Plonoji žarna
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Plonoji žarna (lot. intestinum tenue) – ilgiausia virškinamojo trakto dalis, kuri prasideda nuo skrandžio prievarčio ir tęsiasi iki storosios žarnos; ilgis 5-6 m. Plonoji žarna skirstoma į dvylikapirštę (duodenum), tuščiąją (jejunum) ir klubinę (ileum). Tarp šių dalių ryškios ribos nėra, tačiau skiriasi sandara ir funkcija. Plonosios žarnos gleivinės paviršiuje yra daugybė raukšlių ir kūgio pavidalo išaugų – žarnos gaurelių. Raukšlės ir gaureliai labai padidina plonosios žarnos paviršiaus plotą, padeda geriau įsiurbti suvirškintas maisto medžiagas.
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Plonosios žarnos sienos sandara
redaguotiPlonoji žarna yra sudaryta iš trijų dangalų: gleivinės, raumeninės sienos bei serozinio dangalo. Gleivinė, (lot. tunica mucosa), yra sudaryta iš žiedinių raukšlių bei gaurelių. Po ja yra gerai išvystytas pogleivis, kuriame išsidėstę daug kraujagyslių bei limfagyslių. Virškinimas geriausiai vyksta dvylikapirštėje žarnoje dėl į ją atsiveriančių kasos ir tulžies latakų, tačiau visoje plonosios žarnos gleivinėje yra liaukų, išskiriančių žarnų (virškinimo) sultis. Raumeninio dangalo,(lot. tunica muscularis), siena yra sudarytas iš dviejų sluoksnių: išorinio išilginio, (lot. stratum longitudinale), ir vidinio žiedinio, (lot. stratum circulare). Galiausiai, serozinis dangalas,(lot. tunica serosa), yra labiausiai nutolusi plonosios žarnos siena nuo vidurio. Šis dangalas yra vidurių pilvaplėvės dalis. Ji nesiskiria nuo kitus organus dengiančios vidurių pilvaplėvės. Plonosios žarnos funkcijos: maisto virškinimas bei maisto medžiagų įsiurbimas.
Dvylikapirštė žarna, duodenum
redaguotiTai pati pirmoji plonosios žarnos dalis. Prasideda nuo prievarčio rauko. Jos ilgis apie 25 – 38 cm. Į šią žarnos dalį atsiveria kasos ir tulžies latakai. Dvylikapirštė žarna dar gali būti skirstoma į tris dalis: viršutinę dalį, (lot. pars superior), nusileidžiančiąją dalį, (lot. pars descendus), ir apatinę dalį, (lot. pars inferior).
Dvylikapirštėje žarnoje pH yra apie 7,0.
Tuščioji žarna, jejunum
redaguotiAntroji plonosios žarnos dalis prasideda nuo dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkio. Jos ilgis yra apie 2,5 metro. Joje beveik nebelieka liaukų, kurios buvo dvylikapirštėje žarnoje. Šioje plonosios žarnos dalyje daugiausiai vyksta suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas.
Tuščiojoje žarnoje pH yra apie 7,0 – 9,0.
Klubinė žarna, ileum
redaguotiPaskutinioji plonosios žarnos dalis. Ši dalis yra svarbiausia maisto medžiagų įsiurbimo vieta plonojoje žarnoje. Jos ilgis nuo 2 metrų iki 4 metrų. Aiškios pradžios neturi, o baigiasi prie klubinio storosios žarnos vožtuvo. Klubinė žarna yra siauresnio spindžio nei tuščioji žarna. Taip pat joje mažiau gaurelių, ji yra blyškesnė. Taip yra todėl, kad joje ne tokia intensyvi kraujotaka.
Klubinėje žarnoje pH yra apie 7,5 – 8,5.
Plonosios žarnos funkcija
redaguotiTai labai svarbi virškinimo sistemos dalis. Joje įsiurbiama didžioji dalis maisto medžiagų, kurios patenka į kūną. Plonąją žarną pasiekęs kraujas vėliau po kūną išnešioja aminorūgštis, gliukozę, glicerolį, riebiąsias rūgštis. Elektrolitai, vitaminai, mineralai, medikamentai bei vanduo į kraują patenka iš storųjų žarnų (colon).