli gaxda gamoecxadebina gadasvla `perestroikis~ meore
etapze _ demokratiisa da sajaroobis politikaze, ramac stimuli misca
reJimis mimarT opoziciuri moZraobebis gaaqtiurebas, ramac Ziri gamouTxara
da safuZvlianad Searyia komunisturi reJimi. swored am etapze moxda
saqarTvelos disidenturi da erovnul-ganmaTavisuflebeli moZra-obis
legalizacia da saqarTvelos damoukideblobis ideis oficialuri dayeneba
dRis wesrigSi.
xazgasmiT unda iTqvas, rom saqarTvelos erovnuli moZraobis arcerT
politikur Zalas eWvis qveS ar dauyenebia afxazeTis avtonomiis mizanSe-
wonilobis sakiTxi. rac Seexeba afxazTa uflebebis xelyofis programas,
aqac unda aRiniSnos erTi konceptualuri momentis Sesaxeb: qarTuli
erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis Teoriul-konceptualur
konstruqciebSi arasodes ar dasmula oficialurad afxazTa uflebebis
destruqciis moTxovna. piriqiT, imdenad, ramdenadac es moZraoba afxazur
separatizms ganixilavda ruseTis imperialisturi politikis regionaluri
meqanizmis konteqstSi, afxazTa istoriul-kulturuli da politikuri
uflebebis garantireba erTian qarTul sivrceSi da am gziT `afxazeTis
afxazizacia~ swored qarTul erovnul-strategiul interesebTan iyo
Tanxvedrili. `afxazeTis afxazizacia~ gulisxmobda paralelur derusifi-
kacias an, yovel SemTxvevaSi, ruseTis ideologiur-kulturuli zegavlenis
minimizacias. amitom afxazeTis `nacionalizacia~ uzrunvelyofda mis
amogdebas imperiuli vertikalidan da afxazuri eTnokratiis distancirebas
sabWoTa rusuli imperiis centraluri istebliSmentisagan. amdenad, saqarT-
velos damoukidebloba da qarTuli erovnuli proeqtis realizacia apriori
gamoricxavda afxazTa uflebebis diskriminacias da maT denacionalizacias.
`perestroikis~ mier Seqmnili pluralizmisa da sajaroobis pirobebSi
afxazuri separatizmis pirvel oficialur gamovlinebas warmoadgenda egreT
wodebuli `samocis werili~ _ afxazuri mecnierebisa da kulturis samoci
TvalsaCino warmomadgenlis 1988 wlis 17 ivnisis mimarTva skkp XIX sakavSiro
konferenciisadmi.1922 es e.w. `afxazuri werili~ gamoirCeoda radikaluri
antiqarTuli paTosiT, usafuZvlo TavdasxmebiT qarTvel xalxze da
saqarTvelos xelmZRvanelobaze. dokumentis centraluri idea iyo
saqarTvelosagan afxazeTis gamoyofis antikonstituciuri moTxovna.
marTalia, werili arc ki gamxdara partkonferenciaze prezentaciisa da ganx-
ilvis sagani, magram misma gamoqveynebam mainc daZaba sazogadoebrivi
atmosfero avtonomiur respublikaSi.
1921 . . . . ., 1995, gv. 11-12.
1922 . ., . , gv. 414.
371
1989 wlis 18 marts gudauTis raionis sofel lixnSi gaimarTa avtonomiuri
respublikis afxazi mosaxleobis mravalaTasiani Tavyriloba, romelmac
miiRo egreT wodebuli `lixnis deklaracia~ _ mimarTva sabWoTa kavSiris
xelmZRvaneli organoebisadmi saqarTvelosagan afxazeTis gamoyofisa da
sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi mokavSire respublikis statusiT Sesvlis
Sesaxeb. mimarTvas xels awerdnen avtonomiuri respublikis oficialuri in-
stanciebis xelmZRvaneli pirebi, maT Soris saqarTvelos kompartiis
afxazeTis saolqo komitetis pirveli mdivani b. adleiba.
gaocebas iwvevs afxazuri istoriografiisa da politikuri publicistikis
aSkarad araobieqturi da araakademiuri `koncefcia~, romelSic lixnis
Tavyri-loba saxeldebulia `saerToafxazur plebiscitad~ (?), xolo mis mier
miRebuli mimarTva centraluri imperiuli instanciebisadmi _ `afxazi xalxis
erovnuli moZraobis aqtad~1923 (?).
samarTlebriv cnobierebaSi ar arsebobs raime oficialuri aqtis gareSe
organizebuli Sekrebis plebiscitad gansazRvris, xolo masze miRebuli do-
kumentebisaTvis deklaraciad wodebis precedenti. lixnis Tavyriloba,
cxadia, ver CaiTvleba plebiscitarul-referendumuli sawyisebis mqone
oficialur krebad. es iyo mosaxleobis nawilis mier stiqiurad, kon-
stituciuri sistemis farglebSi aucilebeli formalur-iuridiuli proce-
durebis gverdis avliT organizebuli araformaluri Sekreba. mis mier
miRebul mimarTvas ar hqonda afxazeTis avtonomiuri respublikis
mravalerovani mosaxleobis nebis gamoxatvis funqcia da, Sesabamisad, ar
warmoadgenda saxalxo suverenitetis gamovlinebas. TavisTavad ki afxazuri
eTnikuri nacionalizmisa da separatizmis es `deklaracia~ iyo
antikonstituciuri, ukanono da radikalur-konfrontaciuli, radganac man
stimuli misca daZabulobis eskalacias rogorc TbilisSi, ise sakuTriv
afxazeTSic.
`lixnis deklaraciam~ gansakuTrebiT gaamwvava sazogadoebriv-politikuri
situacia afxazeTSi, stimuli misca farTomasStabian destabilizacias da
saqarTvelos erovnuli moZraobis afxazeTis seqtoris gaaqtiurebas. amgvari
gaaqtiurebis sawyisad unda miviCnioT qarTuli erovnuli partiebis mier
organizebuli pirveli masobrivi antisabWoTa aqcia soxumSi 1988 wlis 3
dekembers. am mitingze qarTuli erovnuli Tvalsazrisi da afxaz xalxTan
erTad damoukidebeli qarTuli saxelmwifoebriobis mSeneblobis mzadyofna
daafiqsires erovnuli moZraobis TvalsaCino liderebma m. kostavam, z.
WavWavaZem da qarTuli erovnuli moZraobis afxazeTis seqtoris liderebma v.
vekuam, n. mgalobliSvilma da sxvebma. 25 marts soxumsa da galSi gaimarTa
qarTuli mosaxleobis grandiozuli saprotesto mitingebi. 1 aprils daba
leseliZeSi Catarda antiimperialisturi mitingi, romlis monawileTa erTi
jgufi darbeul iqna afxazTa egzaltirebuli masis mier bzifsa da axal
aTonTan; iyvnen daWrilebic. am veraguli aqciis sapasuxod, 2 aprils soxumSi
gaimarTa qarTuli mosaxleobis mitingebi da manifestaciebi, ramac Seqmna
situaciis ukiduresad eskalaciisa da garkveulwilad misi umarTaobis
safrTxe.
am viTarebaSi saqarTvelos erovnulma moZraobam mizanSewonilad miiCnia
saprotesto aqciebis afxazeTidan dedaqalaqSi gadatana. ase daiwyo Tbilisis
1989 wlis 4-9 aprilis aqcia. igi afxazeTis krizisze sruliad bunebrivi da
kanonzomieri reaqciis dafiqsirebiT daiwyo, male gadaizarda saqarTvelos
politikuri damoukideblobisa da deokupaciis moTxovnis mqone saprotesto
moZraobad, rasac Sedegad mohyva cxra aprilis tragedia _ ssr kavSiris
umaRles xelisufalTa gadawyvetilebiT, Tavdacvisa da Sinagan saqmeTa
375
Tavi XIX. afxazeTi saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis pirvel wlebSi (1990_1992ww.).
1930 . 1991 wlis 9 aprils, 31 martis referendumis Sedegebis safuZvelze, saqarTvelos uzenaesma sabWom
miiRo damoukideblobis aRdgenis aqti, xolo 26 maisis saqarTvelos istoriaSi pirvel pluralistur
saprezidento arCevnebSi gaimarjva zviad gamsaxurdiam.
1931 . dawvrilebiT ix: v. Wania konfliqti afxazeTSi: istoriuli kanonzomiereba Tu sabediswero Sec-
doma?! Tb., 2003, gv. 142-156..
376
proteqciaze orientirebuli separatistuli politikuri sivrcis, igive `omis
rezervuaris~ Seqmna1932
afxazuri eTnokratiis centraluri politikuri partia da separatizmis
institucionaluri birTvi gaxda saxalxo forumi `aidgilara~ (`Tanadgoma~),
romelic 1988w. 13 dekembris damfuZnebel yrilobaze Seiqmna. misi pirveli
Tavmjdomare iyo afxazi poeti a. gogua. `aidgilaras~ meore (riggareSe)
yrilobaze 1990w. 3 Tebervals forumis lideri gaxda s. Samba. Tavisi
ekleqtikuri Teoriuli debulebebis gamo praqtikulad SeuZlebelia am
organizaciis politikuri koncefciis daxasiaTeba politologiis
normatiuli sqemebis farglebSi. SeuZlebelia aseve misi mikuTvneba ama Tu im
politikur-partiuli `areopagisTvis~ _ memarjvene, memarcxene, centristuli,
memarjvene-centristuli Tu memarcxene-centristuli. erTaderTi ram, raSic
SeiZleba calsaxad da araorazrovnad daxasiaTdes `aidgilaras~ politikuri
renome _ es aris antiqarTuli separatistuli ideologia: saqarTvelo aris
`mcire imperia~; mas axasiaTebs imperiuli mentaliteti; afxazeTis gamoyofa
saqarTvelosgan aris `afxazi xalxis TviTgamorkvevis umaRlesi forma~ da
misi usafrTxoebis garantia.
`aidgilara~ imTaviTve moiTxovda afxazeTis suverenizacias. 1989_1991ww. pi-
robebSi am statusis uzrunvelyofis erTaderT saSualebad mas miaCnda `sab-
WoTa kavSiris erovnul-saxelmwifoebrivi mowyobis oTxsafexuriani
struqturis gauqmeba da federaciis mSenebloba horizontaluri
principiT~1933. saqarTvelos SemTxvevaSi federaluri horizontalizmi,
gulisxmobda afxazeTisa da samxreT oseTis avtonomiebis statusis
gafarToebas mokavSire respublikebis statusis doneze da uSualo
daqvemdebarebas moskovisadmi. 1992 wlidan `aidgilaras~ separatistuli
saqmianoba gansakuTrebiT gaaqtiurda, xolo afxazeTis omis Semdeg man
Seasrula separatistuli kvazisaxelmwifos politikuri liderebisa da
istebliSmentis inkubaciis funqcia.
