Dilmunas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dilmunas arba Telmunas (šum.  = kur.dilmun.na) – senovinė civilizacija, gyvavusi Rytų Arabijoje (Bachreino regione). Tai buvo svarbus prekybinis centras, savo klestėjimo laikotarpiu kontroliavęs prekybinius maršrutus Persijos įlankoje. Šumerai Dilmuną laikė šventąja žeme. Nėra tiksliai žinoma, kokias teritorijas apėmė ši civilizacija, tačiau jos pėdsakų randama Bahreine, Kuveite, Saudo Arabijos rytinėje pakrantėje. Mesopotamijos civilizacijų šaltiniuose minima, kad Dilmunas buvo svarbiu vario tiekėju bei tarpininku prekyboje su Indo slėnio civilizacija.

Dilmunui priskiriamos Saro gyvenvietės Bahreine griuvėsiai

Dilmunas buvo prekybiniu centru nuo 4 tūkstantmečio pabaigos iki XVIII a. pr. m. e. Jo klestėjimo viršūnė buvo 2 tūkstantmečio pr. m. e. pirmieji 300 metų, vėliau prasidėjo nuosmukis dėl piratų antpuolių. VI a. pr. m. e. Babilonija, o vėliau Persija įtraukė Dilmuną į savo valdas. Seniausias žinomas Dilmuno paminėjimas rastas iš 3 tūkstantmečio pr. m. e. pab. Inanos šventykloje Uruke. Ten „dilmunu“ vadinama kirvių rūšis, taip pat kalbama apie prekyba vilna su Dilmunu. ~2300 m. pr. m. e. Lagašo karaliui Ur Nanšei skirtame įraše rašoma, kad „Dilmuno laivai jam atgabeno medienos duoklę iš svečių šalių“. Iš kasitų karaliaus Burnaburiašo II (~1370 m. pr. m. e.) valdymo laikotarpio Nipūre rasti įrašai nuo Ili-Ipašros – babiloniečių valdininko, gyvenančio Dilmune, Nipūro valdytojui Enliliui-Kidiniui. Žlugus Kasitų imperijai, Mesopotamijos šaltiniuose Dilmunas nebeminimas, išskyrus 1250 m. pr. m. e. asirų įrašą, kuriame Asirijos karalius tituluojamas, be kita ko, Dilmuno ir Meluhos valdovu. Vėliau Dilmunas minimas jau Naujosios Babilonijos karalystės šaltiniuose kaip Babilonijos valda. 538 m. pr. m. e. žlugus Babilonui, Dilmuno pavadinimas nebeminimas.

Rašytiniai ir archeologiniai šaltiniai liudija Dilmuną buvus tarpine stotimi tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio civilizacijos (siejama su Meluha). Iš Dilmuno kildinami antspaudai randami tiek Lothalyje, tiek Failakoje, tiek Mesopotamijoje. Per Dilmuną į Mesopotamiją turėjo keliauti mediena, dramblio kaulas, lazuritas, auksas, karneolas, perlai, kriauklės, varis, asfaltas, iš jos – vilna, aliejus, javai, sidabras, švinas.

Dilmunas minimas šumerų mitologijoje kaip „pirmykštis rojus“, „vieta, kur teka Saulė“. Dilmunas minimas kai kuriose šumerų kosmogonijos mituose, siejamas su Enuma Eliš mite minimais „dvejais vandenimis“ (tą reiškia pavadinimas „Bahreinas“). Gilgamešo epe minima, kad plaukdamas į Dilmuną jis turėjęs praplaukti Mašo kalną.

Su Dilmunu siejamos svarbiausios archeologinės vietovės yra Failakos sala Kuveite, Saro, Kalat al Bahreino vietovės Bahreine.