Vašingtonas (valstija)

Kitos reikšmės – Vašingtonas (reikšmės).

Vašingtonas (angl. State of Washington) – JAV valstija, esanti šalies šiaurės vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Kanados pasienyje. Yra į pietus nuo Britų Kolumbijos provincijos, į šiaurę nuo Oregono ir į vakarus nuo Aidaho. Administracinis centras – Olimpija, didžiausias miestas – Sietlas. Plotas – 184 827 km²; 7,7 mln. gyventojų (2021 m.).

Vašingtonas Washington
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Olimpija
Apygardos	39
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1846 m.
Gubernatorius	Jay Inslee (D)
Gyventojų (2021)	7 738 692 (13)
Plotas	184 827 km² (18)
- vandens %	6,6 %
Tankumas (2021)	42 žm./km² (25)
Aukščiausia vieta	Reinyro kalnas (4392 m)
ISO 3166-2	US-WA
Tinklalapis	access.wa.gov
Vikiteka	VašingtonasVikiteka

Vašingtonas atskilo nuo vakarinės Vašingtono teritorijos dalies, kai jos 1846 metais Oregono sutartimi atsisakė Didžioji Britanija, taip išspręsdama Oregono sienos konfliktą. 1889 metais Vašingtonas buvo priimtas į Sąjungą kaip 42 valstija.

Valstija pavadinta pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. Tai vienintelė JAV valstija, pavadinta prezidento vardu. Vašingtonas dažnai vadinamas Vašingtono valstija (visada kartu su žodžiu „valstija” – angl. State of Washington), kad taip būtų galima atskirti ją nuo JAV sostinės. Vašingtono valstijos ir kaimyninės Kanados pietinės Britų Kolumbijos provincijos dalies gyventojai valstiją vadina tiesiog Vašingtonu (be papildomo žodžio „valstija”), o kalbėdami apie JAV sostinę vartoja vietovardžius: Washington, D.C. arba tiesiog D.C.. Be to, iš pradžių Vašingtono valstijos regionas vadinosi Kolumbija (pavadinimas kilo iš Kolumbijos upės), tačiau siekiant išvengti painiojimo su vietovardžiu Kolumbijos apygarda, buvo pervadintas.

Geografija

Iš vakarų valstiją skalauja Ramusis vandenynas. Kranto linija labai raižyta, šiaurės vakaruose giliai įsiterpia Pjudžet Saundo įlanka, nuo atviro vandenyno atskirta Olimpo pusiasalio. Įlanką su vandenynu jungia Chuano de Fukos sąsiauris, Džordžijos sąsiauris. Pjudžeto Saudo pakrantės ypatingai raižytos, su daugybe įlankų ir salų (Vidbio, Orkaso, Fidalgo, Kameino, Vašono salos, San Chuano salynas).

Valstijos žemėlapis

Drėgnieji miškai Olimpo pusiasalyje

Didžioji valstijos dalis kalnuota. Vašingtono vakarinėje dalyje išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės ištįsę Pakrantės kalnagūbriai, vidurinėje dalyje – Kaskadiniai kalnai (juose yra Vašingtono aukščiausia vieta – veikiantis ugnikalnis Reinyro kalnas, 4392 m), rytuose plyti plokščia, žema Kolumbijos plynaukštė.

Olimpo nacionalinis parkas

Reinyro kalnas – aukščiausias valstijoje

Dykynės rytų Vašingtone

Sietlo reginys

Žvejybiniai laivai Sietlo uoste

Didžioji valstijos dalis patenka į Kolumbijos upės baseiną. Be pačios Kolumbijos Vašingtoną vagoja jos intakai Sneikas, Spokanas, Jakima, Pond Orėjus, Okanoganas, Kaulicas. Tiesiai į vandenyną teka Skadžitas, Nuksakas, kitos gana neilgos upės. Centrinėje dalyje telkšo ilgas Čelano ežeras. Ant upių sudaryta tvenkinių.

Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai, kalkžemiai, vulkanžemiai (Kaskadiniuose kalnuose), kaštonžemiai (pietryčiuose).

Vašingtono miškingumas – 53 %. Vakarinėje pakrantėje būdingi drėgnieji vidutinių platumų miškai su spygliuočių sengirėmis. Auga eglės, cūgos, tujos. Rytuose būdingos sausringos stepės, pusdykumės. Didelė dalis valstijos patenka į saugomas teritorijas – įsteigtas Reinyro kalno nacionalinis parkas, Olimpo nacionalinis parkas, Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas, 9 nacionaliniai miškai (didžiausias – Okanogano–Ventači), Šv. Elenos kalno vulkanologinis paminklas, San Chuano salų nacionalinis paminklas ir kt.

