Red Hat
 | |
| Forma | Dukterinė įmonė |
|---|---|
| Pramonė | Programinė įranga |
| Įkurta | 1993 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Bob Young Marc Ewing |
| Centrinė būstinė | Rolis, Šiaurės Karolina, JAV |
| Svarbiausi darbuotojai | Paul Cormier (prezidentas ir gen. dir.)[1] |
| Holdingas | IBM |
| Tinklalapis | redhat.com |
Red Hat – viena didžiausių kompanijų, kuriančių laisvąją atvirojo kodo programinę įrangą. Būstinė įsikūrusi Rolyje, Šiaurės Karolinoje, JAV.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompaniją 1993 m. įkūrė Marc Ewing.[2]
1999 m. „Red Hat“ tapo akcine bendrove. 1999 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio NASDAQ biržos pirminio viešojo siūlymo metu už 6 mln. akcijų buvo prašoma po 14 JAV dol. už vnt.;[3][4] per pirmąsias valandas nuo viešojo siūlymo paskelbimo kaina šoktelėjo beveik trigubai, nepaisant to, kad kompanija pranešė patyrusi nuostolius.[5]
2018 m. spalio 28 d. „IBM“ pranešė ketinanti įsigyti „Red Hat“ už 34 milijardus dolerių.[6][7][8] Sandoris buvo užbaigtas 2019 m. liepos 9 d.[9] 2019 m. „Red Hat“ pajamos trečią ketvirtį padidėjo 19 % (paskutinį ketvirtį, kai „Red Hat“ dar buvo nepriklausoma bendrovė, pajamų augimas siekė 14,8 %).[10]
Verslo modelis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Red Hat kuriamos programos (pirmiausia įvairios Linux versijos) platinamos atvirojo kodo licencijos sąlygomis, tačiau Red Hat yra komercinė (pelno siekianti) organizacija. Red Hat užsidirba iš mokymo, specialistų sertifikavimo ir nuotolinio programinės įrangos atnaujinimo.
Red Hat turi mokamą „stabilią“ (galutiniam vartotojui skirtą) Linux versiją (Red Hat Linux) ir nemokamą „eksperimentinį“ (su naujausia sukurta įranga) variantą (Fedora Linux).
Red Hat Linux versijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Linux platinamuosius paketus Red Hat leidžia nuo 1994 m.[11]
Stabili versija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Firma ima mokestį už fizinį kopijos perdavimą (arba atsisiuntimą iš jų serverio) ir vėliau vykstantį automatinį operacinės sistemos atnaujinimą. Eilinis vartotojas paprastai atsisiunčia tik sukompiliuotą atnaujinimų kodą, tačiau programuotojas panorėjęs gali bet kada atsisiųsti ir visus išeities kodus. Firmos serveris gali teikti administratoriui (jei šis pageidauja) papildomas paslaugas jo instaliuotų sistemų valdyme: vesti apskaitą apie jose įkeltus atnaujinimus, nuotoliniu būdu valdyti sistemą ir taip toliau.
Kursai ir sertifikavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Red Hat sudaro galimybes studijuoti Linux, laikyti egzaminus bei gauti oficialų patvirtinimą, jog dokumento pateikėjas šią operacinę sistemą išmano. Ši veikla, būdama mokama, yra svarbi firmos pajamų dalis.
Red Hat Prekinio ženklo panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Red Hat programinę įrangą galima kaip norint keisti, platinti bei panorėjus prekiauti jos kopijomis (to reikalauja GPL). Tačiau neoriginalios kopijos gali būti platinamos tik prieš tai pašalinus Red Hat prekinius ženklus (įskaitant šiame straipsnyje parodytą logotipą). Taigi negana turėti diskų kopijavimo įrenginį; reikalingi specialistai, kurie pakeistų (tiesiog nutrynus sistema nebeveikia) visus REDHAT-LOGOS ir ANACONDA-IMAGES pažymėtus paveiksliukus. Taip kompanija apsisaugo nuo pernelyg masiško savo sukurtos įrangos kopijavimo.
Esama teigiančių, jog šie apribojimai prieštarauja GPL, nes programinėje įrangoje tiesiogiai naudojami prekiniai ženklai gali būti laikomi atviro kodo dalimi [12][13].
Keletas kitų Linux platinančių grupių savo įrangą sukūrė iš Red Hat Linux (pakeitę pavadinimą).
Programinės įrangos patentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Red Hat priklauso Amerikos patentas (US6,754,891[neveikianti nuoroda]), EU patentas (EP1312195[neveikianti nuoroda] [1][neveikianti nuoroda]), keletas paraiškų Amerikoje (US2004143687[neveikianti nuoroda], US2004153483[neveikianti nuoroda], US2004143776[neveikianti nuoroda], US2004158717[neveikianti nuoroda], US2005021637[neveikianti nuoroda], US2005071371[neveikianti nuoroda]).
Savo tinklalapyje Red Hat yra pažadėjusi[14] niekada nekelti šiais patentais paremtų pretenzijų laisvajai programinei įrangai, platinamai pagal bet kurią iš pačios Red Hat naudojamų atviro kodo licenzijų.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Paul Cormier - Red Hat“. Suarchyvuotas originalas 2020-04-06. Nuoroda tikrinta 2020-04-06.
- ↑ Atlantic (2007-06-13), Encyclopedia Of Information Technology, Atlantic Publishers & Dist, p. 594, ISBN 978-81-269-0752-6
- ↑ „When was Red Hat’s initial public offering (IPO)?“ (anglų). investors.redhat.com. Nuoroda tikrinta 2018-10-30.
- ↑ „RED HAT INC (RHAT) IPO“ (anglų). NASDAQ.com. Nuoroda tikrinta 2018-10-30.
- ↑ Larry Barrett (1999-08-11). „Top Red Hat IPO sees share price triple“ (anglų). ZDNet. Nuoroda tikrinta 2018-10-30.
- ↑ Wattles, Jackie. „IBM to acquire cloud computing firm Red Hat for $34 billion“. CNN.
- ↑ „IBM to acquire software company Red Hat for $34 billion“. Reuters.
- ↑ „IBM to Acquire Linux Distributor Red Hat for $33.4 Billion“. www.bloomberg.com. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.
- ↑ „IBM Closes Landmark Acquisition of Red Hat for $34 Billion; Defines Open, Hybrid Cloud Future“. www.redhat.com (anglų).
- ↑ „IBM pajamos mažėjo penktą ketvirtį iš eilės“ Archyvuota kopija 2021-07-22 iš Wayback Machine projekto.. Vz.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.
- ↑ Gary B. Shelly; Thomas J. Cashman & Misty E. Vermaat (2006), Discovering Computers 2007: A Gateway to Information, Thomson Course Technology, p. 431, ISBN 978-1-4188-4368-7
- ↑ http://www.newsforge.com/article.pl?sid=01/12/10/2014239&mode=thread Archyvuota kopija 2003-06-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.linuxworld.com.au/index.php/id;94841813;fp;512;fpid;1548950551
- ↑ http://www.RedHat.com/legal/patent_policy.html