Paryžius

2018 m. Paryžiaus regiono gyv. sur.
Metropolinė Prancūzija	9 177 492
Alžyras	329 863
Marokas	252 801
Portugalija	232 769
Tunisas	127 449
Gvadelupa	80 785
Martinika	75 446
Kinija	70 988
Turkija	67 738
Malis	66 422
Dramblio Kaulo Krantas	63 784
Senegalas	60 214
Italija	57 732
Rumunija	53 457
Kongo Demokratinė Respublika	52 222
Šri Lanka	45 603
Ispanija	45 492
Kamerūnas	45 250
Kongo Respublika	38 546
Haitis	36 600
Lenkija	35 576
Vietnamas	35 044
Kambodža	30 215
Reunjonas	29 947
Indija	29 509
Serbija	25 473
Libanas	20 953
Madagaskaras	20 896
Vokietija	20 352
Pakistanas	20 119
Rusija	18 942
Mauricijus	18 793
Gvinėja	18 714
Brazilija	17 732
Jungtinė Karalystė	17 692
Jungtinės Amerikos Valstijos	17 492
Kitos šalys ir teritorijos	855 046

Paryžius pranc. Paris

Eifelio bokštas prie Senos upės kranto

Paryžius 48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg. / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Il de Fransas
Departamentas	Paryžius

Įkūrimo data	250–247 m. pr. m. e.
Meras	Anne Hidalgo (PS)

Gyventojų (2019^[1])	2 140 526
Plotas	105,4 km²
Tankumas (2019^[1])	20 309 žm./km²
Altitudė	28–131 m

Pašto kodas	75056 /75001–75020 ir 75116
Tinklalapis	www.paris.fr
Vikiteka	Paryžius

Kirčiavimas	Parỹžius (sen. Lutècija)

Kitos reikšmės – Paryžius (reikšmės).

Paryžius (pranc. Paris, tariama [paʁi] (plačiau)) – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras. Su 2,14 mln. gyventojų (2020 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Įsikūręs Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose.^[2] Nuo XVII a. buvo vienas didžiausių Europos finansų, diplomatijos, prekybos, mados, gastronomijos, mokslo ir meno centrų. Visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.

Paryžius su aplink jį esančiais Aukštutinės Senos, Senos-Sen Deni, Marnos Slėnio departamentais ir Uazos slėnio departamento 1 bei Esono departamento 6 kantonais 814,20 km² teritorijos plote sudaro Didįjį Paryžių, kuriame 2020 m. gyveno 7,2 mln. žmonių (8 843 žm./km² tankumas).^[3] Paryžius su Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantėjumi ir kt. miestais yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona^[4], kuri žinoma kaip Paryžiaus metropolis. Paryžiaus aglomeracija kartais laikomas visas Il de Franso regionas, vadinamas Paryžiaus regionu (région parisienne);^[2] 12,33 mln. gyventojų (2020).^[5]

Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje;^[6] svarbiausios šakos: automobilių pramonė („Citroën“, „Renault“), lėktuvų pramonė, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Taip pat yra EBPO būstinė, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP Paribas, Prancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo Senos prefekto Žoržo Eženo Osmano dėka, Napoleono III pavedimu 1853–1870 m. Osmanas dirbo prie Paryžiaus perkūrimo ir perstatymo, darbai pagal jo planus truko iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos.^[7]

Istorija

Antika

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

III–IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Viduramžiai

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Naujieji laikai

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistema

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Administracinis suskirstymas

Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių^[8], kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus:

Luvras (Louvre)
Birža (Bourse)
Tamplis (Temple)
Rotušė (Hôtel de Ville)
Panteonas (Panthéon)
Liuksemburgas (Luxembourg)
Burbonų Rūmai (Palais Bourbon)
Eliziejus (Elysée)
Opera (Opéra)
Antrepo (Entrepôt)
Popenkūras (Popincourt)
Reji (Reuilly)
Goblenas (Gobelins)
Observatorija (Observatoire)
Vožiraras (Vaugirard)
Pasi (Passy)
Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
Monmartro Kalva (Butte-Montmartre)
Šomono Kalvos (Buttes-Chaumont)
Menilmontanas (Ménilmontant)

