Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Bon Jovi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grupė Bon Jovi koncertuoja Montrealyje, 2007 m.
Biografija
KilmėNiu Džersis Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
ŽanraiHard Rock, Glam Metal[1], Heavy Metal[2]
Aktyvumo metai
1983 – dabar
Įrašų kompanijaIsland Records
Mercury Records
Svetainėwww.bonjovi.com
Nariai
Jon Bon Jovi
David Bryan
Tico Torres
Phil X
Hugh McDonald
Buvę nariai
Dave Sabo
Alec John Such
Richie Sambora

Bon Jovi – roko grupė iš Niudžersio, JAV, susikūrusi 1983 m. Šiuo metu ją sudaro keturi oficialūs nariai: vokalistas Jon Bon Jovi, gitaristas Richie Sambora, klavišininkas David Bryan ir būgnininkas Tico Torres. Grupės sudėtis per visą jos 27 metų istoriją keitėsi tik vieną kartą, kai 1994 m. bosistas Alec John Such neoficialiai buvo pakeistas kitu bosistu Hugh McDonald.[3]

Per visą savo veiklą grupė jau įrašė 13 studijinių ir vieną gyvo garso albumą, taip pat dvi geriausių dainų kompiliacijas. Pasaulyje parduota virš 120 mln. jų albumų kopijų.[4] Iki šiol Bon Jovi yra surengę daugiau negu 2600 koncertų 50-yje skirtingų šalių, kuriuose apsilankė iš viso 34 mln. žmonių.[5]

Grupę 1983 m. įkūrė vokalistas Jon Bon Jovi. Baigęs mokyklą, jis gavo sargo darbą garsioje Manhatano „Power Station Studios“ įrašų studijoje, kurios vienas bendrasavininkų buvo jo pusbrolis Tony Bongiovi. Šiose studijose Jon’as 1982 m. įrašė keletą bandomųjų savo dainų versijų ir išsiuntinėjo jas įrašų kompanijoms, tačiau atsako nesulaukė.

Po kiek laiko Jon nuvyko į vietinę Niujorko radijo stotį ir įkalbėjo jos vadybininką transliuoti jo dainą „Runaway“. Šis kūrinys sulaukė nemažo dėmesio, netrukus jį pradėjo groti ir seserinės radijo stotys ir Jon pavyko gauti kontraktą su „Mercury Records“.

1983 m. kovą Jon Bon Jovi ėmėsi kurti nuolatinę roko grupę. Pirmiausia prisijungti pakvietė klavišininką David Bryan, kuris dėl muzikavimo kuriamoje grupėje metė pradėtas medicinos studijas. Po to prie grupės prisijungė bosistas Alec John Such, būgnininkas Tico Torres bei patyręs gitaristas Richie Sambora, prieš tai grojęs žinomose vietinėse roko grupėse „Joe er“, „Message“, „Mercy“ ir kt.

Ankstyvieji metai (1982–1985 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1983 m. išleisto singlo „Runaway“ viršelis

Susikūrusi grupė grodavo klubuose, apšildydavo įvairių vietinių muzikantų koncertus bei netrukus pasivadino Bon Jovi. Kartu su savo vadybininko Doc McGhee pagalba, 1984 m. sausio 21 d. grupė išleido debiutinį studijinį albumą „Bon Jovi“. Į šį albumą įtrauktas ir pirmasis jų singlas „Runaway“.

Bon Jovi apšildė ZZ Top koncertą Niujorke (dar prieš tai, kai buvo išleistas grupės debiutinis albumas) taip pat Scorpions bei Kiss pasirodymus Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Netrukus grupė nusifilmavo populiariame JAV televizijos šou „American Bandstand“.

1985 m. Bon Jovi išleido antrąjį studijinį albumą „7800° Fahrenheit“. Nors šio albumo pardavimai nebuvo tokie aukšti, kokių tikėtasi, grupė leidosi į koncertinį turą. Nuo 1985 m. gegužės jie šešis mėnesius apšildinėjo amerikiečių roko grupės „Ratt“ koncertus Jungtinėse Valstijose. Šio turnė viduryje grupė sudalyvavo „Monster Of Rock“ muzikos festivalyje Jungtinėje Karalystėje, vokalistas Jon Bon Jovi tais pačiais metais atliko solinį pasirodymą labdaringame koncerte „Farm Aid“.

