Žoužanų kaganatas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Žoužanų kaganatas – klajoklių žoužanų sukurta gentinė konfederacija, susiformavusi V a. pradžioje ir iki VI a. kontroliavusi Mongolijos plynaukštę, Džungariją, Žetisu ir Turfaną dab. Mongolijoje, Kazachijoje, šiaurės Kinijoje ir pietų Sibire.

Žoužanų kaganatas
buvusi gentinė konfederacija
← 402 – 552 →   →   →   →
Location of Konfederacija apie 500 m.
Sostinė	Nenurodyta
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Konsoliduojamas	402 m., 402
- Tiurkai paima valdžią	552 m.

Pavadinimai

Tuometiniai žoužanų etnonimai buvo minimi kinų šaltiniuose, bet jie įvairuoja. Žoužanai buvo vadinami žoužan (kin. 柔然, pinyin: Róurán), žuanžuan (kin. 蠕蠕, pinyin: Ruǎnruǎn, liet. besiraitantys kirminai), žužu (kin. 茹茹, pinyin: Rúrú), ar tantan (kin. 檀檀, pinyin: Tántán). Iš šių pavadinimų yra kilę vėlesni rusiški, kazachiški etnonimai žužanai (kaz. Жужан), o mongolų kalboje jie yra žinomi kaip nirunai (mong. Нирун).

Istorija

Žoužanų kaganatas apie 500 m.

Žoužanai yra viena iš mažiausiai žinomų etninių grupių, kontroliavusių Mongolų plynaukštę. Ji kilo iš seniau Mongolų plynaukštę kontroliavusių šianbų - buvo viena jų genčių. Tačiau nėra įmanoma tiksliai pasakyti, ar jų kalba priklausė mongolų grupei, ar tiurkų. III a. suskilus Šianbų konfederacijai, būsimieji žoužanai sudarė dalį šianbų tabgačų klano. IV a. daliai tabgačų masiškai migruojant į pietus, t. y. į Kinijos imperijos teritorijas, ir ten įkūrus savo valstybę Dai, žoužanams susidarė palankios sąlygos perimti hegemoniją Mongolijos plynaukštėje.

IV a. pradžioje buvęs tabgačų vergas Mugulu (kin. 木骨閭, pinyin: Mùgŭlǘ) konsolidavo atskiras tabgačų gentis šiaurėje ir jų tarpe įtvirtino savo dinastiją Judziulu (kin. 郁久閭, pinyin: Yùjiŭlǘ). Jis laikomas žoužanų įkūrėju. Po jo valdžia buvo išlaikyta tos pačios šeimos rankose. Galiausiai 402 m. Šelunas (kin. 社崙, pinyin: Shèlún) galutinai paskelbė nepriklausomybę, nugalėjo nuožmias gaoče (proto-tiurkų) gentis šiaurėje, titulavosi kaganu Qiudoufa ir įkūrė Žoužanų kaganatą. Tai buvo pirmą kartą panaudotas kagano titulas istorijoje.

Šeluno laikais kaganatas valdė dideles nuo Karašahro vakaruose iki Kogurio (Korėjos) rytuose, nuo Baikalo šiaurėje iki Inšanio kalnų pietuose. Vėlesnių kaganų laikais kaganato interesai kirtosi su kidaniais rytuose (Mandžiūrijoje), Šiaurės Vei pietuose, eftalitais pietvakariuose (Sogde ir Ferganoje), juebaniais vakaruose.

Nuo VI a. pradžios kaganatas susidūrė su vidiniais sunkumais, dėl atskirų valdomų genčių sukilimų. Ypač nepaklusnios buvo šiaurinės gentys gaoče (ar tiele), kurių tarpe buvo gok-tiurkai. 552 m. gok-tiurkų vadas Bumynas sutriuškino žoužanų kagano Čiliantoubingdoufa armiją, ir šis nusižudė. Tai realiai pabaigė kaganato egzistenciją, ir jo teritorijas paveldėjo Tiurkų kaganatas. Žoužanų diduomenė pabėgo į Vakarų Vei, kur žoužanai oficialiai savo vadus dar turėjo iki 555 m. Tais metais Vakarų Vei, sudariusi sąjungą su tiurkais, išdavė žoužanų diduomenę, ir sostinėje Čangane buvo nužudyti 3000 svarbiausių diduomenės vyrų. Po to žoužanų tapatybė sumenko, jų likučiai susimaišė su tiurkais.

Valdovų sąrašas

• Vadai iki kaganato:
  • Mùgǔlǘ (木骨閭);
  • Chēlùhuì (車鹿會);
  • Tǔnúgūi (吐奴傀);
  • Bátí (跋提);
  • Dìsùyuán (地粟袁);
  • Pǐhóubá (匹侯跋);
  • Màngētí (縵紇提);
  • Héduōhàn (曷多汗);
• Čiudoufa (丘豆伐) 402–410
• Aikugai (藹苦蓋) 410–414
• Mouhanhešenggai (牟汗紇升蓋) 414–429
• Čilian (敕連) 429–444
• Ču (處) 444–450
• Šouluobudžen (受羅部真) 450–485
• Fumingdun (伏名敦) 485–492
• Houčifudaikedže (侯其伏代庫者) 492–506
• Tuohan (佗汗) 506–508
• Douluofubadoufa (豆羅伏跋豆伐) 508–520
• Čiliantoubingdoufa (敕連頭兵豆伐) 520–552
• Mioukeshegou (彌偶可社句) 521–524
• Vadai po kaganato:
  • Tiěfá (鐵伐) 552–553
  • Dēngzhù (登注) 553
  • Kāngtí (康提) 553
  • Ānluóchén (菴羅辰) 553–554
  • Dèng Shūzǐ (鄧叔子) 555