Centrinė Java
| Centrinė Java Jawa Tengah | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+7) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Indonezija
| ||||||
| Administracinis centras | Semarangas | ||||||
| Gubernatorius | Bibit Waluyo | ||||||
| Gyventojų | 36 516 035[1] | ||||||
| Plotas | 32 801 km² | ||||||
| Tankumas | 1 113 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.jatengprov.go.id | ||||||
 Vikiteka |
Centrinė JavaVikiteka | ||||||
Centrinė Java (indonez. Jawa Tengah) – provincija Indonezijoje, centrinėje Javos dalyje. Provincijos administracinis centras yra Semarangas.
Provincijos plotas yra 39800,69 km², tai sudaro apie ketvirtį salos. Joje gyvena 30 380 687 žmonės (2010 m.), tai trečia pagal gausumą provincija po Vakarų Javos ir Rytų Javos.
Centrinė Java taip pat yra kultūrinis regionas, kuriam priklauso Džokjakarta. Tačiau Džokjakarta ir aplinkinės sritys priklauso specialiam regionui, sudarytam po Indonezijos nepriklausomybės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indonezijos istorija.
Java apgyvendinta nuo priešistorinių laikų. Olandų anatomas ir geologas Eugène Dubois XIX a. pabaigoje atrado Javos žmogų, kuris priklauso Homo erectus rūšiai.[2] Manoma, kad jis yra 1,7 mln. metų senumo.[3]
Prieš 40 tūkst. metų australoidai, giminingi Australijos aborigenams ir melaneziečiams apsigyveno Centrinėje Javoje. Juos asimiliavo ir pakeitė mongoloidai austroneziečiai apie 3000 m. pr. m. e., atgabenę puodus, lanką ir strėles, prijaukintas kiaules ir šunis, ryžius ir soras.[4]
Rašytinė istorija Centrinėje Javoje prasidėjo VII a. Raštą, hinduizmą ir budizmą atgabeno indai iš Pietų Indijos. Centrinė Java buvo politinis salos centras.
664 m. kinų vienuolis Hui-neng lankėsi Javos uoste Hēlíng (訶陵) ar Ho-ling, kur jis išvertė budistinius tekstus į kinų kalbą su budistų vienuolio Jñānabhadra pagalba.[5] Manoma, kad tas uostas yra Arengas, tikriausiai buvęs tarp Semarango ir Jeparos.[6]
Seniausias datuotas įrašas yra Cangalo įrašas 732 m. iš Kedu lygumų parašytas sanskrito kalba. Jame teigiama, kad šaivistų karalius Šri Sandžaja įkūrė Medango karalystę. Sandžajos dinastija sukūrė daug įvairių monumentų, tarp jų Prambananą. Tuo metu iškilo konkuruojanti Sailendrų dinastija, pastačiusi Borobudurą.
Po 820 m. kinai nebemini Hēlíng. Tuo metu Sailendras nuvertė Sandžajos, kurios atstatė šaivizmą kaip dominuojančią religiją. X a. vidury dėl neaiškios priežasties politinis centras persikėlė į Rytų Javą.
Demako sultonatui sugriovus hinduistinį Madžapahitą XVI–XVII a. politinis centras grįžo į Centrinę Javą. Tuo metu europiečiai pradėjo prekiauti su Javos uostais, olandai veikė per Olandų Rytų Indijos bendrovę.
Žlugus Demakui Kedu lygumose iškilo Mataramo sultonatas. XVII a. valdant sultonui Agungui jis nukariavo beveik visą salą. Dėl vidinių nesutarimų ir olandų spaudimo, sulotonatas jiems perleido vis daugiau žemių. 1755 m. po Gijančio sutarties sultonatas buvo padalintas į Surakartos ir Džokjakartos sultonatus. Po kielių metų Surakartos sultonatas vėl buvo padalintas po Salatigos sutarties 1757 m. kovo 17 d.
Per Napoleono karus Java atiteko britams, kurie 1813 m. padalino Džokjakartos sultonatą. Vienos kongresas gražino Javą olandams. Jie įtvirtino savo valdžią per Javos karą 1825–1830 m.
Tačiau olandai modernizavo Centrinę Javą. Po 1900 m. buvo įkurta dabartinės provincijos pirmtakė, kurią sudarė 5 regionai, olandų vadinami gewesten. Po Indonezijos nepriklausomybės 1950 m. Centrinė Java buvo be Džogjakartos, su Surakarta. Po to Centrinės Javos provincijos administravimas nesikeitė.
Po 1965 m. perversmo Centrinėje Javoje vyko antikomunistinis valymas, per kurį armija ir savanoriai žudė komunistus, daug jų ištrėmė į Buru salą Molukuose. Kai kurie buvo nužudyti po kelerių metų, dauguma paleisti 1979 m.[7]
1998 m. Surakartoje įvyko prieš kinus nukreiptos riaušės. Daug pastatų buvo sudeginta. 1999 m. Megawati Soekarnoputri rėmėjai ten degino pastatus, kai Indonezijos parlamentas prezidentu išrinko Abdurrahman Wahid. Užsieniečiai buvo užpulti po Rugsėjo 11 d. atakos.[8]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de
- ↑ Java man – Britannica Online Encyclopedia
- ↑ Java man – Britannica Online Encyclopedia
- ↑ Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:30)
- ↑ History of Central Java, Part Two Archyvuota kopija 2007-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:85)
- ↑ Robert Cribb, Historical Atlas of Indonesia (2000:170-171).
- ↑ http://www.kompas.com/kompas-cetak/0110/06/daerah/aksi19.htm