1991w. Seiqmna memarcxene-centristuli orientaciis afxazeTis saxalxo
partia, romelsac saTaveSi Caudga i. lakoba1934. faqtobrivad es partia iyo
(da aris) analogiuri saxelwodebis ruseTis partiis filiali1935. Seqmnis
dRidanve afxazeTis saxalxo partia aviTarebda garkveulwilad kritikul-
opoziciur xazs `aidgilaras~ mimarT, magram saqarTvelos centralur
xelisuflebasTan damokidebulebisa da e.w. afxazeTis damoukideblobis sa-
kiTxebSi isini gamodiodnen erTiani poziciiTa da integraluri
separatistuli platformiT.
separatistuli politikuri koniunqturis CamoyalibebaSi mniSvnelovani
roli Seasrules afxazeTSi mcxovrebi araqarTul-araafxazuri eTnikuri
Temebis konsolidaciis mizniT Seqmnilma parapolitikurma gaerTianebebma.
1991 wlis 23 aprils Seiqmna `slavuri saxli _ rusuli kulturis sa-
zogadoeba afxazeTSi~, romlis gamgeobis Tavmjdomare gaxda v. loginovi.
oficialurad deklarirebuli saqvelmoqmedo kulturuli proeqtebis
miuxedavad, `slavuri saxli~ iyo mkacrad ideologizebuli politikuri or-
ganizacia, romlis funqcias afxazeTSi ruseTis imperiuli politikis
gatareba warmoadgenda. es funqcia mas unda ganexorcielebina sabWoTa da
ruseTis specsamsaxurebTan pirdapiri kavSirebiT, afxazeTSi moqmedi yvela
araafxazuri jgufis konsolidaciiT antiqarTul platformaze.
1937 . j. gamaxaria. zviad gamsaxurdias politika afxazeTSi (1990_1993 ww.), Tb., 2004, gv. 7.
1938 . saqarTvelos respublika, 1991, 8 ivnisi.
1939 . afxazeTis xma, 1991, 18 ivlisi.
1940 . ix. amis Sesaxeb: z. papasqiri. narkvevebi..., nakv. II, gv. 314-322.
1941 . regionaluri konfliqtebi saqarTveloSi _ samxreT oseTis avtonomiuri olqi, afxazeTis assr
(1989-2001). politikur-samarTlebrivi aqtebis krebuli. Semdgeneli da mT. redaqtori T. diasamiZe. Tb., 2002,
gv. 51.
1942 . iqve.
379
ivlisis saarCevno kanonis `aparteidul~ kanonad, xolo mis safuZvelze
afxazeTSi Camoyalibebuli partiul-politikuri sistemis `aparteidad~ sax-
eldebis koniunqturuli tendencia.
gaocebas iwvevs `aparteidistebis~ uaRresad vulgaruli da antimec-
nieruli paralelizmi, maT mier samxreT afrikis respublikaSi arsebuli
aparteiduli reJimis substratuli maxasiaTeblebis _ TeTrkanianTa da
feradkanianTa sruli gamijnva, rasobrivi da eTnikuri segregaciis saxelm-
wifo praqtika da a.S. _ gauTvaliswinebloba.
ismis kiTxva: afxazeTis qarTuli mosaxleobis romeli `rezervati~, `lo-
kacia~ Tu `bantustani~ iqmneboda 1991 wlis saarCevno kanoniT? an romeli sam-
Tavrobo Tu sazogadoebrivi dawesebulebis cal-calke, afxazTa da
qarTvelTa eTnokorporaciuli gamxoloebis safuZvelze Camoyalibebas
uwyobda is xels?
mainc rogor azrobriv konstruqciaSi SeiZleba avxsnaT 1991 w. kompromisi
da ra faqtorebis analizze dayrdnobiT SeiZleba ukuvagdoT
`aparteidistebis~ araadekvaturi, xSir SemTxvevaSi pirovnulad z.
gamsaxurdiasadmi paTologiuri siZulviliT nasazrdoebi iaffasiani da
aSkarad reducirebuli interpretaciebi? uwinares yovlisa, aucilebelia
analizis meTodologiuri plastis optimizacia. `aparteidistebi~ problemas
udgebian koniunqturuli da nawilobriv moraluri poziciebidan, aqaoda
rogor SeiZleboda qarTuli 47,7%-iani mosaxleobis saparlamento
warmomadgenloba gansazRvruliyo 26, xolo 17,3%-iani afxazi mosaxleobisa _
28 deputatiT. isini mizanmimarTulad axdenen kompromisis qarTuli segmentis
(formulis 28+26+11) absolutizacias, TiTqos kompro-misis Semxvedri
afxazuri segmenti (sakonstitucio cvlilebebi) sulac ar yofiliyos. arada,
am SemTvevaSi saWiro da aucilebelia swored realpolitikuri midgoma,
sakiTxis analizi konsensusis, kompromisuli dialogis, interesTa
urTierTbalansis politikur-teqnokratiul sqemebSi.
rasakvirvelia, eTnokvotirebis principi da afxazeTis umaRlesi sabWos eT-
nikuri Semadgenlobis Seusabamoba avtonomiuri respublikis
eTnodemografiul struqturasTan iyo saparlamento praqtikisTvis
aratradiciuli, arasasiamovno da garkveulwilad arapopularuli faqti. am
TvalsazrisiT, kompromiss hqonda negatiuri aspeqtebi (razec araerTxel mi-
uTiTebda z. gamsaxurdiac), magram nebismieri kompromisis arsic xom amaSia.
eTnokvotirebis formula (28+26+11), 1991 w. 9 ivliss miRebuli saarCevno ka-
nonis uxeSi darRveviT erTmandatian qarTul olqebSi amomrCevelTa
raodenobis 4_5-jer da metad aRmateba afxazuri olqebis analogiur
maCvenebelze ewinaaRmdegeboda ara mxolod saparlamento arCevnebis
tradiciul praqtikas, aramed saerTaSoriso humanitaruli samarTlis1943
principebs erovnuli warmomav-lobis miuxedavad adamianTa politikuri
Tanasworobis Sesaxeb.
magram es iyo droebiTi, iZulebiTi kompromisi, gamowveuli globaluri
situaciis specifikiTa da saqarTveloze zemoqmedi madestabilizebeli
tenden-ciebiT. am faqtorebs Soris aRsaniSnavia: imperiuli centris
Zliereba, mis mier ukve gaxsnili pirveli antiqarTuli fronti Sida
qarTlSi da afxazeTSi eTnokonfliqtis inspirirebis perspeqtiva. cxadia, rom
aseT pirobebSi saqarTvelos centraluri xelisuflebis kompromisi miznad
isaxavda daZabulobis ganmuxtvas da qveynis dacvas omisa da sax-
elmwifoebrivi daSlisagan.
am TvalsazrisiT aRsaniSnavia erTi garemoeba: afxazeTis umaRlesi sabWos
arCevnebis Sesaxeb saqarTvelos uzenaesi sabWos 1991 w. 27 Tebervlis
1943 . 1948 wlis adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis, 1966 wlis adamianis uflebaTa Jenevis
fakulta-turi oqmis, 1966 wlis adamianis samoqalaqo da politikuri uflebebis evropuli konvenciis da sxv.
380
dadgenilebis Sesabamisad, imave wlis 1 oqtombers mTavrdeboda afxazeTis
1986 wlis mowvevis umaRlesi sabWos gadarCevisaTvis dadgenili axali vada1944
da am dromde arCevnebis Cautareblobis SemTxvevaSi kremls SeiZleboda Semo-
eRo pirdapiri saprezidento mmarTvelobis reJimi. amitom saarCevno kanonmde-
blobis sakiTxze molaparakebis CaSliTa da kanonis optimalur vadebSi
armiRebiT saqarTvelos xelisufleba iuridiul sababs aZlevda kremls
afxazeTze pirdapiri iurisdiqciis dawesebisaTvis.
rac Seexeba kompromisuli konstituciuri paketis Sinagan anatomias, is
Seicavda afxazeTSi qarTuli interesebis realizaciis mTel kompleqss.
afxazeTis samarTlebrivi statusis sakiTxebze (rogorc parlamentis SigniT,
aseve referendumul-plebiscitarul doneze) gadawyvetilebis misaRebad au-
cilebeli iyo kvalificirebuli umravlesoba, romelsac araTu afxazuri
deputacia, aramed masTan integrirebuli sxva erovnebaTa deputatebic ver
qmnidnen erTad aRebulni. maSasadame, afxazeTis parlamentSi eTnikuri
afxazebis umniSvnelo umravlesoba da saerTod nebismieri koalicia qarTuli
eTnikuri deputaciis gareSe ar warmoadgenda `konstituciur umravlesobas~,
radganac konstituciuri cvlilebebis misaRebad saWiro iyo qarTuli
fraqciis Tanxmoba.
politikuri TvalsazrisiT es imas niSnavda, rom saqarTvelos prezidents
SesaZlebloba hqonda gaeuqmebina saqarTvelos Semadgenlobidan afxazeTis ga-
moyofis, an amgvari gamoyofis etapobriv-procesualuri uzrunvelyofis nebis-
mieri ukanono gadawyvetileba. es momenti _ saqarTvelos teritoriuli mTli-
anobis daSlis blokirebis meqanizmi, prezidentis de-faqto da de-iure veto
afxazeTis SesaZlo secesiaze _ unda miviCnioT 1991 w. kompromisis umTavres
maxasiaTeblad. kompromisuli paketi aseve iTvaliswinebda qarTul-afxazur
Tanxmobas samTavrobo struqturebis CamoyalibebisaTvis. qarTuli seqtoris
nomenklaturuli preferencia garantirebuli iyo parlamentis pirveli vice-
spikerisa da ministrTa sabWos Tavmjdomaris eTnikuri qarTvelobiT.
avtonomiuri respublikis istebliSments unda emuSava `ormxrivi konsen-
susis~ wesebiT, e.i. nebismieri mniSvnelovani gadawyvetilebis misaRebad
aucilebeli iyo mosaxleobis ori ZiriTadi eTnikuri (qarTul-afxazuri)
zonis kooperacia da konstruqciuli TanamSromloba. magaliTad, ministrebis
damtkicebas parlamentSi kvalificiuri umravlesoba, Sesabamisad, SeTanxmeba
sWirdeboda.
