Biržuvėnų dvaras

55°53′39″š. pl. 22°27′31″r. ilg. / 55.8942°š. pl. 22.4585°r. ilg. / 55.8942; 22.4585

Biržuvėnų dvaras
Atstatyti Biržuvėnų dvaro rūmai
Vieta	Biržuvėnai
Įkurtas	XIV a.; XVIII–XX a. pr.
Rūmų stilius	Medinis
Bajorų giminės	Kenstartai, Vainos, Gorskiai
Parkas	Peizažinis, 1907 m.
Pastatų būklė	restauruojama

Biržuvėnų dvaro sodyba (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas 730) – dvaro sodyba Lietuvoje, rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose (Luokės seniūnija), abipus Virvyčios upės. Dvaro sodyboje vyksta renginiai, paminėjimai, poezijos skaitymai, parodos, santuokos ceremonijos.^[1]

Istorija

Nuo XIV a. minimas Biržuvėnų karališkasis dvaras, kuris vėliau tapo privačia valda. Jį valdė Žemaičių karuža Jonas Sebastijonas Kenstartas, Pajūrio seniūnas Aleksandras Vaina (po 1637 m.). 1670 m. iš Vladislovo Vainos dvarą įsigijo Tverų seniūnas Mikalojus Gorskis. Ši dvarininkų giminė XVIII–XX a. pradžioje pastatė dvaro sodybą su rūmais, oficinomis, pagalbiniais gyvenamaisiais (kumetynai) ir ūkiniais gamybiniais (arklidė, vežiminė, kalvė, vandens malūnas ir kt.) pastatais, užtvenkė Virvyčios upę, 1909 m. įkūrė kartono fabriką (veikė iki 1938 m.), pastatė lentpjūvę.

Pagal 1907 m. parengtą A. Zaleckio projektą buvo atnaujintas XVIII a. pabaigoje įkurtas peizažinis parkas.

1940 m. Tarybų Rusijai okupavus Lietuvą, dvaras nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo jame įkurtas tarybinis ūkis. Sovietmečiu dvare veikė ūkio administracija, gamybiniai ir ūkiniai padaliniai, pradinė mokykla, kultūros namai ir biblioteka.

1990 m. dvaro rūmų patalpose duris atvėrė etnografinis muziejus, kuriam pradžią davė bibliotekininkės Aldonos Simonavičiūtės sukaupti rinkiniai. 2004 m. viduryje muziejuje buvo apie 1500 eksponatų: etninės buities reikmenys, šventųjų paveikslai, maldaknygės, tautodailininkų darbai, senoji tekstilė, senoji ir šiuolaikinė keramika, fotografijos ir pan.^[2]

2004 m. pabaigoje dvaro rūmai sudegė. Gaisras sunaikino valgomajame buvusias XVIII a. glazūruotas krosnis ir židinį su Gorskių „Nalenč“ ir Vainų „Tromby“ herbais. Po gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas XVI–XIX a. dvaro archyvas, albumai.

2005 m. vasarą iš Paryžiaus į Biržuvėnus atvyko vienintelė gyva paskutiniųjų dvaro savininkų Onos ir Tomo Gorskių jauniausioji dukra Janina Gorskytė (g. apie 1920 m.). Ji papasakojo apie dvare paslėptą lobį, kurio paieškas pradėjo pagal atsivežtą brolio nubraižytą schemą. Po 6 valandų paieškos lobis buvo rastas. Jį sudarė apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno. Grafaitė lobį padovanojo Žemaičių vyskupystės muziejui.

1995 m. dvaro sodyba įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 2000 m. – įregistruota kultūros vertybių registre, 2005 m. – pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2008 m. – paskelbta kultūros paminklu.^[3]

Šiuo metu dvaro sodyba restauruojama: atstatyti sudegę rūmai, altana, atstatoma oficina, arklidė ir vežiminė. Tarp restauravimui paruoštų medžiaga saugomos Gorskių plytinėje XIX a. degtos plytos. Kai kurių plytų vienoje pusėje yra įspaustos raidės „N. G. [Nalęcz Gorski]“, giminės herbas „Nalenč“, o po juo – gamybos data. Manoma, kad jos pagamintos Biržuvėnuose.

