Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Donjanos nacionalinis parkas

Koordinatės: 37°0′0″ š. pl. 6°20′0″ v. ilg. / 37.00000°š. pl. 6.33333°r. ilg. / 37.00000; 6.33333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Donjanos nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Vieta: Huelvos provincija ir Sevilijos provincija, Ispanija
Žemėlapis rodantis Donjanos nacionalinis parkas vietą.
Donjanos nacionalinis parkas
Koordinatės: 37°0′0″ š. pl. 6°20′0″ v. ilg. / 37.00000°š. pl. 6.33333°r. ilg. / 37.00000; 6.33333
Plotas: 543 km²
Įkurtas: 1969
Vikiteka: Donjanos nacionalinis parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 685bis

Donjanos nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional de Doñana, arba Coto de Doñana) yra Ispanijos pietvakariuose, Andalūzijoje, Huelvos ir Sevilijos provincijose. Tai didžiausias nacionalinis parkas Ispanijoje, užimantis 543 km² teritoriją Gvadalkivyro (Guadalquivir) upės žiotyse.

Donjanos nacionalinis parkas – vienas svarbiausių Europos faunos ir floros rezervatų. Čia gyvena retos ir nykstančios rūšys, pavyzdžiui, karališkasis erelis ir lūšis, apsistoja daugelis migruojančių paukščių, ypač laukinių, atkeliaujančių iš Skandinavijos ir Rusijos.

Donjanos parkas prasideda nuo Atlanto vandenyno skalaujamo paplūdimio. Už paplūdimio kyla balto smėlio kopos, pilnos įdubų, vadinamų corrales, pavasarį prisipildančių vandens. Šios kopos panašios į Sacharos, tik vietoje vėduoklinių palmių čia auga pušys. Už kopų prasideda tikrasis Donjanos parkas – miškai, ežerai ir krūmai, kadaise buvę Medinos Sidonijos hercogų ir Ispanijos karalių medžioklės plotai.

Donjanos pavadinimas kilęs iš donjos Anos, septintojo hercogo žmonos, vardo. Šis hercogas įėjo į istoriją kaip ispanų „Nenugalimosios armados“ vadas.

Tarp Donjanos pušynų yra kelių spalvų ežerų. Čarko del Toro vanduo juodas, o Santa Olalos – skaisčiai žalias. Juose veisiasi kiautuotieji vėžiagyviai.

Kormoranai prie Gvadalkivyro upės

Už Donjanos miškų plyti pelkės Las Marismas. Nuo rudens iki ankstyvos vasaros šis plotas būna užtvindytas – susidaro vienas didžiausių Europos ežerų. Čia apsistoja daugiau nei 200 rūšių paukščiai. Jie, migruodami tarp Afrikos ir Šiaurės Europos, perskrenda netoli esantį Gibraltaro sąsiaurį.