Albert Speer

Albertas Špėras vok. Albert Speer
A. Špėras
Gimė	1905 m. kovo 19 d. Manheime
Mirė	1981 m. rugsėjo 1 d. (76 metai) Londone
Veikla	architektas, Trečiojo reicho valstybės veikėjas, Ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras (1942–1945 m.)
Vikiteka	Albert Speer

Albertas Špėras (vok. Albert Speer, 1905 m. kovo 19 d. Manheime – 1981 m. rugsėjo 1 d. Londone) – architektas, Trečiojo reicho valstybės veikėjas, Ginkluotės ir karinės pramonės reichsministras (1942–1945 m.).

Biografija

Gimė architekto šeimoje. 1927 m. baigė architektūros studijas Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Nuo 1931 m. dalyvavo VNSDP ir SA veikloje. 1933 m. J. Gebelso užsakymu parengė Propagandos ministerijos perstatymo projektą. Susipažinęs su Hitleriu, greit tapo jo artimiausios aplinkos žmogumi, vadovavo Reichskanceliarijos perstatymui, dalyvavo apipavidalinant VNSDP demonstracijas ir suvažiavimus. Po P. Trosto mirties tapo Hitlerio asmeniniu architektu.

1937 m. A. Špėras paskirtas Berlyno statybos generaliniu inspektoriumi, rengė miesto rekonstrukcijos generalinį planą (pagal Hitlerio planus Berlynas turėjo tapti „naujojo pasaulio sostine“ ir savo monumentaliu architektūros stiliumi).

1941 m. A. Špėras tapo Reichstago deputatu, užėmė daugybę kitų pareigų: buvo Centrinės plano komisijos narys, Vandens ir energetikos resursų generalinis inspektorius, Toto organizacijos direktorius, Nacionalsocialistų vairuotojų korpuso vadas, VNSDP technologinės valdybos vadovas.

A.Špėro projektuotų „Liaudies rūmų“ maketas

1942 m. vasario mėn. paskirtas Ginkluotės ir šaudmenų reichsministru, vadovavo reicho pramonės pertvarkymui karo tikslams. Pasiekdavo aukštų gamybos rodiklių, nežiūrint kitų reicho vadovų pasipriešinimo ir didžiulių nuostolių dėl priešo aviacijos bombardavimų.

Karo pabaigoje jis ignoravo Hitlerio reikalavimus sunaikinti Vokietijos pramonės įmones.

1945 m. gegužės 23 d. sąjungininkai A. Špėrą suėmė ir perdavė teisti Niurnbergo tribunolui. Proceso metu buvo vienintelis teisiamasis, pripažinęs savo kaltę, tačiau savo veiklą vadino „technologine ir ekonomine“, o ne politine.

1946 m. spalio 1 d. tribunolas pripažino A. Špėrą kaltu dėl karo nusikaltimų (pirmiausia dėl konclagerių kalinių darbo jėgos naudojimo) ir nuteisė kalėti 20 metų. Daug kartų pats, šeima ir politikai kreipėsi su malonės prašymais, tačiau dėl TSRS pozicijos kalėjo visą nustatytą laiką. Iš Špandau kalėjimo paleistas 1966 m. rugsėjo 30 d.

Išleido kelias atsiminimų knygas. Mirė 1981 m. rugsėjo 1 d. kelionės į Londoną metu.