airBaltic
| ||||
Įkurta | 1995 m. rugpjūčio 28 d. | |||
---|---|---|---|---|
Pagrindinis oro uostas | Rygos oro uostas | |||
Antriniai oro uostai | Vilniaus oro uostas Talino oro uostas | |||
Dažno keleivio programa | PINS[1] | |||
Aljansas | nepriklauso | |||
Lėktuvų skaičius | 29 | |||
Maršrutai | 70 | |||
Priklauso | Latvijos vyriausybė | |||
Būstinė | Ryga | |||
Vadovybė | Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2] | |||
Tinklalapis | www.airbaltic.lt |
„airBaltic“ (AS „Air Baltic Corporation“) – nacionalinės Latvijos oro linijos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1995 m. rugpjūčio 28 d. įkurta sudarius sutartį tarp Latvijos vyriausybės ir SAS. 29% priklausė SAS, 51% – Latvijos vyriausybei.[3] 1995 m. spalio 1 d. pradėti skrydžiai pirmuoju lėktuvu „Saab 340“.[4]
1996 m. įsigijo pirmąjį „AVRO RJ70“, tapo SAS dažno keleivio programos partneriu. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys. 1998 m. nusipirko pirmąjį lėktuvą „Fokker 50“. 1999 m. UAB, visi lėktuvai „Saab 340“ pakeisti į „Bombardier Q400". 2001 m. SAS išpirko kitų investuotojų akcijas. Latvijos vyriausybei priklausė 52,6%, SAS – 47,2%.[3]
2003 m. nusipirko pirmą „Boeing 737-500“. 2004 m. birželio 1 d. pradėjo skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ tapo „airBaltic“. Kėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.
2008 m. patyrė ~40 mln. eurų nuostolių. 2009 m. sausį bendrovės vadovybė nusipirko SAS akcijas, partnerystę su SAS nutraukė.[5] 2009 m. birželį paprašė Latvijos vyriausybės subsidijos.
2016 m. privatiems investuotojams parduota 20% akcijų.[6] Bendrovė nusipirko 20 naujų naujų Airbus A220-300. 2016 m. lapkričio 29 d. į Rygą atskrido pirmas. Juos bendrovė nusipirko už 1,28 mlrd. eurų.[7] 2018 m. bendrovė paskelbė už 2,5 mlrd. eurų perkanti 30 naujų Airbus A220-300. Suma padidėtų iki ~5 mlrd. eurų, jei būtų išpildytas ir papildomų 30 lėktuvų užsakymas. Iki 2024 m. įvykdžius šį užsakymą, bendrovė skelbia skraidyti tik tokiais lėktuvais.[8][9]
2020 m. balandį patvirtino verslo planą Destination 2025 CLEAN. Jame skiriama dėmesio pandemijai, pristatomas vien iš Airbus A220-300 sudarytas orlaivių parkas.
Kryptys ir partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš Rygos skraido >70 krypčių (Europa, Skandinavija, NVS, Vidurinieji Rytai). Dar vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.
Atvirojo kodo sutartys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turi atvirojo kodo sutartį su šiomis aviakompanijomis:[10]
- Aegean Airlines
- Aeroflot
- Air France
- Air Serbia
- Alitalia
- Austrian Airlines
- Air Malta
- Azerbaijan Airlines
- Belavia
- British Airways
- Brussels Airlines
- Czech Airlines
- Etihad Airways
- Georgian Airways
- Iberia
- Icelandair
- KLM Royal Dutch Airlines
- LOT Polish Airlines
- Lufthansa
- Scandinavian Airlines
- TAP Portugal
- TAROM
- Ukraine International Airlines
- Uzbekistan Airways
Lėktuvų parkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orlaivio modelis | Naudojami | Užsakyti | Papildomai | Vietų | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
Airbus A220-300 | 29 | 21 | 145 | airBaltic – pirmasis klientas. Anksčiau vadinti Bombardier CS300. | |
Viso | 29 | 21 |
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Airbus A220-300
-
Airbus A220 vidus
-
Boeing 757-200
-
Boeing 737-300
-
Boeing 737-500
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ PINS lojalumo programa
- ↑ airBaltic vadovybė
- ↑ 3,0 3,1 „Bendrovės istorija“. www.airbaltic.com. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „airBaltic zīmola vēsture: no Saab 340 līdz Airbus“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „„airBaltic“ planuoja išpirkti savo akcijas iš SAS“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „Parduota 20 % „airBaltic“ akcijų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Pirmo jauno Bombardier CS300 lidmašīnu airBaltic saņems 1.decembrī“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „„AirBaltic“ paskelbė apie savo istorijoje didžiausią užsakymą“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „airBaltic iegādāsies vēl 60 CS300 lidmašīnas“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
- ↑ „Profile on airBaltic“. CAPA. Centre for Aviation. Suarchyvuota iš originalo 2016-10-31. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
- ↑ Lėktuvų parkas