Klimatas

Vašingtono klimatas vidutinių platumų, vakaruose – jūrinis, rytuose – žemyninis. Dėl Kaskadinių kalnų kuriamo lietaus šešėlio klimatas labai skirtingas – vakarų pakrantėje drėgnas ir šiltas, o į rytus nuo kalnų – sausas ir kontrastingas. Vakarinėje pakrantėje sausį būdinga +1–8 °C temperatūra, liepą – +12–25 °C. Olimpo pusiasalio vakarinėse pašlaitėse iškrinta vidutiniškai 3800 mm kritulių per metus, Piudžet Saundo pakrantėse – 750–1000 mm, Kaskadinių kalnų vakariniuose šlaituose – virš 2500 mm. Rytinėje dalyje sausio vidutinės temperatūros laikosi tarp -5 ir +4 °C, liepos mėnesio – tarp +15 ir +31 °C. Vidutiniškai tenka 430 mm kritulių per metus, o Jakimos slėnyje – mažiau nei 200 mm. Žiemomis pasitaiko didelių pūgų ir speigų. Ypač daug prisninga Kaskadiniuose kalnuose.

Gyventojai

2020 m. surašymo duomenimis, valstijoje gyveno 7 705 281 gyventojai. Lyginat su 2010 m. surašymu populiacija padidėjo 14,6 %. Gyventojai pasiskirstymas labai netolygus. Daugiau nei pusė jų gyvena Sietlo–Takomos aglomeracijoje ir kitose Pjudžet Saundo pakrantėse. Taip pat gausiau gyvenama Kolumbijos žemupio baseine (Portlandas) ir Spokano upės baseine (Spokanas). Kitos teritorijos (Olimpo pusiasalis, Kaskadiniai kalnai, pietryčiai, šiaurė) gyvenamos labai retai.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 70 % (vokiečių, airių, anglų, norvegų, rusų kilmės)
• lotynoamerikiečiai – 13,7 % (meksikiečiai, puertorikiečiai, kubiečiai)
• azijiečiai – 11,8 % (kinai, vietnamiečiai, korėjiečiai, filipiniečiai, japonai, indai)
• afroamerikiečiai – 5,3 %
• indėnai – 3,2 % (činukai, sališai, lumiai, spokanai, jakamai, sahaptinai)
• Ramiojo vandenyno salų kilmės – 1,4 % (samojiečiai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Sietlas (737,0 tūkst. gyv.)
• Spokanas (228,9)
• Takoma (219,1)
• Vankuveris (190,8)
• Belvju (151,8)
• Kentas (136,6)
• Everetas (110,6)
• Rentonas (106,8)
• Spokan Valis (102,9)
• Federal Vėjus (101,0)
• Jakima (96,9)

Ekonomika

„Microsoft“ būstinė Redmonde

Vašingtonas – viena turtingiausių JAV valstijų. 2023 m. bendrasis vidaus produktas buvo 801,5 mlrd. JAV dolerių, o augimas per metus – 8,6 procentiniai punktai – vienas sparčiausių Valstijose.

Svarbi Vašingtono pramonės šaka – miškų kirtimas ir medienos apdirbimas. Auginami vaisiai ir uogos (obuoliai, vyšnios, kriaušės, šilauogės, vynuogės, abrikosai), daržovės (šparagai, ankštiniai, bulvės). Taip pat plėtojama komercinė žvejyba (lašišos, paltusai), vynininkystė, gėlininkystė. Veisiami galvijai, avys.

Išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo (aviacijos, ginkluotės, laivų statybos, įrengimų), maisto, chemijos pramonė.

Svarbiausias valstijos ekonomikos sektorius – aviacijos ir kosmoso pramonė, o svarbiausias darbdavys (kartu ir didžiausia JAV eksporto įmonė) – „Boeing“, kuri gamina civilinius orlaivius Sietle, Rentone ir Everete. Svarbi ir kompiuterių pramonė. Programinės įrangos rinkos lyderė „Microsoft“ įsikūrusi Redmonde, Sietlo priemiestyje.

Energetika

2020 m. daugiausia elektros energijos Vašingtone buvo išgaunama iš hidroelektrinių užtvankų (55 %), po to seka gamtinės dujos (12 %), anglis (8,5 %), vėjo energija (6 %) ir branduolinė energija (4 %). 2020 m. visoje valstijoje iš viso buvo pagaminta 86,7 mln. megavatvalandžių elektros energijos. Vašingtonas yra antroje vietoje po Teksaso pagal atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimą Valstijose ir sudaro 31 % visos šalies hidroelektrinių gamybos.

Kultūra

Lankytinos vietos

Takas Olimpo nacionaliniame parke

Vašingtone įkurti 3 nacionaliniai parkai, labiausiai lankomas – Olimpo nacionalinis parkas (apie 3 mln. lankytojų per metus). Parkas garsėja žygiais pėsčiųjų takais palei pakrantę pro drėgnuosius vidutinių platumų miškus, esančiuose aukščiuose iki 2428 m.

Sportas

Profesionalus sportas Vašingtone žaidžiamas tik pagrindiniame Sietlo rajone. „Seattle Seahawks“ žaidžia Nacionalinėje futbolo lygoje, „Seattle Mariners“ žaidžia Pagrindinėje Beisbolo Lygoje, o futbolo klubas „Seattle Sounders“ žaidžia Pagrindinėje Futbolo lygoje. Iki 2008 m. „Sietlo SuperSonics“ žaidė NBA lygoje. 2021/22 sezone Sietlo „Kraken“ tapo 32-ąja komanda, priimta į Nacionalinę ledo ritulio lygą.