Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Sociologija (iš lot. socius – kompanionas ir iš graik. λόγος – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas.[1] Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – socialiniai ryšiai, socialinė tarpusavio sąveika, socialiniai santykiai ir jų organizavimo būdas.

Sociologijos termino autorius Augustas Kontas

Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po Emilio Durheimo ir jo pasekėjų postūmio.

Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.

Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais tyrimais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Sociologijos istorija.

Sociologijos šakos

redaguoti
  • Darbo sociologija nagrinėja pramonę, jos pasiekimus ir ryšį su visuomenės raida
  • Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., nusikalstamą veiką).
  • Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima išteklių, rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
  • Kultūros sociologija nagrinėja kultūros apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
  • Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.
  • Lyčių sociologija
  • Miesto ir kaimo sociologija (arba urbanistinė sociologija)
  • Politinė sociologija
  • Šeimos sociologija tiria šeimos formavimąsi, vystymąsi ir funkcijas bei šeiminius ryšius.
  • Švietimo sociologija tiria švietimo vaidmenį visuomenėje.
  • Teisės sociologija
  • Geografinė sociologija
  • Analitinė sociologija

Šaltiniai

redaguoti
  1. Sociologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.