„Slippery When Wet“ (1986–1987 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. balandžio mėn. Bon Jovi išvyko į Vankuverį, įrašinėti trečiojo studijinio albumo.[6] Po šešių mėnesių darbo kuriant ir įrašinėjant naujas dainas, tų pačių metų rugpjūtį išleistas albumas „Slippery When Wet“, kurį prodiusavo Bruce Fairbairn. Pirmasis singlas – „You Give Love A Bad Name“ – tapo pirmuoju grupės įrašu, pasiekusiu JAV Billboard Hot 100 topo viršūnę. Tokio pat pasisekimo sulaukė ir antrasis singas „Livin' on a Prayer“, pirmojoje pozicijoje praleidęs net keturias savaites. Šiuos hitus grupė sukūrė padedama amerikiečių muzikanto Desmond’o Child’o, su kuriuo Jon Bon Jovi ir Richie Sambora bendradarbiavimas kuriant muziką tęsiasi iki šių dienų.

„Slippery When Wet“ priklauso ilgiausiai Jungtinių Valstijų Billboard 200 tope išsilaikiusio hard roko albumo rekordas. Viršūnėje jis praleido 8 savaites. 2009 m. šis albumas tapo vienu iš geriausiai parduotų pasaulyje, iš viso parduota 25 mln. jo kopijų, o vien Jungtinėse Valstijose – 12 mln., už tai albumas apdovanotas deimantiniu sertifikatu.

1987 m. Jon Bon Jovi ir Richie Sambora buvo pakviesti prodiusuoti dainininkės Cher albumą „Cher“. Jie padėjo sukurti dainą „We All Sleep Alone“, atliko pritariamąsias vokalo partijas. Platininiu tapusiame atlikėjos albume „Heart of Stone“ taip pat yra dainų, prodiusuotų Jon ir Richie.

„New Jersey“ (1988–1990 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiryžę įrodyti, kad didžiulė „Slippery When Wet“ sėkmė nebuvo tik laimingas atsitiktinumas, 1988 m. rugsėjį grupė išleido ketvirtąjį studijinį albumą, pavadintą „New Jersey“. Šis albumas sulaukė didelio pasisekimo, vien Jungtinėse Valstijose parduota virš 7 mln. jo kopijų, o Billboard 200 topo #1-oje vietoje jis praleido 4 savaites.

Net penki „New Jersey“ singlai savo laiku pateko į Billboard Hot 100 topo aukščiausiąjį dešimtuką. „Bad Medicine“ ir baladė „I’ll Be There for You“ pasiekė #1-ąją vietą, kiti trys singlai – „Born to Be My Baby“, „Lay Your Hands on Me“ ir „Living in Sin“ – užkopė į top dešimtuką bei tapo didžiuliais MTV hitais.

Albumui pristatyti 19891990 m. Bon Jovi surengė pasaulinį turą, kurio metu aplankė daugiau nei 22 pasaulio šalis bei atliko 323 pasirodymus. Pasibaigus turui, trukusiam 16 mėnesių, grupės nariai buvo išsekinti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl po paskutinio pasirodymo, vykusio Meksikoje, jie tiesiog išsiskirstė namo, neturėdami jokių aiškių planų ateičiai.

Soliniai albumai (1990–1992 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1990 m. pab. iki 1992 m. pr., Bon Jovi buvo sustabdę muzikinę veiklą, grupės nariai pasuko skirtingais keliais, kadangi, pasibaigus „New Jersey“ turui, nė vienas jų neparodė noro kurti naują albumą.

1990 m. Jon Bon Jovi išleido debiutinį solo albumą „Blaze of Glory“, kurio dainos panaudotos filmo „Young Guns II“ garso takeliui. Albumas sulaukė palankių kritikų vertinimų, titulinė daina „Blaze of Glory“ gavo Amerikos muzikos apdovanojimą už geriausią Pop/Rock singlą bei laimėjo auksinį gaublį, jai suteiktos Oskaro bei Grammy nominacijos.

Richie Sambora, padedamas David Bryan ir Tico Torres, 1991 m. taip pat išleido debiutinį solo albumą, pavadintą „Stranger in This Town“. Albumo daina „Mr. Bluesman“ įrašyta kartu su Eric Clapton.

