Bebrų sala (JAV)

45°40′ š. pl. 85°32′ v. ilg. / 45.667°š. pl. 85.533°r. ilg. / 45.667; 85.533

Bebrų sala arba Biverio sala (angl. Beaver Island) – sala Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigane, Mičigano ežero šiauriniame gale, netoli Makinako sąsiaurių pradžios. Plotas – 145 km². Salos ilgis 21 km, plotis 3–11 km. Vakarinė ir pietinė salos pusės miškingos, paskelbtos Bebrų salos laukinės gamtos tyrimų zona.^[1] Yra keletas nedidelių ežerų. Aukštis iki 212 m.

2020 m. Bebrų saloje gyveno 616 žmonių. Administraciškai priklauso Šarlevojaus apygardai. Pagrindinė gyvenvietė – Sent Džeimsas (salos šiaurėje). Verčiamasi turizmu (populiari žūklė, medžioklė, plaukiojimas valtimis). Kelto linija į Šarlevojų.^[1]

Indėnai odžibviai salą vadino „bebryne“ (amikwag-endaad).^[2] Šį pavadinimą pritaikė salą pasiekę prancūzai (pavadino Île du Castor – 'bebrų sala'), kurie čia įsteigė gyvenvietę (gyvavo iki 1603 m.). 1847 m. saloje įsikūrė mormonų dvasinis vedlys Džeimsas Džesis Strangas, kuris kartu su pasekėjais čia bandė įkurti teokratinę karalystę. 1856 m. neapsikentę Strango tironiško valdymo, mormonai sukilo, ir bandė jį nužudyti. Strangui mirus, žlugo ir jo „Mormonų karalystė“. Vėliau Bebrų saloje įsikūrė airių žvejai, žvejoję žuvinguose aplinkiniuose vandenyse.^[1]

Švyturys
Airon Oro įlanka
Bebrų salos istorijos muziejus ir mormonų krautuvė

Šaltiniai

Vikiteka: Bebrų sala (JAV) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[brit-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Beaver Island. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.

[2] „Beaver Island and Michigan – Subject Cards J-P | Clarke Historical Library | Central Michigan University“

[1]

[2]