Geografija

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Klimatas

Pagal Köppen’o klimato klasifikaciją – Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 2019 m. liepos 25 d. ir siekęs 42,6 °C.^[9]

*Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas*
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	16,1	21,4	26,0	30,2	34,8	37,6	42,6	39,5	36,2	28,9	21,6	17,1	42,6
Vid. aukščiausia °C	7,2	8,3	12,2	15,6	19,6	22,7	25,2	25,0	21,1	16,3	10,8	7,5	16,0
Vid. žemiausia °C	2,7	2,8	5,3	7,3	10,9	13,8	15,8	15,7	12,7	9,6	5,8	3,4	8,8
Žemiausia °C	−14,6	−14,7	−9,1	−3,5	−0,1	3,1	2,7	6,3	1,8	−3,8	−14,0	−23,9	−23,9
Krituliai mm	51,0	41,2	47,6	51,8	63,2	49,6	62,3	52,7	47,6	61,5	51,1	57,8	637,4
Duomenys: Météo-France^[10]^[11]

Gyventojai

Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

Demografinė raida tarp 150 m. ir 2021 m.

150 m.

510 m.

1000 m.

1200 m.

1250 m.

1300 m.

80 000

30 000

20 000

110 000

160 000

228 000

1328 m.

1340 m.

1400 m.

1500 m.

1796 m.

1851 m.^sur.

250 000

300 000

280 000

200 000

556 304

1 053 262

1896 m.^sur.

1901 m.^sur.

1911 m.^sur.

1921 m.^sur.

1936 m.^sur.

1946 m.^sur.

2 536 834

2 714 068

2 888 110

2 906 472

2 829 753

2 725 374

1975 m.^sur.

1990 m.

1999 m.^sur.

2005 m.

2015 m.

2021 m.

2 299 830

2 152 423

2 125 246

2 153 600

2 206 488

2 187 526

Kultūra ir miesto įžymybės

Mada ir menas

Paryžius – tarptautinis aukštosios mados (haute couture) centras („Chanel S. A.“, „ Louis Vuitton“, „Christian Dior S. A.“, „Pierre Cardin“, „Hermès International S. A.“ ir kiti mados namai); prabangos prekių („PPR S. A.“ bendrovė), parfumerijos („Bourjois“, „Givenchy“), kosmetikos („L’Oréal S. A.“), galanterijos, juvelyrinių dirbinių gamyba.

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiai

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejai

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras. Priskaičiuojama net 130 muziejų, tarp kurių žymiausi Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt. Luvras išlieka lankomiausiu meno muziejumi pasaulyje.^[14]

Statiniai

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (1806–1837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Sen Žermen de Prė bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.^[15] Šv. Severino bažnyčia su Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios paveikslo kopija.

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.^[16]

Išskirtinę vertę turi žymių skulptorių Jano ir Joëlio Martelių namai–studija, kuriuos projektavo pasaulinio garso architektas Robertas Mallet-Stevensas. Per Antrąjį pasaulinį karą į Paryžių pasitraukęs lietuvių skulptorius Antanas Mončys buvo vedęs Jano Martelio dukterį Florencę, pokaryje šiame pastate (12, rue Mallet-Stevens) rinkdavosi ir repetuodavo Prancūzijos lietuvių šokių kolektyvas.^[17]

Infrastruktūra

Transportas

Tai svarbus transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 tarptautiniai oro uostai (Šarlio de Golio ir Orli), vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro). Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havre.

Elektros energija

Elektra miestui teikiama per periferinius elektros tinklus ir iš įvairių šaltinių. 2012 m. apie 50% elektros pagamindavo kogeneracinės jėgainės, esančios atokiau nuo Paryžiaus, 35% – Nožano atominė jėgainė. Kiti šaltiniai – šiukšlių deginimas (9%, kartu su kogeneracinėmis jėgainėmis, miestui teikiančiomis šilumą), metano dujos (5%), hidraulika (1%), saulės elektrinės (0,1%) ir vėjo jėgainės (<0,1%).^[18] Ketvirtadalis energijos šildymui išgaunama Sen Uene per Senoje esančioje jėgainėje, kurioje deginamas anglies mišinys ir iš JAV importuotos medienos granulės.^[19]

Vanduo ir švara

Istoriškai paryžiečiai naudojo Senos ir Bievro upių vandenį. 1809 m. iškasus Urko kanalą miestas galėjo naudoti mažiau užterštą vandenį savo reikmėms.

Parkai ir sodai

Paryžiuje yra 421 savivaldybės parkai ir sodai, užimtantys 3000 ha plotą. Juose auga 250 000 medžių. Du seniausi ir žymiausi parkai yra Tvileri sodas (įkurtas 1564 m. tokio paties pavadinimo rūmams, 1664–1672 m. perdarytas) ir Liuksemburgo sodas, įrengtas Liuksemburgo rūmuose gyvenusiai Mari de Medici 1612 m. (dabartinė Senato vieta). Jardin des plantes buvo pirmasis miesto botanikos sodas, 1626 m. įsteigtas Liudviko XIII daktaro Guy de La Brosse medicininiams augalams gaminti.

Kapinės

Didžiausios kapinės mieste – Paryžiaus katakombos, įsteigtos 1810 m. Skaičiuojama, kad jose palaidota 6 mln. asmenų.

Sveikatos paslaugos

Sveikatos paslaugas ir greitąją medicininę pagalbą mieste ir priemiesčiuose teikia Assistance publique – Hôpitaux de Paris valstybinių ligoninių tinklas, kurį sudaro 44 ligoninės, kuriose dirba 90 000 asmenų (įskaitant rezidentus, pagalbinį personalą ir vadybininkus). Tai didžiausias toks ligoninių tinklas Europoje, kasmet priimantis 5.8 mln. pacientų. Seniausia ligoninė Paryžiuje, Hôtel-Dieu, pastatyta dar 651 m.

Sportas

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės. Po šimto metų, 2024 m. mieste vyks XXXIII vasaros olimpinės Žaidynės.

Futbolas

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Regbis

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystė

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

Broliškas miestas – Roma, Italija.^[20]^[21] Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.^[22]

Miestai partneriai:^[20]

Japonija, Kiotas (1958)
Japonija, Tokijas (1982)
Egiptas, Kairas (1985)
Jordanija, Amanas (1987)
Vokietija, Berlynas (1987)
Jemenas, Sana (1987)
Pietų Korėja, Seulas (1991)
Libanas, Beirutas (1992)
Rusija, Maskva (1992)

Indonezija, Džakarta (1995)
Jungtinės Amerikos Valstijos, Čikaga (1996)
Jungtinės Amerikos Valstijos, San Franciskas (1996)
Kinija, Pekinas (1997)
Čekija, Praha (1997)
Saudo Arabija, Rijadas (1997)
Rusija, Sankt Peterburgas (1997)
Čilė, Čilės Santjagas (1997)
Gruzija, Tbilisis (1997)
Armėnija, Jerevanas (1998)
Portugalija, Lisabona (1998)

Bulgarija, Sofija (1998)
Australija, Sidnėjus (1998)
Meksika, Meksikas (1999)
Lenkija, Varšuva (1999)
Argentina, Buenos Airės (1999)
Graikija, Atėnai (2000)
Ispanija, Madridas (2000)
Jungtinės Amerikos Valstijos, Vašingtonas (2000)
Jungtinė Karalystė, Londonas (2001)
Brazilija, Porto Alegrė (2001)
Šveicarija, Ženeva (2002)

Alžyras, Alžyras (2003)
Kanada, Kvebekas (2003)
Brazilija, San Paulas (2004)
Marokas, Rabatas (2004)
Marokas, Kasablanka (2004)
Tunisas, Tunisas (2004)
Danija, Kopenhaga (2005)
Kanada, Monrealis (2006)

Galerija

Paryžiaus opera
Orsė muziejus
Paryžiaus panteonas
Eliziejaus laukai
Teisingumo rūmų laikrodis su Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais simboliais
Paryžiaus metro
Burbonų rūmai
Dievo Motinos katedra
Paryžiaus panorama iš Eifelio bokšto
Bulono miškas (parkas)
Administracinio Paryžiaus fizinis-hidrologinis žemėlapis
Tolumoje matyti Didžiojo Paryžiaus ribose esantis La Défense verslo centras (2013 m.)