Dragotin Kette

Dragotinas Kette (slovėn. Dragotin Kette, 1876 sausio 19 d. – 1899 kovo 26) – slovėnų poetas, impresionizmo ir neoromantizmo atstovas. Kartu su Josipu Murnu, Ivanu Cankaru ir Otonu Župančičiumi jis yra laikomas slovėnų modernios literatūros pradininku.

Biografija

Kette gimė mažame Permo miestelyje šalia Ilirskos Bistricos, tuo metu šis regionas buvo Austrijos–Vengrijos imperijos dalis. Jo tėvas buvo chorvedys, o mama mirė kai būsimajam rašytojui buvo ketveri metukai. 1888 metais Kette įstojo į gimnaziją Liublianoje. Tais pačiais metais susirgo jo tėvas, todėl būsimasis rašytojas, baigęs antrą gimnazijos klasę, buvo išsiųstas į mokytojų mokyklą, kad kuo greičiau įgytų specialybę.

Mirus tėvui, Kette liko našlaitis, tačiau dėdė priglaudė jį pas save, ir, tikėdamasis išauginti kunigą, padėjo Kette iš naujo įstoti į gimnaziją, tačiau jaunuolis dvasininku tapti nenorėjo. 1893 metais jis pradėjo kurti meilės eilėraščius bei satyrinius kūrinukus apie vyskupą Jakobą Missiu, kurių dėka buvo nubaustas ir prarado dėdės paramą. Neilgai trukus, būsimasis rašytojas išgyveno dar vieną sukrėtimą. Nebegalėdamas susimokėti už mokslą, buvo priverstas nutraukti mokslus, o po žemės drebėjimo Liublianoje, nebeturėjo kur gyventi.

Dar mokyklos laikais Kette susidraugavo su Ivanu Cankaru, su kuriuo nenutraukė santykių iki pat savo ankstyvos mirties. Būsimieji rašytojai kartu dalyvavo įvairiuose vakaruose bei susėjimuose. Besimokydamas gimnazijoje, Kette labai susidomėjo literatūra, labai daug skaitė, ypač romėnų, graikų, vokiečių ir rusų poeziją, mokėsi rusų, italų, prancūzų ir anglų kalbas.

1896 metais rašytojas persikėlė į Novo Mestą bei įstojo į septintą gimnazijos klasę. Tuo metu jis atgavo dėdės paramą. Tačiau Kette laukė nauja nelaimė – iškart po mokslų gimnazijoje, jis buvo priverstas atlikti karinę prievolę. 1898 metais, baigęs gimnaziją, Kette kartu su kitais savo amžiaus jaunuoliais išvyko į kareivines Trieste, tačiau greitai buvo paleistas dėl tuberkuliozės. Vos sulaukęs 23 metų, rašytojas mirė Cukrarnoje, pas savo draugą Josipą Murną.

Kūryba

Kette yra laikomas vyriausiu slovėnų modernizmo atstovu. Jo eilėse vyrauja meilės ir filosofinės temos. Žymiausi rašytojo kūriniai: „Tuopa“ („Jagned“), „Aikštėje“ („Na trgu“), „Girtuoklis“ („Pijanec“). Po jo mirties buvo išleistas eilėraščių rinkinys pavadinimu „Poezija“ (1900), be to, kūrė vaikams, rašė impresionistinę prozą.