1991 wlis kompromisis mTavari mizani afxazuri eTnokratiis integraciuli
veqtoris radikaluri Semobruneba, rusuli orientaciis ganeitraleba da
qarTul sivrceSi misi reintegraciis dawyeba iyo. am TvalsazrisiT
kompromisi miznad isaxavda separatistuli politikuri energiis efeqtur
marTvas da misTvis Sidasaxelmwifoebrivi dinebis micemas. osebis avtonomiis
likvidaciisa da aWaris avtonomiis gauqmebis referendumuli sawyisebis
mzadebis paralelurad 1991 wlis kompromisuli paketis dadebis fonze
afxazebma marTlac irwmunes, rom saqarTvelos erovnuli xelisuflebis
antiavtonomisturi kursi maT ar SeexebaT da TbilisTan SeiZleba dialogi
garkveul pozitiur platformaze.
formula 28+26+11 afxazeTSi nergavda mkvidri (28+26) da aramkvidri (11) eT-
nosebis cnebas. aqedan gamomdinare, afxazuri eTnokratia qarTvelebs cnobda
afxazeTis mkvidr eTnosad, Sesabamisi saxelmwifoebriv-uflebrivi
garantiebiT, da piriqiT. afxazeTis konstituciaSi Sevida cvlilebebi -
`saqarTvelos ssr-s~ nacvlad Caiwera `saqarTvelos respublika~, riTac
afxazurma mxarem aRiara saqarTveloSi sabWoTa simbolikis likvidaciis
faqti, afxazeTis assr ki damoukideblobaaRdgenili saqarTvelos
1946 . afxazeTis axladarCeuli umaRlesi sabWos pirveli sesia gaixsna zustad im dRes, rodesac
kanonierma prezidentma iZulebiT datova saqarTvelos teritoria - 1992 wlis 6 ianvars.
1947
. droebiTi meridionaluri SidaqarTuli geopolitikuri ganxeTqilebis Sedegi isic iyo, rom
samxedro reJimis represiuli politikiT sargeblobda ruseTis imperia. magaliTad, 1993 wlis Semodgomaze
prezident b. elcinis garemocvaSi arsebobda saqarTvelos teritoriuli daSlis proeqti: z. gamsaxurdias
unda Seeqmna saqarTvelosa da afxazeTs Soris buferuli dasavlurqarTuli saxelmwifo da Tavisi
iurisdiqcia SemoesazRvra mxolod am teritoriiT. mxolod am SemTxvevaSi miiRebda is ruseTidan samxedro
da finansur garantiebs. cxadia, prezidentma z. gamsaxurdiam kategoriulad uaryo es gegma.
384
permanentuli urTierTmonacvleobiT, Tbilisis gadatrialebis droidan v.
arZinbas politikuri klani sabolood daadga gamoyofis strategias. swored
am droidan daiwyo afxazeTis saqarTvelosagan gamoyofis da misi
suverenizaciis politikuri, samxedro da samarTlebrivi safuZvlebis
uzrunvelyofis mcdelobani. 1991w. 29 dekembers v. arZinbam miiRo dadgenileba
afxazeTis teritoriaze dislocirebuli sajariso nawilebisa da sajariso
dawesebulebaTa afxazeTis uzenaesi sabWos Tavmjdomaris iurisdiqciaSi
gadasvlis Sesaxeb.1948 dadgenilebis Tanaxmad, afxazeTis umaRlesi sabWos
TavmjdomaresTan Seiqmna e.w. `droebiTi samxedro sabWo~, romelic Tavisi
struqturiT da daniSnulebiT warmoadgenda separatistuli reJimis momavali
samxedro sistemis makoordinirebel organos.
1992w. 31 martis dadgenilebiT `afxazeTis Sinagani jarebis polkis Seqmnis
Sesaxeb~ Camoyalibda afxazuri monoeTnikuri gvardia. 30 aprilis
dadgenilebiT, v. arZinbam gamoacxada 1965_1974ww. dabadebul moqalaqeTa
samxedro samsaxurSi gawveva.1949 sagulisxmoa, rom afxazuri monoeTnikuri
sajariso formirebis Seqmna moxda saqarTvelos samxedro sabWos
SeiaraRebuli formirebebisagan afxazeTis `dacvis~ sababiT da es maSin,
rodesac samxedro sabWom mizanmimarTulad daSala afxazeTSi z.
gamsaxurdias mier Camoyalibebuli qarTuli erovnuli gvardiis oTxive
batalioni _ gagris, soxumis, gulrifSisa da galisa.
v. arZinbam daarRvia aseve 1991 wlis kompromisuli paketi da qarTul
mxaresTan SeTanxmebis gareSe Tanamdebobidan gadaayena qarTveli erovnebis
ministrebi da reglamentis darRveviT isini Caanacvla separatistuli
orientaciis eTnikuri afxazebiT.
danaSaulebriv secesionistur aqciaTa es seria v. arZinbas klanma ganaxor-
ciela absoluturad mizanmimarTulad, Tbilisis mxridan efeqturi
kontrzomebis gareSe. samwuxarod, verc qarTul da verc zomier-liberalur
afxazur wreebSi ver gaimarjva blokuri strategiis tradiciam. Seqmnil
politikur koniunqturaSi centrizmi, rogorc ukiduresi qarTuli da
afxazuri ultraradikaluri flangebis gawonasworebis strategia,
damarcxda.
1992 wlis 5 maiss afxazeTis umaRlesi sabWo faqtobrivad gaiTiSa eT-
nopolitikuri niSniT. ukve ar tardeboda erToblivi sxdomebi. manamde, 1992
wlis martSi `aidgilaras~, `afxazeTis saxalxo partiis~, `slavuri saxlisa~
da somxuri `krunqis~ gaerTianebis bazaze Camoyalibda separatistuli centri
_ bloki `soiuzi~, romelic warmoadgenda antiqarTuli, proimperiuli da
kontrdemokratiuli Zalebis koalicias. qarTul-afxazuri koaliciuri
centri ki ver Seiqmna. damxobili erovnuli xelisuflebis Zalebs, gasagebi
mizezebis gamo, ver aRmoaCndaT sakmarisi resursebi qarTul-afxazuri
centristuli koaliciis Sesaqmnelad, darRveuli politikuri balansisa da
1991 wlis kompromisuli modelis aRsadgenad, rac Seqmnil situaciaSi omis
erTaderT racionalur alternativas warmoadgenda.
1992 wlis 24 ivniss SevardnaZe-elcinis dagomisis Sexvedraze, garda qar-
Tul-osuri konfliqtis mowesrigebis principebisa, ganixiles ruseT-saqarT-
velos urTierTobaTa saerTo kompleqsi. miRebul `komunikeSi~, sxvaTa Soris,
aRiniSna: `saqarTvelosa da ruseTis samarTaldamcavi organoebi aRkveTen
maTi iurisdiqciis qveS myof teritoriebze ukanono samxedro, naxevrad
samxedro da TviTneburad Seqmnili razmebisa da jgufebis moRvaweobas...~1950
Rrma saeqsperto atribucia ar sWirdeba imis mtkicebas, rom dagomisis
Sexvedraze e. SevardnaZem b. elcinisagan miiRo afxazeTis avtonomiuri
1973 . j. gamaxaria. saqarTvelos devnili xelisufleba da afxazeTis omi. Tb., 1998, gv. 59.
398
romelic moicavda qveiTTa, satanko da saartilerio rezervebs. sarezervo
eSelonis amoqmedeba gaTvaliswinebuli iyo pirveli da meore eSelonebis
warumateblobis SemTxvevaSi. saboloo jamSi, rusul-afxazur-konfederatuli
koaliciis Setevis operatiulma siRrmem Seadgina ramdenime kilometri.
yovelive amis sawinaaRmdegod qarTulma mxarem SeZlo SedarebiT naklebi
raodenobis cocxali Zalis mobilizacia, ZiriTadad adgilobrivi
mosaxleobisagan, Tanac TiTqmis yovelgvari mZime teqnikis gareSe. amave dros,
faqtobrivad ver moxerxda Tavdacvis eSelonizebuli taqtikuri zonis
aRdgena _ qarTuli mxaris mier soWis xelSekrulebis Sesrulebis
masStabebma gamoricxa amis SesaZlebloba.
mowinaaRmdegem Setevis pirvelsave dRes SeZlo md. gumisTaze orive xidis
aReba da aviaciisa da artileriis mxardaWeriT kontroli daamyara soxumis
mimdebare soflebze _ Tavisuflebaze, bircxasa da odiSze.1974
soxumis irgvliv strategiuli wris SekvraSi didi roli Seasrula
ruseTis Savi zRvis flotma. ukve 16_17 seqtembridan rusulma xomaldebma
soxum-gulrifSis akvatoriaSi qarTuli armiis poziciebisa da aeroportis
permamentul dabombvasTan erTad, uzrunvelyves qarTuli komunikaciebis
blokireba.
21 seqtembers adlerSi gaimarTa e. SevardnaZis, Tavdacvis ministris g.
yaryaraSvilisa da sainformacio-sadazvervo samsaxuris ufrosis i. baTiaS-
vilis Sexvedra ruseTis Tavdacvis ministrTan p. graCovTan. Sexvedraze
saqarTvelos mxarem moiTxova ruseTis mier soWis SeTanxmebis farglebSi
nakisri valdebulebebis Sesruleba, e.i. mowinaaRmdege mxaris Setevis samxe-
dro blokireba an, yovel SemTxvevaSi, neitralitetis dacva. magram ruseTma
aqac gamoavlina Tavisi mzakvruli imperiuli saxe. `graCovma, _ aRniSnavs e.
SevardnaZe, _ mTeli principulobiT daayena sakiTxi: `afxazeTis problemas
mogixsniT, saWiroa mxolod ori srulfasovani divizia SemoviyvanoT.~1975
rogorc Cans, ruseTi Tavisi saxelSekrulebo valdebulebebis Sesrulebis
pirobad ayenebda ara sakuTriv soWis xelSekrulebis ZaliT sanqcirebul
Carevas, risTvisac absoluturad sakmarisi resursebi arsebobda afxazeTSi
ruseTis jarebis operatiuli jgufis (sardali _ general-leitenanti
Cindarovi) saxiT, aramed damatebiTi samxedro xelSekrulebis safuZvelze
ori specdiviziis dislokacias, rac saqarTvelos teritoriis garkveuli
nawilis faqtobriv okupacias gulisxmobda (Tanac, ukeTes SemTxvevaSi,
afxazeTis omis gumisTis frontze vadagaurkveveli dakonservebiT).
SeTanxmebis miRweva ver moxerxda.
