Orenburgas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Orenburgas rus. Оренбург | |
---|---|
Orenburgo panorama 2018 m. | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Orenburgo sritis |
Gyventojų | 572 819 |
Plotas | 259 km² |
Tankumas | 2 212 žm./km² |
Orenburgas (rus. Оренбург) – miestas Rusijoje, Orenburgo srities, priklausančios Pavolgio federalinei apygardai, centras. 2005 m. pagal gyventojų skaičių buvo 28-tasis Rusijos miestas. 2021 m. duomenimis, pagal gyventojų skaičių 78-as Europos žemyno miestas.
Orenburgas Rusijoje garsėja vadinamosiomis Orenburgo pūkinėmis skaromis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1734 m. prie Orės žiočių (vok. Oren Burg – „Orės pilis“; dabar šioje vietoje yra Orskas), vėliau perkeltas už 300 km į šiaurės vakarus ir dabartinėje vietoje įkurtas 1743 m. balandžio 30 d. 1744 m. Orenburgas tapo Orenburgo gubernijos centru. Nuo 1773 m. spalio 5 d. iki 1774 m. kovo 23 d. Orenburgą buvo apgulę Jemeljano Pugačiovo sukilėliai.
1920 m. Orenburgas tapo pirmąja Kazachijos (kuri tada vadinosi Kirgizijos ATSR) sostine. Netrukus, 1925 m. Kazachstano sostinė buvo perkelta į Kzyl-Ordos miestą (dabar Kyzylorda), o Orenburgas įjungtas į Rusijos TFSR sudėtį. 1934 m. gruodį Orenburgas tapo Orenburgo srities centru. 1938–1957 m. miesto pavadinimas buvo Čkalovas (rus. Чкалов), taip pavadintas garsaus tarybinio lakūno bandytojo Valerijaus Čkalovo garbei.
Administracinis suskirstymas ir geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orenburgas padalintas į dvi administracines apygardas, kurių kiekviena apima du miesto rajonus:
- Šiaurinė apygarda (rus. Северный округ, Severnyj okrug):
- Pietinė apygarda (rus. Южный округ, Južnyj okrug):
Miestas yra 1468 km nuo Maskvos, abipus Uralo upės, netoli Sakmaros upės įtekėjimo.
Klimatas: Vidutinė metinė temperatūra – +4,7 °C Vidutinis vėjo greitis – 4,3 m/s Vidutinis oro drėgnis – 68 %
Gyventojų skaičius
- 1926 m. – 123 tūkst.
- 1939 m. – 172 tūkst.
- 1959 m. – 267 tūkst.
- 1974 m. – 400 tūkst.
- 2005 m. – 539 tūkst.
- 2007 m. – 546 tūkst.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Orenburgo futbolo klubas
- „Gazovik“ futbolo stadionas.
Aukštosios mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Orenburgo valstybinis universitetas
- Orenburgo valstybinis pedagoginis universitetas
- Orenburgo valstybinis agrarinis universitetas
- Orenburgo valstybinė medicinos akademija
- Maskvos valstybinės juridinės akademijos Orenburgo institutas
- Orenburgo valstybinis vadybos institutas
Teatrai ir filharmonija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Orenburgo valstybinis srities lėlių teatras – įkurtas 1935 m.
- Orenburgo valstybinis srities muzikinės komedijos teatras – įkurtas 1935 m.
- Orenburgo Mirchaidaro Faizi vardo valstybinis totorių dramos teatras – įkurtas 1905 m.
- Orenburgo M. Gorkio vardo srities dramos teatras – įkurtas 1869 m.
Orenburge veikia ir filharmonija.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orenburge vyrauja dujų gavybos ir perdirbimo, mašinų gamybos, metalo apdirbimo pramonės. Išvystyta ir chemijos, maisto, lengvoji pramonė.
Įmonės:
- Orenburgo dujų perdirbimo gamykla
- Orenburgo helio gamykla
- Orenburgo lokomotyvų remonto gamykla
- Mažo slėgio polimerinių vamzdžių gamykla
- Sausų statybinių mišinių gamykla
- gamybinis suvienijimas „Strela“
- fabrikas „Orenšal“ (Orenburgo pūkinių skarelių, šalių ir kitų gaminių gamyba)
- Orenburgenergo
- Invertor
- Gidropress
Susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orenburgas – stambus geležinkelio mazgas, iš kurio šakojasi linijos į Samarą, Orską, Aktiubinską. Orenburgo mazgo geležinkelio stotys yra Pietų Uralo geležinkelio dalis.
Uralo upės pakrantėje nuo 1953 m. veikia Orenburgo vaikų geležinkelis.
Orenburge yra du aerodromai:
- karinis aerodromas Pietinis Orenburgas (rus. Оренбург-Южный, Orenburg-Južnyj)
- civilinis aerouostas Centrinis (rus. Центральный, Centralnyj). Aerouoste bazuojasi aviakompanija „Orenburgo avialinijos“ (rus. Оренбургские авиалинии, Orenburgskyje avialiniji)
Miesto transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mieste veikia:
- 24 autobusų maršrutai (380 km ilgio)
- 4 troleibusų maršrutai. Dar 7 maršrutai bus vėl atidaryti.
- maršrutinių taksi tinklas
- lynų kelias, keliantis per Uralo upę („iš Europos į Aziją“)
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]