Tuo metu David Bryan įrašė garso takelį siaubo filmui „The Netherworld“, tačiau netrukus po to, muzikantas paguldytas į ligoninę dėl Pietų Amerikos parazito sukeltos ligos. Alec John Such nukrito nuo savo motociklo bei susižeidė ranką, kuria groja bosine gitara. Dėl šio įvykio John’ui teko iš naujo mokytis groti savo muzikos instrumentu.

1991 m. spalį grupė susibūrė vienoje Karibų jūros saloje apsvarstyti planų ateičiai. Visų narių bendrai nuspręsta įrašyti studijinį albumą, todėl 1992 m. sausį Bon Jovi susirinko įrašų studijoje Vankuveryje, pradėti penktojo studijinio albumo įrašinėjimo darbų.

„Keep the Faith“ (1992–1993 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albumas „Keep the Faith“ išleistas 1992 m. lapkričio mėnesį. Kartu su juo kiek pasikeitė grupės muzikinis skambesys ir stilius. Pasaulyje jis parduotas 9 mln. tiražu, kartu išleisti ir 6 sėkmingi singlai. Šiam albumui pristatyti, Bon Jovi surengė koncertinį turą „Keep the Faith Tour“, kurio metu atliko 177 koncertus 38-iose skirtingose pasaulio šalyse.

„Cross Road“ ir „These Days“ (1994–1996 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. Bon Jovi įrašė dainą „Good Guys Don’t Always Wear White“, kuri įtraukta į kino filmo „The Cowboy Way“ garso takelį. Šią dainą grupė gyvai atliko MTV filmų apdovanojimuose, tačiau ji niekada nebuvo išleista kaip singlas. Tų pačių metų spalio mėnesį pasirodė kompiliacinis geriausių grupės dainų albumas „Cross Road“, kuriame taip pat buvo ir dvi naujos dainos – „Always“ ir „Someday I’ll Be Saturday Night“. Singlas „Always“ sulaukė didžiulės sėkmės ir populiarumo visame pasaulyje, Europos šalių topuose pasiekė #1-ąją vietą bei šešis mėnesius išsilaikė Billboard Hot 100 top dešimtuke Jungtinėse Valstijose. Pasaulyje parduota virš 3 mln. jo kopijų, ši daina iki pat dabar yra viena iš geriausiai žinomų Bon Jovi baladžių.

Tais pačiais metais grupę paliko bosistas Alec John Such, jį neoficialiai pakeitė Hugh McDonald. Sklido kalbos, kad Hugh prieš tai jau buvo įrašęs keletą boso partijų ankstesniuose grupės albumuose.

Šeštasis studijinis Bon Jovi albumas „These Days“ prekyboje pasirodė 1995 m. birželio mėnesį. Po to grupė laimėjo Brit Award apdovanojimą Geriausios Tarptautinės Grupės nominacijoje, o MTV Europos muzikos apdovanojimuose apdovanoti už Geriausią Roko Grupę.

Pasaulinis „These Days“ turas prasidėjo 1995 m. balandžio pabaigoje Indijoje ir tęsėsi kituose Azijos, Europos, Australijos bei Šiaurės Amerikos šalyse, grupė pirmą kartą atliko pasirodymus Pietų Afrikoje. Tų pačių metų birželį Vemblio stadione vykęs Bon Jovi koncertas nufilmuotas ir išleistas VHS (o vėliau ir DVD) formatu, buvo nominuotas Grammy statulėlei. Viso „These Days“ turo metu grupė aplankė 35 skirtingas pasaulio šalis, kuriose atliko 126 koncertus.

Pertrauka (1997–1999 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus koncertiniam turui, grupės nariais išsiskirstė keletui metų poilsio. 1997 m. Jon Bon Jovi įrašė antrąjį savo solinį albumą „Destination Anywhere“, nusifilmavo keliuose filmuose, kuriuose kartu vaidino Demi Moore bei Whoopi Goldberg.

Tico Torres tuo metu užsiiminėjo kita mėgstama veikla – tapyba, o David Bryan kūrė muziką įvairiems miuziklams. 1998 m. Richie Sambora išleido antrąjį solo albumą „Undiscovered Soul“.

Grupės nariai vėl susibūrė kartu 1999 m. įrašyti dainą „Real Life“ komedijos „EdTV“ garso takeliui, tačiau šis įrašas atliktas be David Bryan, sveikusio po nelaimigo įvykio, kurio metu vos neprarado piršto.

