Čagoso salynas
Čagoso salynas (angl. Chagos Archipelago) – atolų ir seklumų grupė Indijos vandenyne, 500 km į pietus nuo Maldyvų, pusiaukelėje tarp Rytų Afrikos krantų ir Javos salos. Priklauso Britų Indijos vandenyno teritorijai.[1]
Čagoso salyno sausumos plotas 63,17 km², o kartu su seklumomis ir atolų lagūnomis ~15 000 km². Čagoso salyną sudaro 7 atolai: Diego Garsija, Peros Banjosas, Salomono atolas, Egmonto atolas ir kt., taip pat didžiausia pasaulyje Didžiąja Čagoso banka su ja supančia atolų ir rifų sistema. Iš viso yra apie 60 atskirų salelių.
Apie Čagoso salas senovėje žinojo maldyviečių jūrininkai. XVI a. salyną pasiekė Vasko da Gamos vadovaujama portugalų ekspedicija. Vėliau salyną užėmė prancūzai, o nuo 1814 m. – britai. 1971 m. Diego Garsijoje įkurta JAV karinė bazė.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Salynas nuolatinių gyventojų neturi, jame gyvena tik britų ir amerikiečių kariškiai (apie 3 tūkst. žmonių).
Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio salose gyveno čagosiečiai, bet D. Britanijos valdžios buvo iškraustyti sumokėjus minimalią kompensaciją. Diego Garsijos sala tapo britų ir amerikiečių karine baze. Ištremti čagosiečiai bylinėjasi su D. Britanijos valdžia dėl grįžimo į savo tėvynę.
1968 m. Mauricijus, o 1976 m. Seišelių salos gavo nepriklausomybę, tačiau D. Britanija pasiliko Čagoso salas kaip savo teritoriją. Mauricijus reiškia pretenzijas į Čagosą kaip savo teritoriją. 2022 m. lapkričio 3 d. Jungtinė Karalystė ir Mauricijus pradėjo derybas dėl salų teritorinio perdavimo Mauricijaus valstybei.[2] 2024 m. spalį Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Čagoso salas perduos Mauricijui.[3]