1993 w. 24 seqtembers saqarTveloSi dabrunda devnili prezidenti z.
gamsaxurdia1976. imave dRes man gamoacxada, rom Seudgeba SeiaraRebuli
Zalebis mTavarsardlis movaleobis Sesrulebas, magram, gasagebi mizezebis
gamo, dagegmili strategiuli RonisZiebebis (jarebis marTvis erTiani
sistemis Seqmna da samobilizacio Stabebis organizacia) ganxorcieleba ver
moxerxda. 23 seqtembers rusul-afxazur-konfederatulma razmebma daikaves
sof. aCadara. 25 seqtembrisaTvis maT daamyares kontroli eSbas quCasa da
rkinigzis sadgurze. daiwyo sisxlismRvreli quCis brZolebi. mZime teqnikisa
da mZlavri sabrZolo iaraRis uqonlobis pirobebSi, soxumis damcvelebi
gmirul winaaRmdegobas uwevdnen mowinaaRmdegis kbilebamde SeiaraRebul
SenaerTebs. 10_11 dRiani gmiruli brZolebis Semdeg, rodesac yvela
SesaZlebeli resursi amoiwura, soxumis damcvelebis winaaRmdegoba gatexil
iqna: 27 seqtembers mowinaaRmdegem aiRo mTavrobis sasaxlis Senoba da kon-
troli daamyara soxumze. 28_30 seqtembers rusul-afxazur-konfederatulma
400
afxazeTis secesia saqarTvelosagan ar ganxorcielebula TviTgamorkvevis
saerTaSoriso-samarTlebrivi meqanizmebis an devoluciis plebiscitaruli
Sidakonstituciuri procesis safuZvelze1977. is moxda saqarTvelos
centraluri xelisuflebis winaaRmdeg afxazi separatistebis antikonsti-
tuciuri amboxebisa da samxedro daumorCileblobis gziT, konkretulad _
ruseT-saqarTvelos omSi uSualo monawileobis saxiT. amitom afxazeTis
`damoukidebloba~ saqarTvelos saxelmwifos winaaRmdeg mimarTuli udavo
saerTaSoriso deliqtia, ris gamoc misi oficialuri statuireba Tanamedrove
saerTaSoriso sistemaSi gamoricxulia. saerTaSoriso samarTali ar cnobs
(da arc arasodes aRiarebs) saqarTvelosagan afxazeTis gamoyofas, rogorc
faqts da arc am gamoyofis produqts _ afxazeTis saxelmwifos, rogorc
saerTaSoriso samarTlis subieqts.
magram miuxedavad oficialuri samarTlebrivi cnobierebisa, faqtia, rom
saqarTvelom droebiT dakarga kontroli afxazeTze. misi dabrunebis,
teritoriuli mTlianobis problemis gadawyvetis gareSe kiTxvis niSnis qveS
dgas saqarTvelos erovnul-saxelmwifoebrivi qmnadobis globaluri sakiTxi.
afxazeTis droebiTi dakargvis istoriul-geopolitikuri Sedegebi,
mokled, aseTi problemuri nusxis formas iRebs:
_ dakargulia saqarTvelos saxelmwifo teritoriis 13 % (69,5 aTasi km2-isa
da 8,7 aTasi km2 SefardebiT);
_ dakargulia saqarTvelos sazRvao sazRvris da, aqedan gamomdinare, Sav
zRvasa da bosfor-dardanelisa da atlantika-mediteranuli auzis
globaluri mniSvnelobis satranzito komunikaciebze gasasvlelis daax-
loebiT 65_67 %;
_ resursul-sanedleulo TvalsazrisiT dakargulia Savi zRvis Selfis
daaxloebiT 65_67 %;
_ dakargulia pirdapiri saxmeleTo gasasvleli ruseT-ukrainis seqtorze
da iqidan evropaze, ris Sedegadac saqarTvelo imyofeba naxevaranklavis
mdgomareobaSi;
_ moxda saqarTvelos teritoriisa da sazRvrebis `amoZraveba~ Crdilo-
dasavleTidan samxreT-aRmosavleTis mimarTulebiT, ris gamoc Semcirda man-
Zili sazRvris sawyisi wertilidan saqarTvelos Sida siRrmeebamde, strate-
giuli daniSnulebis qalaqebamde da sxva obieqtebamde (amas emateba
analogiuri problema Sida qarTlSi, ris gamoc arsebobs qveynis centraluri
sakomunikacio arteriebis `gadaWris~ safrTxe);
_ afxazeTi gadaqceulia ruseTis faqtobriv politikur da samxedro ko-
loniad;
_ saqarTvelos Crdilo-dasavleT nawilSi Seqmnilia qarTuli mosax-
leobis vakuumi, rac nebismier SemTxvevaSi da, miT umetes, am vakuumis sxva
eTnikuri masiviT Canacvlebis SemTxvevaSi, eTnodemografiuli katastrofis
tolfasia,
_ dakargulia saqarTvelos samociqulo eklesiis da misi sapatriarqos ka-
nonikuri iurisdiqciis garkveuli teritoriuli nawili. amasTan, arsebobs
moskovis patriarqats daqvemdebarebul prozelitur eparqiad misi gadaqcevis
perspeqtiva, rac safrTxes uqmnis saqarTvelos sulier suverenitets;
_ afxazeTSi mimdinareobs `kulturuli genocidi~ (istoriul-kulturuli
memkvidreobis mizanmimarTuli ganadgureba) saqarTvelos winaaRmdeg.
_ dakargulia qarTveli eris eTnogenezis istoriuli arealis Crdilo-
dasavleTi seqtori. amis Sedegad sagrZnoblad SeizRuda eris `sasicocxlo
sivrce~, misi kulturul-goniTi aqtiurobis veli;
405
pirTa saZiebeli*
abaevi v. 168
abaza-faSa 156
abaSiZe ir. 282
abduSeliSvili m. 173, 176
abo Tbileli 92, 185
abramiSvili g. 118
abramiSvili r. 24
abulasan iobis Ze 117, 128
abulaZe i. 189
abulaZe c. 146, 182, 188
abul-kasimi 101, 102
abusajisZe 101
abuxba 288
agaTangelosi 73
agaTia sqolastikosi 61, 82
agafodori (preobraJenski, sox.ep.) 269
agnezi b. – ruka #6
agrba a. 322
agrba a. 336
agrba v. 285, 293
adamia g. 357, 359
adamia z. 77
adamia i. 196
adleiba b. 337, 340, 343
adriane 58
avag amirspasalari 125, 126
avaliSvili g. 225
avgustusi gaius oqtaviane 4
avdalbekiani x. 294, 295, 298
avitabile p. 153
aviZba a. 106
aviZba s. 270
aieti 28, 29, 53
aixvaldi ed. 235-238
akaba n. 3
akiSbaia m. 367
akiSbaia o. 75
aladaSvili n. 105, 125
alania d. 297, 299, 305, 307, 308
alasania g. 63, 72, 147
aleni p. 186
aleqsandre 133
aleqsandre bagratis Ze 138
aleqsandre batoniSvili 205
aleqsandre makedoneli 80
aleqsandre I (didi) 135, 137
aleqsandre I (rus,) 232, 233
aleqsandre II (rus.) 249-251, 253, 260, 264
aleqsandre III (imer.) 155, 157
aleqsandre oqropiriZe. ix. wm. mRvdelmTavari aleqsandre
aleqsandre ufliswuli 133
aleqsandre (xovanski, sox. ep.) 269
aleqseeva e. 34
aleqseeva t. 176
aleqseevi v. 173, 177
aleqseevi m. 295-297
aleqsi (eqzarq.) 269, 275
aleqsiZe z. 106, 113, 118, 155
ali_arsan begi 199
al-kalkaSandi 133
al-muhibi 132, 133
al-umari 133
ali-faSa 253
amanelisZe 121
ambrosi (xelaia). ix. wm. aRmsarebeli ambrosi
ambrojio di pietro 142
ambrojio de poco 142-143
407
bagrat konstantines Ze 104
bagrat miqelis Ze 131
bagrati 137
bagrationi aSoti 98, 99
bagrationi vaxuSti 6, 63-65,
91, 93, 94, 97, 98, 104, 120, 121,
130, 133, 135, 136, 137, 146, 147,
155-159, 162, 167, 169, 194, 198,
200, 202
bagrationi Teimuraz 65
baTiaSvili i. 363
bakuraZe n. 173
balardi m. 142-144
baramiZe m. 9, 13, 15, 17, 20, 21-26
barTolomei i. 257, 258, 325, 327
bariatinski a. 248, 250
barnaveli T. 121
barcic k. 288, 299
basaevi S. 355, 356
basaria s. 32, 68, 270, 285, 286,
289, 292, 293, 298
basilis Ze giorgi 2, 127
basilisZe demetre 128
basilisZe Tevdore 128
basilisZe merkile 128
baqraZe d. 65, 66, 94
baRaTuria n. 186
baxia 239
baxtaZe m. 120, 121
bebia i. 196
bebuTovi v. 239
beliakovi a. 308
belokurovi s. 151, 152, 155, 156,
169
belocerkovskaia v. 116
beninkazi an. 139
beraZe T. 29, 30, 38, 55, 78, 80,
82, 83, 85, 86, 95, 129, 131, 132, 134,
137, 140, 141, 143, 144, 146-148, 156,
159, 164, 165, ruka #13
beria l. 319, 325, 331, 337
beriZe v. 111-115, 121
bernardo moro 131
bertold voli 142
berulava k. 134
berulava m. 299, 307
berulava n. 38, 47, 53-55, 72
berZeniSvili i. 113
berZeniSvili n. 9, 60, 68-70, 89,
161, 163, 168, 214, 215, 336
besarion Wyondideli 208, 215
bessa 81
bianko 139
biCi 296
blaixStaineri l. 69
blarambergi i. 194
blievi m. 223
bogveraZe a. 80
bJania v. 9, 13, 15
bragvaZe z. 89
bregaZe b. 91
breJnevi l. 335, 337
brigsi 301
bronevski s. 45, 188
brose m. 28, 66, 164
bruni T. 139, 161, 162
buava m. 328
budbergi a. 210, 211
bukia m. 196
bunaki v. 173, 177
buraCkovi 43
burWulaZe e. 247
burjanaZe S. 164, 166, 197-199,
408
220
bRaJba m. 334, 335
bRaJba o. 3, 12, 23, 24, 26, 28, 32, 46, 53, 79, 81, 88, 94-96, 100, 103, 106, 110, 121, 122, 124, 125, 212, 214, 217, 265, 275, 283, 286,
287, 289, 291-293, 295, 297, 298, 301-304, 306, 309, 311, 315, 319, 321, 322, 339, 340, 352, 358
bRaJba x. 69, 109, 110, 168, 326
gabaSvili besarion 204
gabedava m. 289
gabisqiria g. 359, 364
gabriel episkoposi ix: wm. mRvdelmTavari gabrieli
gabunia 239
gabunia a. 274
gabunia g. 118
gamaxaria j. 33, 43, 45, 48, 49, 57, 59, 64-66, 68, 71-73, 76, 77, 81, 84, 87, 90, 94-96, 104, 107, 109, 127, 139, 140, 148, 149, 155,
170, 171-186, 193, 201, 202, 204, 205, 242, 243, 246, 247, 251, 252, 253, 256, 261, 264, 265, 267-269, 271, 278, 281, 283, 284-295, 297-
300, 302-308, 310-316, 319-321, 342, 345, 347, 362, 363, ruka ##7-10, 13-15
gamba f. 232
gamsaxurdia z. 41, 315, 343, 345-351, 353, 362, 363
gamyreliZe al. 57
gamyreliZe g. 54
gamyreliZe T. 28, 30, 66, 71, 186, 188
gasviani g. 45, 47, 62, 68, 70, 71, 74, 82, 176, 242, 323, 353, 355, 358, 360, 363, 367
gasviani T. 353, 355, 358, 360, 363, 367
gastaldi jak. 4, 186, ruka #11
gegia iv. 268, 273, 281, 287
gegia ioane 257
gegenava gabrieli 169
gegeSiZe g. 331
gegeWkori e. 287, 295, 296, 300
gevorkiani m. 59
geimani v. 254-256, 260
gelasi kesarieli 76, 77
gelasi kvizireli 76
gelaSvili g. 235
gelbi i. 35
gelenava i. 272, 274
gelovani p. 297, 299
gelceri h. 67
genadi (pavlinski, sox. ep.) 269
genseliusi – ruka #14
gerberStaini s. 63
geria n. 328
germane (gogelaSvili, afx. ep.) 246
gerSelmani T. 68, 263, 270
gese k. 241
geCi aslanbei 199
gvazava g. 287-305
gvancelaZe T. 31, 65, 71, 74-76, 109, 169, 185, 186, 192, 193, 195, 196, 257, 265, 326, 327, 329, ruka #13
gvaramia a. 341
gvaramia a. 338
gibali p. 225
gigineiSvili b. 47
giliarova o. 173
giorgaZe b. 151-154
giorgaZe g. 291
giorgaZe gr. 35-37
giorgi I (afx.) 97-100, 119
giorgi I 122
giorgi II (afx.) 97, 104-109, 117, 119-121, 128
giorgi II 123, 126, 128
giorgi III 106, 124
giorgi IV laSa 123-126
giorgi V brwyinvale 131, 134
giorgi VII 134, 135
giorgi VIII 136, 137
giorgi aleqsandres Ze 134
giorgi galatozi 128
giorgi kedrene 73
giorgi megreli 140
giorgi mTavarepiskoposi 121, 127
giorgi mTawmindeli 122, 123, 191
giorgi mwerali 150
giorgi mcire 123
giorgi rusi 124
409
giorgi singelozi 73
giorgi 128
giorgi 198
giorgi (mTavarep.) 127
gloveli S. 92, 93, 109
gobejiSvili g. 25
gogebaSvili i. 262, 274, 279, 282
gogelaSvili i. 285, 294, 295, 297
gogia b. 33, 43, 45-48, 49-51, 57, 59, 62, 64-68, 71-73, 90, 94, 95, 107, 139, 140, 148, 155, 170, 186, 193, 251, 252, 265, 274, 278,
285-300, 302-308, 310-316, 319-321, ruka ##1-15
gogiZe s. 3
gogolaZe d. 71, 74
gogoxia d. 337
gogua a. 344
goguaZe v. 353
gozaliSvili g. 54
golenko k. 39
golicini g. 269, 275
golovini e. 243
golubcovi g. 284
gonglibaisZe miqael 127
gonglibaisZe nikoloz 127
gonglibaisZe sofron 127
gorbaCovi m. 339, 345, 349
gordeziani r. 30
gorki m. 248
gorCakovi p. 227, 228, 230-237
granJie l. 163, 165
graCovi p. 363
gracki 273
grigol galatozuxucesi 128
grigol (lorTqifaniZe, afx. kaT.) 167, 171, 201
grigol xanZTeli 41, 99, 109
grigoli (magistrosi) 85
grigoli (caiSeli) 201, 215
grigoli (IXs.) 98
grigolia g. 9, 22
grigolia k. 152, 155, 156
grigolia g. 305
grigorasi n. 73
grove 255
grozni b. 73
grZeliSvili i. 24
grZeliZe r. 285, 286
guaram mamfali 101
gubaz I 179
gubaz II 80-82, 179
gubaz taoeli 124
gudoviCi i. 210-213
gulia d. 31, 32, 36, 45, 46, 49, 51, 62, 68, 69, 72, 94, 110, 273, 278, 282, 288, 293, 300, 304, 306, 325, 326, 329
gulua g. 359
gunba m. 3, 94, 107, 110, 118, 121, 122, 124, 125
gurgeni 106, 117, 120
gurieli mamia 137
gurieli mamia I 147
gurieli simon 154
guranduxti (VIIIs.) 88
guranduxti (Xs.) 106, 107
gurgenisZe g. 121, 127, 128
guruli v. 313
dadiani antoni (ep.) 242
dadiani bedan I 137
dadiani bedan II 129, 130
dadiani beJani 198
dadiani giorgi 128
dadiani giorgi I 130, 131
dadiani giorgi 203
dadiani giorgi 147, 148
dadiani giorgi (grigolis
Ze) 225, 226
dadiani giorgi 248
dadiani grigol 204-207
dadiani david 245
410
dadiani vamey I 144
dadiani vamey II 133, 134, 138
dadiani iosebi 154
dadiani kacia II 201, 203
dadiani levan I 147, 148
dadiani levan II 151-158, 161, 162,
169, 170
dadiani levan III 158
dadiani levan IV-158
dadiani levan V 207, 208, 215,
216, 220-225, 230, 231, 234, 236, 238,
239, 243, 245
dadiani liparit I 144
dadiani liparit II 135, 137, 138
dadiani liparit 157
dadiani mamia I 131, 132
dadiani mamia II 135
dadiani mamia III 147, 192
dadiani mamia IV 147, 148
dadiani manuCar 128, 151, 152, 157
dadiani manuCar 204
dadiani niko 157, 201, 203-205,
207, 212, 213, 215, 220-222, 224,
229-234
dadiani nikolozi 238-239
dadiani nino 209, 212, 213, 215,
217, 219
dadiani s.305
dadiani q. 234
dadiani Samadavle 144, 145, 149
dadiani S. 274
dadiani cotne 125, 126, 128, 129
daviT III (taoeli) 117, 118
daviT IV aRmaSenebeli 124-127
daviT VII laSas Ze 129
daviT IX 135
daviT giorgis Ze (imer.) 204,
205
daviT VI narini 126, 129, 130,
133
daviT soslani 124
daviTi (nemsaZe, afx. kaT.) 149,
167-171
daviTi (argveTi) 87
daviTi (wereTeli, mitr.) 242
daviTi (qorep.) 120
davlianiZe-tatiSvili l. 119
daTuaSvili p. 357
dalaqiSvili s. 173
damenia o. 336
danieli (maTavarep.) 128, 130
darsalia d. 3
dbari d. 3, 85
de vilhelmi d. 186
de viti fr. 186
debeci g. 174
degoevi v. 223
delba m. 323, 326, 331
demetre I 99
demetre II (afx.) 98-100, 109
demetre III (afx.) 107-108
demetre (ufliswuli) 122
demianovi a. 298
demianovi m. 356
denikini a. 295-298, 300, 301,
308
diakonovi i. 28, 33, 34
diasamiZe b. 77, 81, 84
diasamiZe T. 346
diaCkov-tarasovi a. 43, 46, 67, 167, 168, 234, 239, 241, 245, 259, 261
diaCkov-tarasovi n. 67, 259
dili S. 91
dimitri (sperovski, sox. ep.) 279
411
diodore sicilieli 29, 30
dionise periegeti 40, 45
diri a. 188
diubua de monpere frederik 29, 39, 45, 65, 194, ruka #2
diuvali p. ruka #12
diulCerti anj. ruka #5
doliZe g. 296
doliZe i. 147, 164
domiciane 56
domnusi 77
dondukov-korsakovi a. 264
dosiTeosi (ierus. patr.) 84, 154, 158, 170
doti 216
docenko 288
dragomirovi a. 296
dubrovini n. 227, 229-233, 235-237
dubecki i. 233, 235-237
duka 135
dumbaZe m. 204, 206, 245
dunaevskaia i. 33, 34
durnovo n. 284
egnataSvili (beri) 145, 155
egrosi 63, 65, 70, 75, 87, 181
eduard mefe 132
evagre sicilieli 76
evdemon (CxetiZe, afx. kaT.) 149
evmelos korinTeli 29
evstaTi antioqeli 73
evstaTi kesarieli 62
evstaTi netari 87
ezuxbaia b. 284
ekaterine II (rus.) 204
eliava g. 163, 165
eliava S. 310, 314, 317
elcini b. 349, 351, 352
elhaj omeri 197
emidio dorteli de askoli 155
emuxvari b. 258
emuxvari dimitri (arzayani) 288, 297-300, 302, 304, 305, 307
emuxvari v. 292
emuxvari m. 284, 287
enuqiZe a. 313
epifane kvipreli 73, 74, 76
epifane konstantinopoleli 76, 92, 93
epSteini 310
erekle (imp.) ix. herakle
erekle II 200, 205
erisTavi g. 249
ermolovi a. 223, 226, 227, 229, 233, 234, 237, 238
esaZe s. 216, 223, 246, 248, 250, 256
esvanjia v. 288
efrem mawyvereli 41
efrem mcire 76
eqvTime aToneli 74, 76, 191
eqvTime I sayvareliZe (afxaz. kaT.) 150
eSba g. 273, 282
eSba e. 286, 288, 292, 293, 308-311, 314
eSba T. 273, 282
eSba r. 364
eSba s. 257
valerius flaviusi 45
varam msaxurTuxucesi 125
vardan arevelci 94
vardan filipikosi 85
varsimaSvili i. 115
varsqeni 41
vasilisko 77
vaCe protospaTari da ipatosi 123
vaCnaZe m. 313
vaWriZe g. 217
vaxtang gorgasali 77, 80, 94, 189
vaxtang V (Sahnavazi) 158, 159
vaxtang VI 198
412
vedenski a. 262
veidenbaumi e. 226, 227, 258
vekua v. 340, 341
vekua n. 273, 281
veiliaminovi a. 225, 227-229, 233, 235
vereSagini a. 258, 259, 263
veskonte petrus 139
vigrianovi i. 308
vitzeni n. 194
volkova n. 34, 35, 188
volxovski b. 308
vorobiovi n. 68, 296
voronovi a. 173
voronovi i. 9, 12, 24, 46, 116, 121, 162
voronovi l. 68, 279
voroncovi m. 246
voroncov-daSkovi i. 275, 278
vostorgovi i. 275, 279
zavadski m. 257
zaidlici n. 265
zamiatnini s. 9, 10, 13
zanTaraia x. 266.
