Tyrimo problema siejama su tuo, kad žmogus baigęs profesinę mokyklą dažnai atsisako dirbti. Atsis... more Tyrimo problema siejama su tuo, kad žmogus baigęs profesinę mokyklą dažnai atsisako dirbti. Atsisakymo priežasties reikėtų ieškoti profesinio ugdymo turinyje. Žmogus suvokiantis darbą kaip vertybę, kuris yra svarbus jo gyvenime, nedeklaruotų minčių apie materialinio gerbūvio reikšmę, bet mėgintų įprasminti darbo vertybę savo gyvenimu ir gyvenime. Jauno žmogaus minčių transformacijai į pagalbą, turėtų ateiti profesinė mokykla, kuri perteikdama ne tik teorines, bet ir praktines žinias turėtų kartu ugdyti darbo vertybinę sampratą. Tyrimo tikslas – ištirti darbo vertybinį kontekstą profesinio ugdymo turinyje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darbo vertybinio ugdymo metodologijas profesinio rengimo sistemoje. 2. Ištirti profesinio ugdymo turinį darbo kaip vertybės kontekste. Tyrimo objektas – vertybinis ugdymas profesinėje mokykloje. Tyrimo metodas – Mokslinės literatūros analizė taikyta, siekiant apibrėžti tyrimo sampratą bei metodus. Anketinės apklausos metodas padeda greitai gauti r...
The conducted research reveals the significance of parents’ values and social environment factors... more The conducted research reveals the significance of parents’ values and social environment factors, and their influence on pro-ecological attitudes. Parents from Lithuania were invited to participate in the study by filling out a questionnaire that aimed to assess their personal and ecological values, as well as factors of their social environment; the New Ecological Paradigm (NEP) scale was used to assessed the pro-ecological attitude of the respondents. The results demonstrate that, among the personal values of parents, money takes a place of priority, but this cannot be treated only in the context of materialism, because parents seek the good of their children by fulfilling their needs, while also contributing to their education regarding financial literacy and consumption. In the context of ecological values, the results reveal the values of safe food and fresh air, showing how much parents care about their own and their children’s health, as well as noting air pollution as one o...
Pagrindinė straipsnyje sprendžiama problema – per mažas dėmesys skiriamas darnaus vystymosi tiksl... more Pagrindinė straipsnyje sprendžiama problema – per mažas dėmesys skiriamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui naudojantis ekologinės etikos ir švietimo principais. Straipsnio tikslas – atskleisti ekologinės etikos ir švietimo reikšmę ugdomajame procese siekiant darnaus vystymosi. Straipsnio objektas – ekologinė etika ir švietimas. Straipsnyje taikyti metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Straipsnyje nagrinėjama ekologinės etikos ir švietimo reikšmė ugdomajame procese siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Remiantis sukaupta teorine medžiaga, įvertinant ekologinės etikos, švietimo ir darnaus vystymosi principus, nagrinėjama ekologinės etikos ir švietimo reikšmė ugdomajame proceseLow priority of achieving sustainable development goals through the principles of ecological ethics and education is the main issue of the article. The goal of the article is to reveal the importance of ecological ethics and the significance of educat...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tyrimas atliktas 2020 metais rugsėjo –lapkričio mėnesiais. ... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tyrimas atliktas 2020 metais rugsėjo –lapkričio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 142 ūkininkai. Naudotas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, kurios pagrindą sudarė uždaro tipo klausimai susiję su ūkininkų vertybinėmis nuostatomis, aplinkos veiksniais ir elgesiu gamtoje. Pagal lytį besidominčių ekologija ūkininkų buvo daugiau vyrų nei moterų, o pagal amžiaus kategorijas, jaunystės tarpsnyje domėjimasis ekologija ir jos praktikavimas yra didesnis nei vidutinio amžiaus žmonių. Tarp analizuojamų klausimų nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingą tiesinis ryšys (r = 0,553). Ūkininkams iš asmeninių vertybių svarbiausia yra sveikata. Nustatyti statistiškai reikšmingi stipriausi ryšiai tarp meilės ir taikos (r = 0,710), teisingumo ir sveikatos (r = 0,708), teisingumo ir darbo (0,702) vertybių . Iš ekologinių vertybių, ūkininkams vertingiausios yra neužterštas maistas, gėlas ir tyras vanduo. Elgesiui gamtoje daugiausiai įtakos turi šeima, mokyk...
