Anne Teresa De Keersmaeker

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ana Teresa De Kersmaker (ol. Anne Teresa De Keersmaeker, g. 1960 m. Mechelene, užaugo Vemelyje) – šiuolaikinio šokio choreografė.

Biografija

Būdama vidurinėje mokykloje, De Kersmaker studijavo ne šokį, o muziką (fleitos specialybė). Šokiu susidomėjo tik paskutinėje mokyklos klasėje. Nuo 1978 m. iki 1980 m. De Kersmaker studijavo šokio mokykloje Mudra (Briuselis), kuri yra susieta su teatru La Monnaie bei Moriso Bežaro šokių trupe XX amžiaus baletas. Ji yra minėjusi, jog perkusionistas ir mokyklos Mudra muzikos mokytojas Fernand Schirren jai turėjo labai didelę įtaką. 1980 m. De Kersmaker pristatė pirmąjį savo darbą Asch. 1981 m. ji mokėsi Niujorko universiteto Tisch menų mokykloje. Grįžusi į Belgiją, 1982 m. De Kersmaker pristatė darbą Fase: four movements to the music of Steve Reich. Su šiuo darbu ji įgijo tarptautinį pripažinimą šiuolaikinio šokio scenoje.

Dėl Fase sėkmės De Kersmaker 1983 m. galėjo įkurti savo šokio trupę Rosas. Pirmoji Anos Teresos De Kersmaker choreografija naujajai šokio trupei pagal kompozitorių Thierry De Mey bei Peter Vermeersch muziką Rosas Danst Rosas atnešė tarptautinę sėkmę ir kompanijai. Devintajame dešimtemtyje šokio trupę rėmė Briuselio teatras Kaaitheater (direktorius Hugo De Greef). Bendradarbiaujant su šiuo teatru buvo sukurti šokio spektakliai Elena's Aria (1984 m.), Bartók/Aantekeningen (1986 m.), sceninis Heiner Müller's triptych Verkommenes Ufer/Medeamaterial Landschaft mit Argonauten pastatymas (1987 m.), Mikrokosmos-Monument Selbstporträt mit Reich und Riley (und Chopin ist auch dabei)/In zart fliessender Bewegung - Quatuor Nr.4 (1987 m.), Ottone, Ottone (1988 m.), Stella (1990 m.) bei Achterland (1990 m.).