zarandia i. 323
zariZe g. 266
zaqaraia p. 115
zaqaria mitileneli 72
zaqaria mxargrZeli 125
zaxarievi p. 151, 152
zaxarova b. 285
zaxarovi d. 285, 298, 307
zebede (diakv.) 150
zevakini e. 141
zenubia edgin... 214
zefisSvili levan 214
zefisSvili narCou 214
zisermani a. 248-250
zuxba a. 336
zuxba s. 169
zuxbaia g. 299, 306, 307
zuxbaia v. 164, 266, 268
TavdgiriZe e. 283
TavdgiriZe n. 276, 285
Taiar-faSa 208-211
TakalanZe n. 239, 247
Tamar mefe 123-125
TamaraSvili m. 33, 137, 152, 155, 158, 162, 163, 165, 166, 169, 171
Tamari (dedofali) 158
Targamosi 74, 181
Tarnava m. 283, 286, 290, 293, 296, 299, 305-308
TayaiSvili e. 109, 134, 167, 171
Tevdore tironi 77
Teimuraz I 155
Temur lengi 133-135
Teodore kvireli 79
Teodosi (`mwuxare~) 107, 108, 118
Teodosi II (afx.) 98, 100
Teodosi 77
Teodosi gangreli 6, 75, 85
Terdeti 81
Teofane JamTaaRmwereli 86,
87
Teofilaqte antioqeli 84
TogoSvili g. 103
Todria s. 321
Todua T. 54, 56, 78
ToiZe l. 302, 306, 314-317, 321
Toma (somexi) 103
TofCiSvili r. 42, 45
ToxaZe b. 357
TumaniSvili d. 113, 116
Tumanovi g. 294, 297
iazikovi 200
iakobsoni a. 113
413
iakob xucesi 41
iakovlevi n. 325, 327
iakub-xani 138
iansoni i. 186
iasnovi m. 337
iasoni (iazoni) 28
iafeti 73
iahia de kremona 131
ignatievi n. 253
idesi ev. ruka #10
ivane axalcixeli 125
ivanicki 310
ivanovi v. 308
ivanovi viaC. 30, 34
iziaslav II 64
ilia II (kaT-patr.) 77
imnaiSvili i. 94
inalisSvili narCou ... 214
inal-ifa a. 284, 295, 297
inal-ifa (inalisSvili)
giorgi 224, 230, 231
inalifa (inalisSvili)
arukel 224
inal-ifa k. (XIXs.) 258
inal-ifa k. 308
inal-ifa (inaliSvili)
narCou 224, 230, 231, 235
inal-ifa saraluf 242
inal-ifa S. 34, 52, 53, 61, 72,
94, 118, 121, 124, 168, 199, 257, 270
inaniSvili g. 24
inaZe m. 37, 39, 42, 45-50, 52-55, 57,
58, 62, 63, 70-72
ingoroyva p. 44-46, 50, 51, 62,
68-70, 74, 83-88, 91-93, 95, 96, 134,
164, 333, 334, 336
interiano j. 147
ioane antioqeli 174
ioane bedieli 127
ioane drasxanakerteli 95, 103,
113
ioane zonara 73
ioane Tomas Ze 82
ioane minCxi 109
ioane mwignobarTuxucesi 123
ioane sabanisZe 92, 93, 185
ioane oqropiri 76, 79
ioane Wyondideli 123
ioane (VIIIs.) 88, 91
ioane (kaT.) 84
ioane 191
ioane (somexi) 103
ioanisiani a. 211
iovakime (afx. kaT.) 149
iona (egzarq.) 242
iordaniSvili s. 155
ioseb flaviusi 56
ioseliani a. 354
ioseliani ioane 214, 237
ioseliani j. 350, 353, 354
ipolite romaeli 62, 63
irine 92
irinei 76
isami 87
isamberi m. 65
italinski 207
iuiruk bairaxdari 209
iuliane 58
iulius keisari 54
iustiniane II 86
kavadi 80
kavkasos 181
kakabaZe s. 30, 163, 164, 116, 167
414
kakuba r. 291, 294, 295, 299
kalandaZe a. 9, 25
kalandaZe k. 12
kalandia g. 127
kalisto III 136
kamenhuberi a. 34
kandelaki k. 278
kapanaZe d. 39, 126, 144
kargarodskaia m. 309
karpovi s. 140
kartozia s. 314
karcovi a. 251, 254
kapitonovi i. 338
kasteli qr. 45, 151, 153, 154, 156, 157, 160-162, 164, 165, 170
kastori 4, 48
kacia a. 116, 121
kacia b. 328
kacia r. 141, 162
kaWarava d. 45, 59
kaWarava i. 225
kaxaZe o. 186, 189, 190
kaxaber kaxaberisZe 129
kedia sp. 305
kekeliZe k. 74, 92, 93
kereseliZe ioane 268
kereseliZe 301
keri g. 368, ruka #15
keSelava i. 359
keWaymaZe n. 29, 45, 58, 60, 62
kvantaliani g. 338
kvaracxelia n. 3
kvaracxelia t. 299
kvarWelia r. 336
kvarWia v. 329
kvaSnini a. 356
kvaWantiraZe e. 94, 119
kvezereli-kopaZe n. 49
kvintus kurcius rufusi 49
kvirike (qorep.) 101, 102
kvirike II 107
kvirkvelia d. 45, 59
kviwinia p. 173
kiknaZe v. 132
kiniapina n. 227
kirzoRlu m. 135
kirion I (kaT.) 113
kirion episkoposi. ix. wm. mRvdelmowame kirion II
kirovi s. 308, 309
kislingi 46, 69
kitovani T. 350, 352-354
klavdios ptolemaiosi 45, 48, 56, 59, 62, 67, 73, ruka #3
klaproTi i. 64., 65
klementi romaeli 76
klibanovi a. 256
klimenti palmosi 76
kobaxia v. 336, 338, 342
kobiZe d. 70, 119
kovensi i. ruka #10
kozenkovi v. 20
kokievi g. 43
kokovi j. 188, 189
kolesnikovi m. 357
kondratievi g. 357
koniari 252
koniaSvili 298
konradini 216
konjaria v. 195
konstantine daviT narinis Ze 128-131
konstantine I 77
konstantine II 137, 138
konstantine II (afx.) 103
konstantine III (afx.) 95, 97, 101-104, 106, 109, 119, 120
konstantine (ufliswuli) 134, 135
415
konstantine (argveTi) 87
korobkovi n. 9
koroliovi v. 299, 305, 307
kostava m. 340, 342
koCievi r. 173
koxi k. 167
kravCenko p. 260
krekasi - ix. telxiusi
krilovi a. 344
krupnovi e. 20, 28, 177
kudava b. 81, 83, 84, 96, 120
kudriavcevi k. 28, 45, 118, 121, 141, 217
kuznecovi a. 329
kurnatovski i. 224, 225
kutievi 222
kuftini b. 9, 15, 18, 45
kuSnariova k. 26
kuxaleiSvili s. 308
labaxua a. 331
ladaria i. 173
ladaria n. 278
lavrovi l. 28, 188
lakerbaia e. 285
lakerbaia Tulafsu... 214
lakerbaia i. 273
lakvari urusi 234
lakoba i. 344
lakoba m. 308
lakoba n. 285, 293, 308-311, 313, 315-317, 320-323
lakoba s. 3, 12, 23, 24, 26, 28, 32, 46, 53, 79, 81, 88, 94-96, 100-103, 106, 110, 116, 121, 122, 124, 125, 152, 171, 212, 214, 217, 244,
263, 265, 275, 276, 283, 286, 287, 289, 291-293, 295, 297, 298, 301-304, 306, 309, 311, 315, 319, 321, 322, 339, 340, 352
lakrba gid 235
lakriba Tlafs 224
lakriba jamleT 224
lamberti arq. 45, 151-154, 156, 157, 160, 161, 163_165, 169, 171, 186, 194, ruka #13
lasuria a. 329
latiSevi v. 222, 73, 94
lebarnikiosi 85
legrani 314
levini m. 174
leiba 203
leTodiani d. 62, 79, 81, 184
lengi d. 144
lenini v. 310-312
leon I (afx.) 86-89, 91
leon II (afx.) 91-96, 98, 100
leon III (afx.) 97, 107, 108, 119, 120
leon gramatikosi 73
leon didi 80
leon (lev) III isavrieli (leon spaTari) 84-87
leoniZe g. 155
leonide (oqropiriZe) 278
leonti mroveli 74, 76, 91, 181, 184, 189
leJava g. 317, 333, 336-338
liaki 310
lindenfeldi 237
lioniZe solomon 204
lipartiani giorgi 151, 152
lipartiani vamey III 157, 158
litvinovi p. 207, 208
loginovi v. 344
lolaSvili i. 123
lolua Zuku 274
lomTaZe e. 186, 190
lomTaTiZe q. 36, 174, 179, 180, 186, 187, 192
lominaZe b. 149, 170
lominaZe beso 315
lominaZe g. 356
lominaZe r. 205
lomouri n. 37-41, 45, 47, 48, 51,
58, 59, 61-63, 70-72, 78, 79, 89, 91,
119, 168
lomsaZe gabriel 150
416
lopatinski l. 188
lorTqifaniZe g. 57
lorTqifaniZe i. 299
lorTqifaniZe m. 31, 38, 70, 91,
92, 94-100, 103, 105, 109, 117, 159
lorTqifaniZe o. 29, 31, 38, 39,
43, 55
ludoviko bolonieli 136
ludoviko IX 129
ludoviko XIV 201
luka j. 151, 152, 156, 160, 161, 163,
169
lukini a. 9
lukomski a. 296
lulie l. 188
maevski v. 260
mazniaSvili g. 291-294, 296
maTua 318
maieri ed. 33
makariosi (ierus.patr.) 84, 151,
162, 170
malasa 58
malaqia I (abaSiZe, afx. kaT.) 149
malaqia II (gurieli, afx. kaT.)
