Biosfera

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Biosfera – žemės planetos sluoksnis, kuriame gyvena gyvieji organizmai; gyvųjų organizmų (įskaitant žmones) visuma.

Biosfera įsiterpia į keturias skirtingas aplinkas:

• Hidrosfera – Žemės planetos vandenys. Ją sudaro vandenynai, upės, ežerai, taip pat gruntinis vanduo ir atmosferoje esantis vanduo. Vandenynuose organizmai gyvena iki 11 km gylio, bet gausiausia gyvybės vandens paviršiuje.
• Pedosfera – Žemės rutulio sfera, apimanti paviršinį sluoksnį, kuriame vyksta dirvodaros procesai. Dirvožemis arba dirva yra paviršinis purusis, derlingasis, Žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos. Sausumos paviršiuje ir paviršiniame dirvožemio sluoksnyje mikroorganizmai gyvena iki 2-3 km gylio, o kai kurių graužikų urvai būna iki 5-6 m. Tačiau daugiausia gyvūnų būna ir jie aktyviausi iki 1 m gylio sluoksniuose.
• Litosfera – kietoji Žemės rutulio sfera. Jos storis maždaug 50-200 km.
• Žemės atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Jis saugo nuo kosminių spindulių. Atmosferoje gyvybės yra 10-15 km aukštyje, tai bakterijos, augalų sporos, paukščiai. 15-50 km aukštyje yra Ozono sluoksnis apsaugantis žemę nuo ultravioletinių spindulių.

Biosferos reikšmė

Yra paskaičiuota, kad be biosferos įtakos planetos biogeocheminiams ciklams, dabartinė Žemės atmosfera būtų panašios sudėties kaip Marso ar Veneros atmosferos: „abiotinės“ Žemės atmosferoje būtų apie 98 % anglies dioksido, 1,9 % azoto, 0,1 % argono ir labai nežymi deguonies koncentracija; vidutinė atmosferos temperatūra būtų 240–340 °C (dabartinė apie 13 °C) ir slėgis apie 60 kartų aukštesnis nei dabartinis atmosferos slėgis.