Balandžio 18: Skirtumas tarp puslapio versijų
Išvaizda
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ne:१८ एप्रील |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: xmf:18 პირელი |
||
Eilutė 284: | Eilutė 284: | ||
[[war:Abril 18]] |
[[war:Abril 18]] |
||
[[xal:Мөрн сарин 18]] |
[[xal:Мөрн сарин 18]] |
||
[[xmf:18 პირელი]] |
|||
[[yi:18טן אפריל]] |
[[yi:18טן אפריל]] |
||
[[yo:18 April]] |
[[yo:18 April]] |
19:10, 31 liepos 2011 versija
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 18 yra 108-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 109-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 257 dienos.
Informacija
Šventės
- Tarptautinė paminklų apsaugos diena.
Vardadieniai
Apolonijus – Eitvilas – Girmantė – Undinė – Žara – Kaributas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1358 – imperatorius Karolis IV pasiūlė Algirdui ir Kęstučiui krikštytis;
- 1694 – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis ekskomunikavo įtakingiausią Lietuvos didiką ir kariuomenės vadą Kazimierą Joną Sapiegą;
- 1791 – Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas;
- 1914 – Krokuvoje įvyko lietuvių socialdemokratų susirinkimas, kuriame dalyvavo Rusijos bolševikų vadas Vladimiras Leninas;
- 1960 – Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti pilnu galingumu;
- 1990 – nutrauktas naftos tiekimas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Lietuvos ekonominės blokados pradžia;
- 1995 – Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą.
Gimimo dienos
- 1600 m. – Kazimieras Simonavičius, artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas (m. 1651 m.).
- 1814 m. – Eustachijus Tiškevičius, grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (m. 1873 m.).
- 1827 m. – Jokūbas Geištoras, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1897 m.).
- 1838 m. – Juozas Gedminas, XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras (m. 1913 m.).
- 1855 m. – Jonas Jurgis Bulota, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas (m. 1942 m.).
- 1869 m. – Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1956 m.).
- 1876 m. – Jurgis Šlapelis, lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas (m. 1941 m.).
- 1898 m. – Steponas Jankauskas, Lietuvos zoologas hidrobiologas, gamtos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
- 1908 m. – Rimtas Kalpokas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1999 m.).
- 1910 m. – Natalija Likevičienė, Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė (m. 1977 m.).
- 1924 m. – Kazimieras Ilginis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1927 m. – Jurgis Viščakas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas (m. 1990 m.).
- 1934 m. – Juozas Karvelis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1937 m. – Liucija Gražina Drąsutienė-Ramonaitė, Lietuvos pianistė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
- 1938 m. – Jonas Mačys, Lietuvos ir Vilkaviškio raj. politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
- 1939 m. – Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas.
- 1940 m. – Česlovas Mančinskas, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- 1941 m. – Genovaitė Puzinienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1947 m. – Irena Gražulytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1949 m. – Valdas Stanislovas Laurinavičius, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1951 m. – Jonas Kalinauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m.:
- Dalia Kutraitė Giedraitienė, žurnalistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- Elena Mockuvienė, gydytoja, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė, pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė.
- 1956 m. – Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1957 m.:
- Alfredas Laurinavičius, Lietuvos statybos inžinierius, kelininkas, technologijos mokslų daktaras.
- Vytautas Narutis, Lietuvos skulptorius, pedagogas.
- 1962 m. – Rima Čelkonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Jonas Kuzminskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Artūras Kašalynas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m.:
- Gintaras Chščenavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Herkus Kunčius, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, eseistas.
- 1966 m.:
- Rasa Daukšienė-Rimkutė, audėja, tekstilininkė, tautodailininkė.
- Vaidotas Prunskus, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Audrius Siaurusevičius, žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos vadovas (nuo 2008 m. balandžio 1 d.).[1].
- 1973 m. – Vaidas Molotokas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1988 m. – Tomas Jaskys, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Nuo 2006 m. balandžio mėn. atstovauja FK Alytis Alytus. Ūgis 171 cm, svoris 67 kg.
- 1989 m. – Simas Buterlevičius, Lietuvos krepšininkas priklausantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšinio klubui.
Neaprašyti
- 1906 – Jonas Šukys, prozininkas (m. 1987 m.);
- 1931 – Pranas Sasnauskas, rašytojas;
- 1933 – Albinas Načiulis, dailininkas grafikas;
- 1938 – Jurgis Buitkus, prozininkas (m. 2007 m.);
- 1970 – Alvydas Petrauskas, skulptorius.
Mirtys
- 1267 m. – Vaišelga, Lietuvos didysis kunigaikštis, vyriausias Mindaugo sūnus. Valdė 1264 – 1267 m (g. 1223 m.).
- 1747 m. – Vladislovas Daukša, mokyklinių dramų autorius, panegirikų eiliuotojas (g. 1677 m.).
- 1757 m. – Kazimieras Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos daktaras (g. 1700 m.).
- 1898 m. – Ipolitas Jundzilas, Lietuvos gydytojas chirurgas (g. 1846 m.).
- 1932 m. – Edvardas Sokolovskis, Lietuvos spaudos ir politinis veikėjas (g. 1878 m.).
- 1956 m. – Veronika Dagelytė-Valatkienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1911 m.).
- 1962 m. – Tadas Budraitis, kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys (g. 1897 m.).
- 1965 m.:
- Boleslovas Jonas Masiulis, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1889 m.).
- Juozas Rajeckas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1893 m.).
- Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1888 m.).
- 1969 m. – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, tarybinis partinis ir NKVD veikėjas, rašytojas, sovietinio okupacinio režimo kolaborantas (g. 1908 m.).
- 1980 m. – Kazys Germanas, Lietuvos valstybės veikėjas, inžinierius (g. 1897 m.).
- 1983 m. – Danutė Marija Nasvytytė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje (g. 1916 m.).
- 1987 m. – Jonas Beinoris, vargonininkas ir chorvedys (g. 1919 m.).
- 1996 m. – Jonas Boruta, Lietuvos inžinierius, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1915 m.).
- 2009 m. – Bronius Talačka, lietuvių aktorius, scenaristas, režisierius (g. 1935 m.).
Neaprašyti
- 1890 – Mikalojus Godliauskis, vertėjas iš lenkų kalbos (g. 1818 m.);
- 1953 – Edvardas Daučiūnas-Jokeris, rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas (1951–1953 m.) (g. 1922 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1025 – Boleslovas I Narsusis karūnuotas pirmuoju Lenkijos karaliumi;
- 1906 – Įvyko didysis San Francisko žemės drebėjimas, kurio metu buvo sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių;
- 1909 – Žana d'Ark (Jeanne d'Ark) paskelbta palaimintąja;
- 1945 – Antrasis pasaulinis karas: daugiau nei 1 000 bombonešių atakavo nedidelę Vokietijos salą Helgolandą ir sulygino viską su žeme.
Gimimo dienos
- 1772 m. – Davidas Rikardas, britų politinis ekonomistas, kuriam priskiriamas ekonomikos susisteminimas, buvo vienas įtakingiausių klasikinės ekonomikos atstovų. Taip pat jis buvo sėkmingas verslininkas, finansininkas ir spekuliantas, stebinęs didele sėkme (m. 1823 m.).
- 1902 m. – Menachem Mendelis Schneersonas, Haredi judaizmo rabinas, buvęs septintasis Chabad Lubavitč dvasinis vadovas bei Rebbe (kai kurie hasidai jį laikė žydų mesiju) (m. 1994 m.).
- 1904 m. – Peteris Barisonas, latvių kompozitorius, pedagogas (m. 1947 m.).
- 1905 m. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1998 m.).
- 1926 m. – Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (m. 2005 m.).
- 1940 m. – Joseph L. Goldstein, 1985 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2].
- 1942 m. – Karlas Johenas Rintas, austrų Formulė-1 lenktyninkas, pasaulio čempionas 1970 m. (m. 1970 m.).
- 1979 m.:
- Anthony Denis Davidson, Formulės 1 lenktynininkas. Jis lenktyniavo Minardi, Super Aguri, Honda ir BAR ekipose. Po šių metų Super Aguri pasitraukimo iš Formulės 1 čempionato britas nelenktyniauja. Dabar jis yra Brawn ekipos test pilotas.
- Metas Apsonas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis West Ham United klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
- 1981 m. – Milanas Jovanovičius, Serbijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto saugo pozicijoje. Anglijos klubo Liverpool FC žaidėjas.
- 1984 m. – Felix Katongo, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir Pietų Afrikos klubo Mamelodi Sundowns FC saugas.
- 1986 m. – Ugis Avotinš, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
- 2007 m. – Princas Lerotholi David Mohato Bereng Seeiso, pirmasis Lesoto karaliaus Letsie III ir karalienės Masenate Mohato Seeiso sūnus.
Neaprašyti
- 1504 – Filipinas Lipis (Filippino Lippi), italų ankstyvojo renesanso tapytojas;
- 1590 – Achmedas I, Osmanų imperijos imperatorius (m. 1617 m.).
Mirtys
- 1335 m. – Liuteris fon Braunšveigas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1275 m.).
- 1864 m. – Juris Alunanas, latvių poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių jaunalatvių veikėjų (g. 1832 m.).
- 1955 m. – Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją (g. 1879 m.).
- 1958 m. – Maurice Gustave Gamelin, Prancūzijos generolas, vyriausiasis kariuomenės vadas Antrojo pasaulinio karo pradžioje (g. 1872 m.).
- 1993 m. – Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg).[3][4][5] (g. 1917 m.).
- 2002 m. – Turas Hejerdalas, žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas. Kelių knygų autorius (g. 1914 m.).
Nuorodos
- ↑ http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=16522623&arp=1
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Jim Chen, Theodore Chen. The Man Who Defeated Helio Gracie.
- ↑ Andrew Lundy, John Molinaro, Dan Tavares. Japonų sportininkai CBC Sports.
- ↑ Lawrence Eng. Imtynės: Faktas ir fikcija.