Endomitozė
Endomitozė – supaprastėjęs mitozės variantas, kai nebūna nei citokinezės, nei kariokinezės, bet chromosomų skaičius padvigubėja.
Mitozės anafazėje chromatidės atsiskiria, tampa atskiromis chromosomomis, bet jos nenutempiamos į priešingus ląstelės galus. Chromosomos lieka toje pat vietoje, apie jas susiformuoja branduolio apvalkalas. Ląstelė lieka viena, tačiau chromosomų skaičius joje padvigubėja. Taip diploidinė (2n) ląstelė tampa tetraploidine (4n). Dar po vienos endomitozės ląstelės pasidarytų oktoploidinės (8n).
Endomitozė – tai poliploidijos susidarymo būdas.
- Fiziologinė endomitozė. Ji vyksta formuojantis kai kurių liaukų audiniams, kurių ląstelės turi intensyviai sintetinti medžiagas, kurias liauka išskiria. Pvz., endomitozinė endopoliploidizacija būdinga jaunų bičių darbininkių liaukoms, kurios gamina bičių pienelį [1]. Kitas fiziologinės endomitozės atvejis, nesusijęs su liaukinėmis ląstelėmis, – megakariocitų, kuriems vėliau dalijantis susidaro trombocitai, susidarymas [2].
- Toksinė endomitozė. Kai kurie augalai kaupia medžiagas, trikdančias dalijimosi verpstės susidarymą ir sukeliančias endomitozę. Pvz., rudeninis vėlyvis kaupia alkaloidą kolchiciną. Stipriai apsinuodijus kolchicinu, greitai besidalijančiose ląstelėse dėl endomitozių chromosomų skaičius tiek padidėja, kad ląstelių metabolizmas sutrinka ir jos žūsta.
Kolchicinu sukeliama endomitozė naudojama chromosomų skaičiui padvigubinti genetikoje (kaip tyrimo įrankis) ir selekcijoje (diploidijai atstatyti ar poliploidijai sukelti).
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Painter T.S, Biesele J.J (1966) The Fine Structure of The Hypopharyngeal Gland Cell of The Honey Bee during Development and Secretion. PNAS 1966; 55: 1414-1419 [1] Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vitrat N, etc (1989) Endomitosis of Human Megakaryocytes Are Due to Abortive Mitosis. Blood, Vol. 91 No. 10. pp. 3711-3723 [2]