154
maleni g. 129
mamacaSvili l. 167
mamisTvalaSvili l. 141
mandevili j. 186
manuel porfirogeneti 74
maraCevski 236
margiSvili ioane (ep.) 303
mari n. 31, 32, 46, 50, 51, 62, 66-69,
76, 90, 152, 178, 179, 186-188, 261,
283, 325, 327
marine, mariane - ix. miri
marixi 128
markvarti J. 68
markovini v. 34
maruxba i. 3
maruSiani zviad 107
maruSisZe ioane 117, 118
marRania a. 328
marRania aslanbeg 214
marRania beJani 214
marRania d. 278
marRania Tlafs 238
marRania i. 296, 297, 299, 305,
306
marRania kac 224, 235, 236, 238
marRania levani 214
marRania n. 284, 287
marRania rostomi 214
marRania t. 258
marRania xitu 214
marRania jambulat 214
marSania d. 294
marSania zerefsu 222, 223
marSania TaflasTan 254
marSania k. 273, 282
marSania kvaji 254
marSania levani 255
marSania loriki 339, 359
marSania m. 258
marSania misoust 222, 223
marSania n. 297
marSania rebiaxanum 213, 214,
219, 221, 224, 228
marSania saraluf 222, 223, 231,
235
marSania t. 289, 295
marSania fsxubei 254
marSania yalibeg 235
417
marSania Sirinbei 254
marSania xinkuras 235
masistios siromitresis Ze 41
maqsime aRmsarebeli 84, 85
maqsime II (abaSiZe, afx. kaT.) 204
maqsime quTaTeli 200
maWavariani daviTi (dek.) 268
maWavariani k. 66, 67, 199, 200, 268, 270, 273, 282, 325, 327
maWavariani n. 195
maWaraZe v. 200
majolo jak. ruka #8
mgalobliSvili n. 340
mgalobliSvili m. 63, 232
mgelaZe a. 330, 331
mgelaZe m. 308
mdivani b. 314
mdivani s. 304
megreliZe S. 261
medea 28, 29, 45
mediCi-bJiSkiani m. 64, 69
meliqiSvili g. 29, 31-33, 36, 44, 46, 47, 49, 52-54, 56, 58, 60-62, 70, 78, 79
meliqiSvili d. 41
menTeSaSvili a. 288, 290, 291, 295, 301, 302, 304-306, 310, 320
meretukovi k. 75
merkatori 186
merlini s. 221
merCule giorgi 41, 45, 50, 51, 52, 68-70, 74, 91, 92, 95, 99, 133, 134
mesxi s. 362
mesxi k. 287
mesxia n. 354
metreveli e. 123, 130, 226
metreveli r. 118
mefariSvili l. 158
mefisaSvili r. 101, 113
mehmed II 135
mehmed raSidi 197
mibCuani T. 46, 47, 62, 68, 71, 74, 79, 82, 274
miTridate VI pontoeli 50, 51, 53, 54, 61
miTridate umcrosi 53
miklaSevskaia e. 173
mileri v. 137
miliutini d. 250
milni 300
miminoSvili iv. 274
miri (marine, mariane ) 85-88
mirneli m. 282
miqael sabaZmindeli 109
miqaeli (ierus. patr.) 149
miqaeli 128
miqambia SalamaTi... 214
miqelaZe T. 15, 17, 18, 20, 38, 51
miqeli daviT narinis Ze 130, 131
mixailovski-danilevski a. 216
mixelsoni i. 295
mixini 229, 234, 235
moaferne 53
mogilianski p. 226-228
moizi 217
mortieri korn. ruka #10
mose xorenaci 93
mJavanaZe v. 334, 336
mJavia T. 367
muzikantski 308
muraviovi n. 244
murvan yru 86-88
murzakeviCi n. 141
muromcevi s. 278
musxeliSvili d. 36, 52, 71, 74, 75, 83
nabedi 81
nadareiSvili T. 354, 357, 359
nadirovi solomoni 237
namitoki a. 69
naneiSvili 305
418
nasri guaramisZe 101
nafotaZe saba 150
naWyebia g. 338
naWyebia i. 208
naxoragani 82
nebieriZe l. 12
nepliuevi i. 198
neroni 56
niania novelisimosi 128
niketa xoniate 74
nikifore (mitr.) 155
nikoloz I (rus.) 240
nikoloz II (rus.) 266, 275
nikoloz bedieli 130
nikoloz mistikosi 104, 105
nikoloz paseki 142
nikonor aleqsandrieli 28
nino kabadokieli 76, 77
ninua d. 248
nodia a. 269
norakiZe g. 274
norakiZe sp. 268
nucubiZe lika (Teona) 3
odisevsi 29
odiSeli j. 155
ovidius nazoni 29
oTirba a. 335
oTirba g. 3
okujava k. 156, 157, 164
oldenburgeli a. (princi) 266, 274
olonecki a. 260, 262
oniani a. 180
oraxelaSvili m. 317
orbeli i. 46, 61
orbeliani d. 215
orbeliani s-s. 30, 35, 42, 49, 74, 75, 191, 194, 201, 202
orbeliani st. 119
orentiosi 76
orjonikiZe a. 13
orjonikiZe s. 309-311, 315, 320
osiZe e. 186
ofsite 28
ofsite 81
pavle alepoeli 156, 170, 190
paiWaZe g. 188, 198, 214
paiWaZe d. 137
palasi simeon 64
palefate abidoseli 40, 50
palmerstoni h. 247
pankratovi n. 242
papasqiri z. 43, 68, 69, 91, 92, 94, 96, 100, 109, 117, 118, 119, 122, 141, 184, 214, 269, 271, 276, 277, 304, 315, 319, 321, 322, 325,
327, 331, 337, 346, 352, 356, 357
paskeviCi i. 238-241
pateifa n. 278
patkanovi k. 66, 90
pafnoti (xoziaSvili, arq.) 205
paxomovi a. 203, 210
penCko n. 141
peskina m. 173
pesteli p. 240
petre I (rus.) 197
petre (drugovi, sox. ep.) 269
petrik patriki 122, 123
petrus geraldi 131, 132, 142
piTodorisi 56
pilenko d. 259
pineli j. 135
platoni (egzarq.) 284
plinius ufrosi 45, 48, 49, 54,
56-59, 63, 67, 72, 75
plutarqe 89
pobedonoscevi k. 269
polemon I 56
419
polemon II 56
polidevke (poluqsi) 4, 48
polivanovi n. 285
poluqsi - ix. polidevke
pompeusi 54, 61
pomponius mela 45, 48, 50, 56, 57,
75, 368, ruka #1
poskrebiSevi a. 330, 331
potocki Jan 64
progulbicki v. 275
prokopi kesarieli 36, 37, 50,
51, 62, 65, 67, 73, 77, 79
promeTeosi 58
puto 161, 169
puSkini a. 223
JamTaaRmwereli 125, 126, 129
Jan georg da rejobusi 142
Jan pol franciskeli 142
Jvania d. 3
Jvania i. 308, 309
Joberi a. 208
Jordania T. 66
Jordania n. 287, 295, 298, 301,
305-307
Jordania o. 266, 304
Jordania simeon 237
JuanisZe antoni 127, 150
JuanisZe kirile 127
Juze p. 151, 162, 170
rabia (afx.) 137
raevi b. 116
raevski n. 244
rakoci 232
ramiSvili a. 24
ramiSvili n. 301, 304
ramiSvili is. 293, 294, 297,
300
ransimeni 135
ratiani z. 71, 75
rafava a. 323
rafava d. 330
raWveliSvili qr. 288
rekasi - ix. telxiusi
resmaga 58
rexviaSvili m. 204
rikhofi i. 207, 209, 213
riJovi k. 54
riSelie e. 210
riCardi J. 131
robert hintelsxani 142
rogava giorgi 195
rogava g. 238, 242, 243, 270
rozeni g. 241, 243
romanovi mixeil 250, 251, 253
romanovi n. n. 284
romanovski i. 296
rostombegi 198
roSa 128
rtiSevi n. 219-222
rubrukusi v. 129
rusTaveli SoTa 30, 41
rufinus avieniusi 73
rusudan mefe 125, 126, 128
ruckoi a. 356
rCeuliSvili l. 113, 115
saakaSvili m. 367
sagduxti 128
savlaki 53
saiTiZe g. 278
salamatina n. 173
salia m. 194
samxaraZe a. 282
sanaZe m. 30, 85, 86, 95
420
sanikiZe l. 28, 53
sansoni g. ruka #9
sanudo m. ruka #4
saria S. 216
sarjvelaZe z. 42
saRaria b. 310, 328
sayvareliZe p. 287, 305
saxokia T. 266, 268, 273, 274, 279, 281
sajaia a. 309
sebastini 211
severovi n. 114
seid suleiman-faSa 221
selezniovi m. 64, 154, 158, 170, 171, 239
semi 73
serafime (CiCagovi, sox. ep.) 269, 275
sergi (petrovi, sox. ep.) 279, 302, 303
sergi barnukis Ze 85, 95
sesostrisi 41
svaniZe m. 135
svaniZe n. 308
sverdlovi v. 308, 309
sviatopolk mirski d. 251, 252, 258
svimeon galatozuxucesi 128
svimeon Wyondideli-mwignobarTuxucesi 127
svimon kananeli 76, 77, 270
sigua T. 350, 353
sigutkini i. 356
silogava v. 99, 105, 106, 108, 117, 121, 123, 126
simonoviCi T. 216, 217, 219
sitini p. 309, 311
siWinava r. 359
skeparna 81
skimnos qioseli 40
skirnevski T. 211, 212
smiri g. 238
smirnovi n. 244
sobinini (sabinini) g. 92
sokolovski n. 312
soleri 139
solinusi 48
soloviova v. 173
soloviovi l. 9, 13, 15, 24, 34
solomon I 200, 201, 204
solomon II 204-206, 216
sonRulaSvili a. 71
soselia o. 153
soslanbekovi i. 355
soteriqe 82
sofron bedieli 130
spadaga 58
spenseri e. 167
stalini i. 42, 310, 311, 313, 317-321, 324, 325, 330, 331
stefane bizantieli 43, 45, 62
stefane sananoisZe 109
stefanoz III 85, 86, 91, 93
straboni 43_45, 48, 49, 51-54, 56, 58, 67, 75
stratanovski g. 43
stratofile 77
sturua d. 334-337
suliaSvili d. 288
sumbat bagratuni 101, 103
sumbat daviTisZe 92, 97, 119
suslovi m. 330, 335
tabataZe k. 119
tabaRua i. 151-153, 157, 161, 163, 169, 197, 201
tabiZe m. 257
taleirani 211
tania i. 323
tatiSCevi v. 64, 167
telxiusi (telxiosi, rekasi, krekasi) 48-50
tinine 100
toliaSvili k. 270
tolstoi m. 254
421
tolConovi 155
tormasovi a. 214-217
tornau T. 199
toroSeliZe m. 310
totlebeni 200
traiane 62
trafSi m. 116
trirogovi v. 257
trogus iustinusi 49
trofimova v. 174
turCaninovi g. 28
tuRuSi a. 75, 202
ubiria m. 305-307
uvarova p. 94, 141
uzun-hasani 137
urban VIII 153, 155
uridia m. 81
uruSaZe a. 28, 29, 40, 47, 89
uslari p. 28, 256-258, 325, 326
utCenko s. 43
uSakovi p. 46, 47
uCaZe z. 357, 359
uxtanesi 89, 106, 107
fadeevi a. 32, 141, 168, 223, 239
falda (qorep.) 107
favstos buzandi 59
fanaskerteli z. 35
fanCuliZe i. 215
faradavla Toreli 126
farasmani 86
farnavazi 53, 75, 93
farnake 54
farsmani 58
faRava m. 239
faSalidi i. 294, 295, 297, 298, 307
faCulia v. 116
faCulia v. 328-330
feSangi 155, 161
filipiki 86
filipsoni g. 235, 249
fircxalava s. 283, 284
fifia g. 72
fon-kresi 295
fon-losovi 290
forestie uokeri 300
formozovi a. 14
fsametixebi 28
fsevdo skilaks kariandeli 39, 40, 45, 48, 52, 75,
fsevdo Sapux bagratuni 95
fselosi mix. 28
fuTuriZe g. 151
fuTuriZe v. 185
fureli r. 173
futkaraZe t. 30, 43, 45, 71. 90, 180, 186, 190
fxakaZe g. 13, 15-17
qavTaraZe ioane 237
qavTaraZe s. 310
qami 73
qardava x. 3
qarCava g. 331
qarcivaZe n. 287
qaSibaZe v. 173
qebulaZe r. 126
qelbaqiani d. 281
qvaraia v. 359
qirTbaia n. 273, 282
qiria c. 216
qorTua n. 207, 208, 210, 211, 213, 215, 216, 219, 221
qoriZe d. 24, 25
qoriZe T. 96
qorqia l. 9
qoColava giorgi 121, 127
qristoforo de kanevale 145
422
qurcikiZe g. 257
quCuk Celebi zade 198
quji 53, 75
Rurjua v. 295, 297, 298, 304, 305,
307
yarabei 169
yaryaraSvili g. 357, 363
yauxCiSvili T. 28-30, 40, 41, 43,
45-49, 51-55, 56-58, 61, 75, 122
yauxCiSvili s. 30, 50, 55, 62, 63,
69, 70, 81, 82, 87, 181, 184, 186, 263
yifSiZe i. 186
yolbaia v. 342, 354
yoranaSvili g. 28
yubaneiSvili s. 185
Savliani adarnase 101
Savliani ioane 101
Salva axalcixeli 125, 126
Samba o. 336
Samba s. 3, 126, 344
Sanibovi m. 355
SaniZe a. 94, 326
SanSe mandaturTuxucesi 125
SanSievi g. 297
Sarapovi s. 263
SaraSeniZe l. 352
Sardeni Jan. 63, 152, 158, 163, 172,
194
SarvaSiZe a.g. 274, 276, 284,
285-287, 295, 300
SarvaSiZe a.k. 304
SarvaSiZe ali-bei (aleqsandre)
213, 219, 224, 230, 231, 238, 241
SarvaSiZe arzayani 157, 158
SarvaSiZe aslan-bei 209, 212,
215-217, 219, 221, 229-232, 234, 235,
237
SarvaSiZe bagrati (saustan) 158
SarvaSiZe baTal-bei 213, 216,
228, 230
SarvaSiZe beJan 212, 213
SarvaSiZe beslako 156
SarvaSiZe beqir-bei 200, 203, 219,
223
SarvaSiZe g.d. 278
SarvaSiZe g.k. 284
SarvaSiZe g.m. 109, 155, 251, 275,
283
SarvaSiZe g. (safar-bei) 209,
210, 212-222, 224-227, 230, 245
SarvaSiZe grigol 258
SarvaSiZe dardin 126
SarvaSiZe dim. 227, 229-234
SarvaSiZe varlam 285, 292, 293,
296-299, 307, 308
SarvaSiZe zegnay 159
SarvaSiZe zurab 199-201, 203
SarvaSiZe Taiar-bei 228, 230
SarvaSiZe (dadiani) Tamari 209,
226-230, 233-235, 237, 239, 242
SarvaSiZe Tula 214
SarvaSiZe iv. 274
SarvaSiZe (dadiani) kesaria
224
SarvaSiZe konst. 234, 258, 274
SarvaSiZe l. 201, 208, 220, 221
SarvaSiZe manuCari 199-200
SarvaSiZe manuCar (samurzay.)