Architektūra

Dvaro sodybą sudaro dvaro rūmai, vadinami Ponų namu,^[4] oficina,^[5] arklidė,^[6] vežiminė,^[7] ledainė,^[8] inžinieriaus namas,^[9] kartono fabrikas,^[10] pirtis,^[11] obuolinė,^[12] kiaulidė,^[13] svirnas,^[14] tvartas,^[15] 2 daržinės,^[16] 4 kumetynai,^[17] kalvė,^[18] koplytstulpis,^[19] parkas^[20] su tvenkiniais, malūno tvenkinys, Gorskių šeimos senosios kapinės.^[21] Dvaro teritorijoje yra įrengtos I pasaulinio karo vokiečių kapinės, o prie Virvyčios stovi Skenduolių kryžius.

Sodyba suskaidyta į reprezentacinę, ūkinę, gamybinę ir gyvenamąją (kumetynų) zonas. Joje dominuoja mediniai, vienaukščiai, stačiakampio plano, Žemaičių krašto tradicinei XVIII–XIX a. architektūrai būdingi pastatai. Prie malūno tvenkinio stūkso mūriniai gamybiniai pastatai – buvęs vandens malūnas-kartono fabrikas su lentpjūve, šalia kurių stovi medinis inžinieriaus namas.

Reprezentacinėje dalyje stovi vėlyvojo baroko bruožų turintys rūmai, prie kurių užpakalinio fasado XIX a. pristatytas fligelis. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių tokio tipo pastatų.

Rūmus supa dvaro parkas, kurio masyvas išsidėstęs Virvyčios upės kilpoje. Centrinei jo daliai būdingi reguliaraus, o likusiam masyvui – peizažinio planavimo bruožai. Parteryje priešais rūmus stovi antikinio stiliaus skulptūra, o vakariniame pakraštyje – medinė altana. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastoji ieva. Iš introdukuotų želdinių auga europiniai maumedžiai, trakinis klevas, vakarinės tujos. Išsiskiria upės pakrantėje auganti ąžuolų grupė bei centrinėje parko dalyje esanti mažalapių liepų alėja, vedanti iki tvenkinio rūmų kryptimi.

Galerija

Dvaro rūmų galinis fasadas
Dvaro rūmų fligelis
Dvaro inžinieriaus namas

Šaltiniai

Nuorodos

Oficiali svetainė
Biržuvėnų dvaro sodyba – viena gražiausių ir unikaliausių Žemaitijoje | bernardinai.lt
Lietuvos dvarų duomenų bazė Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Biržuvėnų dvaras, Telšių r.
Biržuvėnų dvaras Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.

[1] Biržuvėnų dvaro sodyba. Birzuvenudvaras.lt (tikrinta 2022-09-19).

[2] Lietuvos muziejai: Biržuvėnų etnografijos muziejus^{[neveikianti nuoroda]}

[3] Kultūros vertybių registras: Biržuvėnų dvaro sodyba

[4] Kultūros vertybių registras: Ponų namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[5] Kultūros vertybių registras: Oficina, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[6] Kultūros vertybių registras: Arklidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[7] Kultūros vertybių registras: Vežiminė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[8] Kultūros vertybių registras: Ledainė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[9] Kultūros vertybių registras: Inžinieriaus namas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[10] Kultūros vertybių registras: Kartono fabrikas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[11] Kultūros vertybių registras: Pirtis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[12] Kultūros vertybių registras: Obuolinė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[13] Kultūros vertybių registras: Kiaulidė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[14] Kultūros vertybių registras: Svirnas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[15] Kultūros vertybių registras: Tvartas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[16] Kultūros vertybių registras: Daržinė I, Daržinė II, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[17] Kultūros vertybių registras: Kumetynas I, Kumetynas II, Kumetynas III, Kumetynas IV, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[18] Kultūros vertybių registras: Kalvė, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[19] Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[20] Kultūros vertybių registras: Parkas, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[21] Kultūros vertybių registras: Gorskių šeimos senosios kapinės, Telšių r. sav., Biržuvėnų k. (Luokės sen.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]