Arshile Gorky

Aršilas Gorkis

Aršilas Gorkis 1936 metais
Gimė	1904 m. balandžio 15 d. Chorkomo km., Vano provincija, Osmanų imperija, dab. Turkija
Mirė	1948 m. birželio 21 d. (44 metai) Šermanas, Konektikutas, JAV

Veikla	tapytojas

Aršilas Gorkis (angl. Arshile Gorky, tikr. Vostanikas Adojanas, 1902–1948 m.) – XX a. armėnų kilmės JAV avangardinis tapytojas.

Biografija

Vostanikas Adojanas gimė 1904 m. balandžio 15 d. Chorkomo kaime Armėnijoje, Vano provincijoje, tuometinėje Osmanų imperijoje (dabar Turkija). Jis buvo trečiuoju iš keturių šeimos vaikų. Tėvas buvo prekybininku ir dailide, kuris 1908 m. pabėgo į JAV nuo prievartinio paėmimo į Osmanų imperijos armiją. Likusi šeima 1915 m. pasitraukė iš Osmanų imperijos į Rusijos imperijos Armėnijos dalį nuo etninių armėnų persekiojimo. Kurį laiką šeima keliavo su armėnų pabėgėliais, V. Adojano motina mirė Rusijoje. 1920 m. būsimasis dailininkas atvyko į JAV, kur Providense, Rodo saloje, gyveno jo tėvas. Apie 5 metus V. Adojanas užsiėmė įvairiais darbais, taip pat mokėsi dizaino mokyklose Providense ir Bostone.

1925 m. būsimasis dailininkas persikėlė į Niujorką ir pasikeitė vardą ir pavardę į Aršilo Gorkio. Vardas Aršilas pasirinktas pagal „Iliados“ herojaus Achilo vardą, o pavardė − pagal rusų rašytojo M. Gorkio pavardę, kuri irgi buvo pravardė. A. Gorkis mokėsi centrinėje Niujorko dailės mokykloje ir greit pats pradėjo instruktuoti kitus studentus piešimo iki 1931 m. Jo ankstyvoji kūryba labiausiai buvo paveikta P. Pikaso dailės, įtakos padarė Ž. Brako ir P. Sezano kūryba. Po 1930 m. A. Gorkis suartėjo su grupe avangardinių JAV dailininkų, tarp kurių – Stiuartas Deivisas, Vilemas de Kuningas ir Džonas Grehemas. 1930 m. jo kūriniai buvo įtraukti į parodą Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje. A. Gorkio pirmoji personalinė paroda įvyko 1931 m. Mellon galerijose Filadelfijoje. 1935 m. jis gavo užsakymą iš federalinės valdžios sieninei tapybai Niuarko oro uoste aviacijos tema. Šie kūriniai neišliko. 1935 m. A. Gorkis vedė Marny George, tačiau su ja gyveno trumpai.

1936 m. A. Gorkio stilius iš kubistinio konstruktyvizmo pasikeitė į labiau abstraktų figūrinį. Meniniuose sluoksniuse dailininkas pradėtas vertinti rimčiau nei P. Pikaso imitatorius. 1937 m. Vitni muziejus įsigijo jo paveikslą. 1938 m. įvyko A. Gorkio personalinė paroda Boyer galerijose Niujorke, 1941 m. jo kūriniai eksponuoti San Francisko dailės muziejuje. 1941 m. A. Gorkis vedė antrą kartą, Agnes Magruder. A. Gorkis susipažino su į Niujorką nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabėgusių menininkų siurrealistų grupe, tarp kurių – Andrė Bretonas, Robertas Mata. Susipažinimas su siurrealistų technikomis (automatizmas) giliai paveikė A. Gorkio vėlyvąjį stilių. 1945 m. įvyko A. Gorkio personalinė paroda Julian Levy galerijoje Niujorke.

1946 m. A. Gorkį ištiko nelaimės: sausį gaisro metu studijoje Šermano miestelyje (Konektikutas) sudegė apie 27 jo paveikslai, užrašų knygutės ir piešiniai, vasario mėnesį jam buvo atlikta operacija nuo vėžio, bei dailininkas pradėjo įtarinėti savo žmoną dėl ryšių su R. Mata. 1947 m. A. Gorkis su žmona persikėlė nuolatiniui gyvenimui į Šermaną. 1948 m. jis pateko į automobilio avariją, kurioje buvo sunkiai sužalotas: jam lūžo kaklas ir kurį laiką dailininkas negalėjo tapyti ranka. Jo santykiai su žmona taip suprastėjo, kad ji panoro skyrybų. A. Gorkis baigė gyvenimą savižudybe 1948 m. birželio 21 d. Šermano miestelyje, kur buvo palaidotas. Vėlyvaisiais gyvenimo metais A. Gorkis iškilo kaip vienas reikšmingiausių JAV avangardinių dailininkų, jo kūryba turėjo reikšmingą poveikį abstrakčiojo ekspresionizmo meno srovės susiformavimui. A. Gorkio tapybos kūriniuose galima įžvelgti prarasto gimtojo krašto prie Vano ežero atsiminimų motyvus: laukus, sodus, kaimo vaizdus.

Kūrinių galerijos

Vikiteka: Arshile Gorky – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 257–259
guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
Encyclopaedia Britannica