Fanatizmas
Fanatizmas – aklas, karštas atsidavimas savo tikėjimui, įsitikinimams, pažiūroms, kitokių nekentimas, aklatikystė.[1]
Anot filosofo Džoržo Santajanos (Santayana), „fanatizmas susideda iš stiprėjančių pastangų, kai pamirštamas pats tikslas“. Vinstono Čerčilio teigimu, „fanatikas yra tas, kuris nesugeba pakeisti mąstysenos ir tikslo“.
Pagrindinis skirtumas tarp fanatiko ir gerbėjo („fano“) yra tas, kad nors abu yra atsidavę savo objektui, fanatiko elgesys peržengia socialines normas, nors fanatiko garbinamas objektas niekuo to neskatina.[2]
Plačiausiai paplitę fanatizmo tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Religinis fanatizmas – laikomas ekstremaliausia fanatizmo forma;
- Politinis fanatizmas – garbinama politinė santvarka ar politinis objektas;
- Vartojimo fanatizmas – pomėgis tampa manija;
- Malonumų (pojūčių) fanatizmas – neatsižvelgiant į pasekmes, siekiama patirti kuo didesnį malonumą (pvz., adrenalino fanatikai).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, XXVI, 973 p. ISBN 978-609-411-281-2; elektroninis variantas, 2021, doi:10.35321/dlkz. Prieiga internete: https://ekalba.lt.
- ↑ Thorne, Scott and Gordon C. Bruner (2006), An Exploratory Investigation of the Characteristics of Consumer Fanaticism, Qualitative Market Research: An International Journal, 9 (1), 51–72.