Chazarų kaganatas

Chazarų kaganatas
buvusi valstybė
← 650 – 969 →   →
Herbas
Location of Chazarija Chazarų valstybė
Sostinė	Semenderas, Itilis
Religija	tengrizmas, judaizmas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurtas	650 m.
- Nukariautas kumanų	969 m.

Chazarų kaganatas arba Chazarija – tiurkų genties chazarų VII-XI a. suformuota valstybė Ponto stepėje (Juodosios jūros šiaurės pakrantėse, Volgos žemupyje, šiaurės Kaukaze). Valstybės sostinė buvo Semenderas (dabartiniame Dagestane), VIII a. viduryje perkelta į Itilį (prie Volgos žiočių).

Istorija

Chazarų kaganatas susidarė iš vakarinės Tiurkų kaganato dalies, valdė tiurkų dinastijos kaganai. Subyrėjus Tiurkų kaganatui vakaruose susiformavo Didžioji Bulgarija ir Chazarija. Chazarai dar iki kaganato susidarymo pasižymėjo, kad su Bizantijos pagalba išstūmė iš regiono persus. Po bolgarų valdovo Kubrato mirties Didžioji Bulgarija nusilpo, ir chazarai ėmė siaubti jų žemes. Į pietus valstybei plėstis trukdė vietoje persų iškilęs Arabų kalifatas. Chazarai su arabais kariavo VII a. pab.-VIII a. pr.

Apie 740 m. kaganas Bulanas ir dauguma diduomenės atsivertė į judaizmą, kuris paskelbtas valstybine religija. Kraštas pagarsėjo religiniu pakantumu ir gana aukštu kultūros lygiu: čia kūrėsi miestai, klestėjo prekyba, plito žemdirbystė. Kaganatas kontroliavo svarbius prekybos kelius iš Azijos į Europą. Antroje VIII a. pusėje Chazarų kaganatas apėmė teritoriją nuo Krymo iki Karnos, nuo Dniepro iki Kaspijos (kuri dalies tautų tebevadinama „Chazarų jūra“). Kaganatui buvo pavaldūs arba mokėjo duoklę alanai, vengrai, bolgarai ir kitos Ponto gentys.

IX a. pab. Chazarų kaganato galia ėmė silpti: į Juodosios jūros vakarų pakrantes ir Dono stepes įsiveržė pečenegai, o šiaurėje iškilo Kijevo Rusia. 965 m. Kijevo kunigaikštis Sviatoslavas sumušė chazarus, sugriovė Sarkelo miestą prie Dono ir, pasak kai kurių istorinių šaltinių, Itilį. XI a. pab. chazarų valstybė galutinai sunaikinta, vietoje jos iškilo kumanų valstybė.