Civilinė inžinerija
Civilinė inžinerija – inžinerijos šaka, atsakinga už didelių, viešajam ar civilių naudojimui reikalingų infrastruktūrų (kelių, tiltų, kanalų, užtvankų, oro ir jūrų uostų, nuotakynų, vamzdžių, pastatų struktūrinių komponentų, geležinkelių ir kitų objektų) projektavimą, statybą ir priežiūrą.[1][2] Civilinės inžinerijos specialistas vadinamas civiliniu inžinieriumi.
Civilinė inžinerija paprastai skirstoma į kelias atšakas. Civilinė inžinerija laikoma antra seniausia inžinerijos disciplina po karinės inžinerijos,[3] o pradinis tokio kategorizavimo tikslas – atskirti karinių ar gynybinių ir nekarinių objektų inžineriją.[4]
Civilinės inžinerijos lopšiu galima laikyti Senovės Egiptą, Indo slėnio civilizaciją ir Mesopotamiją, o jos taikymo pradžią – laikotarpį tarp 4000 m. pr. m. e. ir 2000 m. pr. m. e., tenykštėms visuomenėms perėjus iš klajoklinės į sėslų gyvenimo būdą, o kuriantis sėslioms bendruomenėms prireikus inžinerinių objektų.
Civilinė inžinerija skirstoma į pakrančių inžineriją, struktūros inžineriją, žemės drebėjimų inžineriją, aplinkos inžineriją, geotechninę inžineriją ir kitas šakas.
Lietuvoje civilinės inžinerijos specialybių mokytis galima KTU ir VGTU.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „History and Heritage of Civil Engineering“. ASCE. Suarchyvuotas originalas 16 vasario 2007. Nuoroda tikrinta 8 rugpjūčio 2007.
- ↑ „What is Civil Engineering“. Civilinių inžinierių institucija. Nuoroda tikrinta 2017 m. gegužės 15 d.
- ↑ „What is Civil Engineering?“. The Canadian Society for Civil Engineering. Suarchyvuotas originalas 12 rugpjūčio 2007. Nuoroda tikrinta 8 rugpjūčio 2007.
- ↑ „Civil engineering“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2007 m. rugpjūčio 9 d.