AKTH

Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH) – pasmegeninės liaukos tolimosios (distalinės) dalies (adenohipofizės) kortikotropinių ląstelių gaminamas hormonas. Šios ląstelės pirmiausia pagamina propriomelanokortikotropiną (PoMKT), kuris skyla į AKTH, lipotropinus, MSH (melanocitus stimuliuojantis hormonas), endorfinus.

Per parą žmogaus organizme yra išskiriama 5-25 mg AKTH, o stipraus streso metu – 10 ar 20 kartų daugiau.

AKTH funkcijos:

• Skatina antinksčių žievės ląstelių augimą ir brendimą;
• Skatina antinksčių žievės hormonų, ypač gliukokortikoidų (kortizolio, kortikosterono), taip pat mineralkortikoido aldosterono sintezę ir sekreciją;
• Veikia odos pigmentaciją;
• Dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitoje. AKTH suaktyvina riebalų sunaudojimą organizme (dėl to sumažėja jų atsargos kepenyse): AKTH jungiasi su antinksčių žievės ląstelių membranose esančiais receptoriais (mažo ir didelio tankio lipoproteinais), riebalai pinocitozės būdu patenka į ląstelės vidų, juos veikia lizosomų fermentai, cholesterolio esteriai skyla į cholesterolį ir riebalų rūgštis. Cholesterolis panaudojamas gliukokortikoidų sintezei, steroidinių hormonų sintezei, antinksčių žievės ląstelių augimui, brendimui.

AKTH sekreciją skatina:

• Liberinai (skatina PoMKT susidarymą);
• Stresas;
• Sumažėjęs kraujo kiekis;
• Skausmas (veikia pasmegeninę liauką).

AKTH sekreciją slopina:

• Gliukokortikoidai, nes jie slopina liberinų sintezę.

Beta – lipotropinas, susidaręs skilus propriomelanokortikotropinui:

• Aktyvina riebalinio audinio lipazę – skatina riebalų skilimą;
• Skyla į 3 fragmentus: gama – lipoproteiną, beta – melanotropiną ir beta – endorfiną (jo poveikis panašus į morfino poveikį);
• Jį gamintis skatina stresas, skausmas --> jis sukelia natūralų nuskausminimą.