Erkeris
Erkeris (vok. Erker) – pastato dalis su langais, išsikišusi iš fasado plokštumos, kartais pastato kampe.
Erkeriu padidinama patalpų erdvė, pagerinamas apšvietimas, paįvairinamas fasadas. Būdingas vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko, istorizmo, t. p. šiuolaikinės architektūros gyvenamiesiems namams. Būna per vieną ar kelis aukštus, stačiakampio, pusapskritimio arba daugiakampio plano, uždengtas atskiru stogeliu.[1]
Erkeris, nepriklausomai nuo jo konstrukcijos, aukščio ar plano, turi pagrindą, kuris perima atitvarų ir grindų apkrovas ir perduoda jas pastato pagrindinėms konstrukcijoms. Gali būti projektuojami kartu su nešančiomis, taip pat ir su nenešančiomis sienų konstrukcijomis. Nešančios erkerio sienos statomos ant atskiro pamato, nenešančios remiasi konsolėmis, įmontuotomis į nešančias pastato sienų konstrukcijas. Kabančio erkerio apatinė ir viršutinė perdanga apšiltinama.
Renovuojant pastatus pastaruoju metu, išardžius kambario išorinę pertvarą, erkeriais paverčiami buvę atviri balkonai, tuo padidinant kambario plotą ir pagerinant jo natūralų apšvietimą.
Erkerius, skirtus matomumui padidinti, gali turėti ir specialios paskirties automobiliai ar kelių tiesimo įrenginiai bei geležinkelio riedmenys.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algė Jankevičienė. Erkeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 560 psl.