Žmogus, pasaulį gavęs kaip dovaną, turi rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio (gamtos) sauga, nes... more Žmogus, pasaulį gavęs kaip dovaną, turi rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio (gamtos) sauga, nes yra pašauktas kurti pasaulį bei tinkamai naudotis gamtos ištekliais. Netinkamas gamtos išteklių naudojimas pasiekė ribinę situaciją, nes grėsmė iškilusi ne tik pasauliui, bet ir pačiam žmogui. Ekologinė krizė, pasireiškianti dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, yra galinga „smurto“ forma ne tik prieš gamtą, bet ir prieš patį žmogų. 2015 m. Paryžiaus susitarimu raginama imtis veiksmų siekiant darnaus gyvenimo būdo, tvaraus vartojimo ir tinkamų gamybos modelių, kurie padėtų sumažinti grėsmingą klimato kaitą, nepamirštant žmogaus. Ekologinės krizės kontekste privalu iš naujo atsigręžti į save ir į pasaulį, suvokiant, kad išnaudojimo formos išsekina ne tik pragyvenimo šaltinius, bet griauna kultūrinę tapatybę ir bendro gyvenimo prasmęA person, who received the world as a gift, has not just to take care of his safety, but also of the safety of the world (nature), because he has been called t...
https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Tyrimai atlikti 2018–2019 m. Kaišiadorių rajone Kaišiadorių... more https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Tyrimai atlikti 2018–2019 m. Kaišiadorių rajone Kaišiadorių apylinkės seniūnijos Kalniškių kaime kalvoto reljefo ir eroduotame lauke, kur 2018 m. pagal nacionalinės kokybės sistemos reikalavimus auginti vasariniai kviečiai, o 2019 m. laukas paliktas natūraliai dirvonuoti. Nupurškus vasarinius kviečius skystomis organinėmis trąšomis Agrolinija-S visose kalvos dalyse esmingai sumažėjo piktžolių skaičius, piktžolių masė esmingai sumažėjo tik viršutinėje kalvoto reljefo dalyje ir jo klonyje, o šlaite piktžolių masė nuo purškimo skystomis organinėmis trąšomis esmingai didėjo. Viršutinėje kalvoto reljefo dalyje Agrolinija-S įtakoje esmingai sumažėjo vienos piktžolės masė, bet kalvoto reljefo šlaite ir klonyje ji esmingai didėjo. Esminės įtakos liekamojo skystų organinių trąšų Agrolinija-S poveikio dirvonuojančio lauko piktžolėtumui nenustatyta. Vasarinių kviečių pasėlio tręšimas azoto trąšomis N68,8 norma esmingai sumažino vienos piktžolės masę vasari...
https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Ištyrus ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo Ukmergės rajone,... more https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Ištyrus ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje, Griežionių kaime Valentino Genio ekologinės gamybos ūkio bandymų lauke, kuriame neariminio žemės dirbimo būdu ūkininkaujama nuo 1998 m., ekologiškai nuo 2006 m., įtaką segetalinei florai, nustatyta, kad bandymų lauke rasta 22 segetalinės floros rūšys, tarp kurių vyravo trumpaamžių vasarinių ir trumpaamžių žiemojančių segetalinės floros augalų rūšys. Buvo gausiai išplitę trumpaamžių vasarinių augalų rūšys dėmėtasis rūgtis (Persicaria maculosa Gray.) ir baltoji balanda (Chenopodium album L.) bei daugiamečių plintančių sėklomis ir vegetatyviai augalų rūšis vaistinė taukė (Symphytum officinale L.), o vietomis ir dirvinės usnies (Cirsium arvense (L.) Scop.) augalai. Žemės ūkio augalų pasėliuose segetalinės floros augalų rasta 18,00–48,00 vnt m2, kurių biomasė buvo 6,28–17,53 g m2, o vieno segetalinės floros augalo masė – 0,056–0,365 g. Avižų rūšių su raudonųjų dobilų įs...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirb... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirbimo įtakos segetalinės floros augalams tyrimai vykdyti 2019 m. Rytų Lietuvoje Valentino Genio ekologinės gamybos ūkio bandymų lauke, kuriame neariminio žemės dirbimo būdu ūkininkaujama nuo 1998 m., ekologiškai – nuo 2006 m. Tyrimai vykdyti miglinių javų su pupinių ir miglinių žolių įsėliu pasėliuose. Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirbimo įtakoje žemės ūkio augalų pasėliuose neišplito segetalinės floros augalai, kurių rasta tik 22 rūšys. Jų skaičius ir biomasė buvo nedidelė (19,33–43,33 vnt m2 ir 7,12–23,25 g m2), didesnė buvo tik vieno segetalinės floros augalo biomasė (0,324–0,616 g). Žemės ūkio augalai su pupinių ir miglinių žolių įsėliu nevienodai stelbia segetalinės floros augalus. Tai priklauso tiek nuo auginamų žemės ūkio augalų, tiek nuo pupinių ir miglinių augalų rūšies ir jų veislėsResearch on the impact of long-term organic farming and non-arable tillag...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tiriant skystų organinių trąšų JP RENLIS įtaką segetalinės ... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tiriant skystų organinių trąšų JP RENLIS įtaką segetalinės floros augalams ekologinės žemdirbystės sistemoje, naudojant neariminį žemės dirbimo būdą, nustatyta, kad skystų organinių trąšų įtaka segetalinės floros augalams buvo nevienoda ir priklausė nuo auginamų žemės ūkio augalų ir daugiamečių žolių įsėlio. Skystų organinių trąšų įtakoje vasarinio rugio su baltojo dobilo ir pašarinio motiejuko įsėliu bei vasarinio kviečio su raudonojo dobilo įsėliu pasėlyje esmingai mažėjo tiek segetalinės floros augalų, tiek jų biomasė. Skystos organinės trąšos skatino segetalinės floros augalų stelbimą. Dvigrūdžio kviečio ir vasarinio kvietrugio pasėlyje su įsėliu skystos organinės trąšos neturėjo esminės įtakos segetalinės floros augalams. Skystos organinės trąšos nežymiai mažimo segetalinės floros augalų skaičių, bet nežymiai didino jų biomasę bei vieno segetalinio augalo biomasęInvestigating the influence of liquid organic fertilizers JP RENLIS on segetal ...
Tyrimo problema siejama su tuo, kad žmogus baigęs profesinę mokyklą dažnai atsisako dirbti. Atsis... more Tyrimo problema siejama su tuo, kad žmogus baigęs profesinę mokyklą dažnai atsisako dirbti. Atsisakymo priežasties reikėtų ieškoti profesinio ugdymo turinyje. Žmogus suvokiantis darbą kaip vertybę, kuris yra svarbus jo gyvenime, nedeklaruotų minčių apie materialinio gerbūvio reikšmę, bet mėgintų įprasminti darbo vertybę savo gyvenimu ir gyvenime. Jauno žmogaus minčių transformacijai į pagalbą, turėtų ateiti profesinė mokykla, kuri perteikdama ne tik teorines, bet ir praktines žinias turėtų kartu ugdyti darbo vertybinę sampratą. Tyrimo tikslas – ištirti darbo vertybinį kontekstą profesinio ugdymo turinyje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darbo vertybinio ugdymo metodologijas profesinio rengimo sistemoje. 2. Ištirti profesinio ugdymo turinį darbo kaip vertybės kontekste. Tyrimo objektas – vertybinis ugdymas profesinėje mokykloje. Tyrimo metodas – Mokslinės literatūros analizė taikyta, siekiant apibrėžti tyrimo sampratą bei metodus. Anketinės apklausos metodas padeda greitai gauti r...
The conducted research reveals the significance of parents’ values and social environment factors... more The conducted research reveals the significance of parents’ values and social environment factors, and their influence on pro-ecological attitudes. Parents from Lithuania were invited to participate in the study by filling out a questionnaire that aimed to assess their personal and ecological values, as well as factors of their social environment; the New Ecological Paradigm (NEP) scale was used to assessed the pro-ecological attitude of the respondents. The results demonstrate that, among the personal values of parents, money takes a place of priority, but this cannot be treated only in the context of materialism, because parents seek the good of their children by fulfilling their needs, while also contributing to their education regarding financial literacy and consumption. In the context of ecological values, the results reveal the values of safe food and fresh air, showing how much parents care about their own and their children’s health, as well as noting air pollution as one o...
Pagrindinė straipsnyje sprendžiama problema – per mažas dėmesys skiriamas darnaus vystymosi tiksl... more Pagrindinė straipsnyje sprendžiama problema – per mažas dėmesys skiriamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui naudojantis ekologinės etikos ir švietimo principais. Straipsnio tikslas – atskleisti ekologinės etikos ir švietimo reikšmę ugdomajame procese siekiant darnaus vystymosi. Straipsnio objektas – ekologinė etika ir švietimas. Straipsnyje taikyti metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Straipsnyje nagrinėjama ekologinės etikos ir švietimo reikšmė ugdomajame procese siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Remiantis sukaupta teorine medžiaga, įvertinant ekologinės etikos, švietimo ir darnaus vystymosi principus, nagrinėjama ekologinės etikos ir švietimo reikšmė ugdomajame proceseLow priority of achieving sustainable development goals through the principles of ecological ethics and education is the main issue of the article. The goal of the article is to reveal the importance of ecological ethics and the significance of educat...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tyrimas atliktas 2020 metais rugsėjo –lapkričio mėnesiais. ... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tyrimas atliktas 2020 metais rugsėjo –lapkričio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 142 ūkininkai. Naudotas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, kurios pagrindą sudarė uždaro tipo klausimai susiję su ūkininkų vertybinėmis nuostatomis, aplinkos veiksniais ir elgesiu gamtoje. Pagal lytį besidominčių ekologija ūkininkų buvo daugiau vyrų nei moterų, o pagal amžiaus kategorijas, jaunystės tarpsnyje domėjimasis ekologija ir jos praktikavimas yra didesnis nei vidutinio amžiaus žmonių. Tarp analizuojamų klausimų nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingą tiesinis ryšys (r = 0,553). Ūkininkams iš asmeninių vertybių svarbiausia yra sveikata. Nustatyti statistiškai reikšmingi stipriausi ryšiai tarp meilės ir taikos (r = 0,710), teisingumo ir sveikatos (r = 0,708), teisingumo ir darbo (0,702) vertybių . Iš ekologinių vertybių, ūkininkams vertingiausios yra neužterštas maistas, gėlas ir tyras vanduo. Elgesiui gamtoje daugiausiai įtakos turi šeima, mokyk...
Žmogus, pasaulį gavęs kaip dovaną, turi rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio (gamtos) sauga, nes... more Žmogus, pasaulį gavęs kaip dovaną, turi rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio (gamtos) sauga, nes yra pašauktas kurti pasaulį bei tinkamai naudotis gamtos ištekliais. Netinkamas gamtos išteklių naudojimas pasiekė ribinę situaciją, nes grėsmė iškilusi ne tik pasauliui, bet ir pačiam žmogui. Ekologinė krizė, pasireiškianti dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, yra galinga „smurto“ forma ne tik prieš gamtą, bet ir prieš patį žmogų. 2015 m. Paryžiaus susitarimu raginama imtis veiksmų siekiant darnaus gyvenimo būdo, tvaraus vartojimo ir tinkamų gamybos modelių, kurie padėtų sumažinti grėsmingą klimato kaitą, nepamirštant žmogaus. Ekologinės krizės kontekste privalu iš naujo atsigręžti į save ir į pasaulį, suvokiant, kad išnaudojimo formos išsekina ne tik pragyvenimo šaltinius, bet griauna kultūrinę tapatybę ir bendro gyvenimo prasmęA person, who received the world as a gift, has not just to take care of his safety, but also of the safety of the world (nature), because he has been called t...
https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Tyrimai atlikti 2018–2019 m. Kaišiadorių rajone Kaišiadorių... more https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Tyrimai atlikti 2018–2019 m. Kaišiadorių rajone Kaišiadorių apylinkės seniūnijos Kalniškių kaime kalvoto reljefo ir eroduotame lauke, kur 2018 m. pagal nacionalinės kokybės sistemos reikalavimus auginti vasariniai kviečiai, o 2019 m. laukas paliktas natūraliai dirvonuoti. Nupurškus vasarinius kviečius skystomis organinėmis trąšomis Agrolinija-S visose kalvos dalyse esmingai sumažėjo piktžolių skaičius, piktžolių masė esmingai sumažėjo tik viršutinėje kalvoto reljefo dalyje ir jo klonyje, o šlaite piktžolių masė nuo purškimo skystomis organinėmis trąšomis esmingai didėjo. Viršutinėje kalvoto reljefo dalyje Agrolinija-S įtakoje esmingai sumažėjo vienos piktžolės masė, bet kalvoto reljefo šlaite ir klonyje ji esmingai didėjo. Esminės įtakos liekamojo skystų organinių trąšų Agrolinija-S poveikio dirvonuojančio lauko piktžolėtumui nenustatyta. Vasarinių kviečių pasėlio tręšimas azoto trąšomis N68,8 norma esmingai sumažino vienos piktžolės masę vasari...
https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Ištyrus ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo Ukmergės rajone,... more https://doi.org/10.7220/2538-9122.2020Ištyrus ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje, Griežionių kaime Valentino Genio ekologinės gamybos ūkio bandymų lauke, kuriame neariminio žemės dirbimo būdu ūkininkaujama nuo 1998 m., ekologiškai nuo 2006 m., įtaką segetalinei florai, nustatyta, kad bandymų lauke rasta 22 segetalinės floros rūšys, tarp kurių vyravo trumpaamžių vasarinių ir trumpaamžių žiemojančių segetalinės floros augalų rūšys. Buvo gausiai išplitę trumpaamžių vasarinių augalų rūšys dėmėtasis rūgtis (Persicaria maculosa Gray.) ir baltoji balanda (Chenopodium album L.) bei daugiamečių plintančių sėklomis ir vegetatyviai augalų rūšis vaistinė taukė (Symphytum officinale L.), o vietomis ir dirvinės usnies (Cirsium arvense (L.) Scop.) augalai. Žemės ūkio augalų pasėliuose segetalinės floros augalų rasta 18,00–48,00 vnt m2, kurių biomasė buvo 6,28–17,53 g m2, o vieno segetalinės floros augalo masė – 0,056–0,365 g. Avižų rūšių su raudonųjų dobilų įs...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirb... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirbimo įtakos segetalinės floros augalams tyrimai vykdyti 2019 m. Rytų Lietuvoje Valentino Genio ekologinės gamybos ūkio bandymų lauke, kuriame neariminio žemės dirbimo būdu ūkininkaujama nuo 1998 m., ekologiškai – nuo 2006 m. Tyrimai vykdyti miglinių javų su pupinių ir miglinių žolių įsėliu pasėliuose. Ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir neariminio žemės dirbimo įtakoje žemės ūkio augalų pasėliuose neišplito segetalinės floros augalai, kurių rasta tik 22 rūšys. Jų skaičius ir biomasė buvo nedidelė (19,33–43,33 vnt m2 ir 7,12–23,25 g m2), didesnė buvo tik vieno segetalinės floros augalo biomasė (0,324–0,616 g). Žemės ūkio augalai su pupinių ir miglinių žolių įsėliu nevienodai stelbia segetalinės floros augalus. Tai priklauso tiek nuo auginamų žemės ūkio augalų, tiek nuo pupinių ir miglinių augalų rūšies ir jų veislėsResearch on the impact of long-term organic farming and non-arable tillag...
https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tiriant skystų organinių trąšų JP RENLIS įtaką segetalinės ... more https://doi.org/10.7220/2538–9122.2021Tiriant skystų organinių trąšų JP RENLIS įtaką segetalinės floros augalams ekologinės žemdirbystės sistemoje, naudojant neariminį žemės dirbimo būdą, nustatyta, kad skystų organinių trąšų įtaka segetalinės floros augalams buvo nevienoda ir priklausė nuo auginamų žemės ūkio augalų ir daugiamečių žolių įsėlio. Skystų organinių trąšų įtakoje vasarinio rugio su baltojo dobilo ir pašarinio motiejuko įsėliu bei vasarinio kviečio su raudonojo dobilo įsėliu pasėlyje esmingai mažėjo tiek segetalinės floros augalų, tiek jų biomasė. Skystos organinės trąšos skatino segetalinės floros augalų stelbimą. Dvigrūdžio kviečio ir vasarinio kvietrugio pasėlyje su įsėliu skystos organinės trąšos neturėjo esminės įtakos segetalinės floros augalams. Skystos organinės trąšos nežymiai mažimo segetalinės floros augalų skaičių, bet nežymiai didino jų biomasę bei vieno segetalinio augalo biomasęInvestigating the influence of liquid organic fertilizers JP RENLIS on segetal ...
Uploads
Papers by Rūtenis Jančius