Bifurkacija (matematika)
Bifurkacija (lot. bifurcus - dvišakas) – staigus kokybinis netiesinės dinaminės sistemos elgesio arba topologinių savybių pokytis, kintant kokiam nors tą sistemą aprašančiam parametrui. Kritinės to parametro vertės, kurioms esant tai atsitinka, yra vadinamos bifurkacijos taškais.
Bifurkacijos gali vykti tiek tolydžiose, tiek ir diskrečiose sistemose.
Bifurkacijos vaidina svarbų vaidmenį sinergetikoje, savaime besiorganizuojančiose sistemose. Perėjimas nuo sluoksninio (laminaraus) tekėjimo prie turbulentinio fizikoje taip pat yra susijęs su bifurkacijomis.
Pavadinimą „bifurkacija“ pirmą kartą įvedė Henris Puankarė 1885 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Henri Poincaré. "L'Équilibre d'une masse fluide animée d'un mouvement de rotation". Acta Mathematica, vol.7, pp. 259-380, Sept 1885.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Netiesinė dinamika Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- Bifurkacijos ir dvimačiai srautai Archyvuota kopija 2006-11-03 iš Wayback Machine projekto. Elmer G. Wiens
- Įvadas į bifurkacijų teoriją John David Crawford
|
Šis su matematika susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |