openSUSE
OpenSUSE | |
---|---|
openSUSE 15.0 su modifikuota GNOME Classic aplinka | |
Kūrėjas | openSUSE projektas |
OS šeima | Linux |
Kodo modelis | Laisvoji programinė įranga |
Paskutinė versija | Leap 15.5[1] / 2023 m. birželio 7 d. |
Branduolio tipas | Monolitinis branduolys |
Licencija | GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos |
Svetainė | www.opensuse.org |
openSUSE – openSUSE projekto bendruomenės kuriamas Linux platinamasis paketas, kurį remia SUSE Linux ir kitos kompanijos.
Apžvalga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]openSUSE projektas siekia šių tikslų[2]:
- openSUSE turėtų tapti lengviausiai naudojama Linux versija ir labiausiai išplitusia atvirojo kodo platforma, tinkama tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems vartotojams;
- maksimaliai supaprastinti programinės įrangos kūrimo procesus;
- sukurti openSUSE platformą, kurią pasirenka programišiai ir (programinės įrangos) kūrėjai.
Kaip ir dauguma kitų distribucijų, openSUSE pateikia tiek numatytąją grafinę naudotojo sąsajos (GUI), tiek komandinės eilutės sąsajos parinktis. Diegimo metu vartotojas gali pasirinkti KDE, GNOME ar Xfce aplinkas. openSUSE palaiko tūkstančius įvairiausių laisvosios / atviro kodo programinės įrangos paketų.
openSUSE verčiama į 57 kalbas, tarp jų ir į lietuvių kalbą[3]. openSUSE pagrindu sukurta Lietuvai pritaikyta Linux atmaina su KDE darbalaukio aplinka – Lietukas.
Platinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]openSUSE lengvai ir laisvai prieinama parsisiuntimui. Taigi nors yra tik viena openSUSE distribucija, ji turi keletą leidimų x86 ir x86-64 architektūroms (12.1 versija):
- openSUSE Download Edition: tai laisvai parsisiunčiama ISO versija, prieinama iš openSUSE parsisiuntimo puslapio. Galima pasirinkti demonstracinę (LiveCD) versiją (KDE4 arba GNOME), kuri gali būti įdiegta į standųjį diską, panašiai kaip ir pilnesnė DVD-5 versija. Taip pat sukurti CD su papildoma nuosavybine programine įranga ir CD su papildomų kalbų (įskaitant ir lietuvių) paketais. Ši versija neteikia jokios techninės pagalbos ar nepateikia spausdintų žinynų.
- openSUSE dėžutė: naudotojai gali įsigyti vokišką openSUSE dėžutę iš www.opensourcepress.de. Dėžutėje rasite spausdintą dokumentaciją. Yra tik vokiška dėžutės versija.
- openSUSE FTP: yra mažas parsisiunčiamas ISO, skirtas openSUSE diegimui tiesiai per FTP (diegimas per tinklą). FTP veidrodžiai yra dvejopi: vieni su atviro kodo paketais (OSS), kiti skirti ne atviro kodo paketams, arba tiems, kurių licencija yra ribota (non-oss). FTP gali būti naudojamas parsisiunčiamos ir dėžutės versijos laidoms papildyti.
- openSUSE Factory: yra toliau vystoma būsima versija, kurios momentines kopijas reguliariai pateikia programuotojai (Milestones ir RC) tol, kol paruošia stabilią openSUSE versiją.
- openSUSE Tumbleweed: nuolatinio atnaujinimo (angl. rolling-release) programinės įrangos tobulinimo modelis, kuomet naujos stabilios programų versijos pateikiamos netrukus po jų pasirodymo.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]YaST valdymo centras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]openSUSE turi diegimo ir administravimo programą, vadinamą YaST2, kuri vienoje sąsajoje tvarko standžiojo disko skaidinius, sistemos sąranką, apima RPM paketų tvarkytuvę, internetinių atnaujinimų vykdymą, tinklo ir užkardos konfigūravimą, vartotojų administravimą ir t. t. Paskutiniu metu įtraukta keletas naujų YaST modulių.
-
GTK+
-
Qt
-
ncurses
-
Web
AutoYaST
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]AutoYaST yra YaST2 dalis, skirta automatiniam diegimui. Konfigūracija laikoma XML rinkmenoje, tad diegimas gali vykti be vartotojo įsikišimo.
ZYpp paketų tvarkytuvė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ZYpp (arba libzypp) yra Linux programinės įrangos tvarkytuvė, turinti galingą priklausomybių sprendimų įrankį ir patogią paketų tvarkymo aplinką.
Kūrimo Paslauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]openSUSE Kūrimo Paslauga (angl. openSUSE Build Service) leidžia programinės įrangos kūrėjams naudotis kompiliavimo, versijų leidimo įrankiais ir platinti savo programinę įrangą daugybėje distribucijų, įskaitant Mandriva, Ubuntu, Fedora ir Debian. Ji supaprastina paketų kūrimo eigą, tad programuotojai gali lengviau supakuoti pavienę programą daugybei distribucijų, taip pat ir daugybei openSUSE versijų. Taip vartotojai gali prieiti prie daugiau paketų, nepaisant jų naudojamos distribucijos versijos. Ji viešinama GPL licencijos sąlygomis.[4]
Darbalaukio inovacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Xgl ir Compiz
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. sausio 2 d., SUSE programuotojas paskelbė apie Xgl, skirtą X serverio architektūrai, ir leidžiantį išnaudoti šiuolaikinių vaizdo plokščių galimybes naudojant OpenGL tvarkykles. Taip pat išleistas Compiz, viena pirmųjų langų komponavimo tvarkyklių X langų sistemai, kuri gali išnaudoti šiuos OpenGL spartinančius privalumus.
Darbalaukio inovacijos (KDE)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]SUSE buvo ilgametė KDE viena didžiausių pagalbininkių, ir dabar SUSE rėmėjai daugiau dirba tiesiogiai su KDE nei kitų distribucijų programuotojai. Tačiau SUSE įnašas šioje srityje labai platus ir paliečiantis daugybę KDE dalių, pvz., „kdelibs“ ir „kdebase“, „kdepim“ ir „kdenetwork“. Į kitus išskirtinius projektus patenka:
- KNetworkManager – KDE galinės sąsajos „NetworkManager“ programai.
- Kickoff – naujas K meniu KDE aplinkai.
Darbalaukio inovacijos (GNOME)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]grupė tapo Novell dalimi ir patobulino GNOME, pvz., programomis „F-Spot“, „Novell Evolution“ ir „Banshee“. Gnome darbalaukis dabar naudoja slab vietoj klasikinio dvigubo skydelio gnome meniu juostose.
Laidos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Versijų istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]openSUSE projektas naują versiją išleidžia maždaug kas aštuonis mėnesius. Kiekviena laida teikia kritinius atnaujinimus dvejiems artimiausiems metams. Nuo 11.2 versijos, kritiniai atnaujinimai bus teikiami, kol nepraeis du mėnesiai po dar dviejų laidų pasirodymo, taigi pagal dabartinį versijų leidimo dažnumą, atnaujinimai bus teikiami maždaug 18 mėnesių.[5]
Spalva | Reikšmė |
---|---|
Raudona | Sena laida; nebepalaikoma |
Geltona | Sena laida; vis dar palaikoma |
Žalia | Dabartinė laida |
Mėlyna | Būsima laidos |
Projekto Pavadinimas | Versija | Išleidimo data | Branduolio versija |
---|---|---|---|
S.u.S.E. Linux
(Slackware based) |
3/94 | 1994-03-?? | ?.?.? |
7/94 | 1994-07-?? | ?.?.? | |
11/94 | 1994-11-?? | ?.?.? | |
4/95 | 1995-04-?? | 1.2.9 | |
8/95 | 1995-08-?? | ?.?.? | |
11/95 | 1995-11-?? | ?.?.? | |
S.u.S.E. Linux | 4.2 | 1996-05-?? | ?.?.? |
4.3 | 1996-09-?? | ?.?.? | |
4.4 | 1997-05-?? | ?.?.? | |
5.0 | 1997-07-?? | 2.0.30 | |
5.1 | 1997-10-?? | 2.0.32 | |
5.2 | 1998-03-23 | 2.0.33 | |
5.3 | 1998-09-10 | 2.0.35 | |
SuSE Linux | 6.0 | 1998-12-21 | 2.0.36 |
6.1 | 1999-04-07 | 2.2.6 | |
6.2 | 1999-08-12 | 2.2.10 | |
6.3 | 1999-11-25 | 2.2.13 | |
6.4 | 2000-03-09 | 2.2.14 | |
7.0 | 2000-09-27 | 2.2.16 | |
7.1 | 2001-01-24 | 2.2.18 | |
7.2 | 2001-06-15 | 2.4.4 | |
7.3 | 2001-10-13 | 2.4.9 | |
