Havramanas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kurdistano istorinis regionas: Hewraman هه‌ورامان
Šalis	Iranas (Kermanšachas)
Tautos	kurdai (hevramiai)
Kalba	gorani kalba
Miestai	Pavehas, Marivanas, Halabdža
Ankstesnis pav.	Paršua

Havramanas (kurd. هه‌ورامان = Hewraman) – istorinis Kurdistano regionas. Jis šiuo metu padalintas tarp Irano (dalis Kermanšacho ir Kurdistano provincijų) ir Irako.

Regionas apima Zagroso kalnyno pakraštį ir sutampa su Dijalos upės vidurupiu. Į šiaurės rytus nuo jo yra Ardalanas, pietryčiuose – Kermanšacho regionas, šiaurės vakaruose – Šarazoras.

2021 m. regionas buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas Havramano/Uramanato kultūrinis kraštovaizdis.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. asirų šaltiniuose regionas buvo žinomas kaip Paršua ir priklausė Asirijos imperijai. Vėliau kraštą kolonizavo kurdai. Čia įsitvirtino kurdų goranių atšaka – hevramiai. Nors kultūriškai jie laikomi kurdais, jų kalba (gorani) laikoma atskira, gimininga talyšų ir zazaki kalboms. Iš gyvųjų iranėnų kalbų, gorani yra artimiausia avestos kalbai.

Per savo istoriją regionas buvo valdomas kitų kurdų bei nekurdų valstybių, daugiausia Ardalano, ir valstybingumo neturėjo. Tačiau jis buvo labai svarbus kurdams kultūrine prasme. Dar senovės laikais čia egzistavo daug zoroastrizmo šventovių, kurios iki dabar išliko svarbios piligriminės vietos.

XIV a. čia susiformavo savotiška kurdų religija jarsanizmas, kurią įkūrė Sultan Sahakas. Ši religija padarė didelę įtaką aplinkiniams kurdų regionams. Kadangi šventieji Jarsano raštai buvo rašomi goranių kalba, tai išplatino ją kitų kurdų tarpe, ji laikoma šventąja kalba religijos išpažinėjų tarpe.