Hamas
| Islamo pasipriešinimo judėjimas arab. حركة المقاومة الإسلامية Ḥarakah al-Muqāwamah al-ʾIslāmīyah | |
 | |
| Lyderis | Khaled Mashal |
|---|---|
| Įkurta | 1987 m. gruodžio 10 d. |
| Būstinė | Gaza, Gazos Ruožas |
| Politinė ideologija |
|
| Religija | Sunizmas |
| Partijos spalvos | Žalia |
| Įstatymų leidžiamoji taryba | 74 / 132 |
| Partijos vėliava | |
 | |
| Svetainė | |
| www | |
„Hamas“ (arab. حماس = Ḥamās, akronimas iš arab. حركة المقاومة الإسلامية = Ḥarakah al-Muqāwamah al-ʾIslāmīyah – „Islamo pasipriešinimo judėjimas“) – palestiniečių sunitų islamo fundamentalistinė organizacija. „Hamas“ laikoma teroristine organizacija Australijoje, Kanadoje, Europos Sąjungoje, Izraelyje, JAV, Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Šios organizacijos įkūrimo tikslas – atkurti Palestinos islamo valstybę žemėse, kurias Izraelis okupavo iki 1948 m., įskaitant Vakarų Krantą ir Gazos ruožą. Pasak JAV valstybės departamento, organizacija finansuojama iš užsienyje gyvenančių palestiniečių, Irano vyriausybės ir arabų šalių pagalbos.
Pavadinimas
redaguotiHamas yra arabiškos frazės Harakat al-Muqawama al-Islamiyya („Islamo pasipriešinimo judėjimas“) trumpinys, arabų kalboje reiškiantis taip pat ir „atsidavimą“.
Hamas karinis sparnas įkurtas 1992 m. ir vadinamas Izz ad-Din al-Qassam brigadomis šeichui Izz ad-Din al-Qassam, šiuolaikinės arabų rezistencijos tėvui, nužudytam britų 1935 m., atminti. Ginkluotos Hamas kuopos save taip pat vadina „Ayyash studentais“, „Pionieriaus studentais“ ar „Yahya Ayyash daliniais“ atminti Yahya Ayyash, vieną pirmųjų Hamas sprogdintojų, nužudytą 1996 m.
Šeichas Ahmedas Jasinas (Shaikh Ahmed Yassin) grįžo į Gazą iš Kairo, kur jis teikė Islamo labdarą, įkurdamas Hamas 1987 m. kaip „Musulmonų brolijos“ atšaką.
Pradžia
redaguotiHamas pritraukė narius per pamokslus ir labdaringą veiklą, didindama įtaką prekybos susivienijimams, universitetams, turgums, profesinėms sąjungoms ir vietinėje politikoje. Tuo metu Hamas buvo susitelkusi ties “religine ir socialine veikla". Pradžioje organizacija buvo susitelkusi ties tokiais socialiniais reikalais kaip korupcijos atskleidimas, waqf (labdaros fondų) tvarkymas ir bendruomenės projektų organizavimas.
Dabar Hamas daugiausia žinoma dėl savo narių savižudiškų sprogdinimų, kuriais siekiama nužudyti kuo daugiau izraelio civilių, karinių ir saugumo taikinių. Pagal Hamas įstatus (parašytus 1988 ir tebegaliojančius), organizacija siekia sunaikinti Izraelio valstybę, o dabartinėje jo teritorijoje, Vakariniame krante ir Gazos ruože įkurti Palestinos valstybę.
Pagal JAV turimus duomenis Hamas finansuoja Iranas, palestiniečių emigrantai, privatūs Saudo Arabijos ir kitų arabų valstybių asmenys[reikalingas šaltinis].
2006 vasarį Hamas laimėjo Palestinos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus ir sudarė daugumą, surinkę 72 vietas iš 132. Hamas perėmė Palestinos valdžią iš nuosaikia laikomos Fatah. Hamas perėmus palestiniečių teritorijas, kilo stiprūs vidiniai kariniai konfliktai, kurie žinomi kaip Fauda.
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Dalacoura 2012, pp. 66–67.
- ↑ Dunning 2016, p. 270.
- ↑ Stepanova 2008, p. 113.
- ↑ Filiu 2012, pp. 55, 64–67.
- ↑ Litvak 1998, pp. 151–52.
Šaltiniai
redaguoti- Dalacoura, Katerina (2012). „Islamist Terrorism and National Liberation: Hamas and Hizbullah“. Islamist Terrorism and Democracy in the Middle East. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 66–96. doi:10.1017/CBO9780511977367.004. ISBN 9780511977367. LCCN 2010047275. S2CID 150958046.
- Dunning, Tristan (2016). Hamas, Jihad and Popular Legitimacy: Reinterpreting Resistance in Palestine. Routledge. ISBN 978-1317384946.
- Filiu, Jean-Pierre (2012). „The Origins of Hamas: Militant Legacy or Israeli Tool?“. Journal of Palestine Studies. 41 (3): 54–70. doi:10.1525/jps.2012.XLI.3.54. ISSN 0377-919X.
- Litvak, Meir (1998 m. sausis). „The Islamization of the Palestinian-Israeli Conflict: The Case of Hamas“. Middle Eastern Studies. 34 (1): 148–63. doi:10.1080/00263209808701214. JSTOR 4283922.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - Stepanova, Ekaterina (2008). Terrorism in Asymmetrical Conflict: Ideological and Structural Aspects (PDF). SIPRI / Oxford University Press. ISBN 978-0199533558. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2015-05-15.