Bajekiai
Bayeke | |
---|---|
Gyventojų skaičius | apie 20 tūkst. |
Populiacija šalyse | Kongo Demokratinė Respublika |
Kalba (-os) | kisvahili, kisanga, |
Religijos | krikščionybė, afrikinės religijos |
Giminingos etninės grupės | njamveziai |
Bajekiai, jekiai (Bayeke), garaganziai – Vidurinės Afrikos tautelė, gyvenanti Kongo Demokratinės Respublikos pietinėje dalyje, daugiausia Bunkėjos mieste (Katangoje). Anksčiau jie kalbėjo kinjamvezi (kiyeke) kalba, kuri šiuo metu naudojama tik ritualuose. Kasdieniame gyvenime jie naudoja suahilių arba sangų kalbas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bajekiai kilo iš dabartinės Kenijos teritorijų, kur gyveno njamveziai. Vykdydami plačią prekybą tarp Rytų Afrikos pakrančių (Suahilių kranto) ir savanų valstybių, jie kūrė kolonijas didesnėse prekybinėse gyvenvietėse. Viena njamvezių kolonijų XIX a. buvo Bunkėjoje, sangų etninės grupės teritorijoje.
1856 m. njamvezių kilmės vergų pirklys Msiris perėmė sangų karalystės valdžią Bunkėjoje ir sukūrė Garanganzės karalystę, įgijusią hegemoniją visame Kazembės regione. Jo bendražygiai, atsikėlę į karalystę, ir sudarė dabartinių bajekių pirmtakus. 1891 m. nužudžius Msirį, bajekių karalystės teritorija buvo padalinta tarp Belgijos ir Britų imperijos. Bunkėjos bajekiai lingvistiškai asmimiliavosi su sangų dauguma, tačiau išlaikė savo tapatybę ir valdovų (tituluojamų Mwami Mwenda) dinastiją, kuri tęsiasi iki šiol.
Mvami Mwenda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Numeris | Vardas | Pastabos | Apytikriai valdymo metai |
1. | Ngelengwa Msiri | Mvamio titulas nuo 1880 m. | 1856 - 1891 |
II. | Mukunda Bantu | 1891–1910 | |
III. | Kalasa Mukanda-Bantu | 1910–1940 | |
IV. | Munongo Musamfya Ntanga | 1940–1956 | |
V. | Anmtonie Munongo Luhinda Shalo | 1956–1976 | |
VI. | Godefroid Munongo Shyombeka wa Shalo | 1976–1992 | |
VII. | Christian Munongo Msiri Mwemera | 1992–1997 | |
VIII. | Mwenda-Bantu Godefroid Munongo | 1997– |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Garanganzė
- Bajekių bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2019-07-18 iš Wayback Machine projekto.