„Crush“ ir „One Wild Night“ (2000–2001 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po beveik trejus metus trukusios muzikinės pertraukos, 2000 m. Bon Jovi grįžo į įrašų studiją ir išleido „Crush“ – septintąjį studijinį albumą. Visame pasaulyje jis parduotas didesniu nei 8 mln. tiražu, o kartu išleistas singlas „It’s My Life“ tapo vienu iš pačių sėkmingiausių grupės singlų per visą dešimtmetį. Tais pačiais metais Bon Jovi nominuoti dviem Grammy statulėlėms: albumas „Crush“ kaip Geriausias Metų Roko Albumas, o daina „It’s My Life“ Geriausia Metų Roko Daina.

2001 m. Bon Jovi išleido pirmąjį gyvo garso albumą „One Wild Night Live 1985–2001“, kurį sudaro geriausios gyvai atliktos dainos laikotarpyje nuo 1985 iki 2001 m.

„Bounce“ ir „Have a Nice Day“ (2002–2006 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Have a Nice Day“ turas Airijoje, 2005 m.

2002 m. pavasarį grupė pradėjo įrašinėti aštuntąjį studijinį albumą, pavadintą „Bounce“. Pirmasis šio albumo singlas „Everyday“, 2003 m. nuominuotas Grammy apdovanojimui. Įrašiusi šį albumą, grupė leidosi į koncertinį „Bounce“ turą.

2004 m. grupė išleido kompiliacinį box set albumą „100,000,000 Bon Jovi Fans Can't Be Wrong“, kuriame išleistos 38 niekada anksčiau nepublikuotas ir 12 labai retų dainų. Ši kompiliacija pažymi tai, kad grupė pasaulyje iki tų metų jau pardavė 100 mln. savo albumų kopijų bei 20-ties metų sukaktį nuo tada, kai 1984 m. išleistas debiutinis Bon Jovi albumas.

Tais pačiaias metais Amerikos Muzikos Apdovanojimuose grupė atsiėmė apdovanojimą už nuopelnus muzikai.[7]

2005 m. liepos 2 d. Bon Jovi sudalyvavo labdaringame „Live 8“ koncerte, kuriame atliko dainas „It’s My Life“, „Livin' on a Prayer“ ir „Have a Nice Day“. Pastaroji buvo iš tuo metu dar neišleisto, tokio paties pavadinimo studijinio grupės albumo, prekyboje pasirodžiusio 2005 m. rugsėjo mėnesį. „Have a Nice Day“ albumo singlas „Who Says You Can’t Go Home“, įrašytas kartu su kantri muzikos atlikėja Jennifer Nettles, 2006 m. pasiekė #1-ąją vietą JAV Billboard Hot Country tope, tada Bon Jovi tapo pirmąją roko muzikos grupe, užkariavusia kantri topų viršūnes. Tais pačiais metais jie ir J. Nettles laimėjo Grammy apdovanojimą.

Lapkričio 14 d., Bon Jovi kartu su James Brown ir Led Zeppelin įtraukti į Jungtinės Karalystės Muzikos Šlovės Alėją.[8]

„Lost Highway“ (2007–2008 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. birželio mėnesį grupė išleido dešimtąjį studijinį albumą „Lost Highway“. Tų pačių metų birželio 24 d. Bon Jovi tapo pirmaisiais atlikėjais, koncertavusiais Londono O2 arenoje. Visi 23,0000 bilietų į šį koncertą parduoti per 30 min.[9] „Lost Highway“ sulaukė daug neigiamų atsiliepimų iš kritikų, tačiau, nepaisant to, užkopė į topus Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje, Kanadoje, bei kai kuriose Europos šalyse, o 2008 m. buvo nominuotas dviem Grammy statulėlėms.

„The Circle“ (2009-dabar)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. balandžio mėnesį, Tribeca Filmų Festivalyje debiutavo Phil Griffin dokumentinis filmas apie grupę, pavadinimu „When We Were Beautiful“. Šiame filme pasakojama apie grupės 25 metų karjerą, pakilimus bei nuosmukius.

Birželį Jon Bon Jovi ir Richie Sambora įtraukti į Dainų Autorių Šlovės Alėją Jungtinėse Valstijose.[10] Tą patį mėnesį jie kartu su dainininku Andy Madadian įrašė dainą „Stand By Me“, kad iraniečiams, paveiktiems politinių neramumų jų šalyje, parodytų, kad juos stebi ir palaiko visas pasaulis. Kelios dainos eilutės sudainuotos persų kalba.

Lapkritį Bon Jovi išleido vienuoliktąjį studijinį albumą „The Circle“, kuris iš karto debiutavo #1-oje vietoje Billboard 200 tope, su 163,000 kopijų pardavimu per pirmąją savaitę. Šiuo albumu grupė grįžo prie roko skambesio, po kantri muzikos įtakotų ankstesnių albumų.

2010 m. sausio mėnesį, jie pirmą kartą koncertavo kasmetiniuose Grammy apdovanojimuose, kur atliko dainas „We Weren’t Born to Follow“, „Who Says You Can’t Go Home“. Trečiąją dainą, „Livin' on a Prayer“, išrinko grupės fanai, už dainas galėję balsuoti oficialiame tinklalapyje. Šiuose apdovanojimuose Grammy statulėlei buvo nominuota daina „We Weren’t Born to Follow“.

Vasario 19 d. Bon Jovi pradėjo pasaulinį „The Circle“ turą, didžiausią per pastaruosius 20 metų. Viso šio turo metu, iki pat 2011 m., grupė atliks 135 pasirodymus 30-yje skirtingų pasaulio šalių.[11]

Pagrindinis straipsnis – Bon Jovi diskografija.

Studijiniai albumai

Kompiliaciniai albumai
Gyvo garso albumai
Box Set rinkiniai

Pagrindiniai nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Jon Bon Jovi – vokalas, ritminė gitara (1983-dabar)
  • Tico Torres – būgnai, mušamieji instrumentai (1983-dabar)
  • David Bryan – klavišiniai instrumentai, pritariamasis vokalas (1983-dabar)
  • Hugh McDonald – bosinė gitara, pritariamasis vokalas (2016-dabar; neoficialus narys 1994-2016)
  • Phil X – pagrindinė gitara, pritariamasis vokalas (2016-dabar; koncertinis narys 2010-2013; neoficialius narys 2013-2016)
  • Richie Sambora – pagrindinė gitara, pritariamasis vokalas (1983-2013)
  • Dave Sabo – pagrindinė gitara, pritariamasis vokalas (1983)
  • Alec John Such – bosinė gitara, pritariamasis vokalas (1983–1993)

Koncertinė grupė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • John Shanks – ritminė gitara, pritariamasis vokalas (2016-dabar)
  • Everett Bradley – perkusija, pritariamasis vokalas (2016-dabar)

Buvę koncertiniai nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bobby Bandiera – ritminė gitara, pritariamasis vokalas (2005-2015)
  • Lorenza Ponce – smuikas, pritariamasis vokalas (2005–2009)
  • Jeff Kazee – klavišiniai, pritariamasis vokalas (2005–2006)
  • Kurt Johnston – gitara, pritariamasis vokalas (2006-2008)
  • Matt O'Ree – ritminė gitara, pritariamasis vokalas (2015)
  1. Allmusic.com
  2. Rollingstone.com Archyvuota kopija 2006-08-26 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Bon Jovi History“. Historyking.com. Suarchyvuotas originalas 2009-05-28. Nuoroda tikrinta 2009-06-01.
  4. „Jon Bon Jovi & Richie Sambora mark 25 year collaboration“. ASCAP. American Society of Composers, Authors and Publishers. 2008-03-28. Nuoroda tikrinta 2009-06-01.
  5. „Bon Jovi: When We Were Beautiful“. Top 40 Charts.com. 2009-04-06. Nuoroda tikrinta 2009-06-01.
  6. „Bon Jovi: Summary“. TV.com. CBS Interactive. Suarchyvuotas originalas 2012-06-01. Nuoroda tikrinta 2009-06-01.
  7. Bon Jovi honoured at American Music Awards
  8. „Bon Jovi to enter UK Hall of Fame“. BBC News. British Broadcasting Corporation. 2006-10-16. Nuoroda tikrinta 2009-06-01.
  9. „Bon Jovi sell out first Dome gig“. BBC News. 2007-04-20. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  10. Bon Jovi honoured at American Music Awards Archyvuota kopija 2012-05-18 iš Wayback Machine projekto.
  11. „Bon Jovi Announces Meadowloands Concerts“. Billboard. Nuoroda tikrinta 2009-12-30.