8.0 | 2002-04-22 | 2.4.18 | |
8.1 | 2002-09-30 | 2.4.19 | |
8.2 | 2003-04-07 | 2.4.20 | |
SUSE Linux | 9.0 | 2003-10-15 | 2.4.21 |
9.1 | 2004-04-23 | 2.6.4 | |
9.2 | 2004-10-25 | 2.6.8 | |
9.3 | 2005-04-16 | 2.6.11 | |
10.0 | 2005-10-06 | 2.6.13 | |
10.1 | 2006-05-11 | 2.6.16 | |
10.1 remastered[6] | 2006-10-13 | 2.6.16 | |
openSUSE | 10.2 | 2006-12-07 | 2.6.18 |
10.3 | 2007-10-04 | 2.6.22 | |
11.0 | 2008-06-19 | 2.6.25 | |
11.1 | 2008-12-18 | 2.6.27 | |
11.2 | 2009-11-12 | 2.6.31 | |
11.3 | 2010-07-15 | 2.6.34 | |
11.4 | 2011-03-10 [7] | 2.6.37 | |
12.1 | 2011-11-16[8] | 3.1.0 | |
12.2 | 2012-09-05[9] | 3.4 | |
12.3 | 2013-03-13[10] | 3.7 | |
13.1 | 2013-11-19[11] | 3.11.6 | |
13.2 | 2014-11-04[12] | 3.16.6 | |
Leap 42.1 | 2015-11-04[13] | 4.1.12 | |
Leap 42.2 | 2016-11-16 | 4.4 | |
Leap 42.3 | 2017-07-26 | 4.4 | |
Leap 15.0 | 2018-05-25 | 4.12 | |
Leap 15.1 | 2019-05-22 | 4.12 | |
Leap 15.2 | 2020-05 | ? |
Unable to compile EasyTimeline input:
Timeline generation failed: 1 error found
Line 26: at:06/11/2024 color:today width:0.1
- LineData attribute 'at' invalid.
Date '06/11/2024' not within range as specified by command Period.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
openSUSE 11.3,
KDE SC 4.4 -
openSUSE 11.3,
GNOME 2.30 -
openSUSE 11.2, KDE 4.3
-
openSUSE 11.0, KDE 4.0
-
openSUSE 11.0, KDE 3.5
-
openSUSE 11.0, GNOME
-
openSUSE 10.3, GNOME.
-
openSUSE 10.3, KDE 3.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Leap 15.5 Release Matures, Sets Up Technological Transition“. opensuse.org (anglų). 2023-06-07. Nuoroda tikrinta 2023-11-27.
- ↑ [https://web.archive.org/web/20081007031554/http://en.opensuse.org/Project_overview Archyvuota kopija 2008-10-07 iš Wayback Machine projekto. Project Overview
- ↑ openSUSE lokalizavimo statistika Archyvuota kopija 2009-12-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [https://web.archive.org/web/20170701193443/http://lists.opensuse.org/opensuse-announce/2007-01/msg00002.html Archyvuota kopija 2017-07-01 iš Wayback Machine projekto. [opensuse-announce] Complete openSUSE Build Service under GPL available]
- ↑ Michael Loeffler (August 14, 2009). „Change in maintenance for openSUSE 11.2 and future versions Archyvuota kopija 2009-08-17 iš Wayback Machine projekto.“. opensuse-announce mailing list. Nuoroda tikrinta 2009-11-10
- ↑ [1]
- ↑ Bryen Yunashko (July 15, 2010). „openSUSE 11.3 is here!“. opensuse-announce mailing list. Nuoroda tikrinta 2010-07-15.
- ↑ Portal 12.1: openSUSE 12.1 will be released in 27 days on Wednesday, the 16th of November 2011
- ↑ Portal 12.2: openSUSE 12.2 has been released on Wednesday September 5th 2012
- ↑ Portal 12.3: openSUSE 12.3 has been released on Wednesday, March 13, 2013
- ↑ openSUSE 13.1: Ready For Action!
- ↑ openSUSE 13.2: green light to freedom!
- ↑ „openSUSE Leap“ – šiuolaikiškumo ir patikimumo dermė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietukas – Lietuvai pritaikyta openSUSE sistema su KDE darbalaukio aplinka Archyvuota kopija 2015-01-01 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuviška openSUSE pagalbos svetainė
- Neoficialus lietuviškas openSUSE gidas pradedantiesiems
Linux platinamieji paketai | |
Ubuntu | Baltix | openSUSE | gOS | Linux Mint | Mandriva | Fedora | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux platinamųjų paketų sąrašas |