208, 209, 215, 216, 219-221, 234
SarvaSiZe mixeili 233-239, 241,
242, 244-248, 250-252
SarvaSiZe oTaRo WaWas Ze 121,
122
423
SarvaSiZe pr. 272
SarvaSiZe rostomi 159
SarvaSiZe rostom-bei 228, 230,
234, 235
SarvaSiZe seteman 153, 156
SarvaSiZe solomon 156_158
SarvaSiZe sorex (savarex) 158
SarvaSiZe soslan-bei 219, 223
SarvaSiZe qeleS-bei 200, 201, 203-213
SarvaSiZe quCuq-bei 215
SarvaSiZe yvapu 159, 167, 171
SarvaSiZe Servan 199, 200
SarvaSiZe weTanuria (darejan) 152, 153
SarvaSiZe xutunia 220
SarvaSiZe jiqeSia 159, 199
SarvaSiZe joto 292
SarvaSiZe xasan-bei 213, 216, 224, 226-229, 237-239, 241
Saria gr. 281
Saria p. 326
Sartava J. 364
Satilovi p. 251, 252
Sayrili k. 33, 195, 329
Sayrili t. 336
SevardnaZe e. 338, 350, 351, 353-356, 359, 361, 363, 367
Sengelaia leo (qiaCeli) 303
Sengelia n. 197-199
Sengelia v. 186
Serbatovi a. 240
ServaSiZe l. 106, 113, 133
ServaSiZe m. 282
Seripovi aslan-bek 286, 292
Serozia r. 186, 190, 257
Sinquba b. 329
Slateri n. 297
Smali v. 345
Smerlingi r. 96, 116
Snirelmani v. 28, 32, 38, 68, 286, 291, 295, 302
Sopeni iv. 65
SoSiaSvili n. 94, 99, 103, 117, 119
Sulgini v. 296
Surta 107
SuSaniki 241
Cabaluxa Temuryva 214
Cabaluxa vomeri 214
Cagava d. 326
Cakraborti r. 173
Caragua x. 336
Carkviani k. 330
Celebi evlia 151, 156, 160-162, 168
Celebi qaTib 63, 192, 194, 198
Cervonnaia s. 294, 345
Cerniavski v. 66, 139, 176
CigoSvili T. 21, 22
Cindarovi r. 356, 363
Cirikba v. 3, 186
Citaia d. 266, 285, 290, 292, 295, 298, 300
Citaia g. 51, 64, 69
Ciqobava arn. 31, 69, 75, 182, 196
Ciqovani m. 337
CijavaZe d. 157
CoCievi v. 197
ColoyaSvili d. 274
CubinaSvili g. 105, 106, 112-114, 118
CubinaSvili d. 35, 49
Cukbari a. 274, 283, 284
Cuxua m. 28, 30, 180
Cqotua daviT 274
Cqotua manuCari 238
Cqotua rafieli 287, 295-299
CxataraiSvili q. 117, 197-199, 201
Cxenkeli ak. 278, 285-287
Cxenkeli ioane (mRvd.) 268
Cxetia S. 254
424
CxetiZe germane 127, 150
CxikviSvili benia 285, 288, 297, 298, 304
caava m. 288, 305
cagareiSvili e. 103, 119, 185
cagareli a. 200
caguria b. 287
caguria m. 288, 299, 305, 307, 308
camba edigei 235
cariova 285
cincaZe z. 245, 273
cincaZe i. 155
cincaZe n. 150
cicianovi p. 205, 207
ciciSvili i. 111
cqitiSvili g. 121
cxadaia p. 75
Zampi m. 158, 165, 171
ZafSba T. 3
ZiZaria g. 203, 206, 208, 212, 216, 225, 244, 245, 250-255, 259, 260, 261, 266, 282, 285, 295, 310, 329
ZiZaria k. 288
ZiZaria o. 194, 195
ZiZiguri l. 25
ZiZiguri S. 30
Zkuia d. 299
waTe I 80
waTe II 82
wereTeli l. 9_11
wesubia Seramet... 214
wvinaria i. 13, 15, 24
wivwivaZe 285
wm. aRmsarebeli ambrosi 66, 67, 75, 268, 269, 279, 284, 285, 292, 296, 303, 320
wm. mRvdelmTavari aleqsandre 246, 254, 256
wm. mRevdelmTavari gabrieli 256, 260, 267, 269, 270, 282
wm. mRvdelmowame kirion II 260, 266, 278, 279, 285
wulukiZe m. 307
wurwumia z. 204
WavWavaZe d. 254, 256
WavWavaZe z. 340
WavWavaZe i. 66, 274, 341, 342
Wanba s. 283, 285, 299
Wania v. 343
Wanturia r. 75, 257, 264
Waraia p. 262, 273, 281
Wedia n. 273
WiWinaZe T. 159, 167
WoWua a. 273, 282, 289, 326, 329
WumburiZe d. 264
Wyonia a. 151
xazaraZe n. 35, 50, 51
xaindrava g. 357
xan-girei 188
xarebava r. 287
xasaia a. 300
xasaia n. 295
xasbulatovi r. 356
xaSba a. 326
xaSba m. 326, 329
xaCiZe l. 109
xaxanaSvili a. 33, 67
xaxutaiSvili d. 24
xajinba r. 366
xvarckia m. 336
xvingia a. 273
xvistani r. 113, 116
xiTi b. 173
ximSiaSvili l. 115
xinTba v. 337
xioti i. 308
xonelia r. 107
xorava b. 43, 127, 147, 148, 157,
158, 165, 172, 193, 199, 200, 201, 205, 218, 226, 241-245, 249-251, 254-256
xomutovi 229
xotelaSvili m. 113
425
xoStaria n. 24
xoStaria-brose e. 68, 69, 71, 81
xoWolava m. 305
xruSkova l. 96, 116, 125, 126
xruSCovi n. 333-335
xundaZe a. 281
xundaZe tr. 271
jaiani m. 167
jalal-ed-dini 125
javaxiSvili iv. 30, 32, 33, 36,
44-46, 50-52, 60, 67, 104, 117, 118,
138, 184, 302
janaSvili m. 30
janaSia niko 257, 264, 273, 281,
284
janaSia niko (laSa) 93
janaSia s. 32, 33, 36, 37, 45, 46,
58, 60-62, 68, 71, 78, 83, 85, 92,
105, 109, 113, 152, 168, 186, 188, 189,
251, 326
janberiZe g. 173, 175, 177
jangvelaZe z. 114
jandieri l. 275
jafariZe anania 76, 77, 81, 84,
90, 96
jafariZe g. 91, 119
jafariZe d. 354
jafariZe o. 9, 11, 12, 17, 20, 21,
25, 30, 34, 71
jayeli aRbuRa 136
jayeli sargis 126
jayeli yvaryvare 126
jayeli yvaryvare II 136, 137
jayeli yvaryvare III 138
jiblaZe l. 15, 17
jiqia s. 198
jonua a. 329
jonua W. 329
jorbenaZe b. 192
jojua d. 301
jojua v. 75
juanSeri 88, 91
juanSeri (memat.) 91, 183, 185,
189
judiCe juzepe 154, 163
juReli anT. 263, 266, 268, 273,
281
juReli v. 289, 292
hagba v. 3
haidar-faSa 148
heidi u. 142
hekaTe mileTeli 39, 40, 45
helanike mitileneli 39, 40,
43, 45, 50, 51
herakle (erekle) 83, 84
heraklide lembusi 45, 46
herode agripa 56
herodore herakleli 41
herodote 30, 39, 40, 43, 51, 52,
368
hefesto 58
hiuiti j. 94, 186
holud-al-alemi 185
homemi diego. ruka #7
homerosi 29, 30
hondiusi 186
426
kompiuteruli uzrunvelyofa
simon gogiZe
xaTuna gogiZe
427