Sona ir Luara

Sona ir Luara pranc. Saône-et-Loire provans. Sona-et-Lêre
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Burgundija-Franš Kontė
Administracinis centras	Makonas
Apskritys	5
Kantonai	29
Komunos	565
Departamento tarybos prezidentas	André Accary (LR)
Gyventojų (2016)	555 023 (47)
Plotas	8 575 km²
Tankumas (2016)	65 žm./km²
ISO 3166-2	FR-71
Tinklalapis	www.saoneetloire71.fr
Vikiteka	Sona ir LuaraVikiteka

Sona ir Luara (pranc. Saône-et-Loire, provans. Sona-et-Lêre) – Prancūzijos departamentas šalies centrinėje dalyje, Burgundijos–Franš Kontė regione, vadinamas Sonos ir Luaros upių vardu. Administracinis centras – Makonas (Mâcon).

Departamentą sudaro 5 apskritys, 29 kantonai, 40 municipalinių susivienijimų ir 565 komunos.

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Sudarytas iš dalies Breso ir Burgundijos provincijų departamentas neturi bendros istorijos ir nėra vientisas geografiškai.

2003 m. Generalinė taryba nutarė, kad departamentas turėtų vadintis Pietų Burgundija (Bourgogne – du – sud), nes dabartinis painioja turistus, kurie čia ieško Luaros slėnio pilių. Tačiau opozicija pareiškė, kad tada turistai čia ieškos Viduržemio jūros. Nors sprendimas nepriimtas, turistiniuose leidiniuose Pietų Burgundijos pavadinimas jau naudojamas.

Geografija

Sonos ir Luaros departamentas ribojasi su Nievro, Kot Doro, Juros, Eno, Ronos, Luaros ir Aljė departamentais. Tai septintas pagal dydį Prancūzijos departamentas ir gausiausiai apgyvendintas departamentas Burgundijos regione.

Departamento rytuose driekiasi Autunois kalvos, regionas aplink Otuną, Šarolį ir Makoną. Per centrinę departamento dalį iš šiaurės į pietus plačia lyguma teka Sona, kuri prie Liono įteka į Roną, o pastaroji į Viduržemio jūrą. Luara teka priešinga kryptimi ir įteka į Atlanto vandenyną. Centrinis kanalas jungia Soną ir Luarą tarp Šalono prie Sonos and Digoin ir taip sudaro vandens kelią nuo Viduržemio jūros iki Atlanto vandenyno. Rytinėje departamento dalyje yra šiaurinė Breso lygumos dalis. Vakaruose yra pramoninė departamento širdis – Le Creusot ir Montceau-les-Mines.

Iš šiaurės į pietus departamentą kerta automagistralė A6, iš rytų į vakarus – RCEA (Centras-Atlantas), greitasis geležinkelis TGV Paryžius-Lionas su dviem stotimis Krezo ir Makone.

Pagrindiniai miestai

• Šalonas prie Sonos (Chalon – sur-Saône) – 45,0 tūkst. gyventojų (2021 m.)
• Makonas (Mâcon) – 34,4
• Le Krezo (Le Creusot) – 20,7
• Otunas (Autun) – 13,1
• Pare le Monjalis (Paray-le-Monial) – 9,2
• Sen Valjė (Saint-Vallier) – 8,5
• Digoinas (Digoin) – 7,4
• Genjonas (Gueugnon) – 6,6

Didžiausios upės

• Luara (Loire)
• Sona ( Saône)

Klimatas

Klimatas pusiau kontinentinis, su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis.

Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis ir vynuogininkystė. Gaminami daugelis Burgundijos vyno rūšių.

Turizmas

Lankytini objektai:

• Breso plynaukštė su gražiais peizažais
• Makono kalnai
• Šarolio kalnai
• Morvano kalnas
• Kliuni vienuolynas
• Taizė

Politika

Sonos ir Luaros departamentui Prancūzijos senate atstovauja 3 senatoriai, Atstovų rūmuose – 6 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 57 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
Luanas	48.520	1248	39	8	79
Makonas	106.089	1200	88	10	124
Otunas	94.988	1900	50	11	83
Šalonas prie Sonos	193.090	1726	112	15	151
Šarolis	102.205	2500	41	13	136

Nuorodos

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra Archyvuota kopija 2002-09-28 iš Wayback Machine projekto.
• Generalinė taryba Archyvuota kopija 1998-11-11 iš Wayback Machine projekto.
• Turizmas Burgundijoje Archyvuota kopija 2020-10-19 iš Wayback Machine projekto.
• Burgundija Archyvuota kopija 2014-09-15 iš Wayback Machine projekto.
• Briono mongolfjė Archyvuota kopija 2008-04-14 iš Wayback Machine projekto.