Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Fra Mauro žemėlapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fra Mauro žemėlapis

Fra Mauro žemėlapis (it. Mappamondo di Fra Mauro) – pasaulio žemėlapis, sukurtas apie 1450 m. Venecijos kartografo vienuolio Fra Mauro. Žemėlapis laikomas vienu geriausių viduramžių kartografijos kūrinių.[1] Tai yra planisferos tipo ant pergamento detaliai nupieštas daugiau nei 5 m² ploto žemėlapis, vaizduojantis Aziją, Indijos vandenyną, Afriką, Europą ir Atlanto vandenyną. Žemėlapis pakreiptas pietumis į viršų.

Jam sukurti prireikė kelerių metų ir labai didelių išlaidų. Žemėlapyje nupiešta labai daug smulkių detalių bei apie 3000 žodinių paaiškinimų. Tuo metu tai buvo detaliausias pasaulio atvaizdavimas. Dėl to Fra Mauro darbas laikomas vienu svarbiausių kartografijos istorijoje.[2] Šis žemėlapis žymi biblijinės pasaulio atvaizdavimo tradicijos pabaigą, vėliau kurti žemėlapiai pradėjo daugiau remtis moksliniais duomenimis, labiau pradėtas vertinti tikslumas, o ne atitikimas religiniamas ar tradiciniams tikėjimams.

Fra Mauro buvo kamendulių vienuolis, gimęs Murano saloje šalia Venecijos. Jis dirbo kaip patarėjas ir kartografas. Pirmąjį žemėlapį, padedant jūrininkui ir kartografui Andrea Bianco jis sukūrė Portugalijos karaliaus Alfonso V užsakymu. Jis buvo pabaigtas 1459 m. balandžio 24 d. ir išsiųstas į Portugaliją. Šis žemėlapis neišliko. Jis buvo laikomas Lisabonoje, Šv. Jurgio pilyje. Žinoma, kad jis ten buvo iki 1494 m., tačiau vėliau dingo. Vėliau Fra Mauro ėmė daryti žemėlapio kopiją Venecijos respublikai, kurią po jo mirties užbaigė Andrea Bianco. Šis kūrinys vėliau buvo atrastas Mauro studijoje ir yra iki šiol saugomas ir demonstruojamas Venecijos Korero muziejuje. 1804 m. žemėlapio reprodukciją ant pergamento atliko britas William Frazer. Ši kopija laikoma Londono bibliotekoje.

NASA sukurtas Fra Mauro žemėlapio ir Žemės nuotraukos iš kosmoso palyginimas.

Šis žemėlapis yra labai didelis, jo kraštinės siekia 2,4 m (plotas 5,76 m²) ir jis yra didžiausias žemėlapis, išlikęs iš ankstyvųjų Europos laikų. Jis yra nupieštas ant aukšto lygio pergamento ir įrėmintas paauksuotuose rėmeliuose. Didesni žemėlapio piešiniai yra labai detalizuoti, o visame jame naudojama daug spalvų – mėlyna, raudona, ruda, žalia, juoda ir turkio.

Pagrindinės žemėlapyje vaizduojamos pasaulio dalys dalinamos į 4 mažesnes sferas: