1866 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1866)
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguotiNedatuoti
- Ant Ašvos upės kranto (Mažeikių raj.), Fermos kaimo teritorijoje, pastatytas medinis Leckavos vandens malūnas.
Gimtadieniai
redaguoti| Gimtadieniai |
- Sausio 17 d. – Motiejus Lozoraitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, varpininkas (m. 1907 m.).
- Sausio 29 d. – Kazimieras Daukša, Lietuvos kunigas, spaudos platintojas (m. 1939 m.).
- Vasario 17 d. – Juozas Stankevičius, Romos katalikų kunigas, pedagogas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1958 m.).
- Kovo 14 d. – Juozas Šmukštys, Romos katalikų kunigas, knygnešys (m. 1931 m.).
- Kovo 15 d. – Lazaris Epšteinas, gydytojas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
- Kovo 30 d. – Jurgis Karuža, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, medicinos daktaras (m. 1953 m.).
- Balandžio 5 d. – Jonas Geštautas, Rusijos imperijos ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos generolas (m. 1943 m.).
- Balandžio 6 d. – Juozas Bagdonas, gydytojas, knygnešys, lietuvių spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1956 m.).
- Balandžio 24 d. – Vladislovas Stipulkovskis, inžinierius architektas (m. 1927 m.).
- Liepos 15 d. – Saliamonas Banaitis, Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras (m. 1933 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – Domininkas Keliauninkas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (m. 1947 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Vincas Karoblis, Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1939 m.).
- Spalio 24 d. – Stasys Matulaitis, gydytojas, knygnešys, spaudos darbuotojas, istorikas (m. 1956 m.).
- Lapkričio 14 d. – Justinas Staugaitis, vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (m. 1943 m.).
- Lapkričio 27 d. – Vincas Jonas Markevičius, ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (m. 1938 m.).
- Gruodžio 6 d. – Jonas Dobkevičius, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1934 m.).
- Gruodžio 10 d. – Jonas Karbauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1929 m.).
- Gruodžio 13 d. – Eugenijus Spontis, italų kilmės Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas (m. 1931 m.).
- Gruodžio 17 d. – Kazys Grinius, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas, šalį valdęs nuo 1926 m. birželio 7 d. iki gruodžio 17 d (m. 1950 m.).
- Gruodžio 22 d. – Kazimieras Antanas Genys, kunigas, publicistas, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, mokytojas.
- Gruodžio 24 d. – Tomas Žilinskas, Romos katalikų kunigas, kalbininkas, publicistas, draudžiamos spaudos platintojas, tautosakininkas (m. 1934 m.).
- Gruodžio 29 d. – Povilas Januševičius, Lietuvos kunigas, kalbininkas (m. 1948 m.).
- Antanas Krasinskas, Lietuvos knygnešys (m. 1932 m.).
- Antanas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Vilniaus pramonininkas ir pirklys, Vilniaus miesto valdybos pirmininkas (m. 1919 m.).
- Jonas Kasakaitis, teisininkas, lietuvių visuomenės veikėjas, varpininkas (m. 1928 m.).
- Kazys Burokas, Lietuvos knygnešys (m. 1934 m.).
- Pranas Kriaučiūnas, knygnešys, spaudos darbuotojas (m. 1940 m.).
- Vaclovas Michnevičius, lietuvių inžinierius ir architektas, daugiau kaip 30 bažnyčių projektų Lietuvoje ir Gudijoje autorius (m. 1947 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Vasario 22 d. – Kazimieras Pakalniškis, kunigas, prozininkas, „"Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos“ redaktorius .[1]
Mirtys
redaguoti- Gegužės 26 d. – Aleksandras Polujanskis, Lenkijos miškininkas, Suvalkijos kraštotyrininkas (g. 1814 m.).
- Birželio 6 d. – Kalikstas Kasakauskis, Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas (g. 1792 m.).
- Rugpjūčio 11 d. – Benediktas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1801 m.).
Nedatuota
- Abdonas Korzonas, Lietuvos fotografas, 1863 m. sukilimo dalyvis (g. 1826 m.).
Pasaulyje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 25 d. – Emilis Vanderveldė, teisininkas, Belgijos visuomenės ir politinis veikėjas, buvęs sveikatos, tiekimo, užsienio reikalų ir teisingumo ministras (m. 1938 m.).
- Sausio 29 d. – Romenas Rolanas, prancūzų rašytojas, biografas ir muzikas. 1915 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu (m. 1944 m.).
- Vasario 12 d. – Levas Izaakovičius Šestovas, religinio egzistencializmo atstovas (m. 1938 m.).
- Kovo 7 d. – Carl Friedrich Paul Ernst, vokiečių rašytojas, eseistas ir žurnalistas (m. 1933 m.).
- Kovo 18 d. – Janis Rozentāls, vienas iš žymiausių latvių dailininkų XIX-XX a.
- Kovo 27 d. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (m. 1916 m.).
- Balandžio 3 d. – James Barry Munnik Hertzog, generolas, kovojęs Anglų-būrų karuose būrų pusėje, Pietų Afrikos Sąjungos premjerministras 1924-1939 m., skatino puoselėti afrikanerių kultūrą, saugoti ją nuo britų įtakos (m. 1942 m.).
- Balandžio 13 d. – Robert LeRoy Parker, garsus Laukinių Vakarų bankų ir traukinių plėšikas, Laukinės Gaujos lyderis (m. 1908 m.).
- Balandžio 15 d. – Aleksis Mierlaukas, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1943 m.).
- Birželio 26 d. – Džordžas Edvardas Karnarvonas, 5-asis Karnarvono erlas, anglų archeologas egiptologas (m. 1923 m.).
- Liepos 6 d. – Josepis Julius Mikola, suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų (m. 1946 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Jepė Okeris-Akjaris, danų rašytojas. Buvo regionalistas, kadangi dauguma jo darbų yra apie Jutlandiją (m. 1930 m.).
- Rugsėjo 21 d.:
- Charles Jules Henri Nicolle, 1928 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1936 m.).
- Herbertas Džordžas Velsas, anglų rašytojas, geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos darbus. Velsas, kartu su Žiuliu Vernu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“.[3] Žymiausi kūriniai: „Laiko mašina“, „Pasaulių karas“, „Nematomas žmogus“ , „Daktaro Moro sala“ ir kt., kurie ne kartą ekranizuoti (m. 1946 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Thomas Hunt Morgan, 1933 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1945 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Vera Charuzina, rusų etnografė, acheologė (m. 1931 m.).
- Spalio 12 d. – Ramsis Džeimsas Makdonaldas, britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų ministras pirmininkas (m. 1937 m.).
- Lapkričio 11 d. – Antuanas Mejė, prancūzų kalbininkas, tyrinėjęs indoeuropiečių kalbas[4] (m. 1936 m.).
- Lapkričio 12 d. – Sun Jatsenas, Kinijos revoliucionierius ir politinis lyderis. Kaip svarbiausia asmenybė nuverčiant paskutinę Kinijos imperatorių Čing dinastiją 1911 m. spalį ir įtvirtinant Kinijos Respubliką, Jatsenas dažnai vadinamas tautos tėvu. Jis buvo pirmasis laikinasis prezidentas 1912 m. įkurtoje Kinijos Respublikoje bei vėliau vienas iš guomindanas (KMT) įkūrėjų ir pirmasis šios partijos lyderis. Sunas buvo vienijanti asmenybė postimperialistinėje Kinijoje, aukštinamas tiek Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek Taivane (o tai unikalu, turint omeny skirtingas šių šalių politines sistemas) (m. 1925 m.).
- Lapkričio 18 d. – Žiulis Guerinas, amerikiečių freskų tapytojas, dailininkas ir iliustratorius (m. 1946 m.).
- Lapkričio 28 d. – Henris Beikonas, amerikiečių architektas, geriausiai žinomas dėl jo suprojektuoto graikų dorėnų stiliaus Linkolno memorialo, pastatyto JAV sostinėje Vašingtone. Šis projektas buvo paskutinis architekto gyvenime (m. 1924 m.).
- Gruodžio 10 d. – Karl Maria Wiligut, ariosofistas ir nacių okultistas. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką Trečiajam Reichui dėl to dar vadintas „Himlerio Rasputinu“ (m. 1946 m.).
- Gruodžio 12 d. – Alfred Werner, 1913 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5] (m. 1919 m.).
- Gruodžio 16 d. – Vasilijus Kandinskis, rusų kilmės tapytojas, grafikas ir meno teoretikas. Laikomas vakarietiškojo abstrakčiojo meno pradininku. V. Kandinskio abstrakcijų raiškos galimybių tyrinėjimas pelnė jam vieno iš svarbiausių moderniojo meno inovatorių vardą. Moderniajam menui jis nusipelnė tiek meno teorijos, tiek kūrybos darbais (m. 1944 m.).
Mirtys
redaguoti- Kovo 29 d. – Nadežda Durova, rusų rašytoja, pirmoji moteris Rusijos imperijos kariuomenės karininkė (g. 1783 m.).
- Liepos 7 d. – Frydrichas Vilhelmas Adolfas Distervegas, vokiečių pedagogas, filosofas (g. 1790 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Michailas Nikolajevičius Muravjovas, carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius (nuo 1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki tol buvo Gudijos generalgubernatorius). Į šias pareigas paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“ (g. 1796 m.).
Nedatuota
- Georg Friedrich Bernhard Riemann, vokiečių matematikas, labiausiai žinomas indėliu į matematinę analizę ir diferencialinę geometriją. Rymano pavardė dažniausiai siejama su garsiaja Zeta funkcija, Rymano integralu. Jo darbai vėliau padėjo pagrindą Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos sukūrimui (g. 1826 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Kazimieras Pakalniškis. Trumpa biografija.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Adam Charles Roberts. Science Fiction. Routledge, 2000. ISBN 0-415-19204-8
- ↑ Meillet, Antoine (1923), Les origines indo-européennes des mètres grecs, Paris: Presses Universitaires de France, p. 61. Adam Parry's translation.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai