1922 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1922)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 1 d.:
- Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) nare;
- Lietuvoje įvestas litas;
- Sausio 26 d. – Lietuvos krašto apsaugos ministro Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar Pasieniečių diena, švenčiama birželio 29 d.
- Vasario 1 d. – Kaune pradėtas leisti žurnalas „Lietuvos sportas“;
- Vasario 15 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė „Žemės reformos įstatymą“;
- Vasario 16 d. – įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas).
- Kovo 22 d. – Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijų veiklą aprėpianti institucija – Lietuvos sporto lyga (LSL);
- Kovo 29 d. – Lietuvoje išleistas didžiosios žemės reformos įstatymas.
- Balandžio 12 d. – Steigiamasis Seimas patvirtino naują Lietuvos universiteto statutą;
- Balandžio 21 d. – pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti;
- Balandžio 23 d. – Kaune sužaistos pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje;
- Balandžio 27 d. – Klaipėdos kraštas ir Lenkija pasirašė prekybos sutartį.
- Gegužės 12 d. – pasirašyta deklaracija dėl mažumų apsaugos Lietuvoje.
- JAV pripažino Lietuvą de jure;
- Liepos 13 d. – Ambasadorių konferencija Paryžiuje pripažino Lietuvą de jure.
- Lapkričio 11 d. – įkurta pirmoji Lietuvos studentų korporacija Neo-Lithuania.
- Priimta Lietuvos Konstitucija;
- Gruodžio 22 d. – Klaipėdoje įkurtas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 2 d. – Kristina Rickevičiūtė, filosofė, Vilniaus universiteto docentė (m. 1984 m.).
- Sausio 6 d. – Kęstutis Kaušyla, Lietuvos geografas, klimatologas, fizinių mokslų daktaras.
- Sausio 15 d. – Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (m. 2006 m.).
- Sausio 20 d. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (m. 1991 m.).
- Sausio 22 d. – Vytautas Jasinskas, Lietuvos teatro režisierius (m. 2003 m.).
- Sausio 25 d. – Asia Barštein, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė.
- Vasario 1 d.:
- Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (m. 1964 m.).
- Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (m. 2002 m.).
- Vasario 7 d. – Antanas Gabrėnas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
- Vasario 19 d. – Monika Čalkauskaitė, nusipelniusi mokytoja, mokytoja ekspertė, Biržų garbės pilietė.
- Vasario 20 d. – Leonas Jasinskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- Vasario 28 d. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1999 m.).
- Kovo 1 d. – Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1989 m.).
- Kovo 26 d.:
- Emilija Danilevičiūtė - Dapšienė, lietuvių aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1973 m.) (m. 2003 m.).
- Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1998 m.).
- Balandžio 3 d. – Marijonas Martynaitis, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
- Balandžio 9 d. – Kazimieras Vasiliauskas, žymus lietuvių katalikų dvasininkas (m. 2001 m.).
- Balandžio 27 d. – Justinas Mikutis, Lietuvos mąstytojas (m. 1988 m.).
- Gegužės 2 d. – Petras Simanavičius, lietuvių choro dirigentas, dainininkas, pedagogas (m. 2014 m.).
- Gegužės 3 d. – Vytautas Rėkus, Lenkijos lietuvių publicistas ir rašytojas.
- Gegužės 6 d. – Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas, pedagogas.
- Gegužės 15 d. – Augustinas Armonas, Lietuvos fleitininkas, dirigentas.
- Gegužės 16 d. – Jonas Avyžius, Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
- Gegužės 19 d. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (m. 2022 m.).
- Gegužės 22 d. – Jonas Januškevičius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1995 m.).
- Birželio 4 d. – Elena Urbaitytė, lietuvių dailininkė, skulptorė (m. 2006 m.).
- Birželio 7 d. – Juozas Bernatonis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- Birželio 9 d. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius.[1] (m. 2004 m.).
- Birželio 11 d. – Antanas Algirdas Kriščiūnas, Lietuvos gydytojas psichiatras (m. 1998 m.).
- Liepos 1 d. – Liudas Andrulis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1983 m.).
- Liepos 30 d. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Bruno Markaitis, SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (m. 1998 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Liudvikas Grubliauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2007 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Jurgis Vytenis Jonavičius, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 24 d. – Vytautas Jonas Nistelis, inžinierius architektas, poetas, vertėjas, eseistas (m. 1986 m.).
- Rugsėjo 21 d. – Elena Gaidienė, zoologė, ilgametė T. Ivanausko zoologijos muziejaus mokslo darbuotoja, Lietuvos entomologų draugijos narė.
- Rugsėjo 24 d. – Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2001 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Vincas Kadis, mitybos biochemikas ir mikrobiologas.
- Spalio 8 d. – Aleksandras Jacikevičius, Lietuvos psichologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- Spalio 12 d. – Nijolė Iešmantaitė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2004 m.).
- Spalio 14 d. – Stasys Daunys, Lietuvos etnografas, muziejininkas, poetas.
- Spalio 25 d.:
- Jonas Valaitis, gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas. Jono Valaičio – pedagogo sūnus.
- Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas (m. 2009 m.).
- Spalio 28 d. – Mykolas Cibas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1980 m.).
- Lapkričio 4 d.:
- Vlada Černiauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 2003 m.).
- Bronius Vaškelis, lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.) (m. 2021 m.).
- Lapkričio 5 d. – Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Lietuvos ir Kanados teatro aktorė, režisierė (m. 2003 m.).
- Lapkričio 9 d. – Jonas Mackonis, Mackevičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
- Lapkričio 14 d. – Irena Ona Čibirienė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Lapkričio 22 d. – Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
- Lapkričio 26 d. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1991 m.).
- Lapkričio 30 d. – Alfonsas Kaikaris, Lietuvos provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas (m. 1997 m.).
- Gruodžio 17 d. – Elena Kuosaitė-Jašinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
- Gruodžio 18 d. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (m. 1992 m.).
- Gruodžio 20 d. – Vytautas Jančys, Lietuvos kompozitorius, smuikininkas (m. 1990 m.).
- Gruodžio 22 d. – Edvardas Armolaitis, Lietuvos agronomas sodininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras nuo 1994 m. (m. 1995 m.).
- Gruodžio 23 d. – Jonas Mekas, lietuvių kilmės filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas „amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu“.
- Antanas Pikelis, lietuvių aktorius.
- Jonas Daukšas, inžinierius, technikos mokslų daktaras, LTSR nusipelnęs komunalinio ūkio darbuotojas (m. 2004 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 2 d. – Ana Misuna, baltarusių geologė, geomorfologė (g. 1868 m.).
- Birželio 10 d. – Juozapas Galeckas, Romos katalikų kunigas, liaudies švietėjas, visuomenininkas (g. 1871 m.).
- Birželio 14 d. – Petras Mockus-Mockevičius, Lazdijų pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas (g. 1895 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Juozas Adomaitis-Šernas, mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys (g. 1859 m.).
- Spalio 9 d. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1867 m.).
- Spalio 11 d. – Antanas Biržiška, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. 1855 m.).
- Gruodžio 16 d. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (g. 1865 m.).
Nedatuota
- Motiejus Simonaitis, Romos katalikų klebonas Punske, Seinų dekanas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas (g. 1860 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 6 d. – Popiežiumi išrinktas Pijus XI (g. 1857 m. – m. 1939 m. vasario 10 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1939 m. vasario 10 d.[2][3];
- Rugpjūčio 22 d. – Korke nužudytas Airijos premjeras Michaelas Collinsas;
- Spalio 30 d. – Benitas Musolinis sudarė Italijos fašistų vyriausybę.
- Pirmą kartą po 3 tūkstančių metų atvertas Egipto faraono Tutanchamono kapas;
- Gruodžio 28 d. – įsteigta TSRS, tuo metu sudaryta iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Transkaukazo federacijos.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 9 d. – Har Gobind Khorana, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4][4].
- Sausio 22 d. – Leonelis Brizola, inžinierius, Brazilijos politinis veikėjas.
- Sausio 28 d. – Robert William Holley, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (m. 1993 m.).
- Vasario 8 d. – Jurijus Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (m. 2022 m.).
- Kovo 1 d. – Ichakas Rabinas, Izraelio politinis ir karinis veikėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas (m. 1995 m.).
- Kovo 8 d. – Ralfas Bajeris, Vokietijoje gimęs JAV išradėjas, žymus dėl savo didžiulio indėlio kompiuterinių žaidimų pramonėje. 2005 m. jis buvo apdovanotas Nacionaliniu technologijos pažangos medaliu dėl pirmos kompiuterinių žaidimų konsolės išradimo.
- Kovo 12 d. – Džekas Keruakas, amerikiečių novelistas, rašytojas, poetas ir bytnikų judėjimo pradininkas.[reikalingas šaltinis] (m. 1969 m.).
- Kovo 18 d. – Egonas Baras, Vokietijos politinis veikėjas.
- Kovo 28 d. – Theodor Paul Albrecht, kaip ir jo vyresnis brolis Karl Albrecht buvo Aldi koncerno savininkas (m. 2010 m.).
- Balandžio 20 d. – Danutė Stanelienė, Raudonosios Armijos viršila, viena žinomiausių Raudonosios Armijos kulkosvaidininkų, pilna Šlovės ordino kavalierė (pirmoji taip apdovanota moteris Raudonojoje Armijoje). Kariavo 167-ajame šaulių pulke 16-oje Lietuviškojoje divizijoje Baltarusijoje, Lietuvoje, Rytų Prūsijoje. Apdovanota visų trijų laipsnių Šlovės ordinais (1943, 1944, 1945), kas prilyginama Tarybų Sąjungos Didvyrio vardui, tik retesnis dalykas (m. 1994 m.).
- Balandžio 21 d. – Alistair Stuart MacLean, britų rašytojas (mirė nuo širdies smūgio)[5] (m. 1987 m.).
- Gegužės 7 d. – Rolandas Kalninis, latvių kino režisierius (m. 2022 m.).
- Gegužės 23 d. – Laimduotas Murniekas, latvių tapytojas.
- Gegužės 27 d. – Christopher Frank Carandini Lee, Jungtinės Karalystės aktorius, Saturno apdovanojimo laureatas.
- Birželio 6 d. – Biruta Baumanė, latvių tapytoja.
- Birželio 15 d. – Ilmaras Kullamas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tartu "Kalev" klube ir TSRS rinktinėje.
- Birželio 23 d. – Žermena Heinė-Vagnerė, latvių dainininkė (sopranas).
- Liepos 13 d. – Ankeris Jorgensenas, Danijos profesinių sąjungų ir politinis veikėjas.
- Liepos 22 d. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Valdis Albergas, latvių skulptorius (m. 1984 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Fulton Mackay, škotų aktorius[6] (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – René Lévesque, kanadiečių politikas[7] (m. 1987 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Hansas Georgas Demeltas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
- Spalio 12 d. – Andre Buferas, Prancūzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Vilerbano ASVEL klube bei Prancūzijos rinktinėje.
- Spalio 27 d. – Victorio Cieslinskas, lietuvių kilmės Urugvajaus krepšininkas, rungtyniavęs Urugvajaus krepšinio rinktinėje (m. 2007 m.).
- Lapkričio 11 d. – Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis, JAV rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (m. 2007 m.).
- Lapkričio 15 d. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (m. 2001 m.).
- Lapkričio 17 d. – Stenlis Koenas, JAV biochemikas ir zoologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2020 m.).
- Lapkričio 27 d. – Aleksandras Dubčekas, Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis (m. 1992 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 22 d. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (g. 1854 m.).
- Vasario 23 d. – Albert Victor Bäcklund, švedų matematikas ir fizikas (g. 1845 m.).
- Kovo 14 d. – Augustas Palmas, darbininkas, Švedijos politinis veikėjas (g. 1849 m.).
- Balandžio 1 d. – Karolis I, 1916-1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas (g. 1887 m.).
- Balandžio 3 d. – Augustas Deglavas, latvių rašytojas (g. 1862 m.).
- Gegužės 18 d. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1845 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Aleksandras Grehamas Belas, škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas. Daug prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti (g. 1847 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Andrejis Jurjanas, latvių kompozitorius, etnomuzikologas, dirigentas, valtornininkas. Vienas latvių klasikinės muzikos ir muzikos folkloristikos pradininkų (g. 1856 m.).
- Lapkričio 18 d. – Marselis Prustas, prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas (g. 1871 m.).
- Lapkričio 19 d. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (g. 1852 m.).
- Gruodžio 27 d. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (g. 1843 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Francis William Aston (1877–1945)
- Fizikos – Niels Henrik David Bohr
- Literatūros – Chasintas Benaventė
- Medicinos – Archibald Vivian Hill (1886–1977), Otto Fritz Meyerhof (1884–1951)
- Taikos – Fridtjof Nansen (1861–1930)