Depoliarizacija

Depoliarizacija biologijoje vadinamas ląstelės membranos potencialo mažėjimas.

Kilmė

Kai ląstelė yra ramybės būsenoje, jos registruojamas membranos potencialas vadinamas ramybės potencialu (paprastai apie -70 mV). Jeigu šis potencialas pasikeičia iki -50 mV, tai sakoma, jog ląstelė yra depoliarizuota.

Depoliarizaciją sukelia teigiamų jonų judėjimas per jonų kanalus į ląstelės vidų, pvz., Na⁺ per Na⁺ kanalus arba Ca²⁺ per Ca²⁺ kanalus. Iš kitos pusės, K⁺ ištekėjimas per K⁺ kanalus slopina depoliarizaciją, kaip daro ir įtekantis Cl^– (anijonas) per Cl^– kanalus.

Jeigu depoliarizacijos lygis yra mažas - mažiau negu +20 mV, ^[1] tai membranos potencialas sugrįš prie ramybės potencialo vertės. Tačiau didelė depoliarizacija (+40 mV) priveda ląstelę prie vadinamojo reversijos lygio, prasideda atvirkščias procesas - repoliarizacija, kurio metu natrio ir kalcio jonai juda per membraną į ląstelės išorę. Šio proceso metu ramybės potencialas paprastai yra "prašokamas" ir membranos potencialas tampa neigiamesnis negu buvo ramybės būsenoje (neigiamesnis nei -70 mV). Ši būsena yra vadinama hiperpoliarizacija.

Matavimas

Depoliarizacija yra membranos įtampos kitimas, todėl jai matuoti elektrofiziologai naudoja srovės gnybtų (angl. curent clamp) metodus.

Nuorodos

„Depoliarizacijos animacija (anglų kalba)“. Psychology Department, Hanover College. Nuoroda tikrinta 2013-07-22.

Šaltiniai

↑ Jeff Hardin, Gregory Bertoni, Lewis J. Kleinsmith. Becker’s world of the cell. San Francisco: Benjamin-Cummings Publishing Company, 2010, 375 p. ISBN 978-0-321-71602-6.

[1] Jeff Hardin, Gregory Bertoni, Lewis J. Kleinsmith. Becker’s world of the cell. San Francisco: Benjamin-Cummings Publishing Company, 2010, 375 p. ISBN 978-0-321-71602-6.

[1]