Reinyro kalno nacionalinis parkas
| Reinyro kalno nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 | |
| Vieta: |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Vašingtono valstija)
|
  Reinyro kalno nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 46°51′0″ š. pl. 121°45′0″ v. ilg. / 46.85000°š. pl. 121.75000°r. ilg. |
| Plotas: | 956 km² |
| Įkurtas: | 1899 m. |
| Lankomumas: | 1 415 867 (2017 m.) |
| Valdymas: | National Park Service |
 Vikiteka: |
Reinyro kalno nacionalinis parkas |
Reinyro kalno nacionalinis parkas (angl. Mount Rainier National Park) – JAV, Vašingtone, esantis nacionalinis parkas. Įkurtas 1899 m.
Parke yra Reinyro kalnas, aukščiausias Kaskadinių kalnų taškas (4 392 m). Pamėgta alpinistų vieta. Parkas gausiai lankomas, jame įrengtos stovyklavietės, pėsčiųjų takai. Stratovulkanas dažniausiai skendi debesyse, ant jo iškrenta daug lietaus ir sniego kritulių. Gausu ledynų.
Istorija
redaguotiVietiniai gyventojai
redaguotiManoma, kad pirmieji indėnai čia pasirodė 8000–4500 m. pr. m. e. Pastaraisiais šimtmečiais apylinkėse nerasta nuolatinių indėnų medžiotojų-rankiotojų gyvenviečių pėdsakų. Spėjama, kad jie čia tik pasirūpindavo maisto ištekliais, atlikdavo ritualus.[1]
Parko įkūrimas
redaguoti1899 m. kovo 2 d. JAV prezidentas Viljamas Makinlis pasirašė Kongreso priimtą įstatymo projektą, įpareigojantį įkurti Reinyro kalno, penktąjį šalies, nacionalinį parką.[2] Tai buvo pirmasis nacionalinis parkas, sukurtas iš nacionalinio miško.[3]
Geografija
redaguoti
Vašingtono valstijos centre, Pirso ir Liuviso apygardose, esantis parkas nuo Sietlo nutolęs apie 100 km į pietryčius ir 200 km į šiaurės rytus nuo Portlando.
Parkas užima 953,5 km2 ir apima visą Reinyro kalną. Tęsiasi beveik 30 km šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis.
Ekologija
redaguoti
Parke esančios trys ekologinės zonos suteikia didelę biologinę įvairovę. Aukščiuose žemiau 1500 m – spygliuočių miškų juosta, nuo 1500 m iki 1800 m – subalpinė juosta, o aukščiau – alpinė juosta. Vien miškų juosta užima beveik 60% parko teritorijos, o kitos dvi sritys dalijasi beveik po lygiai.
Iš viso parke auga daugiau kaip 960 induočių augalų ir 260 ne induočių augalų rūšių.[4] Gyvena beveik 300 rūšių žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir varliagyvių.
Parke sutinkami juodieji lokiai, pumos, meškėnai, kojotai, rudosios lūšys, lapės, elniai vapičiai, elniai, snieginės ožkos, švilpikai, skunsai, amerikiniai baltieji kiškai, ursonai, amerikinės kiaunės, šeškai. Iš paukščių aptinkami kilnieji ereliai, baltagalviai jūriniai ereliai, vištvanagiai, pelėdos, sakalai keleiviai.
Turizmas
redaguotiReinyro kalno nacionalinį parką kasmet aplanko 1,8 mln. lankytojų. Parke yra penkios turistinės zonos, iš kurių 4 turi lankytojų centrą ir daugybę reindžerių stočių. Daug stovyklaviečių ir aikštelių palapinėms. Parke esantis Reinyro kalnas – populiari kopimo viršūnė. 2008–2019 m. įkopti bandė virš 10 000 alpinistų.[5]
Galerija
redaguoti.jpg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Part One: The Cultural Setting. I. Historical Overview Of Indians And Mount Rainier“. Mount Rainier Administrative History. National Park Service. 24 July 2000. Nuoroda tikrinta 2007-06-05.
- ↑ Carson, Rob; Hill, Craig. „Rainier Timeline“. The News Tribune. Suarchyvuotas originalas August 13, 2011. Nuoroda tikrinta July 24, 2010.
- ↑ Duncan, Dayton; Burns, Ken (2009). The National Parks: America's Best Idea. Random House. pp. 48–51, 84–86. ISBN 978-0-307-26896-9.
- ↑ „Foundation Document Mount Rainier National Park“ (PDF). National Park Service. April 2015. Nuoroda tikrinta February 23, 2021.
- ↑ „Annual Climbing Statistics“. National Park Service. Nuoroda tikrinta March 27, 2024.