Bengalinis tigras
| Panthera tigris tigris |
|---|
 Bengalinis tigras (Panthera tigris tigris) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Panthera tigris tigris Linnaeus, 1758 |
 Paplitimas |
Bengalinis tigras (Panthera tigris tigris) – katinių šeimos plėšrūnas, tigro porūšis. Tai vienas pavojingiausių pasaulio plėšrūnų, gali sumedžioti dvigubai už save didesnį gyvūną.
Požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Patinų kūno ilgis nuo snukio iki uodegos galiuko siekia nuo 275 iki 295 cm (atskirais atvejais virš 300 cm), patelių ilgis siekia 240–265 cm. Sveria nuo 180 iki 272 kg, vidutinė masė 200–236 kg.
Bengalinis tigras pasižymi grakštumu, išskirtine jėga, raudonai auksine kailio spalva.
Įpročiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tigrai dažniausiai medžioja naktį. Jie akylai saugo savo teritorijos ribas ir pažymi jas šlapimu ,bei prakaito liaukų išskyromis. Kartais jie galanda savo nagus į medžio žievę. Tokie pėdsakai perspėja kitus tigrus, kad teritorija jau užimta. Sumedžiotą grobį tigrai paprastai tempia į krūmus, kur ir doroja. Grobio likučius slepia po lapais, kad vėliau grįžę galėtų paėsti.
Nepaisant jų dydžio, žolėje yra beveik nematomi ir sugeba prisėlinti prie aukos nepastebėti. Keleto metrų atstumu nuo aukos tigrai iššoka ir staigiu judesiu griebia auką. Puola iš užpakalio arba iš šono, mažesnes aukas užmuša sukandę kaklą – lauždami kaklo slankstelius. Didesniems gyvūnams perkanda gerklę.
Nors tigrai trumpus nuotolius gali bėgti labai dideliu greičiu, sveikiems greitiems gyvūnams, pvz., elniams, neretai pavyksta pasprukti. Dažniausiai tigrai medžioja stambesnius gyvūnus: laukinius jaučius, buivolus, šernus. Nevengia ir smulkių gyvūnų: varlių, pelių, paukščių. Neretai jų aukomis tampa jauni arba labai seni ir sergantys žvėrys, kuriuos lengva sugauti.
Gyvenamoji aplinka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra keletas tigrų porūšių (geografinių rasių), gyvenančių skirtingose Rytų ir Pietryčių Azijos srityse. Dabar bengalinis tigras dažniausiai sutinkamas Rytų Indijoje, miškingose Sundarbano pakrantėse ir Bangladeše. Tigro medžioklės plotai gana dideli. Vieno patino medžioklės teritorija apima apie 55 km², patelei medžioklei pakanka 45 km². Nors tigras – tipiškas miškų plėšrūnas, jis niekada nelaipioja medžiais. Tigrai labai mėgsta vandenį, maudynes ir puikiai plaukioja. Jie gali nesunkiai įveikti gana didelius atstumus, dažnai plaukia į salas, nutolusias nuo jūros kranto.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bengaliniai tigrai poruojasi visus metus. Patinas ieško patelės jos medžioklės plotuose ir praleidžia su ja apie 2–7 dienų. Patelė yra vaisinga 3-6 dienas. Apvaisinęs ją, patinas grįžta į savo teritoriją. Nėštumas trunka 102–108 dienas[1].
Nėštumo pabaigoje tigrė susiranda slėptuvę aukštoje žolėje, tankiuose krūmuose, uolų plyšyje ar oloje ir iškloja ją žole, lapais ir savo kailio šeriais. Paprastai atsiveda 2–4 jauniklius, labai retai – net šešis tigriukus.
Pirmąsias dešimt dienų jaunikliai būna visiškai akli, bet jų kūnelis jau būna padengtas švelniu dryžuotu kailiuku. Kol jaunikliai bejėgiai, motina nenueina toli nuo jų, medžioja tik mažoje savo teritorijos dalyje. Pirmus 2 mėnesius tigriukai minta tik motinos pienu, po to tigrė ima juos maitinti nedideliais grobio kąsneliais. Tokio amžiaus tigriukai ima lydėti motiną į medžioklę, o 5–6 mėnesių ima patys joje dalyvauti. Su motina gyvena 2, kartais 3 metus. Patinėliai savarankiškais tampa anksčiau už pateles. Jaunikliams atsiskyrus, motina vėl ima rujoti [2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
