Benzenas
| Benzenas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Benzenas | |
| Benzolas 1,3,5-cikloheksatrienas E210, E211 | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 71-43-2 |
| PubChem | 241 |
| ChemSpider | 236 |
| RTECS numeris | CY1400000 |
| InChI | 1/C6H6/c1-2-4-6-5-3-1/h1-6H |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C6H6 |
| Molinė masė | 78,11 g mol−1 |
| SMILES | c1ccccc1C1=CC=CC=C1 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | 5,5 °C, 279 K, 42 °F |
| Virimo t° | 80,1 °C, 353 K, 176 °F |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 0,652 cP (20 °C) |
| Tirpumas H2O | 0,8 g/L (25 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija |  Degus (F),Kancerogeninė: 1 kategorija (Carc. Cat (1)), Mutageninė: 1 kategorija (Mut. Cat. (1)),  Toksiška (T)
|
| NFPA 704 |
3
2
0
|
| Žybsnio t° | −11 °C |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R45, R46, R11, R36/38,R48/23/24/25, R65 |
| S-frazės | S53, S45 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | 0 D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | Toluenas, Borazinas |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Benzenas arba benzolas – organinis cheminis junginys, kurio formulė C6H6. Benzenas yra aromatinis angliavandenilis. Tai bespalvis degus skystis su saldžiu kvapu. Kancerogeninis. Chemijos pramonėje tai svarbus tirpiklis, naudojamas gaminant vaistus, plastiką, sintetinį kaučiuką bei dažus. Natūraliai aptinkamas neapdirbtoje naftoje, bet dažnai sintezuojamas iš kitų naftos komponentų. Benzeną, kaip tirpiklį, vis dažniau keičia panašias savybes turintis toluenas.
Benzeno formulę nustatė vokiečių fizikas F.A. Kekulė.[1]
Poveikis sveikatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Benzenas kartais pasitaiko maiste ir gėrimuose bandant juos konservuoti su natrio benzoatu. Jis dažnai pažymėtas konservanto kodu E210 ir E211 (angl. sodium benzoate). Šis junginys skyla rūgštingoje aplinkoje, pasitaikius vitaminui C, ar kitom rūgštingom medžiagom, ir sudaro benzeną. Neseniai mokslininkai pastebėjo, kad gaivinančiuose gėrimuose benzeno kiekis yra pavojingas – kai kuriais atvejais net siekia ir viršija kancerogeninius (vėžį sukeliančius) lygius[2].
Benzenas taip pat naudojamas kaip benzino priedas. Europos mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės kasdien įkvepia apie 220 μg benzeno įprastose atmosferos salygose. Motoristai, besipildantys benzino baką degalais, įkvėpia papildomus 32 μg kaskart[3].
Benzeno buvimas aplinkoje gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Įkvėpus didelę dozę benzeno garų, gali ištikti mirtis, nuo mažų dozių gali prasidėti mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys, padidėti širdies dažnis, netenkama sąmonės. Maisto, kuriame yra didelis kiekis benzeno, vartojimas gali sukelti vėmimą, pilvo dirginimą, galvos svaigimą, mieguistumą, gali padidėti širdies ritmas, prasidėti konvulsijos, ištikti mirtis.
Pagrindinis ilgalaikio buvimo benzeno turinčioje aplinkoje efektas – kaulų čiulpų pažeidimas, dėl kurio sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, dėl ko susergama anemija (mažakraujyste) ir leukemija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Piero Baglioni, Maria Angeles, Febrer Canals. Chemijos žinynas [iš vokiečių kalbos vertė Daina Rimšaitė]. Kaunas: Šviesa, 2003, 36 p. (Iliustruotas žinynas). ISBN 5-430-02793-6.
- ↑ Maisto Standartų Agencija, March 2006, "Benzeno Apžvalga Gaivininančiuose Gėrimuose Archyvuota kopija 2008-09-10 iš Wayback Machine projekto. (PDF).
- ↑ European Commission Joint Research Centre, HEXPOC Human Exposure Characterization of chemical substances; quantification of exposure routes[neveikianti nuoroda], pp36–59, 2005, EU 21501 EN.